Archive for March, 2015

Persikreipėliai ir NATO

Posted: March 31, 2015 in Uncategorized

ohmankids

Nuotr. Įdomu, jeigu į taip uoliai tiekiančio karinę paramą Ukrainos privatiems batalionams šeimą pradėtų šaudyti iš “minamiotų” kad ir Prancūzijos valdžia? Ar tylėtų Jonas Ohmanas?

Liūdnai pagarsėjusi karo kurstytoja iš Amerikos Victoria Nuland 2013 metų gruodžio 13-ąją  vadinamajam laisvajam pasauliui pripažino:

“Mes investavome daugiau nei 5 milijardus dolerių padėti Ukrainai pasiekti šiuos ir kitus tikslus.”

Nė viena nei Lietuvos, nei JAV pagrindinių žiniasklaidos priemonių šita žinia nesusidomėjo.  Na, yra Lietuvoje keletas interneto svetainių. Pavadinkime juos tiesiog blogais, arba interneto dienoraščiais. Taigi galima manyti, – ką devyni asmenys gali padaryti šlovingajai ir galingajai Amerikai, Lietuvos suverenitetui, jeigu jiems keliamos bylos, policija su saugumiečiams daro kratas, vadina juos “valstybės priešais”.

Ir tik todėl, kad jie dalinasi skirtingomsi nuomonėmis apie tai, kas vyksta Ukrainoje, netiki JAV nesikišimu į  “Rusijos-Ukrainos” konfliktą, kovoja už eilinio žmogelio Lietuvoje sotesnę dieną, automatiškai nusipelnė, kad jų interneto blogus panaikintų, jų namus nusiaubtų, jų šeimas išgąsdintų, jų asmeninius daiktus, net grožionę literatūrą, konfiskuotų?

Mes, lietuviai, sekame Jungtinėmis Valstijomis lyg akla kvailių banda – tiek ekonomiškai, tiek ideologiškai. Ir tik jeigu nekaltos nekirptos avelės pradeda naiviai kritikuoti Amerikos politiką pasaulyje, “karą vardan taikos”,  jie iškart tampa valstybės priešais? Manau, jog Lietuvos slaptųjų tarnybų taip vadinami “nesąžiningi elementai” naudoja ne tik dezinformatiją žiniasklaidoje. Jie perėmė nemažai kitų, žymiai kruvinesnių, KGB budelių veiklos metodų: kankinimus, nužudymus, politines žmogžudystes, “atsitiktines” autoavarijas, “infarktus”, “nuskendimus” upėje ir t.t.

Jeigu Lietuvoje CŽV kalėjimų nebuvo, kodėl JAV Senato ataskaitoje – beje, šiek tiek išsamesnėje, nei metinė VSD ataskaita visuomenei – teigiama priešingai? Kaip sugebėjo bišky diplomatas, bišky saugumietis, bišky verslininkas Darius Jurgelevičius nusipirkti televiziją Gruzijoje? Juk tam būtina “vartyti” milijonus šlamančiųjų, turėti pažinčių Sakaašvilio ir kitų -ilių aplinkoje. Ar tik nedirbo p. Jurgelevičiukas kažkokio -ilio patarėju Gruzijoj kadaise?

Ką šiuo metu veika “Lietryčio” etatinis saugumo rašinėlių autorius Mečys Laurinkus? O gi pensininkauja sau Ispanijoj. Ir ne bet kaip, o ambasadoriaus kėdėj. “Laisvo laikraščio” redaktorius ironizuoja – pensininkauja, nes, girdi, ambasadoriai tik kavą geria bei rytinius laikraščius pavarto. Susisiekite, skaitytojai, su teisininke Kristina Sulikiene. Apie mūsiškių ambasadų neveiklumą užsienyje ši pilietė galėtų pasakoti jums valandų valandas. Apie savo lyg į vandenį dingusio brolio šeimos tragediją, kai Italijos upėje surandamas neva brolio lavonas “ilgais juodais plaukais”, nors pastarasis buvo nemažai praplikęs. Arba apie jos kančias susigrąžinti nežinia kokiuose vaikų globos namuose laikomą brolio dukterį Deimilę.

Ką pezėjo Lietuvos vyrai mūrai ažuolai CŽV kalėjimų tema?

  • Aš nieko nežinojau, – svaiguliavo p. Laurinkus.
  • Kaltieji privalės atsakyti, – čia Jos Ekscelencijos žodis Tautai.
  • Tai nepriimtina, – mano žmonių nerinktas Prezidentas Valdas Adamkus.

Pavebleno pavebleno tariamosiomis nuosakomis, ir gana. Kaip tai “nepriimtina”, parodė naujausia VSD ataskaita-pasaka visuomenei – nei vienu viršuje minėtu klausimu mūsų saugumiečiai nesusidomėjo. Net 80 Seimo narių atsiėmė savo parašus, kai Gediminas Grina jiems pirštu pagrūmojo. “Na, CŽV kalėjimai – ne jūsų reikalas. Milijonai dolerių “demokratijai stiprinti” – negaliu komentuoti. Vos CŽV kalėjime nenužudytas “teroristas” – taip nebuvo, nes taip “Lietuvos rytas” nerašė. Daugiau atsakymų neturiu”.

Kodėl taip keikiu Lietuvos saugumo departamentą? Nes, mano galva, tie “jie” perėmė vienas blogiausių KGB-CŽV savybių.

Prisiminkime VSD pulkininko Vytauto Pociūno tragediją. V. Pociūnas mirė 2006-aisiais, nes sugebėjo iškristi per “Inturist” viešbučio langą Breste, Baltarusijoje. Oficiali spaudos propagandos mašina Lietuvoje padarė jį alkoholiku, kuris “šlapinos per langą po vakarėlio būdamas įkaušęs, paslydo, iškrito ir užsimušė”. Tiek mirusio pareigūno našlė, tiek nemažai Seimo narių atsisakė patikėti šita nesąmone. Žinoma, atsitiktinai niekas nebuvo nuteistas, net mūsų saugumo departamento vadovas savo galimai korumpuotą uodegą išsuko. Be to, gerieji VSD vyrukai iš pradžių apskritai atsisakė pripažinti, jog toksai Vytautas Pociūnas buvo jų darbuotojas. 2010 metų sausį Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo Nacionalinės saugumo ir gynybos komiteto vadas,  teigė, kad V. Pociūnas domėjosi vagyste 40 milijonų dolerių, kuriuos Amerikos vyriausybė skyrė Baltarusijos opozicijai remti.

Kas nutiko šiam piliečiui? “Jie” įsakė “nekapstyti per giliai “tuose kauluose”, nes tai, ką sužinosi, niekam gero neatneš”.

Štai ir viskas. Amerikos žmonės – išduoti. Lietuvos žmonės – išduoti. O blogi vaikinai – vis dar valdžioje.

Nes “Amerikai reikia tavęs”!

Ką šios istorijos – “geriausias Ukrainos draugas” Victoria Nulland, velionis pulkininkas V. Pociūnas ir išniekintos demokratijos tiek JAV, tiek Lietuva  – turi bendro?

Mano nuomone, po Geležinės uždangos žlugimo Lietuva tapo Amerikos įgeidžius tenkinančiu vasalu. Kaip ir daugelyje šalių praeityje (Pietų ir Centrinė Amerika, Indonezija, Irakas, Pakistanas, Iranas, Libija ir manau greitai – Sirija), Lietuva ir Ukraina yra tik “tarpinės stotelės” Amerikos planuose nukariauti Rusiją.

Išduosiu vieną sindromo “rusai puola” paslaptį. Nesu prieš Rusijos žmones. Myliu amerikiečius, čečėnus, rusus, bosnius, islandus, lenkus. Lankiausi daugelyje Europos šalių. Tik vienas dalykas atrodo man kaip košmaras – kodėl tiek daug žmonių, kurie nesutinka su oficialia JAV ar Lietuvos politokos kryptim, kitą rytą tampa Kremliaus agentais? Ei, draugai Laurinkau, Anušauskai, Paulauskai, jūs tai vadinate demokratija? Man tai panašėja į absurdo teatrą, demokratijos parodiją, teisinį farsą.

Susipažinkime su Viliu Normanu. Jis buvo vienas iš labiausiai žinomų kairiųjų rašytojų Lietuvoje. Aštuonių romanų autorius. Nepaprastai telantingas – pirmąją knygą parašė būdamas vos 18 metų . Rašė daktaro disertaciją. Jis buvo laimingas, sėkmingas 29-erių metų mokslininkas. Jo straipsniai apie taip vadinamą Lietuvos fašistinį jaunimą buvo per aštrūs. Su geležinėm lazdomis tų vietinių fašistų V. Normanas buvo primuštas beveik iki mirties 2008 metais. Jis tikėjo, kad šios fašistinės grupės Lietuvoje yra plačiai remiamos Lietuvos saugumo tarnybų. Jo daktaro disertacija buvo apie tai, kaip valstybinį žiniasklaida ir politikai manipuliuoja “laisvąja visuomene”. Jam rūpėjo, kas nutinka su valstybe, kai tam tikri veikėjai uzurpuoja ne tik teisę į vienintelę idealogiją, tačiau ir kritikuoti tas tiesas pasilieka sau patiems. Jis domėjosi, kodėl tiek daug galingų tautų, pavyzdžiui, Rusija, JAV, Didžioji Britanija, vadina save “laisvomis visuomenėmis” ir vis tiek kariauja “dėl taikos”, skatina karinius konfliktus, remia teroristų grupuotes ir t.t. Lietuvos žurnalistams V. Normanas suteikė nemažai naudingų įžvalgų apie tai, kas vyksta Ukrainoje, arba kodėl vadinamoji pedofilijos byla buvo šitiek metų vilkinama.

Praeitų metų spalio 1-ąją jis išėjo į universitetą. Dėl eilinės konsultacijos su disertacijos vadovu. Ir tą pačią dieną V. Normanas pradingo. Dienos metu. Po savaitės jo kūnas buvo rastas. Upėje. Su kuprine, švariais drabužiais, pinigine, mobiliuoju telefonu. Prokurorai išvertė laisvajai visuomenei akis: “nelaimingas atsitikimas”.

Manau, jis buvo nužudytas, nes V. Normanas turėjo per daug kietų intencijų parodyti žmonėms tiesą. Atminkime, kad snaiperiai vadinamojo “taikaus” Maidano metu į protestuotojus šaudė iš abiejų pusių. Tai reiškia, jog Maidanas ir vėliau įsiplieskęs karas buvo “išorinė operacija”. Pakurstyta V. Nulland penkių milijardų JAV dolerių vietos “nevyriausybinėms organizacijoms”, fašistiniam jaunimui bei “politikos” partijos, pavyzdžiui, Right Sector ir Svoboda.  Mano galva, jis buvo didelė kliūtis suorganizuoti Maidaną Lietuvoje.

Bet nei vienas mainstream media savininkas Lietuvoje nesusidomėjo mįslinga V. Normano mirtimi.

Jei kas nors nori pasiskaityti šiek tiek smarkesnių nuomonių, ieškokite Aurimo Drižiaus. Jis yra “Laisvo laikraščio” redaktorius. Rašo apie valstybinę korupciją, politines žmogžudystes, dingusius asmenis, pedofilijos nusikaltimus ir pan.

Kas nutiko šitam broliui? Prieš dvejus metus jo automobilis buvo sumaitotas “autovarijoje”. Sunkvežimis atsitiktinai atsitrenkė į jo mašiną. Kokios pasekmės? Lūžę šonkauliai, skilusi kaukolė. Prokurorų išvada – tarsi Jos Ekscelencijos mąstymo logikos padiktuota: “atsitiktinis autoįvykis”. Ne pasikėsinimas nužudyti, jokio noro ieškoti liudininkų, motyvų, – nieko. Tarsi ir garsaus žurnalisto asmeninė tragedija – tik eilinis pasivaikščiojimas Vilniaus kultūros sostinėje.

Vadinamasis “asenizuojamųjų sąrašas” tiek Lietuvoje,  tiek JAV, deja, metams bėgant netrumpėja. Visi šie nelaimingi vyrai ir moterys yra tie patys “eiliniai įtariamieji”: žurnalistai, visuomenės aktyvistai, privatūs advokatai, pagaliau vienišos mamos, neišgalinčios auginti savo vaikų “teisingai” arba tiesiog paprasti žmonės, kurie netiki mistine aksioma, esą JAV tai jau tikrai Ukrainoje “nieko nepametė”.

Bet kas aš toks, kad skaitytojus gyvenimo mokinčiau? Esu paprastas nelaimėlis, apsistojęs Airijoje. Bijau dėl savo gyvybės. Bijau dėl savo dukrų. Lietuvos policija tiesiog įsiveržė į trylikos žmonių namus. Šie vargšai aktyvistai turi rimtų abejonių: kodėl mes įsileidome Amerikos karines pajėgas į Lietuvą, jei apie tai Lietuvos Konstitucijoje – nei žodelio? Kodėl negalime surasti stojimo dokumentų į NATO? Ar mes tikrieji nariai NATO, ar ne? Kodėl Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas išdidžiai paskelbė:

– Karo atveju tektų, na, šiek tiek palaukti. NATO kareivukai iki Lietuvėlės tik per keletą savaičių atsibogintų.

Tame pačiame interviu vadas minėjo ir poros mėnesių terminą. Ar jūs juokaujate, drauge generole majore? Per tas dvi savaites mano šalyje neliktų akmens ant akmens! Tačiau abejoti narystės NATO nauda ar įvykiais Ukrainoje, ypač po Victorijos Nulland išpažinties, yra tiesioginė grėsmė nacionaliam saugumui!

Kai pasidairai po kruviną laisvosios Amerikos istoriją, nugara perbėga šiurpas. Tad koks skirtumas tarp Rusijos ir JAV, leiskite paklausti?

Kolorado valstijoje, Kolorad Springso mieste, lapkričio 28-ąją 1928 metais gimė toks Teodoras L. Gundersonas. 1951- aisiais įstojo į Federalinį tyrimų biurą (FTB).Vadovado Memfio ir Dallaso FTB skyriams, buvo netgi paskirtas Los Andželo, milijoninio Šiaurės Amerikos didmiesčio, FTB biuro vadu. Jo kolegos iš paties T. Gundersono įkurtos seklių firmos apie buvusį FTB pareigūną kalbėjo: “Savo sugebėjimais atlikti tyrimus jis buvo nepralenkiamas”. Teodoras L. Gundersonas kaip specialusis agentas vadovado Los Andželo FTB biuro 700 žmonių personalui. Biuro metinis biudžetas siekė 22,5 milijono JAV dolerių.

Elitinė pavardė, įspūdingas gyvenimo aprašymas. Šitam atkakliam silpnųjų gynėjui buvo siūloma tapti visos Amerikos FTB galva, deja, atsakingą vietelę užėmė kitas pilietis. Kodėl nepasisekė ponui Tedui? Mano nuomone, jo pokalbių buvo klausomasi, jo asmens atžvilgiu atlikta gili žvalgyba, todėl kandidatūra atmesta. Kokie faktai privertė “teisingosios svajonių šalies” galimai korumpuotų specialiųjų tarnybų vyrus nuvilti p. Tedą?

Tedas L. Gundersonas po vėžį sukėlusios mirties (dr. Edwardas Lucidi mano, jog Tedą nunuodijo) 2011 metais po savęs paliko kalną įrodymų, kad “svajonių šalyje” dedasi itin purvini dalykai, sietini su prekyba vaikais, žmonėmis ir, –  garbingas Dieve, jei apsivers man liežuvis, – neegzistuojančiais pedofilų tinklais. Ir visus šiuos kraupius dalykus, pasirodo, kuravo ir tebekuruoja puolę FTB ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), karinių struktūrų sielos. Tedas mini “targeted killing” tarnybą, tik ją vadiną kitu pavadinimu – “gang(s) stalking”, teigia, esą jos taikiniais tampa akylesni žurnalistai, kovotojai už pilietines teises, vyriausybės ir korporacijų nusikaltimų informatoriai, net privatūs advokatai. Šie žmonės gina nuo sistemos nukentėjusius piliečius. Kalba eina ne apie pavienius asmenis, o apie tūkstančius aukų visoje laisvojoje Amerikoje.

Tedas, karčiąja patirtimi pasidalinęs su visuomene ne vienoje viešoje diskusijoje, prieš mirtį ne kartą minėjo, kad tie patys karinės žvalgybos ir kitų specialiųjų tarnybų “puolę” elementai grasina jam ir jo šeimai, jis bijo dėl savo gyvybės. Tedas L. Gundersonas buvo įsitikinęs, kad po  paviešintos informacijos jį keletą metų kažkas specialiai nuodijo, o jo namų langai ne kartą buvo išdaužyti.

Anot aukštas pareigas ėjusio FTB pareigūno, kompanija “Lockheed Martin”, didžiausias pasaulio karinių užsakymų, arba “taikos nešėjas”, ir pagrindinis informacijos saugumo ir IT technologijų tiekėjas federalinei vyriausybei, visoje Amerikoje koordinuoja ir treniruoja Gestapo stiliaus “komandų lyderius”. Šio voratinklio siūlai apsiviję kiekvieną saugumo ir teisėsaugos instituciją, įskaitant federalinę ir vietinę policiją, bei 72 komandavimo centrus, valdomus JAV valstybės saugumo struktūrų. Kompanijos vyrai dirba keturiasdešimt šešiose iš 50 JAV valstijų.

Žmonės ir jų šeimos žalojamos fiziškai, jiems taikomas finansinio sabotažo (prieš verslininkus), tyčinio bankroto susidorojimas, “psichologinių operacijų” (supriešinant tarpusavyje šeimos narius) ir kitos įbauginimo technikos. T. L. Gundersonas mano, kad šitos operacijos irgi  finansuojamos lėšomis, gautomis iš vadinamų “juodųjų operacijų”, Amerikos liaudžiai oficialiai žinomų šūkiais “kova su terorizmu”, “demokratija visiems visame pasaulyje – nemokamai” ir kitais smegenų plovimo scnecarijų pavadinimais.

Maža to, buvęs aukšto rango FTB tyrėjas kaltina JAV Vyriausybę ne tik nusikaltimais savo piliečių politinėms teisėms. Tedas pripažįsta, kad jo rankos pastoviai prisiliesdavo prie informacijos, gautos iš tokių subjektų, kaip FTB, CŽV, NSA, JAV armijos struktūrose dirbančių šaltinių, duomenys iš informatorių, infiltruotų nusikalstamose organizacijose, bei nusikaltimų aukų liudijimai. Išvadas, kurių priėjo aukštas pareigas Federaliniame tyrimų biure užėmęs Tedas L. Gundersonas, mano nuomone, tikras Amerikos patriotas, Liudukui, Monikutei, baltarankiui Valatkai ir kitiems save žurnalistais tituluojantiems aviganiams derėtų ištatuiruoti ant kaktos:

“[…] tūkstančiai aukų pasirenkami kaip taikiniai nusikalstamų valstybėje veikiančių struktūrų, akvyvių visose JAV 24 valandas per parą. Šie procesai per daug sudėtingi, kad juos sugebėtų valdyti ar kontroliuoti vien privatūs asmenys, siekiantys finansinės naudos. Šioms operacijoms būtinas didelis finansavimas. Šios programos veiksmai finansuojami nelegaliomis “juodosiomis” operacijomis, pvz.: narkotikų kontrabanda, prostitucija, vaikų grobimu (vaikai parduodami slaptuose aukcionuose, kainos siekia iki 50 000 JAV dolerių), prekyba žmonėmis, nelegaliais lošimais, kitu reketu”.

Bet tiek JAV, tiek Lietuvos prostitucinė žiniasklaida vis dar tiki, kad gyvename gražiame paprastame pasaulyje, kuriame įmanoma viskas. Jums tereikia vieno – užsimerkti ir užsičiaupti.

Kirptis didelio noro neturinčioms avelėms sukurta speciali persekiojimo sistema. Oficialiai, bent kiek skelbia JAV prezidento administracijos burtininkai, anos tarnybos ištekliai pasitelkiami tik karo atveju prieš kitus, ne JAV tautybės, piliečius. Karui su “tetoristais ir kitais laisvės priešais”, kad “brangių Amerikos žmonių” miegas būtų ramus.

Tai jau tikrai.

Susipažinkite, mieli skaitytojai, su Alu Goru, per “užstrigusių kompiuterių” klaidą vos netapusiu Amerikos prezidentu. Tuomet Prezidento kėdę laimėjo Džordždas Bušas Jaunesnysis, nes tokį sprendimą priėmė JAV aukščiausiasis teismas po balsavimo biuletenių klastotės… atsiprašant, kompiuterių “klaidos” Floridos valstijoje. Nes teismai JAV niekada neklysta, ypač, jeigu pusė tavo tėtušio draugų, –  Aukščiausiųjų Temidės rūmų darbuotojai. Ar tik ne iš ponulio Bušo lietuvių “išrinktas” Prezidentas Valdas Adamkovičius išmoko, kaip “užstrigdyti” Kauno kompiuterius, net jeigu mokytoja dar klasėje? Kaip Kaune sugebėjo išgaruoti beveik 40 000 “mirusių sielų” balsų? Rašytojas a.a. V. Petkevičius teigia, kad Europos Sąjunga mūsų politikieriams tebuvo reikalinga valstybiniams nusikaltimams pridengti. O gal Bušas irgi vadovavosi panašia logika – “skelbiu karą musulmonų “teroristams”, ieškau jų žemėse, ko nepametęs, ir tėvo draugelių suklastotų Prezidento rinkimų rezultatus nacija pamažu užmirš”?

Sako, kad nuo Goro pavardės per dažno kartojimo”žurnalistas” Andrius Bekelnis metė darbą Anglijoje ir grįžo Lietuvėlės avelėms pravdos paskaitų skaityti.

Juokas juokais, bet Alas Goras šiuo metu, pasirodo, su senatoriumi Alu Frankenu turi šį tą daugiau, nei bendrą vardą. Alas viešai pareiškė “targeted killing” tarnybos auka tapusiam Alui Frankenui užuojautą. Antrasis Alas kovoja su galingomis interesų grupuotėmis, su vadinamaisiais “ekonominaisi smogikais”, kurių galioje – silpninti demokratiją Amerikoje. Anot A. Goro, milijonai dolerių išleidžiami tam, kad “targeted killing” vilkai fizinių ir kitų priemonių dėka sudorotų kiekvieną, pastojusį kelią šiuolaikiniams A. Huxley “drąsiųjų pasaulio” palikuonims. Nesvarbu, už ką kovoji – už žmogaus teises, aplinkos išsaugojimą, demokratiją ar švaresnę Žemės planetą – esi grėsmė sistemai, todėl su “tavo atveju” bus dirbama atitinkamai. Tavo pavardė amžiams nuguls eilutėje “Įpatingos pastabos”.

– Jie išleidžia milijonus dolerių, kad terorizuotų progresyvius lyderius, tokius, kaip mano geras draugas Alas Frankenas, – tvirtina buvęs JAV viceprezidentas A. Goras.

Kas siutina “demokratinės” Amerikos valstybininkus? Anot A. Goro, jo bendravardis kovoja už tai, kad aukštasis mokslas taptų prieinamas visiems JAV piliečiams, jo interesų akiratyje – mūšis dėl eilinių žmogelių, interneto cenzūros ir klimato kaitos. Į kokį prasmirdusį kanalizacijos liūną įsivėlė amerikietiška demokratija, jei Alas Frankenas bei dar dešimt bendraminčių senatorių kibino prezidentą Obamą laiškais, juose prašė paaiškinti detaliau, ką “jūs turite omenyje “amerikiečių, įtariamų teroristinėmis operacijomis”, žudymas”? Kiek šis ir kiti senatoriai besikreipė į JAV gynybos departamentą, departamentas, kaip ir mūsų apsukrusis VSD, politikams jokio atsakymo nepateikė.

Nes “Amerikai reikia tavęs!”

– Mūsų draugas, Šonas Stinnas, tapęs elektroninio persekiojimo auka, mirė.

Tokią žinutę Šono draugė Kim Smith paliko Feisbuko bekraščiame pasaulyje. Prieš trejetą metų, 2012-ųjų rugsėjo penktąją, Šonas, būdamas vos 45-erių, mirė nuo netikėtai ištikusio “širdies smūgio”. Kas tas Šonas Stinnas? Šonas, anot jo draugų, buvo bioinžinerijos genijus, specialiai vykęs į Europą duoti interviu apie proto kontrolės mechanizmus, naudojamus JAV specialiųjų tarnybų, studijavo fiziką, rengė daktaro disertaciją, buvo puikios sveikatos.

Magnusas Billas Olsenas, “targeted killing” tarnybos aukų advokatas, po Šono mirties rašė:

  • Žmonija niekada neleis sau užmiršti šitų įslaptintų nusikaltimų… Tai verčia mane dirbti dar sunkiau, kad parodyčiau tai, ką žinau… Mes visi pasiilgsime Šono, telaimina jį Dievas.

Prieš mirtį Šonas spėjo pasirašyti Europai skirtą peticiją, pavadinimu “Sustabdykime psichotroninį karą, elektroninį persekiojimą, žmonių stebėjimą ir tarptautinį proto kontrolės mechanizmą”. Deja, būsimą fizikos mokslų daktarą, bioinžinerijos genijų, šviesių akių, linksmo būdo amerikietį Šoną Stinną ištiko “širdies priepuolis”. Nenorėjo avelė kirptis – teko ją nušauti.

Prieš penketą metų kongresmenas Ronas Paulas leido sau viešai pasakyti tokius žodžius: “dabar jie tikrai mane persekioja”. Tuo metu Ronas, kaip teigiama JAV žiniasklaidoje, buvo vienintelis, kovojęs už “targeted killing” vyrukų terorizuojamus asmenis. Ronas vienas pirmųjų  Amerikos Kongrese iškėlė tiesos ieškotojų “skerdyklos klausimo” problemą.

Kas po to nutiko Ronui Paului? Jis įkūrė grupę “Kompanija už laisvę”, neužilgo politikus ėmė kaltinti neva nelegalia veikla vien dėl to, kad, anot Rono, jie oficialiai paskelbė grupės narių sąrašą ir jų politines pozicijas. Vienas šitos politinės kompanijos narių apgailestauja:

  • Man žinomi bent du atvejai, kai keliose valstijose buvome apkaltinti neva pažeidę Federalinės rinkimų komisijos nuostatus […] Per mažiau, nei dvejus metus, “Kompanija už laisvę” tapo didele jėga Amerikos politiniame kraštovaizdyje. Mūsų gretose – beveik pusė milijono žmonių […] Matote, Wašingtono establišmentui nepatinka, kai kas nors stoja jiems skersai kelio.

Kuo nusikalto šie politikai? Ėmė viešinti JAV vyriausybės pinigų švaistymą trilijonais dolerių kairėn dešinėn, protino žmones, kaip federalinė vyriausybė atėmė iš Amerikos piliečių teisę naudotis pirmąja, antrąja ir ketvirtąja JAV konstitucijos pataisomis.

Amerikoj gyveno toks akylus reporteris Garis Stephenas Webbas. Jo straipsnių spaudoje pagrindu nulėkė ne viena CŽV galva. Webbas rašė, kaip iš Nikaragvos tonos kokaino CŽV pilotujamais lėktuvais atkeliaudavo į JAV.  Kas atsitiko p. Webbui? Jis buvo rastas negyvas savo namuose su dviem šautinėmis žaizdomis galvoje. Du šūviai į galvą, tačiau prokurorai patikėjo, kad tai –  SAVIŽUDYBĖ. Stebuklai dedasi toj Amerikos karalystėj. Apie Webbo gyvenimą 2015 išėjo filmas, pavadinimu Kill the Messenger. Beje, kai JAV Senatas prie sienos rėmė CŽV dėl Webbo atskleistų milijonių narkotikų kontrabandos aferų, tuo pačiu metu Monikos Levinsky skandalas užgriuvo laisvosios Amerikos piliečių širdis. Galime spėti iš vieno karto, kuria istorija Jungtinių Valstijų spaudos grandai susidomėjo labiau.

Nes “Amerikai reikia tavęs”!

Prieš keletą mėnesių vienas draugas rekomendavo man knygą “Flashpoint in Ukraine” (red. Stephen Lendman). Buvusi Lietuvos gynybos ministrė (ar karo?) Rasa Juknevičienė mane ir kolegas save ir dieną naktį pravardžiuoja Kremliaus agentais.

– Mus rusai puola, – virkauja Lietuvos Dalia nuo sutemų iki aušros.

– Jiems moka Vladimiras Putinas, – loja  pagrindinių politinių Lietuvos partijų vadovai.

Šios knygos bendraautoriaiyra profesoriai, žurnalistai, mokslo daktarai, buvę JAV Senato  nariai (Synthia McKinney), filosofijos profesoriai, sociologai, ekonomistai. Jie gyvena Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje. Apdovanoti už tiriamosios žurnalistikos straipsnius, visuomenės aktyvistai, pacifistai, karo priešininkai. Kiekvienas ir kiekviena iš jų grūmoja kumščiu Amerikai ir Lietuvai. Todėl, kad mes su draugais amerikonais nelengvą ukrainiečių gyvenimą padarėme nepakeliamu. Todėl,  amerikietiška svajonė tapo košmaru Ukrainos vaikams, moterims ir jų vyrams.

Gerbiami prezidentai Obama  Grybauskaite, prašome pažvelgti į mano naivias jaunas akeles ir atsakyti į keletą paprastų klausimų:

– Jeigu JAV neturėjo “ką veikti” Ukrainoje, kodėl JAV vyriausybė atskraidino savo karius į Lietuvą? Jie pažeidė Lietuvos Konstituciją! Jei JAV turėjo neturėjo ką veikti Kryme, kodėl jūsų karo banditai  ieškojo įmonių, kurios suremontuotų mokyklas Kryme amerikiečių kariams? Kam jums to prireikė? Amerikos kariams-turistams? Ukraina NATO blokui nepriklauso, tad kokiu pagrindu mes siunčiame į karo zoną savo piliečius?  Ką CŽV vadovas darė Kijeve karo pradžioje? Išsiilgo ukrainietiškos degtinės? Kodėl senatorius Bernie Sanders negali suprasti ekonominės “lygybės” JAV, kai iš esmės kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau mokesčių sumoki. Ar tik ne panašiai gyvena visokie mockai, valinskai, kubiliai, landsbergiai, jurgeleviąiai Lietuvoje? Kodėl senatorius Ronas Paulas kaltina neokonservatorius dėl karinės įtampos Ukrainoje eskalavimo?  Sheldonas Gary Adelsonas buvo tas, kuris 2013 rekomendavo Amerikai užmesti atominę bombą ant Irano nekaltų vargdienių galvų. Jis vyra vienas turtingiausių pasaulio žmonių. Turtas – per 30 milijardų JAV dolerių. Žmogus, kuris trokšta atominių sprogimų. Jis – ir Jėzaus Kristaus pasekėjas – su žmona remia įvairias akcijas atrakcijas. Taigi filantropas. Ei, p Obama, kodėl šito įžūlaus Valstijų oligarcho neapšaukiate valstybės priešu? Nes jo kišenės nuo “dolcų” plyšta? Nes šitas brolis galbūt žino, ką ir kaip paremti, kad jo verslų Las Vegase teisėtumo, pinigų plovimo, prekybos žmonėmis policija nepastebėtų?

Savo knygoje “Flashpoint in Ukraine” dešimtys autorių konstatuoja beveik šimtus tarptautinių sutarčių, įstatymų, karinės taktikos pažeidimus, kritikuota moralinius JAV, Rusijos, Europos, Lietuvos moralinius-politinius sprendimus, kalba apie civilinių pastatų, ligoninių sprogdinimus, nekaltų civilių žudymus, kaltina fašistus nuvertus Ukrainos parlamentą jėga, mini daugelį kitų Ukrainai reikšmingų ekonominių, politinių, saugumo, teisinių problemų.

Gerbiamas Obama, Grybauskaite, kaip jūs manote – ar visi šie žurnalistai, mokslininkai, visuomenės aktyvistai, profesoriai tėra žiauriojo Putino samdyti agentai? Gal ir juos kožną dieną rusai puola?

Jei taip, tuomet negaliu p. Putino telegonijos galiomis atsistebėti. Jos atkaklios ir baisios. Net visagalės Victorijos Nuland rankos tampriai surištos. Atrodo, nė penkių milijardų JAV dolerių  padėti Ukrainai negana. Girtiems Amerikos neokonservatoriams ir viso pasaulio negana..

  • Tik mirusieji matė karo pabaigą, – teigė filosofų mokytojas P
  • Jeigu atsiras tokių, kurie nesutiks su mūsų pozicija, reiškiasi, mes čia turėsime problemų, – įsitikinęs Amerikos Svarbiausias Asmuo.
  • Rusija kariauja su visa Europa. Ukrainai būtina padėti karinėmis priemonėmis – ir tą turėsime daryti, – rėkia Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Na, kai tokie išminčiai liaudžiai žodį skelbia, reiškias, turime tikėti.

 

 

 

 

 

 

Visi, kas nesuprato, maloniai kviečiami prisijungti prie Šv. Abraomo “Velionių klubo”. Tik su pakvietimais. Pagrindiniai būdai patekti į kruviną avelių puotą yra tokie: “atsitiktinės” autoavarijos, “nuskendimai” vonioje be vandens, dingimai dienos metu, “savižudybės” batų raišteliais, netgi jeigu tie raišteliai dar batuose, “užspringimai” pirma skrandžio turiniu, tada žolės lapu  (ar atvirkščiai – dėl skonio nesiginčijama), mirtis įkišus rankas į elektros lizdą, prieš tai privaloma jas susirišti, pasiskraidymai per langus (būtina, kad palangės būtų slidžios), apsinuodijimai gardžia kava beigi arbatėle, “nušokimai” nuo skardžio, “meilės trikampio” sąlygotos žmogžudystės ir kt. [įrašyti pageidaujamą kvietimo tipą].

 

Geriausias vaikų draugas užsieniuose, amžinasis užsienio reikalų ministeris Linas Linkevičius prieš porą metų Sausio 13-osios proga vienoje Dublino bažnyčioje susirinkusiems tautiečiams perdavė Jos Ekscelencijos naujienas:

– Mes jums nieko nesame skolingi.

Vardan tos, Lietuvos!

dzidolikas.com

 

 

Ž. Razminas

Nuotr. Kodėl po daugelio metų tarsi iš apkasų išlindo Žilvinas Razminas: ko jis bijo ir už ką bei prieš ką protestuoja?

Ar buvimas slaptose KGB pažymose, kurios patekę netgi žurnalistams į rankas, yra tas variklis, kuris veda “kelti revoliucijas”, “dalinti proklamacijas”, žodžiu, padėti teisėsaugai kurpti bylas prieš kitus nors kiek mąstančius piliečius?

Gandai prokuratūroje sako štai ką: generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, ganydamas prokuratūrą, išsirinko vieną teisės kursą, kur buvo susodinti draugų vaikai, ir paskui tuos vaikus susodino jis Generalinėje prokuratūroje.

Aišku, metams bėgant, tie vaikai užaugo, ir įgijo kompetencijas, moka tirti bylas, skaityti, analizuoti, bet nemoka

eiti prieš Patroną.

Vardan tiesos.

Nes alga, turbūt kokie geri 7000 litai per mėnesį svarbiau už tiesos paieškas.

O ką jau kalbėti apie Medininkų bylą, kurioje absoliučiai niekas neaišku ir neišaiškės, nes prokuroras Rolandas Stankevičius galimai nesirūpina tiesa.

Ilgą laiką viešai buvo teigiama, jog Medininkuose buvo šaudoma 6 valandą ryto, vėliau laikrodis buvo sukamas į 5 ryto.

Kai buvo byloje paliudyta – ir prokuroras R.Stankevičius to liudijimo nelaiko reikšmingu! – kad pirmas vaizdo operatorius išvyko į Medininkus filmuoti jau prieš penkias, gavęs žinią dar anksčiau, tada viešai nustota ginti Artūrą Paulauską, kuris teigė viešai ir byloje (jeigu buvo apklaustas, nes buvo ir parlamentinis tyrimas, ir Muitinės tyrimas, ir KAD tyrimas, ir KGB ir SSRS prokuratūros tyrimai../.) jog sužinojo tik 6 valandą ryto.

Kaip žinia, yra lygiai dvi Medininkų bylos: viena, kur teisiamas Michailovas ar Nikulinas – niekas nė nežino, ar nuteisė egzistuojantį asmenį, o kita, kur teisiami trys asmenys už akių.

“Karštas komentaras” penktadienį paviešino slaptą KGB pažymą apie Medininkus, jog  versija rodė Žilvino Razmino ir Antano Kliunkos pavardes.

Pažyma paviešinta prie…garsiųjų kratų.

Kas čia: nevykęs pokštas, ar apgalvotas saugumo marčios ėjimas. Juk saugumo marti minėjo, jog kariškis Kliunka lyg ir paskui ją įsimylėjęs vaikščiojo, ar gerai pamenu?

Beje, pagal pažymą išeina, jog Antanas Kliunka, tikras Algimanto Kliunkos, metų metais GP marinavusio bylas, brolis priklauso karinei žvalgybai, jie visi vadinti KAD inspektoriais: tarpe jų ir dabartinis kariuomenės vadas.

Ar KK norėjo pasakyti, jog liko “pakabinti” KAD “berniukai”, kurie paniškai bijo Medininkų bylų – ar tai būtų 1-oji, ar 2-oji?

Kai žiūrėjau filmą apie Tomą Šerną, kurį KK eilinį kartą pražiopsojo, ar kai skaičiau Tomo Šerno knygą, verkiau.

Nes kažkokie sukti bičai ne tik nužudė krūvą Lietuvos patriotų, bet dar suluošino vieną vienintelį liudytoją visam gyvenimui: tiek dvasiškai, tiek fiziškai.Nors dvasiškai, man atrodo, jis stipresnis už visą KAD chebrą.

Nepykite, bet man KGB pažymos kažkodėl atrodo tikros – pyktų dėl jų Magnolija, ar ne.

Ir “kibernetinė ataka” pirmadienį, kažkam papildant KGB veiklos puslapį – ne ataka, o tiesiog informacijos atnaujinimas.

Tegul Anušauskas aiškina, jog Magnolija buvo tik paprasta studentė.

Na nebuvo ji paprasta.

Ji buvo rimta kadrovikė, būdama vos 19 metų. Nes jos tėvas buvo rimtas NKVDistas, nors ji dabar mano, jog tai tremtis.

Magnolija persikreipė į kitą pusę, nes bijo.

KK gal nori pasakyti, jog ir visi minimi pažymose, bijo.

Tačiau KGB versijos Nr. 2 jau nebėra: galimai susijęs su Medininkais Garliavos princas dingo, arba mirė, jo šalininkams bandant sukelti revoliuciją arba ją imituoti, bet labai nevykusiai.

Po dvejų metų mobilizuojami politiniai zombiai: Landsbergio, Čepaičio ir netgi Skučo provokatoriumi knygose atvirai vadinamas Rolandas Paulauskas, 1989 metais teigęs kad mums reikia NATO ir tik NATO, o dabar teigiantis priešingai.

Išlenda iš kažkur jau pusamžis Žilvinas Razminas, ir kalba revoliucine kalba.

Suaktyvėja Šustauskas – irgi minimas toje pačioje KGB pažymoje.

Netgi atsiranda nežinia kiek metų negirdėtas Subotinas.

Kas vyksta, gerbiamieji?

O kiti dingsta.

Arba į vandenį, arba pakeičiama jų sąmonė. Išgirdęs apie Romualdą Apanavičių, Žilvinas Razminas po lito laidotuvių skubiai pasako: jis turėjo labai daug informacijos. Kokios? Jis nepaaiškina.

Kai matau tą KGB pažymą, tai pradedu suprasti, kokios.

Nes R.Apanavičius minėjo, jog Jurijų Pivoriūną pažinojo asmeniškai, senais laikais, kai jis dirbo VRM. O J.Pivoriūnas, kaipo žinia, saugojo Tomą Šerną, kai ji bandė nužudyti jam gyjant ligoninėje.

Tik grįžtant prie Medininkų bylos 1 ir2 – kodėl prokurorui neįdomus nei tikslus nusikaltimo laikas, nei

nusikaltėliai?

Ką reikia atplauti, ką reikia laikyti ir tampyti už virvučių?

Kad bijodami kalėjimo – ne veltui Medininkai padaryt su neterminuota atsakomybe – neterminuotai gali visus tampyti – darytų “revoliucijas”, “piketus”, rėkautų prieš “teisėtai išrinktą valdžią” – nors jeigu Magnolija tikrai Magnolija, tai ji nėra teisėtai rinkta, nes neturėjo teisės būti renkama, remiantis Prezidento rinkimų įstatymų, kur neprisipažinęs asmuo turi būti braukiamas iš sąrašų.

Ir ar neatrodo, jog ne veltui už visų kratų, ir skambių pasisakymų stovi Artūras Paulauskas: kuris apie Medininkų žudynes sužinojo vos keliomis valandomis anksčiau, negu visiškai valstybės tarnyboje nedirbę asmenys, pavyzdžiui, tuo metu 10 metų vaikas Kristina Apanavičiūtė – kuriai apie tai, kad apie 5 valandą važiavo ten filmuoti, papasakojo pranešimą per raciją gavęs operatorius Jonas Dovydaitis, pasiūlęs netgi pažiūrėti kraupų įrašą?

https://visuomenedotcom.wordpress.com/2014/06/17/filme-medininkai-nebaigta-byla-apie-toma-serna-vel-naudojami-dinge-vaizdo-irasai-kuriu-prokurorai-praso-neisreikalauti-nors-patys-teismui-teike-filma-ar/

Ar eisi ginti Lietuvos?

Posted: March 30, 2015 in Uncategorized

MIlda B

“Ar eisi ginti Lietuvos?” Štai toks KULTINIS klausimas dalinamas į kairę ir dešinę per mass media kanalus. Jis yra absurdiškas vien todėl, kad paprastam mirtingajam nelabai aišku, kas ta “Lietuva”

Teritorija?

Taip, tai viena iš dedamųjų. Tačiau kai renki parašus ir vykdai agitaciją prieš žemės (o tai ir yra teritorija) nepardavimą užseniečiams – pasirodo esi traktuojamas, kaip priešo kolaborantas.

Teritoriniai vandenys, o ypač geriamas vanduo reikalingas gyvybės išlikimui?
Taip. Tai irgi svarbu. Bet vos tik pasisakai prieš vandens nuodijimą kelių šimtų chemikalų esančių skalūnų išgavimo proceso sąraše bei jo eikvojimo (tai irgi įeina į technologiją) – esi Lietuvos nedraugas.

Suverenitetas?

Labai svarbus Lietuvos kaip valstybės ingredientas, bet, būkim biedni, bet teisingi, mes jau jį praradome vos tik įsipaišėme į tarptautines ekonomines, politines ir karines struktūras.
Jeigu mums yra reguliuojama iš užsienio, kiek žuvies galime pagauti, kokio ilgio agurkus auginti, kokį piniginį vienetą turėti, kokią elektrinę uždaryti, kokius mokesčius taikyti, kokių tipų santuokas sudarinėti, kaip vaikus auginti, kiek vyrų į svetimus kraštus žudyti vietinių pasiųsti, o mūsų konstitucijoje numatytas vyr.karinių pajėgų vadas nebėra savarankiškas, nes turi kitą vadą…. ir dar tūkstančius kt.direktyvų vykdyti – mes nesame suvereni valstybė.

Žmonės?

Ginti žmones labai svarbu. Bet taip išeina, kad to milijono, kuris paliko savo kraštą dėl finansinių sunkumų mes Jau nesugebėjome apginti. O jei mūsų kaip tautos “saugumo kūrėjai” net nesivargina statyti požeminių bunkerių su didelėmis maisto bei vandens atsargomis, o tik prileidžia makulatūros, kaip apsivynioti kuprinę balta paklode ir eiti į trikampiu pažymėtą vietą – galime daryti išvadą, jog tas visas pypavimas apie saugumą ir milijonų ginkluotei švaistymas skirtas ne tautos ginybai, o pliusiuko, kad mes kažką darom, pasidėjimui.
Ir štai galiausiai mums lieka paskutinis valstybės apibrėžimo komponentas.

Valdžia.

Būtent. Štai ką mūsų išrinktieji turi omenyje kai klausia, ar eisi ginti Lietuvos?

Tai kaip, lietuvi?

Ar eisi ginti Lietuvos?

Milda Bartašiūnaitė

Artūras Paulauskas
Išklausiau saugumo ir karinės žvalgybos vadų ataskaita Seime. Supratau tik viena-kad visi kritikuojantis valdžią laikomi potencialiai pavojingais valstybei. Sužinojau, kad ne vieno užsienio valstybių šnipo per metus nepagavo. Į konkrečius žurnalistų klausimus, tarkim- kokie visuomeniniai judėjimai ar partijos ir jų atstovai vykdo antivalstybinė veiklą- ir kitus atsakyta buvo be jokių faktų, bendrais žodžiais. Tik viena pavardė ir nuskambėjo-Rusijos Federacijos konsulo Klaipėdoje V.Malygino.

Čia pat Saugumo vadas Girna pasakė, kad visų šalių diplomatų tikslas kaip tik ir yra rinkti informacija apie šalį, kurioje dirba. „Balandžio mėnesį iš Lietuvos buvo išsiųstas SVR darbuotojas V.Malyginas, kuris naudodamasis Rusijos generalinio konsulo Klaipėdoje priedanga palaikė ryšius su savivaldybių vadovais, Rusijos tėvynainių organizacijų atstovais ir strateginių kompanijų vadovybe“, – rašoma VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.
Anot dokumento, V.Malyginas „siekė gauti neviešos informacijos apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyva.” Visa informacija, apie kuria čia kalbama, yra viešai prieinama. Daugiau konsulo “nuodėmių” nebuvo paminėta. Žurnalistų bandymai išgauti daugiau faktų, o ne tusčių žodžių, buvo bevaises.

Žodžių, grėsmių daug, faktų mažai, o išvada peršama tokia-žurnalistai turi paviešinti griesmės. Piliečiai privalo tinkamai jas suprasti. Ir spaudos konferencijos pabaigoje VSD vadas pridėjo, kad laukia iš politikų didesnio finansavimo.

Svetlana Martyniuk

facebook inf.

minsk5

Nuotr. Pagal VSD ataskaitą, tai geri santykiai tarp kaimynų yra ne valstybės saugumas, o grėsmė valstybei.Kodėl kuriamos priešpriešos, nors anksčiau visi gražiai Europoje sugyvenome?

Iki šių metų VSD ataskaitos būdavo neįdomios, tačiau jas vienija vienas bendras vardiklis: VSD beveik niekada nepagaudavo jokių užsienio agentų.

Šiais metais, kiek pamename, jų buvo pagauta, visi susiję su kariniais dalykėliais.

Aviacija, vienas “įsiminė ir kitaip fiksavo karių pavardes”, nors kariai, kaip žinia, vaikšto visur ir į facebook save deda su uniformomis, ir jokioms kontrolės institucijoms nėra įdomu.

VSD atkreipė dėmesį į kelis šimtus asmenų, kurie aktyviai veikia socialiniuose tinkluose.

Taip pat saugumo analitikus neramina tie, kurie “mesianizuoja Rusiją”.

Ataskaitoje išlenda tokie dalykai, kad saugumiečiai neskiria – kur grėsmė Lietuvai, o kur Ukrainai.

Išlenda tas pats dalykas, jog kritikuoti Ukrainos oligarchų dvikovas ir trikovas yra neva tai grėsmė Lietuvos valstybei.

Tai nėra įrodytas faktas, tuo labiau, jog tų dvikovų ir duelių nepalaikė didžiosios Europos šalys: Vokietija, Prancūzija.

VSD pirmą kartą per istoriją pateikė detalią ataskaitą su pavardėmis, kas tokie vykdo Lietuvoje veiklą, kenkėjišką, ir prorusišką.

Kliuvo piketus už taiką Ukrainą organizavusiam Bilansui.

Taika, oligarchų dvikovų nepalaikymas Ukrainoje – grėsmė Lietuvos valstybei. Logikos vėlgi nerasta.

Kliuvo Rusijos, Baltarusijos karininkams, tačiau VSD pamiršo suminėti Lietuvos karininkus, pavyzdžiui ginkluotės kontrolės majorą Žuloną, kuris į Ukrainą vyko dar tik tebesiplieskiant pilietiniam karui (VSD tai vadina Ukrainos – Rusijos karu, nors nei viena šalis pasaulyje taip nevadina šio dar nepasibaigusio vidinio Ukrainos karo). Ir neaišku, pagal kokį protokolą, ar sutartį jis tai darė. Kaip traktuoti ir garsiausio Lietuvos anūkėlio Garbieliaus veiksmus, kai jis, šitaip pagal senelio liniją daar nekenčiantis Rusijos, veržėsi ten vykti į kažkokį renginį, ir gavo “baną” berods ar tik ne penkeriems metams?

O Lietuvos ambasados Gruzijoje buvusios darbuotojos išsiuntimas iš Rusijos – irgi penkeriems metams?

Tai iš Lietuvos pusės atseit jokių provokacijų nebuvo, niekas ten nesiskverbė, loti į TV eterius tokios rusės Tatjanos neleido. Lietuva tokie švelnučiai ir minkštučiai, o štai Didžioji Kaimynė – tai siaubas.

O jeigu jau kas kalba gerai, kaip toks Vaidas iš pajūrio, tai rėkiama, jog jis”mesianizuoja Rusiją”.

Tačiau Rusiją mesianizavo iškilūs mąstytojai nuo amžių amžinųjų. Prancūzijoje pavyzdžiui iki šiol Rusija yra dievinama, jos filosofai, poetai gerbiami. Dešiniųjų vadė Marija le Pen gerbia ir gražiai priima Putiną. Viskas ten tvarkoj tiek su logika, tiek su diplomatija.

Ne veltui plačiai pasaulyje per įvairiausias spaudos priemones Lietuvos politikų elgesys yra kvestionuojamas, ir iš jo jau pradedama tyčiotis: kaip nykštukinė šalis drįsta sau leisti tiesiog loti ant didžiojo kaimyno? Klausiama nesename Amerikos internetinio puslapio straipsnyje.

Ir kai Dalia Grybauskaitė niekaip nesuvokia, jog Šalčininkų ar Nemėžio kraše margindama kiaušinius su pradinukais niekaip ji nepriartės prie liaudies, į kurią per tą nelemtą pilietinį karą Ukrainoje ji pamiršo kreiptis ir kreipti į ją dėmesį – bet nepamiršo visokių karinių įstatymų, ir karo padėties paketų, bei nekonvencinių karų apibrėžimų, kurių nežino netgi pats Jungtinio štabo viršininkas – tada Lietuvoje siautėja “nematomieji”.

Kratos, per kurias nieko nerasta, o Sulikų namuose policija pusę valandos knebinėjo be leidimo pardavinėjamą legalų ginklą, parodė, jog grybų karalystė griūva. Ir nesvarbu, kad VSD nustatytas apie kažkokį Vaidą iš pajūrio, kuriam patinka Rusijos dvasinė literatūra, ir jis kaifuoja sodindamas medžius, ir mesijanizuodamas Rusiją.

Jeigu jam nuo meilės Rusijai gera, ir jis sodina miškus kiekvieną pavasarį – kam tokį žmogų persekioti?

Gal sėdėdami belangiuose ofisuose, ir ieškodami neegzistuojančių grėsmių šaunieji jų ieškotojai jau nebesupranta, kad pavyzdžiui paukščiai nesupranta nei diplomatijos, nei valstybės sienų: jie skrenda, kur jiems reikia.

Taip ir žmogus: jeigu VSD ar kuri kita struktūra norėjo išmokyti nemąstyti, arba mąstyti kitaip, arba priversti išvažiuoti iš Lietuvos, nieko jie nepasieks: čia lietuvių kraštas, likimas jį mums dovanojo, o jeigu VSD nepatinka lietuviai, kurie čia gyvena, ir kad jie nori taikiai gyventi, tai prašau, JAV ieško kietų analitikų. Kam sėdėti Vilniuje, o giedoti JAV giesmę?

Ir klausimas turbūt visiškai retorinis: kada Lietuvoje susikurs ar atsikurs toks Valstybės saugumo departamentas, kuris žodį “valstybės” suvoks kaip “Lietuva”?

Nes dabar VSD šitą žodį galimai suvokia kaip “Ukraina”, arba “Amerika”, arba “NATO”. Arba EU. Arba euras.

Tai parodė skandalingos ir nemokšiškos “antikonstitucinių grupuočių” bylos, kurios zonderius atsiuntė saugumas ir į Sulikų namus.

pries_nato3

Praėjus jau 10 dienų po neteisėtų kratų Lietuvoje bangos, pamažu darosi aišku, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Minkevičius savo pažadą per savaitę galimai kažką apkaltinti, galimai pamiršo. Iš tiesų net neaišku, ar ruošėsi tą daryti, nes pasak kai kurių šaltinių (kurie redakcijai žinomi), kai kurie galimai įtariamieji jau galimai atsiima savo kai kuriuos mažiau reikšmingus daiktus, bet reikia skambinėti ne beviltiškos  bylos prokurorei, o policininkams, kurie tuos daiktus saugo. Pasak tų policininkų, nuo ateinančio pirmadienio tik bus dėliojamos krūvos ir krūvelės galimų įkalčių, kur galimai svarbesni, o kur galimai gali palaukti.

Norėdami padėti prokuratūrai kažką galimai apkaltinti, visur ir visada, kalbėdami telefonu, pradėjome tarsi netyčia kalbėti apie rusų duodamus pinigus arba bombas ir granatas. Galvojome, kažkuris iš galimų nusikaltėlių vistiek išsiduos. Juk jeigu demonstratyviai vengs tokios temos – vadinasi, yra ką slėpti. O jeigu kalbės – tai išsiplepės.  Galų gale, vistiek juk visų pokalbių Lietuvos Saugumo departamentas klausosi taip, kad per traškesį pašnekovo balso nesigirdi – tegu analizuoja ir patys šifruoja, jeigu ką… Su pinigais tai nepavyko – vos tik užsimindavau, kad rusai davė 50 000, neužkibo nė vienas – matyt,versija pasirodė pernelyg neįtikėtina.  Milda Bartašiūnaitė (kovinis slapyvardis Vieniša Vilkė) pasakė, kad „verčiau Dalią pamėgs, negu patikės, jog rusai pinigų davė“.

Bet atkaklumas ir pasiaukojantis darbas atnešė vaisių. Išaiškėjo, kad Olegas Titorenko tikrai ruošiasi jėga versti valdžią ir tam tikslui ruošia bombų ir granatų atsargas, slapta treniruoja samdinių būrius. Pateikiame telefoninio pokalbio stenogramą:

Kazimieras Juraitis: – Ar galite patvirtinti prokuratūros įtarimus, kad galimai jėga  ruošiatės versti galimai teisėtą Lietuvos galimai valdžią?

Olegas Titorenko: – Visiškai teisingai, gražumu tie parazitai valdžios neatiduos. Tik jėga. Dvasine jėga ir meile.

K.J.: – Norėčiau granatų nusipirkti, po kiek parduodate?

O.T.: – Neparduodu. Už dyką daliju ir visus, norinčius išmokti granatas ir bombas gaminti, galiu išmokyti tą daryti. Galiu trumpai apsakyti kelių efektyviausių sprogmenų gamybos principus. Pats prieinamiausias  granatos tipas – džiovintas karvašūdis. (Arklio bandos irgi tinka, bet arklių nūdienos kaime jau mažai belikę). Mat jei mūsų prezidentė visgi įkalbės rusus mus pulti, tai dislokavę raketas – būsime nušluoti su visa mūsų Lietuva nuo žemės paviršiaus. O kas į karvašūdžius taip reaguos? Apmėčius jais , priešingai negu kitokiais sprogmenimis, rusai patirs didžiulį pažeminimą ir patys išeis, kaip ir atėję. Be to, žemė pasitręš. Dviguba nauda. Ir nuo agresoriaus apsiginsim, ir Lietuvos laukus patręšim.

K.J.: – O ką darysit, jeigu jūsų sprogmenų fabriką (beje, kaip jį pavadinote?) Lietuvos Saugumo departamentas iššifruos ir uždarys?

O.T.: –  Fabriką pavadinau Dalija. Jei kartais jį uždarytų, lygiagrečiai atidariau dešimt kitokios rūšies sprogmenų autonominių cechų. Tai – specialios paskirties veislinės vištos. Jų išmatos veikia kaip amerikoniškas napalmas. Be to, skirtingai nuo karvašūdžių, jas galima paskleisti šrapneliu, taip padidinant pataikymo tikimybę.

Šių vištų dedamų kiaušinių lukštuose automatiškai įsirašo informacija apie sprogmenų  gamybos technologiją. Taigi sunaikinti sprogmenų gamybą galima tik tuomet, jei išnaikins visas Lietuvos vištas.  Europos Sąjungoje – viskas įmanoma. Karves juk beveik išnaikino. Tam esu paruošęs dešimt mobilių divizijų…

Be to, dar yra Brisius su žmona Sargute – internacionalinė brigada. Jų paskirtis – šlapintis ant agresorių batų. Labai dezorganizuojantis ir efektyvus ginklas, turiu jums pasakyti.

K.J.: – Užsiminėte apie kažkokias divizijas…

O.T.: – Tai – bitės nacionalistės. Dešimt šeimų po vidutiniškai  150 tūkstančių karių kiekvienoje. Bendroje sumoje – apie 1,5 mln. karių, apmokytų kąsti interventus –agresorius. Jokia priešo armija prieš tokį skaičių neatsilaikys. Na, gal kiniečiai galėtų. Bet mūsų prezidentė puola ne kiniečius, o rusus. Bet jei kartais ir Kiniją užpultų – dar turime rezervų ir slaptų planų, kaip padidinti paruoštos ginkluotės skaičių ir efektyvumą. Be to, dar nepaminėjau nuodingų dujų pramonės, sliekų – teroristų, musių – kramstukių ir kitų staigmenėlių…

K.J.:– Na, o ką darysit, jei kartais jus paims ir už tokią organizuotą teroristinę veiklą areštuos?

O.T.: – Paprašysiu, kad uždarytų su jumis į vieną kamerą. Lošim kortomis žaidimą – „durniaus“ atmainą „…suprasti Lietuvą…“.

Taigi , norėdami padėti į keblią padėtį patekusiai prokuratūrai  – maloniai pateikiame “įtariamąjį” Olegą Titorenko su visais įkalčiais. Kadangi bylą „…suprasti Lietuvą…“ išsprendėme, raginame galimai melavusį prokurorą Minkevičių ir prokurorę  Editą Mikalainienę –           

Grąžinkite pavogtą „Lietuvos valstybės nepriklausomybę“, filmą „…suprasti Graikiją…“ ir visus kitus pavogtus daiktus!

Kazimieras Juraitis

Šauksmas

http://sauksmas.lt/olegas-titorenko-gaminkim-bombas-ir-granatas.html

alaunis

2015 kovo 19 d. Lietuvos policija pradėjo vykdyti kratas M. Bartašiūnaitės, Ž. Razmino, G. Grabausko, J. Valiukėno, V. Lekstučio, O. Titorenko, vėliau ir K. Sulikienės  namuose. Kratų priežastys – šie asmenys agituoja jaunimą organizuoti piketus prieš LR teisėtai išrinktą valdžią, Lietuvos narystę NATO, Europos Sąjungoje ir euro įvedimą; netiesiogiai daro įtaka jaunimui, kenkėjiškai dirba galimai ne už ačiū“, rašoma teismo išduotoje nutarties motyvacinėje dalyje. 2015-02-25 Valstybės Saugumo Departamento rašte nurodoma, kad minimų asmenų „veikla yra nukreipta prieš valstybingumą ir skleidžia prorusišką agitaciją, puoselėja separatistines ir valstybės skaldymo idėjas, kelia visuomenėje nesantaiką ir chaosą.“

Prokuratūrą atlieka ikiteisminį tyrimą dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos. VSD ir prokuratūra ieško įrodymų, kad šie asmenys organizavosi ar kūrė ginkluotas grupes, kurių tikslas galimai buvo pakeisti konstitucinę santvarką, kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Taip pat tiriama, ar juos finansavo Rusija. Kol kas nė vienas asmuo nesulaikytas. Ką tai reiškia?

Vieni asmenys, pas kuriuos buvo vykdomos kratos palaikė dabartinę Rusijos politiką ir Rusijos prezidentą Putiną, kiti organizavo piketus prieš Lietuvos valdžią, prieš narystę NATO ir Europos Sąjungoje. Tačiau propagandinė Lietuvos žiniasklaida, prie kurios galima priskirti ir nacionalinį radiją ir televiziją LRT šiuos žmones visuomenei pateikė, kaip „prieš Lietuvą pasisakančius asmenys“. Tai grynas melas. Tai ne „prieš Lietuvą“ pasisakantys asmenys, bet prieš Lietuvos prezidentės Grybauskaitės ir Lietuvos vyriausybės vykdomą užsienio politiką, prieš Lietuvos žiniasklaidos propagandą pasisakantys asmenys.

Tokios masinės kratos įvyko pirmą kartą po to, kai Lietuva išstojo iš TSRS. Per tuos 25 metus Lietuvos žiniasklaidoje dažnai būdavo įvairių viešų pasisakymų prieš ES ir NATO. Prieš Lietuvai stojant į ES ar NATO Lietuvos televizijoje vyko atviros diskusijos, kuriose oponentai viešai dėstė, kodėl nereikėtų stoti į ES ar NATO. Kas norėjo, galėjo laisvai palaikyti Rusiją ir Putiną. Tačiau niekas už tai nebuvo persekiojamas. Tačiau kodėl dabar prasidėjo kitaminčių persekiojimas?

Taigi, reikėtų pradėti nuo to, kad 2014 metais JAV-NATO dėl Ukrainos pradėjo karą prieš Rusiją. Į šį karą yra įtraukta ir Lietuva, kadangi Lietuva yra NATO ir ES narė, todėl privalo vykdyti nustatytą vieningą NATO/ES politiką, kuri šiuo metu nukreipta prieš Rusiją.

Lietuva įstatymais be jokio realaus pagrindo Rusiją įteisino kaip priešą todėl, kad Rusija yra JAV priešas, o Lietuva yra JAV sąjungininkas.

Lietuvoje propagandinį karą prieš Rusiją vykdo ne tik vyriausybė, ne tik politikai, bet ir žiniasklaida. Pvz., LNK ir Info TV televizijos kiekvieną vakarą rodydamos užrašą kalą žmonėms į galvą: „Rusijos imperija puola!”

2014 liepos 1 d. Lietuva, kartu su kitomis šešiomis NATO narėmis pasirašė memorandumą dėl NATO Strateginio Ryšių Kompetencijos Centro įkūrimo Rygoje. Šis centras yra atsakingas už informacinį karą su Rusiją

2015 kovo 22 d. vyriausiasis NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove dar kartą priminė, kad Vakarai turi įsitraukti į informacinį karą su Rusiją siekiant neutralizuoti jos „neteisingus faktų išdėstymus“ žiniasklaidoje.

Be to, pagal JAV planą, Europoje siekiama sukurti antirusiškų valstybių kordoną iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, kuris atskirtų kontinentinę Europą nuo Rusijos.

JAV-NATO propagandinis karas prieš Rusiją per prievartą įtraukė ir Lietuvos žmones, kurie verčiami tikėti tariama „Rusijos agresija“. O kare yra taip: tu turi kariauti taip, kaip tau liepiama; kare nėra jokios demokratijos; priešingos nuomonės reiškimas suprantamas kaip nepaklusimas, kaip pasipriešinimas.

Todėl kratos namuose tų asmenų, kurie atvirai pasisakė prieš NATO ir ES, kurie palaiko Rusijos vykdomą užsienio politiką, tai NATO karinės operacijos dalis JAV kare prieš Rusiją.

Tai ne policijos sugalvota operacija. Kratas pavedė atlikti Lietuvos Saugumo Departamentas, kuris tiesiogiai pavaldus Daliai Grybauskaitei – aktyviai NATO ir JAV politikos vykdytojai kare prieš Rusiją. Pati Grybauskaitė kovoja karą prieš Rusiją Lietuvos valstybės ir visų Lietuvos žmonių vardu.

Pabaigoje priminsiu tai, ką anksčiau jau rašiau (R. Alaunis „Nuo Socializmo prie kapitalizmo“) 2004 metų gegužės 1 dieną per masinės žiniasklaidos propagandos surengtą referendumą Lietuva buvo inkorporuota į Europos Sąjunga. Tas pats įvyko ir su NATO. Kad tai buvo inkorporacija, o ne stojimas įrodo faktas, kad į ES ir NATO galimas tik stojimas, o bet kokie priešingi pasisakymai ir raginimai išstoti iš ES ar NATO laikomi nusikaltimu, grėsme nacionaliniam saugumui. VSD jau gina daugiau JAV interesus, nei pačios Lietuvos. Lietuvos VSD padedant Vilniuje buvo įkurtas slaptas CŽV kalėjimas.

Lietuvos demokratija ar „žodžio laisvė“ yra tik iliuzija, falsifikatas. 1990 kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (nuo Rusijos) Lietuvoje buvo įvesta daugiapartinė sistema. Tačiau visos valdančiosios partijos palaiko vieną ir tą pačią Amerikos primestą neo-liberaliojo kapitalizmo ekonominę ideologiją. Visos partijos palaiko ES ir NATO. Įvedus „demokratiją“ didžiausią neribotą taip vadinamą „žodžio laisvę“ gavo tik globalistų valdoma Lietuvos propagandinė žiniasklaida, kuri aktyviai dalyvauja NATO šalių informaciniame kare prieš Rusiją, kuri Lietuvoje kelia visuomenėje nesantaiką ir chaosą.

Tikrosios ES vertybės yra ne tos, kurias anksčiau įsivaizdavo kai kurie LR Signatarai,  bet tos, kurias dabar matome – kratos kitaminčių (kovojančių už Lietuvos suverenitetą) namuose, ES sankcijos Rusijai, masiškai skleidžiama antirusiška propaganda, primetama socialinio skurdinimo politika, ES rėmė Ukrainos opozicijos protestus ir nuvertė teisėtai išrinktą Ukrainos prezidentą Janukovičių, Todėl, kad ES niekada ir nebuvo demokratinė.

Šiuo metu Lietuva yra ES imperijos sudėtyje.

Ramūnas Alaunis

Šauksmas

http://sauksmas.lt/ka-reiskia-kratos-namuose-asmenu-viesai-pasisakiusiu-pries-nato-es-ir-eura.html

vistarusoobe

Šiandien benaršant socialiniame tinkle į akis krito nuoroda į straipsnį parašytą „R.Karmazaitės“ „LRyto“ portale. O konkrečiau, užkabino pavadinimas: „Į Lietuvos priešų gretas verbavo ir narkotikais“. Straipsnis užsimena apie darytas pereitą savaitę kratas, ir tai, kaip tie kratų dalyviai susiję su tais įtarimais (konstitucinės santvarkos griovimu), kurie nė vienam taip ir nebuvo pateikti. Tačiau šio straipsnio autorė, pasirodo atkasė jau metus laiko teisėsaugai žinomą liudininką Rimą, kuris pažeisdamas visas įmanomas operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas davė jai interviu.

Tikrai susidomėjau, ir, nors žinau, kad šis tinklapis yra abejotinos reputacijos kalbant apie informacijos patikimumą, tačiau, na pamaniau – o gal nors šį kartą rašo tiesą?

Deja, straipsnio autorės „Rasos Karmazaitės“ adekvatumu suabejojau jau nuo pat pirmųjų jos parašyto kūrinio eilučių, teigiančių, jog, neva „vienos įmonės vadovas buvo pakliuvęs į Lietuvai priešiškų veikėjų pinkles, o dabar liudija teisėsaugos pareigūnų atliekamuose tyrimuose, kuriuose minimos ir garsios pavardės“.

Ten pat: „Bet išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ Rimas įvardijo savo buvusių bendražygių idėjinius vadus. Jie esą yra iš Rusijos partijos.“ Žemiau patikslinta iš kokios rusiškos partijos – „Tiesos ir vienybės kelias““.

Jei jau Rimas įvardijo vadus ir jie yra žinomi, tai aišku, jog tyrimas vyks žaibo greitumu ir mūsų teisėsauga jau sekančią savaitę galės mums pranešti apie sėkmingai užbaigtą tyrimą.

Tačiau kol tas neįvyko, reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus, o būtent, jog tebevykstant tyrimui operatyvinė medžiaga yra įslaptinama ir tyrimo dalyviai pasirašo dėl tyrimo medžiagos ir detalių neplatinimo tretiesiems asmenims.

Šioje vietoje matome, jog menamas Rimas, per išskirtinį interviu, kaip per išpažintį iškloja „R. Karmazaitei“ visas tyrimo detales, tuo pranešdamas visiems, dar iki šiol nesulaikytiems ir nekratytiems Lietuvos priešams, jog laikas slėptis patiems ir paslėpti visus dar iki šiol nepaslėptus šios antivalstybinės bylos galus į vandenį. O jei tiesiai – juos įspėja, jog šie jau demaskuoti ir tegu nedelsiant suslepia visus įrodymus.

Kitaip tariant, matome dukart įvykdytą Lietuvos įstatymų pažeidimą, kurį pirmas įvykdė minimas Rimas atskleisdamas operatyvinius tyrimo duomenis trečiajam asmeniui, o kitą jau Rasa Karmazaitė kartu su Lryto redakcija tą paviešindama visai Lietuvai.

Suprantama, jog tą perskaitė ir tie Lietuvos priešai, kuriuos savo interviu mini Rimas. Šioje vietoje Lietuvos teisėsauga turėtų atkreipti į tai ypatingą savo dėmesį ir imtis priemonių, kad toliau tokie kaip Rimas ir R. Karmazaitė neviešintų tyrimo medžiagos, kol tyrimas nepasibaigęs.

Truputį nukrypsiu pateikdamas kažkiek paaiškinančią šį reikalą citatą:

– Kaip jums pavyko ištrūkti iš tų veikėjų pinklių, ar jums grasino?

Rimas: tiesioginiais grasinimais to gal nepavadinčiau, bet netiesioginių tikrai buvo. Jokia sekta nenori savo narių paleisti. Mano organizme ekspertai rado psichotropinių medžiagų. Galbūt jos buvo naudojamos siekiant sujaukti mano mąstymą? Ir mano kolegos turėjo panašių rūpesčių dėl narkotikų.“

Na, su Rimu viskas galėtų būti kaip ir aišku – šis žmogus gali būti dar apdujęs nuo vartotų psichotropinių medžiagų ar narkotikų, kuriuos jam tiekė Lietuvos konstitucinės santvarkos priešai ir apie ką jis išskirtiniame interviu prisipažino pats, nes, anot specialistų, pilnai narkotinių medžiagų (ir alkoholio bei tabako) poveikis organizmui išsisklaido maždaug po metų laiko. Nors ir po to, kai kuris liekamasis poveikis išlieka. Todėl galimai Rimas nelabai suvokia ką galima ir ko negalima šnekėt.

Tačiau tikėtina, jog Lryto redakcija su straipsnio autore priešakyje tą gerai suvokia – jų jau ko gero nepavyks apkaltinti psichotropinių medžiagų vartojimu darbo vietoje ir darbo metu ar įstatymų nežinojimu.

Tai kodėl gi jie tą daro? Kodėl jie viešai skelbia atliekamo tyrimo, tokiu rimtu klausimu, kaip kėsinimasis į Lietuvos konstitucinę santvarką detales, juolab apie tokį, iš pačios grupuotės atėjusį ir viską apie ją žinantį liudininką.

Juk tai mes, eiliniai skaitytojai galime nežinoti kas toks yra tas liudininkas, bet juk patys mūsų Lietuvos priešai jį gerai žino – pats Rimas mini, jog jam, kai jis iš ten pasitraukė buvo netiesiogiai grasinta. Todėl atrodytų protingiausiai būtų buvę nuslėpt tokio liudytojo egzistavimą vien dėl jo paties saugumo ir tam, kad galima būtų sugaudyt visus valstybės priešus.

Bet gi ne, R. Karmazaitė drąsiai teškia visus jai žinomus „faktus“ į viešumą, drąsiai demaskuodama valstybės priešų veiklą, kuri pastebėkime, įvardijama kaip kenkėjiška gana keistokai.

Tos grupuotės nusikalstama veikla pagrindinai buvo nukreipta (cituoju):

„prieš Vakarų pasaulio pasiekimus, mokslo ir pramonės pažangą, tradicinę mediciną ir religiją. Jie ypač aktyviai agitavo prieš gimdymą ligoninėse, prieš vaikų skiepijimą, prieš skalūnus“.

Pastebėkime, po šiais teiginiais detalizuojamas tik skiepų atsisakymas, kaip pavojus, kada nors ateityje keliaujant. Ir daugiau nieko. Labai rimti kaltinimai.

Ir viskas kas rašoma toliau lygiai taip pat pateikiama bendrų teiginių forma, be jokio detalizavimo ar paaiškinimo – kame gi čia slypi nusikaltimas.

Bet toliau jau labai įdomus teiginys, esą: „Grupuočių finansavimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai. Grupuočių nariai daugiausia šliejosi prie kultūros ir mokslo įstaigų – ten, kur lengviausia įkurti ne pelno įstaigas ir gauti paramą“.

Ir vėlgi – sąmokslo teorijos lygmens tvirtinimai, kuriuose trūksta vieno dalyko (net jei jie atitiktų tikrovę) – juose nėra nusikaltimo sudėties. Jei net kažkas kažką daro – jie parengia projektus, kuriuos tvirtina ne kultūros ar mokslo įstaigos, prie kurių jie prisišlieję, o visai kitos įstaigos.

Lietuvoje yra už šių fondų skirstymą atsakingos institucijos, kurias matyt reikėtų apkaltinti veikiant prieš Lietuvos valstybę skiriant lėšas valstybei priešiškoms organizacijoms, kurios rengia prieš Lietuvą nukreiptus projektus.. Tos institucijos – tai Lietuvos vyriausybe.. Hmm.. kaip giliai nusikasė valstybės priešai…

Ir čia, remiantis šia įžvalgia Lryto informacija, mums pradeda vertis akys.. štai kodėl mūsų šalis tiek metų smuko vis labiau. Juk valstybės priešai turi prieigą prie aukščiausių valdžios ešelonų ir ES struktūrinių fondų lovio! Jie vartosi kaip inkstai taukuose tada, kai mūsų pensininkai vargiai suduria galą su galu, ir tik jų (priešų) pastangomis minimiems pensininkams negrąžinamos pensijos, – tam, kad didint visuomenės nepasitenkinimą vakarietiška santvarka ir jos vertybėmis.

Tik va nesuprantama, kodėl tada tie, kurių namuose buvo vykdomos kratos, iki šiol ne milijonieriai ar bent jau nepriklauso pasiturinčių žmonių klasei? Kad ir minima Milda Bartašiūnaitė, Olegas Titorenko, Giedrius Grabauskas ir visi kiti. Jie eiliniai žmonės dirbantys eilinius darbus (kai kurie bedarbiai) ir į pasiturinčiųjų klasę gali papulti nebent tik laimėję Perlo loterijoje.

Nežiūrint į visus struktūrinius fondus ir Rusijos finansavimą. Keista ar ne taip?

Tiesą sakant, skaityti tuos portale Nr1 parašytus blėnis buvo ganėtinai sudėtinga – teko gerokai prisiversti, nes nei logine, nei literatūrine prasme šis R. Karmazaitės kūrinys netraukė net paprastam trejetui. Bet visgi prisiverčiau. Ir ne veltui.

Pabaiga mane nudžiugino ir pakėlė ūpą visam vakarui. Ir, cituoju:

Rimas: „ asmenys, su kuriais bendravau, nuolat minėjo savo partnerius Rusijoje. Man buvo siūloma gauti pinigų iš Rusijos ne už konkrečią veiklą, o vien už tai, kad esu tame tinkle. Manęs paprašė nurodyti savo bendrovės sąskaitą. Aš atsisakiau.“

Va čia tai tikras patriotas, va čia tai pilietis! Būdamas apdujęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų, prievarta kišamų į jo organizmą, jis sugebėjo atsisakyt siūlomų pinigų. Pastebėkime – siūlomų pinigų ne už ką, dykai, vien už tai, kad jis tik buvo toje grupuotėje!

Kol mes turime tokių pasišventusių žmonių – Lietuvai nebaisūs jokie priešai!

Tačiau jei jau mes rimtai pažiūrėsime į visą šį reikalą – tai suprasime, jog:

Už operatyvinės tyrimo informacijos paviešinimą Lryto redakcijai ir straipsnio autorei bei liudininkui Rimui niekas negresia, mat pirma – nėra ir nebuvo jokio tyrimo, antra – nebuvo jokio išskirtinio interviu, o pats pasakojimas laužtas iš piršto, ir trečia – nėra jokio liudininko Rimo, todėl nėra ką traukt atsakomybėn už operatyvinės tyrimo medžiagos paviešinimą.

Arvydas Daunys

http://www.sarmatas.lt/03/lietuvos-konstitucines-santvarkos-priesai-gaudavo-pinigu-is-es-strukturiniu-fondu/

FB-SM1744411-530x349

Konstitucijoje įrašyta, kad ginti Tėvynę yra kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga. Be jokių išlygų. Taigi kyla klausimas, ko iš tiesų siekiame: ar iki atitinkamų standartų paskubomis suformuoti Lietuvos kariuomenę, ar apmokyti šalies gyventojus krašto gynybos karo atveju pagrindų? Ar krašto karinės gynybos užtikrinimas įsivaizduojamas tik šauktinių pajėgomis, kurios bus formuojamos loterijos būdu?

Prezidentas Rolandas Paksas,

facebook.com inf.