Archive for June, 2014

Ура! То, о чем так долго говорили большевики, наконец свершилось.

МОЛНИЯ: чистое небо над Донецком – спецназ ДНР захватил гарнизон ракетных войск ПВО

В Донецке бойцы спецподразделения армии Донецкой народной республики захватили гарнизон ракетных войск, зенитно-ракетный полк ПВО № А-1402. На вооружении части стоят мощные системы противовоздушной обороны дальнего радиуса обнаружения и уничтожения воздушных целей. 

В пресс-службе ГУМВД Украины в Донецкой области подтвердили эту информацию: «В Донецке представители „ДНР“ захватили военную часть № А-1402».

Напомним, что Славянск и Донецк разделяет 113 км. В зависимости от модификации система ПВО «Купол» способна обнаруживать цели на расстоянии до 150 км, рабочая дальность поражения цели – СОУ «Бук» в районе 20 км.

2014 06 29, http://grey-croco.livejournal.com/1066413.html

Georgijaus kry=žiaus kavalieriai

Nuotr. Kijevo chuntai tai – teroristai, vietos gyventojams – Georgijaus kryžiaus kavalieriai, saugotojai, civilių gyventojų gynėjai.

От Березина.

Принял капитуляцию воинской части Украины.
27 июня, 10:54
За двое суток до этого мы отрезали часть от снабжения водой.
В эту ночь воинская часть украинской армии находящаяся на территории Донецка подверглась атаке Народного ополчения.
Конкретно атаку производило подразделение “Кальмиус” (река такая протекающая через Донецк и Мариуполь).
В результате многочасового боя нами была одержана победа.
Скажем так – убедительная.
С обоих сторон применялись автоматы, легкике и тяжелые пулеметы, гранаты из подствольников, гранатаметы.
С нашей сторны бронетехника, правда, в единственном числе.
Штурмовая группа “Кальмиуса” проникла на территорию воинской части.
Захватила командный состав.
В результате практически полного расхода боеприпасов, украинская воинская часть была вынуждена сдаться на милость победителя.
Все три роты обезоружены.
“Двухсотых” нет. “Трехсотые” в небольшом количестве.
Захвачены трофеи и знамя части.
Личный состав попал в плен и в три ночи вывезен с территории.
Ну и так сказать для затравки.
И я там был, мед пиво…
Короче, пули свистели и хлюпали поблизости. Самых разных калибров.
Впечатлений – море.

Конечно же, мы фашисты, садисты, терористы и сепаратисты, однако…
27 июня, 20:08
С 3-х часов ночи и до 3-х часов дня мы занимались выдачей пленых.
Обзвонили мам, пап, братьев и сестер. В первую очередь местных.
Затем начали выдачу на руки родителям их чад.
У каждой мамы брали расписку в получении, а так же телефон.
Это уже для того, чтобы проконтролировать, что будет с парнями потом.
То есть, дабы хоть этим уберечь их от расправы укропскими любителями резать руки-ноги.
Спать ни мне, ни моим людям в эту ночь не пришлось, но дело того стоило.
Думаю, в этот раз дело сделано на 5 с плюсом, по пятибальнй шкале.

ulbinaite-grybauskaite

Nuotr. Pati patikimiausia Dalios Grybauskaitės komandos narė – kaltinamoji Daiva Gulbinaitė, kuri dirbo Prezidentūroje iki pat bylos perdavimo į teismą. Tai rodo moralinį šios balto pastato institucijos supuvimo laipsnį.

Kol visa tauta šventė Jonines, tyliai teisman buvo perduota byla dėl prezidentės patarėjos Ulbinaitės veikų kai kaip įtariama buvo perduota tretiesiems asmenims valstybės paslaptį sudaranti informacija.

Įtariama, jog tuometinė D.Grybauskaitės padėjėja, atstovė spaudai, Ulbinaitė, perdavė valstybės paslaptį sudarančią medžiagą žurnalistei, kurios garaže atlikus kratą, buvo gauti tyrimui reikšmingi duomenys.

Kratą sankcionavęs teisėjas Viederis buvo labai puolamas, tačiau jis veikė įstatymų rėmuose, pagal bylos medžiagą.

Prezidentės D. Grybauskaitės apklausti nepavyko, pati prezidentė savo noru į apklausą neatvyko, prokuratūra du kartus prašė leisti apklausti prezidentę.

Po kilusio skandalo, žurnalistai ėjo ir plojo prie STT būstinės, nesusimąstydami, ką reiškia, kai prezidentės vyr, patarėja atiduoda medžiagą, sudarančią valstybės paslaptį.

Valstybės saugumo departamentas turėjo atsakyti į prokuratūros paklausimus.

Nurodė, jog informacija, kuri nurodyta spaudoje, gali būti aukščiausio konfidencialumo masto. Tačiau visa slapta infromacija į viešumą neišėjo.

Dėl žalos valstybei prokuroras pasisakė, jog valstybės paslapties atskleidimas priskiriamas prie nusikaltimų Lietuvos respublikos nepriklausomybei, valstybingumui ir konstitucinei santvarkai. Įsatymų leidėjas tai priskyrė prie pavojingų valstybei veikų.

Iki šiol lieka neaišku, kodėl pradėjus ikiteisminį tyrimą, Ulbinaitė ir toliau liko dirbti Prezidentūroje. Kalbėti apie teisę, moralę turbūt čia nėra ko. Tai matyt ir yra valdžios veidas: net vykdant ikiteisminį tyrimą, nebuvo valios pašalinti tokį asmenį iš savo komandos.

Daiva Ulbinaitė pasitraukti iš Prezidentės komandos – bet tik tol, kol vyks teismai – suprask, vėliau ji bus išteisinta ir grįš dirbti – nusprendė tik bylą perdavus į teismą. Anksčiau garbingai atsitraukti neturėjo valios ir noro.

parsasgirtas anglas

Nuotr. Kaip Ukrainos prezidentu pristatomas Porošenka, neturintis valstybės valdymo patirties, tikėjosi atgauti Vakarams prarastas teritorijas, jeigu karinėms operacijoms vadovavo prasigėrę vakarų atsargos majorai?

Duodamas interviu save prezidentu vadinantis verslininkas Porošenka pripažino, jog karo veiksmais Luhansko ir Donecko jau nebesusigrąžinti.

“Mes galime kovoti tik dėl protų ir širdžių sugrąžinimo, bet ne teritorijų, jos yra negrįžtamai prarastos” – šiuos Vakarų užduočių neįvykdžiusio statytinio žodžius cituoja visas pasaulis.

Todėl neaišku: jeigu Porošenkai svyra rankos, ir jeigu tiesa, kad sukilėliai perėmė raketų bazę ir pagaliau kontroliuoja oro erdvę virš atsiskyrusių teritorijų, kam buvo reikalingas cheminio ginklo panaudojimas? Kad Ukraina atrodytų kaip bepročių ir barbarų valstybė?

Ar Porošenkai taip sunku pasiskaityti teisės aktus ir aktualią žmogaus teisių praktiką, ir žinoti,jog cheminis ginklas prieš civilius uždraustas? Ar Porošenka jau tiek užzombintas ir įtikėjęs, jog Luhansko babytės – separatistės, teroristės, ir jas reikia nupukršti su nuodingais fosforo garais, gal taps paklusnesnės?

Tiek daug buvo durnų diktatorių, bet tokio durniaus tikrai istorija dar tikrai nematė. Ir nematys.

Ir turbūt niekada nepasikartos tokia beprotystė kaip karas viduryje Europos.

Jeigu kas būtų prieš metus pasakęs, būčiau pasukiojusi prie smilkinio pirštą.

 

Drąsos keliu

Posted: June 30, 2014 in Uncategorized

varkala

Nuotr. Seimo narys Jonas Varkala

Pašalinus iš Seimo Neringą Venckienę žiniasklaidoje pasklido kalbos apie partijos “Drąsos kelias” „laidotuves“. Išardyta frakcija Seime, ištrinta užrašai, pareikalauta greičiau atlaisvint kabinetą, bet net nužudžius idėjos nešėją, lieka idėja. Drąsos Kelio ideologija baugina tuos, kuriems tereikalingi paklusnieji, šiandien jiems pakanka plikos galios. Nepavykus referendumui dėl žemės, galia absoliučiai triumfuoja.

Kaip realizuojasi toji galia, pailiustruosiu: atėjusi į susitikimą su “Drąsos kelio” žmonėmis, sena pažįstama byloja, kad būtų atėjusi ir kaimynė, bet jos dukra dirba seniūnijoje valytoja, gali išmesti… sužinoję…

Gali išmesti, nes ėjo į Referendumą, dalyvavo „disidentų“ renginyje ir pan. Mažųjų biurokratų, jų giminių, pažįstamų ir maža mąstančių ir labai paklusnių pakanka išlaikyti valdžią. Sukūrus dvipartinę sistemą puikiai sektųsi žaisti valdomą demokratiją gražiu „vakarietišku“ veidu.

“Drąsos kelias” turi sunkumų… Reikalingas drąsus, išprusęs, savarankiškai mąstantis rinkėjas… Siauri “Drąsos kelio” vartai… keliu atėjęs ne vienas prie vartų suka į šoną… nešulys per didelis, vartai per ankšti ir platesni vartai gundančiai arti…

“Drąsos keliui” belieka drąsiai prisiimti sunkumus ir perimt estafetę iš Suvalkijos valstiečių streiko 1935m. dalyvių, kur ne vieną pasitiko savos policijos kulka, perimant optimizmą ir drąsą pokario griuvėsiuose bemąstančių apie naujos Lietuvos statybą ant pilnutinės demokratijos pamatų, perimant kantrybę perrašant „mašinėlėmis“ jų knygas ir kaip žiemkenčiams po sovietinės stagnacijos sniegu belaukiant pavasario laikyti tautos gyvastį.

Sulaukėm…

Mt 13 25 Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.

Budintieji pasirodė juokingi, nereikalingi, atsilikę nuo vakarų, ar apskritai net komunistai… Pabiro piktžolės ir stelbia žmogiškumą… pramiegojom, bijojom…

O tas kuriam buvo pavesta budėti rašė.

JONAS PAULIUS II
ENCIKLIKA REDEMPTOR HOMINIS
„Žmogus negali gyventi be meilės. Žmogus pasidaro pats sau nebesuvokiama esybe ir jo gyvenimas nebetenka prasmės, jeigu jam neapsireiškia meilė, jei jis nesusitinka su meile, jei nepajunta jos ir kokiu nors būdu nepadaro jos sava, jeigu negali joje gyvai dalyvauti. Ir būtent todėl Kristus – Atpirkėjas, kaip jau buvo minėta, “tobulai apreiškia žmogų pačiam žmogui”. Tai ir yra toji – jei taip galima išsireikšti – Atpirkimo paslapties žmogiškoji vertė.“

Liberalizmo suniekintam žmogui skelbti, kad jis Dievo brolis, priminti, kad yra dieviškas džiaugsmas daryti gera, kad dirbdamas jis kuria save, kad verslininkas gali tarnauti savo turtu… tai drąsu. Drąsu žmones kviesti, ne į šventes, vaišes, bet į sales kalbėti ir klausytis suniekintos Tėvynės dejonių, ieškoti sprendimų. Tai mano nuomonė.

„Mūsų politikos tikslas – garbinga, teisinga, teisinė ir iš tiesų laisva nuo politinės korupcijos Lietuva bei ryžtas spręsti paveldėtas problemas. Vienu svarbiausiu strateginiu politikos uždaviniu laikome itin sudėtingoje padėtyje atsidūrusios teisėsaugos pertvarką, kas yra ekonominės gerovės garantas.“

Tai, Drąsos Kelias politinė partija programinis teiginys. Drąsus teiginys… ypatingai pastarųjų įvykių kontekste.

Jonas Varkala, buv. Drąsos kelio frakcija, Seimo narys

strelciunas

Vilniuje, Jočionių g. 13, planuojami statyti Vilniaus regiono apskrities komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiai. Viešas susirinkimas dėl visuomenei svarbių statinių ir statinių projektavimo pradžios buvo surengtas birželio 14 dienos šeštadienio rytą, nors Panerių bendruomenės ir Lazdynų bendruomenės savivaldijos atstovai kreipėsi į objekto statytoją UAB „VAATC“, prašydami šį svarbų visuomenei susirinkimą surengti ne poilsio ir, be to, atmintiną Gedulo ir vilties dieną, bet darbo dieną ir numatyti laiką, kuris būtų patogus dirbantiems žmonėms. Deja, pritarimo nesulaukta. Rezultatas buvo akivaizdus – viešo susirinkimo dalyvių absoliučią daugumą sudarė objekto statytojų, rangovų ir projektuotojų atstovai, kurie ir pristatė minėtą projektą vos ne patys sau.

Kodėl MBA įrenginių statybai buvo pasirinkta vieta Jočionių g. 13, Vilniuje? Kodėl pasirinktas Vilnius, o ne kita teritorija, pavyzdžiui, šalia Vilniaus apskrities regioninio sąvartyno? Juk visos komunalinės atliekos įgyvendinus projektą keliaus į MBA įrenginius. Ar tai ne regioninio sąvartyno perkėlimas iš Kazokiškių į Vilnių?

Šiuo metu Vilniuje neišspręsti buityje susidarančių atliekų atskiro surinkimo klausimai: daugiabučiai namai nėra pakankamai aprūpinti rūšiavimui tinkamais konteineriais, nėra sugalvota, kaip sudominti gyventojus rūšiuoti atliekas, todėl ir MBA įrenginiuose bus problemiška iš atliekų srauto atskirti pavojingas atliekas. Reikia, kad gyventojai ir įmonės būtų nuolat informuojamos apie atliekų rūšiavimą. Įgyvendinti šį procesą reikalingas laikas, reikiama informacija ir elementarios žinios. Taip pat būtina tinkama vieta, bet tikrai ne Lietuvos sostinėje.

MBA įrenginiuose atliekos apdorojamos mechaniškai ir biologiškai. Atliekų rūšiavimo metu turi būti atskiriamos tokios įvairios frakcijos kaip: juodieji (magnetiniai) metalai; spalvotieji (nemagnetiniai metalai); popierius ir kartonas; įvairūs plastikai; stiklas, likusios biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos biodžiovinimo būdu. Taip pat turi būti užtikrinta bioskaidžios frakcijos higienizacija (galimų patogenų nukenksminimas), kuri taikoma bioskaidžioms atliekoms nebenaudojamoms kaip kurui. Tikimasi pasiekti, kad 2020 metais į sąvartyną galėtų patekti bioskaidžių atliekų iki 25 proc. 2000 metų atliekų kiekio. Šiuo metu bioskaidžios atliekos sudaro kiek daugiau nei 50 procentų. Reikia siekti geresnių ir greičiau įgyvendinamų rodiklių.

Iš vakarų pusės vyraujantys vėjai dėl MBA įrenginiuose apdorojamų komunalinių atliekų dar labiau padidins Vilniaus miesto oro taršą. MBA įrenginiai – uždaros erdvės, bet komunalinių atliekų pristatymo priemonės – ne. Taršą didins ir aptarnaujančio MBA įrenginius transporto srautas – tai apytikriai 300 sunkvežimių per parą. Be to, padidės automobilių keliamas triukšmas Titnago ir gretimų gatvių gyvenamuosiuose namuose bei transporto kamščiai šioje vietoje. Projektiniuose pasiūlymuose neišspręstas klausimas, kaip bus atskirtos pavojingos atliekos, neįvertintas pavojus virusologiniu, cheminiu, radiaciniu užteršimu, nenumatyta, kur bus kaupiamos atliekos, sutrikus mechaninio biologinio apdorojimo ciklui.

Akivaizdu, kad projekto „Vilniaus regiono apskrities komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai“ užsakovų pasirinktas Vilniaus Gariūnų pramonės rajonas yra labai viliojantis dėl tinkamos infrastruktūros ir ekonominio naudingumo. Todėl suinteresuoti tokiomis statybomis asmenys, nepaisydami Vilniaus miesto bendruomenių, Vilniaus regiono bendruomenių Aplinkos komiteto ir gyventojų nuomonės bei neigiamo poveikio sostinės – didžiausio šalies miesto, gyventojų sveikatai, visais įmanomais būdais stengiasi įgyvendinti savo planus.

Ar sąvartynas bus Vilniuje?

Algis Strelčiūnas, Seimo narys

Ополченцы рассказали, что в воскресенье армия Украины применила неизвестное химическое оружие в пригороде Славянска, поселке Семеновка. По предположению ополченцев, силовики использовали снаряды, начиненные хлором. Такой вывод они сделали, судя по характеру взрыва: после него появляется рассеивающееся белое облако.

В результате этого обстрела два бойца в тяжелом состоянии были доставлены в больницу. Также в больницы поступает множество людей с симптомами отравления. Люди жалуются на резь в глазах, першение в горле и удушье.

 

На территории завода АИЗ в окрестностях Славянска украинская армия также прибегла к использованию химоружия. Один человек пострадал.

 

Как сообщил народный губернатор самопровозглашенной Донецкой народной республики со ссылкой на командующего силами самообороны Славянска Игоря Стрелкова, в ходе обстрела использовались минометные снаряды 120-мм. В ходе проб предположительно определено вещество – хлорпикрин.

 

В связи с заявлениями ополченцев о возможной химической атаке, Россия не исключает подачи заявки о расследовании возможных фактов применения химоружия на востоке Украины. Однако, как сообщает РИА Новости со ссылкой на посла РФ в Гааге, где находится штаб-квартира Организации по запрещению химического оружия (ОЗХО) Романа Колодкина, пока для этого недостаточно данных.

 

«Для того чтобы подавать заявку, нужны достаточно весомые такие основания, а не только (информация) из СМИ. Но если информация будет множиться, может быть, мы поставим такой вопрос. Но пока мы его не ставим», — заявил посол РФ в Гааге, где находится штаб-квартира ОЗХО  Роман Колодкин.

http://tvzvezda.ru/news/vstrane_i_mire/content/201406301611-8lz7.htm

Picture 273

9 июля в Вильнюсе в киноцентре “Мультикино” будет демонстрироваться фильм “Хайтарма” о депортации крымских татар.

Инициатором показа фильма выступили Союз общин татар Литвы и активный деятель диаспоры крымских татар Сейтумер Чурлу.

Вход на просмотр будет платным, однако все собранные от показа деньги будут направлены на поддержку крымскотатарского народа. Об этом ИА IslamNews рассказал председатель Союза общин татар Литвы Адас Якубаускас.

На показ фильма в столицу Литвы ожидается приезд режиссера и исполнителя главной роли Ахтема Сейтаблаева.

Фильм «Хайтарма» (Возвращение) рассказывает о трагической дате – 18 мая 1944 года – сталинской депортации крымских татар. В центре сюжета – летчик, дважды герой Советского Союза Аметхан Султан. В мае 44-го года после освобождения Севастополя Аметхан отправляется в отпуск в родную Алупку. На его глазах 18 мая и начинается депортация его соплеменников.

В массовых сценах выселения принимали участие более тысячи человек со всего Крыма. Многие из них – это люди, которые пережили эту страшную трагедию.

В киноленте снялись известные актеры – Алексей Горбунов, Юрий Цурило, Андрей Саминин, Алексей Тритенко, Дмитрий Суржиков. Режисер-постановщик картины – Ахтем Сеитаблаев, он же сыграл и главного героя картины – Аметхана Султана.

Это первая полнометражная художественная картина, созданная продакшн-студией телеканала ATR. Премьера фильма состоялась 17 мая в канун 69-й годовщины депортации крымскотатарского народа.

Фильм уже увидели жители Украины, Москвы, Нью-Йорка, Турции, Варшавы, Австралии, Берлина, Польши, Литвы, Тюмени и многих других городов России. На прошлой неделе прошла демонстрация фильма в Страсбурге.

В апреле 2014 года “Хайтарма” – первый крымскотатарский художественный фильм – получил престижную российскую кинопремию “Ника” в номинации “Лучший фильм стран СНГ и Балтии”. А в июне лента получила две премии на Международном кинофестивале «Кимера» в Италии (Kimera International Film Festival) за лучшую режиссуру и за лучший фильм.

http://islam-portal.ru/novosti/media_review/131/5016/

Picture 030Picture 045

Nuotr. Nors esu karė savanorė, neperšaunamą liemenę pirmą kartą išbandžiau “Geležinio vilko” dėka festivalyje Jotvos vartai. Mokymuose savanoriai mokomi daugiausiai žygiuoti, valyti pasenusius ginklus, ir diskriminacijos vieni kitų atžvilgiu. Daugiau nieko. Per vieną valandą brigada “Geležinis vilkas” išmokė daugiau, nei per kelias savaites išmoksti Rukloje. Tuomet ir kyla klausimas: ar verta registruotis į kariuomenę – jeigu ten ne moko, o siekia sugniuždyti pirmųjų mokymų metu? Ir jeigu su karyba maloniau ir geriau supažindina “Geležinio vilko”, o ne išpūstos ir dirbtinės “Mokymų ir doktrinų” valdybos neva labai jau profesionalūs instruktoriai, kurių tarpe yra galimai psichikos ligonių (man dėstė mikčiojantis vyr. seržantas – o mikčiojimas yra psichikos ir elgesio liga su kodu F 98.5) ir neturinčių jokių įgūdžių dirbti su žmonėmis (grandinis, kuris rėkė “užmušiu” ar “tavo problema kad tu iš viso gimei” kokiam nors sąvartynui galėtų vadovauti, bet ne savanorių būriams…) Dėkoju “Geležiniam vilkui”, kad pataisė kariuomenės įvaizdį mano, karės savanorės, akyse.

Ne nuostabu, jog yra kariai “profesionalai”, kurie žiūri į laikrodį – kada “baigsis kario darbo diena”, ir yra kariai, kurie nežino, ką reiškia “darbo valandos”.

Karyba jiems gyvenimo būdas, hobis, potraukis, na, ir darbas.

Toks įspūdis susidarė savaitgalį stebint mechanizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas” edukacinį darbą festivalyje “Jotvos vartai”, kai kariai nenuilsdami demonstravo visiems interesantams pristatomus ginklus, aiškino jų techninius parametrus ir naudojimą.

Ne visi kariai būna tokie geranoriški: lapkričio 23 dieną per Kariuomenės dieną Kaune, pamenu, karys iš Ruklos širdo, kodėl turi “dirbti tai, už ką nemoka”, ir nebuvo nei malonus, nei mandagus, liepė skaityti ginklo aprašymą ir netrukdyti jam ilsėtis, nes šeštadienis.

Tokio elgesio nei pernai, nei šiemet Alytuje nepamatysi: be šansų atimti energiją iš “Geležinio vilko” vyrų ir moterų, kai jie pristato kariuomenės įdomybes.

Žodžio kišenėje neieškojo ir kariai, kurie mokė šaudyti, tiesa, ne iš tikrų ginklų.

Pajutę, jog kažką daugiau susigaudome apie karybą, mūsų kompanijai užmovė neperšaunamas liemenes, šalmus ir prikrautas kuprines. “Išimčių kariuomenėje nėra” – ir už šią šaudymo pamoką esu labai dėkinga brigadai “Geležinis vilkas”, nes tai buvo mano… pirmoji šaudymo pamoka – nors esu karė savanorė!

Picture 049

Nuotr. “Geležinio vilko” vyrai nedarė išimčių, ir liepė užsidėti neperšaunamą liemenę, šalmą ir prigrūstą svorio kuprinę. Pataikiusį 100 procentų, palaikė savu. Vadinasi” Geležinio vilko” vyrai vertina civilius, kurie turi karybos įgūdžių – o Rukloje, priešingai, tokie civiliai yra gniuždomi: “Mums gerų karių nereikia” – tiesiai sako į akis savanoriams instruktoriai ir jų vadovybė.

Juk Rukloje majoras, kurį dabar vadinu “Trumpikių” majoru” (nes jis mano, jog kariuomenė – ne moterims, o moterys atvažiuoja tik pasižiūrėti į vyrus su trumpikėmis ir į nuogus vyrus: nes, esą, kitur be šansų įgyvendinti šitas fantazijas), rašinėjo raštus, kad tik kuo greičiau mane išsiųstų iš mokymų, o į šaudyklą manęs nevežė, nes kažkam iš vadų buvo prasidėjusi galimai sunki paranojos forma: vaidenosi “triusikai” ir neegzistuojantys pavojai.

“Oj ne, čia kitaip – kas norite, galime pravesti sutrumpintą bazinį karybos kursą. O dabar prašome čia neieškoti išimčių, kaip moteris, ir viską greitai užsivilkti ant savęs. Kodėl dairotės į vyrą? Pati turite viską daryti!” – komandavo vyr. seržantas, pernai man nuotaikingai su policijos pareigūnais pravedęs riaušių malšinimo pamoką.

Neperšaunamų liemenių Rukloje net nečiupinėjome: tačiau Alytuje jas galėjo pasimatuoti visi norintys.

Nesisekė man šaudyti – vis tik pirma pamoka. “Nieko – užtat jūsų vyras geras šaulys, apgins!”- penkis iš penkių pataikiusio šaulio taiklumo nevertino prizu, nes, kaip pamatėme, palaikė “savu”. O “saviems” prizai nedalijami…

Tad Alytaus “Geležinis vilkas” ne tik kad yra geros nuotaikos, bet dar ir motyvuojantis jaunus žmones domėtis karyba, ir Tėvynės gynyba.

Picture 036

Nuotr. “Geležinio vilko” karė, kuri nenuilsdama pristatinėjo pompinį šautuvą šventės žiūrovams. net iš toli darytoje nuotraukoje matome, jog ji geros nuotaikos – nors yra šeštadienis, ir kiti tinginiai verkia, jog tai laisva diena.

Nesuprantu vieno: tai bazinis savanorio įgūdžio kursas kam skirtas – kad nuslėpti viską, kas tik įmanoma? –  kai štai, viešose miestų šventėse daugiau galima išmokti? Ruklos Mokomojo pulko instruktoriai, įdomu, kur įgauna andragoginius sugebėjimus – jeigu juos iš viso turi – jeigu instruktorių darbo nedirbantys “Geležinio vilko” kariai turi šimtą kartų daugiau kantrybės ir potencijos dėstyti, ir netgi “karo lauko sąlygomis “- gamtoje prie Alytaus piliakalnių?

“Geležinio vilko” vyr. seržantas nebuvo toks griežtas mūsų neįgaliam draugui – per sekundės dalį suprato, jog žmogus silpnesnės sveikatos, ir leido šaudyti be liemenės, šalmo ir kuprinės. Žmogutis pataikė 3 šūvius iš 5 ir negalėjo atsidžiaugti visą vakarą ir visą kitą dieną. Rukloje iš kitokio žmogaus, įsivaizduoju, tik pasityčiotų, ir sakytų – “ko tu čia nori, eik iš čia”.

Dėkui “Geležinio vilko” vyrams ir moterims už nuotaikingumą, nuoširdumą, o kaip karė savanorė, dėkoju, kad jie atliko tuos darbus, kurių Ruklos Mokomasis pulkas nesugebėjo, nes tiesiog nenorėjo. Gal buvo pasibaigę jų darbo valandos? Rukloje juk net dujokaukių niekas nedavė užsidėti – su gėda Alytuje prisipažinau, ir karys iš karto apmokė, dar papasakojo ir apie skirtingas dujas.

Tik, kyla klausimas: jeigu kariai savanoriai priklauso sausumos pajėgoms, vadinasi, jie yra pėstininkai – kodėl nuo jų slepiamos neperšaunamos liemenės, dujokaukės? Ar tai reiškia, jog tikro karo atveju be jokių liemenių ir dujokaukių jie būtų siunčiami į pirmąsias gretas – kaip kad Ukrainoje, kurioje mobilizacija buvo paskelbta, bet nei liemenių, nei šalmų nebuvo išdalinta?

Kristina Sulikienė

klasika

2014 m. liepos 5d. 18.00 val. Vilniaus Universiteto Šv.Jonų bažnyčioje vyks klasikinės muzikos koncertas MUZIKOS VALANDA.

Koncertuoja:

Aušra Liutkutė (sopranas), Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai), Rima Švėgždaitė (smuikas), Viktor Palej (obojus). Programoje – J.S.Bacho, G.F.Händelio, G.Ph.Telemanno kūriniai.

Bilieto kaina – 15Lt, moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.

Bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje.

Kamerinės muzikos ansamblio informacija