Archive for February, 2016

Kuo naudingas nakvišų aliejus?

Posted: February 27, 2016 in Uncategorized

nakviša

Nakvišų aliejus

Dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.) – tai Šiaurės Amerikos augalas, kurį senovės indėnai ypač vertino ir tikėjo, kad šio augalo šaknų gėrimas suteikia antgamtinių jėgų. Į Europą nakviša buvo atvežta XII amžiuje, tuometiniams europiečiams tai atrodė stebuklingas augalas, galintis išgydyti nuo visų ligų.

Mūsų laikais, nuodugniai ištyrus nakvišos cheminę sudėtį bei ją sudarančių junginių savybes, šio augalo preparatai tampa populiarūs ir svarbūs dėl savo unikalių savybių.

Kuo naudingas nakvišų aliejus?

Nakvišų aliejus vertinamas kaip polinesočiųjų (linolo, γ linoleno, α linoleno rūgščių) rūgščių šaltinis. Nepakeičiamos riebalų rūgštys (polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys) yra būtinos daugeliui medžiagų apykaitos procesų, yra energijos šaltinis, visų ląstelių membranų sudėtinė dalis, jos slopina uždegimą, įtakoja krešėjimą ir kraujospūdį, stiprina imunitetą. Organizmas šių rūgščių nesintetina, jų būtina gauti su maistu. Mokslininkai teigia, kad žmogus su maistu per parą turi gauti 1–2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių. O geriausia šias medžiagas gauti iš unikalaus gamtos aliejaus. γ linoleno rūgštis reikalinga prostaglandinų sintezei organizme, kurie reguliuoja moteriškų hormonų apykaitą, todėl manoma, kad nakvišų aliejus gali sumažinti premenstruacinius (PMS) simptomus. Taip pat ši rūgštis yra būtina riebaluose tirpiems vitaminams pasisavinti ir apsaugoti nuo oksidacijos.

PMS, menopauzės simptomai, mastopatija

Neprognozuojama nuotaikų kaita, padidėjęs jautrumas, irzlumas, ašaros dėl nereikšmingų dalykų, skausminga krūtinė, pilvo skausmai – tai tik dalis PMS simptomų (PMS – premenstruacinis sindromas). Kiekvieną mėnesį dauguma moterų skundžiasi šiais ir daugeliu kitų PMS simptomų. Todėl vis didesnį susidomėjimą kelia γ linoleno rūgštis, kuri ypač svarbi moters organizmui. γ linoleno rūgštis yra prostaglandinų pirmtakas organizme. Prostaglandinai veikia kaip hormonai (labai veikli biologinių junginių frakcija), reguliuoja daugelį funkcijų organizme – saugo nuo uždegimo, stimuliuoja imuninių ląstelių funkciją, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, kraujo krešėjimą, slopina premenstruacinio sindromo simptomus: galvos skausmą, depresiją, dirglumą, pilvo pūtimą, krūtų jautrumą, reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujo spaudimą, kraujo krešėjimą. Bet koks prostaglandinų balanso pokytis sukelia menstruacijų ciklo nukrypimus, kiaušialąstės judėjimo kiaušintakiu sutrikimus ir kt. Pastebėta, kad moterys, kurių organizme yra mažesnis γ linoleno rūgšties kiekis, labiau jaučia PMS simptomus, ypač krūtinės skausmus. Todėl papildomas šios rūgšties įvedimas į organizmą normalizuoja ir palaiko normalų menstruacinį ciklą, mažina premenstruacinio sindromo bei menopauzės negalavimus. Prostaglandinai, kurie sintetinami iš γ linoleno rūgšties, moters organizme padeda atkurti normalią moteriškų hormonų pusiausvyrą tiek sumažėjus estrogenų kiekiui (premenopauzės ir pomenopauzės laikotarpiu), tiek esant jų pertekliui (kai jaunas moteris vargina PMS). Be to, profilaktiškai vartojant nakvišų aliejų, galima sumažinti mastopatijos riziką.

Oda ir nakvišų aliejus

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad natūralūs gamtiniai antioksidantai saugo odą nuo ultravioletinių spindulių, paruošdami ją iš vidaus, stimuliuodami odos apsauginius mechanizmus. Nakvišų aliejuje esantis vitaminas E neutralizuoja toksinius fiziologinių procesų metu organizme susidarančius laisvuosius radikalus. Puiki priemonė nuo raukšlių susidarymo. Gydo egzemą, dermatitus, odos suerzinimus. Tinka probleminių odos vietų priežiūrai. Nakvišų aliejus veikdamas raminamai ir slopina uždegimą, padeda įveikti odos paraudimus ir niežėjimą egzemos, žvynelinės atvejais. Aliejumi tepant nudegimo sukeltus randus ar saulės nudegintą odą, ji daug greičiau atsinaujina. Riebalų rūgštys (linolo, γ linoleno rūgštis), esančios nakvišų aliejuje, labai reikalingos odos barjerinei funkcijai palaikyti – esant laisvųjų radikalų atakoms, perdozavus ultravioletinių spindulių, pvz., per ilgai pabuvus saulėje. Be to, riebalų rūgštys slopina fermento 5-α reduktazės veiklą, kuris yra pagrindinis riebios odos kaltininkas. Todėl jos naudingos esant acne vulgaris (paprastieji spuogai) bei alerginėms odos reakcijoms. Aliejumi gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, jis stiprina plaukus, nagus, gražina odą.

Kokioms odos problemoms esant patariama gerti nakvišų aliejų?

  • Odos būklės pagerinimui;
  • Ilgai gyjančių žaizdų gydymui;
  • Odos atjauninimui (ir po plastinių operacijų);
  • Odos tamprumo išsaugojimui po staigaus svorio kritimo;
  • Gydant paprastuosius spuogus, ypatingai jeigu spuogai išlenda prieš kiekvieną menstruacijų ciklą;
  • Slopinti alergines odos reakcijas, egzeminio pobūdžio odos pakenkimus;
  • Gerinti estetinę odos išvaizdą.

Pradūrus kapsulę, kosmetologė rekomenduoja nakvišų aliejumi patepti nagus, odeles. Nakvišų aliejus maitina nagus, minkština odeles aplink nagus, jos netrūkinėja, o nagai nesisluoksniuoja, tampa sveikesni ir gražesni.

Žiemą ypač šerpetoja oda aplink lūpas, trūkinėja lūpų kampučiai. Sutrūkinėjusias vietas patepus nakvišų aliejumi, oda suminkštėja ir nebetrūkinėja. Nakvišų aliejuje, be kitų naudingų medžiagų, yra ir vitamino E, kuris žinomas kaip „odos ir kraujagyslių elastingumo vitaminas“, turintis stiprų antioksidantinį poveikį.

Todėl nakvišų aliejus ypač naudingas odai – gerina odos medžiagų apykaitą, atjaunina, saugo odą nuo senėjimo ir žalingo aplinkos poveikio. Be to, nakvišų aliejus gali būti naudingas sergantiems dermatitu, slopina alergines odos reakcijas, egzeminio pobūdžio odos pakenkimus.

Kraujospūdis, aterosklerozė

Nakvišų aliejuje esančios omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys (α linoleno) iškart veikia keletą aterosklerozės vystymosi veiksnių: mažina kraujyje cirkuliuojančių trigliceridų ir didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) – „gerojo” – cholesterolio kiekį. Esant dideliam trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) – „blogojo” – cholesterolio kiekiui, ant kraujagyslių sienelių formuojasi riebalinės plokštelės, kurios mažina kraujagyslių skersmenį ir pralaidumą. Vystosi aterosklerozė su visomis savo pasekmėmis – infarktu, insultu, atminties praradimu.

Nakvišų aliejus mažina kraujo spaudimą ir krešėjimą, palaiko arterijų sienelių elastingumą bei reguliuoja širdies ritmą. Taip jos ankstyvoje stadijoje stabdo aterosklerozinės plokštelės formavimąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl gali veiksmingai apsaugoti nuo aterosklerozės, o kartu ir nuo koronarinės širdies ligos. Polinesočiosios riebalų rūgštys gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina kraujospūdį.

Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys mažina homocisteino kiekį ir kraujo klampumą, kitaip sakant, skystina kraują. Nakvišų aliejuje esanti γ linoleno rūgštis padeda organizme palaikyti nesočiųjų riebalų rūgščių pusiausvyrą.

Astma, bronchitas

Nakvišų aliejus palengvina kvėpavimą astmos atvejais, skatina hepatocitų atsinaujinimą, ramina kvėpavimo takus, slopina uždegimą, palengvina atsikosėjimą. Nakvišų aliejus naudingas astmos, plaučių uždegimo, lėtinio bronchito profilaktikai.

Reumatoidinis artritas

Nakvišų aliejuje esančios omega-3 riebalų rūgštys gerina kalcio absorbciją, greitina sąnarių traumų gijimą, padeda sušvelninti ūminius ir lėtinius sąnarių skausmus, malšinti uždegimą bei tinimą. Nakvišų aliejų patartina vartoti patyrus sąnarių traumas (raiščių, sausgyslių patempimai), taip pat sergant reumatoidiniu artritu, osteoporoze.

Gerybinė prostatos hiperplazija

Nakvišų aliejuje esančios omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys mažina prostatos padidėjimo ir uždegimo tikimybę, padeda įveikti tokį padidėjusios prostatos simptomą, kaip dažnas ir skausmingas šlapinimasis. Nakvišų aliejus slopina fermento 5-α reduktazės, kuris ir skatina prostatos išviešėjimą, veiklą.Omega-3 riebalų rūgščių dėka paspartėja kraujo tekėjimas dubens srityje, todėl mažėja nevaisingumo bei impotencijos rizika.

Nervų sistema

Yra duomenų, leidžiančių teigti, kad omega-3 preparatų vartojimas gali sumažinti depresinės būklės atsiradimo tikimybę, turi įtakos atminčiai gerinti. Nakvišų aliejuje, be omega-3 riebiųjų rūgščių, yra ir triptofano – serotonino pirmtako, kuris yra pagrindinis „nuotaikos hormonas”, reguliuojantis mūsų įvairias emocijas, išraiškas, depresiją.

Nakviša – žolinis preparatas, labiausiai vertinamas dėl γ linoleno rūgšties, turinčios teigiamą poveikį organizmui gydant lėtines ligas.

Taigi pagrindinės nakvišų aliejaus savybės:

  • menstruacinio ciklo reguliavimas,
  • odos būklės gerinimas,
  • liekninamasis poveikis.

http://www.nebijokgyventi.lt/nakvisu_aliejus.htm

Advertisements

Nesibaigia puolimas prieš Justiną Marcinkevičių ir kitus Tautos talentus, neapsikentęs Delfyje parašiau komentarą:
Man baugu darosi kaip niekinama reali istorija ir koneveikiamos mūsų iškilios asmenybės. Tai puota maro metu. Taip dabar į viršų lenda įvairaus plauko vidutinybės, kurių užduotis viską sugriauti, sukiršinti ir ištrinti iš mūsų ypač jaunimo sąmonės. Tauta be atminties kaip medis be šaknų sunyksta.
Jie to ir siekia, jau trečdalį Tautos išgujo iš Tėvynės, beliko kitus supjudyti ir Lietuvos nebėra.

Algimantas Matulevičius, facebook pasidalinimas

Dar vienas teisinio neraštingumo pavyzdys Lietuvos teismuose, be jau kitų žinomų rezonansinių bylų – tai aklo Raimundo Ivanausko teismas, dėl tariamo bendrininkavimo su Drąsiumi Kedžiu.

Bendrininkavimas nustatomas 3 ir daugiau asmenų grupėje.

Drąsius Kedys miręs, ir jam niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jis nebuvo nuteistas, todėl jis yra nekaltas, ir negali miręs asmuo būti proceso dalyviu.

Raimundas Ivanauskas ir Eglė Barauskaitė neatitinka „bendrininkų grupės“ apibrėžimo.

Tai prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties Nr. 2K-P-444/2011 išaiškinimams          (“Tokio proceso metu turi būti paisoma ir nekaltumo prezumpcijos principo. Šiame kontekste pažymėtina, kad šis baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumas” – beje, Drąsiui Kedžiui įtarimai nei kaltinimai nebuvo pareikšti, tyrimas nutrauktas dėl mirties.), taip pat  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 7 d. nutarties b.b. Nr. 2K-214/2013 išaiškinimams „teismo sprendime veika, negali būti apibūdinama kaip nusikalstama, neturi būti pasisakoma dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kurių nurodymas gali sudaryti įspūdį, jog teismas laiko asmenį kaltu. Kasacinėje praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-7-81/2013) yra išaiškinta, kad „…teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje pažeidimą“.

Jeigu byla nutraukiama ir kitu pagrindu –dėl mirties, lygiai ta pati taisyklė galioja: toks asmuo laikomas nekaltu. Taigi, Ivanauskas ir Barauskaitė negalėjo bendrininkauti su nekaltu Drąsiumi Kedžiu, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. D. Kedžio garbė ir orumas negali būti menkinamas. Teismas negalės nuosprendyje pasisakyti dėl Raimundo Ivanausko bendrininkavimo su nekaltu ir niekada nenuteistu asmeniu, nes bendrininkauti su mirusiu neįmanoma, ir apklausti mirusio yra neįmanoma.

Susidaro įspūdis, jog įvairūs procesai, praeityje prieš Daktarą, o dabar prieš mirusio Kedžio „bendrininkus“ yra tik procesai dėl pačių procesų, dėl skambių antraščių.

Teisiškai tai yra visiškas absurdas ir nesusipratimas: kaltinti pusaklį dainininką, kuris net nemoka šaudyti, o Parlamentą gynė tik artimame nuotolyje saugodamas Vytautą Landsbergį, jis jau tada nematė – jog jis bendrininkavo su mirusiu Drąsiumi Kedžiu.

Beje, gal bendrininkų grupę ir pavyktų įrodyti, jeigu nebūtų iš bylos išimtas Žalimas. Būtų tada 3.

Bet būtent ir reikia dėkoti tiems, kas pašalino iš bylos bendrininkavimo veikos sudėtį.

Žiūrėsime, ar labai tvirta ranka teisėjai rašysis sau nuosprendį: nes rašyti nuosprendyje,jog asmuo bendrininkauja su mirusiuoju, yra ne tik teisinė klaida.

Tai gali reikšti, jog teisėjui laikas į pensiją.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1680:raimundas-ivanauskas-negalejo-bendrininkauti-su-mirusiu-ir-nekaltu-drasiumi-kedziu&catid=47&Itemid=101

Seimo opozicija dirba LTSR?

Posted: February 25, 2016 in Uncategorized

Šiandien bandant pradėti neeilinę Seimo sesiją, ir nepatvirtinus dienotvarkės, opozicija, taigi, konservatoriai ir liberalai, protestuodami Lietuvos himno giedojimo metu išėjo iš Seimo plenarinės posėžių salės.

Konservatorių pažiba, kuriai galimai pasireiškia “rusai puola” sindromas, R. Juknevičienė, sugiedojo LTSR himną.

Vadinasi, konservatoriai dirba ne Lietuvai.

Tačiau kam?

Į tai pagarbiai atlikdama savo tikrosios tėvynęs himną, atsakė Rasa Juknevičienė.

 

Nuotr. Konservatorių pažiba Rasa Juknevičienė matyt minėdama dar vis Raudonosios Armijos dieną, Seime sugiedojo LTSR himną.

Ir vėl posėdžiavome. Tik posėdis vyko vos dešimt minučių. Opozicijos darbų programa buvo atmesta ir šiandien pagal visas procedūras.
Po posėdžio sugiedojome himną, tuo metu opozicija iš posėdžių salės pasišalino.

Konservatorė Rasa Juknevičienė pašiepdama valdančiuosius net užtraukė sovietinės Lietuvos himną.

Ar padoru taip elgtis?

Seimo narys Kęstutis Daukšys

 

Yra toks konservatorių žinomas metodas – suburti politiškai aktyvius žmones, ir juos vėliau „neuralizuoti“ – neleisti nieko jiems veikti partijoje, o jie tegul, „durneliai“, būna dėl skaičiaus.

Tokiu būdu kadaise buvo įtraukta šimtai žmonių į Tėvynę Sąjungą, nes ji jungėsi su Krikščionimis Demokratais – vėliau tuos žmones gražiai pamiršo, ir tiek žinių.

Į suvažiavimus, tarkime, konservatoriai imdavo tik tuos, kas „teisingai balsuos“.

„Lietuvos sąrašas“, paaiškėjo, lygiai tokia pati partija – vadovaujama, tiksliau, „koordinuojama“ „save pasiskyrusių“ žmonių, kurie net neslepia, jog save pasiskyrė.

Tai yra dešinieji, kurie į partijos programą įtraukė kai kuriuos kairiosios ideologijos aspektus, kad atrodytų patraukliai – kaipo, socialinis teisingumas – bet su kuo jis „valgomas“, jeigu partijoje diktatūra, ir jokio suvažiavimo nėra ir nebus, Kauno skyrius nekuriamas 4 metai ir nebus kuriamas – tai aišku, „koordinatoriai“ net nesusigaudo.

Dar vienas keistas dalykas, jog į Kauno skyriaus iniciatyvinį susirinkimą atėjo pusė žmonių, kuriuos labiau galima sieti su Drąsos kelio partija, ar antipedofiliniu judėjimu.

Daugiau negu pusę susirinkimo dalyvių 2016 02 04 sudarė prie Klonio tvoros ir šturmo fonde matyti asmenys, kurie ir susirinkimo metu nepamiršo pasakoti, kaip baisiai nukentėjo, o į ilgą pasakojimą Darius Kuolys turėjo „atsimušinėti“, kad reikia viešinti ir panašiai – vieną iš nukentėjusiųjų, iš pasakojimo supratau, puola rusai.

Rusai puola ir Vilniaus skyriaus narį Kastytį Braziulį, buvusį VSD kontržvalgybos skyriaus darbuotoją.

Jį kas dieną facebooko platybėse puola rusai ir Putinas, o apie Lietuvos aktualijas, ypač neleistiną žurnalistų peprsekiojimą, diskutuoti jis atsisako, apsimeta, jog tokio fakto nėra.

Darius Kuolys susirinkime išsidavė, į ką orientuota ši partija ar kvazi partija – nes narių jie gali ir nesurinkti. „Kad išmoktume kalbėtis su konservatoriais ir liberalais“. Štai su kuo jie ruošiasi dirbti, arba kieno naudai nedalyvauti rinkimuose.

Nors šitaip mylimi dešinieji, programoje, priminsiu, nurodytos kairiosios idėjos. Klonio aktyvistės paklausė – o ką jūs darysite dėl šeimos, švietimo, genderizmo klausimų? Ką manote apie gėjus? Na tada ir prasidėjo ilga ginamoji kalba gėjų atžvilgiu.

Šioje vietoje ne tik Klonio aktyvistėms, bet ir kitiems esantiems patalpoje (beje, susirinkimas vyko ne bet kur, o Sąjūdžio būstinėje Kaune) persikreipė veidai.

Dar labai keistai skambėjo, jog būtina rinkiminį sąrašą sudaryti iš visokių garsių žmonių ir profesionalų: pamenate, kai Drąsos kelias sudarė tokį sąrašą, prirašęs ten nematytų niekam žmonių, tai buvo išrinkta labai marga koalicija, kurios didžioji dalis nuo Drąsos kelio partijos – pagal kurios sąrašą išrinkta – net atsiribojo. Pasakius šitą pastabą – neaišku, ar buvo labai sureaguota, nes vadinamoji „Spisko“ partija turi užduotį, tikslą ir į eina į šviesų rytojų septynmyliais žingsniais.

Keisčiausia, jog šita partija narius renkasi ne iš laisvų, jokiai partijai nepriklausančių žmonių, bet labai aktyviai bando pervilioti Drąsos kelio partijos aktyvą. Ką tai reiškia? Pritraukti ir…neutralizuoti? Nors Drąsos kelias per ketveris metus nelabai buvo pastebimas – ir paminėta, kodėl – dėl atsiribojusios ir sau dirbančios frakcijos – tačiau ši partija, priešingai nei „Spiskas“, sugebėjo įkurti skyrius visoje Lietuvoje („Spiskas“ tik šiandien turėjo kurti Kauno skyrių, bet galiausiai Vilniaus „vadovybė“, pati save pasiskyrusi tokia, atšaukė susirinkimą – dėl to iš partijos šiandien turėtų išeiti kelios dešimtys narių, nes „Spiskas“ parodė, jog nėra partija, o imitacija, ir laiko gaišatis). DK vykdo plačią veiklą. Nesvarbu, jog pernelyg nesiafišuoja, bet, tarkime, Alytaus skyrius (vadovas Raimundas Čiegis, kurio pavaduotoją „Spiskas“ verbavo perstoti į jų partiją) turi virš 100 narių, ir vykdo  veiklą, padeda žmonėms, dirba su jais, domisi Alytaus gyvenimu, teikia pasiūlymus savivaldybei.

Jonas Varkala paviešino facebooke ir vėliau jo mintys pateko į „Laisvą laikraštį“ apie „Spisko“ partijos veidmainiškumą, ir blaškymąsi, siekiant desperatiškai surinkti 2000 narių, nesigėdijant bandyti perverbuoti jau partijoms priklausančius asmenis, daugiausiai – iš DK.

Manau, jog teisingai, kad yra pakelta kartelė iki 2000 narių. Nes dirbtinės partijos, kurios net neturi krypties, ir kurios vieną skyrių puola rusai (Vilnius, Kastytis Braziulis), o Kaune – nepuola (bet skyriaus neleidžiama įkurti), turi išnykti iš politinio žemėlapio.

Gresia išnykimas ir Socialistiniam liaudies frontui, kuris buvo galimai perimtas dešiniųjų jėgų, specialiai jį radikalizuojant, ir vedant neokomunistine kryptim, vėliau, matyt, siekiant apkaltinti Algirdą Paleckį, gal net suimti – tą suvokęs, šios partijos įkūrėjęs pats paliko savo partiją sausio viduryje.

Pakalbintas Vytautas Šustauskas, kuris aktyviai nesireiškia šiuo metu, daugiau pasirinkęs susitikimų su žmonėmis poezijos renginiuose (politikas tapo ir poetu) kelią, dalyvavimą poleminėse TV laidose, nurodė, jog jo vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga yra pateikusi narių sąrašą Teisingumo ministerijoje. V. Šustauskas stebisi mažųjų partijų drąsa, ir nenoru jungtis, pasirenkant susinaikinimą. „Tiek LSF, tiek LS mano galva, išnyks“, pareiškė praeityje labai aktyviai dalyvavęs politikoje V. Šustauskas.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1668:lietuvo-sarasas-politinio-nukanalizavimo-projektas&catid=47&Itemid=101

olekas

Atsižvelgdamas į kilusias diskusijas, teikiu paaiškinimą dėl priimto sprendimo neteikti Patriotų premijos Nerijai Putinaitei.
Gerbdamas kiekvieno asmens teisę turėti ir reikšti nuomonę, turiu pateikti ir savo asmeninį požiūrį į Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią kaip pavyzdį pateikia Nerija Putinaitė savo knygoje.
Prasidėjus Sąjūdžiui už laisvę ne vieną ir ne du kartus teko stovėti Sąjūdžio tribūnoje už Justino Marcinkevičiaus nugaros. Sovietiniais metais, skirtingai nei Nerija Putinaitė, sėmiausi tvirtybės iš Justino Marcinkevičiaus kūrybos, pasirinkdamas jo „ašarą dievo aky, Lietuva kur tu eini“ ar skiemenuotą LIE-TU-VA.
Todėl, atsižvelgdamas į Patriotų premijos skyrimo nuostatus bei visuomenės reakciją, priėmiau sprendimą premijas skirti autorių leidybiniam kolektyvui, atstovaujamam leidinio sudarytojos Julijos Reklaitės, už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ ir už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ Kristinai Gudonytei.
Gimiau tremtyje. Augau sovietinės okupacijos metais. Noriu pasakyti, kad sovietiniais laikais, skirtingai nei tai daro kritikuojantys mane asmenys, į bažnyčią nueidavau dažniau, nei tą darau laisvoje Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministras, tremtinys, Juozas Olekas

Kai pažvelgi į Alvydą Sadecką, iš pažiūros tai ramus, inteligentiškas pusamžis vyriškis.

Tačiau kiek teko su juo susidurti teismuose, tai nuolat įsižeidžiantis tai Drižiaus, tai Gorienės atžvilgiu pilietis.

Šiandien teisme, kai 13 val. vyko posėdis dėl eilinio Alvydo Sadecko skundo dėl šmeižto prieš Aurimą Drižių, ir pastarojo priešpriešinio skundo nagrinėjimo klausimas – LL redaktorius teigia, jog kreipdamasis į teismą, dėl tų pačių veikų, dėl ko jis išplėstinės LAT teisėjų kolegijos yra išteisintas 2015 10 01, A. Sadeckas jį šmeižia.

Jokiu būdu – įrodinėjo Sadeckas ir jo advokatas Mindaugas Kukaitis.

Šmeižti gali tik A.Drižius, ir persekioja tik jisai.

Alvydas Sadeckas „tik ginasi“ – visada nepamiršdamas solidžios „gynybos“ sumos, kuri, pamenu, ir Giedrės Gorienės laikraščiui buvo nemaža – 20 000 litų.

Nors Mindaugas Kukaitis net neprasidėjus įrodymų tyrimui, teisėjui Rainiui nurodinėjo, kokią jis nutartį turėsiąs priimti, taip pat šis įžūlokas teisininkas pradėjo moralizuoti mano klientą Aurimą Drižių ir auklėti jį, kad jis pats negali rašyti straipsnių apie savo bylų procesus (taigi, taisome „klaidą“, „auklėjamės“ – rašo dabar straipsnį jo atstovė), ir įrodinėjo, jog „vien ieškinio padavimas negali būti šmeižimo sudėtis“, priminsime M. Kukaičiui ir skaitytojams, jog vienas pilietis, aktyviai ginantis žmogaus teises Lietuvoje, gavo 56 paras vien už tai, kad apeliaciniame skunde dėl neteisėtos apylinkės teismo nutarties – o šis skundas buvo pripažintas pagrįstu!- teisėjas įžvelgė kažkokį įžeidimą savo atžvilgiu, iškėlė įžeidimo bylą, ir nutartyje nurodė, jog paduodant skundą teismui, jį skaito apie 100 asmenų – nuo sekretorių, registratorių, iki padėjėjų, kitų teisėjų, todėl skundo padavimas teismui yra šmeižto paskleidimas plačiai.

Taigi, nors yra net kalėjusių asmenų vien dėl apeliacinio skundo, kuris beje buvo patenkintas, turinio – M. Kukaitis mano, jog jokiu būdu negalima patraukti atsakomybėn asmens, jeigu jis šmeižtą išsako savo pareiškime teismui.

Savo prakalboje taikinamojo posėdžio metu jis nevengė moralizuoti ir manęs, teisininkės, bandydamas gražiai vadinti”kolege”, tačiau aiškindamas teismui, jog neva tik jis moka rašyti skundus – o jau priešininkų stovykla tai ne: nors tyčia, kad demaskuotume šį advokatą, šabloną paėmėme iš jo privataus kaltinimo skundo – vienas prie vieno panaudojome tą pačią formą, ir laukėme, ką gi jis pasakys.

Ir štai, stebuklas – jo skundas tai teisės viršūnė, o mūsų skundas su ta pačia forma ir dėstymu dėl tos pačios veikos – tai ne.

Nerašyti apie Alvydo Sadecko bylas neįmanoma vien dėl to, jog jose teisėju jaučiasi jo advokatas.

Pamenu, kai atstovavau “Karštam komentarui” 2012 metais Vilniaus 2 apylinkės teisme, tai teisėja Kasimovienė man neleido pateikti prašymo, motyvuodama, jog aš, atsakovo astovė, privalau “įrodinėti ieškinį”.

Šitai teisėja drįso rašyti net nutartyje, galiausiai iš trečio bandymo, buvo nušalinta, nes ištisai trukdė man atstovauti atsakovą ir nuola demonsravo šališkumą (sakydama, jog tik ieškinį galima įrodinėti, o atsikirtinėti – ne) -naujai paskirta teisėja tenkino prašymą – nors M. Kukaitis pertraukinėti bandė teisėją, ir aiškinti, jog tik ieškovas turi procesines teises – gavo pastabą patylėti – ir stebuklas, kitą dieną A. Sadeckas atsiėmė 20 000 litų ieškinį.

O prašiau visai nedaug: išreikalauti iš VRM tarpžinybinio archyvo apie Alvydo Sadecko tarybiniais metais turėtas tarnybines nuobaudas, ir dėl ko jos turėtos.

Primenu, jog šis prašymas buvo byloje dėl laikraščio “Litva sovetskaja” perspausdinto straipsnio, kuriame buvo minimas kažkoks įvykis su nepilnamete.

Šio straipsnio perspausdinimą ieškovas traktavo tyčiniu asmens garbės ir orumo pažeidimu, ir reikalavo iš G. Gorienės valdomos bendrovės 20 000 litų.

Dar kas stebino byloje, jog Mindaugas Kukaitis sau leido abejoti LAT nutartimi. Ten aiškiai parašyta, jog Aurimas Drižius išteisinamas, nes nepadaryta jokia nusikalstama veika.

M. Kukaitis paaiškino, jog mūsų pusė neteisi, kai teigia, jog pažeistas šiuo pareiškimu Konstitucijos 31 str. Niekas nebaudžia Drižiaus antrą kartą. Ir tarsi jau laimėjęs bylą, kuri net neprasidėjo, pareiškė: mes kreipėmės ir esame apginti, ir tai nebus antras nuteisimas, nes toje byloje jis išteisintas.

Matote – M. Kukaitis jau žino teismo sprendimą.

Jis aiškiai posėdyje pasakė, jog “kreipėsi, ir yra apgintas”.

Nors dėl jo pakartotinio skundo dėl absoliučiai tų pačių klausimų, dėl kurių priimtas išteisinamasis nuosprendis 2015 10 01 teisėjas Rainys gali priimti nutartį: neiškelti privataus kaltinimo bylos, nes tai pakartotinis skundas dėl to paties dalyko, antra kartą, tik pakeitus BK straipsnį.

Teismų įstatymas aiškiai numato, jog antrą kartą  dėl to paties kreiptis negalima.

Tik ne Kukaičiui.

O gal teisingumas Lietuvoje yra?

Pagyvenim – pamatysim.

Visa laimė, jog teisėjui Rainiui nebuvo jokių problemų priimti mano įgalinimus, pasijuokė teisėjas, kad sutartis “senoviška” – na surašėme ranka, dailyraščiu, liepė saugoti teisės diplomą “labai brangus tai turtas”, pažymėjo teisėjas.

Posėdis praėjo sklandžiai. Tik supratau du dalykus.

Mūsų teisinė sąmonė skiriasi. Mindaugas Kukaitis senoviškai, na, tarybiškai, mano, jog būtinai reikia kreiptis į teismą – nes tarybiniais laikais spaudos laisvės nebuvo.

Mes su Aurimu Drižiumi manome, jog demokratiškoje visuomenėje išsidiskutuojama gali būti laikraštyje, o teismas tai paskutinė jau instancija, kai niekas nebepadeda. Tarkime, kiek kartų aš buvau kurstoma duoti “Laisvą laikraštį” į teismą. Tai kas nors prikuria apie mane istorijų, jog aš “prisistatanti teisinininkė”. Na šmeižto kaip ir nėra, juk nesako kad “apgavikė” ar “nieko nebaigusi”. “Prisistatanti “- toks švelnus šmeižtas, gali kreiptis, gali nesikreipti. Nesikreipiau, nes nesąmonė dabar per teismus aiškintis, kas kuo kur prisistato. Pasijuokiau tik, kad režisierius prisistato žurnalistu – na ir gerai, demokratinė visuomenė.

Mindaugas Kukaitis ir Alvydas Sadeckas, deja, nurodė, jog Aurimas Drižius negali rašyti apie savo bylas laikraštyje: jis būtinai turi kreiptis “civiline arba baudžiamąja tvarka”.

Labai keistas pasirodė toks pasiūlymas: kadangi teismai Lietuvoje ganėtinai uždari, tai apie tokius procesus niekas niekada nesužinotų, ir nebūtų jokio teisinio poslinkio.

Jau “cenzūros” byloje 4 teisėjai ir 1 prokuroras pamynė Konstituciją, jos 44 str., ir įvedė spaudos cenzūrą XXI amžiuje, netgi parūpinę redaktoriui šiltą vietą daboklėje, ir net 45 dienoms.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį surašė netgi su vištos koja ar vištos šlaunele (reikia remtis pastarosiomis teisėsaugos naujienomis) – nes ten parašyta, jog Drižius nevykdė 3 teismų sprendimų, kurių tiesiog nėra.

Jeigu ne viešumas, tai pagalvokime, kuo būtų baigęsis šitas cenzūros įvedimo maratonas: po tokių cenzūros legalizavimų gal ir laikraščiai būtų pradėti uždarinėti. O šitiek mokyklose apie caro priespaudą kalbama, koks jis buvo negeras, laisvą žodį draudė.

O dabar kaip neviešinti naujo proceso, kai Mindaugas Kukaitis mano, jog jeigu nebūtų išteisinę – jis negali kreiptis, o jau jeigu išteisino, tai kreipiasi antrą kartą – gal pagal kitą straipsnį pavyks.

Negirdėta praktika.

Jeigu nutraukiama baudžiamoji byla, ji nutraukiama iš viso, ir jokių šansų antrą kartą pradėti baudžiamąjį persekiojimą neturėtų būti.

Tik ne seniems VRM vilkams.

Jeigu M. Kukaitis būtų kreipęsis civiline tvarka – viskas čia tvarkoje. Tačiau jis kreipėsi baudžiamojo proceso tvarka. Ir šioje vietoje net ir labai A.Sadeckui galimai pataikaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismas gali priimti nutartį nepriimti pakartotinio skundo baudžiamajame procese.

Nes 2015 10 01 LAT 7 teisėjų kolegija aiškiai pasakė rezoliucinėje dalyje:

baudžiamąjį procesą nutraukti, nes nepadaryta jokia nusikalstama veika. Ir niekaip kitaip ten neparašyta. Tokia rezoliucinė dalis.

Jeigu M. Kukaičiui čia kas nors neaišku, reikia perskaityti keletą kartą, po to dar keletą, ir dar kartą pakartoti.

Nors M. Kukaitis aiškino, jog A. Drižiui teismų sprendimai privalo turėti įstatymų galią, tą patį galima atsakyti ir advokatui: jau Aukščiausiojo teismo nutarties būtina laikytis, ir jos nebandyti iškraipyti, kad ir kaip norėtųsi. Nepadaryta jokia nusikalstama veika, ir taškas.

Todėl ne pagal M. Kukaitį turėtų teismas spręsti. O visų pirma laikytis teismų hierachijos, ir taikyti 2015 10 01 nutartį – atkreipiant dėmesį, jog Alvydas Sadeckas kreipėsi pakartotinai dėl absoliučiai tų pačių veikų, dėl kurių A. Drižius yra išteisintas.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/1612-aurimas-drizius-vs-alvydas-sadeckas-desimtmecio-teismu-maratonas-tesiasi

 

Lietuvos Aukščiausiajame teisme šių metų vasario 18 dieną, 9 val. atvirame posėdyje žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama Henriko Daktaro kasacija.

Jam atstovauja du advokatai: tai Kristupas Ašmys ir Vytautas Sirvydis.

Kaip informavo redakciją Vytautas Sirvydis, byloje yra daug „kabliukų“, ir ruošdamas savo baigiamąją kalbą, jis visus juos sudėlios, taip, kad bus aišku, jog teismai taikė neegzistuojančias „normas“ – kad ir dėl nusikalstamo susivienijimo – jos dalyviais paskelbdamas mirusius proceso metu asmenis. Tyrimas prieš juos nutrauktas, ir „dalyviais“ šio susivienijimo liko tik Daktaras ir Abarius – kas neatitinka nusikalstamo suvienijimo „trys ir daugiau dalyvių“ reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pasisakė: “Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad Henrikas Daktaras, Egidijus Abarius, Alvydas Viktoras Laurinavičius (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Rimantas Ganusauskas (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Vidmantas Siaurusevičius (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Iliodoras Popovas (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), Algimantas Brusokas (kuriam 2009-10-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mirties), bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tarpusavyje sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamą susivienijimą 1992-01-13 – 1993 metų laikotarpiu”.

Vadinasi, „daktarų“ susivienijimas – „mirusių sielų“ klubas, susivieniję jie daugiau yra dvasiniame, o ne fiziniame lygmenyje.

Kasacinėje praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-P-9/2012, Nr. 2K-7-81/2013) yra išaiškinta, kad „…teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje pažeidimą“.

Taigi, dvasinis susivienijimo lygmuo daugiau nei akivaizdus: teismai, taip išeina, užsiima spiritizmu, o ne teismine, procesine veikla.

Beje, tai labai primena labai garsius procesus, kur po mirties buvo …išteisintas asmuo, nors tokios praktikos Lietuvos įstatymai nenumato (garsioji „pedofilijos“ byla su po mirties „išteisintu“ kaltinamuoju). Taip ir čia: nors tyrimai nutraukti, bet mirę asmenys de facto yra kalti – nes taip rašo dviejų pakopų teismai.

Gynyba nurodo, jog toks traktavimas, kai mirę asmenys tampa susivienijimo dalyviais, neatitinka nei įstatymų, nei teisminės praktikos.

„Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtoje apžvalgoje yra aiškiai konstatuota, jog „Nusikaltimo padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 2271 straipsnio redakcija šią nusikalstamo bendrininkavimo formą apibrėžė kaip susivienijimo iš trijų ar daugiau asmenų bendrai nusikalstamai veikai daryti sunkius nusikaltimus kūrimą, taip pat dalyvavimą jo veikloje. Esminis skirtumas tarp 1961 m. BK ir 2000 m. BK numatytų nusikalstamo susivienijimo sąvokų yra tai, kad dabar galiojantis baudžiamasis įstatymas nusikalstamo susivienijimo sąvoką papildo nuolatinių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo reikalavimu tarp nusikalstamą junginį sudarančių asmenų. Šie požymiai sugriežtina įstatymo taikymo reikalavimus, pripažįstant bendrininkavimo formą nusikalstamu susivienijimu. Todėl 2000 m. BK numatyta nusikalstamo susivienijimo sąvoka yra palankesnė apsigynimo nuo kaltinimo aspektu nei tokia veika kaltinamiems asmenims pagal 1961 m. BK įtvirtintą sąvokos apibrėžimą“ (kasacinė nutartis Nr.2K-545/2006).“,- teigiama gynybos advokatų ruošiamoje medžiagoje.

 

Dvasių lygmenyje išnagrinėta ir byla toje dalyje, kur sprendžiama dėl Mongolo ir Seneckio „nužudymų“.

Nors atsiradęs ir viešai liudijantis Mongolo sūnus aiškina, jog su tėvu bendravęs iki 1996 metų, byloje pasiremta kažkokiais trivialiais įrodymais, kažkokia civiline byla, kurioje nustatoma Mongolo (Ganusausko) mirtis.

„Tačiau civilinė byla pagal visus galiojančius ir tada galiojusius įstatymus galioja tik dėl globos, rūpybos, paveldėjimo, ir turto administravimo klausimų, bet jos sprendimais niekaip negali būti įrodymu dėl teismo keliu mirusiu pripažinto asmens nužudymo“, – nurodo V.Sirvydis.

Ir iš tiesų – kaip redakcijai sakė Šiauliuose praktikuojantis advokatas Rolandas Tamašauskas (šiuo metu ginantis vieną iš kaltinamųjų „patvorio gaujos“ byloje Šiauliuose G. Aiduką), pagal tarybiniais metais priimtą Baudžiamąjį kodeksą įprasta praktika buvo, jog nužudymo byla net nepradedama, nesant teismo medicinos ekspertizės akto, kuris, aišku, sudaromas tik ištiriant lavoną.

„Prie nužudymo bylos kaip vada būdavo pirmame puslapyje dedama tokia ekspertizė, ir joje būtinai turėjo būti pažymėta, jog asmuo mirė dėl nusikalstamos įtakos: tai trečiųjų šalių poveikio įtakoje, nurodomi ir ginklai, nusikaltimo būdas“ – aiškina medicinos bylose, bei nužudymų tyrimuose dažnai atstovaujantis advokatas R. Tamašauskas.

Iš esmės tokiam požiūriui pritaria H. Daktaro gynėjas V. Sirvydis.

„Taip ir turėtų būti, bet čia prasidėjo nuteisimai be lavonų po kitų bylų, yra daugiau tokių bylų, nes esą prasidėjo „užmūrijimo bačkose“ era – lavonų slėpimas. Ir tada teismai, pažeisdami šią taisyklę, kurią mini kolega, ir pradėjo teisti nesant lavonų. Tai neatitinka teisės reikalavimų, apie tai ir pasisakome su gynėju K. Ašmiu tiek kasaciniame skunde, tiek ginamojoje kalboje“, – pažymėjo V. Sirvydis.

Lygiai tą patį liudydami byloje minėjo Kauno 6 skyriaus kriminalistai, kurie ir nekėlė bylos dėl Mongolo nužudymo – nes „nėra lavono – nėra vados bylai“, traktavo jie.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose dingusio be žinios artimieji neturi teisės į gyvybės draudimą, jeigu nėra atrandamas lavonas. Kodėl Lietuvoje, kurioje esą lygiuojamasi į JAV, nesilaikoma šio standarto: jog nužudymo byloje turi būti įrodymas, kad 1. Asmuo apskritai mirė (civilinė byla, kuri skirta civiliniams teisiniams santykiams, neturi res judicata galios – nes tarkime, toje byloje net nebuvo apklaustas „mirusiojo“ sūnus, kaip ir asmens „žudikai“ – pvz., Daktaras) 2. Nužudymo byloje turi būti išvada, jog asmuo mirė dėl pašalinio poveikio – nes mirtis nuo ligos ar nelaimingo atsitikimo nėra nusikaltimas, ir negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku, tuo labiau, negali būti nagrinėjama tokia byla teisme.

Advokatas Vytautas Sirvydis tęsia gynybos liniją, ir teigia, jog net jeigu ir teismas pripažins, jog galima nuteisti nesant lavonų, tai pati nuteisimo formuluotė – jog žudė be motyvų – yra ydinga.

Bylos nagrinėjimo metu Mongolo našlė aiškiai  liudydama Klaipėdos apygardos teisme, teigė,  jog Daktaras ir Mongolos konfliktavo.

„Konfliktavo ir su Seneckiu. Teismai iš viso netyrė, jog nužudymai galėjo būti dėl keršto, jeigu jau tokie buvo“,-teigia V. Sirvydis, kuris ginamosios kalbos projekte rašo:

„Tokiu atveju galima suprasti, kad apeliacinės instancijos teismas sunkina kasatoriaus padėtį, nuteisdamas jį nuosprendžio dalimi kaltinimo dalyje dėl pasikėsinimo nužudyti R. Petraitį dar ir pagal papildomai kvalifikuojamą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o dėl V. Seneckio nužudymo (kadangi konkrečiai apie tai nepasisakoma, bet galima spręsti tik iš to, kad nenurodyta LR BK Bendrosios dalies norma, t.y. BK 22 straipsnio 1 dalis) pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t.y. palengvinant kasatoriaus teisinę padėtį ir atsisakant kaltinimo LR BK 129 straipsnio 2 d. 5 p.  Kita vertus, toks neaiškumas leidžia tik spėlioti, nes apeliacinės instancijos teismui bausmių skyrimo dalyje nenurodžius konkrečių veikų, galima manyti, jog apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, esą, kasatorius ne nužudė, o pasikėsino nužudyti V. Seneckį, tačiau šioje dalyje kvalifikuojamas ir LR BPK 129 straipsnio 2 d. 5-asis, ir 9 –asis punktai. Manome, kad tokia situacija visiškai negalima, nes ji apsunkino kasatoriaus padėtį ir pažeidė non reformatio in peius (lot. Draudimas keisti sprendimą į blogesnę pusę – K. Sulikienės pastaba) principą.“

Labai įdomiai iš viso išeina, kad šiuo metu sulaikyta ir esą išaiškinta vištų šlaunelių kontrabanda: o šios bylos, susijusios su kontrabanda, labai senos.

Toks įspūdis, jog šita „amžiaus“ byla yra kažkaip perkelta iš „šlaunelių“ ir kitų bylų, kur, surinkus kažkokius įrodymus, ir nepavykus nieko ištirti, reikėjo vis tiek teisti Daktarą.

Apie šlauneles ir Daktarą buvo kalbama net per TV, vis bandoma susieti.

Ir tikrai: Leščiukaičio 2000 m. apklausos protokoluose minima vištų šlaunelių kontrabanda, ir minimas prie kitų dalyvių ne kas kitas, o Daktaro „susivienijimo“ „dalyvis“ Abarius – primename, jog susivienijimui reikalingi bent 3 nariai. Pavyzdžiu, ten minimas ir toks Banaitis „Bananas“, kuris dabar „prikabintas“ prie…“patvorio gaujos“ bylos…

O nuo seno aišku, jog „patvorio gauja“ buvo „tiriama“ pagal „daktarų modelį“ – yra kažkoks kriminalinis skyrius, skirtas darbui su gaujomis, tų gaujų nėra, arba jų niekas negaudo, tai reikia kažkaip „sukurti“ kokią nors „gaują“. Prisiminkime, kaip Henrikas Daktaras KOP lėktuvu, skraidinančiu tik saugomus asmenis, pagal VIP modulį, gabenanttis desantinę įrangą, medicininę pagalbą ir viskas – sąrašas baigtinis šioje vietoje, skubėjo pargabenti jį lygiai ant Kauno žudynių 2009 10 05- tačiau Bulgarijos teismui vilkinus jo išdavimo klausimą, Daktaro pargabenti dieną prieš žudynes ir vėliau jį apkaltinti tikrais lavonais nepavyko. Todėl buvo įjungtas antrasis scenarijus: violetinė gauja, o jos pradininkas – Drąsius Kedys, kurio nuo 2009 10 04 niekas gyvo nebematė.

Taip išeina, buvo imituojama, jog Daktaras, sėdėdamas Bulgarijos kalėjime, ir skraidinamas KOP lėktuvu su maišu ant galvos, visą laiką neva organizavo Kauno žudynes? Nes jis turi kažkokių telepatinių galių, ir tas, susipažinus su teismų sprendimais, esą turi būti akivaizdu bet kuriam kriminalistui. Bet ne sveiko proto žmogui…

Tai H. Daktaras, kadaise kalėdamas Rusijos kalėjime, sugebėjo vadovauti „gaujai“ Lietuvoje? Ne. Teismas ištaisė šitą absurdą, ir parašė, jog Daktaras pradėjo gaujai vadovauti, tą pačią dieną grįžęs iš kalėjimo. Ir parašyta gaujos pradžia tiksli data, kai Daktaras grįžta namo.

Ne žmoną, vaikus apkabina, bet eina vadovauti gaujai, su kuria, taip išeina, ryšius palaikė telepatiniu būdu iš kalėjimo.

Nes tik grįžęs, tiksliai žino gaujos dalyvius, ir kaip jiems vadovauti susigaudo, jeigu tikėtume teismų sprendimais.

Vytautas Sirvydis atkreipia į tai dėmesį:

„Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje pasisakė: „Be to, iš bylos duomenų matyti, jog H. Daktarui 1987-02-13 nuosprendžiu buvo paskirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Novosibirsko kalėjime, ir iš kur jis buvo paleistas tik 1992-01-13 (39 t. 104 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamas susivienijimas buvo pradėtas kurti  H. Daktarui išėjus į laisvę, t. y. 1992-01-13. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, netiksliai nurodyta 1993-01-28 įstatymo Nr. 1-57, numačiusio atsakomybę pagal BK 227-1 straipsnį, įsigaliojimo data, nurodant, kad šis įstatymas įsigaliojo 1993-02-21, kai tuo tarpu minėtas įstatymas įsigaliojo 1993-02-05“. Matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nusikalstamo susivienijimo pradžią sieja ne su įstatymų leidėjo priimtu teisiniu reguliavimu, t.y. ne su momentu, kada tokia veika buvo kriminalizuota, o su fakto aplinkybe, susijusia su kasatoriaus sugrįžimu iš laisvės atėmimo įstaigos.“

Taigi, pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą,  Daktaras vadovauja „daktarų gaujai“ nuo 1992-01-13, o susipažinus su kitų teismų sprendimais, „daktarų gauja“ – turbūt visai kita, savarankiškai be Daktaro veikia 1990-1993 m.

O jeigu tikėsime Alvydu Sadecku, tai „daktarų gauja“ veikė ir 1985 m.- nes praradę brangią įrangą Kaune, kriminalistai iš VRM kreipėsi į Henriką Daktarą, kaip „gaujos“ atstovą, jeigu teisingai supratau žodžius, ištartus 2015 03 18 TV studijoje. „Aš jam jau tada sakiau ir sakiau: baik tu šitą veiklą“.

Taigi, 1985 VRM turto grobstymo skyriaus specialistas sakė Henrikui Daktarui, kad jis „baigtų šitą veiklą“. Tačiau jeigu tikėsime dabar priimtais sprendimais, tai Daktaras savo veiklą pradėjo tik Nepriklausomoje Lietuvoje, tą pačią dieną, kai grįžo iš Rusijos kalėjimo – 1992-aisiais.

Nors Kauno 6 skyriaus kriminalistai patvirtino, jog būtent Daktarui pasirodžius Kaune, visos gaujos nurimo, niekas nebešaudė. Ir tik Daktarą suimdavo prevencine ar ne prevencine tvarka – iš karto prasidėdavo gaujų karai, ir vykdavo žudynės.

Bandyta šioje byloje apkaltinti H. Daktarą iš Lukiškių rūsio telepatiškai organizavus Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymą, Klaipėdos apygardos teismas buvo pripažinęs šitą „faktą“, ir nuteisęs H. Daktarą, bet Lietuvos apeliacinis teismas nepatikėjo, jog galima mintimis valdyti iš rūsio nusikalstamą pasaulį, ir šioje dalyje išteisino.

Algimantas Kliunka 2015 03 18 TV studijoje LNK įrodinėjo, jog neva jam į kišenę pateko raštelis apie česnakus, kurio jis niekam neperdavė – ir šiuo rašteliu neva Henytė užsakė nužudymą. Labai keistai ir kvailai skamba: raštelis, kuris nebuvo realizuotas, apie česnakus – yra nusikaltimo įrodymas.

Česnakas labai gerai vaiko piktąsias dvasias.

Tad palinkėkime advokatams Kristupui Ašmiui ir Vytautui Sirvydžiui išvaikyti dvasias iš šios bylos, išgryninti bylą, kad ji taptų panaši į teisinį, o ne dvasinį – inkvizicinį procesą.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/1613-henriko-daktaro-gynyba-ruosia-baigiamasias-kalbas-netinkamai-pritaikytas-nusikalstamo-susivienijimo-straipsnis-nuteisiant-mirusius-asmenis

Nuotr. Taip atrodo šlapimo pūslė, į kurią suleisti specialūs vaistai. Apšvietus mėlyna šviesa, piktybinis audinys nusidažo avietine spalva.

Daugelis išsigąsta, išgirdę diagnozę “vėžys”.

Tačiau piktybiniai navikai, nors po ištyrimo ir rodytų “aukštą piktybiškumo lygį”,

priklausomai nuo lokacijos organizme, nėra pavojingi, jeigu yra neinvaziniai ir laiku išoperuojami.

Vienas iš piktybiškiausių yra šlapimo pūslės vėžys – karcinoma.

Šis vėžys atsiranda dėl infekcijos Schistosoma haematobium.

Nors jos paplitimo žemėlapis rodo daugiausiai Afriką ir Vidurinę Aziją (kur

švaros palaikymo galimybės menkesnės negu mūsų kraštuose), deja, ši infekcija

kamuoja ir mūsų platumų gyventojus, nes kasmet Lietuvoje diagnozuojama 450 šlapimo pūslės vėžio atvejai.

Šlapimo pūslės vėžio tyrime pažymimi tam tikri parametrai.

Raidele T žymima stadija, jeigu Ta arba T 1 tai yra neinvazinis vėžys, neišplitęs per šlapimo pūslės sienelę, kitaip tariant, tai yra pirmoji vėžio stadija.

Tačiau pirmoji vėžio stadija turi neapgauti ir neužliūliuoti budrumo: vis tik karcinoma yra labai aukšto piktybiškumo laipsnio, nors išraše gali būti parašyta, jog laipsnis žymimas G raidele, yra 1-2, taigi, žemas pavojingumas.

Jeigu išraše yra M raidė, nenusigąskite, tai ne metastazė: M8120/3 žymima “urotelinė šlapimo pūslės karcinoma, neidentifikuota kitaip”, pagal tam tikrus kodus.

Aišku, išrašantys ligonį gydytojai galėtų paaiškinti visus šituos kodus, ir ką reiškia, jeigu rašoma, jog stadija pirma, bet vėžys – labai piktybiškas.

O tai reiškia, jog pats šlapimo vėžys yra piktybinis, ir gali ataugti, peraugti į kitus organus negydomas, pereiti į metastazes.

Straipsnis parengtas pagal tikrą atvejį, kai 72 m. pensininkui VšĮ Kauno klinikinė ligoninė diagnozavo  1 stadijos vėžį : pagal labai žemą hemoglobino kiekį kraujyje, bei tai, jog ligonį kankino labai stiprus šlapimo pūslės uždegimas. Pirma buvo įtariama kraujavimas iš vidaus organų, atmetus šią versiją, echoskopu Vidaus ligų diagnostikos skyrius (gyd. Lukoševičienė) atrado tumorą, kurį įtarė esant augliu, vėžiu, ir nukreipus į Urologijos skyrių, šis auglys buvo išoperuotas. Kelias iki Urologijos skyriaus buvo duobėtas: ligonį ištiko žarnyno infekcija, kuri buvo gydoma Infekcinių ligų klinikoje.

VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, kuri neretai viešumoje vaizduojama kaip neva po Kauno klinikų, šioje diagnostikoje atliko labai profesionalius veiksmus, o nenorėdami, kad ligoniui būtų komplikacijos, prieš operaciją apgydė nuo turimų infekcijų specializuotame skyriuje.

Po operacijos praėjus vos 3 savaitėms, namų slaugoje esantis ligonis ėmė sparčiai taisytis, jo hemoglobinas jau be kraujo perpylimų atsistatė iki minimalios normos. (Į ligoninę pateko su Hb 56 g/l.išrašytas po operacijos su patenkinama būkle Hg 106 g/l. slaugomas ir prižiūrimas giminaičių, po 3 savaičių pasiekė Hg 124 g/l.

IŠvada yra viena: pats vėžys  nežudo, bet jis sukelia kraujo nusėdimą, infekcija sekina organizmą, o laiku diagnozavus 1-2 stadijos karcinomą, perspektyva yra gera. Tačiau ligonis privalo tikrintis echoskopu.

Seniems žmonėms net netaikoma chemoterapija, nes, esant neinvazinei naviko rūšiai, piktybinių ląstelių, išėmus auglį endoskopiniu būdu, maža koncentracija, o sugydžius šlapimo pūslės infekciją – mažai tikimybių, jog ląstelės, kovodamos su infekcija, vėl pradės daugintis ir gaminti tumorą, įprastai, neutralizuojantį infekciją.

Paruošta pagal ligos istoriją VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, sebėseną, slaugą, ir internetinę medicininę medžiagą, bei konsultuojantis su UK gydytojais – imunologais.

PAPILDYTA

Parazitinės infekcijos

Tik maža dalis onkologinių ligų sąlygojamos parazitinių infekcijų, tiksliau helmintozių, kurios ne tokios dažnos Lietuvoje. Tačiau keliaujant reikia nepamiršti apie tykančius pavojus. Šlapimo pūslės vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų urologijoje. Pastaraisiais dešimtmečiais liga vis labiau plinta. Šlapimo pūslės navikai vyrų onkologinių ligų struktūroje užima ketvirtą vietą, o moterų – aštuntą. Šistosomos (Schistosoma haematobium) – tai parazitai, kurie yra laikomi vienu iš rizikos veiksnių susirgti šlapimo pūslės naviku. Parazitai sukelia lėtinį cistitą, kuris sudaro sąlygas vėžiui formuotis. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad šistosomozės, kirmėlių sukeliamos ligos, pavojingumu nusileidžia tik maliarijai. Nuo šių ligų miršta ar visam laikui suluošinama daugybė žmonių, jos daro įtaką šalių socialinei ir ekonominei raidai. Daugumos Afrikos šalių gėlo vandens telkiniuose galima užsikrėsti šistosomiaze. Nustatyta, jog Egipte, kur sergamumas šlapimo pūslės naviku vienas iš didžiausių, šistosomos lėmė maždaug 16 proc. jų.

Su Opisthorchis viverrini sukeliama parazitoze, kuri pažeidžia tulžies latakus, siejama cholangiokarcinoma. Parazitais užsikrečiama valgant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą žuvį. Kancerogenezės mechanizmai nėra aiškūs. Žinoma tik tiek, kad parazitai sukelia tulžies latakuose epitelio hiperplaziją ir metaplaziją [32].

http://www.pasveik.lt/lt/naujausi-medicinos-straipsniai/infekcijos-didinancios-vezio-rizika/44043