Archive for June, 2015

images

Henrikas Daktaras, “mafijų mafija”, “siaubas”, ir taip toliau ir panašiai, lieka už grotų.

Taip nusprendė nuostabusis iš fantastiškasis Lietuvos Apeliacinis teismas.

Kuris vis tik nutarė, jog Henrikas Daktaras, prižiūrimas Lukiškių kalėjimo pareigūnų, ir įtupdytas rūsyje, niekaip negalėjo vadovauti Čiapo, savo gero draugo, nužudymui.

Tačiau matyt ar vidurvasario saulės nukepinti, sprendėjai nusprendė, jog dėl kitko jis kaltas: dėl neegzistuojančių mirusiųjų Mongolo ir Turisto.

Nes taip susisapnavo kolegijai.

Nors baudžiamojoje teisėje yra tokia taisyklė: jog nužudymo bylos vada prasideda nuo lavono teismo medicinos ekspertizės.

Todėl tikimasi, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, neteisėtai įkaltintą, be kaltės laikomą H.Daktarą išteisins.

Kur girdėta, byloje nėra lavonų, bet dėl sapno, fantazijos, žmogus sėdės iki gyvos galvos?

Gal tada už Gagarino nužudymą dar jį įkalinkime?

Ar Marytės Melnikaitės? Juk bus tas pats – totalus absoliutus marazmas.

vaistinele

Nuotr. Facebook puslapis “Lietuvos policija” 

Užvakar Kaune nugriaudėjo sprogimas.

Garažuose, Šiaurės prospekte vyresnysis seržantas J.J. laikė sprogmenis ir kitokias degias medžiagas, atvažiuodavo į garažus su kariniais numeriais žymėta mašina.

Nei šuo nesulojo, tuo labiau, nei karto policijos patrulis nevažiavo šio garažiuko tikrinti.

Rezultatas: 1 lavonas, 1 našlė, apdegė gretimas garažas.

Policija nevykdė ne tik antiteroristinės prevencijos, bet ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir kriminalinės žvalgybos: nėra Lietuvos kariuomenė tokia šventa, kad nereikėtų domėtis, kuo po darbo užsiima kariai, ar nevagia sprogstamųjų medžiagų iš darbpo.

Bet akivaizdu, ši veikla nevykdoma.

O kad policija atrodytų labai dirbanti, ir tiesiog šaunuolė, šiandien FB puslapyje “Lietuvos policija” puikuojasi ši nuotrauka.

Lietuvos policija sustabdė sirgalių riaušes (šaunuoliai!), ir konfiskavo lenkų sirgalių medicininės pagalbos priemones, iš ot padarydami išvadą, jog šitų priemonių turėjimas įrodo labai didelius kėslus.

Sakykite prašau, o tai šauktinis jeigu pasiims į kariuomenę med. pagalbos priemones, kad nenumirtų pakeliui į Kauno karo medicinios centrą, jeigu jam kas atsitiks, – nes poligonuose nelabai rasta med. punktų, arba juose dirba 4 medikai – specialistai, tai jis irgi gali būti apkaltintas nelegalių priemonių laikymu, o gal kėslais ką nors susprogdinti?

Šitas gyrimasis prajuokino.

Kaip ir nesena istorija, kaip Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ginklų išnarų – metalo laužo, kai pats žmogus pranešė, jog turi kolekciją ir nori sužinoti, kokių leidimų gal jam reikėtų įsigyti.

Buvo padarytas didžiulis patosinis skandalas.

Apie šią kolekciją girdėjo bet kuris Kauno muziejininkas, nes žmogus seniai norėjo padovanoti dalį savo kolekcijos kuriam nors muziejui. Tik dėl baimės muziejai atsisakydavo priimti.

Taigi, jeigu kas nors konfiskuojama, turi būti juridinis pagrindas.

Medicininės priemonės nepatenka į draudžiamų priemonių sąrašą, o kaip tik, kiekvienas vairuotojas, kiekvienas asmuo skatinamas jas su savimi turėti, ir nešiotis, idant ne tik sau, bet ir kitam suteikti galėtų pagalbą.

Kaltinimas, kad jeigu žmogus turi med. priemones, tai jis pavojingai nusiteikęs, skamba labai juokingai, ypač žinant, kokie agresyvūs mūsų lietuviškieji fanai, ir kokių muštynių jie paorganizuoja.

Šventadienio blynai

Posted: June 28, 2015 in Uncategorized

blynai

Pripažinkime, kiekvienas ieškome vis naujesnio ir „skanesnio“ recepto.

Miltiniai blynai gali ir atsibosti,be to, šaldytuve ar podėlyje nebeturite uogienės, ką daryti?

Vietoj pieno naudokite …saldų jogurtą!

Pradedam:

2 kiaušiniai.

Jogurto 400 g

Miltų 10 šaukštų.

Viską išmaišome, kepame, ir valgome!

Mulčiavimo pavojai

Posted: June 28, 2015 in Uncategorized

mulciavimas-65353258

Su visomis naujovėmis reikia elgtis atsargiai.

Sunkiausia žmogui, kuris niekada neturėjo sklypo, arba vaikystėje nebuvo atidus, kai tėvai ragino važiuoti į sodą, dirbti, nesidėjo į galvą paprasčiausių patarimų.

Kaime prazyliodavo su kaimo vaikais, tingėjo dirbti.

Arba nemėgo ir nemėgsta skaityti, neva mokslas yra visiškas „š..“, iš praktikos išrasime dviračius visi. Žmonijos patirtis nenaudinga, atraskime viską iš naujo. Ir t.t. Visokių fixe idėjų susigalvoja žmonės.

Tai dabar ir turi jis „bagažą“ – nulį žinių sodininkystėje, daržininkystėje, nieko nesigaudo apie vaistažoles, o apie lietuvių etninį paveldą galima ir pamiršti.

Skaitau kartais pasisakymus ir negaliu patikėti, koks žemas žinojimo lygis šiandienių sodininkų. Entuziazmo yra, tačiau net nežino, kad daržoves reikia palaistyti, o miltlige susirgusį krūmą karpyti, ir kuo skubiau.

Apie augalų ir daržovių laistymą ūkiniu muilu praturtintu vandeniu nelabai kas girdėję.

O gal kaip sakoma „ne ten papuoliau“?

O jau mulčiavimo mitologizavimas!

Jeigu nemulčiuoji – tu kažkoks neva “neteisingas” sodininkas.

Klausykite: nenoriu, ir nemulčiuoju, ir nemulčiuosiu.

Nes ko nesuprantu, tai ir neeksperimentuosiu.

Be to, man nesižiūri miško paklotės imitavimas kultūriniame sklype.

Miško puvėko kvapas tebūnie miškui.

Daržas turi spindėti švara, o ne suverstu sąšlavynu, ir dar tas sąšlavynas pateikiamas kaip kažkas teigiamo.

Taip, kokių medžio drožlių dėl grožio palei pamatą, ir kad trauktų drėgmę, apdėti galima ir būtina.

Šiaudais braškes apkloti galima ir būtina.

Tačiau tai seniai naudojami metodai, ir niekas jų nemitologizuodavo.

Medžius apdėti mėšlu galima ir būtina – bet palauk, tuoj mulčo gerbėjai pradės rėkti, jog ne, reikia kaupti sąšlavyną, ir jį pilti.

Nepritariu.

Ir nepritarsiu.

Be to, dalis daržininkų dalijasi patirtimi, jog nuo mulčo supuvo slype augusios daržovės.

Kas pasakė, jog sugebėsite išlaikyti mulčą sausą? Kokiu būdu? Nelaistydami savo daržovių? O tai kam jas tada sėjote, kad niekas neužaugtų?

Be to, Lietuvos skirtingose vietovėse iškrenta visiškai nevienodas kritulių skaičius.

Juk negalite užsakyti orų. Jeigu lietinga vasara, tas jūsų mulčas bus daržovių antkapis.

Kaip sakoma, visiems rinktis, kas geriau.

O aš renkuoti kvėpuojančią žemę.

Patys užsidėkite dujokaukę ir vaikščiokite visą vasarą.

Leiskite žemei tvarkytis kaip ji moka ir nori.

Ir nemaišykite miško su kultūrine dirva.

Ne ten papuolėte, kaip sakoma.

Žvelgiu į visokius ąžuolo lapus po gėlėmis nuotraukose, ir darosi neskanu burnoj.

P.S. Pasiryžai turėti daržą – netingėk ravėti!!!


Prosovietų spindesys ir skurdas: 2015-ieji, Lietuva
Gyvenime nebūčiau pagalvojęs ir sapne nesusapnavęs, jog bus toks Maidanas, kur agresyvūs žmonės daužys su grindinio plytomis policininkams galvas, mėtys į juos Molotovo kokteilius, o mūsų valdžia, bijanti paprastos turgaus babytės su plakatu, plos rankytėmis (kartu su VSD) ir sakys: kokia graži taiki revoliucija, kai taikūs žmonės susirenka, va žiūrėkite ir mokykitės.
Bet čia judėti ir reikalauti kažko nedrįskite!
Pirmiausia facebooke, o paskui jau viešajame gyvenime išlindo „prosovietinė liaudis“, kalbanti komunistų partijos žargonu.
Pirma atrodė, jog sapnuoji. „Lauk fašistus! Už darbo žmonių liaudies mases“, o paskui matai, kad jie užzombinti. Tiesa, pirma kai bendrauji su prosovietus vaidinančiais žmonėmis (širdyje jie stiprūs dešinieji, ir jų tikslas – išjudinti visuomenę, sukelti neramumus), jų tikslai geri: tai istorijos nefalsifikavimas (tačiau juos domina tik viena – liaudies masių istorija, kita, kaip Lietuvos gyventojų tremtis – neįdomi, nes jie turi atsakymą – jog nebuvo jokios okupacijos (teisėjas Cininas su kolegija juk tą patį neseniai parašė), todėl nebuvo jokios tremties, tik atostogos gyvuliniais vagonais).
Dar viena prosovietų propaganda nugąsdino tuo, jog jie garantuotai net nežino, kaip skurdo iš tiesų žmonės sovietmečiu.
Rašo man tas prosovietas šeštadienį, kai doras komunistas turėtų kokiame „subotnyke“ sėdėti, jeigu jau taip tas idėjas įsivaizduoja propaguojąs.
Rašo, jog sovietmečiu taip pasiturinčiai gyveno, nes buvo milicininko vaikas.
Atrašiau, jog mes baisiai skurdome, o seneliai gaudavo po 30 rublių pensiją, tai tėvai savo dalį atlyginimo pervesdavo jiems, kad nenumirtų badu.
Kurį laiką buvo tyla.
Tada vėl pasipylė, jog jo, buvo kas sunkiai gyveno, štai sesuo gaudavo 90 rublių (3 kartus daugiau nei mano močiutė ar senelis, visą gyvenimą pradirbę kolūkyje), bet šiaip aš neteisus ir jis tikrai viską žino.
Tada pasipylė propagandiniai tekstai, ir pagalvojau, arba žmogus girtas, arba durnas, arba dirba AOTD VSD ir CHujezDĖ vienu metu.
Pradėjo rašinėti man apie Baltušius ir krūvas pavardžių, kurių gyvenime nesu girdėjusęs – kaip reikia suprasti, raudonųjų iš tarpukario.
Jais esą reikia labai domėtis, nes jų veikla (pogrindinė, ir už kurią juos persekiojo, nes jie siekė valstybės perversmo – nes jie siekė ne socialinių permainų, bet Lietuvos prijungimo prie Rusijos) esą labai gera.
Kadangi šitas paukštelis kartas nuo karto suokia šitas nesąmones, tai paskaičiau neseniai grožinės literatūros knygą, komunistės atsiminimus, radau tiesiog viešai prieinamą, ir paskaičiau.
Ir ką – tie tarpukario komunistai ištisai važinėjo į Maskvą ir svajojo panaikinti Lietuvos valstybingumą.
Jeigu jie būtų už darbo žmonių liaudies mases kovoję, jie būtų veikę atvirai, arba būtų nuvertę uzurpatorių. Bet jų veikloje buvo labai daug nuolankumo, ir hipnozės.
Štai knygos autorė rašo, jog vieną dieną išvarius jas kalines dirbti prie Kauno VI forto, ji paliko apavą darbo vietoje, ir paprašė prižiūrėtojo, kad leistų grįžti paimti. Ir grįžo, ir staiga žiūri kelias, ir ji laisva, ir ji gali eiti kur nori.
Primenu, tuo metu mobiliųjų telefonų nebuvo, ir ši moteris tikrai nebūtų susekta ilgą laiką. Toliau ji rašo: „Tačiau be partijos aš negaliu spręsti, ar galima bėgti iš kalėjimo“.
Ir lieka ji, kvaišelė, ilgiems 8 metams, nes partija matai neaišku, ką pasakytų, jeigu ji iš kaliūzės pabėgtų. (Jai išėjus iš kaliūzės, partija atsiunčia raštelį, jog nesikreipk, ir nekontaktuok. Atsėdėta 8,5 metų, ir laisvėje niekas nelaukia…)
Fanatizmo, ir sektantizmo labai daug matosi ano meto veikloje, ypač, kai buvo dievinamas kažkoks Leninas, o šiuo metu Smetona ne menkiau yra sudievintas. Ir anas, ir kitas buvo tiesiog Vakarų ir Rusijos tampomos marionetės.
Sovietų Sąjungos, reikia sakyti, tačiau SSRS iš esmės savo centrą juk Rusijoje turėjo. Pasižiūrėkime kur buvo įkurta „tautų sostinė“.
Taigi, „mento“ vaikis, labai gerai gyvenęs sovietmečiu, nomenklatūros, grietinėlės vaikis, dabar visur kur tik pasisuka, svaigsta apie sovietmetį, o saugumas nieko nedaro, tik stebi. Tai kai saugumas nieko nedaro, tai toks žmogus galimai yra provokatorius, ir jo tikslas – kad tu gal galva linkteltum, netyčia kažkur pritartum. O saugumas jau pasižymėtų „o, raudonasis“.
Rašo jis man: „Kaip tu sakei, mes neteisėtai įtraukti į NATO“.
O aš taip nesakiau. Tačiau pasiklausymo būdelė jau fiksuoja tokią jo SMS, o čia matyt jau įrodymas, jog sakiau. Atrašiau jam, jog niekada taip nesakiau, jog visada buvau už NATO, tik problema ta, kad neįmanoma rasti mūsų įstojimo į NATO dokumentų. Tarsi jie būtų nesutvarkyti iki galo.
O tai nėra tas pats.
O prosovietų, veikiančių panašiu stiliumi – bet kažkodėl gyvenusių Amerikoje (loja ant Amerikos, bet joje gyveno ne vienerius metus), yra daugiau. Jie valdo milžiniškas FB grupes, tačiau Nacionalinio saugumo komitetas jais susidomi tik retkarčiais, tarp kitko.
Kontroliuojamoji opozicija yra tas dalykas, kuris turi įžiebti Lietuvoje Donbasą.
Ir buvo sukurti visi „laisvai mąstantys“, ir kadaise griežtai už NATO pasisakę, ir ne už taikų atsiskyrimą nuo SSRS (Rolandas Paulauskas), dabar jis sėdi prie ugnelės, ir visiškai priešingai kalba – gal senatvė, o gal naujos instrukcijos.
Kiek perverti Sąjūdžio laikus menančių knygų, visi autoriai R.Paulauską kitaip nei provokatoriumi nevadina. Šiuo klausimu sutaria Čepaitis, Skučas, ir dar keli autoriai.
Rolandas Paulauskas viešai išstodavo Sąjūdžio susirinkimuose ir viešai prieštaraudavo tikslams: taikiai atsiskirti nuo SSRS. Sąjūdis 1989 03 16 buvo VRM užregistruotas kaip organizacija, ir padėtas Ministro parašas tik dėl to, kad pagaliau sutikslino organizacijos tikslus pagal SSRS Konstituciją. Taigi, buvo ne antikonstitucinė pogrindinė organizacija, o vieša, valdžios leista. Todėl ir tikslai turėjo būti taikūs, be nuorodų į perversmus.
Taip pat jau 1989 m. kai dar buvo politiškai įtemptas laikas, jis agitavo už NATO, kad mums reikia užsienio karinių pajėgų.
O kas dabar įvyko? Viskas priešingai, visa dūdelė priešinga: nieko mums nereikia, taikiai, ramiai, ir t.t. Tai čia kas: susidvejinimas, ar tyčinė veikla, tarsi išsižadant idealų, už kuriuos šitaip aršiai ir provokaciškai pasisakinėta?
Prosovietų tikslas kaip ir ultradešiniųjų konservatnykų Lietuvoje – sukelti kuo didesnę sumaištį.
Nei konservatnykai nei prosovietai neskursta. Yra paslaptingi, pavalgę, turi būstines, prisišlieję prie partijų ir organizacijų.
Visos tos kratos gali būti tik dėl akių, kad žiūrėkite, mes persekiojame juos, mes dirbame.
Iš tiesų jie dirba vieni kitiems, o kriminalinė policija, manau, net nesuprato į kokį š…veliasi.
Žilvinas Razminas kiekvienoje viešoje akcijoje visiems dalyviams prigrūsdavo savo lapelius, įduodavo tiesiog po saugumo kameromis.
Kam to reikėjo? Interneto laikais? Vėlgi – proklamacijos pagal tarpukario komunistų veiklos ideologiją.
O dabar ta istorija su spaustuve Žemaitijoje?
Leisdavo Vaidas Lekstutis tokį laikraštį „Būkime vieningi“. Ten irgi pasisakydavo griežtai. Dabar nebeleidžia. Spaustuvė stovi. Tai kad nestovėtų, buvo įkištas tas Razmino lapelis, ir atspausta keli tūkstančiai egzempliorių, ir va, reikia uždaryti.
Žilvinas Razminos, toks įspūdis, net neslepia, kad dirba. Arba nemoka maskuotis. Vis tik tai žmogus stiprus antikomunistas, ir tos frazės, kuriomis jis švaistosi, netinka jam prie veido ir prie biografijos, tuo labiau, kad pašaukęs ant scenos „pederastai pederastai“, jis nulipęs privačiai kalba visiškas sąmones: ir kad Rusijos armija išvesta, ir kad mums su Vokietija ir Lenkija gynybiškai pakeliui.
Žmogus pasimetęs, ir viena kalba, kita galvoja.
O kiti „prosovietai“? Dabar apsikarstę su Georgijaus juostelėmis, ir besikraustantys į sodybas – ir neva, pagal kažkokių mistinių Rusijos autorių teorijas, bet ne pagal lietuvio – balto mąstymą, ar galų, pagal išgyvenimo teoriją ir praktiką, kad kaime visada išgyvensi, nes valdžia tau šildymo neatjungs, ir vandens visada iš šulinio pasisemsi nemokamai.
Žiūrėjau vieną vaizdo įrašą apie obelų genėjimą: cirkas be pinigų. Stovi nesenas tokios Rūtos – konservatnykės – adjutantas su Georgijaus juostele, ir labai rimtai klausosi, kaip genėti senas obelis – nors jas reikėtų su Družba1 arna Družba2 nupjauti, nes iš 100 metės senienos nieko gero.
Tačiau ne: stovi jie visi su Georgijaus juostelėmis kažkur vienkiemyje, o seminaro vadovas teoriškai aiškina ištisas 30 minučių, nieko praktiškai nerodydamas, kaip genėti obelis: kurių be kirvio ir Družbų nepaimsi.
Politikavimas net laukų vidury, neaišku, ką stengiantis įrodyti.
Nors protingi žmonės jau seniai išsikraustę gyventi į kaimus ir kolektyvinius sodus – nes taip pigiau – prosovietinės ideologijos zombiai gamtą atranda tik dabar. Ir iš tikrųjų: šitiek nusibasčius po miestų aikštes, rėkavus prie NATO, už NATO, vienais metais degiojant žvakutes prieš prezidentę (2012 m.), o kitais – perkant pjūklus į Ukrainą (2014 m.), taigi, palaikant prezidentę – viskas turi juodai „užknisti“.
Tačiau net gamtoje jie negali be politikos.
Taip ir nesupratau, kam tos Georgijaus juostelės vienkiemyje, dar raudoną vėliavą galėjo pasiimti į rankas ir Internacionalą sugiedoti.

Algirdas-patackas-alkas.lt-j-vaiskuno-nuotr-e1380466521648-300x242

Nuotr. Po Seimo nario Algirdo Patacko mirties į jo vietą atėjo tiesiog saugumo filialas, kuris per porą mėnesių užgožė Seimo narį, kuris užėmė velionio vietą.

Pradėsiu nuo pikantiško „vaizdelio“.

Parašė vienas Seimo narys. Nebegali dirbti, nes prisiėmė padėjėjų, kurie nieko nedaro, ima algas, diskredituoja jį, ir dar grasina, liepia tylėti. Ką daryti?

Pirma nesupratau, ir atsakiau – kodėl nepasiklausi teisinio klausimo pas savo padėjėjus? (Na, jis pirma parašė „noriu teisiškai pasikonsultuoti“, o aš ir atsakiau „juk turi padėjėją teisės klausimais, prie ko čia aš?“)

Paskui susigriebiau, jog problema tai ir yra padėjėjai, dėl kurių jis kreipėsi į mane, trečią asmenį.

Padėjėjai irgi, kaip supratau, neeilinių „sugebėjimų“: savo Seimo nariui pradėjo cituoti Darbo kodeksą, nors jie priimti pagal politinio pasitikėjimo įstatymo reglamentavimą (Valstybės tarnybos įst.), ir Seimo narys juos gali kad ir pirmadienį visus ar dalį jų atleisti, nurodęs, jog gerbiamieji, nebepasitikiu (Valstybės tarnybos įst. 44 str. 7 d.).

Tačiau ne, Seimo narys kenčia juos, dreba, ir moka mūsų mokesčių mokėtojų pinigus kažkokiems neaiškiems tipams, galimai tampomiems saugumo virvelėmis.

Ne išimtis kai kurie „drąsiečiai“ – jų padėjėjai dar visai neseni saugumo, o gal ir esami, darbuotojai. Vienas ir su KGB siejamas, ir su VSD neaiškiomis bylomis. Bet sėdi tvarkingai ir saugiai Seime, turi lrs.lt interneto paštą. Pasiekė daug, sėdi Olimpe.

  • Seimo narys, prisiėmęs saugumiečių, tik palingavo kadencijos pradžioje galva: na ir kas čia tokio. O tokio, kad sovietmečiu dirbęs KGB priedanginėje organizacijoje „Tėviškės draugija“, prieš rinkimus švaistęsis valstybės pakeitimo vizijos pažadais, visai kadencijai nutilo.
  • Prieš tai pralošęs bylą vienam žurnalistui, kurį kaltino, ir dar vieną mirusį rašytoją, ir buvusį prokurorą, jog siejamas su KGB< yra apšmeižtas.
  • Kad „Tėviškės draugija“ – KGB filialas, ne viename savo straipsnyje rašė garbusis skautas, laisvės kovotojas Vilius Bražėnas.

Išeina, jog vėlgi už jį dirbo ir tebedirba padėjėjai.

Na, saugumiečiai. Kaip liepia dirbti, taip jis ir dirba.

Tada paklauskime, kas valdo valstybę?

Jeigu piliečiai renka Tautos atstovus, tie Tautos atstovai prisiima neaiškių tipų, kurie paskui grasina, šantažuoja – tai, išeina, tie neaiškūs tipai ir valdo valstybę? Jeigu paskui sisteminiam dienraščiui „Penkiolika kapeikų“ toks malonumas „sukirsti“ mūsų, Tautos rinktą atstovą: pas jį komandoje vieni valstybės priešai arba asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus. Nesvarbu, jog teistumai išnykę: valstybės tarnyboje, ypač Seime, neturėtų būti asmenų, kurie praeityje, būdami prokurorais, sugebėjo savo giminaičiams klastoti dokumentus.

Nėra jokios garantijos, jog priėję prie „lovio“, neužsiims tais pačiais „bizneliais“ – juk praktika yra. Tuo labiau, jeigu spaudoje dar galima rasti, jog ne tik kad prokurorė buvo sukčiuvienė, bet jos vyras – žudikas. Amerikoje toks Senato narys pasiėmęs tokių padėjėjų, būtų politinis lavonas. Bet matai, čia Lietuva, ir nusikaltėlių kelias matai yra į valstybės tarnybą. Nes teistumas išnykęs. O buvusio sutuoktinio, kuris nuteistas 15 metų kalėjimo – ar išnykęs?

O dar vienas padėjėjas, kuris laksto su šiitais? Juk VSD tuoj pat parašys šitam Seimo nariui pažymą, ir perduos apkaltai, kad jis susidėjęs su nepripažintos religinės bendruomenės nariu, turi jį už padėjėją, kuris buvęs Irane, o su Iranu santykiai yra problematiški. Dėl šito padėjėjo gerbiamas Seimo narys labai greitai gali atsidurti užribyje.

O jau į VSD pažymas, kad susitikinėja su Rusijos saugumo atstovais, patekęs padėjėjas, čia yra iš viso „viršūnė“, ir tuomet nesuvokiu: ar Seimo narys tiesiog naivus, ar „pakabintas“? Jeigu „pakabintas“, tai iki kitų Seimo rinkimų būtina viešinti Seimo narių padėjėjų sąrašus ir biografijas.

Kad žmonės žinotų, ką renkasi į Seimą.

Pirmą kartą susimąsčiau, jog Tautai turi būti pristatyti ir padėjėjai, kad piliečiai žinotų, rinkti kitą kartą šitą Seimo narį, ar ne, moka jis susirinkti komandą, ar jam diktuoja saugumas?

Kad maždaug paimsi šitą, aną ir trečią, ir tylėsi, ponial?

Tyčia pasižiūrėjau, ką naujoji Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen pasiėmė į pagrindinį padėjėją: ogi buvusį Seimo narį Laimoną Dinių, kuris dirbo visą kadenciją sąžiningai, neįsivėlė į jokius konfilktus, dažnai lankydavo Seimo posėdžius, buvo nuoširdus Seimo narys. Kaip prie tokios Seimo narės tuomet galės prisikabinti saugumas? Niekaip.

Yra ir „popierinių“ Seimo narių padėjėjų, kurie tokiais padaryti tik dėl „pagalbos per rinkimus“, arba „dėl to, kad dabar neturi darbo“.

Kartą mano mama buvo padaryta Seimo nario padėjėja, tai net nežinojo, kaip tas Seimo narys  atrodo. O mano tėvas gavo šoką, kai mokestinių metų gale reikėjo skubiai teikti deklaraciją valstybės tarnybos departamentui: nes jam išmetė klaidą.

Kai rinkimų štabe partijoje mano mamos paklausė, kas čia vyksta, atsakė, jog čia „dėl pagalbos per rinkimus, labai daug dirbai, tai reikia kažkaip atsidėkoti, užformijome puse etato“.

Tai minėtas Seimo narys kaip supratau pasiėmęs į padėjėjus poetę, kuri jam padėjo „prasimušti“ į sąrašą. Nes mačiau ją „trinantis“ Garliavoje, Klonio gatvėje.

Bet ką poetė palinkusi prie knygų vertimų, gali susigaudyti valstybės valdyme – nelabai suprantu. Gal tik lingvistiškai, kur kokius kablelius įstatymo projekte susidėlioti.

Ir dar: kodėl kai kurie asmenys yra pastovūs „Seimo narių padėjėjai“? Kalbu apie į šiitų tikėjimą „atsivertusį“ vieną padėjėją.

Jis buvo ir Prunskienės, ir Paleckio vyresniojo padėjėjas, o dabar va naujai „iškepto“ Seimo nario.

Tai gal tuos padėjėjus „paskiria“? Yra padėjėjų sąrašai, ir patekęs į Seimą, privalai iš jų rinktis? Bet kas į sąrašus įtraukė buvusią prokurorę, kuri teista už tyčinį nusikaltimą, ar asmenį, kurį seka VSD dėl veikos, kuri panaši į valstybės priešo ir pagalbos priešiškai valstybei, veiklą?

Tiesa, apie vieną naujojo nario padėjėją nelabai yra informacijos, tačiau jis rašo tokius kaip sakyti “opozicinius” straipsnius, ir taipogi domisi Rytais, jiems simpatizuoja. Iš kitos pusę, dalyvavęs tautininkų veikloje, ir kartais parašo reakcingus straipsnius, kurie balansuoja ant tautinės neapykantos kurstymo ribos, o gal ją ir peržengia.

Kartu su šiitu padėjėju VSD tikrai juos padarys kokios nors Irano žvalgybos filialą, ir naujasis Seimo narys galės pamiršti bet kokią ateities karjerą Seime.

O Seime, atskleisiu paslaptį, naujasis Seimo narys mišrioje grupėje yra vertinamas labai aukštai: “Nuoširdus, daug dirba, angažuotas, turi idėjų, labai visaai grupei patinka, gero charakterio”,- pasidalino vienas Seimo senbuvis man į ausį.

Ir kai tokį aukštai vertinamą naujai iškeptą politiką per padėjėjus mūsų saugumas tiesiog žlugdo, tai ir verta susimąstyti, ar mes tikrai turime pasirinkimo laisvę, ir ar tikrai Seimo nariai gali valdyti valstybę: jeigu įmanoma prifiltruoti neaiškių asmenų, kurie to paties saugumo primokyti apie Darbo kodeksą (na ir žemas saugumo teisininkų lygis), šantažuoja Seimo narį?

Kaip parašė kai kurie skaitytojai, jog Seimo narys dėl grasinimų privalo kreiptis į prokuratūrą: nesvarbu,jog jis yra vienas pagrindinių jos kritikų.

Susijusios nuorodos, kurias perskaitę, skaitytojai ir rinkėjai galės pasidaryti išvadas:

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/a-56-507811

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/teismas-nuteise-kaleti-buvusia-prokurore.d?id=1060107

http://www.radikaliai.lt/radikaliai/2673-lietuvoje-pradejo-veikti-pirmoji-baltijos-salyse-musulmonu-siitu-bendruomene

http://www.ekspertai.eu/lietuvoje-pradejo-veikti-pirmoji-baltijos-salyse-musulmonu-siitu-bendruomene

http://www.shia.lt/lt/apie-mus-ir-musu-draugus

http://ldiena.lt/straipsnis/211

maliauskas

Nuotr. Pirma girtas kariškis šaudo Jonavoje, o dabar karinio sprogmens fejerverkas Kaune, Šiaurės prospekte. Kokioje valstybėje mes gyvename, ir ką veikia Kriminalinė policija?? Kur kriminalinė žvalgyba, antiteroristinė prevencija? AR laukiama, kol nusikaltimai įvyksta – tai kitą kartą garažuose miesto centre kas nors sprogs, nes ten, STT ir FNTT pašonėje irgi pilna garažų garažiukų, baikerių baikeriukų, ir niekas netikrina, ką jie ten veikia, kokias medžiagas ir įrangą laiko.

Kol Kauno kriminalistai gaudo visokius Klonio gatvės budėtojus, ar sudarinėja bylas tiems, pas kuriuos namo įsilaužę žaliai uniformuoti juos sumušė, filmavo ir fotografavo,  arba vykdo neteisėtas kratas pas baisius “teroristus” – blogerius ir žurnaqlistus (taigi, “tiria” netikrus, prisigalvotus “nusikaltimus”, nes žodžio laisvė nėra nusikaltimas) , ryškėjaakivaizdus ir tokio aplaidaus neveikimo rezultatas, kuris teisiškai vadinasi kriminalinės žvalgybos ir antiterorizmo prevencijos nevykdymu.

Garaže Šiaurės prospekte pilietis, kuriam sprogimo metu buvo nuplėšta dalis galvos ir rankos, laikė ne tik sprogmenis, bet ir degias medžiagas.

Užkardyti nusikaltimus, kai gyventojai kaupia neteisėtas sprogstamąsias medžiagas, įpareigoja kriminalinės žvalgybos ir antiterorizmo nuostatai.

Įdomu, ar kam nors “nulėks galva” dėl to, kad pačiame Kaune, ne kokiame priemiestyje, buvo laikomo sprogmenys,.

Įvykio vietoje liudytojai pastebėjo atvykusius civiliai vilkinčius kariškius.

Tai išduoda jų mašinos kariniai numeriai.

Serbentų veislės

Posted: June 26, 2015 in Uncategorized

serb
„Jonkheer van Tets“
Veislė selekcionuota Olandijoje. Į Lietuvą introdukuota matyt keletą kartų.
Krūmas stiprus, gana glaustas.
Labai ryškiai penkiaskiaučiai, vidutinio dydžio.
Žiedų kekė ilga, turi 17-25 žiedus.
Uogų kekė ilga (10-20 uogų), gana tanki, labai išvaizdi.
Uogos stambios, saldžiarūgštės, labai gero skonio.
Pati ankstyviausia veislė. Ankstyvą vasarą sunoksta birželio pabaigoje. Veislė desertinė. Derlinga (4 kg iš krūmo), derėti pradeda labai greit.
Veislė labai neatspari viksvinei rūdligei ir arti balų, pelkynų nuo jos nukenčia.
Lengvai dauginasi sumedėjusiais auginiais, gerai auga medelyne.
Lietuvoje įtraukta į asortimentą sodininkystėje, tiriama valstybiniuose bandymuose, dauginama gamyboje, labai plinta mėgėjų soduose.
„Olandų raudonieji“
Sena iš Vakarų Europos kilusi veislė, nuo seno auginama Lietuvoje, o jos pavadinimas išverstas į daugelį kalbų.
Turėtų būti „Rotte Hollandische“. Ji kilusi iš R. petraeum rūšies.
Krūmai stiprūs, vidutiniškai išsiskleidę. Uogų kekės pasislėpusios po lapais, vidutinio ilgo (7-8 cm), tankios turi 8-14 uogų.
Lapai stambūs, tamsiai žali.
Visoms veislėms, kilusioms iš R. petraeum rūšies, būdingas iškilęs lapalakščio pagrindas, ilga vidurinė skiautė, rausva ūglių spalva.
Uogos vidutinio dydžio (0,6 g), ryškiai raudonos, rūgščios.
Sunoksta vėlai, daugiausiai tinka perdirbimui. Dera gerai (4-5 kg uogų iš krūmo).
Sunoksta liepos antroje pusėje.
Veislė atspari grybinėms ligoms. Ji – sortimentinė veislė Lietuvoje.
Sodininko žinynas, 1987, p.116-117.

New Image

Nuotr. Valentinas Mazuronis nepritaria, jog atimti vaikai kaip kad nuotraukoje matomas Jonukas, augtų užsienyje, o ne būtų grąžinami į kilmės valstybę.

Gaila, bet ir DELFI žurnalistas nesupranta apie ką visas šis reikalas su “Barnevernet”. Galbūt nesupranta ir dalis protestuojančių, bet mes neturime užsiciklinti kalbėdami apie tai, kad viena ar kita šalis atskiria vaikus nuo šeimos. Tikiu, kad tų šalių specialistai yra kompetentingi tai nuspręsti, viskas čia gerai. Tačiau po vaiko paėmimo turėtų sekti visos įmanomos procedūros perduoti vaiką į Lietuvą, kur Lietuvos institucijos spręstų ar suteikti globą giminaičiams ir pan.

Esu giliai įsitikinęs, kad Lietuvos valstybė ir asmeniškai užsienio reikalų ministras, kaip oficialus mūsų valstybės atstovas, privalo ginti Lietuvos piliečius ir kategoriškai netoleruoti situacijos kai vaikai atimami ne tik iš tėvų, bet atimami ir iš visos giminės, iš draugų, iš Lietuvos valstybės, verčiant juos kitos valstybės piliečiais.

Paskutinis teiginys ne iš piršto laužtas: ar kas atsakys, kas nutiks su tais vaikais, kai jie taps pilnamečiais? Kai bus 10 metų pragyvenę išskirtinai norvegiškoje aplinkoje ir neturės ryšio su Lietuva? Žinoma jie taps Norvegijos piliečiais. Gal čia ir nieko blogo, žmogus turi teisę keisti pilietybę, bet tik ne tokiu apsimestinai neprievartos būdu.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai, o pirmiausia užsienio reikalų ministras turėtų imtis iniciatyvos ir užbaigti pagaliau šį reikalą. Galėtų būti sukurtas precedentas, kai dėl kiekvieno atskirto nuo šeimos Norvegijoje vaiko būtų sudaromos atskiros perdavimo sutartys, kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai. Viso labo yra tik 11 tokių vaikų, daug darbo URM čia nebūtų, svarbiausia pradėti procesą ir sukurti precedentą.

„It’s all for children“ (Viskas dėl vaikų) – kaip rašo autorius. Lygiai taip pat turėtume mąstyti ir mes. Sparčiai mažėjančiai tautai, kaip Lietuvai, kiekvienas pilietis turėtų būti vertinamas išskirtinai.

Valentinas Mazuronis

facebook.com inf.

Militärfahrzeuge USA bei Chemnitz1

Nuotr. Liudytojai pasakoja, jog užsidegusio nuo sprogimo garažo šeimininkas atvažiuodavo kariška mašina.

Spauda pranešė, jog šiuo metu 2015 06 26 apie12:00 dienos Kaune Šiaurės prospekte 187 nugriaudėjus sprogimui garažuose, garažai dega atvira liepsna.

Liepsnose rastas smarkiai apdegęs 33-35 metų kūnas.

Liudytojai girdėję galingą sprogimą (priminsime, jog Vilniuje lazdynuose angarai sugebėjo užsidegti neva nuo cigaretės: Kaune bent jau liudytojai nemeluoja).

Nors bandoma visuomenę nuraminti, ir neskleisti sprogmenų ir didesnės nelaimės žinių, į įvykio vietą iškviesti Aro išminuotojai.