Atviras laiškas Aurimui Drižiui: kai Naglis Puteikis pats paduotas į teismą, tada ir teismai geri

Posted: September 22, 2015 in Uncategorized

Gerb. Redaktoriau,

Mūsų pažintis prasidėjo nuo mano piktoko laiško Jums, kuriame prašiau išimti Nagliui Puteikiui priskiriamus žodžius jūsų portale, 2012 06 22, kad mano tėvas neva yra „apsišvietęs KGB agentas“, o aš pati neva valdoma VSD prezidentės patarėjų flango.

Kažkodėl tada supratau, jog jūs pats negalėjote šito parašyti, ir kad, gali būti, tolimesnė kova viską kreips jūsų adresu.

Beje, taip visą laiką ir buvo – netgi iki šiandien, iki jau prasidėjusių teismo posėdžių, kuriuose Seimo narys Naglis Puteikis aiškina, jog jis niekada tokių žodžių nesakė.

Teisėja sako ruožtu mane praktiškai pradėjo kaltinti, kodėl kreipiausi į teismą, nors turiu tokią konstitucinę teisę ir netgi pareigą. Ji mane kaltina, kodėl aš teigiu, jog N.Puteikis tai sakė, tačiau aš atsakau, jog aš to neteigiu, nes šmeižtas paskleistas raštu, ir aš kreipiausi dėl publikacijų, o ne dėl „sakė pasakė“.

Turėjau, matote, paduoti Jus: tada visi būtų labai laimingi, matyt.

Kadangi mačiau, jog labai gudriai „susuktas“ reikalas, tai prisiminusi savo narystę TS (Tėvynės Sąjungos) partijoje, tiesiog kreipiausi į tokį Priežiūros komitetą, kuris posėdžiavo 2012 09 06, ir kuriame buvo vienbalsiai nuspręsta, jog Naglis Puteikis manęs turi atsiprašyti.

To nebuvo padaryta.

Rašiau jam ir laišką į Seimą, ir registruotu paštu siunčiau, negavau jokio atsakymo.

Dabar gi, praėjus 3 metams, Seimo narys praktiškai apsimeta, jog nieko nežino apie tokį straipsnį su jam priskirtais žodžiais: nors tuo straipsniu pats savo Facebook sienoje pasidalino tą pačią dieną, kai jis išėjo! Dalinosi ir Drąsiaus kelio puslapis, iš viso skaitė tūkstančiai žmonių, mane pliekė taip baisiai, buvo pusė tūkstančio komentarų, kur buvau lazdavojama ir toliau šmeižiama!

Vėliau dėl šio straipsnio N. Puteikis piktinosi savo FB paskyroje, kodėl Arvydas Anušauskas gina kažkokią Apanavičiūtę, o Arvydas Anušauskas pasakė, jog šmeižimas ir dar viešai yra šmeižimas, ir reikėtų atsiprašyti.

Generalinė prokuratūra, kai kreipiausi – nes numačiau į ateitį, jog kreipusis tiesiog su privataus kaltinimu skundu, teismas aiškins, jog čia ne N.Puteikį reikia duoti teisman, bet Jus – Zenonas Burokas net nesiteikė pradėti ikiteisminio tyrimo: matote, aš tuo metu dirbau laikraštyje “Karštas komentaras”, o Naglis Puteiis kalbėjo “Laisvam laikraščiui”, o kadangi abu laikraščiai konkuruoja, neva, galima spausdinti apie mane ką tik nori.

Nesutikdama su tokia keista motyvacija, kreipiausi į teismą, ir teismas patenkino mano prašymą: GP buvo įpareigota pradėti tyrimą.

Ištyrus bylą, ir surinkus duomenis, Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gediminas Jukna priėmė nutarimą tyrimą nutraukti, ir pasiūlė man kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą, ką ir padariau šių metų balandžio mėnesį.

Vilniaus apylinkės teismas net mėnesį nesugebėjo priimti nutarties. Po ilgo mąstymo, atskriejo nutartis: teismas nesupranta, kas yra atsakingas asmuo, ir nesuvokia, iš ko prašoma priteisti pinigų.

Taigi, pamenate, sakiau, jog numačiau viską į priekį: jog kreipusis į teismą, šis atrašys, jog esą jam niekas neaišku.

Parašiau prokurorui G.Juknai, ir šis geranoriškas prokuroras man atsiuntė nutarimą, kurį kažkur tarp popierių buvau pametusi.

Su tuo nutarimu kreipiausi dar kartą į Vilniaus apylinkės teismą.

Teismas rugsėjo 2 dieną pašaukė į posėdį, ir tiesiog liepė susitaikyti su N.Puteikiu.

Mums išėjus pasikalbėti į koridorių, jis pareiškė, jog neturi iš viso pinigų, ir kad jam iš viso reikia paklausyti įrašą, ar jis kada nors taip yra sakęs.

Teismas buvo atidėtas 3 savaitėms, nors procesas to nenumato. Teisėja akivaizdžiai matėsi, jog yra Seimo nario pusėje, bet ne teisingumo. O taikytis neva aš privalau, o kadangi Seimo narys neturi pinigų, tai, suprask, nemokamai turiu su viskuo sutikti. O jau kai buvau praėjusi, jog drausmine tvarka jis netgi neklauso partijos komitetų, tai nelabai tikiu, jog klausys ir teismo: tuo labiau, jog remiantis teisės teorija, priversti atsiprašyti asmenį kito asmens teismas neturi galimybių. Tokio teismo sprendimo nepaduosi netgi antstolių biurui: nes atsiprašymas yra valios aktas. Todėl taikos sutartis realiausia, kai kaltininkas pasiūlo pinigų. Tada pinigai ir yra valios išraiška – tolygi atsiprašymui.

Po 3 savaičių susirinkus į posėdį, N.Puteikis pateikė susirašinėjimą, jog jis rugsėjo 3 dieną elektroniniu paštu paklausė prokuroro G. Juknos, ar galima susipažinti su tyrimo medžiaga, o prokuroras rugsėjo 7 dieną atrašė, jog galima, tik reikia atvykti į prokuratūrą.

Nors N.Puteikis gyvena Vilniuje, jis šia galimybe nepasinaudojo, ir per 3 savaites nė karto man nepaskambino, nors teisėja tiesiog raginte ragino.

Teisėja pasiūlė dar kartą atidėti teismo posėdį. Tačiau aš teisme pasakiau, jog taikytis matosi, neįmanoma, nes atsakovas nededa jokių pastangų, o elektroniniais paštais prokurorai dar nėra tokios praktikos, kad siųstų medžiagą.

Tada situacija pasidarė tokia: teisėja viena pati kalbėjo, man neleido nė įsiterpti, nors pati kažko manęs klausė, reikalavo, pati sau atsakinėjo. Reikalavo pasakyti kaltinimą, pradėjus sakyti nutraukinėjo, pati pildė, pasakinėjo, aiškino, ką galima sakyti, ko negalima.

Kai Seimo narys sakė, jog jis nesupranta tokio proceso, ir jog esą “pagal nutylėjimą  visi “ir prokuroras, ir pareiškėja, ir Drižius esą susimokę”, bandžiau paaiškinti, jog jau perėjau teismų instancijas, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, ir jog viską dariau, kad būtų konkrečiai įvardyta, ką duoti į teismą, ir čia abejonių jau nėra, aš pasitikiu prokuroro Gedimino Juknos darbu.

Teisėja mane nutraukė, ir paaiškino, jog prokuroro nutarimas yra niekinis, ir tai tėra mano fantazija.

Kadangi aš taip nemanau, tai informavau apie tokius teisėjos pareiškimus prokurorą G.Jukną, ir jus, gerb. Redaktoriau, informuoju šiuo atviru laišku.

Negana to, jog prieš jus iškeltos berods 8 bylos, pasinaudodami Giedrės Gorienės degančiu kerštu ar neapykanta “Laisvam laikraščiui”, matyt, bandyta sudoroti jūsų laikraštį mano rankomis.

Tačiau yra akivaizdu, jog jeigu prokuroras G.Jukna priėmė nutarimą ir pasiūlė man kreiptis į teismą, atsakovu nurodant N.Puteikį, o ne jus, tai jokios fantazijos man negresia, o teisėja pati galimai užsiima nepagarba teismui – institucijai, kurioje pati dirba, nes šita pati institucija ir buvo įpareigojusi Zenoną Buroką pradėti tyrimą, ir nustatyti kaltininką, atsakingą asmenį, kurį būtų galima duoti į teismą.

Teisėja, deja, net neleido Naglį Puteikį man vadinti “kaltininku”, nes esą prokuroro nutarimas yra fantazija, ir aš taip pat išsigalvoju. Nors Liteko sistemoje parašyta, jog Naglis Puteikis yra kaltinamas asmuo: juk privatus kaltintojas turi kaltinti, be jokių “galimai”, taip numatyta teismo procese. Tačiau teisėja teismo procesą staiga pavadino “fantazija”.

Pirma rašydama šį laišką nenorėjau minėti teisėjos pavardės, bet netgi gerbiamas prokuroras klausė, o ir visuomenė turi žinoti Lietuvos teisėsaugos pažibas: tai teisėja Ilona Mateikienė, kuri nesielgė kaip pridera teisėjui.

Be to, nors posėdžio gale tarsi apsiramino, man paklausus, ką reiškia, jog ji ruošiasi kreiptis į GP, kad ši kreiptųsi į Seimą, jeigu Konstitucijoje parašyta, jog Seimo narį galima bendra tvarka paduoti už šmeižtą į teismą, teisėja, taip pat manau, pažeisdama pareigą išaiškinti teisę bylos dalyviams, atsakė “nežinau”.

Seimo narys, savo ruožtu, susidaro įspūdis, net nežinojo, jog privataus kaltinimo procesas nėra jokiu įstatymu reglamentuotas, ir dažnai deklaratyviai aiškindamas teisėsaugos darbo spragas, galėjo per kelias kadencijas bent BPK normaliai pasiūlyti sutvarkyti.

Nes dabar Naglis Puteikis piktinosi, kodėl jis negali teisme paklausyti garso įrašo, tačiau privataus kaltinimo procesas, kuris nėra niekur reglamentuotas, ir vykdomas pagal paprotinę teisę labiau, nenumato, jog taikinamojo posėdžio metu būtų teisme pristatyta išreikalauta medžiaga.

Posėdį stebėjo visuomenininkai ir 2 socialinio darbo studentės, kurios tiesiog pakraupo nuo teisėjos “taikinamojo” elgesio. Studentės rašo kursinį darbą apie taikomąjį procesą ir jo praktines, realias perspektyvas. Vienas iš visuomenininkų Valdas nurodė, jog jam teisėja yra žinoma, ir jis “turėjęs su ja reikalų”.

Atidžiai procesą stebintis Giedrius Grabauskas, vienas iš SLF partijos lyderių, po teismo posėdžio pažymėjo:

“Galimai Naglis Puteikis neturi jokių gerų politinių patarėjų, nes leisti bylai nueiti iki Seimo plenarinės posėdžių salės gali tik visiškai neprognozuojantis į priekį žmogus, politikas tokios klaidos nedarytų. Pasiūlius susitaikyti, ir realiai susitaikius, jis pakiltų visuomenės akyse, susižertų reitingus. Dabar tarsi pats gyvenimas siūlo jam šansą, bet jis juo nesinaudoja”. (Pažymėtina, jog aš pati jokių politinių kėslų neturiu, tiesiog ginu savo gerą vardą, ir savo šeimos reputaciją).

Tos pačios nuomonės Klaipėdos visuomenininkai, gerai pažįstantys N.Puteikį.

Dar keletas žmonių mano, jog generalinis prokuroras niekur nesikreips, tačiau tokia nuostata yra klaidinga, nes teisėja Ilona Mateikienė pati nurodė, jog priims nutartį, kurią nukreips Generaliniam prokurorui vykdyti (šiandien – laikinai jo pareigas einančiam Dariui Raulušaičiui, kuris to paties N.Puteikio ir Seimo antikorupcijos komisijos buvo įtarinėjamas informacijos nutekinimu “Snoro” byloje, dėl tos bylos buvo šaukiamas liudyti į Seimą).

Viena visuomenininkė laiške man nurodė, jog kiek ji pažįsta N.Puteikį, jam yra nebūdingas toks elgesys.

Kol visuomenė skaičiuos už ir prieš, ar pavyks, ar nepavyks, tik priminsiu, jog paviešinimas, kad Viktorijis Čmilytės tėvas tarnavo KGB, šiai Lietuvos šviesuolei kainavo Seimo nario mandatą: nes ji nebuvo išrinkta į Seimą, pateko tik dabar, po to, kai jos partietis Remigijus Šimašius išėjo į Vilniaus metus. Nors kažkas spaudoje komentavo, jog negražu jaunus žmones kaltinti už jų tėvų tarnystes, tas vienas sakinys viską ir lėmė…

2012 metų birželio 22 dieną pasakyti, jog mano tėvas neva ne tik KGB  agentas, bet dar ir “apsišvietęs”, tai akivaizdus siekis užkirsti tariamus mano siekius patekti į Seimą. Tačiau aš niekada apie tai nesu susimąsčiusi, bet pasakysiu, jog visuomenės nuomonė KGB atžvilgiu yra vienareikšmiška. Mano nuomonė tokia pati, beje, apie KGB…Tai, jog aš neva ruošiuosi eiti į Seimą, nuolat nuo 2010 metų skleidė Drąsos kelio aktyvistai.

Pareikšti, jog kažkas susijęs su KGB, yra labai žiaurus teiginys.

Ir netgi, aiškėja, nesvarbu, tiesa tai ar ne tiesa.

Nors teismo posėdyje Naglis Puteikis aiškino, jog jis negalėjęs turėti tyčinio noro taip pasakyti, tačiau tie, kas jam šitą idėją fixe apie mane buvo įteigę, puikiai žinojo, jog toks vienas sakinys sugadinti gali reputaciją ilgam.

O kadangi mano tėvas prof. R.Apanavičius KGB niekada nepriklausė, tai ir gynėjų iš jų tarpo neatsirado: juk mes esame “ne sistemoje”.

Nors  tuo metu Jonas Ohmanas man telefonu pasakė, jog “pavadinti kažką Lietuvoje KGB yra komplimentas”, aš taip nemanau – dar tų pačių metų pavasarį prie manes ir minėto J.Ohmano Užupio kavinėje šliejosi “saugumo šuo”, kažkoks žuvusio VSD pareigūno V.Pociūno giminaitis, ir mane vadino “KGB išpera”. Vadinasi, šitas melagingas gandas pirmiausia buvo pradėtas skleisti Lietuvos žvalgyboje.

O jau kai Lietuvos žvalgyba ką nors paskleidžia, juk ja pasitikintis žmogus šių “faktų” netikrina…

Argi ne taip, gerb. Redaktoriau, yra ir šioje byloje?

Beje, kai mirė signataras Romualdas Ozolas, jūs parašėte piktoką straipsnį jo atžvilgiu…Nors tai atrodė ir negražiai. Ir siejote jį su KGB. Per Atvelykį tą patį, beveik žodis į žodį, man patvirtino mano tėvas…Romualds Ozolinš trukdė jam išleisti etninės muzikos tyrimo knygą kartu su Marija Baltrėniene, nes KGB nurodė jam kaip knygų leidyklos atsakingam asmeniui, nepraleisti šito žmogaus – R. Apanavičiaus. Ozolinš grasino neleisti knygos iš viso. Mano tėvas pasipriešino tada KGB ir knygų leidybos redaktoriui,  nes visą sovietmetį blokuotas, kaip žmogus ir kaip mokslininkas, jis 1990 m. pajuto galimybę tapti Nepriklausomos Lietuvos mokslininku.

Jis Ozolinšui pasakė, jog savo citatų iš knygos neišiminės, o jeigu jis norintis sukeisti jo pavardę su Baltrėnienės, tegul daro taip.

Ir KGB tesugebėjo sukeisti pavardes vietomis, kas iki šiol atrodo keista ir stebina visko mačiusius knygų leidėjus ir mokslininkus. Mane visa laiką irgi stebino, kodėl pirma parašyta Baltrėnienė, o po to Apanavičius: juk tai neatitinka lingvistikos principų.

O B iškėlimas virš A raidės rodo KGB.

Kuriam mano tėvas nepriklausė, tačiau kuris visą sovietmetį kasė po mano šeimos pamatais duobę.

Ir atėjo laikas pasipriešinti.

Dabar tegaliu Jums padėkoti, jog parodėte, kas yra kas Lietuvoje, ir kas kam tarnauja.

Gal ir Lietuvos rinkėjai atsipeikės, jog Naglis Puteikis nėra toks, kokiu save pristato.

Nes, beje, esu suradusi dar vieną vaizdo įrašą, kur jis mano motiną vadina “kažkokia moteriške”, kai jai VRK netyčia priskyrė Lino Balsio balsus. Taigi, Naglio Puteikio apibūdinimas mano šeimai toks, sakyčiau, niekinantis. Vaizdo medžiagos išsiginti tai jau jis negali: mano mama pasak jo, yra “kažkokia moteriškė”, nors yra ganėtinai žinoma visuomenės ir politikos veikėja, yra vienos partijos skyriaus ilgametė vadė. Tačiau apie tai galima ir kituose atviruose laiškuose pakalbėti, gerbiamas redaktoriau…

http://www.laisvaslaikrastis.lt/666-atviras-laiskas-aurimui-driziui-kai-naglis-puteikis-pats-paduotas-i-teisma-tada-ir-teismai-geri

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s