Archive for November, 2014

Tie kas gaunate perlaidas, viskas jūsų pašalpoms…

Advertisements

jonas5

Photo. Swed Jonas Ohman very activelly supports war in Ukraine, stating, that it is very similar to what has haqppened in Baltics. As Balt I can state, that no similarities can be seen…

Now it is a total end of the country called Ukraine.

I can  compare to Lithuania, and there are big differences between playing comedy here and there, in Ukraine.

Our President Rolandas Paksas at least had the pseudo-legal process, called “impeachment”, although its legality

is already denied, as there were no conclusions from any valid data derived.

Our another president Kazimira Danute Prunskiene later was threw out from her elected post, by damaging computer systems in the elections of the President in the year 2004. Let it say, it is her desicion not to go to the court and doubt those results, where not she, elected by the nation, won, but again, the agents of at least three foreign structures (SS, gestapo, KGB and CIA), in Lithuania called “Adams” of just “shoe” – because of the story with his shoes, standing in the door way in Siauliai, at the same moment living in US.

Adams made legality of his shoes, standing in the doorway, that is how he proved that he lived in Lithuania.

But at least he tried to falsify facts, in order to become our president.

Poroshenko has benn elected, voting one person with four bulletins, and half of Ukraine not including into elections.

Poroshenko was elected at the same moment having not acting, but legal President of the country Janukovych.

He was not deprived of his right to rule the country. He was shot by Pravyj Sector criminal bandits, and had to leave the country.

In Lithuania ministers and advicers at least had Lithuanian routs, they, of course, couldn’t speak fluently Lithuanian, that is why they did not complete the rules of the governmental institutions, but nobody cared.

For the army Lithuania had American Lithuanian Kronkaitis, who also did not speak fluentlly Lithuanian, and very interesting, that is the state of war – did all warriors would understant, what was he saying? Nobody cared.

Actually our acting President (I hope she is also ellceted – although I very doubt) is also not talking fluent Lithuanian language.”

Some of her structures of her speaches are Russian, some – American. If to believe Russian TV, our President Grybauskaite had “3” mark in the school, in the subject “Lithuanian. The mark “5” was the highest.

At the beginning of the Independence, there were 18 acting politicians with Jewish routs – but they never stressed that, you could only guess.

Landsbergis relative Jonas Jablonskis wore Ashkenazi Jewish “jarmulka”, but in Lithuania it is told, that it was the fashion at that time, to wear something eastern. In Ukraine all the “heroes” of the revoliution have not only Jewish routs – some of the even have Jewish pasports – as “president Poroshenko.

Jarosh, Jaceniuk, Kolomojskyj, Tymoshenko even sprotsmen with German pasport Klychko – all ethnic Jews.

Of course, “percentage” of Jewry difers, that is all.

In Lithuanian even ethnic Jew parlamentarian Zingeris tries to act like Lithuanian. It is not common in Lithuania to be proud of being JEw. IN Ukraine – everrything different. It is very good and very right to be a Jew – because when the “revoliution” started, there were Israel towns, that hold Ukrainian flags day and night in the streets. For Israel Ukrainian war is also very meaningful: as there were the most terrible attacks on Gaza during “Ukrainian war”” or antiteroristic operation”.

In Lithuania people fear – if it is possible to act just like it is happening in Ukraine, maybe one day the same would happen there?

There are many similar features, that we, Lithuanian, have our “Pravyj sector”, it is shooter organizations, and some soldiers from special operations, but in Lithuania it is a bit different situation.

People are not so dumb and idiots, like in Ukraine.

They don’t believe American fairy tails, they work very hard, and half of Nation already abroad…

Everybody here understands, that treasure cannot bring magic, and those, who have a lot of material goods, they act in t illegal things – as for example, in supporting war in Ukraine.

I have talked to one militar, who is retired – he has changed his heart recently. I do not believe, that he has got this heart from Vilnius, from accident…Ukraine became the main field for organs.

I can continue.

But let it leave for another article.

The main difference, that in Lithuania at least there were attempts to falsify, to play games, but to to do everything so directly, as it is done in Ukraine.

The last words of self- proclaimed president Poroshenko, that ministers can be from foreign countries, it is the total end of the nation state, and of Ukraine at all.

America an Israel , there is such impression, told their agent Valzman – it can be even evil, from Hell, but not Russian – speaker Ukrainian.

I can only remind, that in Lithuania till now full police systems of Russian speakers – but Lithuanian politicians try to “clean” Ukraine, try to consult Georgia.

What about police, procecutor office and at the end – army? There are plenty of Russian speakers?

And why everything goes one way in Lithuania, and another – in Ukraine?

And let is imagine situation: Poroshenko Valzman organises war in Lithuania suuport tish guns, tanks and artilery, and everyday stresses “We mus help Lithuania, it fights for all of us”.

Tragic view, yeah? So why there are still bunch of idiots, supporting civil war in Ukraine?

Or could it be, that those idiots are well-payed or awaiting businness in totally destroyed Ukraine?

Let is prognose: by my oppinion, Ukraine it is the third Afghanistan.

This war will never end. Let us bet. 30 years I give to this war. Grybauskaite will be old baba, and still her inspired war will last. And Grybauskaite – old baba will live long life, and there will be people protesting by her already, old baba’s windowns for the hell in Europe – for third Afghanistan.

Let’s look, what strong “witch” I am…But this prognosis can be rights. At the same time there can be revolutions in America, and America will always need “second front”…As it always did…

Kristina Sulikiene, Lithuania

P

Военные преступления датируются с 2 Июля по 24 Июля. Фильм полностью переведён на английский язык для распространения на Западных ресурсах. 95% из показанного не было ни в Российских СМИ, не говоря уже об Украинских. На Западе данные материалы вообще категорически запрещены к показу.

Если вы действительно хотите остановить войну на Украине, то нужно распространить этот фильм как можно шире – чем больше людей узнаeт правду о том что на самом деле происходит, тем быстрее этот беспредел закончится и тем меньше будет жертв с обоих сторон.

Не будьте равнодушны, посмотрите фильм до конца и поделитесь им со своими друзьями. Наша общая задача максимально широко распространить этот фильм: на форумах, сайтах, других социальных сетях. Прорываем информационную блокаду вместе – это может сделать каждый.

http://smi2.mirtesen.ru/blog/43497604222/Vyishel-polnyiy-sbornik-dokumentalnyih-materialov-o-prestupleniy

GRB

Photo. Latvia is not crazy and will never support private battles of businessmen in Ukraine.

Латвия не поддерживает украино-литовские договорённости и не станет по примеру Литвы вооружать украинскую армию. Об это сегодня заявила премьер-министр Латвии Лаймдота Страуюма.

В интервью LTV глава правительства заметила, что принятие подобных решений – личное дело каждой страны и подчеркнула, что Латвия не будет вооружать Украину.

«Латвия поддерживает Украину иначе. Я считаю, что вооружённым силам Украины нужны реформы, и поэтому мы организуем обучающие семинары для специалистов и предоставляем гуманитарную помощь», – рассказала об украино-латвийском сотрудничестве Л. Страуюма.

Однако, как прокомментировал заявление Лаймдоты Страуюмы правозащитник Александр Гапоненко, в поставках латвийского оружия на Украину нет необходимости. «Зато Латвия будет осуществлять тайное финансирование поставок оружия и техники украинским террористам. А ещё будет финансировать деятельность частных армий из Польши, наёмников из Латвии, Литвы и Эстонии, которые учатся бороться с непокорными русскими. И финансирование будет идти из европейских фондов, которые, якобы, пойдут на развитие народного хозяйства стран Балтии», – считает А. Гапоненко.

Напомним, как писал портал RuBaltic.Ru, накануне в Киеве президенты Украины и Литвы договорились о тесном сотрудничестве в сфере обороны и энергетики. После встречи Пётр Порошенко заявил, что Литва поставит украинской армии «конкретные» вооружения.

Как говорится на официальном сайте литовского президента, «с целью передачи накопленного Литвой опыта в области создания современной армии планируется приглашать на учебу в Литовской военной академии больше украинских военных, проводить совместные учения. Кроме того, планируется завершить создание трехсторонней литовско-польско-украинской военной бригады».

На это в МИД России заметили, что такие заявления лишь затрудняют поиск решений украинского кризиса.

В самой Литве многие политики и эксперты выразили недоумение по поводу обвинений в адрес России со стороны президента и призвали строить прагматичные отношения с Москвой.

Источник: Аналитический портал RuBaltic.Ru http://www.rubaltic.ru/article/segodnya-v-pribaltike/25112014-strauyuma/#t20c

Pradžios...

Lapkričio 26 dienos posėdis prasidėjo kaip visada – policijos pareigūnų apklausa.

Pirmasis liudytojas, Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas Remigijus Meškauskas, pasakojo, kad jie anksti ryte rinkosi vadovo nurodymu Karmėlavoje, važiavo į Garliavą, Klonio gatvę. Pareigūnai turėjo padėti perduoti vaiką motinai L. Stankūnaitei ir R.Oželiui. Pasakojo, kad atvykęs su kitais pareigūnais, jis pamatęs daug žmonių prie namo – jie patys buvo gatvėje, kurioje stovėjęs automobilis apie kažką informavo žmones, tačiau turinio nepamenąs – berods, buvo prašoma nepažeidinėti viešosios tvarkos. Toliau pasakojo, kad žmonės šaukė „Banditai“, kad iš Klonio g. kiemo buvo išvedinėjami žmonės, o keturi pareigūnai vieną žmogų išnešė. Jis jiems padėjęs. Liudijo, kad policijos reikalavimų negirdėjęs, antstolės nematęs, jam asmeniškai žmonės nesipriešinę.

Adv. A.Novikovas: „Ar matėte, kad žmonės turi kažkokius daiktus?“

R.Meškauskas: „Ne, nemačiau.“

Adv. J.Ramoškienė: „Ar jums nebuvo nurodyta į ką atkreipti dėmesį?“

R.Meškauskas: „Mes buvome kaip rezervinė grupė, turėjome padėti.“

Adv. pad. T.Tomkus:…

View original post 2,441 more words

Bulota2011440
 (Neturime  pinigų  kariuomenei, emigravusių  jaunuolių, duokim  atkirtį “priešui“ kaip  Sausio 13)
Lietuvos  Kariuomenės  švenčių proga skaitome užrašą,  „MES  JUMIS  DIDŽIUOJAMĖS.“  Kas yra tie jūs,  ir kodėl mes  galime  jais  didžiuotis? 
Buvęs  Vyriausiasis  Ginkluotųjų pajėgų NATO Vadas Europai  Veslis  Klarkas (Wesley  Clarkas ),  pats  keletą  metų  studijavo kunigų  seminarijoje, mums,  NATO  šalių  kariuomenių  kapelionams,  skaitydamas paskaitą, pareiškė, kad  prieš  pradėdamas rytinį darbą  jis  pirmiausiai pasikviečia  į  savo  kabinetą  kapelioną, aptarti darbinius  klausimus, po to  karininkus. 
Mano  toks  metodas, kalbėjo  generolas,  leidžia  man   kariuomenėje  palaikyti  taikią  atmosferą.  Kapelionai  niekada  nemeluoja, tik  nemanykite, kad jie atskleidžia  savo  sielovadinę tarnystę, nes  jie  yra  davę  dvigubą  priesaiką-  Dievui  ir  Tėvynei. (Todėl mūsų Rukloje neprileido prie majoro kunigo Valkausko, kad jis neatvertų mums, savanoriams, akių, kad esame ruošiami kaip patrankų mėsa Ukrainos karui, nes vieną kartą susitikęs, taip ir pasakė: “Ar žinote, kad jūs tiesiog patrankų mėsa? Eikite iš čia, kol nevėlu”. – Kristinos Sulikienės pastaba)
 Tad  matydamas,  Jus  gerb. Prezidente,  važinėjantis  per  karines  pratybas  ant  tanko ( suprantu,  kad  Jums  kartu  kaip  Vyriausiajai  Ginkluotųjų  Pajėgų  vadei  tinka  pajusti  kario  gyvenimą,  kaip ir mes  dvasininkai,  jį,  tai  yra  okupanto  sovietinį tanką  jautėme  per  visą okupaciją  ir  Sausio 13 atrėmę  krūtinėmis.  Pastaba: mintys  ir  vaizdiniai  iš  niekur  nepublikuojamų  nuotraukų,  nes manau, kad  ne tie  dvasininkai  stovi  prieš  tankus ) ir žinodamas, kada  ne  taip  lengva  patekti  pas  Jus,  į  Lietuvos Prezidentūrą. 
Vasario  16  šventės  išvakarių  proga,  tai  įsitikinau  per  jūsų  tarnautojas, Jums  Vasario  16  proga  įteikiant  tautinės ir  valstybinės  simbolikos,  kaip  relikvinius  išsaugotus  per  okupaciją  jaunimo  ir  laisvų  piliečių nešiojamus ant  krūtinės  ženklelius. 
Už  tų  kuklių ženklelių  gamybą,  platinimą  ir  nešiojimą,  Lietuvos  piliečiai  eidavo kalėjimų  ir  lagerių  keliais. O mus tie ženklai  vedė  į  Nepriklausomą  Laisvą  Lietuvą.
 Vienas  iš  tų  ženklelių  gamintojų,   man  pažįstamas  dar  yra  gyvas  ir   sunkiai  sergantis.
( Aš  jam papasakojau apie  Jums  Prezidente  perduotus ženklus ) Norėjosi  Gerb. Prezidente  tai  ką  dabar  rašau  viešai, tada  prieš  Vasario  16  išsakyti  Jums asmeniškai, kad  jaunų  žmonių klaidinami nenešiotume  nacių  pagarboje  laikomą  mėlyną  „žibuoklę“, ir  kad mūsų „žmogeliukai“( tai  laikau  tuos,  kurie iš jaunatviškos iniciatyvos ir  manau  nežinojimo  ėmėsi  tokios  iniciatyvos  pagerbti  Vasario  16–ąją, o    Jums  manau buvo nepatogu nepritarti,  kaip  ir   vaikų  darželyje,  Jūs  maloniai manau  priimtumėte  ir  čiulpinuką  iš  mažylio  rankų )  neklaidintų  jaunimo. Tad  mano  mintis  dabar  žvelgiant  į  tanką  ir  į  Jus  gerb. Prezidente, labai  norėčiau  paprašyti ( Kariuomenės  kapelionai  visada  turi  galimybę  pasinaudoti  pirmumo  teise,  bet  jie  visuomet  iš  pagarbos  kariui,  atsistos  į  bendrą  laukimo  eilę) laukiant  Jūsų  ateinant   į  Lietuvos  kariuomenės  Dvasią,  moralę, karininkų socialinius  reikalus?  Juk  kariuomenės  jėga –  ne  ginkluotėje  ir  ne  karių  skaičiuje:  kai  vis  daugiau  pinigų reikalaujant  jos  materialiai  ginkluotei, skriaudžiant  pačius  pažeidžiamiausius  piliečius – pensininkus. 
Jos  jėga – ir  tai  kas šiandieną  rašoma,-  kad  mes  didžiuojamės  kariuomene, tai  priklauso nuo  kario  dvasios,  nuo jos  garbingos  istorijos.  Istorikai  niekur  neranda,  kad  iš  mūšio  lauko  būtų  bėgęs  lietuvis  karys.
Bėgo  švedai (švedai dabar per Lietuvą tarsi vagys organizuoja mūsų karių ir šaulių rankomis kovinę paramą Ukrainos privatininkų batalionams – tai yra vagies ir melagio, o ne garbingo kario, pozicija – Kristinos Sulikienės past.),  ispanai,  vokiečiai, nesitraukė   paskutinis  partizanas paliktas  vienui  vienas, kurio  budelis niekaip  Laisvoje  Lietuvoje  nesulaukia  teisingumo, kaip  ir  karinio  tribunolo įvertinimo  Medininkų tragedijoje. 
Tad  jau  24 metai  kaip  švenčiame  Lietuvos  kariuomenės  atsikūrimo datas.  Vieno  Prienų  miesto  jubiliejaus  šventės  metu, kai  profesorių V. Landsbergį  paskatinau   bažnyčioje  prieiti  prie  mikrofono  jubiliejau  proga,   pasveikinti   susirinkusius, manęs  profesorius  paklausė: ‘’O kur  tavo,  kapelione, kariuomenė“? ( Buvo  metai,  kai  šventėme  tokias  šventes  su  pilnomis  bažnyčiomis  kariuomenės ) Atsakiau:  “O  ką  jūs,  politikai,  padarėte  su  Lietuvos  kariuomene, su  jos  savanoriais ( jie  emigravo ) pasitikėdami  dėdės  NATO  “marškiniais“,  panaikindami  teritorinę  gynybą,  sukūrę  kelis  batalionus  ir  tuos  išblaškę  po  misijas,  tad  šiais  metais  Ukrainos  krizės metu  naujasis  NATO  Europoje  vadas,  atvykęs  Į  Vilnių  ir paklausė, tai  kur  Jūsų  kariuomenė?Kol  mes  patys  nesiginsime,  tai  niekas mums  nepadės:  kaip konkretus  pavyzdys-  Ukrainos  karas.  Dabartinė  kariuomenė,  manau,  skirta  ginti  tik  partijoms. O  jei  mes,  kapelionai,  tylėsime ( akys,  ausys ir  sąžinė ),  tai,  anot,  Šv.Rašto – akmenys  kauks.  Ir kaukė  akmenys  į  Seimą  ir  niekas  iš  Seimo  narių  neišėjo  pasikalbėti  su  juos  rinkusiais. Gerb. Prezidente,  Jūs  ateikite  į  Lietuvos  kariuomenės  likusių  gyvų  liudininkų,  legendinių  karininkų  dvasią,  pasiklausyti, išgirsti kaip  jaunesnei, veržlesnei, iniciatyvesnei ir  pasimokyti iš  šitos  nerašytos,  bet  dar  gyvos  gyvenimo  mokyklos  ir  pamatyti  ko  trūksta  Lietuvos  kariuomenei, ne kaip  Prezidentei,  bet  kaip  Ginkluotųjų  Pajėgų  Vadei?  Tarpukario  Lietuvos  karininkų  dėka  prieš  kelerius  metus  Kauno  Karininkų  Ramovėje  buvo  organizuotas  toks  susitikimas, ( bet stebint  šių  metų  renginius, pasirodė, kad  iš  garbingų  karininkų  tada  išgirdę  skaudžias  pastabas  iš  jų  nepasimokė  nei  KAM Ministras, nei  kariuomenės  vadas,  nei  Kariuomenės  vyskupas,  nei  Vyriausias  kariuomenės  kapelionas,  o  kaip  tik  jiems  tada  buvo  skirtos  pastabos, už  kurias
visi  pritarė plojimais ),   kuris  skauduliu nuvilnijo  iš  pačių  karininkų  lūpų. Tik  dėka  keleto  aktyvių  būtinos  tarnybos  karininkų,  jie savo  privačiomis  mašinomis  šiuos  garbingus karininkus  nuvežė prie istorinio   Vytauto  Didžiojo  Karo  muziejaus į  jiems  skirtas  vietas. Buvo  vėluojama, nes  KAM   „neturėjo“  žadėto  jiems  transporto,  šiems  karininkams nuvežti.  O  jų  jau  tiek  nedaug  likę, kaip  jie  patys kad  sako, kad  belikę   lenktynės  su  laiku, kas  sekantis?  Tad  šiandieną  sveikindamas  vieną  iš  Tarpukario  Lietuvos  karininką  dim. Majorą Juozą Vainauską su  Kariuomenės Diena,  sulaukusį  102 metų  amžių paklausiau: „Ar  tavo  “adjutantas“  nuvežė tave   į  Vilnių  Lietuvos Kariuomenės  šventę, ir  garbingai  pasodino  aikštėje  skirtoje  vietoje, kaip  kad  aš  mačiau  dimisijos  karininkų  pagarbą  Liuksemburgo  kariuomenėje, kai  vadas  pradėdamas  šventės  atidarymą( šventė ne dimisijos  karininkams  buvo  skirta )  pirmiausiai kreipėsi  raportu  į  dimisijos  karininkus prašydamas  leidimo atidaryti  šventę. Ir  šitokiai  pagarbai  ir  mandagumui tikrai  pinigų  nereikia. Juk tu  pirmas  majore  Juozai  Vainauskas padarei  tą  pirmą  istorinę šventę  L:ietuvai  tada,  kai  pirmas įžengei  į  išvaduojamą  Vilnių, ir  apie  tai  skaitei pirmaisiais  Nepriklausomybės  metais Seime ir  atsistojęs  Seimas  tau  plojo.  Ir  šiandiena  su  blaiviu protu, gilia  mintimi,  iškalba  ir  pasveikinimu  turėjai  padaryti  šventę, kaip  kad  ją  prieš  metus  buvai  padaręs  Lietuvos  Generolo Jono  Žemaičio  karo  akademijoje jauniems  kariūnams, apipylus  daugeliu  klausimų  ir  tavo  atsakymuose vienas  iš  svarbiausių  kaip  jaunam karininkui    buvo,  kad  sulauktume  tokios  kariuomenės, kai  jaunas  karininkas  išeidamas  į  tarnybą savo  bute ras  viską  nuo  kaklaraiščio,  patalynės ir  apatinių  drabužių,  aišku  ir  šventinio  smokingo, taip  kaip  mes  gaudavome.  Kalbame  toliau  su  dimisijos  majoru  apie  kariuomenę. Juk tu,  kaip  buvai  jaunas  karininkas  Alytaus  batalione  pilnas  energijos, tu turėjai  adjutantą, kuris  spauda  pasirūpindavo, kambario  tvarka,  kitais  patarnavimais  o  kas  dabar  pasirūpina, kai  tautau  102 metai?  Kas  dabar  iš  kariuomenės  patarnaują, vaistus  nuperka, kambarius  sutvarko, spaudą  užsako – žmona  mirusi. Dabar  tuo  labiau  reikia, kad  kariuomenė  pasirūpintų  nei  tada  kai  tau  buvo 25 metai?  Kiek  tokių  kaip  jūs  100-čių  yra  likę,  kad  nebūtų  galima  jautriau atkreipti  dėmesį? Tarpukario  Lietuvoje,  kad  būtų  moralai  stipri  tvarkinga  kariuomenė, netgi  vadovybė  turėjo  teisę  spręsti  ir  šeimos  gyvenimą.  Be  vadovybės  sutikimo negalėjai  pats sau nuspręst, kad  ši  ar  kita  tavo  draugė   tiktų  tau   kaip  karininkui  į  žmonas.  Ne  prie  šio  karininko  Gerb. Prezidente  aš  stabtelėjau „susireikšminti.“ Aš  toks kapelionas  buvau  būtinoje  tarnyboje su visais  karininkais,  toks išlikau  ir  atsargos  tarnyboje. Galėčiau,  kaip  buvę  vyr. kariuomenės  kapelionas per  24 nepriklausomybės  metus  paliesti  ir  kitų karininkų skaudžius gyvenimo  likimus  ir, kad  Lietuvos  kariuomenė  morališkai  smunkanti. Pirmieji  Lietuvos Savanoriai,  gavę  kuklius  butus, įgiję  išsilavinimus  ir  karinius  laipsnius,  gyvena  įstatymų  netikrume,  kad  bet  kada iš  jų  šeimų tie  butai  gali  būti  atimti, perparduoti  arba  ir  visas  daugiabutis  kažkokiam  verslininkui  gali  būti  parduotas. Pvz.  Daugelis  tarpukario karininkų pensininkai  ir  turi  gyventi su nemokšų  politikų  atimtomis  pensijomis ( kai  sovietiniai  karininkai gyvena  oriai  su  vis  jiems padidinama pensija) kiti  negalios  paliesti, kurį  laiką  jie  gaudavo  Šv. Kalėdų, Šv. Velykų  proga, labai  jau  stokojantiems, su  kapeliono  parašu  pašalpas,  kad  savo  anūkus  galėtų  pakviesti  prie  šventinio  stalo  ir  pasakyti, kad  va  už  tokią  mes  Lietuvą  kovojome, kuri  kad  ir  kukliai  šiandieną  nepamiršta  mūsų. Kai kurie karininkai yra tapę lagerių invalidais. Žinoma, kad  išvoktai Lietuvai  atsigauti sunku,  bet  kariuomenės  vadovybė  kurį  laiką  mūsų  nepamiršo.  Ir  kai  pasikeitus KAM  vadovybei  su  gerbiamu  karininku  kaip  buvo  įprasta,  nuvykome  su  stokojančiųjų  karininkų paramos  sąrašu  ir  dim.  majoras ištiesdamas  raštą    remdamasis  ir  kapeliono  autoritetu kreipėsi į  KAM  ministrą, tas  net  rašto  nepaėmęs  atsistojo  ir  pasakė: “Jūs  viską  gavote, jums  nieko  nereikia”. Nieko  nesakė  majoras  gerbdamas  vyresniojo įsakymą, tik aš  neiškenčiau, kaip  ir šiuo raštu negaliu  neiškęsti  nesikreipdamas  į  Jus Ginkluotųjų  Pajėgų  Vade,  pasakydamas, tada  Ministrui, kad   jie  gavo protezus – medines kojas, lagerius, kalėjimus, išardytas  šeimas, išžudytus  tėvus, kad  Jūs  mums  vadovautumėte, didžiuotumės  kariuomene ir  šventes  darytumėte. Ėjome  su  majoru ilgai  tylėdami, nes  atrodė  kad  aš  lyg ir  viską spontaniškai  pasakiau.  Tie  kurie  tikėjosi  paramos, sugrįžę  jiems pasakėme, kad  jau  kariuomenėje kiti  žmogiškumo  įstatymai. Tad  “nulipkite“  Prezidente  nuo  tanko ir  Jums  daugeliu įmanomų  būdų ateikite į  Lietuvos  kariuomenės  dvasią, taip  Jūs  ten  reikalinga.
Pagarbiai,

 buvęs Lietuvos  Respublikos vyr. Kariuomenės kapelionas maj. A. Bulotas

Picture 1003

Kai dieną naktį siaučia karinės mažinos, šaudoma, sprogdinama, ir net po tarnybos valandų važinėja karinės ir kovinės mašinos po Rokų gyvenvietę, iš Suvalkėlių poligono (vakar važiavo kažkokios užsieninės kovinės mašinos su kulkosvaidžiais priešakyje), akivaizdu, jog”ruošiamasi karui”.

Šaudoma sprogdinama, didžiuliu greičiu važinėjamasi.

Aišku, ne kariniais keliukais, o civiliais.

O ir pats poligonas net nepriklauso valstybei, yra Kauno rajono savivaldybės žinioje, ir esą, naudojamas kariuomenės “pagal poreikį”

Tas poreikis toks stiprus kaip nenumaldomas geismas, kad dieną naktį netyla koviniai garsai.

Tai gal jau ir priešo nebereikės, kai šitoks sujudimas metų metais neveikusiame poligone?

Karine, taktine veikla nepavadinsi to, kas ten vyksta, nes didžiulis suaktyvėjęs judėjimas, ir net karininkai, apsirengę šventinėmis uniformomis, važinėjasi.

Yra karininkų,  kurie su kasdiene uniforma civiline mašina link poligono važiuoja…

Kas ten vyksta, biesas težino…

Arba kokia nors kosminė žvalgyba.

grūdai

Gerbiama, Ministre, Rimantė Šalaševičiūtė turiu Jums klausimą. Kadangi Jūs turite daug patirties vaiko teisių apsaugos klausimais norėčiau Jūsų paklausti, kaip Jūs žiūrėtumėte į tokią įdėją perduoti vaiko teisių apsaugą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai? Tam turiu ir labai logiškų argumentų. Vaikai nėra maistas. Tai leistų sumažinti biurokratinį aparatą ir sutaupyti valstybės lėšų. Labai lauksiu Jūsų minčių.

Aurelijus Veryga

Šaltinis: facebook

visuomenedotcom komentaras:

Vadiname ponią Rimantę Dujoševičiūtę, nes daugiausiai patirties ji turi dujų įmonėje, ten dirbo juriste.

83

Nuotr. Nemanykite, jog šis žmogus dešinėje, Virginija Apanavičienė, ką nors susigaudo apie šeimos gyvenimą ar  vaikų auginimą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriui net nereikia tikrinti, ar žmogus ką nors jaučia, ar tikrai nori globoti vaiką, ar turi paruošęs kambarį – nes atseit, jeigu nori globoti močiutė, tai ji gali neturėti jokių įgūdžių. Išvada “tinkamas”. O jau šoninės linijos giminaičius per rentgeną prakoš. Na ir gerai. Būsime “liustruoti”. O babytė niekada turbūt nesupras nieko apie gyvenimą. Toks jos pasirinkimas. Globėjų ir įtėvių kursuose kažkodėl viena močiutė savanoriškai lankė kursus ir prašėsi išvados, ir to baisinio klausimyno: nes, sakė, nesu tokia užtikrinta, jog esu tokia jau tobula ir viską moku. 

Koks kitoks įspūdis gali susidaryti, kai tave testuoja su šimtais klausimų, pagal kažkokią amerikonišką adaptuotą Lietuvai programą, lenda netgi į tavo lovos reikalus, o kitų, jau senelių, testuoti nereikia – nors neaišku, kodėl anūkė prancūzų globoje vaikų namuose…

Ar viskas gerai su tokia senele, nuo kurios kaip nuo maro bėgo visa šeima, ir galiausiai, neteko vaiko, o netekus vaiko, nesulaukė vėlgi kitokios, nei formalios, paramos.

Priduoti formaliai dokumentus, kuriuose gražūs algos, buto ar ..administracinių nuobaudų…skaičiai (tiesa, abejoju, ar motinos byloje yra jos keliasdešimt nuobaudų, nes tai iškreiptų jos, kaip “tobulos”, įvaizdį), o kaip pats žmogus atrodo, ką jis mąsto, ir ką jaučia – jog jis jaučia, kad vaikui geriau vaikų namuose Prancūzijoje – niekam neįdomu.

Keisčiausi tos programos klausimai apie tai, kaip vaikas – jeigu iš viso pavyks jį parvežti į Lietuvą, ir gauti globą – bendraus su seneliais. Su tais pačiais, kurie kiekviena proga aiškina, jog vaikas “neįdomus, neaktualus,”, ir tegul geriau lieka vaikų namuose. Taip ir atsakėme, jog su tais, kurie nori, kad vaikas liktų vaikų namuose, tai kam vaikui bendrauti? Juk prikaišios tiesiai į akis – ko tu čia sėdi, kodėl ne vaikų namuose Prancūzijoje?

Kiti seneliai, garantuoju, nieko iš viso nežino, kas dedasi, o teikti jiems informacijos irgi negalime, nes tai gali būti traktuojama kaip bandymas susisiekti su vaiko motina – iš kurios vaikas paimtas, ir Prancūzijoje tai traktuojama kėslais traumuoti vaiką. Lietuvos “institucijai”, kurią atvirai vadinu “vaikų prekybos kontora” da fieni tie prancūziški įstatymai. Jie ur dabar svajoja, ir net TV laidoje aiškino, jog būtinai vaiką grąžins mamai: tarsi jie galėtų atsistoti Prancūzijos teismuose ir tai padaryti!
Vadinasi, tiek Lietuvoje įprato būti galutine ir neskundžiama instancija, jog negali susitaikyti su “pralaimėjimu”.

Išsiųsti gal dvylika prašymų “perduoti jurisdikciją Lietuvai”, tik,  juokingiausia, jog Pranzcūzija nejudina nė mažojo pirštelio, nes reikalinga…potencialaus globėjo ieškinys!

TV laidoje “Yra kaip yra” specialistė Jelena kažką ir aiškino apie “močiutės ieškinį”, bet kad močiutė net sūnaus gimimo liudijimo neturi, tai kaip ji kreipsis? Močiutė, kaip supratau, laukia “Lietuvos ieškinio”, ir kad jai tą vaiką kaip daiktą nebendravus ir nesimačius, parvežtų, jinai jį paaugintų pusę metų, ir tą balastą atiduotų “motinai, kuriai grąžinamas vaikas” – nesvarbu, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba net neturi žalio supratimo, kaip vaikai paimami Prancūzijoje – ogi, teismų sprendimais.

O Prancūzijos teismų sprendimai galioja ir Lietuvoje.

Teko kalbinti normaliai neįvertintą vaiką močiutę, tai jai labai patikimo advokatai – šeimos teisės specialistai – nepaisant to, kad aš jai daviau konkretų teismo pavadinimą – pasakė, jog per sudėtinga, jog tripakopė teismų sistema, ir jie nemokės ir negalės. Nu tai sakau, mama, juk aš tau sakiau, kad čia ne tavo jėgoms, tu gi nesusigaudai teisėje, ir net neturi tinkamų patarėjų. Taip Lietuvos “šeimos teisės specialistai” nieko neraukia toje šeimos teisėje, o tarptautinėje – tuo labiau.

Suruošti ieškinį Prancūzijos teismui yra sudėtinga, nes Lietuva niekuo neprisideda – jokiuose pareiginiuose nuostatuose nėra, kad jie privalo teikti informaciją. Odeta Tarvydienė išsiuntusi vien močiutės popierius, mano siųsti net neketina, todėl maniškių niekas nevers – na mano mamai tai kitokie įstatymai galioja, tai aš nesistebiu – turėsiu verstis pati, todėl turiu prašyti visur paramos, ir pagalbos, o jau motinai, kaip pasakė Jelena Semionova iš “vaikų prekybos” kontoros, tai “konkurentė”.

Niekada nepagalvojau, jog būdama 34 metų konkursuosiu su pensininke savo mama. Yra rusiškas posakis “v nie konkurenciji”. Rusų kalba iš viso yra koloringa ir charakteringa.

Pasakysiu vieną dalyką: nepaisant kai kurių klausimų klausimyne nekorektiškumo, ir balansavimo ant įstatymų pažeidimo ribos – dėl giminaičių asmens duomenų ir privataus gyvenimo neliečiamumo neteikėme giminės genogramos, nes tai gali pakenkti mums brangiems žmonėms – atsakius į visus tuos klausimus, vaizdas iškyla toks: jog mano motina pabėgtų po pirmojo klausimyno lapo. Ji negalėtų pasakoti nei apie savo vaikystę, nei apie tai, kokie jos santykiai su mano tėvu. Klausinėjama greitai, ir taip staigiai nesumeluosi, ir nesugalvosi, ypač kai faktai, kad ir kiek juos kurtum, yra ne tokie.

Ji visą gyvenimą kūrė faktus, nes taip matyt moko jos “kontoroje”.

Bet kad ir kiek kurtum, kažkur eina tikrieji faktai, ir jie nesueina.

Kai žuvo mano sesuo, motina policijai sakė, jog iš viso negyvena nei su manimi, nei su mano tėvu, ir net nemato mūsų.

Kai susiplanavo, jog mano tėvas atseit tuoj nuo senatvės (66) metų mirs: jau ji gyvena su juo, iš Vilniaus atseit važinėja vos ne kas dieną,- nes kažką bandė tuo įrodyti, dėl paveldėjimo, matyt.

Kai planavo paveldėti, tai greitajai ir Klinikoms skundė, jog mano tėvas yra alkoholikas. Kai nori globoti – pamiršo, jog gyvena su “alkoholiku”, ir dabar vaidina “idealią porą”.

Klausiau dar tada “vaikų teisių”- kodėl mano motinai būtina visur skelbti, jog jos vyras alkoholikas – tą patį liudijimo ir tame baisiame žmogžudystės tyrime dėl mano sesers – jog jos vyras visada per Kalėdas geria, ir todėl ji nesakė, jog duktė žuvo – nors per Kalėdas pati buvo atvažiavusi, ir matė, jog tai yra ne tiesa, ką vėliau liudijo, nes mano tėtis intensyviai dirbo prie savo monografijos, o jai vadinasi mokslinė veikla tai “girtuoklystė” – ar tam, kad jai neduotų auginti vaiko?

Dabar gi kai pradėjo taip draskytis, tai tiesiog knieti paduoti tuos “įrodymus” – jos šlykščius liudijimus, ką ji varo ant mano tėvo.

Saugumiečiai ir vaikų teisės juk mėgsta pagal “pažymą” arba kokią išvestinę pysulką padaryti žmogų alkoholiku, narkomanu ir dar visokiu kokiu.

Nei mano tėvas alkoholikas, nei ką, tiesa, ne abstinentas, todėl, kad normalus žmogus, jeigu žmogus negeria, tai jam kažkas su psichika yra negerai – nes mano motina tai negeria, bet visada tarsi išgėrusi, todėl manau jai būtų baisiai negerai brendžiuko išgėrus, nebežinotų, kas darosi. Todėl ir negeria. Bet ne dėl to, jog taip pasirinko. Nors ji negeria, bet jos administracinės nuobaudos yra tarsi kokio girtuoklio – vieną atsimenu, kai ji sukėlė gyvybei pavojų savo nepilnametei dukrai, užvažiavo ant geležinkelio sankryžos per raudoną šviesą. Oj, kaip ją skalbė policininkai! Gavo normalią baudą, tačiau vaikų teisėms, kaip supratau, šitas įvykis visiškai neįdomus – nesvarbu, jog ji taip pat ir anūkę užvežtų ant raudonos šviesos, ir pamačiusi traukinį, turbūt bėgtų, palikusi mašiną ir anūkę, nes toks jau jos charkteris.

O kuo ne “palikimas ant pervažos” yra dabartinis mano motinos Virginijos Apanavičienės elgesys, kai ji kas dieną pakiliu balsu kartoja, jog vaiką reikia palikti vaikų namuose Prancūzijoje.

O į klausimą, ar su tokia gegute galima leisti vaikui matytis, turbūt atsakys Prancūzijos teismas.

Nes ten vaikų teisės suprantamos kaip vaikų teisių, o ne motinų ir paklaikusių babyčių teisių gynimas.

Jeigu ji iki šiol išmetus visus Deimilės daiktus ir net nesidomi, gal jie jai bus reikalingi, neprašė nei vieno žaislo duoti kambariui įrengti – tai kokiai globai ji ruošiasi? Tiesa, jokio vaiko kambario ji nė neparuošusi.

O kaip pas garsią personą Vilniaus vaikų teisių skyrius net nebuvo atėjęs.

Nes jeigu esi artimasis giminaitis, tu gali būti visiškas debilas. Nes taip nustato taisyklės. Tokio giminaičio apklausinėti nereikia, nereikia pildyti šimto klausimų klausimyno.

GRB

Nuotr. Tatos statytinės režimui nepavyko susidoroti su pirmuoju nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministru Marijonu Misiukoniu. 

Marijoną Misiukonį rudieji Lietuvos šunes bandė nuteisti už tai, jog neva jisai kaltas, kad taikius gyventojus terorizavęs banditas nusišovė, kai teisėsauga supo jo namus.

Komsomolkės teiginys, jog neįrodyti argumentai, kad “Siaubūnas” žudė taikius gyventojus, yra niekiniai, nes pilni archyvai medžiagos.

“Partizaninis” karas, kai jis išsigimė į banditizmą, būtent buvo nukreiptas prieš taikius gyventojus, o ne į jokią kovą su “sistema”.

Priminsime,jog Marijonas Misiukonis buvo pirmasis atkurtosios Lietuvos VRM ministras, kuris nusaugojo pirmąją premjerę K.Prunskienę nuo sunaikinimo, kurio įsakymais sausio 8 dieną buvo apginta Aukščiausioji Taryba, vėliau saugomi įvairūs objektai, ir kuris dėl provokacinės, diversinės Medininkų žudynių bylos privalėjo atsistatydinti.

Negana tų senų įvykių, dabar jį bandyta nuteisti byloje, kurioje “nukentėjusysis” tiesiog nusižudė sulaikymo metu.