Daiva Guobienė : “Vyksta visiška informacinė blokada!”

Posted: January 23, 2016 in Uncategorized

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTOREI

GRAŽINAI RAMANAUSKAITEI-TIUMENEVIENEI

 

 

2016 01 21 d. maždaug 23 val. per televizijos kanalą „Lietuvos rytas“ vakaro žiniose buvo rodomas būsimo straipsnio, kuris turėtų pasirodyti „Lietuvos rytas“ dienraštyje maždaug tokiu pavadinimu – „Daiva Guobienė rado užuovėją Seime“, – anonsas. Rodomame reportaže matėsi mano nuotrauka, daryta be mano leidimo Vilniaus rajono apylinkės teisme, į kurį atvykau 2015 12 18 d. į teismo posėdį pagal ieškovo Viktoro Grigo ieškinį. Kadangi nesu viešas asmuo, padariau fotografui pastabą. Vyriškis patvirtino, kad fotografuoja mane pagal „Lietuvos rytas“ redaktoriaus nurodymą, tačiau tokios nuotraukos publikavimui iš tiesų būtų reikalingas mano sutikimas. Tačiau mano sutikimo niekas taip ir nepaprašė.

O tos pačios dienos, t.y. 2016 01 21 d., 10.43 val. man paskambino iš „Lietuvos rytas“ dienraščio (taip prisistatė moteris, kuri neprisistatė savo vardu ir pavarde, neįspėjo, jog esu įrašinėjama, prisipažino apie įrašinėjimą tik po mano pastabos) ir uždavė klausimus ryšium su gaunamais dėl mano tariamai netinkamai vykdomos teisinės veiklos skundais. Vienas pokalbis vyko 41 minutę 51 sekundę. Tada pokalbis nutrūko ir buvo pratęstas 11 valandą 29 minutę – trūko 7 minutes 51 sekundes.

Pokalbių metu išdėsčiau visas svarbias aplinkybes – kas, kodėl ir kaip įtakoja asmenų skundas, tariamai man netinkamai teikiant teisines paslaugas. Nurodžiau asmenį (Skyrybų centro – UAB „Tikroji turto kaina“ vadovą Saulių Vaikšnorą), kuris dėl konfliktinių situacijų (jam reiškiu pretenzijas dėl nesumokėto už metus laiko darbo užmokesčio, jis man daro spaudimą dėl to, kad liudiju prieš jį baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra teisiamas už advokato parašų klastojimą) kenkia mano darbinei veiklai sekančiu būdu: siunčia man klientus, kuriems suteikiu paslaugas, ir, nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų rezultatų (bylos paprastai būna išloštos) reiškia man pretenzijas, reikalauja iškelti baudžiamąsias bylas, teikia ieškinius teismui. Moteriškei paaiškinau, kad per trejus metus buvo pradėti bent šeši ikiteisminiai tyrimai (jie šiai dienai yra nutraukti), tada tie asmenys, įtakoti S.Vaikšnoro, suteikė jam įgaliojimus pateikti ieškinius teismui (visi ieškiniai yra atmesti).

Buvau klausiama dėl darbo pas Saulių Vaišnorą, dėl jo persekiojimo, dėl darbo Seime – ar dirbu pilnu etatu, ir kada spėju teikti paslaugas kitiems asmenims. Paaiškinau, kokiomis sąlygomis teko dirbti Skyrybų centre, kiek man S.Vaikšnoro įmonė liko skolinga, kad Seime dirbu pilnu etatu, o kelioms įmonėms teikiu paslaugas, kurios apmokomas įkainiu už vieną valandą per savaitę (įstatymu man leidžiama oficialiai dirbti pusantro etato).

Telefoninio pokalbio metu moteriškė iš „Lietuvos rytas“ minėjo pavardes tariamai manimi nuviltų klientų – Grigas, Tautavičius, Braziulevičiūtė, Motz. Aš paaiškinau, kad V.Grigas, buvęs mano klientas, atkakliai atakuotas S.Vaikšnoro, leido jam atstovauti jį teisme. Tai ir sudarė galimybę S.Vaikšnorui „pasitelkti“ į pagalbą dienraštį „Lietuvos rytas“. Tiesa, V.Grigas teisme iš esmės patvirtino mano suteiktas jam paslaugas ir net finansinę paramą, kai kreipėsi su prašymu jį paremti. V.Tatutavičius taip pat yra buvęs S.Vaikšnoro klientas, ir kaip pripažino moteris, kontaktavusi telefonu, reiškia daugiau  pretenzijų S.Vaikšnorui, nei man, buvusiai jo įmonės darbuotojai. V.Braziulevičiūtė – ilgas, nenuilstantis ir „perkamiausias“ SISTEMOS koziris. Baudžiamoji byla, kurioje ji buvo pripažinta nukentėjusioji, buvo baigta 2005 metais. Bet moteris vis dar eina ir verkia, ieškodama to, ko nepametė. S.Vaikšnoras 2004 metais buvo mano advokatu toje baudžiamojoje byloje, gynė nuo nepagrįstų V.Braziulevičiūtės kaltinimų ŠIANDIEN jis yra V.Braziulevičiūtės atstovas, tempiantis ją į visas įmanomas bylas su mano dalyvavimu, kuriose teismai jai, kaip nesusietam su byla asmeniui, neleidžia net liudyti. Bet S.Vaikšnoras tokiais savo „cirkais‘ rezultatą pasiekia – kol jis prašo V.Braziulevičiūtę apklausti liudytoja, suspėja įtakoti teismus pasakomis apie vargšę manimi tariamai nuskriaustą moterėlę. Žurnalistė buvo nustebinta, sužinojusi, kad V.Braziulevičiūtei jau išmokėta teismo priteista suma – 28 000 LT, o gruodžio mėnesį jai pervesta 2 000 EUR. Dainora Motz, mano tariama gerbėja, kreipėsi į mane dėl jos praloštos bylos revizavimo ir pretenzijos jos advokatui surašymo. Perdavė didžiulį šūsnį dokumentų, sumokėjo 1 000 LT, o aš atlikau darbą – bylą perskaičiau, jos atnaujinimui pagrindų neradau (netinkamas advokatų atstovavimas šiai dienai Lietuvoje nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu bylai atnaujinti), pretenziją advokatui surašiau. Kas gi netiko Dainorai Motz, kuri net ir po suteiktų paslaugų dar kartą kreipėsi  į mane pagalbos? Atsakymas paprastas – man net nežinant apie šios moters kažkokias man pretenzijas, jos pavardę, kaip asmens apskundusio mane prokuratūrai, 2015 metų gruodžio 22 d. paminėjo pats S.Vaikšnoras teismo posėdžio, nagrinėjant baudžiamąją byla dėl jo klastojimų, metu. Ar gali būti įtikinamesnis patvirtinimas tam, kad šiam cirkui vadovauja S.Vaikšnoras, turintis ryšių „Lietuvos rytas“ dienraštyje.

Paskutinį teiginį remiu ne samprotavimais, o jo ilgalaike pažintimi su Laima Lavyste, „Lietuvos rytas“ dienraščio žurnaliste. Juk būtent L.Lavaste, paprašyta S.Vaikšnoro, parašė straipsnį „Lietuvos teisėjų nuodėmės – ir viešos, ir nutylimos”. Interviu vyko jaukiame žurnalistės bute, esančiame …. (etikos ir geros moralės sumetimais nutylėsiu tikslų adresą, galiu paminėti tik tiek, kad jis yra netoli K.Sirvydo skersgatvio), į kurį buvau atvežta S.Vaikšnoro. Interviu metu aš pasakojau apie problemas prokuratūros darbe, o S.Vaikšnoras „plaikstėsi“ apie teisėjų nuodėmes, skaičiuodamas, kiek kainuoja darbo vietą Aukščiausiajam teisme. Kaip po pokalbio S.Vaikšnoro paklausiau, kaip, jei kils pretenzijos dėl straipsnio turinio, jis įrodys savo „paskaičiavimus“, S.Vaikšnoras patikino, kad L.Lavaste pažadėjo neatskleisti savo informacijos šaltinio. Taip žurnalistės straipsnyje informacijos šaltiniu tapo mistinis teisėjas.

Ir jei dėl mano pasisakymų apie prokuratūros bėdas niekas pretenzijų nereiškė, dėl teisėjų darbo vietos „įkainių“ ir kitų pasisakymų pasipiktino mano buvęs dėstytojas, tuometinis Aukščiausiojo Teismo teisėjas Jonas Prapiestis. Žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla. Aš tuoj pat pasisiūliau atskleisti mane, kaip vieną iš informacijos šaltinių, paaiškinau, kad kiekvienam savo teiginiui turiu įrodymus ir galiu apsiginti. Tačiau L.Lavaste mano pasiūlymu nepasinaudojo. Ir tai paaiškinama – atskleidusi vieną iš informacijos šaltinių, jį negalėtų nutylėti kitą, kuriuo buvo S.Vaikšnoras. O šis ponas tokio sutikimo jai nedavė. Beto, reikėjo gelbėti ir „Lietuvos rytas“ dienraščio „veidą“ – S.Vaikšnoras nėra tas subjektas, kurio interviu oficialiai ir atvirai galėtų spausdinti toks save gerbiantis ir taip save pozicionuojantis spaudinys, kaip „Lietuvos rytas“.

Beje, tada man ir tapo atgrasu nuo tokio dienraščio fariziejiškumu – informaciją renka „sąvartynuose“ (pagal jų vertinimą), vynioja į patrauklų „popieriuką“ ir pateikia, kaip nekvestionuojamą tiesą, skelbiamą patikimo šaltinio.

Man garbė pažymėti, kad ne visos Lietuvoje esančios žiniasklaidos priemonės yra tokios neišrankios ir priklausomos. Kai S.Vaikšnoras apskundė „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už tai, kad jis atsisakė atspausdinti jo siūlomą straipsnį apie mane, redaktorius buvo apskųstas Žurnalistų etikos komisijai.

2015 09 14 d. Žurnalistų etikos komisijos inspektoriaus tarnybos sprendimu S.Vaikšnoro skundas dėl „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus atsisakymo spausdinti jo straipsnį buvo atmestas. Sprendime akcentuojama, kad „prašomo paskelbti straipsnio turinys yra pagal savo pobūdį yra žeminantis, diskredituojantis bei sukeliantis neigiamą visuomenės nuomonę apie D.Guobienę“.

Dar „Lietuvos rytas“ žurnalistei papasakojau, kad S.Vaikšnoras 2015 metų pavasarį skambino Seimo nariui Audriui Nakui, reikalavo nepriimti manęs į darbą, visaip šmeižė mane. Moteris net paprašė, kad Seimo narys tai patvirtintų – Seimo nariui Audriui Nakui sutikus, perdaviau jai Seimo nario telefono numerį.

Bet jau tada pagalvojau, kad iš „Lietuvos rytas“ dienraščio neverta tikėtis objektyvumo. Tiek pilta purvo ant Seimo nario Audriaus Nako (buvo surašytas skundas ir Žurnalistų etikos komisijai), tiek nepalankios SISTEMAI veiklos vykdo Seimo narys – ar SISTEMINIS spausdinys gali išlikti nešališkas, kai atsiranda galimybė „įkąsti“ bent jau Seimo nario aplinkai?

Juk SISTEMOS žiniasklaida tyli, kaip vandens į burną paėmusi. Apie viską, ką nuveikia Audrius Nakas – jo tyrimai, pareiškimai dėl korupcijos viešųjų pirkimų, sveikatos apsaugos, užsienio reikalų ir kitose srityse, rengiamos preskonferencijos, politinės iniciatyvos, – visa tai SĄMONINGAI, SISTEMINGAI nutylima. Vyksta visiška informacinė blokada!

O paraleliai siekiama diskredituoti Seimo nario aplinką – žiūrėkite, kas dirba jo  padėjėjais! Jau vien ko vertas straipsnio pavadinimas, parodytas anonse – „… rado užuovėją Seime“. Apie kokią užuovėją kalba dienraštis? Beveik visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, iki man pradėjus dirbti Seime. Seimo nario padėjėjai netaikoma  parlamentinė neliečiamybė. Tai nuo kokio „vėjo“ mane apsaugo darbas Seime?

Manau, kad visa ši SISTEMOS kompanija turi būti įvertinta taip, kaip ir prieš tai padaryta Žurnalistų etikos komisijos išvadoje – tiek anonsas, tiek būsimas straipsnis „…savo pobūdį yra žeminantis, diskredituojantis bei sukeliantis neigiamą visuomenės nuomonę apie D.Guobienę“. Tuo labiau, kad žurnalistė atsisakė mano pasiūlymo susipažinti su mano turimais dokumentais, paneigiančiais metamus man melagingus kaltinimus.

Aš vis dar naiviai tikėjausi, kad žurnalistinis tyrimas išsaugos bent kokį objektyvumą. Tačiau dabar, įvertinusi tam tikrus įvykius laiko atžvilgiu, suprantu, jog šiandienos rytinis pokalbis telefonu buvo tik formalus veiksmas, suteikiant galimybę pasisakyti kitai pusei, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas. Jei buvau fotografuojama 2015 12 18 d., tačiau su manimi buvo pabendrauta tik 2016 01 21 d., t.y. daugiau nei po mėnesio, atsisakyta susipažinti su mano turimais ir teikiamais dokumentais, jau paruošus būsimo straipsnio anonsą, o reiškia ir patį straipsnį atidavus spausdinti – apie kokį objektyvų žurnalistinį tyrimą galima kalbėti?

 

 

Prašau įvertinti dienraščio „Lietuvos rytas“ ir televizijos kanalo „Lietuvos rytas“ paskleistą apie mane informaciją Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų ribose.

Taip pat prašau išreikalauti telefoninio pokalbio, vykusio 2016 01 21 d., garso įrašą, kuris, turiu pagrindo manyti, bus sunaikintas.

 

 

Pagarbiai,

Daiva Guobienė

http://www.laisvaslaikrastis.lt/1439-daiva-guobiene-vyksta-visiska-informacine-blokada

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s