Nitratais užterštas vanduo gali sukelti įvairias ligas

Posted: December 19, 2015 in Uncategorized

Šiaulių apskrityje prastėja šachtinių šulinių vandens kokybė. Šiais metais jau ištirta beveik 100 šulinių vanduo, iš kurių beveik pusėje nitratų koncentracija viršijo leistiną normą. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Šiaulių apskrityje šiemet jau pradėta tirti šulinių vandenį, o tyrimo rezultatai nėra džiuginantys. Apie šachtinius šulinius ir jų užterštumą pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.

Prastėja šulinių vanduo

Didėjant oro ir dirvožemio užterštumui, tam tikra teršalų dalis patenka ir į požeminius vandenis. Ypač tai reikia prisiminti per pavasario polaidžius bei potvynius, todėl kiekvieną pavasarį būtina ištirti kiekvieno šulinio vandenį.

Pasak J. Karalevičienės, pagrindinės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens problemos siejamos su indikatorinių rodiklių viršijimu, kuris atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. Dažniausiai vandenyje nustatomas viršytas geležies, kalcio, magnio ir sulfatų kiekis.

„Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nustatoma padidėjusi fluorido koncentracija. Šiaulių regione tai aktualu Kelmės rajono gyventojams.

Padidėjęs nitratų kiekis vandenyje kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai. Tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo. Požeminis vanduo dažniausiai pasiekiamas 5-15 metrų gylyje, todėl kiekviena žmogaus ūkinė veikla labai svarbi jo kokybei. Taip pat šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo, priežiūros ir ypač gylio – 20 metrų ir gilesnių šulinių vanduo žymiai kokybiškesnis“, – kalba J. Karalevičienė.

Specialistės nuomone, ši problema jau daugelį metų išlieka aktuali, nes tyrimo rezultatai rodo, kad šachtinių šulinių vanduo labai dažnai būna netinkamas maistui. „Šiaulių apskrityje per 2011 metus buvo ištirta 617 šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Beveik pusėje tirtų šulinių buvo padidėjęs nitratų kiekis vandenyje, o 40 procentų tirtų šulinių vanduo buvo užterštas mikrobais“, – praėjusių metų duomenis pateikė J. Karalevičienė.

Kaimuose intensyviai ūkininkaujama mažuose sodybiniuose sklypuose, todėl rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti dažnai nėra galimybės. „Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais bei bakterijomis“, – pasakoja J. Karalevičienė.

Nitratai nepašalinami net virinant vandenį

Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje randamas Joniškio, Radviliškio ir Šiaulių rajonų šachtiniuose šuliniuose. Gydytojos teigimu, šių rajonų šulinių vandenyje nitratų kiekis didžiausią leistiną normą viršijo šešeriopai.

„Šiais metais Šiaulių apskrityje jau ištirtas beveik 100 šulinių vanduo, iš kurių daugiau nei 40 procentų tyrimų nitratų koncentracija viršijo leistiną normą. Jeigu mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tai nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais”, – aiškina J. Karalevičienė.

Anot gydytojos, būtina žinoti, kad užterštas nitratais vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl maistui vartoti šachtinio šulinio vandenį neatlikus reikiamų tyrimų – rizikinga. „Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Nitratų toksiniam poveikiui taip pat jautrūs vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis bei senyvo amžiaus žmonės“, – pasakoja gydytoja.

Užterštas vanduo kenksmingiausias kūdikiams

J. Karalevičienės teigimu, nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl nitratų redukcijos į nitritus, kurie oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną. „Kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 procentų, pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, pamėlynuoja oda, nesuteikus pagalbos gali prasidėti traukuliai. Kūdikis gali net mirti. Todėl būtina žinoti, kad besilaukiant ir jau auginant kūdikį vartoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei“, – pasakoja J. Karalevičienė.

Anot gydytojos, jaunos mamos turėtų žinoti, kad kūdikių maistui negalima pirkti bet kokio, net ir fasuoto vandens. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją – joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir įvairių kitų medžiagų koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus. Medikai akcentuoja kūdikių maitinimo krūtimi svarbą – mamos pieno vaikutis turėtų gauti bent jau iki 6 mėnesių amžiaus.

Pavasarį suprastėja vanduo

J. Karalevičienė teigia, jog suaugusio žmogaus organizmui nitratai labiau pavojingi dėl nitritų transformacijos – jungimosi su aminais į kancerogeniškus nitrozaminus bei nitrozamidus. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologine liga.

Norint išlaikyti vandens kokybę, reikia tinkamai parinkti šulinio vietą, o jį įrengus, tinkamai prižiūrėti.

„Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų, kadangi pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daugelyje vietų yra užterštas. Didžiausia rizika šulinio vandens taršai atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą, užteršdama negilių šulinių vandenį. Todėl tirpstant sniegui bei prasidėjus pavasariniams potvyniams būtina išsitirti šulinių vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui.

Patarimai kasant šulinį

Anot J. Karalevičienės, naujai kasamam šuliniui svarbu deramai parinkti vietą ir atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo.

Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tręšiami daržai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio.

J. Karalevičienė pataria vandeniui semti naudoti vieną ir tą patį kibirą. Jeigu kiekvienas gyventojas sems vandenį savo kibiru, yra pavojus šulinio vandenį užteršti. Geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu.

Seno šulinio valymas

„Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį“, – kalbėjo gydytoja.

Pirmiausia šulinio valymui reikia išsemti vandenį ir įsitikinti, kad rentiniai yra sandarūs. Kartais tenka užsandarinti plyšius tarp rentinių. Rentinius patariama nuplauti chlorkalkių skiediniu, paskui švariu vandeniu. „Svarbu pakeisti šulinio dugno dangą – tai galima padaryti iškabinus pusmetrį dumblo ir jį pakeitus nauju žvyru ar smėliu su skalda“, – pataria J. Karalevičienė.

Vandens dezinfekavimas

Išvalytus ir paruoštus šulinius reikia dezinfekuoti, kai prisikaupia naujo vandens. Anot medikės, vandens dezinfekcijai naudojamas chlorkalkių skiedinys. Vienam rentiniui vandens reikia pusės kilogramo chlorkalkių, kurios ištirpinamos dešimtyje litrų drungno vandens.

„Paruoštą chlorkalkių skiedinį supilkite į šulinį, po paros visą šulinio vandenį išsemkite. Naujai prisirinkęs vanduo jau tinkamas naudojimui“, – teigia J. Karalevičienė.

Medikė primena, jog dezinfekcijos metu vandenį iš šulinio naudoti griežtai draudžiama, nes tai pavojinga sveikatai.

Anot gydytojos, šulinio vandenį galima vartoti gėrimui ir maisto gaminimui tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, įtakojančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normos, todėl kiekvieną pavasarį rekomenduojama ištirti vandenį laboratorijoje.

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s