Prielaida: K. Paulikė ir kt. vaikų teisių gynėjai: ar tik nebus, kad susipyko “bobos”?

Posted: July 3, 2015 in Uncategorized

Negaliu nutylėti, vakar stebėjęs neeilinį „jūrų mūšį“:
susiėmė Vakarų tėvų forumas (nors gal tiktų geriau vadinti „ frontas“ ar „taifūnas“?) ir pavieniai vaikų teisių gynėjai, vertėja, kuri verčia visose bylose Norvegijoje.
Visų pirma, mielieji, nepykite už nuomonę, bet kirsiu iš peties, vyriškai.
Kristina Paulikė savo tariamam „nepakeičiamumui“ įrodyti pasirinko kaip auką Kristiną Sulikienę: teisininkę, pedagogę, ir netgi turinčią vienerių metų specialiosios socialinės pedagogikos praktikos, ir dar užsienyje!
Net koktu skaityti buvo, kai iš visų pusių pylėsi kone vėmalas ant šios teisininkės, kuri, jeigu nesuklysiu, jau nuo 20 metų dirba pedagoginį darbą.
Ir jeigu ji kažką rašo apie vaikus, tai susigaudo iš PRAKTIKOS.
Interneto platybėse jau seniai sklendžia klausimas- na kokį REALŲ darbą – teigiama, socialinį – yra dirbusi Kristina Paulikė?
Jeigu įsivedi visagalį „google“, tai išmeta tik politiką: tai piketai, konferencijos, ir vadovavimas Labdaros ir paramos fondui „ Trys milijonai“.
Su tokia gera potekste: matyt, tikimasi tiek surinkti.
Juokingiausia man atrodo Kristinos Paulikės skleidžiami gandai ir pramanai apie teisininkę Kristiną Sulikienę: tarsi ji kalta, kad yra išsilavinusi, kvalifikuota, ir turi plačią kompetenciją? (Berods, 3 aukštojo universitetinio mokslo diplomus, JAV teisės koledžo diplomą, ir dar rengiasi gintis disertaciją).
Jaučiamas provincialo nepripažinimo, tokio neįvertinimo kompleksas.
Nes beveik kiekviename K.Paulikės sakinyje, kur ji vakar rašinėjo įvairiose grupėse, daug klaustukų, ir daug galimų insinuacijų K.Sulikienės atžvilgiu (kiek teko analizuoti tą vakar nenutrūkstamu srautą pasipylusį vėmalą): su kuria ji gyvenime net nebuvo susitikusi, nepažįsta, tačiau jaučia tiesiog pareigą kalbėti apie ją ir už ją.
Norvegijoje gyvenimas, aišku, nėra rožėmis klotas.
Lietuviai ten kenčia ir dėl nevienodo traktavimo, ir dėl įsitvirtinimo sunkumų.
Dar prisidėjo vaikų atiminėjimas.
O Kristinai Paulikei kas? Ji pasirodo gyvena Lietuvoje, ir jos „žvaigždė“ sužiba, kai atimamas koks nors vaikas.
Norvegijoje.
Lietuvoje, susidaro įspūdis, šios problemos nėra, nes visi K.Paulikės pasisakymai tik apie Norvegiją.
Esu „Karšto komentaro“ skaitytojas.
Nepamiršiu pirmojo Kristinos Apanavičiūtės (Sulikienės) straipsnio.
Jis buvo apie Norvegijoje atimtą ir pas lesbietes laikomą Jonuką.
Šito straipsnio matyt Kristina Paulikė nematė, negirdėjo, radau jį internete. Ji yra rašytas 2010 11 26. Tegul ji pasiskaito, nes susidaro įspūdis, K.Paulikė apsimeta, jog ji nemačiusi ir negirdėjusi Kristinos Sulikienės.
Kuri nuo 2010 metų parašė spaudoje tūkstančius straipsnių, ir didelė dalis jų – apie vaikų teisių problemą.
Matyt, labai jau skaudžiai suveikė paskutinis K.Sulikienės straipsnis „Laisvame laikraštyje“, paskutiniame puslapyje, apie tai, kodėl vaikų gynimo bylose negalima „kelti visko į politinį lygmenį“. Ten nėra nei pikta, nei kaip nors angažuotai kritikuojama Kristina Paulikė, tiesiog klausiama, kaip žmogus, kuris akcentuoja, jog esą kovoja dėl vaikų, iš viso nesuvokia vaikų psichologijos?
O jau turbūt kai pamatė TV laidoje – JOS laidoje, JOS TEMOJE (nes Kristina Paulikė matyt įsivaizduoja, jog Norvegijos vaikų atiminėjimas – čia jos asmeninė tema. Na kažkur gal dar copyrightą įsiregistruos.) – tai po to negali atleisti. Kodėl laidos režisieriai nepakvietė jos – tokios didelės vaiko teisių apsaugos specialistės? O ar Kristina Paulikė nesusimąstė, jog laida turėjo formatą: 2 ekspertus ir vieną teisės konsultantą? Na, aišku, kai pyktis valdo, o ne šaltas protas, tada sunku susigaudyti…
Kovo mėnesį padaro užsakomąjį reveransą: ir iš kur pas bobą tiek drąsos?
Liepia, tiesiog nurodo laikraščiui „Vakaro žinios“ apipilti purvais iš karto du teisininkus: Stanislovą Tomą ir Kristiną Sulikienę.
Vakaro žinios atsiunčia laišką – paklausimą K.Sulikienės klientei Aistei Ramoškienei. „Prašome papasakoti, kaip nukentėjote nuo K.Sulikienės, mums sakė K.Paulikė“.
Šmeižto kampanija demaskuojama labai greitai.
Aistė Ramoškienė atrašo VŽ, jog tai totalus šmeižtas, ir persiunčia tą užklausą savo teisininkei.
Kristina Sulikienė savo ruožtu parašo įspėjamąjį laišką į redakciją, ir liepia su ja susisiekti.
Kadangi VŽ pasirodo yra profesionalai, jie susisiekia, pasikalba, ir nurodo, jog Kristina Paulikė jiems nurodė, jog K. Sulikienė nėra jokia teisininkė.
Paulikė įsivaizduoja, jog Kristina Sulikienė ištekėjusi nuo gimimo ir neturėjo niekada kitos pavardės. VŽ siūloma pasižiūrėti absolventų sąrašus, o jeigu netiki internetu – pasiskambinti į universitetą. Žurnalistė kitame laido gale totaliniame šoke!
Apie tai visi skaitėme jau interneto platybėse.
Tai pagalvokime: Kristina Paulikė tokia drąsi, ir tokia įžūli, jog buvo galimai užsakiusi tokią šmeižto laviną?
Tai ko ji dabar virkauja grupėse, kurios pagal autorines ir motinines teises negali jai priklausyti („Grąžinkime Gabrielių mamai“ paaiškėjo priklausė net ne Gražinai Leščinskienei, o…tai pačiai Paulikei!!!”), jog blogoji Sulikienė yra tokia negera, na tokia negera – bet matyt neužtenka ar kompetencijos, ar proto įvardyti, na kur gi tas negerumas.
Ar žmogaus kompetencija ir kvalifikacija yra negerumas?
Nuo kada organizuoti piketus be jokių šūkių, o užsirašius tik vieno vaiko vardą yra kova dėl vaikų?
Nuo kada kažką sausai aiškinti apie „politinį lygmenį“ bei „Hagos konvenciją“, tarsi ji viską išspręs bylose Anglijoje ir Prancūzijoje, kur visos konvencijos pasirašytos – yra kova dėl vaikų teisių?
Ir kodėl Gražinos Leščinskienės byloje- nei vieno piketo prie…Švedijos karalystės ambasados? Juk Švedija perdavė vaiką kaip daiktą Norvegijai.

Gabrielius Bumbulis buvo Švedijos teritorijoje, o turėjo būti perduotas Lietuvai.
Labai daug klausimų turėčiau Kristinai Paulikei, bet kad žinote, komunikavime turi būti ir komunikantas.
O čia matau pokalbius su pačiu savimi.
Kas iš to, kad aš paklausčiau Paulikės kur jos manymu ji įgijo teisinį išsilavinimą: ji manosi jį turinti, ir viskas.
Ir ką čia bepridursi.
O visi kiti, kur iš tiesų teisininkai, prieš ką palyginus juk tuščia vieta.
Tai jeigu žmogus serga Napoleono ar Hitlerio sindromu, nieko čia nebepridursi.
Ačiū kad išklausėte.
Arūnas Delininkaitis – Prūdas

Mozambikas.

https://visuomenedotcom.wordpress.com/2015/03/12/vakaro-ziniu-zurnaliste-mums-k-paulike-pasake-jog-jus-nesate-teisininke-mes-vos-neatspausdinome/

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s