Archive for October, 2015

Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas praneša, jog lapkričio 1 d. Vadokliuose, Panevėžio raj. mirusiųjų paminėjimas miestelyje numatytas tokia tvarka:

17 val. šventosios mišios Jėzaus švč. Širdies bažnyčioje.

Po Mišių eisena į kapines.

Poezijos skaitymas (veda Vadoklių kultūros centro direktorė Eugenija Zakarkienė)

Giesmių giedojimas. (Vadoklių kultūros centro darbuotojai)

Visi vadokliečiai kviečiami aktyviai dalyvauti.

Vadoklių seniūnijos inf.

Kalbą galima prarasti,jeigu susitrenki tam tikrą smegenų sritį.

Arba smegenyse atsiranda pakitimai.

Facebooke atsirado žinutė, jog Rolandui Boravskui padaryta rankos operacija.

kad jis vis dar nekalba. (Stiprių raminamųjų, blokuojančių smegenų veiklą, poveikis?)

Iki pietų žvalesnis, po to miega (kurių galų jam leidžiami tie visi migdomieji, raminamieji, ir kiti eiji??)

Kad neatsimintų, kas jį per langą išmetė?

Kuo toliau, tuo gražiau.

870 oro atakos Sirijoje.

Žmonės su rudomis Toyotomis ir neišsenkančiais ginklų aruodais, i- phonais, i- padais, satelitine įranga, ir labai palaikomi netgi Lietuvos valdžios. Turbūt ir karininkijos, kuri 2013 m. taip džiaugėsi prasidedančiu karu Sirijoje. Oj pakariausime, oj pasiausime…

Dabar pyškinasi atakuoja, ir ISIS nenusileidžia.

Mūsų premjeras labai svajoja pabėgėlius čia Lietuvon įsileisti, tik kad pabėgėlių tarpe pilna tų ISIS.

Kas čia darysis, jeigu jau Rusijos keleivinį lėktuvą numušė kažkur Egipte, tai čia jiems juokas mūsų lėktuvėlius su bukais pamušinėti.

Aišku, paskui ISIAMS pasiautėjus, bus galima sakyti, jog rusai Lietuvą užpuolė.

Iš pasalų.

Pabėgėliai juk ne prie ko.

Kaip ir ISIS.

Kaip ir tie, kurie už jų stovi ir juos remia, prilaiko, ir stumia į priekį.

Syria Refugees Returning Home in Large Numbers

Teko skaityti užsienio spaudoje, jog Sirijoje ne tik sėkmingos oro atakos, naikinant teroristų irštvas vyksta, bet jau sirai pabėgėliai masiškai užsimanė grįžti namo.

Tai, kad Sirijoje Rusija yra garbinama, ir prezidentas pasitinkamas su vėliavomis, pilnas internetas.

Sirijos Vyriausiasis Muftijus Ahmad Badreddin Hassoun pareiškė, jog apie 800 000 pagėbėlių grįžo į Siriją iš karto po to, kai Rusija pradėjo teroristus naikinti iš oro, sunaikino pagrindinius džihadistus ir ISIS štabus.

Kol Rusija įvedinėjo tvarką Sirijoje, Lietuvos galvos rėkė, jog Rusija puola, ior kad reikia važiuoti reklamuoti pabėgėliams vykti į Lietuvą.

Dabar Putinas baisus priešas, nes jis savo sprendimais sugebėjo namo grąžinti beveik 1 mln. pabėgėlių, iš dalies išgelbėdamas Europą nuo visiško kracho, humanitarinės katastrofos.

Gabrielius Landsbergis, kuris nesusigaudo tarptautinėje politikoje, pareiškė, jog Rusija vienašališkai puola Siriją.

Obuolys nuo obels netoli rieda: juk jo senelis kas dieną kartoja, jog rusai puola.

Tik nuo kada mes palaikome galvų kapotojus, džihadistus ir ISISI???

http://www.veteranstoday.com/2015/10/25/syria-refugees-returning-home-in-large-numbers/

Matrica Lietuvoje

child-abuse-images-51101

Seime įvykęs balsavimas dėl galima sakyti pedofilų teisių apsaugos – greitu laiku gali būti įtvirtintas draudimas viešinti bet kokią, net ir VIEŠĄ informaciją iš teismo posėdžių, kuriuose bus nagrinėjamos pedofilijos bylos ar bylos, susijusios su nepilnamečiais – yra dar vienas skandalingas bandymas užgniaužti spaudos laisvę Lietuvoje, bei apriboti teismų galias. LR BK 247 str. papildymo formuluotė, be to, prasilenkia su logikos dėsniais, nes nurodoma, jog net viešos teismo bylos duomenys yra ne vieši.

Taip pat tokia formuluotė yra tiesioginis kišimasis į teismų darbą, taigi, ir grėsmė demokratijai.

Tik teismas gali spręsti, kuri informacija vieša. Esant dideliam rezonansui, ir atgarsiui visuomenėje, teismas turi teisę daryti neviešus teismo posėdžius atvirais, kaip kad buvo pasielgta Garliavos pedofilijos byloje.

Už baudžiamojo kodekso 247 straipsnio pataisų projektą balsavo Seimas beveik vieningai, pasipriešino vos keli Seimo nariai, tarp jų į Garliavos istoriją gilinęsis Rytas Kupčinskas, bei pats žurnalistu dirbęs Arvydas Vidžiūnas.

Naująja įstatymo pataisa, prasilenkiant ne…

View original post 596 more words

Matrica Lietuvoje

hqdefault

  Pedofilijos byloje, konkrečiai mergaitės liudijimuose, buvo minimas italas Francesco, kurį kai kurie asmenys siejo su Italijos verslininku. Toks verslininkas turėjo plačius verslo ryšius tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje, ir, kalbama, Suomijoje yra apmokėjęs kambarį viešbutyje kitam pedofilijos bylos veikėjui A.

Mergaitė savo liudijimuose yra nurodžiusi, jog jos krikšto tėvas visiškai ne A., o Frančeskas. Kad mergaitė verkdama yra taip pasakiusi, tvirtino ir jos giminės. Kas tas Frančeskas, lietuviškoji teisėsauga nesidomėjo. Nebuvo įdomus šitas Frančeskas ir lietuviškai spaudai, nes tokio asmens egzistavimas sugriautų kruopščiai statytą „pedofilijos nėra“ kortų namelį.

Kaip praneša Italijos spauda, ramiame Miane miestelyje 2010 04 20 ramus gyventojas Francesco Rizzi nušovė žmoną, tada siekė nusižudyti, tuo pačiu ginklu šaudamas sau į veidą. Teisėsauga ir medikai nebegalėjo jo išgelbėti, nors F.Rizzi skraidintas į ligoninę sraigtasparniu. Beje, kai šaunama į veidą, tai kad ir likęs dar kelias valandas gyvas žmogus, prieš mirtį nebegali papasakoti įvykio aplinkybių. Be to, techniškai nusišauti…

View original post 901 more words

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Pirmininkui
Kasatorė Kristina Sulikienė
Rokai, Kauno raj.
ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ ATRANKOS KOMISIJOS 2015 10 19 NUTARTIES 3P-2077/2015, kurioje yra antivalstybinės veikos požymių, LTSR santvarkos įtvirtinimo veikos
2015 10 28
2015 10 13 kreipiausi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą su kasaciniu skundu byloje Nr. Nr. 2-1086-302/2015, priimtoje dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, kuriame nurodžiau, jog pirmosios ir antrosios instancijos teismai taikydami nebegaliojantį, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. Civilinį kodeksą, jo dalis, pasenusį LTSR CK 573 str. 4 d., kuri 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 buvo pakeista, jį taikė man, pažeisdami ne tik materialinės teisės normas, bet ir valstybingumą bei suverenitetą.
2 instancijų teismai, pažeisdami LR CPK 266 str. reikalavimus, jog draudžiama spręsti dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, savavališkai, netaikydami 1994 05 17 pakeisto LTSR CK, kuriame atsirado nuostata, jog anūkai yra 2-osios eilės paveldėtojai, labai grubiai pažeidė ne tik teisę, bet ir Lietuvos suverenitetą, nes taikė Lietuvoje nebegaliojusį įstatymą, nebeegzistuojančios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, kurios Lietuvos Seimo 1994 05 17 buvo panaikintos, ir mano kaip anūkės teisės buvo ginamos, nes Lietuvos Respublika buvo demokratinė, o ne Tarybų socialistinė, valstybė, kuri intensyviai priimdama naujus įstatymus, gynė Lietuvos piliečių teises.
Teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš tarybiniais metais mokslus baigusių teisėjų Kryževičiaus (baigė LTSR teisę 1985 m.), Stipeikienės (baigė LTSR teisę 1978 m.),Norkūno (baigė LTSR teisę 1985 m.) susidaro įspūdis,  net neskaitė mano kasacinio skundo, nes nutartyje nėra jokios užuominos į mano skundą, tik vienoje vietoje minimas 1964 m.  Civilinis kodeksas, nors aš keliu teisės klausimą, jog jis buvo pakeistas, išskyriau juodai „Materialės teisės pažeidimas. Nukrypta nuo 1964 m. Civilinio kodekso 1994 05 17, įsigaliojusio 1994 06 10 pakeitimų, kuris reglamentuoja, kas yra paveldėtojai, naujai nustatomos jų eilės“ (1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija).
Taigi, dalyje dėl materialinės teisės pažeidimų, kai teismai mano atžvilgiu taikė nebeegzistuojančios valstybės panaikintą kodekso dalį – LAT atrankos komisija nerado jokių materialinės teisės klausimų, ir iš manęs teisnios ir veiksnios, tariamai atėmė paveldėtojos teises, nors net ir šiandien mano močiutės Elenos Apanavičienės palikimas nėra priimtas (pridedu Centrinės hipotekos įstaigos pažymą). Todėl teismai kreipusis E. Apanavičienės tiesioginei įpėdinei dėl savo pažeistų teisių, pažeidžia Civilinės teisės paveldėjimo nuostatas, ir tai daro labai grubiai, be jokių argumentų, taikydami LTSR įstatymus, kurie panaikinti, ir kurie mano atveju negalioja, nes man galioja (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija). Teismai šioje byloje galimai užsiima antivalstybine veikla, galimai LR BK 121 str., nes veikia kaip grupė, kuri sąmoningai nepaiso Lietuvos suvereniteto ir galiojančių, taikytinų įstatymų.
Nors teisėjų atrankos komisijos nutartyje parašyta, jog aš nenurodžiau, kaip buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama vienoda praktika.
Labai keista, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas nežino savo paties Senato nutarimo, kurį detaliai nurodžiau 2015 12 29 Nr. 56, kuris imperatyviai nurodė įtraukti į juridinio fakto nustatymo bylas visus paveldėtojus, kurie paveldėtų, jeigu juridinis faktas nebūtų nustatytas. Šis Senato nutarimas taikytinas visų pakopų teismams, ir yra privalomas, čia nėra jokių diskusijų, ir taikomas kaip teisės norma, nutartimas yra tam tikros rūšies teisės aktas, todėl netaikydami šio teisės akto, teismai atliko teisės pažeidimą. Šitas teisės aktas priimtas, kruopščiai išanalizavus LR CK ir LTSR CK taikymo teismuose problemas.
Taip pat nurodžiau, jog LAT formuoja praktiką apie tai, jog LR CK 1994 05 17 buvo pakeistas, pacitavau konkrečias bylas, konkrečiai išplėstinės teisėjų kolegijos bylą Nr. 3K–7–4/1999, kurioje nurodyta, jog paveldėjimo santykiams aiškinti taikomi tuo metu galioję įstatymai, o ne kažkada anksčiau ar dabartiniai. LAT teisėjų atrankos kolegija, susidaro įspūdis, net neskaitė mano kasacinio skundo, kuris yra 24 puslapiuose. Nutartyje iš viso nenurodė, kas gi mano skunde nepagrįsta, kodėl argumentas, jog paveldėjimo santykiams negali būti taikomas panaikinta įstatymo dalis – nėra materialinės teisės pažeidimo įrodymas. (LR CPK 364 str. 2 d. 1 p.). Aiškina, jog aš nenurodžiau, kas buvo pažeista: tačiau aš juodai išskyriau, jog man pritaikytas sovietinis įstatymas, kai Seimas buvo priėmęs demokratinę to įstatymo pataisą.
Net neatkreipė dėmesio, jog žemesnieji teismai 2015 metais sėkmingai taiko Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teisės normas, nors Lietuvos Seimas tą pasenusį kodeksą buvo atnaujinęs, nes jis neatitiko demokratinės valstybės principų, ir daro tai atvirai ir įžūliai, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nelaikydamas, jog taikyti nebegaliojusius mano močiutės paveldėjimo šaukimo terminu įstatymus, kurie ir šiandien reglamentuoja, jog aš anūkė esu paveldėtoja, galimai atlieka antivalstybinę veiklą, nes dėl tokių veiksmų, kai visų pakopų teismai taiko nebegaliojančius, okupacinės valstybės įstatymus, bei atsisako peržiūrėti sprendimus, priimdami iš viso nemotyvuotas nutartis, kuriose nei žodžio į kasacinį skundą, tai yra požymių veikos LR BK 121 str. dėl ko gali būti kreiptasi į prokuratūrą, nes aš Lietuvos pilietė,  nesutinku, kad man Kauno apygardos, Lietuvos apeliacinis teismai, o LAT atsisakydamas peržiūrėti šių teismų antikonstitucinę ir antivalstybinę veiką, taikytų sovietinius įstatymus, kurie mano atžvilgiu negalioja, nes 1994 05 17 buvo pakeisti, ir papildyti mano naudai Lietuvos Respublikos Seimo, kurio primti įstatymai galioja ir teismams, kad ir kokie jie nepriklausomi būtų: nepriklausomumas teismų nereiškia, jog jie atleisti nuo galiojančios teisės taikymo. LAT nurodžiau kasaciniame skunde sistemiškai aiškina, jog netgi senasis nepapildytas kodeksas numatė, jog nepaveldėjus niekam iš aukštesnės eilės, einama žemiau paveldėjimo eilėmis. Šiandien Elenos Apanavičienės palikimas nėra priimtas, todėl aš kaip tiesioginė įpėdinė, ir rūpinuosi šiuo klausimu. Labai keista, jog Kryževičius, Stirpiekienė ir Norkūnas mano, jog paveldėtojas gali būti valstybė, už akių atimant iš anūkų šią teisę: Lietuvos valstybė yra demokratinė, o ne tarybų, ir teismai turi ginti ne tarybų socialistinės kolektyvistinės valstybės interesus, kur nebuvo žemės nuosavybės, o privačius interesus. Tik nesant paveldėtojų ar jiems visiems atsisakius palikimo, gali palikimas pereiti valstybei. Priimant teismų sprendimus, ir taikant negaliojančius civilinės teisės nuostatus, gausinti valstybės turtą – tai yra nusikalstama veika prieš pilietį, kuris irgi yra valstybės dalis, ir savo darbu bei ūkiu kuria valstybės gerbūvį. Iš teismų sprendimų, ir LAT tarybinę teisę baigusių teisėjų atrankos komisijos veiksmų matyti, jog demokratinės teisės normos jiems yra nepriimtinos ir nesuvokiamos.
Taip pat buvo pažeista Konstitucijos 109 str. 3 d. nes teismas priimdamas sprendimus, klauso tik įstatymo, o Konstitucijos 7 str. 2 . numato, kokiais įstatymais vadovaujasi teisėjai ir piliečiai: GALIOJA TIK PASKELBTI ĮSTATYMAI.
1994 05 17 Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė įstatymo Nr. I-459 redakciją, kuri sprendžiant 1994 metų ir vėlesnių metų paveldėjimo klausimus, galioja, o negalioja iki šios redakcijos buvusi redakcija. Teismai tačiau man taikė 1994 06 10 nustojusį galios įstatymą, o tai yra antikonstitucinė veika, ir dėl jos turi kilti atsakomybė, o ne tik kad mano kasacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Neįtikėtina, kad 3 instancijų teismai nemokėtų taikyti įstatymų, nežinotų jų galiojimo ribų, taisyklių, jeigu tai ne klaida, tuomet taikant LTSR teisę tiems santykiams, kuriuos reglamentavo Lietuvos teisė, tai yra tyčinė ir antivalstybineė veika, kuri verta teisėsaugos instituticijų įvertinimo, nes kuria labai pavojingą antivalstybinių požymių turintį precedentą.
Šiuo metu aš surinkusi duomenis dėl civilinės bylos iškėlimo palikimui močiutės Elenos Apanavičienės priimti, ir visiems teismams gali būti klius ir bus  įdomus šitas procesas, kai 2 instancijų teismai atsisakė priimti mano prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje aš turėjau būti įtraukta trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu,. nors pagal įstatymą to daryti negalėjo, nes aš esu Elenos Apanavičienės 2-osios eilės paveldėtoja. LAT atrankos komisija nenurodė jokio teisės akto, dėl ko aš esu neteisi, dėl ko negaliu reikšti pretenzijų, kodėl mano kasacija nėra kaip jie parašė aktuali, ir joje nenurodomas joks teisės klausimas, kai man už akių manęs neįtraukiant, kuriami juridiniai faktai, (materialinės eisės klausimas) kurie man ir negalioja, nes aš nebuvau įtraukta į jų sprendimą, priėmė nutartį be jokios motyvacijos, atliko antikonstutucinių veiksmų, kuriuos atliko žemesnių pakopų teismai, dangstymą, sukūrė pavojingą precedentą, jog nuo šiol bus galima taikyti LTSR įstatymo dalis, kurias Seimas buvo panaikinęs.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas vadinasi šioje byloje ir turbūt kitose yra Tarybų Socialistinės santvarkos garantas, tačiau tokia veika yra nusikalstama ir antikonstituciška, nes 1990 03 11 Lietuvos Respublika tapo Nepriklausoma ir demokratine, o  1992 10 25 priėmė Konstituciją, bei 1994 05 17 pakeitė LTSR pasenusio civilinio kodekso atskirus straipsnius, kad jis būtų panašesnis į demokratinės valstybės kodeksą.
Be to, Lietuva yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaracijos dalyvė, ir jos 6 punktas bei iš to išplaukianti teismų praktika nurodo, jog narėje valstybėje turi būti bent viena teisminė instancija, kuri peržiūrėtų teismo sprendimą. Šiuo atveju, LAT teisėjų kolegijos, kuri palaimino žemesniųjų teismų antivalstybinę veiką, ir nurodė, jog nutartis nepriimti mano kasacijos neskundžiama, suklydo, nes valstybėje narėje nors vieną kartą teismo sprendimas, nutarimas, turi būti peržiūrimas, kitaip, nurodo Europos Žmogaus teisių teisingumo teismas, teismų ir komisijų veikla, kai neperžiūrimi jų sprendimai, gali vesti į anarchiją ir nebaudžiamumą. O šioje byloje – ir į Tarybų Santvarkos įtvirtinimą 2015 metais, nors 1990 metais ta santvarka yra panaikinta.
Todėl mano šis skundas turi būti tiriamas, nes mano atžvilgiu pritaikyti okupacinės valstybės nebegalioję mano paveldėjimo terminu (šaukimo paveldėti terminas buvo 6 mėnesiai, ir tuo laikotarpiu buvo pakeistas įstatymas; be to, niekas iki šiol nėra kreipęsis dėl Elenos Apanavičienės palikimo priėmimo, todėl 2-oji eilė yra paveldėtojai; net sukūrus už akių teises mano mirusiam seneliui, jis tegali būti dalies turto paveldėtojas, o ne viso) įstatymai, ir Lietuvo Aukščiausias teismas kaip paskutinė instancija Lietuvoje, turėtų stabdyti antivalstybinę veiklą, ir peržiūrėti byloje sprendimą, prieš tai peržiūrėję savo nemotyvuotą 2015 10 19 nutartį, iš kurios matyti, jog mano 23 puslapių kasacija net nebuvo skaitoma. Panašų šabloną, kurį man atsiuntė teisėjų kolegija, aš gavau Gedimino Pažemecko byloje, lygiai 1,5 puslapio, jokios nuorodos į skundą, kurį rengėme kartu su advokatu R. Tamašausku, ir nurodyta, jog nenurodyti jokie teisės argumentai. Ten lygiai taip pat buvo stambi paveldėjimo byla, kur ieškovui teismai atnaujino paveldėjimo terminą, bet neatidavė turto, nes laikė, jog jis nors priėmęs palikimą, praleido paveldėjimo terminą. Tokios nelogiškos galimai beprotybės LAT nesiėmė persvarstyti, kai teismai priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus: jog nors paveldėjo ¾ tėvo Kazio Požemecko turto, jam niekas iš to turto nepriklauso, nes tas turtas padovanotas vaikams (dovanojimo sandoriai iš viso yra vienašaliai ir naikinami be jokių klausimų). Mano atveju ne tik LR CK teismai netaikė, bet pažeidė netgi LR CPK 266 str., kuriame aiškiai ir imperatyviai nurodyta, jog draužiama sprendimuose pasisakyti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Paveldėjimo teisę tariamai sukurdami mirusiam asmeniui, kuris net nesikreipė  į teismą (nes yra miręs), ir neįtraukdami manęs, gyvos paveldėtojos, teismai pažeidė ne tik valstybingumą, teisingumą, bet ir proceso normas, pagal kurias esą veikia. Teisiškai man tie sprendimai, dėl kurių kreipiausi, negalioja, nes jie priimti man nedalyvaujant. Be to, tas miręs asmuo mano senelis galėjo paveldėti tik dalį kartu su pirmosios ar antrosios eilės paveldėtojais: tą irgi nurodžiau kasaciniame skunde, nurodydama į gausią LAT praktiką. Tarybinius teisės mokslus baigęs Kryževičius ,Stirpiekienė, ir Norkūnas, toks įspūdis, nėra girdėję apie Nepriklausomos Lietuvos LAT praktiką ir galiojančius įstatymus.
LAT atrankos kolegija nieko panašaus neaptarė. Nurodė, jog aš kažko 23 puslapiuose nenurodžiau, bet ko,- neparašė. Minėta, jog tokios nemotyvuotos nutartys turi būti panaikintos, nes čia ne teismų darbas, o imitacija, pasiėmus šabloną, įrašoma pasikreipusiojo pavardė, ir išsiunčiamas tokio paties turinio raštas, kuris išsiųstas, kaip minėjau, kitoje byloje, sulyginus, skiriasi vos vienas sakinys. Jeigu paduočiau į ekspertizių centrą nutartis, būtų suskaičiuota, jog jos skiriasi tik 1-2 procentais. Be to, mano kasacija gauta 2015 10 14, 2015 10 19 jau parašyta nutartis: kyla klausimas, kada gi posėdžiavo kolegija, ir kada skaitė 23 puslapius? O gal skaityti nereikia, kai yra įtvirtinama Tarybų Lietuvos santvarka? Teisėjams talkininkauja padėjėjai: kada jie patikrino mano nurodomus teisės aktus, teismų praktiką? – O gal kai neskaitoma kasacija, to daryti nereikia?
LAT kolegija, kurios dauguma narių baigusi teisę tarybiniais metais, turėtų žinoti, jog Lietuva yra Nepriklausoma Respublika (Konstitucijos 1 str.), o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str. 2 d.) Minėta, jog teismai taikė LTSR 1964 CK iki 1994 06 10 galiojusias normas, kurias anūkų naudai pakeitė Seimas, įtrakdami juos į 2-osios eilės sąrašą, todėl taikė nebeegzistuojančios valstybės nebegzisuojančio kodekso dalį, kuri negali būti taikoma, nes aš esu 2-osios eilės paveldėtoja. Jeigu LAT nenori tarptautinio skandalo dėl to, jog Lietuvos teismai taiko tarybinę (sovietinę, okupacinę) teisę tiems santykiams, kuriems buvo sukurta Lietuvos teisė, tai turėtų atidžiai įsigilinti tiek į šį mano skundą, tiek į mano 23 puslapių kasaciją, ir jeigu ten tikrai 23 puslapiuose nenurodytas joks teisės klausimas, tai parašyti konkrečiai – nuo kada Lietuvos Respublika vėl tapo Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika. Neretai rašau straipsnius laikraštyje, paskelbsiu visiems, kad visi žinotų, ir kad pradėtų skaityti LTSR įstatymus. Nes iki šios bylos aš nežinojau, kad Lietuvos suverenitetas nebegalioja, ir kad vėl galioja tarybinė teisė, kuri buvo palaipsniui panaikinta. Dabar kai LAT su žemesniais teismais išaiškino, aš pasistengsiu pasitaisyti, tapti tarybiniu piliečiu ir paskelbti tai kitiems. Tik prašome tuomet nurodyti aiškiai, kada kas atkeitė Lietuvos santvarką atgal, nes aš apie tai nesu nieko girdėjusi. Domiuosi tik Lietuvos teise, o sovietine tiek, kiek ji reglamentuoja kažkokius santykius praeityje. Mano paveldėjimo santykis atsirado 1994 m. LAT turėtų pasisakyti, gal Lietuvos piliečiams jau ir carinės Rusijos įstatymus pasiskaityti, gal ir ta santvarka atnaujinta – nes iš teismų sprendimų, kurie priimti mano atžvilgiu, neaišku, kuriame laikmetyje tie teismai gyvena ir kurios šalies ir kurio laikotarpio įstatymais vadovaujasi.
Todėl remiantis išdėstytu ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaracijos 6 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko prašau:
1.    Panaikinti 2015 10 19 teisėjų atrankos kolegijos nutartį 3P-2077/2015 kaip nemotyvuotą, nepagrįstą ir antivalstybinę, ir mano 2015 10 13 kasacijos priėmimo klausimą svarstyti iš naujo, sudarant atrankos komisiją iš Nepriklausomoje Lietuvoje teisę baigusių asmenų (kad žinotų Lietuvos teisę mokėtų IR NORĖTŲ ją taikyti ).
2.    Priešingu atveju gali būti paduodamas prieš Lietuvą skundas tarptautiniuose teismuose dėl to, kad ji taiko okupacinės nebeegzistuojančios valstybės įstatymus, kurie buvo pakeisti demokratiškai išrinkto Seimo.
PRIDEDAMA:
1.CENTRINĖS HIPOTEKOS ĮSTAIGOS 2015 10 27 IŠRAŠAS APIE ELENOS APANAVIČIENĖS PALIKIMĄ (JIS YRA NEPRIIMTAS).
2. 24 puslapių kasacinis skundas, kuriame aiškiai nurodyta materialinės teisės pažeidimai (taikomas okupacinės valstybės nebegaliojantis kodeksas, tos dalys, kurios pakeistos 1994 m. 05 17  1992  10 25 demokratiškai išrinkto Seimo); aiškiai nurodyta ir nukrypimas nuo vienodos teismų parktikos (Nr. 3K–7–4/1999, paveldėjimo įstatymai galioja laike ir erdvėje, o ne bet kada ir bet kaip gali būti taikomi, kaip kad padarė 2 instancijų teismai).
Kasatorė, teisininkė, Elenos Apanavičienės įpėdinė, Kristina Sulikienė

001002

003

Kaltinamieji Tutlys ir Raudys yra apsiskundę dėl šio portalo veiklos.

Prokuroras Abraitis mano, jog jis priklauso nukentėjusiai nuo smurto Sulikienei, vien dėl to, kad čia talpinama su ja susijusi informacija.

Gali būti, dėl šios teisėjos Liubos Kymantienės nutarties vėl bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes Tutlys su Raudžiu visur teigia, jog jie nesimušė, ir yra šmeižiami.Tik kad patraukti teisėją atsakomybėn yra sudėtinga.

Be to, taikinamojo posėdžio metu nesugebėjo paneigti, jog nesimušė.

Iš kur traukiame šitą info?

JI yra vieša. Imame iš teismų sistemos.

Posėdis taip pat bus viešas.

Lapkričio 5 d. 9 val.

Kodėl Sulikienė? Todėl, kad ji mums svarbi. Už tai, kad kažkam kažkoks žmogus svarbus, nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. laimutė Stankūnaite jau prieš 3 metus su Černiausku ir Kauno prokuratūra persekiojo Sulikienę. Dabar vėl tas pats. Tai laikas žmogų ginti, jeigu teisėsauga nemato vagių, alkoholio taškų, o visas jėgas meta į spaudos veikėjų persekiojimą.

Jeigu ne mūsų viešinimas, jau turbūt būtų ne tik visus Sulikų namus išnešę, bet dar kartą įsilaužę, juk per kratą išnešė teleskopinę lazdą, kurioje pusę metų prokuroras Abraitis ieškojo nuotraukų. ir aišku, nerado, nes neįmanoma teleskopinėje lazdoje laikyti nuotraukas. Diktofone irgi nerado laikomų nuotraukų. Tiksliau, 2 diktofonuose.

Išsigando tik tada, kai viešinimas perėjo per visą internetą, pasiekė laikraščius, nes Sulikienė akivaizdu, pavargo nuo antpuolių, ir persikėlė atgal į laikraštį, iš kurio trumpam, akivaizdu, norėjo pasišalinti dėl mokslinės veiklos, nes visą žiemą rašė mokslinę monografiją ir disertaciją – kuri kratos metu buvo išnešta, ruošiantis grąžinti kažkada po numatomo gynimo. Ot veikia policija, netgi koreguoja mokslo įstaigų veiklą!!! Nepatinka kažkoks žmogus ir jo mokslinė veikla – viską išsinešime, ir grąžinsime kada norėsime.

Teisėsauga puola tuos kurie tyliai kenčia.

Netylėkite. Viešininkite teisėsaugos piktnaudžiavimą tarnybą.

Tegul dirba, o ne įsižeidinėja. Kad blogai dirba. Kodėl nieko nerašome čia apie Vilniaus policininkus?

Nes jie gerai dirba. Jeigu gerai dirbi, apie tave nerašys blogai, arba rašys gerai.

Nuotr. Kauno apylinkės teisme už dukters tvirkinimą, nors jos atmintis, pasak Cinino, “ištrinta”, pradėtas teisti miręs Drąsius Kedys, atsakomybę, suėjus bet kokiems senaties terminams, perkeliant jo tėvams, kas yra negirdėta baudžiamojoje teisėje, nes ne tas SUBJEKTAS, be to, SUBJEKTO nebėra, jis miręs.

Nors Ūsas po mirties kažkokiu būdu, neegzistuojant kodekse galimybei, neva buvo išteisintas (nebent jis yra gyvas ir teisėjas Cininas tai žino), nukentėjusiajai pratrynus smegenis – teisėjas Cininas irgi apie tai žino, sakė spaudos konferencijoje “nepaklausėme nukentėjusiosios, nes jos atmintis ištrinta”, staiga ištrintoji atmintis atsigauna, ir vaikas pradeda liudyti apie tai, kaip ją 2008 m. kažkas tvirkino namuose.

Vadinasi, kaltas Kedys. Drąsius. Tačiau jis miręs. Tai jis čia teisiamas ar kas?

Toliau daug įdomiau. Nors 2012 metais nukentėjusiajai sutrikusi atmintis, ji staiga, taip išeina atsigavo.

Todėl kaltinamieji galės prašyti ją pašaukti, kad įsitikintų jos sąmoningumu.

Atsisakius ją pašaukti, nes ji nesąmoninga, byla nebus įmanoma, nes tuomet byla grįsta nesąmoningo asmens kliedesiais.

DĖL SENATIES TAIKYMO.

Iki 2010 06 29g aliojo Baudžiamojo kodekso nuostata dėl nesunkių nusikaltimų, jog jiems taikoma 5 metų senatis.

Iš delfi portalo skaitome, jog Kedžiai anūkę tvirkino 2008-2010 m.

Teisėsauga sustatė pasiklausymą, ir nuo 2009 10 05 klausėsi. Neva, taip jie surinko įrodymus.

pedofilijos nebuvo, taigi, kad mergaitė pasakodavo apie Jonus ir Andrius, yra tvirkinimas, tačiau ją tvirkino ne Jonas su Andriumi, tačiau seneliai.

Vadinasi, jau greitai bus iškelta byla prokurorui kuris ištyrė bylą, ir surašė kaltinamąjį aktą Ūsui,.

Kažkaip negirdėjau, jog tas Vilniaus apygardos prokuroras būtų patrauktas atsakomybėn.

Juk, taip išeina, jog kaltinamasis aktas – totalus šmeižtas.

Ir 5 ekspertizės mergaitės tyrimui – šmeižtai.

Tai kur tas teisingumas?

Taigi, pasižiūrėsime, ar teisėja  moka taikyti senatį. Ar moka nustatyti nusikalstamos veikos subjektą.

Nes byla turi būti nutraukta, nes praėję labai labai daug laiko. Net 7 metai. Net 5. Net 6 nuo mergaitės tėvo “nusikaltimo”, kad jis ją nufilmavo.

O kaip ten ta kita Šiauliuose nagrinėjama ir nepradedama byla, kad kažkokia Klonio gauja kurstė Venckienę? Juk paaiškės, jog jie prikurstė kad vaikas nepasiduotų ir pasakotų, logiškai, jeigu prašaps ana byla, tada Klonio gaują prikergs prie šitos?

O ten juk paduoti šimtatūkstantiniai ieškiniai. Kuo šita visa kompanija nėra naujieji privatizatoriai?

Kurie su savo nesibaigiančiais ieškiniais bando atimti turtus ir namus?

Ar žinote, jog Laimutė Stankūnaitė, net nebebūdama Lietuvoje ir nebeturėdama su advokatu Černiausku sutarties, sugebėjo skundinėti žurnalistus, ir teismai tenkino skundą, pasirašytą Černiausko, nors byloje nebuvo jokios sutarties su juo?

Kas galima Černiauskui, negalima visiems kitiems?

O jeigu nuo Stankūnaitės nukentėję žmonės pasikreips dėl jos neteisėto skundinėjimo? Irgi su šimtatūkstantiniais ieškiniais, iš ko ji mokės? Juk skundinėti ir meluoti, ir persekioti be pagrindo tai irgi yra nusikaltimas?

Praktiškai, yra teisiamas Drąsius Kedys, bet kad jo nebėra, tai į teismą atitįsti seneliai.

Juk Drąsius Kedys filmavo dukrą, buvo daroma ekspertizė, buvo bandoma nustatyti, ar dar kas dalyvauja.

Ta ekspertizė kainavo 20 000 litų. Nenustatė.

Tai pagal kokius kliedesius vykdoma šita byla?

O gal teismai Kedžiams ir Skučams, bei mirusiems Kedžiui Drąsiui ir Ūsui taiko kitą kodeksą?

Tik kur jį surasti, kad galėtume susigaudyti, kaip įmanoma teisti po mirties žmogų, atsakomybę perkeliant tėvams, ir nekreipiant dėmesio į senatis?

DĖL SUBJEKTO.

Vaiką filmavo Drąsius Kedys. Jis mirė 2010 m.

Po mirties jis negali būti teisiamas. Jis kaip tėvas fiksavo vaiko parodymus. Tai nėra nusikalstama veika.

Tai atlikta teisėtai, nes jis, tėvas, buvo įstatyminis vaiko atstovas, pagal teismo sprendimą, kur vaiko mama

taikos sutartimi perleido vaiko auginimą tėvui.

Teismas turi suvokti, jog teisia Drąsių Kedį, pasisodinęs į kaltinamųjų suolą jo tėvus.

refugeemunich

Nors Lietuvoje valdantieji plyšauja, jog gyvenimas kas dieną gerėja, ir pensijos keliamos net 6 eurais, nors prieš tai nuo jų buvo nusukinėjama po keliasdešimt litų (taigi, keliolika eurų), pabėgėliai netiki šitomis nesąmonėmis.

Pabėgėliai žino, jog Lietuvos demokratijos lygis yra žemiau už Namibijos: nes demokratijos indeksas nustatoms pagal žurnalistų persekiojimo lygį. O jis yra klaikus. Nerasi Europoje šalies, kur būtų keliama tiek baudžiamųjų bylų dėl rašymo.

Pabėgėliai žino, jog korupcijos lygis Lietuvoje yra panašus į Nigerijos.

Pabėgėliai žino, jog pragyvenimo lygis menkai skiriasi nuo skurdžių Afrikos šalių.

Pabėgėliai žino, jog investuoti čia nesiryžo Saudo Arabijos šeichas, kuris atsiuntęs savo ekonominę žvalgybą, išsiaiškino, jog Lietuvoje sudoroti verslininką dėl korumpuotos prokuratūros ir paperkamų teismų užtenka pusės metų.

Todėl keletą milijardų jis investavo Estijoje.

Pabėgėliai taip pat žino, jog lietuviai mėgsta statyti namus ant kitataučių kapinių. Ir ne tik.

Vakar teko matyti Marijampolės rajone Nemurų kapines, kurias ūkininkas jau buvo pradėjęs arti. Ir čia ilsisi lietuviai. Vietos jaunimas vos-ne-vos atkovojo kapines į valstybės registrą. Prieš tai jos nebuvo pažymėtos.

Pabėgėliai žino, jog Lietuvoje pašalpų negauna netgi vietiniai. Todėl jie nesitiki, kad juos traktuos geriau. Be to, jie žino, jog gaus tik 71 eurą “į rankas”, už kuriuos net ir ubago lazdos geros nenusipirksi.

Pabėgėliai ŽINO.

O kodėl mes nežinome apie savo valstybės dvasinį ir materialinį skurdą, jeigu jie žino?