Archive for January, 2016

Biblijoje parašyta, jog jeigu žmonės turėtų tikėjimą, tokio dydžio, kaip garstyčios grūdas, ir pasakytų kalnui pasijudinti iš vietos, tai kalnas ir pajudėtų.

Dar sakoma, jog niekas nevožia lempos po lova, ir niekaip neįmanoma paslėpti švyturio ant kalno.

Kai žvelgi į Rokų parapijos (Vilkaviškio vyskupija) kleboną Virginijų Gražulevičių, niekada neįtartum, jog tai yra kone mistinio, labai gilaus tikėjimo žmogus.

Taip – kunigas yra visų pirma žmogus.

Kuriam per šv. Kalėdas pasidaro liūdna, ir jis parašo tokią liūdną žinutę į socialinius tinklus, kad tai primena Jėzaus kančią Alyvų kalne. “Mano siela mirtinai nuliūdusi”, guodėsi Tėvui Kristus.

Vėliau klebonas Virginijus Gražulevičius paaiškins, jog būna tokie momentai. Ir jie praeina.

Tai rodo, jog Rokų parapijos klebonas yra labai žmogiškas. Ir kuris neslepia savo emocijų.

Rokų šv. Antano Paduviečio parapija įsikūrė prieš 10 metų Rokų Keramikos gamyklos privačiose patalpose.

Buvo įrengtas ir kunigo būstas, ir bendruomenės patalpos, sukurta bibliotekėlė.

Kunigas ne kartą bandė gauti sklypą bažnyčios statybai, tačiau šis projektas užstrigdavo biurokratų kabinetuose…

Galiausiai, keičiantis Rokų Keramikos gamyklos savininkams, kunigui pasiūlyta nusipirkti koplyčios pastatą.

Sprendimą begaliniu tikėjimu gyvenantis Dievo tarnas priėmė žaibiškai: pasitikiu Dievu, jis manęs nenuvils. Perku. Žmonės suaukos. Dievas yra geras, jis nenuvils.

Pripažinsiu, jog iš vietos gyventojų išgirdau įvairių nuomonių.

Iki Kalėdų koplyčios sąskaitoje žiojėjo solidi 29 000 eurų “skylė”.

Tačiau kunigas nepaliovė raginti prašyti, ir…kaip visada – pasitikėti Dievu.

Besąlygiškai.

2016 01 31 parapijiečiai per mišias išgirdo liudijimą tikro Dievo pasitikėjimo stebuklo: kalėdojant aktyvusis klebonas surinko net trečdalį “kabančio” kredito.

“Šiuo metu skolos telikę tik 20 000 eurų. Mes visi, pasitikėdami Dievu, einame pirmyn, ir žengiame palaiminimų keliu”, pažymėjo kunigas.

Apie kunigo šventumo apraiškas paliudijo labai aktyvi  visuomenininkė Čepulienė.

Ji pasakoja, jog gyveno Rokuose benamis, kuris būdavo būdelėje, kažkaip ją susirentęs, ten gyveno.

Ateidavo pas Čepulius padirbėti, gaudavo pinigėlių. Kitur nueidavo, taip ir gyveno.

Galiausiai būdelėje buvo rastas negyvas.

Liudija Čepulienė, jog ji neapsikentusi skambino į morgą. Vieną kartą, kitą, paaiškėjo, jog jis guli šaldytuve, ir niekas nelaidoja. Nes turi giminaičiai atsisakyti laidoti.

Su giminaičiais, kurių net trys gyveno Rokuose, jai pačiai susikalbėti nėjo.

“Vieną dieną po mišių nuėjau pas kunigą, ir atsidusau. O jis klausia “na kas atsitiko?” Atsakiau, jog tokia situacija: guli morge žmogus. Jau antra savaitė. Niekas nelaidoja. Nes artimieji neatvyksta, neparašo kažko”.

Kun.Virginijus Gražulevičius atsakęs:

“Būtina palaidoti. Sėdam į mašiną. Žinot, kur giminaičiai gyvena?”

“Žinau”, atsakė Čepulienė.

Nuvyko. Pusseserė įsileido. Kunigas klausia, kas per situaciją, juk žmogus šaldytuve guli, reikia važiuoti, rašyti būtinai, kad laidoti. Pusseserė apsirengė, su lazdele įsėdo į kunigo mašiną.

“Tai žinai, tas kunigas taip mus ir nuvežė. Ji parašė, jog laidoti atsisako. Iš karto paskirtas valstybinis palaidojimas. Kunigas klausia tos pusseserės: “O vieta laidojimui yra juk?”

Ji atsako ” Yra, Panemunėje, giminės kapas”.

Tai paskui, vaikeli, vyksta tas valstybės lėšom laidojimas, bet kunigas ir Šv. Mišias atlaikė – aišku, dykai, ir prie kapo buvo, palaidojo, ir žinok, ketvirtynos net buvo.

Tai čia toks šventas kunigas, žinok, reikia paieškoti”, – paliudijo Čepulienė.

Užrašė – Kristina Sulikienė, rokietė, kurios tragiškai žuvusią seserį kunigas laidojo…nemokamai….Nes buvo labai daug išlaidų, kol atsiėmėme kūną iš Vilniaus morgo. Lydint karstą, kunigas giedojo pats. Nes maldininkams užpirkti neturėjome pinigų,

Po tų laidotuvių jis pradėjo labai gerai giedoti, spėju dėl to, jog sesuo turėjo fantastinį sopraną, turbūt įvyko stebuklas, ir kunigas įgavo dovaną. Dabar labai gražiai praveda visas maldas giedodamas.

Tik šito kunigo dėka, mano dėdė Viktoras yra gyvas. Nes per jo žmonos metines kunigas priėjo ir pasakė:” Tu turi pažiūrėti, kaip laikoti diedukas, tai yra labai svarbu”. O diedukas paaiškėjo laikėsi labai blogai…

Ačiū Jums Virginijau, jums rūpi gyvi žmonės labai, o kai jie miršta, jūs atiduodate didžiulę pagarbą, padedate pareiti į Tėvo namus.

Manau, jog rokiečiai turėtų pasidalinti stebuklingomis istorijomis, kurios  susijusios su šio Dievo tarno tarnyste…Nes manau, jų yra ir daugiau…

 

 

bdfd3-12b252822529

Nuotr. Prancūzijoje nuo ISIS gyventojus apgynė Kolumbijos narkobaronai. Kas gins lietuvius – kai Šiaulių misijoje kariai ištisa geria arba mušasi su vietiniais?

Lietuvoje reziduojantys NATO kariai ne pirmus metus patenka į skandalus.

Matyt, jiems šita “sargyba’ yra veikiau atostogos, arba likęs laikas iki pensijos, taigi, galima gyventi atsipalaidavus.

Šiauliuose, pranešama, paryčiais policija sučiupo kaip įtarė, neblaivų vairuotoją.

Tai buvo JAV kariškis (31 metų).

SUstabdžius policininkams kilo įtarimas, jog kariškis neblaivus. Ir tikrai – pripūtė “vos” 1,75 prom.

Spauda praneša, jog surašytas protokolas – nors nuo Naujųjų Metų gresia visiškas teisių praradimas, mašinos konfiskavimas. Matyt, amerikietį išgelbėjo buvimas kariu,

o JAV kariai juk turi imunitetą. Baudžiamoji byla turbūt net negali būti keliama. Na, ir nieko jis nepadarė tokio – laisvu nuo mūsų visų saugojimo nuo Rusijos grėsmės metu

tiesiog vairavo neblaivus.

ŽInant, kad rusai puola naktį, patys pasidarykite išvadas.

Nes kažkaip kai pasiskaitai kariškių girtumo apraiškų istorijas, jiems atrodo, jog

tik jų darbo metu reikia saugoti Lietuvą. Laisvalaikiu niekas nepuls.

Jonavoje irgi siautėjęs Miliauskas, kadaise atkariavęs Iraką ir ten įvedęs demokratiją, nukreipęs ginklą į pareigūnus, sakė, jog jis už Lietuvą kovoja.

Kriminalinės policijos vadas Matonis irgi sėdo prie vairo neblaivus, nes sužinojo svarbios informacijos apie Rusijos puolimą.

Šią versiją bandė “prastumti” teismuose.

Gal amerikietis irgi vyko su užduotimi?

 

Nuotr. Visiškai jaunatviška Seimo narė prof. Čigriejienė net nesiruošia nusileisti partijos jaunimui, ir dar perbėgusiam iš kitos partijos. N. Puteikis ruošiasi pasinaudoti konservatorių pjautynėmis.

Naglis Puteikis jau labai svajoja apie naujas vietas Seime.

O būtent sukūręs partiją, kurios nesukūrė (nors pats yra prisipažinęs, dar rugsėjo pradžioje, jog telkia partiją) – jis tikisi išlošti tose rinkiminėse apygardose, kur susipjovė konservatoriai: na kur jaunimas liepė užleisti vietą populiariems senukams, o senukai, kurie ne iš kelmo spirti, dirba su apygarda, ir yra dar sveikutėliai, nes daugelis jų – tremtiniai, todėl užsikonservavusios sveikatos – nesiruošia nusileisti.

Naglis Puteikis nepagalvojo, jog kitos partijos irgi ruošiasi išlošti iš konservatorių pjautynių.

Nes jis vienas toks gudrus…

Keisčiausia, jog Naglis Puteikis vis mini save tos naujos neapmokestinamos partijos šviesoje, tačiau pabrėžia, jog su ja yra nesusijęs.

Čia kažkoks žaidimas: čia ne mano partija, bet…balsuokite už mus!!

Pasirodo, pakanka pavažinėti po kaimus, surinkti pasakojimus, pasėdėti archyve kokį pusmetį, viską aprašyti, ir gali išvaryti iš proto bent kiek neapsiskaičiusią auditoriją.

O tokios yra absoliuti dauguma.

Jaunimas, kaip liudija bibliotekininkai, vangiai teskaito knygas. Kaimo biliotekose vaikai ateina “pašaudyti”.

Rokuose veikianti Kauno raj. bibliotekos atšaka yra unikalus pavyzdys, kaip organizuoti darbą, ir sudominti skaitytojus tam tikra tematika.

Vedėja Irena per vyrą man pasiūlė paimti Rūtos Vanagaitės knygą “Dar ne bobų vasara”.

Ilgai negalėjau prisiversti skaityti, paskui tiesiog “prarijau”.

RŪta rašo lengvai, įdomiai, įdeda išmintingų citatų iš įvairių filosofinių veikalų.

Duoda schemas, anketas, planelius – juos galima užsipildyti, jeigu knyga tavo, o iš bibliotekos pasiėmus galima atsišviesti, ir užpildyti.

Matėsi jau iš tos knygos, kad Rūta turi mokslininko gyslelę.

Todėl kai buvo paskelbta, jog ji ir EFraimas Zuroffas bei vienintelis Medininkų tragediją išgyvenęs Tomas Šernas pristatys knygą “Mūsiškiai”, skirtą žydų sunaikinimui Lietuvoje aptarti, ir pristatyti, Lietuvos spaudoje ir socialiniuose tinkluose kilo tikra isterija.

Žmonės, nesuvokdami, jog šiaušiasi prieš giluminį tyrimą – išanalizuoti ne tik liudinininkų pasakojimai, bet ir archyvinė medžiaga – baudžiamųjų bylų protokolai, apklausos, nusikaltėlių dienoraščiai, net tragiški sapnai, kurie juos kankino po nusikaltimų padarymo – taip pat šiaušiasi prieš mokslą.

Tačiau tokius tyrimus seniai atlieka istorikai etnologai. Gal tik jiems nėra pavykę sukelti šitokios isterijos viešojoje erdvėje.

Žydų problematiką tyrinėjo VDU mkslininkai, 2003 metais išėjęs rinkinys “Darbai ir dienos”, su vien žydų benduomenėms skirtais straipsniais.

Žydų Gaono muziejus vykdė tyrimą paremtą gyvų liudininkų paskojimais, vėliau darė stendus, viešino pasakojimus. Šių tyrimų tyrinėtoja irgi vardu Rūta buvo ilgai ignoruojama mokslo pasaulyje, vien už jos bandymą įsigilinti – ar žydų žudikai buvo žiaurūs ir vaikystėje?

“1999 metai. Ir man psichologijos katedros vedėja iškošia per sukąstus dantis: tu niekada nepraeisi su šita tema”, – pasakojo man Rūta, kai leidomės su ja po liudininkų namus, ir klausėmės pasakojimus.

Tie pasakojimai sukrečiantys, visam gyvenimui pakeitę mano požiūrį į šią temą.

Rūtai sakydavau, jog aš “nacionalistinio” auklėjimo, ir žydų pasakojimais esą netikiu, jie mums nori primesti kaltę.

Tuomet Rūta atsakė, jog aš galiu neiti pas liudininkus, galiu laukti jos automobilyje, nes mano pareigos labiau ir yra – vairuotojo.

Tačiau buvo labai šalta žiema, ir aš nelikau mašinoje.

Ir pasakojimas Kėdainiuose mane sukrėtė. Pasakojo mano senelių iš motinos pusės kraštietė, ir bendraamžė, moteris, gimusi 1926 metais.

Apie Rokiškio žydų žudynes. Rodė nuotraukas. Pasakojo apie Mykolą Riomerį, kurio dvare lankydavosi mano prosenelis, ir augo ir žinių sėmėsi mano senelis, kurio krikšto mama buvo M. Riomerio sesuo.

Man buvo šokas, jog aš nieko nežinojau apie Rokiškio žydų skerdynes. Jog vietos gyventojai pasipiktinę, kai 1990 metais buvo pastatytas atminimo akmuo tremtiniams, parašė raštą, ir paprašė išimti 4 pavardes iš to akmens. “Žydų žudikų toleruoti negalime. Visi dar atsimename”.

Ar apie tai dėsto mokyklose? Kur tau.

Grįžusi namo po šios sukrečiančios kelionės – o dar aplankėme ir Rozą, kuri buvo išgyvenusi 2 konclagerius, ir “Mirties maršą” – buvau tiek sukrėsta, jog 12 klasės vadovėlyje pradėjau ieškoti – negi nėra nei vieno puslapio apie tai?

Radau. Lygiai vieną puslapį. Mano regimoji atmintis man atsakė: mokytojas Sindaravičius niekada mums neliepė jo skaityti, tiesiog praleido.

Ten buvo rašoma, jog žydų žudymu susitepę apie 2000 asmenų.

Visi jie lietuvių kilmės.

Bet štai: galima tiesiog neskaityti. Ir programa S lygiu baigta, ir visi sotūs, ir laimingi,.

Ir Licėjų baigę asmenys šioje temoje į pasaulį paleisti kaip visiški dundukai.

Isterija, kuri kilo po sausio 26 dienos R. Vanagaitės pristatymo, susijusi su tuo, kad mokyklose ir visuomenėje arba nemokoma šia tema, arba skleidžiamos totalios pasakos, arba mitologemos. “Na ir kas, juk ir mus trėmė”.

Šias mitologemas galima išsioperuoti specialiuose seminaruose. Pasaulyje jau seniai žinomos taktikos, kaip galima meluoti apie Holokaustą.

Specialiuose mokymuose, kuriuos organizavo Tolerancijos centras ir JAV ambasada, ir apmokė, kaip nepasiduoti tokio tipo pasakojimams “lietuviai nekalti, nes juos pačius žydai trėmė”.

Linkime Rūtai sėkmės ir pratęsti tyrinėjimus. Juk ne visa medžiaga tilpo į knygą.

Beje, klausimas Birutei Burauskaitei: nuo kada valstybinis genocido centras turi autorines teises? Iki šiol maniau, jog pagal autorinių ir gretutinių teisių įstatymą neįmanoma įgyti autorinių teisių į visuotinai pateikiamus duomenis, mokslo tyrinėjimus, arba kaip atsitiko šiuo atveju – į butelyje užkastą dienoraštį.

Bet B. Burauskaitė gal geriau žino.

Iš tiesų konservatoriai stūmė nesaugų ir nesertifikuotč Hitachi reaktorių 2012 m. Vaizdo įraše paaiškinta, kodėl HItachi reaktorius nesaugus. Beje, Hitachi buvo pašalinta iš Suomijos Olkiluoto reaktoriaus statybos konkurso, nes neturi licencijos Europoje. 

Šiandien laikraštyje VŽ yra interviu su fiziku, atominės energetikos specialistu akademiku Jurgiu Vilimu.

Interviu jis atsako į visus laikraščio klausimus, ir nurodo, jog Vytauto Landsbergio i jo rėmėjų (Adamkaus, Karbauskio, Masiulio, bei Anūko) pareiškimai dėl Astravo AE nesaugumo – grynas populizmas ir pasirodymas prieš rinkimus.

“Rusija labai kruopščiai laikosi Helsinio sutarties, pagal kurią teikia visą informaciją kaimynėms šalimis. Rusija pirmauja pagal reaktorių prekybą”,- nurodo akademikas. “Todėl ji nerizikuotų Astravo AE atvežti nesaugų reaktorių.”

Taip pat akademikas nurodė, jog laikai pasikeitė: jeigu anksčiau manyta, jog atominė energetika pati pigiausia, dabar taip nebėra.

“Į tuos pasakymus, jog čia gal reikėjo statyti kartu, iš viso, ši energetikos rūšis paseno, ir neapsimoka nei kartu, nei atskirai”, – nukirto akademikas.

 

nuotr. : teisėjas O.Ramanauskas (dešinėje) nagrinėjo pedofilijos byla kartu su Cininu

Danutė Balsytė už tariamą komentarą įgrūsta į Lukiškių kalėjimą

„Laisvo laikraščio“ redaktoriui

Esu jūsų skaitytoja, gerbėja ir propaguotoja. Kreipiuosi iš kalėjimo, prašydama pagalbos. Viešumas yra galingas ginklas.

Jau metai, kai mane už komentarus portale lrytas.lt teisiai Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisėjas O.Ramanauskas. Medžiagą pateikė taip vadinama prokuratūra. Ištisus metus vyksta procedūrinis erzelis, taip vadinamas bylos nagrinėjimas „iš esmės“ dar neprasidėjo – aš nepasiduodu ir bandau apsiginti pati.

1. Deja, šantažinėje medžiagoje, pagal kurią jau metus esu teisiama, nėra mano komentarų, kaip pagrindinio ir vienintelio daiktinio įrodymo, nėra autentiškų komentarų tekstų, taip, kaip jie buvo paskelbti ir nėra tuos, jų autentiškumą patvirtinančių kompiuterinių laikmenų. Jeigu popieriniame leidinyje išspausdintas tekstas matosi ant popieriaus, tai internetinio teksto tikrumas ir autentiškumas gali būti  nustatomas tik pagal kompiuterines laikmenas. Aš prisipažįstu komentarus rašiusi, neneigiu kai kurių savo išsireiškimų ar pavartotų žodžių autorystės, tačiau abejoju dėl šių tekstų pilno autentiškumo. Kadangi  diskusija apie mano komentarus vyksta ne klube, bet teisme, kur man pastoviai grasinama kalėjimu, aš pareikalavau ir toliau nuosekliai reikalauju teisinio korektiškumo, t.y. įstatyminio komentarų, kaip daiktinių įrodymų, įforminimo taip, kaip tai reglamentuoja baudžiamasis kodeksas, LR BPK.

Iki pat šiandien man nesuprantama, ar prokuratūra nesugeba, ar nenori? pateikti teismui neabejotinai privalomus daiktiniu įrodymus, bet jų nėra. Aš suprantu taip, kad jeigu medžiagoje nėra autentiškų mano komentarų ir tų komentarų kompiuterinių laikmenų, kaip galimybės autentiškumą patikrinti, vadinasi, nėra už ką teisti. Nėra komentarų – nėra teismo.

Be jokios abejonės, visi mano komentarai yra tik mano asmeninės nuomonės pareiškimas. Fundamentalioji Europos teisė garantuoja teisę kiekvienam žmogui pareikšti savo nuomonę, net jeigu ta nuomonė yra atskira, ar netgi šokiruojanti. Nuomonės pareiškimas nėra joks nusikaltimas – tuo remiasi mano gynybinė pozicija.

Siekdami apriboti mano gynybines galimybes, išgamos surengė spektaklį : į numatytą teismo 2015.11.02 posėdį teismas tyčia man šaukimo nesiuntė, nei teismo sekretorė, nei paskirtas „advokatas“ telefonu nepranešė. Proceso dalyviai, žinodami, kad aš nežinau apie posėdžio datą ir laiką, ir dėl tos priežasties neatvykau, piktybiškai kenkėjiškai ir tiesiogine tyčia priėmė neteisingą, melagingą, neproporcingą, neadekvatų, paprasčiausiai aferistinę nutartį dėl mano suėmimo ir įkalinimo.

Tokiu būdų gruodžio 20 d. aš atsidūriau Vilniaus miesto areštinėje, o gruodžio 22 d. buvau perkelta į Lukiškių kalėjimą. Atlikta šlykšti procedūrinė machinacija, kurios tikslas, manipuliuojant procesu, apriboti mano laisvę, kad aš negalėčiau gintis. Juk akivaizdu, kad būdama įkalinta, aš prarandu galimybę gintis .

prokuroras Leišys žino, kad neturi D.Balstytės kaltės įrodymų, tačiau vis tiek kaltina nekaltą žmogų nebūtais dalykais

 

Čia, deja, negaliu pridėti paskutinių raštų, kokius turiu kalėjimo kameroje, ir prašau jūsų pagalbos. Viešumas yra galingas ginklas.

Gerų ateinančių Naujųjų metų, sėkmės, sveikatos, laimės.

Jūsų skaitytoja ir propaguotoja

Danutė Balsytė

 

Teisiamasis posėdis numatytas sausio 19 d. 13.15 (šiandien) Vilniaus apylinkės teisme, greičiausiai 405 salėje.

 

Danutė Balsytė

Danutė BALSYTĖ gimė 1947 m. gegužės 3 d. Kretingos raj. Reketės kaime. Mama Danutė JUOTKUTĖ-BALSIENĖ, tėvas Adomas BALSYS, abu žemaičiai. Vaikystė prabėgo BALSIŲ vandens malūno vienkiemyje, ant Blendžiavos upės skardžių — tėvas ir senelis buvo malūnininkai.

1964 m. baigė Šateikių vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus Universitetą, Alma Mater Vilnensis, Istorijos ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Baigusi dirbo redaktore Valstybiniame Spaudos komitete. Toliau studijavo filosofiją. Vėliau dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Filosofijos, teisės ir sociologijos instituto Mokslinės informacijos centro moksline sekretore.

Atgimimo laikais dalyvavo Sąjūdyje. 1994 m. įsteigė privačią leidyklą „Metskaitliai“, kurioje 1994-2000 metais leido kasmetinį almanachą „Lietuvio kalendorius“. Išėjo aštuoni „Lietuvio kalendoriaus“ leidimai, 1999 ir 2000 metais po du leidimus, nes leidinys tapo populiarus.

2001-2008 m. gyveno Šveicarijoje, Ženevoje, studijavo teisę Ženevos Universitete ir Šveicarišką gyvenimo būdą. Visą gyvenimą užsiėmusi savišvieta ir saviaukla.

Pastaraisiais metais rašo komentarus internetiniame portale lrytas.lt, daugiausia Aktualijų ir Įvykių skiltyse, taip pat portale respublika.lt. Arši nomenklatūrinės partokratijos kritikė ir nuosekli socialinio teisingumo šalininkė.

Nesisteminė, nepartinė, niekada nepriklausė jokiai partijai.

Pomėgiai: gamta, kelionės, knygos, media, poezija, filosofija, istorija, teisė, medicina.

Yra kandidatė į Lietuvos Prezidentes 2014 metų Lietuvos Prezidento rinkimuose. Rinkiminės kampanijos finansavimo sąskaita Nr. LT027230000059715993 Medicinos banke.

Kontaktinis adresas: BOX 1235, Gedimino 7, Vilnius. Kontaktinis telefonas Vilniuje 86 17 65 879.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/1404-danute-balsiene-uz-tariama-komentara-igrusta-i-lukiskiu-kalejima

zenonas lapinskas 2016-01-23 15:46

Pavyko susirišti su mėnesį iškankinta, širdies skausmų kenčiančia p. Danute, kuri sulaikyta represinių struktūrų iš kalėjimo buvo paleista 2016 01 21 d. Stiprybės gerb. Danute, Jūs ne viena.
zenonas lapinskas 2016-01-23 17:41

gerb. Danutė labai dėkoja LL redaktoriui ir visiems ją palaikantiems, nes po šios publikacijos jai atsivėrė Lukiškių kalėjimo vartai. Jai pačiai padėkos šiuo metu pasiųsti nepavyksta.

drizius1

Nuotr. Konstitucijos galiojimą Lietuvoje, žodžio laisvę atkovojęs  Aurimas Drižius vis tiek su savo laikraščiu vadinamas “prorusiška jėga”. 

Prolietuviškas yra konservatorius, buvęs ilgametis LSKP narys, kurio šoninėje linijoje yra pora tremtinių, miško brolių, kuris visur save pristato kaip „patriotą“. Čia turbūt nereikia  aiškinti visos „prolietuviškumo“ schemos: jis pasisako už toliau stekenamą kariuomenę, kuriai nereikia nei šalmų, nei neperšaunamų liemenių, nes „patriotas“ žino, jog LK skirta tik pinigų plovimui.

O prie plovimo sėdi buvę GRU, KGB karininkai, kurie kadaise pamiegoję vieną naktį ant maišų šiltoje Aukščiausioje Taryboje, po to dar pasaloje Medininkuose pabuvę, bet laiku ir su alibi grįžę į bazę – dabar užima tas šiltas vietas, ir plauna taip pinigus, kad jie spindi kaip seni sulūžę AK MT -4 šautuvai.

Šitie pinigų plovėjai turi savo žiniasklaidą, kurią užkiša tais pinigais, kurie nubyra nuo kokios nor praplauto tanko, ar supuvusio lėktuvo, kuris net neturi techninio paso.

Kad žurnalistės teisingai rašytų apie nuostabiąją LK, joms leidžiama palaidais plaukais ir avint kedais, palakstyti po Pabradės arba Gaižiūnų poligoną.

Kad niekas nežinotų, kaip plaunami pinigai LK valgyklose, atvežama pati jos ekselencija, jai vidury žiemos tiesiai į sterblę grūdama šviežių agurkų ir pomidorų, kurių kilogramo kaina tuo metu buvo 5,5 ir 2 euro atitinkamai.

Jos ekselencija nuvedama į „Geležiniam vilkui“ priklausančią lazerinę šaudyklą, ir ji kartu su nupirkta žiniasklaida aikteli, kokios geros šauktiniams sąlygos bus Gaižiūnų poligone.

Į medicinos punktą su 3 gydytojais specialistais nenueina, nes kam ten eiti, juk galima vėl nupirktai žiniasklaidai sakyti „ir gaus visą medicinos aprūpinimą“: o tai yra – bendrosios praktikos gydytoja, procedūrų kabinetas, ir ambulatorijos viršininkas.

Jeigu susižeidei akį, dėl paprasčiausio kelių mililitrų antibiotiko tave veš į Kauną, tu ten lauksi visą dieną, galiausiai gali paaiškėti, jog to antibiotiko nėra, visa laimė, jog esi įsimetęs savo antibiotiką iš namų.

Na gal ir išduotų Gaižiūnų ambulatorijos vaistinje, bet būtina specialisto apžiūra. O specialisto šitame miške nėra.

Turint nupirktą žiniasklaidą, galima meluoti ką tik nori, kad tarkime, mes visiškai priklausome NATO (nors Prezidentas Paksas, atsižvelgdamas į Berlyno sutartį, atsisakė pasirašyti neteisėtus dokumentus), neaiškinti, kodėl mūsų biudžetas neatitinka šios organizacijos standartų, kodėl mūsų lėktuvai supuvę, o kareivinės net ne caro Riuriko laikų, o iš viso, Akmens amžiaus?

Kodėl diskriminuojamos moterys, o dabar paaiškėjo, ir religinės, sociokultūrinės bendruomenės, atvirai iš jų tyčiojantis vėlgi užpirktoje žiniasklaidoje?

Kaip didelė LK palaikytoja ir siaubingų tenais sąlygų užfiksuotoja, tai ir noriu paklausti: stekenimas ir skurdinimas kariuomenės, vogimas iš ten paskutinės virvelės ir tualetinio popieriaus – čia kokia veikla? Patriotinė – ar kaip tik, kenkėjiška, svetimoms valstybėms naudinga?

Kariuomenės stekenimas ir viešas melavimas, kokia ji puiki, ir kaip atitinka NATO standartus, kai galvose XI amžius gentinio mąstymo – va čia yra “prorusiška“ arba kenkėjiška veikla.

Žodelis „prorusiška“ Lietuvoje iš esmės naudojama kaip „antivalstybiškumo“ sinonimas.

Labai įdomu buvo žiūrėti 2016 01 24 klekančią Pumprickaitę, kalbančią apie „prorusiškas“ spaudos priemones, kurių „tinklan“ aišku nežinia kokiu būdu pateko ne tik „Laisvas laikraštis“, bet ir Prezidentūros ruporas  „Karštas komentaras“ (vadinasi, JE yra prorusiška?), kai ji įrodinėjo savo  absurdiško atradimo pagrindą.

Kažkas vėl kaip ir NATO asamblėjoje, kai plk. Ltn. Guzevičius pristatė, jog Lietuva neturi absoliučiai jokio ryšio su Rusija ir Baltarusija, ir tokio ryšio eskalavimas yra antivalstybinė veikla (man įdomu, kurioje valstybėje jis mokėsi, nes atrodo, žmogus nieko nežino apie tokios LDK egzistavimą kadaise), nustatė, jog tarkime „Karšto komentaro“ antivalstybiškumas, oj, prorusiškumas, yra tame, jog kažkoks istorikas šiame laikraštyje pateikė, jog Mindaugas valstybės iš esmės nesukūrė, su kuo visiškai galima sutikti – juk tuo metu buvo gentinis periodas, kunigaikštukai pliekėsi vienas su kitu. Tai yra istoriko nuomonė, analizuojant šaltinius, skaitant knygas, gretinant, lyginant, daromos išvados.

Paaiškėjo, jog nuo šiol, kažką skaitant, reikėtų atsiklausti plk. Ltn. Guzevičiaus, kaip skaityti, ir ką skaityti, nes iki šiol buvusi istorija iš viso negalioja.

„Laisvas laikraštis“, akivaizdu, pagal klasikinį modelį tapo „Kremliaus portalu“, nes kelias savaites iš eilės spausdino kitų laisvųjų portalų priedą, kas demokratinėje visuomenėje normalu: spaudos priemonės bendradarbiauja, keičiasi informacija.

Vėl schemos viduryje nupieštas keistas portalas ldiena.lt, kuris nuo užpernai tyčia deda labai įvairių portalų straipsnius ir propaguoja „bendraportalizmą“.

Ldiena neviešina nei vienos „Laisvo laikraščio“ ar „Karšto komentaro“ straipsnio, todėl schemos melagingumas jau krenta į akis.

„Šauksmas“ iš esmės turi keletą provokacinių aspektų, ir be abejonės, turėjo užkliūti „rusų agentų“ medžiotojams. Tas provokacinis aspektas yra sena disidentinė praktika, taigi, demokratinė priemonė reikšti idėjoms.

Tačiau „medžiotojai“ tiek įsijautę, jog jie net Facebooko paspaudimus „patinka“, arba kokio straipsnio pasidalinimą laiko “agentavimu Kremliui“.

Jeigu netyčia pasidalinsi, kur Rusijos Prezidentas Putinas džiazuoja, apsuptas Holivudo aktorių – jau tau „šakutės“, tu Rusijos agentas.

Kad būtum „švariai“ prolietuviškas, tu turi gyventi smegenų blokadoje, apsimesti, jog Lietuva ribojasi su Amerika, iš kairės pusės Amerika, dešinės irgi, iš visų pusių mus supa tik Amerika, o kas sako priešingai, tas valstybės priešas.

Su tokia beprotiška schema daugelis dešiniųjų komunistų gyvena jau daugelį metų, nesvarbu, jog jie prekiavo rusiškomis dujomis, elektra – jiems galima, nes jie dešinieji, patriotai, persivertėliai, jie sertifikuoti CŽV ar dar kuriame nors Inteligencijos biure.

Tarkime aš turiu labai „dešinįjį“ pusbrolį, kuris kadaise, netekęs darbo, skraidė dirbti į Maskvą, bet turbūt šiandien sėdėdamas kažkur Dubajuje (vajei, arabų pasaulis, priešai, negalima), jis būdamas grynas patriotas, ir Atgimimo komunistų vaikis, jis spjauna ant visų kitų, kurie niekada net nebuvo Rusijoje – kai jis ten skraidė vos ne su nuolatiniu bilietu, ir turėjo solidžią algą konsultacinėje firmoje.

Tokių persivertėlių, kurie gerai gyveno iš Rytų rinkos, bet dabar rėkia, jog jinai mums nereikalinga, yra daug, jie formuoja nuomonę, jie visus, kas tik jiems nepritaria, pasiruošę nušluoti nuo žemės paviršiaus, o tam labai tinka „Rusijos agento“, „prorusiško“ arba geriausia „kremlino“ etiketė.

„Laisvas laikraštis“, berods, vienintelis Lietuvos laikraštis, kuris be iškraipymų rašo nuomones, tame pačiame laikraštyje gali susigrumti oponentai, jie gali išreikšti vienas ant kito nuomones, nes taip yra geriau, negu iš karto dešiniųjų metodika lėkti į teismą.

Šitas laikraštis atliko milžinišką pergalę, pakeldamas Lietuvos demokratijos indeksą iš labai žemos vietos prie Nikaragvos ir Ganos (demokratijos indeksas skaičiuojasi pagal baudžiamųjų bylų žurnalistam skaičių, o jis mūsuose yra klaikus), kai LAT privalėjo išaiškinti, jog Konstitucijos  44 str. numatantis, jog masinės informacijos cenzūra ir uzurpacija draudžiama, galioja.

Konstitucijos 44 str. 2 d. numato, jog draudžiama valstybės įstaigoms uzurpuoti spaudos laisvę.

Tačiau LRT tai paėmė ir padarė: būdama viešosios informacijos skleidėju, paskleidė kažkokį kliedesį sekmadienį, kai visi sugulę prie žydrųjų ekranų, atsipalaidavę nuo sekmadieninės rimties, ir šitas melas eina kiaurai visuomenei per smegenis.

(Dėl informacijos laisvės, pasakysiu, jog „Karštas komentaras“ nėra laisvas, nes jame negalima neigiamai rašyti apie Dalią Grybauskaitę, apie jos paskirtus pareigūnus – Generalinį prokurorą, VSD vadą, STT vadą. Šis laikraštis gali visas persisukti į visiškai kitą pusę, net nepaaiškinęs skaitytojams savo vėtrungės krypties priežasties. Nuomonių įvairovė neskatinama, autoriaus straipsnių ciklas gali būti kuo grubiausiai nutrauktas. Didelė dalis straipsnių yra pilnai išcenzūruojama, iškarpoma.)

Visa tai, kas vakar padaryta, yra ne tik pasiruošimas rinkimams – nes valdžioje esantys komunistai, persisukę kepuraites, oligarchai, kolchozų pirmininkai – bijo, jog praėjus 25 metams, įvyks natūrali kaita, ir jų nebebus. O kas ateis, jie bijo, nes jie pardavę Lietuvą, kaip paaiškėjo, jau net ne 50 metų, o 100 m. į priekį – jau už branduolinį šiukšlyną, neatsiklausiant mūsų, ar mes turėsime kur evakuotis, ar ne, paimti solidūs 6 mlrd., sukirsta rankomis.

„Independence“ keistas projektas irgi sukirstas rankomis neterminuotam laikui, kad Anglijos pensininkams būtų gaminamos pensijos.

Norvegijoje esančių vaikų atiminėjimas – irgi sutartas „biznis“. Yra daug įsipareigojimų, ir jeigu staiga ateis kita valdžia, žiūrėk, ar jie nepradės kaip Rumunijos parlamentas, skraidyti po tas šalis, kur pagrobti piliečiai, reikalauti kaip Čekijos prezidentas grąžinti vaikus arba nutraukti diplomatinius santykius – kas bus? Jau dabar Rasa Juknevičienė galimai naktimis nemiega, ir savo FB sienoje rašo, jog Čekijos prezidentas jai visiškai ne rodiklis, jog jis komunistas. Bet kad pati ponia buvo komjaunimo sekretorė, parašyti pamiršo.

Vytautas Landsbergis, kuris dabar reikalauja stabdyti Astravo AE statymą, kai jo statytinis Andrius Kubilius, pats fizikas, entuziastingai pritarė šiam projektui dar 2010 metais, o pakartojo šitą entuziazmą 2012 m. ir Dalia Grybauskaitė, viešai pasakiusi, jog viskas gerai, Baltarusija gali statyti ir 5 atomines, juk jos bus saugios – dabar pamiršęs savo kaip komjaunuolio nueitą kelią, vaidina didelį valstybės patriotą, ir reikalauja, kad niekada gyvenime ši pigi elektra nepatektų į Lietuvos teritoriją.

Manau, senukui atrodo, jog Lietuva su Baltarusija nesiriboja, o Astravas yra kažkur Panamoje, bet ne prie Lietuvos sienos.

Panašūs sprendimai, vien branduolinio šiukšlyno projektas, kai 2012 m. Lietuva iš esmės pasisakė prieš branduolinę energetiką, taigi, ir prieš jos bet kokius produktus Lietuvos Respublikos teritorijoje – elektra neįeina į šias sąvokas, nes ji yra saugi – rodo, jog valdantieji absoliučiai net nesiruošia čia, Lietuvoje gyventi, jog jie nori evakuotis, o mums, Lietuvos piliečiams, palikti Suomijos šiukšlių deginimo gamyklą „Fortum“, į kurią vežamos šiukšlės iš visos Europos, branduolinį šiukšlyną, kuriame bus laidojamos visos Europos branduolinės atliekos iki 2138 m., laivą „Independence“, kurio siūlomų dujų neįperka Latvija, ir net nesiruošia šito daryti. O ką su jomis mums daryti – neaišku.

Ir jiems atrodo, jog čia normali Lietuvos energetikos politika, nes taip jiems sakė draugė Amerika.

Bet draugė Amerika labai toli, jai nei šilta, nei šalta, kad Lietuva virsta sąvartynu. Juk ir buvo toks planas: padarome revoliuciją, viską sugriauname, pamažu dislokuojame kariuomenę, ir turėsime savo naująjį Afganistaną, galėsime pulti baisiąją Rusiją, kada tik panorėsime.

Tam labai tinka vis labiau nustekenama kariuomenė, kurioje nėra elementarių priemonių, net tualetinio popieriaus. Nors žurnalistas Ignas, tarnaujantis šauktinių kuopoje, meluoja, jog yra, tačiau nepatikrinus – nesužinoti. Bet to, gali būti per tikrinimą jie nuves komisiją į specialiai paruoštą kuopą: kur parodymui padarytos netgi atskiros merginų kareivinės, ko realybėje niekur nėra.

Melas per visas priemones, kokie mes, baltai, nepanašūs su artimiausiais mums genetiškai ir kultūriškai slavais, reikalingas vien supriešinimo ir karo tikslams.

O visų priemonių užčiaupimas reikalingas vėlgi savo režimo išlaikymui.

Kaip susidorta su Paksu? Pagrindinai per žiniasklaidą, kurioje juk nerašė, kad VSD nuo 1997 m. vykdė nesankcionuotą pasiklausymą, o šiam tapus Prezidentu, pamiršo išjungti pasiklausymų būdelę.

Šito tūlas pilietis iki šiol nežino, ir nenori žinoti, nes jis tiki „Lietuvos rytu“, kad buvo “tapšnojama“.

O kad labiausiai apsišiukšlino ir apsitapšnojo VSD su Konstituciniu teismu – nes uzurpavo valdžią, ir veikė aukščiau Seimo ir Prezidento – tai tūlas pilietis niekada nesužinos, jeigu jam į rankas nepaklius koks „Laisvas laikraštis“, ar koks nors nepriklausomas portalas.

Toje pačioje Amerikoje, kurios laisvę ir demokratiją šitaip valdantieji (nesvarbu, kad jie opozicijoje, jie juk žino, kad be jų niekaip) aukština, veikia labai populiarūs opoziciniai portalai, kurie atvirai skleidžia socialinio teisingumo, socializmo idėjas, o pats Obama, nors mes viešai žinome jį kaip naujų žemių nukariautoją, tose pačiose valstijose ir rūpinasi tų teisių įgyvendinimu, pensijų reformomis, bedarbių reabilitavimu – juk rašo ir rašo lietuviai iš JAV, sako, kas pas jus dedasi, mes tai gerai gyvename, nes mūsų prezidentas geras, ir sistema gera.

Kodėl ,viena vertus, rodoma į Ameriką, o kita vertus, yra įvedama Šiaurės Korėjos Europos Sąjungoje diktatūra?

Ne veltui Rusijos portalai ir tyčiodamiesi vadina taip Lietuvą, piešdami D.Grybauskaitę kaip Š. Korėjos diktatorių (nes labai panašiai jie ir rengiasi), o Liną Linkevičių piešia kaip klusnų chuntos vaduką.

Taigi, išsisėmus Ukrainos temai, Linas Linkevičius jau pigią elektros energiją blokuoja, viešai pasisakinėja – nors energetika tikrai ne URM prioritetas.

Trumpa apžvalga, kaip mes Lietuvoje tampame valstybės priešais, nes ją mylime, ir išvada viena: valdantieji tikrai turi evakuacijos vietas.

Sužinokime, kur, ir paklauskime jų: kodėl jūs taip nemylite Lietuvos, ir kiek dar vaidinsite, jog jai dirbate?

Gal laikas evakuotis, nepradėjus įrenginėti branduolinio šiukšlyno?

O be to, ar valdantieji tikrai tikisi, kad jaunoji karta tokie idiotai, ir sutiks su tuo branduoliniu šiukšlynu?

Gal sovietmetį išgyvenusieji ir sutinka su viskuo,nes jiems buvo įdiegtas vergo mentalitetas. Bet ir tai tuo metu buvo daugiau laisvių reikšti savo nuomonę: nors cenzūros komitetas egzistavo, bet buvo leidžiamas žurnalas „Šluota“, kuris atvirai tyčiojosi iš sovietų santvarkos, bet niekas to žurnalo nevadino „promerikietišku“, ir niekas nebandė jo uždaryti.

Visi tarybiniais metais leisti žurnalai ir laikraščiai buvo uždaryti šiais laikais, o „Komjaunimo tiesa“, persivadino į „Lietuvos rytą“, ir esą vienintelis tiesos, šaltinis, kaip ir ana „tiesa“.

Valdantieji, gerai įvaldę masių glušinimo metodikas, prieš kiekvieną atominę ar karinę aferą, meta gausias tautiškai nusiteikusių asmenų pajėgas. Nuoširdi vertėja Neringa Ozolina, gyvenanti Norvegijoje, ir nesidominti Lietuvos ir Europos aktualijomis,  net nesuvokia, kokios jėgos manipuliuoja ja ir tėvais, netekusiais vaikų. 

2012 05 17 Seime buvo balsuojama dėl nesertifikuoto reaktoriaus “Hitachi” statymo Lietuvoje.

Pasipriešinus Seimo nariui Šimėnui, nebuvo priimtas sprendimas.

Visa Lietuva buvo “dubasinama” su klykiančio vaiko su 8 rankytėmis vaizdu.

Buvo sakomos ugningos kalbos prie tuščios Prezidentūros.

Buvo į Klonio gatvę privežtų profesionalių aktorių taip vaidinama, jog žmonės net nesuprato, kas iš tiesų vyksta gegužės 17 dieną: ogi buvo siekiama mus paversti atominiu šiukšlynu.

Nepasidavę, konservatoriai su KGB surengė referendumą, ištaškė milijonus, ir vėl gavo neigiamą atsakymą.

Po kelerių metų vėl tas pats: atominis klausimas kaba, reikia kažkokios antros istorijos. Jos nėra. Garliavos istorija išsekusi. Nemanykite, jog L. Stankūnaitė atsitiktinai išvežta iš Lietuvos: saugumiečiai pasirūpino, kad ji nustotų savo asmeniu kurstyti aistras ir pridenginėti įvykius.

Tačiau neseniai pastebėjote, ji vėl buvo išlindusi į spaudą, o teisėsauga maloniai pranešė apie Klonio gaujos bylas.

Tačiau šita istorija jau išsekusi, reikia naujo serialo.

 

Labai tinka Gabrielius, nes vieno vaiko istorija žadina aistras, ir pritraukia prie ekranų.

Nors Gražina Leščinskienė vis dar tiki, jog lrytai ir delfiai labai nuoširdžiai nemokamai rašo apie jos istoriją, iš tiesų Gabrielius ištraukiamas tada, kai kyla koks atominis skandalas.Tik paaiškėjo, jog Visagine numatytas branduolinis šiukšlynas, automatiškai tautininkai puolė organizuoti piketo dėl vaikų (jau dabar ne dėl vaiko) grąžinimo.

Jau šiokia tokia pažanga.

Nes pernai buvo rėkiama, jog reikia grąžinti tik Gabrielių.

Kaip Klonyje aktoriai rėkavo, jog tik vienas vaikas Lietuvoje kenčia – tai Deimantė, kuri nenori eiti pas biologinę mamą.

Na kiti tūkstančiai vaikų vaikų namuose iš viso jos neturi. Ir kenčia dar labiau, negu Deimantė. Bet aktoriai turėjo vaidinti savo rolę iki galo. Drąsos kelio partija per 4 metus nepadarė nei vienos vaikų gelbėjimo akcijos, be to, jie neprisideda ir prie tautininkų organizuojamų piketų dėl Norvegijoje atiminėjamų vaikų.

Vakar, viena diena po garsaus piketo  ir konferencijos Seime (2016 01 21), Vytautas Landsbergis kalė pranešimą,jog Astravo AE yra nesaugi ir būtina ją boikotuoti.

Ir jums čia atrodo sutapimas: grąžinkite vaikus, ir iš karto atominis klausimas.

Tūkstančiai mamų dar ašaras braukia dėl Gabrieliaus ir kitų atimtų vaikų, tai kas ta atominė?

Taigi, Ramūnas Karbauskis dar plačiau “kalė”, nurodė, jog Astravo AE iš viso neatitinka jokių taisyklių, konvencijų, ir prašo Vyriausybės (Lietuvos) uždaryti Baltarusijos AE,

Nes jeigu ji pradėtų veikti, mes, runkeliai, gautume elektrą 4 kartus pigiau.

O milijonierius Ramūnas Karbauskis negali to leisti, nes jis ateina valgyti runkelių krašto, ir skleisti jiems savo suvokimą apie tai, kaip turi atrodyti kultūra (būtinai pagoniška), ir kokios ekonomikos mums reikia (jokios – svarbiausia visas jėgaines uždaryti ir sunaikinti).

Jo pozicija dėl Ignalinos fantastinė, kad “reikia palaidoti tą projektą”.

Nes niekas ten nieko  nestato, o rengia atominį šiukšlyną, kuris rinks visos Europos šiukšles, o Lietuvos žmones, tame tarpe ir Ramūnas, sirgs skydliaukės ir vėžiniais susirgimais: spėju, kad Ramūnas greičiau, nes visiškai nevartoja alkoholio, kuris radiacijos atveju dar kažkiek stabdo vėžinius procesus (Černobylyje darbininkams buvo duodamas grynas spiritas, dalis jų išgyveno vien dėl to).

Lietuvos gelbėtojai tame tarpe ir garsiausias anūkas, bei Masiulis, nurodo Tautos gelbėjimo planą, kad tik neduok dieve nepatektų pigi elektra čionais:

“Lietuvos Vyriausybė tuo pačiu turi užtikrinti, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepateks į Lietuvą, netekės per Lietuvą ir niekad nebus parduodama Lietuvos elektros rinkoje.”

Visą kliedesį galima pasiskaityti laikraštyje, kuris yra rašęs apie Astravo AE, kad tai saugus projektas (2012 m. balandžio mėn. buvo išleistas specialus numeris, kur buvo skirti 2 lapai šiam projektui).

http://www.komentaras.lt/naujienos/r-karbauskis-butina-ne-tik-blokuoti-baltarusijos-ae-statybas-bet-pagaliau-palaidoti-ir-visagino-ae-projekta?lang=

Palaidoti Visagino AE projektą, kurio ir taip nebus, nes Latvijos ekonomikos ministrė Dana Ozola aiškiai pasakė – Lietuvos gyventojų referendumo sprendimas turi įstatymo galią, o Latvija yra teisinė valstybė, todėl sutikimo Lietuvai niekada neduos – ir nekalbėti apie branduolinių atliekų aikštelę, kuriai jau visi palaiminimai iš parsidavusios ir nežinia kam tarnaujančios Vyriausybės duoti.

Žmonės, atsibuskime.

Tags:

nuclear plant in Astrav, electricity, Lithuanian government, Visaginas nuclear trash project, Belarus nuclear strategy, East Europe’s region Nuclear Security S.

 

Neseniai apskriejo Lietuvėlę ir Europą žinia, jog Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, ir netgi toks Ramūnas Karbauskis kreipėsi dėl Baltarusijos pigios elektros Lietuvai tiekimo stabdymo.

Kai Astravo AE buvo pradėta statyti, buvo tyla kaip miške prieš audrą.

Kai buvo vykdomi geologiniai tyrimai, aplinkos vertinimai, jokio skundo iš konservatorių valdomos Lietuvos Baltarusija nesulaukė (2012 m. pavasaris)

Tačiau kai paskutiniai statybos etapai vyksta ir prasidėjo sutarčių pasirašymas ir jungčių tiesimas – sukilo “Patriarchas” V. Landsbergis.

Toks įspūdis, jis, padėjęs su savo konservatoriais taip nustekenti Lietuvą, jog iš jos kaip iš karo zonos išvyko trečdalis gyventojų, o dar tiek pat negimė, nes elementariai, šeimos nustojo gimdyti – jis nori mirdamas matyti skurdžią ir dvesiančią iš bado Lietuvą.

Nes, susidaro įspūdis, toks ir buvo Atgimimo, Sąjūdžio ir visų laisvės nešėjų planas: taip sugriauti Lietuvą, kad ji nebeatsikeltų nei per 25 metus, nei per 100 metų.

Labai pigi elektra pakeltų šalies ekonomiką, atgaivintų energetikos ūkį – darbus praradę energetikos sektoriaus darbuotojai vėl galėtų grįžti prie savo mėgiamo darbo, nes elektroms jungtims pastatyti bus reikalingos didelės pajėgos.

Tiesa, kodėl Lietuva neprištaravo dėl Astravo AE? Todėl kad ją statė ir Lietuvos statybininkai, ir rangovai buvo lietuviai!!

Dėl Švedijoje organizuotos “meškiukų” provokacijos 2012 07 05, prie kurios įtariama prisidėjo Jonas Ohman ir Lietuvos konservatoriai (pamenate, kaip Juknevičienė ir Anušauskas neigė iš viso tokį skrydį?), Baltarusijos diktatorius Batia nutraukė rangos sutartį su lietuviais, ir išvarė juos iš Baltarusijos. Darbo neteko apie šimtą žmonių.

Visa tai nutylima, kad Lietuva pirma labai išlošė gerai iš šito projekto.

O poveikio aplinkai vertinimas atliktas Aplinkos ministerijoje?

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13633

Na jeigu rangovai buvo iš Lietuvos, tai 100 procentų, jog tas ankstesnis vertinimas (jis pradedamas prieš darbus, o ne juos pradėjus) buvo teigiamas.

Kai nusenęs laisvės kovotojas Joškė pradeda kelti savo revoliucijas, visada susimąstykite, ko gi jis siekia: ogi siekia jis matyti mirdamas vaizdą, apie kurį jam sakė ponas Gorbačiovas.

“Chočite nezavisimost? Budet vam chutarnaja Litva”.

Na, kad jau žmonės ir tų “chutarių” nebeturi, jau daug benamių tarsi išsvajotoje Amerikoje, lauke gyvena.

Juk nesakė profesorius, kad kai pradėsime gyventi kaip Amerikoje, tai bus įgyvendinta Harlemo patirtis…

O “Fermeriui” pats laikas stoti prieš Baltarusijos teismą dėl taikių gyventojų 1943 metais žudymo, o ne įkopus į 10 dešimtį,politikuoti, kokios elektros reikia mums, mūsų vaikams ir anūkams.

AIŠKU KAD PIGIOS.

Ačiū jau už “laisvę”. Ačiū už “chutarnąją Lietuvą”.

Beje, Karbauskis, atstovaudamas šiuos senius, prirašė kreipimųsi, kuriuose nurodo, jog Baltarusija neva neteisėtai stato AE, pažeisdama atominę saugą.

Mokame guglintis.

Štai radome gražiausią pranešimą dėl Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo, dar 2013 m.

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13633

O čia pateikiame tekstą, jeigu Karbauskiui vis tik neatsidarys dokumentai:

Siekiant kuo geresnio Lietuvos visuomenės informavimo ir užtikrinant galimybę Lietuvos visuomenei išsakyti nuomonę atominės elektrinės Baltarusijoje poveikio aplinkai vertinimo klausimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija informuoja apie Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos pateiktą Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertimą į lietuvių kalbą.

Visuomenė ir kiti suinteresuoti subjektai pastabas, pasiūlymus, komentarus dėl Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų yra kviečiami teikti Aplinkos ministerijai raštu (Aplinkos ministerija, Jakšto 4/9, Vilnius), faksu 8 5 266 3663, el. paštu r.revoldiene@am.lt, v.kalpokas@am.lt.

Kaimyninių šalių visuomenės informavimas apie atominės elektrinės statybas yra vienas iš Jungtinių Tautų  Konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) reikalavimų. Pagal Espo konvenciją, prieš priimant galutinį sprendimą dėl atominės elektrinės statybų aikštelės parinkimo bei prieš pradedant atominės elektrinės statybos darbus, turi būti pabaigtas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimo procesas (pagrindiniai šio proceso etapai – PAV dokumentacijos ir atsakymų į esminių klausimus pateikimas, viešieji projekto svarstymai poveikį patirsiančioje šalyje, ekspertų konsultacijos).

Pažymima, kad Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų vertimą į lietuvių kalbą atliko Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija neprisiima atsakomybės už Baltarusijos pateiktų dokumentų kokybę ir turinį (įskaitant neatitikimus su originaliu PAV dokumentu).

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos atsakingos institucijos (Aplinkos, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Lietuvos geologijos tarnyba, Radiacinės saugos centras, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.) išanalizavę Baltarusijos pateiktą informaciją padarė šias išvadas:

1. Baltarusijos pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijoje lietuvių kalba nėra pateikta potencialių AE statybos aikštelių alternatyvų analizė kaip to reikalauja Espo konvencija.

2. Baltarusijos pateiktos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos vertimas į lietuvių kalbą yra nekokybiškas.

3. Baltarusijos pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijoje lietuvių kalba nėra atsižvelgta į Lietuvos keliamus klausimus dėl atominės elektrinės Baltarusijoje saugos:

a. Dėl aikštelės parinkimo kriterijų.

b. Dėl išsamios ir lygiavertės potencialių AE aikštelių alternatyvų analizės (atsižvelgiant į Espo konvencijos reikalavimus).

c. Dėl Astravo aikštelės ir kitų galimų AE aikštelių tinkamumo AE statyboms.

d. Dėl seisminių Astravo aikštelės tyrimų (1887, 1893, 1896, 1908 m. Astravo AE teritorijoje buvo užfiksuoti 5-7 magnitudžių stiprumo žemės drebėjimai).

e. Dėl AE aušinimo (Baltarusijos AE numatyta aušinti Neries upės vandeniu).

f. Dėl poveikio Neries upei, jos ekosistemai, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis ir įvykus avarijai.

g. Dėl poveikio požeminiam geriamajam vandeniui Lietuvoje.

h. Dėl avarinės parengties planų parengimo (ypatingai dėl Lietuvos sostinės Vilniaus galimos evakuacijos avarijos Astravo AE atveju).

i. Dėl nepriklausomos už branduolinę saugą atsakingos institucijos – reguliatoriaus (Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimu, Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas (Gosatomnadzor) neatitinka TATENA keliamų reikalavimų nepriklausomai už branduolinę saugą atsakingai institucijai).

j. Dėl AE viso ciklo (nuo statybų iki uždarymo) finansavimo užtikrinimo (Baltarusija planuoja statyti pigiausią pasaulyje AE, tokie ketinimai nesuderinami su TATENA reikalavimais; pakankamas finansavimas – vienas TATENA kriterijų saugios atominės energetikos vystymui).

k. Dėl atsparumo testų (taip vadinamų stress testų) atlikimo pagal ES metodologiją (nors 2011 m. birželio 23 d. Baltarusija pasirašė bendrą deklaraciją su Europos Komisija dėl stress testų atlikimo pagal ES metodologiją planuojančioms ir veikiančioms AE, tačiau šiame procese Baltarusija nedalyvauja).

l. Dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (Lietuvai nėra pateikta informacija apie Baltarusijos planus tvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą).

m. Dėl AE atsparumo sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju (Baltarusijoje planuojamų montuoti reaktorių apsauginis gaubtas gali atlaikyti tik lengvojo sportinio lėktuvo (An-2; 5,7 tonos svorio) kritimą ir nėra suprojektuotas atlaikyti sunkiojo komercinio ar greitaeigio karinio lėktuvo kritimą; atkreiptinas dėmesys, kad šiandien virš Astravo aikštelės teritorijos yra intensyvus oro transporto koridorius).

Neramina tai, kad 2011 m. vasarą prie Sankt Peterburgo (Sosnovyj Bor) pagal analogišką projektą (AES-2006) statomoje Leningrad-2 AE dėl darbo broko sugriuvo 22 metrų aukščio reaktoriaus apsauginio gaubto konstrukcija. Reaktoriaus apsauginis gaubtas yra esminis AE saugos elementas, kuris turi atlaikyti sunkaus lėktuvo kritimą ir apsaugoti nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką.

n. Ir kt.

Papildomai primename, kad 2011 m. birželio mėnesį Lietuva pateikė skundą Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetui dėl galimų pažeidimų Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo proceso metu. Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas 2013 m. balandžio 15 d. paskelbtoje išvadoje konstatavo, kad Baltarusija pažeidė Espo konvencijos nuostatas atominės elektrinės Baltarusijoje atžvilgiu. Komitetas, pabrėždamas Baltarusijos įvykdytus Espo konvencijos pažeidimus, paragino Baltarusiją pateikti išsamius atsakymus į visus Lietuvos keliamus klausimus ir atsižvelgti į Lietuvos ekspertų pateiktus komentarus, taip pat užtikrinti galimybę Lietuvos visuomenei pateikti komentarus dėl šios atominės elektrinės statybų.

Siekdama užtikrinti galimybę Lietuvos visuomenei tinkamai pasirengti šio projekto pristatymui Lietuvoje (viešiesiems svarstymams), šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pateikusi prašymą Baltarusijai iki 2013 m. spalio 1 d. pateikti atsakymus į esminius klausimus dėl Baltarusijos AE saugos ir pateikti pataisytą poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją pagal Espo konvencijos reikalavimus ir Espo konvencijos Įgyvendinimo komiteto parengtas išvadas šiuo klausimu.
Priedai:

1. Baltarusijos AE PAV dokumentai (lietuvių kalba) 1 dalis

2. Baltarusijos AE PAV dokumentai (lietuvių kalba) 2 dalis

3. Baltarusijos AE PAV dokumentai (lietuvių kalba) 3 dalis

4. Baltarusijos AE PAV dokumentai (anglų kalba) 1 dalis

5. Baltarusijos AE PAV dokumentai (anglų kalba) 2 dalis

6. Baltarusijos AE PAV dokumentai (anglų kalba) 3 dalis

7. Baltarusijos AE PAV dokumentai (anglų kalba) 4 dalis

8. Baltarusijos AE PAV dokumentai (rusų kalba) 1 dalis

9. Baltarusijos AE PAV dokumentai (rusų kalba) 2 dalis

10. Baltarusijos AE PAV dokumentai (rusų kalba) 3 dalis

11. Baltarusijos AE PAV dokumentai (rusų kalba) 4 dalis

12. Baltarusijos pateikta informacija pagal Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos AE saugos (lietuvių kalba)

13. Baltarusijos pateikta informacija pagal Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos AE saugos (anglų kalba)

14. Lietuvos atsakingų institucijų atliktas Baltarusijos pateiktos informacijos įvertinimas (anglų kalba);

15. 2011 m. Baltarusijos pateiktos informacijos dėl Baltarusijos AE saugos įvertinimas (anglų kalba);

16. 2011 m. Baltarusijos pateiktos informacijos dėl Baltarusijos AE saugos pagal Lietuvos fizikos instituto užduotus klausimus įvertinimas (anglų kalba).

 

Visuomenės informavimo skyrius
2013-09-27

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13633

Kai kurie atsakymai buvo 2012 m. balandį Lietuvos spaudoje:

a. Dėl aikštelės parinkimo kriterijų. – nėra tektotinio lūžio (geologų išvada)

 

 

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTOREI

GRAŽINAI RAMANAUSKAITEI-TIUMENEVIENEI

 

 

2016 01 21 d. maždaug 23 val. per televizijos kanalą „Lietuvos rytas“ vakaro žiniose buvo rodomas būsimo straipsnio, kuris turėtų pasirodyti „Lietuvos rytas“ dienraštyje maždaug tokiu pavadinimu – „Daiva Guobienė rado užuovėją Seime“, – anonsas. Rodomame reportaže matėsi mano nuotrauka, daryta be mano leidimo Vilniaus rajono apylinkės teisme, į kurį atvykau 2015 12 18 d. į teismo posėdį pagal ieškovo Viktoro Grigo ieškinį. Kadangi nesu viešas asmuo, padariau fotografui pastabą. Vyriškis patvirtino, kad fotografuoja mane pagal „Lietuvos rytas“ redaktoriaus nurodymą, tačiau tokios nuotraukos publikavimui iš tiesų būtų reikalingas mano sutikimas. Tačiau mano sutikimo niekas taip ir nepaprašė.

O tos pačios dienos, t.y. 2016 01 21 d., 10.43 val. man paskambino iš „Lietuvos rytas“ dienraščio (taip prisistatė moteris, kuri neprisistatė savo vardu ir pavarde, neįspėjo, jog esu įrašinėjama, prisipažino apie įrašinėjimą tik po mano pastabos) ir uždavė klausimus ryšium su gaunamais dėl mano tariamai netinkamai vykdomos teisinės veiklos skundais. Vienas pokalbis vyko 41 minutę 51 sekundę. Tada pokalbis nutrūko ir buvo pratęstas 11 valandą 29 minutę – trūko 7 minutes 51 sekundes.

Pokalbių metu išdėsčiau visas svarbias aplinkybes – kas, kodėl ir kaip įtakoja asmenų skundas, tariamai man netinkamai teikiant teisines paslaugas. Nurodžiau asmenį (Skyrybų centro – UAB „Tikroji turto kaina“ vadovą Saulių Vaikšnorą), kuris dėl konfliktinių situacijų (jam reiškiu pretenzijas dėl nesumokėto už metus laiko darbo užmokesčio, jis man daro spaudimą dėl to, kad liudiju prieš jį baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra teisiamas už advokato parašų klastojimą) kenkia mano darbinei veiklai sekančiu būdu: siunčia man klientus, kuriems suteikiu paslaugas, ir, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų rezultatų (bylos paprastai būna išloštos) reiškia man pretenzijas, reikalauja iškelti baudžiamąsias bylas, teikia ieškinius teismui. Moteriškei paaiškinau, kad per trejus metus buvo pradėti bent šeši ikiteisminiai tyrimai (jie šiai dienai yra nutraukti), tada tie asmenys, įtakoti S.Vaikšnoro, suteikė jam įgaliojimus pateikti ieškinius teismui (visi ieškiniai yra atmesti).

Buvau klausiama dėl darbo pas Saulių Vaišnorą, dėl jo persekiojimo, dėl darbo Seime – ar dirbu pilnu etatu, ir kada spėju teikti paslaugas kitiems asmenims. Paaiškinau, kokiomis sąlygomis teko dirbti Skyrybų centre, kiek man S.Vaikšnoro įmonė liko skolinga, kad Seime dirbu pilnu etatu, o kelioms įmonėms teikiu paslaugas, kurios apmokomas įkainiu už vieną valandą per savaitę (įstatymu man leidžiama oficialiai dirbti pusantro etato).

Telefoninio pokalbio metu moteriškė iš „Lietuvos rytas“ minėjo pavardes tariamai manimi nuviltų klientų – Grigas, Tautavičius, Braziulevičiūtė, Motz. Aš paaiškinau, kad V.Grigas, buvęs mano klientas, atkakliai atakuotas S.Vaikšnoro, leido jam atstovauti jį teisme. Tai ir sudarė galimybę S.Vaikšnorui „pasitelkti“ į pagalbą dienraštį „Lietuvos rytas“. Tiesa, V.Grigas teisme iš esmės patvirtino mano suteiktas jam paslaugas ir net finansinę paramą, kai kreipėsi su prašymu jį paremti. V.Tatutavičius taip pat yra buvęs S.Vaikšnoro klientas, ir kaip pripažino moteris, kontaktavusi telefonu, reiškia daugiau  pretenzijų S.Vaikšnorui, nei man, buvusiai jo įmonės darbuotojai. V.Braziulevičiūtė – ilgas, nenuilstantis ir „perkamiausias“ SISTEMOS koziris. Baudžiamoji byla, kurioje ji buvo pripažinta nukentėjusioji, buvo baigta 2005 metais. Bet moteris vis dar eina ir verkia, ieškodama to, ko nepametė. S.Vaikšnoras 2004 metais buvo mano advokatu toje baudžiamojoje byloje, gynė nuo nepagrįstų V.Braziulevičiūtės kaltinimų ŠIANDIEN jis yra V.Braziulevičiūtės atstovas, tempiantis ją į visas įmanomas bylas su mano dalyvavimu, kuriose teismai jai, kaip nesusietam su byla asmeniui, neleidžia net liudyti. Bet S.Vaikšnoras tokiais savo „cirkais‘ rezultatą pasiekia – kol jis prašo V.Braziulevičiūtę apklausti liudytoja, suspėja įtakoti teismus pasakomis apie vargšę manimi tariamai nuskriaustą moterėlę. Žurnalistė buvo nustebinta, sužinojusi, kad V.Braziulevičiūtei jau išmokėta teismo priteista suma – 28 000 LT, o gruodžio mėnesį jai pervesta 2 000 EUR. Dainora Motz, mano tariama gerbėja, kreipėsi į mane dėl jos praloštos bylos revizavimo ir pretenzijos jos advokatui surašymo. Perdavė didžiulį šūsnį dokumentų, sumokėjo 1 000 LT, o aš atlikau darbą – bylą perskaičiau, jos atnaujinimui pagrindų neradau (netinkamas advokatų atstovavimas šiai dienai Lietuvoje nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu bylai atnaujinti), pretenziją advokatui surašiau. Kas gi netiko Dainorai Motz, kuri net ir po suteiktų paslaugų dar kartą kreipėsi  į mane pagalbos? Atsakymas paprastas – man net nežinant apie šios moters kažkokias man pretenzijas, jos pavardę, kaip asmens apskundusio mane prokuratūrai, 2015 metų gruodžio 22 d. paminėjo pats S.Vaikšnoras teismo posėdžio, nagrinėjant baudžiamąją byla dėl jo klastojimų, metu. Ar gali būti įtikinamesnis patvirtinimas tam, kad šiam cirkui vadovauja S.Vaikšnoras, turintis ryšių „Lietuvos rytas“ dienraštyje.

Paskutinį teiginį remiu ne samprotavimais, o jo ilgalaike pažintimi su Laima Lavyste, „Lietuvos rytas“ dienraščio žurnaliste. Juk būtent L.Lavaste, paprašyta S.Vaikšnoro, parašė straipsnį „Lietuvos teisėjų nuodėmės – ir viešos, ir nutylimos”. Interviu vyko jaukiame žurnalistės bute, esančiame …. (etikos ir geros moralės sumetimais nutylėsiu tikslų adresą, galiu paminėti tik tiek, kad jis yra netoli K.Sirvydo skersgatvio), į kurį buvau atvežta S.Vaikšnoro. Interviu metu aš pasakojau apie problemas prokuratūros darbe, o S.Vaikšnoras „plaikstėsi“ apie teisėjų nuodėmes, skaičiuodamas, kiek kainuoja darbo vietą Aukščiausiajam teisme. Kaip po pokalbio S.Vaikšnoro paklausiau, kaip, jei kils pretenzijos dėl straipsnio turinio, jis įrodys savo „paskaičiavimus“, S.Vaikšnoras patikino, kad L.Lavaste pažadėjo neatskleisti savo informacijos šaltinio. Taip žurnalistės straipsnyje informacijos šaltiniu tapo mistinis teisėjas.

Ir jei dėl mano pasisakymų apie prokuratūros bėdas niekas pretenzijų nereiškė, dėl teisėjų darbo vietos „įkainių“ ir kitų pasisakymų pasipiktino mano buvęs dėstytojas, tuometinis Aukščiausiojo Teismo teisėjas Jonas Prapiestis. Žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla. Aš tuoj pat pasisiūliau atskleisti mane, kaip vieną iš informacijos šaltinių, paaiškinau, kad kiekvienam savo teiginiui turiu įrodymus ir galiu apsiginti. Tačiau L.Lavaste mano pasiūlymu nepasinaudojo. Ir tai paaiškinama – atskleidusi vieną iš informacijos šaltinių, jį negalėtų nutylėti kitą, kuriuo buvo S.Vaikšnoras. O šis ponas tokio sutikimo jai nedavė. Beto, reikėjo gelbėti ir „Lietuvos rytas“ dienraščio „veidą“ – S.Vaikšnoras nėra tas subjektas, kurio interviu oficialiai ir atvirai galėtų spausdinti toks save gerbiantis ir taip save pozicionuojantis spaudinys, kaip „Lietuvos rytas“.

Beje, tada man ir tapo atgrasu nuo tokio dienraščio fariziejiškumu – informaciją renka „sąvartynuose“ (pagal jų vertinimą), vynioja į patrauklų „popieriuką“ ir pateikia, kaip nekvestionuojamą tiesą, skelbiamą patikimo šaltinio.

Man garbė pažymėti, kad ne visos Lietuvoje esančios žiniasklaidos priemonės yra tokios neišrankios ir priklausomos. Kai S.Vaikšnoras apskundė „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už tai, kad jis atsisakė atspausdinti jo siūlomą straipsnį apie mane, redaktorius buvo apskųstas Žurnalistų etikos komisijai.

2015 09 14 d. Žurnalistų etikos komisijos inspektoriaus tarnybos sprendimu S.Vaikšnoro skundas dėl „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus atsisakymo spausdinti jo straipsnį buvo atmestas. Sprendime akcentuojama, kad „prašomo paskelbti straipsnio turinys yra pagal savo pobūdį yra žeminantis, diskredituojantis bei sukeliantis neigiamą visuomenės nuomonę apie D.Guobienę“.

Dar „Lietuvos rytas“ žurnalistei papasakojau, kad S.Vaikšnoras 2015 metų pavasarį skambino Seimo nariui Audriui Nakui, reikalavo nepriimti manęs į darbą, visaip šmeižė mane. Moteris net paprašė, kad Seimo narys tai patvirtintų – Seimo nariui Audriui Nakui sutikus, perdaviau jai Seimo nario telefono numerį.

Bet jau tada pagalvojau, kad iš „Lietuvos rytas“ dienraščio neverta tikėtis objektyvumo. Tiek pilta purvo ant Seimo nario Audriaus Nako (buvo surašytas skundas ir Žurnalistų etikos komisijai), tiek nepalankios SISTEMAI veiklos vykdo Seimo narys – ar SISTEMINIS spausdinys gali išlikti nešališkas, kai atsiranda galimybė „įkąsti“ bent jau Seimo nario aplinkai?

Juk SISTEMOS žiniasklaida tyli, kaip vandens į burną paėmusi. Apie viską, ką nuveikia Audrius Nakas – jo tyrimai, pareiškimai dėl korupcijos viešųjų pirkimų, sveikatos apsaugos, užsienio reikalų ir kitose srityse, rengiamos preskonferencijos, politinės iniciatyvos, – visa tai SĄMONINGAI, SISTEMINGAI nutylima. Vyksta visiška informacinė blokada!

O paraleliai siekiama diskredituoti Seimo nario aplinką – žiūrėkite, kas dirba jo  padėjėjais! Jau vien ko vertas straipsnio pavadinimas, parodytas anonse – „… rado užuovėją Seime“. Apie kokią užuovėją kalba dienraštis? Beveik visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, iki man pradėjus dirbti Seime. Seimo nario padėjėjai netaikoma  parlamentinė neliečiamybė. Tai nuo kokio „vėjo“ mane apsaugo darbas Seime?

Manau, kad visa ši SISTEMOS kompanija turi būti įvertinta taip, kaip ir prieš tai padaryta Žurnalistų etikos komisijos išvadoje – tiek anonsas, tiek būsimas straipsnis „…savo pobūdį yra žeminantis, diskredituojantis bei sukeliantis neigiamą visuomenės nuomonę apie D.Guobienę“. Tuo labiau, kad žurnalistė atsisakė mano pasiūlymo susipažinti su mano turimais dokumentais, paneigiančiais metamus man melagingus kaltinimus.

Aš vis dar naiviai tikėjausi, kad žurnalistinis tyrimas išsaugos bent kokį objektyvumą. Tačiau dabar, įvertinusi tam tikrus įvykius laiko atžvilgiu, suprantu, jog šiandienos rytinis pokalbis telefonu buvo tik formalus veiksmas, suteikiant galimybę pasisakyti kitai pusei, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas. Jei buvau fotografuojama 2015 12 18 d., tačiau su manimi buvo pabendrauta tik 2016 01 21 d., t.y. daugiau nei po mėnesio, atsisakyta susipažinti su mano turimais ir teikiamais dokumentais, jau paruošus būsimo straipsnio anonsą, o reiškia ir patį straipsnį atidavus spausdinti – apie kokį objektyvų žurnalistinį tyrimą galima kalbėti?

 

 

Prašau įvertinti dienraščio „Lietuvos rytas“ ir televizijos kanalo „Lietuvos rytas“ paskleistą apie mane informaciją Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų ribose.

Taip pat prašau išreikalauti telefoninio pokalbio, vykusio 2016 01 21 d., garso įrašą, kuris, turiu pagrindo manyti, bus sunaikintas.

 

 

Pagarbiai,

Daiva Guobienė

http://www.laisvaslaikrastis.lt/1439-daiva-guobiene-vyksta-visiska-informacine-blokada