Kaip buvo kurpiamos Garliavos bylos: 2010-2014 metai pedofilijos, korumpuotos teisėsaugos ir saugumo, bei žmonių prekybos aspektu Lietuvoje

Nuotr. Prie visuomenės dezinformavimo ir vilties atėmimo, savo pačių darbuotojų naikinimo prisidėjo “antisisteminiais” save pristatantys žurnalistai, kurių redakcijos – tai saugumo filialas. Ten eina įvairūs laiškai iš Lukiškių, iš nukentėjusių asmenų, bet tos istorijos niekada nepasiekia dienos šviesos. Ne išimtis buvo ir Garliava ar mano persekiojimo istorija: paslaugioji Giedrė Gorienė uoliai vykdė mano persekiotojų nurodymus, tik kad dariau viską atvirkščiai negu ji “pataria”…

Bylų kurpimas teisėsaugoje žmonėms, kurie naktimis ir dienomis stovi ar sėdi Klonio gatvėje, prasidėjo visiškai ne užpernai, kaip melagingai bando pavaizduoti „kreidelininkai“, kurie labai garsiai rėkia, jog nukentėjo – o iš tiesų didžiuojasi, pasigaminę marškinėlius, tiesiog gyrėsi “aš dalyvavau šturme“.(Tokia Tatjana Narkevičienė, dabar garsi kaip karinės paramos Kolomoiskio smogikams Kauno skyriaus rinkikė, tokius marškinėlius pasigamino, ir įkūrė žmogaus teisių grupę – nors neturi Lietuvos pilietybės, ir negali tinkamai atstovauti Lietuvos piliečiams).

Pirmosios bylos sukurptos tą pačią 2010 gegužės 14 dieną, kai neįsiteisėjus teismo NUTARČIAI, net ne sprendimui, Biologinė Tobuloji Motina siekė „atsiimti“ dukrelę – kaip kokį daiktą.

Pedofilijos byla buvo perduota teismui, bet niekaip nebūdavo pradedama nagrinėti.

Audronė Skučienė vėliau vis kartodavo, jog “jeigu čia būriuosis žmonės, mums kels bylą, taip sakė, kad kels bylą”. Vadinasi, teisėsauga savo šlykštų planą – pilietiškus žmones paversti „organizuotais nusikaltėliais“ turėjo dar 2010 metais.

Tų pačių metų gegužės mėnesį baudos buvo išrašytos aktyviausiai antstolį stabdžiusiems aktyviems piliečiams: Mariui Kuprevičiui (500 lt), Garliavos vietinei aktyvistei (500 lt) ir dar keliems žmonėms –berods, Drąsiaus Kedžio pusbroliui Tadui Skučui už neva organizavimą žmonių būriuotis gatvėje, už neva nesankcionuotą rinkimąsi – irgi 500 lt.

Nors plaukė pinigai į Laimutės Kedienės sąskaitą, iš jos nebuvo judinamas nei vienas litas, nes „draugai“ teisėsaugoje grasino, jog „bus visiems byla“. Kaip matote, dabar visiems yra bent po penkias bylas, o žmonių parama pilietinei kovai – sukišta į negyvą bronzinę skulptūrą kapinėse – nes taip patarė “visiškai su teisėsauga ir saugumu nesusiję” Rūta Janutienė ir Kristupas Krivickas.

Vėliau, teisėsauga, nusižiūrėjo Gediminą Aiduką – labai tinka „organizuotiems“ tirti. Tiesiog mafijozas. VRM atsargos majoro sūnus. Tik teisėsauga padarė labai didelę klaidą – penkios dienos iki galimai suplanuoto G.Aiduko suėmimo ir įgrūdimo į kalėjimą dėl „Vaido Milinio nužudymo“, pagrindinį „stukačių“ atvežė pas mane. Na, netyčia, jis, žmogus, užsimanė metalo paklausyti, o paskui mane susitiko. Ir jis viską gražiausiai išsipliurpė – kaip jis visus įdavė, kaip Gedas visus sekė, kaip Gedo autobusiuke – speciali įranga, kaip esą Venckienė ir Skučienė jau ant jo privarė liudijimuose – nors jos liudijo tik po mūsų susitikimo, lapkričio vidury 2011 m. Pokalbis su pagrindiniu „ožiu“ vyko spalio 29 d., 2011. Ožys, bandantis vaizduoti “paprastą bičą”, vėliau internete “Rudenėlio” pseudonimu siautėjo, kodėl aš parašiau laišką to restorano vadovams, kad patikrintų vaizdo kameras, ar tik ne su kriminalinės policijos biuro ginkluotais pareigūnais jis buvo atvykęs. Paprasti žmonės juk nuduoda, jog neturi priėjimo prie asmenų sekimo…”Kam sukėlei ant kojų baro administraciją!”- interneto platybėse rašė jis.

Lapkričio 2 dieną Gedas paskambino, jog turi šaukimą į kriminalinę policiją. Pasižiūrėkite, kokios datos…Vėlinės…KGB suiminėdavo per Vėlines, Kalėdas ir panašiomis dienomis. Gedas abejojo, ar pas mane važiuoti, bet užvažiavo, pasiėmiau diplomą ir nuvažiavau kartu. Milinienė jau rūkė balkone su kriminaliste, o atėjusi į patalpą ir pamačiusi nugara į ją sėdinti Gedą, iš karto pradėjo sakyti „čia jis aš atpažįstu, čia jis!”.

Pirma pradėjome nuo santykių aiškinimosi. Paklausiau, kas čia tokie du sėdi, prisistatė – Vitalij Vitkovskij ir Dariuš Sinkėvič – labai garsūs teisiamieji šiuo metu, beje.

Paprašiau arba parodyti nutarimą dėl tyrimo grupės sudarymo, arba palikti patalpą. Iš teisėsaugos pusės tuo pačiu buvo pasakyta, jog dėl pripažinimo manęs teisine atstove jų viršininkė turi priimti nutarimą, o jos dabar nėra. Taigi, tą dieną nieko neįvyko, pašiepėme visi dantis, ir išsiskirstėme. Vakare rodo per TV „Žalimo skandalą“. Gedas skambina ir sako „pažiūrėk, Vitalij ir Dariuš, ar ne bus tie patys…“

Apie Gedą, kuris buvo apklaustas gal tik po savaitės ar dviejų – per tą laiką surašyti skundai jau buvo nagrinėjami, dėl Milinienės „parodymų“ buvo prašomas pradėti ikiteisminį tyrimą, kriminalistai irgi visiems pliurpė, jog „jis ant jūsų davęs parodymus“.

Vėlinių dieną tad ne į kapines važiavome, o sėdome rašyti skundų.

Giedrė Gorienė atsisakė talpinti straipsnį apie Gedimino persekiojimą: „Venckienės aš neginsiu“.

Nors Gediminas ne Venckienė, o apkaltinti norėjo Vaido Milinio nužudymu, ir uždaryti į Lukiškes. Vėliau ši „antisisteminė žurnalistė“, pasiklausinėjusi pas savo draugelius kriminalistus, gavo patvirtinimą, jog jį bandyta pasodinti iki Kalėdų.

Taigi, ruporo neturėjome, kur skelbtis, tai ėmėmės raštų rašymo. “Sukaliau” Irmantui Mikelioniui, “sukalėme” dar kažkur, tiksliai neatsimenu, suradome advokatą, nes kitą kartą nuėję, buvo supažindinti su nutarimu, jog aš negaliu atstovauti, nes aš byloje liudytoja. Mane apklausė tik 2012 metų rugsėjį – kada teisėsauga planavosi mano „suėmimą“ – Giedrė Gorienė vėl viską žinojo, kikeno į saują „o kas čia tokio? Didelė reklama laikraščiui“. Sūtrauka, tu eik pasėdėti, norėjosi jai sakyti, bet supratau jau tada, su kuo turiu reikalą – per FB mane nuolat įtikinėjo eiti į visas bylas be jokio advokato, man “nieko nebus”…

Paskui paaiškėjo, jog čia toks Sergejus Sokolovas jai suokė, buvęs kadrinis KGBistas.

Teisėsauga dirbo pagal kurpalių, jog atseit manęs neranda. Budėdavo po langais ketvirtadieniais, kai aš keldavausi 5 ryto ir važiuodavau į gimnaziją dėstyti etikos. Prabudėdavo iki vakaro (o gimnazija buvo trečias papildomas darbas, po pamokų keliaudavau į muziejų ir universitetą), ir „nerasdavo“, ataskaitose rašė „slapstosi“. „Slapsčiausi“ vos 50 metrų nuo Centrinio Kauno PK ir 20 metrų nuo Santakos PK.

Čia buvo 2012 metų kovo 13 d. kišeninės Tobulosios Motinos prokurorės K.Mockienės sukurpta byla prieš mane, neva aš seku vargšę Tobuląją Motiną. Aišku, Giedrė Gorienė, kuri patalpino straipsnį apie Venckienei pratęstą globą, vėl buvo “ne prie ko”. Įtarimuose rašė „rinko ir išplatino informaciją“. Išplatino tai Gorienė…Bet ji buvo nekalta kaip pavasario sniegas, ir vaidino, jog palaiko Garliavos kovotojus. Lapkričio mėnesį ji negynė Venckienės, paskui jai kažkas persisuko: a, aš nuvažiavau jau per naujus pagromus pasižiūrėti, kas čia bus, moteriškė pajuto, kad šiek tiek reitingai, šiek tiek prenumerata pakils, na ir pradėjo „palaikyti“.

„Palaikė“ lygiai tris ar penkis mėnesius, kovo mėnesį vėl pasidarė pedofilų gynybos ruporas. Ir taip vėl – per Kalėdas, kai reikia rinkti prenumeratą, palaiko, žmonės užsiprenumeruoja, po trijų mėnesių 2013 m. kovo mėn – vėl sisteminis ruporas, kuris daro interviu su PD vice Požėla, kuris teisina smurtą prieš žmones.

Vyksta Garliavos bylos – tyla, nepalaiko, ir staiga atsiranda kurios nors mano ginamojo paskutinė kalba baigiamoji jos rupore, ir,aišku, 400 komentarų…Ji moteris jausdavo, kur gali paimti reitingus, tai tada ir „kala“…Ir nors pati dviejų vaikų motina, jokio atjautimo vargšei Garliavos kankinei iš jos pusės nemačiau. Ji visą laiką tik rūpinosi, kaip čia tas Klonio judėjimas kad nepakenktų Prezidentei…Va visas jos rūpestis.

Taigi, tos bylos buvo kurpiamos ir anksčiau, ir prieš Gedą jos ištisai eina kaip „organizuoto nusikalstamumo“. Man dar vieną buvo sukurpę, suklastoję mano kreipimosi tekstą, apkaltinti bandė „kurstymu smurtauti prieš socialinę grupę“ – policininkus. Pagal du straipsnius netgi!

Kokie idiotai dirba Juodajame Kūbe, yra net nuostabu. Na, bylas kurpia Kaunas, bet Juodasis kūbas ką „kiaušinių“ neturi tą fantastikos mėgėjų chebrytę patvarkyti?

Nuėjome su advokatu Anatolijumi Novikovu (priminsiu, jog Giedrė Gorienė vėl įkyriai siūlė eiti be nieko, nes jai sako, jog tereikia kad nueičiau, ir man viską nutrauks, neva tai), ir pamatėme, jog tyrėja neturi mano teksto, o tiria kažkieno kažkokią ekspertizę su suklastotu tekstu. Prašo paaiškinti sakinius, kurių tekste, nėra, iškraipyta visa konstrukcija. Advokatas tiesiog pradėjo šaukti:“Mes patys jums tuoj bylas iškelsime už įrodymų baudžiamajam persekiojimui pradėti suklastojimą!”. Taip ir darėme, tik spėkite, ar buvo iškelta byla? Ne. Triusikų prokuroras neleido…O triusikų prokuroras gi valstybės apdovanotas už miegojimą parlamente, Utenos rinktinės narys buvo, todėl jo nutarimai yra šventi. Net Valys neturi valios jam. Nes turbūt Motiejūnas priklauso tai aukštesniai kontorai. Juk jo prokuroras „kėlė bylą Valiui“. Kur jūs girdėjote pasaulyje, kad žemiausios grandies prokurorėlis beveik išverčia iš posto viršininką? O čia viskas galima.

Paskui jau G.Gorienei kažkas pasidarė, ir leido parašyti straipsnį, kad prokuratūra su policija klastoja bylas. Prieš tai tik liepdavo vaikščioti į bylas, rinktis įtarimus ir suėmimus, ir neleido jokio straipsnio įdėti į laikraštį. Va tokie yra lojalūs saugumiečiai „žurnalistai“, nes jie vykdo kažkieno nurodymus. Įtarimų nesirinkau – o grėsė, jeigu būčiau atsisakiusi liudyti – iš karto pasiūlė, sako, prokurorės berods Leontjevos nutarimas jau yra – o tokių procesinių dalykų, kaip ir neaiškaus “specialiojo liudytojo” kodekse nėra, advokatas iš praktikos žinojo, ir neleido man skęsti įtarimų jūroje.

Nuėjau atsimenu į VSD ir pasiguodžiau, jog aš Giedrę Gorienę nuo visų bylų išsukau, nuo baudžiamųjų, administracinių ir civilinių – o ji dabar sėdi patenkinta, kai man dvi bylos, ir nieko nedaro. Iš kitos pusės, labai norėjau pasitikrinti, ar tikrai ji ne saugumietė, kaip mušdamasi į krūtinę sako. Tai ji paskiau žinojo mano pokalbio detales, ir širdo, kodėl pasakiau taip saugume. Ir ne aš jai papasakojau.

Gal be to jai saugumiečiai ir pasakė, jog dūrų dūra tu, niekas taip nedaro, kodėl tu jai nepadedi.

Po vizito VSD sekimas sustiprėjo, bet atsirado ir vienas lavonas, kas atšaldė sekikų įkarštį. Tiesa, kai tas lavonas burbuliavo, dingo tą pačią dieną mano brolio šeima. Juos irgi labai sekė, ir suokė, jog „seka Kristina“. Kažkas sugebėjo išrūkinti juos iš šalies, manęs – ne. Dar vis sėdžiu čia ir rašau savo rašinėlius, dėl kurių kai kurie baisiai nervuojasi.

Taigi, grįžkime prie bylų kurpimo.

Gedą irgi kviečiasi atpažinti 2012 metų rudenį – jau aš gyvenu be telefono Vilniuje, tik tuo momentu žaidžiau šachmatais su Seimo nariais ir verslininkais – turėjau tokią kietą grupelę, kuri man paskui padėjo susigaudyti, kas yra Giedrė ir jog jos reikia saugotis.Kai ji savo laikraštyje leido apšmeižti mano tėvą, vienas buvęs CŽVistas pasakė, jog taip niekas nedaro. Tiesa, ji buvo tokia naivi, jog negirdėjo, kaip ne kartą jai sakiau, jog žaidžiu šachmatais su buvusiu diplomatu., ir jis mane antradieniais parveža namo. Ir kai pasakiau pavardę, atsimenu, išsižiojo. „Jis nenorėjo su manimi kalbėtis, nieko nesusigaudė“. Atsiprašau, Giedre, o kodėl jis su manimi kalbasi, kas yra tau? Visur tik priešai, kur benueitum?

Skambina Gedas, tuo metu žaidžiu su draugu advokatu. Ir paduodu ragelį tiesiai savo varžovui. Gedas klausia – jį kviečia į atpažinimą, jo advokatas sako nevažiuoti, maniškis sako – būtinai važiuoti, (ir net pradeda šaukti, bet ten kavinė, muzika groja, nieko tokio) – juk jūs nieko nepadarėte! (Dabar Anatolijus Novikovas gina Gedą “šturmo” byloje, kur jie tiriami kaip iš anksto susiorganizvusių nusikaltėlių grupė, “pravalas” kažkoks.)

Nuvažiuoja Gedas pas kriminalistus, ir jo..neatpažįsta kaip to, kuris sekė. Byla baigta. Nužudytojo motina toliau “siautėja” po TV, kur įrodinėti bando, jog čia Venckienė vos ne nurodė nužudyti jos sūnų, po prokuratūras siautėti nustoja – o ji, matote, atpažinusi buvo Gedą iš nugaros. O jos grožio salono darbuotojos melagingai liudyti nesiryžo.

O žalią autobusiuką, pasirodo, turi Milinių kaimynai, ir numeris labai panašus, ir Kedžio nuotrauka toje pačioje vietoje priklijuota…Kad moteriškei galimai paranoja, ir ji nenuėjo pasižiūrėi pas kaimyną, jog čia jo mašina – tai niekam neatėjo į galvą. O šokdino visą teisėsaugą iki Juodojo Kūbo.

Tiesa, ne vieną kartą ir ne du Giedrės Gorienės laikraštis liaupsina Milinienę, rengia su ja interviu, tampa tiesiog lietuvos ryto kopija…

Į tą “tobulosios motinos sekimo” bylą nueinu tik 2013 metų vasario mėnesį, nes kauniečiai nepasiduoda ir vis bando mane apklausti Kaune, o aš tai gyvenu Vilniuje tą žiemą, ir registuota Vilniuje, ir dar atostogas kasmetines pasiimu, ir šiltai sau atostogauju Vilniuje. Ko man specialiai važiuoti į Kauną? Ir lankausi Kaune, į darbą važiuoju, ir jie vėl manęs „neranda“, sankcionavęsi sekimą…Milinio byloje, kurioje aš liudytoja…Apie tai informaciją gaunu tik 2013 metų vasarą – jog mes buvome sankcionavę jūsų sekimą. Liudytojui! Ir du kartus!

Jokių dokumentų neturiu, nerandu, advokatas išsitraukia BK nuostatas, ir žiūri, jog na nėra atsakomybės už tai, kad žmogus informuoja visuomenę, ir skelbia apie administracinius įstaigų sprendimus. Pati viena ten būčiau prapuolusi – o Gorienė vėl susitikinėja su manimi, ir aiškina, jog būtinai reikia nueiti be advokato, ir viską nutrauks, atrėžiau jai, jog buvau pas Darių Raulušaitį, ir dabar jeigu kels savo debiliškas bylas, tai tikrai nutrauks. Nes jis mane po 2013 02 06 apklausos paskambinusi gąsinda „Kaune iškelta tau dar viena byla“. Matote, tai buvo melas, Giedrė Gorienė mane baugino ir gąsdino…Turbūt trečia byla buvo Milinio byloje sankcija pasiklausyti telefonų ir skaityti mano laiškus…Matydama, jog pagal telefoną pastoviai išnyra bjaurios išvaizdos diedai, telefoną į detales išardžiau, ir naudodavau kai labai reikėdavo.

Skambinu tėčiui, o jis sako „jeigu jau taip, tai negrįžk tada, pabūk Vilniuje, ir žiūrėk į viską kaip į žaidimą. Jie žaidžia ir tu žaisk, neįsijausk, kad tu ten įtariamoji ar kas. Čia jie taip nori, nes čia sovietinė metodika, jog „minimas toje ir toje byloje“, kad sugadintų žmogui reputaciją“.

Taigi, toliau Vilniuje išsišiepusi, išsilakavusi, ir su miniaku vaikštau į visokias rezonansines bylas, draugauju su labai gera žurnaliste, kuri man praneša dar visko, kur kas vyksta, o Giedrutei pamažu „geri draugai“ paranoją įvaro, jog „ji perims laikraštį“. Nes reitingus vėl užkeliu, nes rašau daug, įdomiai. Darbo partijos byla, penkių policininkų byla (vėliau ji naikina mano straipsnius, kur rašau, taip kaip girdžiu byloje, o ne taip kaip ji nori…) Juk PD aukštų pareigūnų byla – tai VSD ir smogikų kontoros pėdsakų mėtymas, ir tiek. Penki kalti, o jau tos visos chebros nekaltos, ir švarūs jie be galo. Absurdas. Policininkai dažniausiai ištiria bylas, suranda viską, o prokuratūra užstabdo. Žinau šitą modelį, nes jis panaudotas mano brolio šeimos dingimo paieškos byloje – jau policija atrado pėdsakus, V PK tyrėja Bernotaitė jau ir tiksliai adresą nustatė, tai prokuratūra liepiama saugumo ir tarptautinės mafijos tuos pėdsakus sumėtė: brolį nužudė, dukrą jo įslaptino.

Rašau ir apie Medininkus, ir ji visa tiesiog sudreba, kai pasakau, jog buvau advokato Marcinkevičiaus kontoroje, ir kartu keturias valandas, ir analizavome bylą. Toks buvo sudrebėjimas, kaip drugys. O kas kaltas, kad ji į mišias sekmadieniais nevaikšto? Tiesa, parašyto straipsnio apie Tomo Šerno dioptrijas – jog jo parodymai galimai melagingi, nes jis negalėjo matyti be akinių iš kelių metrų – neįdeda…Vėliau šitą straipsnį patalpina “Laisvas laikraštis”, ir byloje atsiranda kažkoks naujumas. tačiau kur tau G.Gorienė tai pripažins? Neseniai komentatorius “Saulėlydis”, kai atradau filmą apie Šerną, siautėjo “Kristina bando perimti Medininkų bylą!” Kaip galiu kažką perimti, juk dalyje bylos netgi…liudytoja esu…Ta kur atskirta ir kur teisiami žmonės už akių.

Tuo pačiu metu sekimas nesiliauja, ir aš pradedu melstis taip „Dieve, duok ženklą – tie visi žmonės, kurie mane stūmė į mirtį, tegul jie atsiduria mano situacijoje“.

Tik gruodį sužinojau, jog garsiojo stratego sūnus 2013 rūgpjūčio gale priburbuliavo Kaune santakoje, o sausį ir vasarį didžioji strategė, kaip visi žinome, galavosi mirtimi – kažkas ją apnuodijo ir tokiu stipriu truču, jog ji iš viso negalėjo valgyti. 56 dienas ji negavo ligoninėje lovos – nors šitaip uoliai laižė sistemai tam tikrą vietą, ir negelbėjo žmonių, kurie  į ją kreipdavosi…

O kadangi spectarnybų instrukcija yra neviešinti kai tave apnuodija, tai kankinosi viena. Gal dar manęs bijojo. Jeigu būtų pasakiusi, jog Vilniuje nėra lovų ligoninėse, aš jai per vieną dieną Kaune būčiau suorganizavusi. Juokais, ne juokais – kad ir senelių ligoninėje: ten lašelinių irgi yra, ir dirbtinį maitinimą būtų prijungę, kad ji nebūtų kaip lavonas, ir kraują būtų perpylę…

Tačiau ta strategų chebrytė, jie siunčia žmones į mirtį, jie jų negina, kai jiems blogai, ir paskui kai jiems kažkas atsitinka, jiems atrodo, čia „mišrainės užvalgiau“. Betgi jos strategai, prie to, kad Kristina perims laikraštį, dar suokė „tu negerk su ja kavos, ji tave nunuodys“. Mane labai išgąsdino jos ramus kikenimas, jog „va padariau interviu su vienu Jackos bylos liudytoju, ir paskui jis Lukiškėse pasikorė“. Tada žiūrėjau į ją ir galvojau – Myrtyše tu Myrtyše….Taip paprastai statistiškai aiškina, jog čia viskas normalu. O ką ten tokio parašei, jog jį pakorė?

Va taip įdomios tos Garliavos bylos, už jų stovi net ne policija, net ne prokuratūra, o ta baisioji smogikų kontora, kuriems visos tos policijos ir prokuratūros tik įrankiai.

Ir atsitik tu man taip, kad „užsiroviau“ ant tokios tyrėjos, kuri nuoširdžiai nekenčia Tobulosios Motinos ir saugumo, be to, kad ji teisingai viską apklausė, įrašė ką reikia įrašyti, parodė, kur byla suklastota – jeigu skųsti reikės – ji dar ir kitos kolegės išsiguodė, jog sėdi pavojingame pastatė – V PK buvo įkurtas veikiančioje elektros skydinėje. ir davė suprasti, jog turėčiau viešinti. Tą ir padariau.

Aišku, šitą mano temą Giedrė Gorienė irgi perėmė – bet teisinosi tuo, jog na tu turi apklausas pas tyrėją, negerai. Na, sakau, negerai gal.

Tai padarė tokį šou, kad vėl tipo laikraštis jau čia policininkus išgelbėjo – iš tiesų juk mano straipsnis. Kai parašiau, kad policininkai miršta, o valdžia nieko nedaro. Naujas ministras buvo G.Gorienės geras draugas D.Barakauskas, ir jinai jam uždirbo dividentų.

Perdavė man tada policininkai, jog „nyzkyj poklon“.

Ieškojo jie ir mano brolio mergaitės, gal dėl to, jog dėkoja žmogui, kuris vienas papūtė prieš sistemą…

Vėliau teko siaubingai patirti nesusišnekėjimą jau naujame pastate, ir tada aš garsiai pasakiau, jog kai sename jie buvo, buvo geresni…

Paskui mergaitės paieškos byla buvo nutraukta, prokuratūra jau ėmėsi vaikų prekybos gynėjų pozicijos, „nustatė“, jog mergaitė Prancūzijos globoje, kas yra melas – ji nėra laikoma valstybės globoje, ji laikinai globojama, kol sprendžiasi, ar grąžinti į Lietuvą, ar ne…Jeigu nebūtume patys savo iniciatyva sukontaktavę su mergaitės socialiniais darbuotojais, tai mūsų mielosios nuostabiosios prokuratūros dėka jau mergaitę ruoštų pas prancūzus globėjus, dabar turbūt ruoš grąžinti į Lietuvą…Juk prokuratūra, nutraukdama paiešką, galimai iš anksto susitarusi su mūsų galimai korumpuotais teismais, tikėjosi, jog viskas tuo ir baigsis. Tačiau mano prancūzas advokatas Stanislovas Tomas, laimėjęs bent 30 tarptautinių teismų prieš Lietuvą, žino, jog čia neveikianti valstybė, todėl jis nepasidavė: liepė man eiti į Prancūzijos ambasadą, ir jiems sakyti, jog čia neveikianti valstybė, padėkite. Ir po to kažkas atsitiko, Lietuvos ambasada Prancūzijoje prisiminė, jog jie turi dirbti, tačiau informaciją vėl pagal kažkieno dūdelę, nuslėpė. Visa laimė, jog sukontaktavau tiesiogiai. Vakar el.laišku parašiau patarėjui, jog jis meluoja…Tada jis per pietų pertrauką jau visą informaciją staigiai parašė. Nes jau aš ją turiu, jau nebėra ką slėpti. O Odetos Tarvydienės galimai vaikų prekybos kontora, dar tik ieško mergaitės, jinai ieškotų turbūt iki tol, kol ji būtų įvaikinta ir pakeisti tapatybės duomenys…Gerai dirba Odeta, maladiec – nei vieno užklausimo į ambasadą, nei vieno skundo į teismą ar URM, niekur nieko..Neatsako, vadinasi, taip turi būti…

Bet tai ta visa brolio istorija irgi tos pačios šaikos reikalas…

Persekiojo lygiai kaip ir mane, su juodomis baisiomis mašinomis, išrūkino iš Lietuvos, o užsienyje captelėjo – ar numarino, ar pradangino.

Lietuvos ambasados Italijoje (su šia valstybe Lietuvos pedofilų tinklas tikrai turėjo ryšius) ir Prancūzijoje kaip susitarę neteikė informacijos arba melavo.

Man rašo iš JAV žmonės, jog JAV buvo tokia sistema, jog specialiai tų advokatų vaikus, kurie kovojo prieš sistemą, pagrobė, bet jie pasidarė dar aršesni.

Taip ir čia – stovėjau Garliavoje 2010 metais, ir 2012 metais, gavau dvi bylas, paskui dingo brolio šeima, pradėjome visi žilti, nes apie mergaitę nebuvo absoliučiai jokių duomenų. Dėl brolio irgi niekas neaišku, bet drabužių aš neišmetu, nes jeigu nėra lavono, žmogus gali ir atsirasti. Bet nenustoju gelbėti šeimų ir vaikų. Ir nenustosiu. Išgelbėjau tris vaikus iš vaikų globos namų, dabar tą visą šeimą spaudžia iš visų pusių, bet aš nepasiduosiu ir kovosiu. Ir ta šeima nepasiduos. Visa šeima vienos mergaitės, beveik visos, tai motina supranta, jog vaikai ruošiami tarptautiniam prekybos tinklui, pornografijai ir organų prekybai, ir apie jokią čia globą kalba net neina…

Susitikau Skučo ATAS tarnybos žmogų, kuris pažinojo mano brolį, sakau, va žinių negerų, brolis žuvo, jis atatupstas pabėgo į lauką…Atatupstas…”Bylai reikia ruoštis”, vos kavos neišlaistė bėgdamas.(Tai buvo advokatas Gediminas Skaistys).

Kaip žinia, mano tėvas profesorius R.Apanavičius parašė keletą ugningų straipsnių, kurie vadinosi „Valstybinis pedofilijos banditizmas“, įsivaizduoju, kaip turėjo nepatikti pedofiliniams banditams. Aš parašiau gal šimtą gal daugiau, sakė, kad pedofilinis saugumas manęs nekenčia ir nori sunaikinti.

Tegul patys savo pedofilinius iškrypimus naikinasi, ligoniai!

Kartą iš Kauno atvažiavau į Vilnių, ir labai vėlavau pas savo kapitoną, jis labai griežtas, pasako būti tokią ir tokią valandą, ir turi būti (nors kai kuri karinė chebra aiškina, jog esą aš visai neklausau – klausau, jeigu įsakymai aiškūs ir griežti, o ne vieniems vienokie, kitiems kitokie, tada mąstau, ir nepasiduodu diskriminacijai). Taigi, reikėjo imti taksi. Stovėjo taksi. Nuo Vilniaus stoties labai brangiai kainavo man kitą kartą, šį  – apie dvidešimt. Sėsdama pasakiau “aną kartą važiavau nuo Vytenio gatvės, kainavo tiek ir tiek”. Netyčia pasakiau parolį…

Vytenio gatvėje yra ir viešbutis, bet tai nuskambėjo kaip parolis.

Išsikalbėjome. Žmogus – buvusi karinė žvalgyba, Geležinis Vilkas.

Ir jis patvirtino, jog saugume yra pederastų ir gėjų skyriai, ir jie jaučiasi elitu begaliniu, bet jis visi pakabinti. Bet jie vykdo pačius šlykščiausius nurodymus.

Mane vežė Lietuvos elitas, Lietuvos pažiba, kuris pasodintas dirbti taksistu, nes jam vietos nėra šioje sistemoje, jis tiesiog per geras buvo: per aštrus žvilgnis, ir per didelis noras siekti teisybės. “Mus kaip žvalgybą sunaikino AMB, jis panaikino GV žvalgybinį skyrių”. Jam labai patiko, jog aš žinojau, kad tarpukariu kontržvalgyba buvo priedanginė konspiracinė organizacija “Geležinis vilkas”. “Mano senelio brolis Juozas Opanavičius ten dirbo,”- paaiškinau jam…

Grįžkime prie teksto temos.

Mano tėtis pernai, pamatęs traiškomą Seimo narį Petrą Gražulį, parašė pareiškimą teisėsaugai, ir išsiuntinėjo visur – net į Briuselį. Ir atsimenate, P.Gražuliui byla buvo nutraukta…

Jis niekada netylėjo, bet kai dingo mergaitė, jo anūkė, jis tiesiog buvo palūžęs, šiuo metu kaip gynybinė reakcija – negalvoti iš viso, dirbti dirbti dirbti…O aš viena ar baigiu palūžti? Net nepradedu. Aš imu pavyzdį iš savo tėtės.

(O atverkia už visą giminę dėdė Viktoras, kai jam labai sunku, jis apsikabina arklį, kurį neseniai iš jo galimai klastojimo pagalba pasigrobė Naglio Puteikio padėjėja Rūta Zabielienė…Kartais dėdė nemiega, sako, ji dabar pasidarė pasą, jog čia joks arklys – ką ji darys? Gal išveš? Sakau, turbūt išveš, sunaikinimui, tokios gi moterys nejaučia nieko, nieko nesupranta, jog dėdė išgyveno visas netektis ir sunkią ligą tik dėl Bėrio…Susiklastojo ji ir išmokas, nes ji Bėrio neprižiūri, tvarto tokio net neturi, tačiau išmokas pasiėmusi, šieną pirko dėdė už 1000 litų, o krovė dar kaimiečiai, mano vyras ir aš. O jai atrodo, kad galima turint pažinčių institucijose, pasisavinti arklį, kuris ne tavo…Bet čia vėl ta elitinė karinė grietinėlė. Velniai žino iš kur ji tą arklį parovė, atvežė ir nutrenkė vidury kiemo prieš 18 metų. Sako, pasiimk. O dabar kai jau visos senatys įgyjamosios suėjo, jau jai atrodo, jog čia jos arklys…Varė kažkokius biznelius ji tada su kariuomene, ir gal kažkur rado, įsikrovė ir atsivežė. Daržoves paskui kariuomenei pardavinėjo, o mano dėdė turėjo vergauti jos sklypelyje, atseit, atidirbk, kad arklį turi. Atvergavo, o arklys ne jo pasirodo…Konservatorių oligarchų ir buvusių kariškių valstybė.)

Skųsti iki piramidės viršūnės, viešinti, ir pasiekti, kad ir kokie degradavę bevaliai sėdėtų postuose.

Pirmą kartą per šitą baisų laikotarpį gavau žinią kad mergaitė linksma, vystosi labai sparčiai, ir išsivertus iš prancūzų kalbos tai reiškia „žydi“.

Nepasidaviau kaip Garliavos diedukai, nes ir jie turėjo teisę žinoti ir bendrauti. Nemanau, jog čia melas, nes Prancūzijoje viską sprendžia teismai.

Turiu teisę perduoti dovanėles, mainais paprašysiu jos nuotraukos. Jeigu neduos, vadinasi, melas, kad jai viskas gerai. Visais atvejais, buvo parklupdyta Lietuvos ambasada, neaišku, iki kurio laiko jinai dirbs, kaip priklauso, bet net ir baisiose žmonių dingimo istorijose galima rasti teisybę, ir vilties spindulėlį.

Garliavos bylos toliau kurpiamos, o Prezidentei viskas aišku, kad patinka, nes ji net laiškų jai adresuotų neskaito. Ji sėdi užmūryta psichologiniame bokšte, ir valstybės nevaldo. Dalyvauja tarptautinėje ginklų prekybos schemoje, todėl “nematė”, jog iš Lietuvos buvo tiekiamas karinis aprūpinimas Kolomoiskio žydo kariams.

Beje, aprūpinimą rinko ir vežė ne tik Jonas Ohmanas, kurį JE apsidovanojo.

Vežė ir tekste minimas ožys, universalus visų Garliavos bylų liudytojas…Kurį Cininas šaukė liudyti pedofilijos byloje, esą jis labai kažką žinojo apie nusikaltimus.

Tiesa, tobulosios motinos tariamo sekimo bylą – kai 10 žurnalistų tą dieną rašę reportažus, jos nesekė, ir aš vienintelė neva ją sekiau – nutraukė tik 2013m. lapkričio mėn.

Tada dar vienas iš super smogikų skyriaus, spėjo perspėti, jog kai nutraukia bylas, dar blogiau, prasideda fizinis susidorojimas. Buvo bandoma, bet kad aš turiu atsparumą tiems durniems smogikų bajeriams.

Pats mane perspėjęs žmogus, ir tikrinęs mašinas su tamsintais langais saugume, paskui nusižudė. Taip ir nepasakė kas čia tokie mane sekė, tik supratau, kad „vierchuškės“.

Verkiau labai, nes čia ką tik sėdi bendrauji, čia jau guli ant lentos, priešais darbą esančios kavinės savininkė pasakė: „O gal jis tokiu elgesiu išgelbėjo labai daug gyvybių, ką tu žinai, jeigu jo „žudiko matymas“ buvo neišjungtas…‘

Po savaitės driokstelėjo Maidanas, o vasarį aš supratau, jog Olegas buvo siunčiamas šaudyti nuo stogų į visas puses, kaip tai darė Rumunijoje…

Karas užnarkotizavęs Grybauskaitę su Linkevičiumi, jie neturi laiko dirbti tiesioginio savo darbo…

O teisėsauga narkotizuojasi naujomis Garliavos bylomis – nes jomis labai gražiai pridengiami karinės chuntos darbeliai. Reikia padėti Garliavos bylų dalyviams, bet ne tiek, kad nematytume, jog biudžetą išsems, valstybės rezervo fondo nebeliks, šildymas, nors papigo, vėl pabrangs, nes ponia pavyzdžiui, skaičiuoti nemoka, ir viskas…

BŪKIME BUDRŪS.

Key words: Garliava cases, pedophilia, security services, international set of pedophiles, embassy of Lithuania in France, prosecutor office, organized crimes, 5th police office of Vilnius, children, Giedre Goriene