Archive for April, 2016

Kalafioro krizė Lietuvoje

Posted: April 30, 2016 in Uncategorized

2016 04 29 Lietuvoje kilo vadinamoji Kalafioro krizė

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmą kartą sužinojo, jog žmonės nieko nebeįperka, o paparsčiausia daržovė kainuoja 12 litų.

Magnolija, sprendžiant pagal jos apimtis, kaip ir Storuliukas iš URM, kerta lašinius, ir jiems kažkoks kalafioras neįdomus – jie augina svorį.

Premferas, pagalvojo, jog pavasaris, rinkimai artėja, jam irgi norisi paskanauti.

Na dukra nelegalų verslą be mokesčių ar be leidimų turi, bet vis tiek – reikia solidarizuotis su tauta.

Prabangos prekės.

Vytautas Gapšys, nerimstant aistroms Seime dėl jo neva nusikaltimo, padavė kasaciją.

Joje nurodė jog byla išnagrinėta neteisingai, nes klaidingai jam pritaikytas bendrininkavimas.

Bendrininkavimas pagal senąjį BK buvo įmanomas tarp 3 ir daugiau asmenų.

Bylos sprendime yra nurodyti vos 2.

Manytina, byla bus grąžinta pernagrinėjimui, o dėl senaties – nutraukta.

Cynical Balt (FB  psl.) šaržas

Kaip informavo Generalinės prokuratūros atstovė byla iš Vilniaus apygardos teismo, kurioje yra prašymas dėl Seimo nario Naglio Puteikio neliečamybės naikinimo (2016 04 18 nutartis), gauta tik vakar (2016 04 27).

Kreipimasis yra rašomas (atsakymas  į klausimą, ar neatsitiks, kaip su Darium Raulušaičiu, kuris pats vienas nusprendė, jog Kristina Sulikienė neva nėra pareiškėja).

Vilniaus apygardos teismas jau de facto pripažinęs K. Sulikienę nukentėjusiąja: apmokėjo kelionės 2016 04 12 išlaidas, kai Seimo narys arogantiškai teisme nepasirodė, nes esą jam svarbiau yra Seime posėdžiauti, Darbo kodekso pataisas, kurių parlamentarai nebesuvokč, svarstymą atidėjo, svarstyti.

Apmokėjo ir kito begždžio važiavimo 2016 04 15 išlaidas: nes N. Puteikio tariamo taikymosi maniera nuo apylinkės teismo nesikeičia: “aš nekaltas, nieko nesakiau, galiu atsiprašyt, bet ne dėl visko, o pinigų negausi.”

Darius Raulušaitis pagarsėjo kaip šiam Seimo nariui tarnavęs prokuroras.

Naujasis vadovas atrodo protekcionizmu neužsiims.

Įstatymas yra įstatymas.

Ar byla politinis susidorojimas, ar ne – pavesta pagal Konstituciją išnagrinėti Seimui, o ne pačiam parlamentarui spręsti ir viešai per medijas save teisinti.

 

 

2016 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Bronius Pauža pateikė pasiūlymą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo. Pasiūlyme Nr. XIIP-4215 teigiama, jog užstato administratorius privalo prisiimti atsakomybę – privalo užtikrinti, kad kiekvienoje seniūnijos teritorijoje būtų bent po vieną taros supirkimo punktą.

„Seime šiuo metu yra svarstomas siūlymas, kuriame teigiama, kad daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys smulkiose kaimo parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m., neprivalo priimti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių atliekų, už kurias nustatytas užstatas ir grąžinti užstato. Tokio projekto nuostatos neužtikrina pakuočių vartotojų teisės susigrąžinti gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtą užstatą, jei kaimo teritorijose nebūtų įrengta nė vienos daugkartinių pakuočių ir (ar) vienkartinių pakuočių atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo vietos“, – teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža.

Nuo 2016 metų vasario 1 d. įsigaliojusi nauja taros užstato ir surinkimo tvarka mažose kaimo vietovių parduotuvėse įnešė daug nepatogumų.

„Mano siūlymas turėtų pagaliau išspręsti kaimo vietovėse šiandien itin aktualią pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemą. Tikiuosi daugumos Seimo narių palaikymo dėl šio įstatymo projekto pakeitimo“, – sako Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža.

 

Bronius Pauža

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Seimo rezoliucija dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai

2016-04-27

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą, šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucija „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 62 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Seimo statuto 23 straipsnio 6 daliai.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymai ir Seimo poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami laikantis Seimo statute nustatytų teisės aktų priėmimo taisyklių. Seimas, spręsdamas, ar duoti sutikimą Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, privalo laikytis Seimo statute nustatytos procedūros. Pagal Konstituciją ši procedūra turi atitikti tinkamo teisinio proceso reikalavimus, kaip antai: klausimai, susiję su Seimo nario teisėmis ir (arba) veiklos garantijomis, turi būti sprendžiami užtikrinant šiam Seimo nariui teisę ir galimybę jas ginti, turi būti užtikrinta Seimo nario, dėl kurio asmens neliečiamybės atėmimo sprendžiama, teisė būti bent kartą išklausytam tiesiogiai ar per kitą jo įgaliotą Seimo narį.

Nutarime pažymėta ir tai, kad jeigu Seimo statute įtvirtinti didesni reikalavimai, susiję su Seimo nario asmens neliečiamybės užtikrinimu, nei kyla iš Konstitucijos, – kaip antai: užtikrinti Seimo nario, kurio asmens neliečiamybės atėmimo klausimas sprendžiamas, ar kito jo įgalioto Seimo nario teisę būti išklausytam daugiau nei vieną kartą, be kita ko, būtent tame Seimo posėdyje, kuriame šis klausimas sprendžiamas, – tai turi būti laikomasi ir šių reikalavimų.

Nagrinėdamas šią konstitucinės justicijos bylą, Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl Seimo sutikimo Seimo narį R. A. Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nedalyvavo nei Seimo narys R. A. Ručys, nei kitas jo įgaliotas Seimo narys; Seimo posėdyje nesiaiškinta, kokios buvo šio Seimo nario nedalyvavimo priežastys, ar jos buvo svarbios, taip pat ar nedalyvavęs Seimo narys turėjo realią galimybę įgalioti kitą Seimo narį jam atstovauti. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Seimo posėdyje, kuriame svarstyta ir priimta ginčijama rezoliucija, R. A. Ručys nedalyvavo dėl sveikatos sutrikimo (po apsilankymo Seimo medicinos punkte, greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo–skubios pagalbos skyrių); duomenų, kad šis Seimo narys piktnaudžiavo galimybe nedalyvauti posėdyje dėl svarbių pateisinamų priežasčių, nėra.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog priimant ginčijamą Seimo rezoliuciją nepaisyta Seimo statute nustatytos Seimo sutikimo atimti Seimo nario neliečiamybę davimo procedūros reikalavimo, kad Seimo posėdyje svarstant šį klausimą dalyvautų Seimo narys, dėl kurio asmens neliečiamybės atėmimo sprendžiama, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys. Atsižvelgęs į tai, kad, nesilaikant nustatytos procedūros, nebuvo užtikrinta to Seimo nario teisė būti išklausytam, pateikti Seimo posėdyje savo paaiškinimus ir atsakyti į Seimo narių klausimus, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad priimant ginčijamą rezoliuciją padarytas Seimo statute nustatytos procedūros pažeidimas vertintinas kaip esminis.

Pagal Konstituciją esminiai Seimo statute nustatytos Seimo sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę davimo procedūros pažeidimai yra kartu ir Konstitucijos nuostatų pažeidimas. Todėl nustatęs, jog priimant ginčijamą rezoliuciją padarytas esminis Seimo statute nustatytos procedūros pažeidimas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucija pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 62 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstituciją tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, šioje byloje Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliuciją pripažinus pagal priėmimo tvarką prieštaraujančia Konstitucijai, nėra pagrindo paneigti jos konstitucingumo prezumpcijai galiojant atsiradusių teisinių padarinių teisėtumą. Tai, be kita ko, reiškia, kad visi kompetentingų valstybės institucijų sprendimai (veiksmai), priimti (atlikti) Seimo 2015 m. kovo 24 d. rezoliucijos pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, Konstitucijos požiūriu laikytini teisėtais (konstituciškai yra galiojantys).

http://www.lrkt.lt/lt/naujienos/teismo-naujienos/seimo-rezoliucija-del-sutikimo-seimo-nari-patraukti-baudziamojon-atsakomyben-suimti-ar-kitaip-suvarzyti-jo-laisve-pagal-priemimo-tvarka-priestarauja-konstitucijai/666

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/seimo_nariu_gretas_papilde_rarucys/

Kelių policijos veteranai: erelių gatvėse buvo visada

Lietuvos policijos veteranų asociacijos

kreipimasis į kiekvieną Seimo narį                                                2016-04-23

 

Šiuo metu Seimo komitetuose nagrinėjamas Lietuvos policijos veteranų asociacijos inicijuotas įstatymo projektas, kurį priėmus būtų nustatyta tvarka per ketverius metus kompensuoti nusavintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Šio tikslo buvę pareigūnai bei kariai visada siekė teisėtomis priemonėmis, pasikliaudami sprendimus priimančių politikų išmintimi bei žmogiškumu. Norime priminti, kad į Jus kreipiasi veteranai – pareigūnai bei kariai – sunkiausiais valstybės kūrimosi metais kovoję su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, kontrabanda bei kitais nusikaltimais ir jei mums nebūtų pavykę pasiekti persilaužimo šioje kovoje, vargu ar šiandien Lietuva galėtų didžiuotis dauguma pasiekimų. Dalis mūsų nesulaukė šių dienų, paaukodami gyvybes ne tik saugant besikuriančios valstybės sieną, bet ir kasdieniuose susirėmimuose su nusikalstamomis struktūromis. Ne veltui pareigūnų ir karių valstybinių pensijų paskirtis yra atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei, ką ne kartą konstatavo Konstitucinis Teismas.

Mes neprašome išskirtinių sąlygų, tik atkreipiame Jūsų dėmesį, kad atsargos pareigūnai ir kariai, gaunantys pareigūnų ir karių valstybines pensijas, sudaro atskirą socialinę grupę, kuriems pensijos mokamos iš valstybės biudžeto pagal atskirą įstatymą. Tai suteikia mums vilties, kad valstybė tinkamai pasirūpins jai tarnavusiais pareigūnais ir kariais ir tai didins tarnybos statutinėse įstaigose patrauklumą bei skatins jaunimą stoti tarnauti valstybei.

Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad neatsiejami teisinės valstybės elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Tikimės, kad artėjantys Seimo rinkimai neužgoš kasdienių darbų įstatymų leidybos srityje ir veteranams, gražiausius ir brandžiausius gyvenimo metus atidavusiems tarnybai žmonėms ir valstybei, neteks su savo valstybe bylinėtis tarptautiniuose teismuose.

Kreipimasis priimtas 2016-04-23, Visuotiniame Lietuvos policijos veteranų asociacijos narių susirinkime.

 

Pagarbiai

 

Lietuvos Policijos Veteranų Asociacijos Valdybos

pirmininkas                                                                                                      Vytautas Navickas

 

 

Kontaktai:

Vytautas Navickas, tel. 8 682 42510

Stanislovas Liutkevičius, Tel. 8 698 73086,

Stasys Bunokas, Tel. 8 606 32872.

2016-04-26

Antradienis, balandžio 26 d. (Vilnius).  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.

Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų.

Prezidentės teigimu, Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos varžo žiniasklaidos teises, apriboja visuomenės interesą bei didina teismų uždarumą. Tokios įstatymo pataisos taip pat sukurs prielaidas piktnaudžiauti neviešų posėdžių teise – ypač tais atvejais, kai bus siekiama nuo žiniasklaidos ir visuomenės nuslėpti rezonansines bylas, susijusias su viešais asmenimis.

Prezidentė pabrėžia, kad siekis kriminalizuoti bet kokios neviešo teismo posėdžio  bylos medžiagos ar jos dalies viešą paskelbimą prasilenkia su teisingumu, atviros visuomenės lūkesčiais ir demokratinės valstybės principais. Seimo priimtos įstatymo pataisos numato, kad bet kuris asmuo – tiek žurnalistas, tiek nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas – atskleidęs arba viešai paskelbęs neviešo teismo posėdžio bylos medžiagą ar jos dalį, net jeigu tai nesukelia neigiamų pasekmių,  bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Viešumas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Aplinkybės, dėl kurių teismo posėdis gali būti neviešas, yra detalizuotos kituose teisės aktuose. Tokios konstitucinės vertybės, – kaip asmens privatus gyvenimas, valstybės, komercinė paslaptis ginamos šiuo metu galiojančiais įstatymais. Todėl šios Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos yra netikslingos, neprisideda prie svarbiausių konstitucinių vertybių apsaugos, o priešingai – apriboja visuomenės teisę būti informuotai.

Prezidentės teigimu, visuomenei turi būti sudarytos sąlygos žinoti apie teismuose nagrinėjamas bylas ir priimtus sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją, susijusią su teisingumo vykdymu, pabrėžiama spaudos svarba skelbiant informaciją visuomenei rūpimais klausimais ir visuomenės teisė tai žinoti.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.04.26 11:40


Turbūt daugelis jūsų girdėjote per BNS (Baltic News Service) suformuotą „naujieną“, jog aš kėsinuosi į Seimo nario Naglio Puteikio neliečiamybę.

Visa problema, jog 2012 06 22 ir 2012 06 24 spaudoje išėjo Nagliui Puteikiui priskiriami mane šmeižiantys sakiniai – tarsi lieka kažkur antrame plane.

BNS ir formulavo pakartotinį teismo kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą (pirmasis kreipimasis buvo 2015 m. spalio mėnesį, deja, mafijos „stogas“ Darius Raulušaitis atsisakė kreiptis į teismą, nurodęs, jog aš Kristina Sulikienė, visiškai nesu šmeižiama, ir dėl to jis nematantis prasmės kreiptis – tegul kreipiasi mano tėvas, tada jis gal ir eis į Seimą), jog neva neaišku ką supratusi iš labai bjaurių pasakymų, jog neva mano tėvas kažkoks „apsišvietęs“ KGB agentas, o aš pati dirbu laikraštyje, kuris įtakojamas VSD per Prezidentės patarėją – visa tai aš išgalvojau.

Bandant susitarti su BNS dėl jų atsakomybės, atsakymas atskriejo vienas: kadangi neva mano pusę gina teismas, vadinasi, apklausdami tik Naglį Puteikį, ir paskleisdami jo nuomonę apie mane ir bylą kaip žinią, jie neva išlaikė objektyvumo kriterijų.

Bandžiau BNS moterims aiškinti, jog byloje šalys lygios, kad teismai iki šiol ėjo už Naglį Puteikį – nieko nesiklausė.

Teko kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių, nurodžius Visuomenės informavimo įstatymo grubius pažeidimus (3 str, 16 str., 41 str. 1 d. 1 p.)

BNS, kurie susirašę ilgiausią kaip paklodę etikos kodeksą, ir jog jų pateikta informacija vadovaujasi įmonės, ir asmenys, ir jie tuo didžiuojasi, net nepasivargino patikrinti, ar Naglio Puteikio nuomonė apie šmeižto bylą bent kiek atitinka tikrovės faktus.

Galimai klimpdamas melo voratinklyje, jis neigiamai apibūdino ir laikraštį „Laisvas laikraštis“, kuris, kaip teigia jo redaktorius Aurimas Drižius, darė jam nemokamą reklamą.

Klimpstant melo pinklėse, nebežinoma, kaip paaiškinti visiems, jog toks geras ir teisingas kovotojas su sistemos negerovėms net  1 metus buvo pats dangstomas teisėjų ir prokurorų bendruomenės.

O jau kai byla, besiblaškanti net tarp 3 instancijų, pagaliau pateko principingam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, BNS puolė gelbėti garsųjį politiką.

Nors teisingumo niekaip neįmanoma pasiekti dar nuo 2012 metų, kai pirmą kartą kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, ir jos sisteminis prokuroras Zenonas Burokas pasityčiodamas kreipimąsi atmetė, nurodęs, jog kadangi dirbu „Karštame komentare“, o „Laisvas laikraštis“ yra konkuruojantis laikraštis, vadinasi, gali rašyti apie mane ką nori.

Prisimenate – panašia retorika Vilniaus apygardos teismas buvo išteisinęs garsųjį komentatorių Pikasą, kai jis apšmeižė laisvės kovotoją Antaną Terlecką. Laimė, Lietuvos Aukščiausiajam teismui užteko drąsos ir sąžinės paskelbti Antaną Terlecką nepelnytai apšmeižtą, o Pikasą – nuteisti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 03 03 nutartis, kuria Pikasui paskyrė 3000 eurų baudos, o jo papildomus ieškinius prieš Antaną Terlecką panaikino.)

Po Zenono Buroko atsirašymo, teko kreiptis pirmą kartą į teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą – nes nėra aišku, ar redaktorius suklydo, ar Naglis Puteikis mane šmeižia.

Šitoje vietoje stop: būtent 2012 m. klausimas, ar suklydo žurnalistas, ar ne, buvo išspręstas teisme ir prokuratūroje – buvo pradėtas tyrimas su tikslu nustatyti faktines aplinkybes, ir išaiškinti, ką tokį turėčiau paduoti į teismą.

Nepaisydamas įvykusio ikiteisminio tyrimo, teismo sprendimo, jog būtina nustatyti kaltininką, todėl pradėtinas ikiteisminis tyrimas, Naglis Puteikis teigia, jog jis niekada nieko laikraščiui nesakė, ir per BNS pateikia save kaip auką.

Keista, kai Seimo narys nepaiso nei teismų sprendimų, nei prokuratūros ir policijos darbo.

Kai kreipiausi su pareiškimu į teismą, 2015 m. balandžio mėnesį teisėja ir parašė, lygiai tą patį, ką dabar BNS teigia Naglis Puteikis – neva ne jis kaltininkas.

Todėl kitą kartą kreipdamasi pridėjau 2013 02 18 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame prokuroras Gediminas Jukna aiškiai parašęs – kaltininkas Naglis Puteikis nustatytas, ir pasiūloma kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Kadangi įstatymas nenumato valstybinio kaltinimo palaikymo privataus kaltinimo bylose, tokio nutarimo neskundžiau.

Kreipusis su pridedamu nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neišsiaiškinęs, jog Naglis Puteikis yra ir buvo interviu metu Seimo nariu, pralaikė neteisėtai bylą beveik pusę metų (bylos dėl Seimo narių nežinybingos apylinkių teismams.)

Galiausiai, teismų pasaulio viduje kilus šaršalui, teisėja Ilona Mateikienė persiuntė bylą į Vilniaus apygardos teismą pagal teismingumą.

Beje, prieš tai ji gavo Dariaus Raulušaičio atsisakymą kreiptis į Seimą dėl Seimo nario neliečiamybės naikinimo.

Toliau – dar gražiau. Vilniaus apygardos teisėjas Dzedulionis surašė 2016 02 10 atsisakymą priimti privataus kaltinimo skundą, praktiškai viską nurašęs nuo Dariaus Raulušaičio laiško teismui.

Dar nurodė, jog turi būti pateikiami keli skundo egzemplioriai.

Kai gavau tokį „otkazą“, mąsčiau, skųsti ar ne, nes paukšteliai čiulbėjo, jog sistema gins Naglį Puteikį iki paskutinio teisėjo.

Visada savo klientams sakau: privalome skųsti. Mane išmokė mano nepalaužiamas tėvas: jog visas „pysulkas“, ypač kuriose nerasta logikos, reikia patikrinti procesine tvarka.

Kai paštininkė man atnešė laišką iš Lietuvos Apeliacinio teismo, liūdnai plėšiau, ir galvojau: na ir vėl bus parašyta kokia nors nesąmonė. Juk sakė man, kad gins Puteikį visi, iki paskutinio teisėjo.

Ir kaip nustebau, jog 3 puslapių nutartyje buvo aiškiai parašyta, jog teisėjas Dzedulionis yra visiškai neteisus: nes jau yra nustatyta, jog aš esu pareiškėja, o prieš mane negeroves atlikęs ne kažkas ar neaišku kas, o konkretus žmogus – Naglis Puteikis. Jog vyko ikiteisminis tyrimas, jog nustatytos faktinės aplinkybės, išimtas garso įrašas, surašytas nutarimas.

Net sukritikavo teisėjo nuomonę, kad turi būti daug skundo nuorašų: deja, įstatymas to nenumato. (Kiek pamenu, aš pridėjau kaltininkui nuorašą, Ilona Mateikienė sakė jam siuntusi). Keistai Dzedulionis traktavo – jog perduodant iš vieno teismo į kitą, aš kažkokiu būdu turėjau atspausdinti dar kartą skundą ir pridėti prie Ilonos Mateikienės laiško.

Buvo sukritikuotas teisėjas iki detalių.

2016 04 12 teismo posėdyje 13:00 Naglis Puteikis iš viso nepasirodė.

Demonstravo, jog jeigu jis nenori, jis gali neateiti į posėdį – jis juk Seimo narys.

Teisėjas aiškiai buvo išsigandęs, nors man atvirai tariant, atsibodo važinėti į nesibaigiančius taikomuosius posėdžius (Vilniaus miesto apylinkės teisme jų buvo net 3), kuriuose Naglis Puteikis vis skundžiasi, jog nieko niekada nesakęs, ir neturi pinigų: bet jeigu paskaitysime jo skundus facebooke arba interviu BNS, esą čia aš, pareiškėja esu labai didelė blogietė.

Nors visur skundžiasi, jog aš jam neleidžiu manęs atsiprašyti, po 2016 04 15 posėdžio jis savo paskyroje parašė, jog atsiprašys tik dėl VSD – dėl KGB ne.

Ko vertas toks atsiprašymas, tuo labiau, Naglis Puteikis nėra baigęs teisės mokslų ir nežino, jog negalima prašyti teismo įpareigoti apsiprašyti – nes toks nurodymas neįgyvendinamas teisiškai, nes atsiprašymas yra valios aktas.

Į pareiškimą galima rašyti tik teisinius reikalavimus: nes priversti per antstolį manęs atsiprašyti yra neįmanoma.

Todėl kai per visas žiniasklaidos priemones aiškinama, kokia aš esu neteisi, nes neleidžiu jam atsiprašyti: tai atsiprašykite, praėjo juk 4 metai.

Gerai rašo kai kurie komentatoriai: tai laikraštis išspausdino neva neteisingai, o 4 metus nieko nedarė, viskas tiko. O jau kai byla pasiekė teismą, jau „aš nesakiau“.

Bet gi visus 4 metus šmeižikiška interviu dalis puikavosi internete, ir mane ir mano šeimą šmeižė.

Naglis Puteikis 2012 06 22 net pasidalino savo FB profilyje šiuo straipsniu, nors jeigu dabar juo tikėti, jis nesakė nieko panašaus.

Kažkada analizavau KGB veikimo metodus – istoriškai buvo įdomu. Visada KGB veikdavo per didžiąsias katalikų šventes.

Birželio 22 d. yra trumpiausia naktis, Joninių pradžia, buvo pati svarbiausia diena sovietmečio laisvės kovotojams, disidentams – beje, antra pagal reikšmingumą  po Vėlinių. Mano tėtis su žygeiviais labai seniai, tik jiems pradėjus veiklą, šventė Vėlines ant piliakalnio, tėvelis grojo birbyne.

Rengiausi tą dieną į muzikos ir senovės amatų festivalį „Kilkim žaibu“, siuvausi drobinius drabužius, skambino Giedrė Gorienė, sakė, pasižiūrėk, ką spausdina „Laisvas laikraštis“.

Pamenu, man nutirpo rankos ir kojos: buvo nemalonu vien dėl to, jog visą savaitę kaupiausi muzikos festivaliui, rinkausi liaudies instrumentus – buvau pakviesta kaip dalyvė, norėjau gerai pasirodyti.

Ir čia – bac, ataka.

Sakau ką čia reiškia, kodėl prieš Jonines – Rasas, kodėl tokia retorika? Juk šita ataka ir yra tipinis KGB metodas – bet kodėl kaltinami visiškai nesusiję asmenys? Koks VSD koks patarėjų flangas? Kas tas Markevičius?

Iš VSD pažįstu tik Mečį Laurinkų, ir tai, jis seniai nebedirba!

Giedrė Gorienė ir atsakė:

„Tai tu nesinervuok, nes aš irgi supratau, jog čia tyčia: man atsiuntė į paštą su nuoroda, kad būtinai perskaityčiau, ir, aišku, būtinai tau pasakyčiau“.

Atsakiau Giedrei:

„Bet čia ataka prieš etnokultūrą: tame festivalyje bus mano vienintelės pristatoma etninės muzikos veikla, kur visi muzikuose kelias dienas, tęsiu kaip ir tėvelio darbus – vadinasi, netinka šita veikla, ji budina Lietuvą?“

Giedrė Gorienė, kuri su savo šeima 2011 m. lankėsi Kernavės gyvosios archeologijos dienose, kur pristačiau muzikos instrumentus, nuramino, ir pasakė ramiai vykti į festivalį, o vėliau pagalvoti, ką daryti.

Lygiai tą patį pasakė mano tėvas:

„Jie dabar nori užsikelti didžiausius reitingus, tikisi, kad tu duosi į teismą, artėja rinkimai, tu pagalvok, ar verta jiems, kam jis atstovauja, tuos reitingus sukurti“.

Taigi, visiems, kam atrodo, jog čia neva tyčinė ataka prieš Naglį Puteikį neva prieš 2016 m. rinkimus – deja, kaip matome iš interviu datos ir kitų aplinkybių, jis negavo dėmesio spaudoje prieš 4 metus, o dabar gauti visiškai nebesitikėjo. Taikiai proceso baigti irgi nesugebėjo, nes taikantis reikia siūlyti adekvačias priemones, o ne demonstruoti tariamą viršenybę, arba privačiame pokalbyje įžeidinėti.

Alfa.lt žurnalistas ir pasakė – jis stebintis panašius teismo procesus, ir yra buvę, kad esą susitaiko, atsisako turtinių reikalavimų, arba sumažina iki minimumo, o atsakovas iš viso nepaskelbia jokio paneigimo, ir šaukštai po pietų – per naują proceso neužvesi.

Mane šokiravo teisėjo Dzeduliono, kaip ir teisėjos Mateikienės elgesys.

Naglis Puteikis teisman gali būti patrauktas bendra tvarka – taip rašo Konstitucija.

Jis yra proceso šalis, o proceso šalys lygios. Tačiau su manimi abu teisėjai elgdavosi, jog aš turiu taikytis – tarsi aš būčiau davusi interviu ir sumaišiusi kažką su žemėmis, ir dar per Jonines, ir dar ruošiantis darbui festivalyje.

Buvo aukštinama ir akcentuojama Seimo nario veikla, tarsi visos kitos veiklos yra nereikšmingos, ir mūsų teisininkų, ar etnologų darbas ir laikas yra visiškai nevertingas.

2016 04 15 Naglis Puteikis ilgai pasakojo apie 2016 04 12 Seimo posėdį, esą aš neteisi, jis tikrai negalėjęs ateiti.

Nepasivarginau ir susiradau stenogramą.

Seimo nariai tiek pervargo ir susimaišė, jog po kelių dienų iš viso atidėjo tolimesnį svarstymą. Darbo kodekso pataisos buvo surašytos nesuprantamai.

Išeiti iš tokio posėdžio 15-ai minučių parodyti pagarbą teismui ir pareiškėjai nebuvo labai sunku: klausimas, ar norima rodyti kam nors pagarbą.

Man rašo žmonės, mane palaikantys. Jie rašo, jog šita visa arogancija, nenoras prisipažinti klydus gali kainuoti labai daug. Bet aš savo gerbėjams atsakau: man visi darbai lygūs. Mano, kaip teisininkės darbas, arba kitu laiku – kaip ūkininkės, kaip žmogaus, ar šeimos moters, yra vertingas, ir ne mažiau vertingas, negu kitoks darbas. Man žymiai smagiau gal būtų 2016 04 12 su vyru namie kepti kokį skanų apkepą, ar kasti lysves gėlynams, planuojant, kur kas žydės, negu važiuoti 5 valandas pirmyn atgal į Vilnių į posėdį, į kurį Naglis Puteikis nesiteikė ateiti, beje, nepateikęs rašytinio prašymo, kaip numato LR BPK.

Kai Naglis Puteikis interviu BNS aiškino, jog neva aš jį noriu pavaizduoti kaip blogą asmenį, ar kad neva aš kažką kalbėjau apie politiką, norisi atsikirsti: vien savo elgesiu Naglis Puteikis parodė nepakalbą piliečiui, žmogui, ir teismui, kuris yra tokia pati valdžia (viena iš trijų).

Mano pareiškimas buvo pateiktas 2012 m. rugpjūtį, gal Seimo narys pyksta, jog aš nepadėjau jam pasikelti reitingų prieš 2012 m. rinkimus. Deja, turiu gerus patarėjus, jie mane perspėjo, jog taip gali atsitikti. Laukti dar kad netyčia nepakelti kažkam reitingų – deja, gali sueiti senatis.

Todėl ir vyksta procesas, ir tikėsimės, vyks sklandžiai.

O visame pasaulyje, jau kaip rinkėja pasakysiu – rinkėjai renka už konkrečius darbus. Tarkime, aš žinau už ką balsuosiu savo apylinkėje – pasidomėsiu, ką kas yra nuveikęs, „pasiguglinsiu“ gerai, nueisiu į susitikimus. Ir balsuosiu. Jeigu balsuočiau Panemunės apygardoje, rinkčiausi čia labai daug nuveikusią Seimo narę.

Ir man neįdomu būtų, jog ją Rasa Juknevičienė išvadino Krymo žaliuoju žmogeliuku.

Todėl man labai keista – kaip mano skundas gali paveikti Klaipėdos Danės apygardos rinkėjus? Jeigu Seimo narys dirbo visus 4 metus, jį rinks rinkėjas, jam bus neįdomu nei aš, nei kuris kitas bylininkas, jie kaip tik manys, oho, mūsų Seimo narys, sulaukia dėmesio.

Tačiau dabar kai žiūriu į isteriją, kilusią facebooke, ar paties Seimo nario teikiamus paaiškinimus, jam beveik 4 metus vykstanti byla kažkodėl yra kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Kodėl?

Ir grįžtant prie straipsnio pavadinimo – tai kam reikalinga ta Seimo nario neliečiamybė –ar slėptis nuo negandų, neateiti į posėdį (nes neįmanoma atvesdinti Seimo nario)?

Kam duoti tokius interviu, kuriems peršasi antraštė „kėsinamasi į neliečiamybę“, tarsi aš ne teisingumo jau 4 metai siekčiau, bet kažko daugiau.

Deja, kiek pastebiu, yra tokia sena „nusišturmavimo“ arba „autoimuninė“ reakcija į visas negandas. Vieni pakyla ir eina pirmyn, kiti pradeda trauktis, jiems pradeda atrodyti, jog kažkas puola, galiausiai yra priimama kažkokia aukos pozicija, nors duotajame procese ne kaltininkas yra auka, o nukentėjusysis, kuris kreipiasi į teismą, kad būtų apgintos jo teisės.

Privataus kaltinimo procesas tiktai tuo skiriasi, jog auka – nukentėjusysis yra ir auka, ir prokuroras. Gal dėl to BNS nelaikė manęs lygia šalimi.

Dabar yra svarbiausia naujajam Generaliniam prokurorui Pašiliui išlaikyti pagrindinį egzaminą: ar jis kaip D. Raulušaitis elgsis, ar kaip Generalinis prokuroras.

Iš BNS reakcijos, kuri buvo ištiražuota per berods 20 spaudos priemonių, matyti labai didelė baimė, ir gūžimasis į kampą „aš nieko nežinau, nieko nesakiau“. Vadinasi, Pašilis į Seimą eis.

Negi aš ar mano šeima galėjome apskaičiuoti, jog Darius Valys neliks antrai kadencijai, ir jog po kelių atmetimų Prezidentė su Seimu galiausiai paskirs prokurorą, kuris stengsis atsikratyti mafijiniais prokurorais. Negalėjome, nes Valys rodė bevališkumą, o ir visi kiti buvę prokurorai lygiai tą patį.

Pašilio nei mačiau, nei regėjau – jį regėjo ir matė Naglis Puteikis, juk Seimas pritarė jo skyrimui.

Kaip kadaise remiantis Antano Smetonos priimtu Spaudos įstatymu jis buvo nubaustas ir netgi areštuotas

(sėdėjo kalėjime 1919 11 10-14), taip irgi demokratija ir Seimo veikla atsisuka prieš patį – reikėjo stabdyti Pašilio skyrimą, jis juk principingas. Jau mes paprasti piliečiai nieko nelėmėme.

Beje.

Pašilis yra pagarsėjęs kaip neglostantis įsivaizduojamų pedofilijos istorijų kūrėjų: jis išteisinęs Vadoklių kleboną nuo labai abstrakčių kaltinimų tvirkinimu. Toliau einant per instancijas kunigas buvo nuteistas. Tačiau šitas momentas verčia susimąstyti.

Gal egzistuoja kažkokie susiskirstymai, jog vieni teisėjai lengva ranka pripažįsta „pedofilu“, o kitiems reikia įrodymų.

Gal Pašilis toje byloje ir pademonstravo stuburą, ir todėl patiko Prezidentei. Jokiu būdu nesieju su garsia Garliavos byla, šioje vietoje turiu savo nuomonę, ir jos nekeisiu.

Naglis Puteikis, kuris 2012 06 21 apkaltos N. Venckienei komisijoje posėdžiavo, ir po to davė emocingą interviu, dėl kurio dabar ir vyksta minėta byla, galbūt neatlaikė takoskyros tarp Seimo nario veiklos ir piliečio pozicijos.

To rezultate aš tariamai tapau KGB dukra, VSD bendradarbe, ir dar įtakojama per Prezidentės patarėją, kurio gyvenime nesu mačiusi. Kiek teko išsiaiškinti, sovietmečiu KGB intensyviai mūsų šeimą sekė, persekiojo, todėl man šitos trys raidės ir kelia klaikią alergiją. Viena pirmųjų esu rašiusi, jog buvę KGB negali vadovauti jokioms institucijoms, net jeigu jie turi VSD pažymas. Vieną KGB mohikaną nuo policijos vadų nuėmė tik per provokaciją: kitaip jis nėjo šalin.  Esu demaskavusi Seimo narį – KGBistą, kuris sėkmingai atsėdėjo visą kadenciją, ir nei šuo, nei usūrinis šuo nesulojo. Nei tas pats principingas mano bylos atsakovas jo nekrapštė iš Seimo.

Bet jau kai pakritikavau Neringą Venckienę – grynai kaip žmogus, moteris, kaip kaunietė, pasipylė ištisa konspiracijos teorija, kurią kažkas turėjo įdiegti, nes visa mintis juk sudėtinga. Čia nėra vienas su kitu nesusiję sakiniai, kaip per BNS bandė formuoti Naglis Puteikis: visa mintis yra, jog aš esu labai įtakinga, nes aš esu KGB palikuonė, ir VSD bendradarbė.

Deja – ne tuo adresu pasakyta. VSD piktnaudžiavimų, ir aplaidžių tarnybos pareigų neatlikimo nekenčiu kaip kiekvienas sąmoningas pilietis. Būti pavadinta VSD žmogumi čia irgi yra neigiamos nuomonės formavimas. Nes aš iki šiol nesuvokiu, kuo jie užsiima – ypač po garsiosios 2015 m. ataskaitos.

Yra gėda būti siejamam su VSD, kol ši įstaiga nepasitaisė savo moralinio ir tarnybinio veido.

Beje, panaršius internete matome, jog 2011 m. Naglis Puteikis pats prašė naikinti jo teisinę neliečiamybę, kai Darius Valys kreipėsi.

Jeigu asmuo yra psichologiškai vientisas, ir turi panašų elgesio modelį, tai ir dabar turėtų panašiai elgtis. Bet kodėl tuomet norima pasislėpti po neliečiamybe kaip po šydu? Juk istoriškai ji sukurta ne tam, kad pasislėpti nuo atsakomybės…ypač, jeigu yra atliktas tyrimas, garso įrašas išimtas, o pats paduotas į teismą žmogus taikytis nesutinka.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus apygardos teismas vakar leido prokuratūrai kreiptis dėl Seimo nario Naglio Puteikio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą. Vakar BNS agentūra padarė interviu su Seimo nariu, kuriame jis demaskavo ‘Laisvą laikraštį” ir pranešė, kaip šis niekingas ir mažatiražis nemoka šifruoti pokalbių, tai daro studentai ir pan. Primename, kad “Laisvas laikraštis” prieš dvejus metus rėmė A.Puteikio kandidatūrą į prezidentus, jį nemokamai reklamavo, ir tai padėjo N.Puteikiui surinkti daugiau nei 100 tūkst. parašų. Tačiau dabar N.Puteikis sako, kad “Laisvas laikraštis” yra mažatiražis (8 tūkst. egzempliorių tiražas) ir jo redaktorius nemoka šifruotis pokalbių, pats išsigalvoja, ką parašo.

„K.Apanavičiūtė–Sulikienė 2012 metais perskaitė „Laisvam laikrašty“ interviu su manimi ir įžiūrėjo dviejose vietose įžeidimą, ir kreipėsi prašydama paneigti vieną sakinį, kuriame minima KGB ir jos tėvas, bei kitą sakinį, susijusį su ja. Aš to sakinio, kuriame sakoma apie jos tėvą, nesakiau, bet ji teisme pasakė, ko ji siekia – kad rinkėjai sužinotų apie mano veidą, koks aš blogas“, – BNS apie situaciją sakė N.Puteikis.

„Ji neprašo, kad aš atsiprašyčiau ar paneigčiau, ji prašo, kad būčiau nuteistas už šmeižtą, ir kad vyktų procesas. Aš teisme sakiau, kad „Laisvas laikraštis“ yra mažo biudžeto, redaktorius dažnai pats dirba su diktofonu, įrašinėja tuos pokalbius, o po to duoda iššifruoti kitiems darbuotojams, sprendžiu, kad kokiems studentams. Manau, davė kokiam studentui iššifruot, gavosi, kaip gavosi“, – kaip laikraštyje galėjo atsidurti frazė, kurios jis tvirtina nesakęs, aiškino N.Puteikis.

N.Puteikis dar 2012 m. davė interviu “Laisvam laikraščiui”, kuriame minėjo ir Kristinos Apanavičiūtės tėvą. Pastaroji iš karto kreipėsi dėl tėvo šmeižto, policija apklausė LL redaktorių A.Drižių, kuris pateikė interviu su A.Puteikių garso įrašą. Išklausę įrašą, prokurorai metus laiko “vykdė tyrimą”, paskui dar kelis metus stumdė tą pareiškimą teismuose, kelis kartus tyrimą nutraukinėjo, kol galiausiai Aoeliacinis teismas nurodė kelti bylą Seimo nariui. Tada N.Puteikis pareiškė, kad jis taip nesakė, ir kad A.Drižius viską išsigalvojo, nes nemoka šifruotis pokalbių.

Tokia N.Puteikio taktika stebina, nes byloje yra garso įrašas, kuriame aiškiai girdima, ką sako Seimo narys.

Vakar K.Sulikienė kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriui

Pareiškėja:

Kristina Sulikienė 865062159

 

Vilnius

SKUNDAS DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO  3  STR. 3 d.,  16 str. 1 d., 41 str. 1 d. 1 p. PAŽEIDIMO, KIŠIMOSI Į TEISMŲ DARBĄ, MELAGINGOS INFORMACIJOS APIE MANE IR TEISMO BYLĄ TIRAŽAVIMO

2016 04 19

Atsakovas UAB Baltic News Service 2016 04 18 išplatinio tokio turinio informaciją, kuria pažeidė mano garbę ir orumą, pažemino, bei kaltininką Naglį Puteikį, kurio jau 4 metai niekaip negaliu patraukti atsakomybėn dėl šmeižto, teisino, formavo apie jį teigiamą nuomonę, o manęs, taip pat baudžiamosios bylos dalyvės, pareiškėjos, iš viso nepaklausė, ar Nagliui Puteikiui priskiriami žodžiai yra bent kiek į tiesą panašūs dalykai.

Pranešimo turinys:

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo tvarka gautą pareiškėjos skundą, kuriame Seimo narys Naglis Puteikis kaltinamas šmeižtu, kreipėsi į generalinį prokurorą prašydamas kreiptis į Seimą dėl jo neliečiamybės panaikinimo, pirmadienį pranešė teismas.

Privataus kaltinimo tvarka skundą pateikusi pareiškėja Kristina Apanavičiūtė–Sulikienė nurodo, kad Seimo narys N.Puteikis savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ apšmeižė jos tėvą ir sumenkino jos pačios reputaciją, sudarė klaidingą įspūdį apie jos šeimą, dėl kurių nukentėjo ir ji, ir jos šeimos nariai.

Įstatymas numato, kad tokiu atveju nukentėjusysis ir nusikaltimu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Jeigu suinteresuoti asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. Teismo duomenimis, balandžio 15 dieną vykusio taikomojo posėdžio metu šie asmenys nesusitaikė, todėl priimta nutartis nukentėjusiosios skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

„K.Apanavičiūtė–Sulikienė 2012 metais perskaitė „Laisvam laikrašty“ interviu su manimi ir įžiūrėjo dviejose vietose įžeidimą, ir kreipėsi prašydama paneigti vieną sakinį, kuriame minima KGB ir jos tėvas, bei kitą sakinį, susijusį su ja. Aš to sakinio, kuriame sakoma apie jos tėvą, nesakiau, bet ji teisme pasakė, ko ji siekia – kad rinkėjai sužinotų apie mano veidą, koks aš blogas“, – BNS apie situaciją sakė N.Puteikis.

„Ji neprašo, kad aš atsiprašyčiau ar paneigčiau, ji prašo, kad būčiau nuteistas už šmeižtą, ir kad vyktų procesas. Aš teisme sakiau, kad „Laisvas laikraštis“ yra mažo biudžeto, redaktorius dažnai pats dirba su diktofonu, įrašinėja tuos pokalbius, o po to duoda iššifruoti kitiems darbuotojams, sprendžiu, kad kokiems studentams. Manau, davė kokiam studentui iššifruot, gavosi, kaip gavosi“, – kaip laikraštyje galėjo atsidurti frazė, kurios jis tvirtina nesakęs, aiškino N.Puteikis.

K.Apanavičiūtė–Sulikienė ją šmeižiančia informacija laiko 2012 metais leidinyje „Laisvas laikraštis“ publikuotame straipsnyje „N.Venckienė žlugdo prezidentę ir Lietuvos politinę sistemą“ išsakytus teiginius, kad pareiškėjos tėvas „apsišvietęs“ KGB agentas“; taip pat, kad laikraštis „Karštas komentaras“, kuriame ji dirbo, neva per prezidentės patarėją įtakojamas Valstybės saugumo departamento.

Teismo priimtoje nutartyje pažymima, kad Seimo statutas numato, jog Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Pagal Seimo statutą, tik generalinis prokuroras turi teisę kreiptis į Seimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo.

Šiame bylos nagrinėjimo procese skelbiama pertrauka iki kol bus gautas atsakymas dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį N.Puteikį.

Originalus Vilniaus apygardos teismo pranešimas:

Teismas kreipėsi į generalinį prokurorą dėl Seimo nario N. Puteikio neliečiamybės panaikinimo (0)

2016-04-18

 

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo tvarka gautą pareiškėjos skundą, kuriame Seimo narys Naglis Puteikis kaltinamas šmeižtu, kreipėsi į generalinį prokurorą prašydamas kreiptis į Seimą dėl jo neliečiamybės panaikinimo.

 

Teismo priimtoje nutartyje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 str. nustato, jog Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Pagal Seimo statutą tik generalinis prokuroras turi teisę kreiptis į Seimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo.

 

Privataus kaltinimo tvarka skundą pateikusi pareiškėja nurodo, kad Seimo narys N. Puteikis savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ apšmeižė jos tėvą ir sumenkino jos pačios reputaciją. Sudarė klaidingą įspūdį apie jos šeimą, dėl kurių nukentėjo ir ji, ir jos šeimos nariai.

 

Įstatymas numato, kad nukentėjusysis ir nusikaltimu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Jeigu suinteresuoti asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. 2016 m. balandžio 15 d. vykusio taikomojo posėdžio metu šie asmenys nesusitaikė, todėl priimta nutartis nukentėjusiosios skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

 

Šiame bylos nagrinėjimo procese skelbiama pertrauka iki kol bus gautas atsakymas dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį N. Puteikį.

 

Teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene

Vaida Bytautė, tel.: (8 5) 268 80 68, 86 56 274 55

El. p.: vaida.bytaute@teismas.lt

 

Originali nutartis pridedama 2016 04 18, Vilniaus apygardos teismas, teisėjas V. Dzedulionis (priedas 3)

Teismų nustatytos aplinkybės – Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2016 03 24 (priedas Nr. 1)

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 02 13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (priedas Nr. 2)

Palyginus dokumentus, ir tai, kaip BNS pateikė viešumoje, ką vėliau išpublikavo patys populiariausi dienraščiai bei naujienų portalai, (Lietuvos rytas, Delfi, Diena.lt, ve.lt, alfa.lt, 15min.lt) matyti, jog BNS tyčia suformavo melagingą ir šmeižikišką informaciją, kurią pateikė kaip naujieną, žinią.

Remiantis Konstitucijos 25 str. minties, žodžio laisvė yra universali ir pamatinė demokratijos vertybė, tačiau niekaip nesuderinama su šmeižimu.

BNS naujienų agentūros paskleisti Nagliui Puteikiui priskiriami žodžiai diskredituoja mane: vaizduojama, jog neva aš išsigalvojau bylą, išsigalvojau teiginius, kažką paskaičius supratau, kaip nėra, o Seimo narys Naglis Puteikis iš viso nekaltas: nors kaltas ar nekaltas gali nustatyti tik neskundžiama teismo nutartimi teismas. Šiuo metu yra siekiama patraukti Naglį Puteikį atsakomybėn, kad iš viso įvyktų teismo procesas. Naglis Puteikis per BNS galimai daro spaudimą teismui, jeigu čia tikrai jo žodžiai (neatmestina, jog vėliau jis gali išsiginti, jog nieko panašaus nesakė – juk lygiai taip pat elgiasi ir byloje).

Tai, jog Naglis Puteikis galimai negerbia nei teismų, nei prokuratūros, nei piliečių, nei galų gale žurnalistų, neturėtų būti kaip gairės tokiai naujienų agentūrai kaip BNS.

Naujienų agentūra turėtų pranešti žinias, o ne bandyti suformuoti visuomenės nuomonę, ypač kai vyksta teismo procesas, kuris nagrinėjimo iš esmės stadijoje net neprasidėjęs, nes tam kliudo Seimo nario neliečiamybė.

2016 04 18 Vilniaus apygardos teismo išplatintos naujienos esmė – jog yra prašoma Generalinio prokuroro kreiptis į Seimą dėl Seimo nario Naglio Puteikio neliečiamybės panaikinimo, esant pagrindui, nes jis kaip kaltininkas, taikinamajame posėdyje nesusitaikė.

Visa naujienos esmė yra tokia. O ar jis kaltas, ar nekaltas, būtent ir nustatys teismas, kai gaus leidimą traukti jį atsakomybėn.

BNS formuojama nuomonė smarkiai diskredituoja teismų darbą: išeina, jog tiek Lietuvos apeliacinis, tiek Vilniaus apygardos teismai veltui priėmė nutartis, nes anot Naglio Puteikio, jis yra visiškai nekaltas, nes jis esą nieko nesakė, dėl ko yra paduotas į teismą. Jis esą iš viso nesuvokia, dėl ko paduotas į teismą.

Remiantis 2016 03 24 nutartimi, kuri pridedama prie skundo, 2012-2013 m. įvyko ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo gauti bylai reikšmingi įrodymai: garso įrašas, iš kurio spręstina, jog atsakingas asmuo dėl šmeižimo yra Naglis Puteikis. 2013 02 13 tyrimas buvo nutrauktas, nustačius kaltininką,- Naglį Puteikį, ir pasiūlyta man, pareiškėjai, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

BNS paskleista melaginga žinia iškraipo įvykusius teisinius procesus, melagingai formuoja nuomonę apie Seimo narį Naglį Puteikį, prieš kurį reikia suprasti, visi susimokę, jis nekaltas, o visi kiti tai aš, kelių pakopų teismai su neskundžiamomis nutartimis bei prokuratūra – kalti.

BNS pažeidė pamatinius žurnalistų etikos principus, bei Visuomenės informavimo įstatyme numatytąjį principą 3 str. 3 d. kad pateikiama informacija privalo būti tiksli, pažeidė principą, jog būtina remtis keliais šaltiniais 16 str. 1 d. – gerbdami nuomonių įvairovę, pateikia kuo daugiau nuomonių (išklausė tik Naglį Puteikį, o jo nuomonę paskleidė kaip žinią); ir 44 str. 2 d. 1 p.

41 straipsnis. Žurnalistų pareigos

  1. Žurnalistai turi:

1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;

Niekur skelbiamoje BNS informacijoje nenurodyta, kad neva negalėjo su manimi susiekti: aš ir dabar dirbu „Laisvo laikraščio Lietuvai“ teisininke (UAB Patikimas verslas moka man už teisines paslaugas, aš turiu individualią veiklą), mano telefono numerį būtų davęs redaktorius, be to, ir Naglis Puteikis turi mano telefono numerį, visada prieš teismo posėdžius pasiskambina ir pasiklausia, kuriame aukšte ir kabinete vyksta posėdis.

Be to, jeigu neva negalėjo su manimi susisiekti, visa informacija apie bylą yra skelbiama http://www.laisvaslaikrastis.lt, yra talpinamos nutartys, pranešama, kaip vyksta procesas, šiame portale patalpinta ir 2016 03 24 nutartis pilna apimtimi, iš kurios aišku, jog aplinkybės yra preliminariai nustatytos, todėl esant šioms visoms aplinkybėms, akivaizdu, jog BNS tyčia paskleidė melagingą informaciją, kad toliau padarytų žalą. Kreipiausi į teismą kad žala būtų atlyginta, ir būtų nutraukti neteisėti veiksmai, tačiau toliau yra skleidžiama melaginga informacija tiek apie mane, tiek apie bylą.

BNS skleidžiamoje informacijoje be kito pateikiama prieštaringa informacija: pirma nurodoma, jog aš kreipiausi dėl veikos, jog siekiu paneigimo, tačiau Naglio Puteikio lūpomis teigiama, jog aš nieko iš viso neprašau, jog noriu proceso. (Neva kreipimasis į teismą, procesas yra labai blogai: demokratinėje valstybėje formuojama nuomonė, jog negalima kreiptis į teismus, nes tai neva labai negerai – tačiau tai prieštarauja Teismų įstatymo 5 str. nes atsisakymo teisės kreiptis  į teismus nėra.) Remiantis BPK jeigu taikinami asmenys nesusitaiko, prašyk neprašęs, procesas vyksta. Naglis Puteikis man pasiūlė 0 eurų ir kad atsiprašys tik dėl dalies teiginių: dėl to, kad mano tėvas yra neva apsišvietęs KGB agentas – jis atsiprašyti neketina.

Analogiška situacija jau vyko 2015 m. rugsėjį, kai procesas vyko Vilniaus miesto apylinkės teisme: Naglis Puteikis atsiprašyti neva galintis, bet žalos atlyginti neketina, minėtame teisme vyko net 3 taikinamieji posėdžiai. Tačiau BNS pateikia viską, jog neva aš dabar kreipiausi, ir kad būtinai noriu kažko iš nekalto Seimo nario.

Niekinamai ir negražiai pateikiama informacija apie mane – o tai nesuderinama su žurnalistų etika.

Be to, labai paniekinamai BNS pateikia Naglo Puteikio lūpomis informaciją apie „Laisvą laikraštį“, kuriame buvo atspausdintas 2012 06 22 interviu, dėl kurio vyksta teismo procesas:

„Aš teisme sakiau, kad „Laisvas laikraštis“ yra mažo biudžeto, redaktorius dažnai pats dirba su diktofonu, įrašinėja tuos pokalbius, o po to duoda iššifruoti kitiems darbuotojams, sprendžiu, kad kokiems studentams. Manau, davė kokiam studentui iššifruot, gavosi, kaip gavosi“.

Manytina, jog BNS šioje vietoje pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisyklę, pasinaudodami byla, niekina ir menkina „Laisvą laikraštį“, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 29 str. 1 dalį, nes turėdami monopolinę situaciją rinkoje, ir sudarydami apie save įspūdį, jog labai objektyviai rengia informaciją, pažemino ir paniekino ne tik mane, bet ir interviu atspausdinusį leidinį, formavo nuostatą, jog leidinys yra nekompetentingas, jog esą dėl to vyksta byla: nes kad tyčiškai esu apšmeižta, bet kad neva Aurimas Drižius nemoka šifruoti interviu.

Pati esu dirbusi interviu šifravimo darbą kaip mokslininkė Vytauto Didžiojo universitete, ir galiu palyginimui pasakyti, jog kiek teko dalyvauti su A. Drižiumi viešuose teismo procesuose, jis netgi iš atminties aprašydavo bene tiksliausiai iš visų žurnalistų, o šifruoja idealiai, nes turi ilgametę patirtį.

Manau, jog klimpstančio melo pinklėse politiko nuomonę BNS ir turėjo liepti pasilaikyti jam pačiam, o ne perkelti į viešą ir labai dideliu tiražu paskleistą pranešimą.

BNS pranešimas absoliučiai neatitinka http://www.vat.lt paskelbto pranešimo turinio, iškraipo bylos esmę, turi požymių kišimosi į teismo darbą, formavimo visuomenės nuomonės. Pažeidimai išvardyti, jog nebuvo iš viso net įsigilinta į nutartį. Beje, spaudos leidiniai, kaip pavyzdžiui, Lietuvos rytas, pasidomėjo plačiau pačia nutartimi, ir parašė kiek normalesnį pranešimą, sušvelnindami nepagrįstą Naglio Puteikio teisinimą.

Dar labai šlykštus BNS pranešimo turinys čia:

„K.Apanavičiūtė–Sulikienė 2012 metais perskaitė „Laisvam laikrašty“ interviu su manimi ir įžiūrėjo dviejose vietose įžeidimą, ir kreipėsi prašydama paneigti vieną sakinį, kuriame minima KGB ir jos tėvas, bei kitą sakinį, susijusį su ja. Aš to sakinio, kuriame sakoma apie jos tėvą, nesakiau, bet ji teisme pasakė, ko ji siekia – kad rinkėjai sužinotų apie mano veidą, koks aš blogas“, – BNS apie situaciją sakė N.Puteikis

Puteikio žodžiai ištraukiami iš konteksto: jis visiškai nemini, ką jis teisme sakė – o būtent, kad jis labai ruošiasi Seimo rinkimams, ir labai nori vėl būti išrinktas, į ką ir buvo atsakyta, jog vargu bau, jeigu neprisiims atsakomybės, ir bandys jos išvengti, neaišku, ar rinkėjai teigiamai reaguos. Vėlgi tiksliai nebeatsimenu, reikia perklausyti labai emocingo teismo posėdžio garso įrašą – būtent Seimo narys kažką kalbėjo apie rinkimus, politiką, kas man, teisininkei, yra svetima ir nesuvokiama, todėl aš negalėjau jokios kalbos pirma užvesti. Man buvo nesuvokiama, kodėl jis teisme pabrėžia, jog jis Seimo narys –neva jis neatsako už nusikaltimus, demonstravo nepagarbą man ir teismui.

Dėl paties informavimo, esant Vilniaus apygardos pranešimui, aš negaliu prieštarauti – esmė, kaip buvo performuotas Vilniaus apygardos teismo pranešimas, prikuriant neegzistuojančias aplinkybes, kurias kaip būsimą gynybą yra išgalvojęs Seimo narys.

Kadangi BNS yra pirminis galimai šmeižikiškos informacijos šaltinis (nes http://www.vat. Lt 2016 04 18 pranešime nieko panašaus nėra rašoma, apie mane nėra formuojama neigiama nuomonė), kuris absoliučiai iškraipė Vilniaus apygardos teismo pranešimą, bei visiškai paneigė neskundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 03 24 nutartį, reikalauju, jog ši naujienų agentūra būtų patraukta atsakomybėn, ir būtų jai išaiškinta, kas yra žurnalistinis darbas, nes iš pateikto pranešimo matosi, jog absoliučiai nesuvokiama kokia tai sritis ir kokiu principu veikia.

Kadangi neatmetu galimybės kreiptis į teismą dėl padarytos žalos neteisėtais BNS veiksmais atlyginimo, prašome nuodugniai ištirti galimus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, grubius Žurnalistų etikos pažeidimus, bei Konstitucijos 25 str. pažeidimą (laisvės skleisti informaciją principas nesuderinamas su asmens garbės ir orumo pažeidimu).

PRIEDAI:

  1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis
  2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 02 13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (priedas Nr. 2)
  3. Originali nutartis 2016 04 18, Vilniaus apygardos teismas, teisėjas V. Dzedulionis (priedas 3)

Kristina Sulikienė

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2017:teismas-leido-traukti-n-puteiki-baudziamojon-atsakomyben&catid=31&Itemid=101


Skundas Nr. 1-229-365/2016

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. balandžio 18  d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant pareiškėjai Kristinai Apanavičiūtei – Sulikienei, asmeniui, kuriam reiškiamos pretenzijos – Nagliui Puteikiui, išnagrinėjo pareiškimą dėl proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos Kristinos Sulikienės skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pripažinti Naglį Puteikį kaltu padarius BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirti įstatymuose nustatytą bausmę; priteisti iš Naglio Puteikio 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00088-12 medžiagą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja ją šmeižiančia informacija laiko 2012-06-22 „Laisvas laikraštis“ publikuotame straipsnyje „N. Venckienė žlugdo Prezidentę ir Lietuvos politinę sistemą“ išsakytus teiginius, kad pareiškėjos tėvas „apsišvietęs“ KGB agentas“; taip pat, kad laikraštis „Karštas komentaras“, kuriame ji dirbo, neva per Prezidentės patarėją įtakojamas Valstybės saugumo departamento. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00088-12 esančio pilno publikuoto straipsnio turinio matyti, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai yra nukreipti būtent jos, o ne jos tėvo atžvilgiu. Straipsnyje nurodomas pareiškėjos vardas ir pavardė, užimamos pareigos, kalbama apie būtent jos laikraščiui „Karštas komentaras“ parašytą straipsnį, jo reikšmę, taip pat aptariamos straipsnio autorės – pareiškėjos – politinės pažiūros pažymint, kad pareiškėjos tėvas – „apsišvietęs KGB agentas“, o laikraštis, kuriame publikuotas pareiškėjos straipsnis – įtakojamas Valstybės saugumo departamento.

Skunde privataus kaltinimo tvarka nurodoma, kad aptariami „Laisvas laikraštis“ publikuoti teiginiai pareiškėjos manymu sumenkino jos reputaciją, sudarė klaidingą įspūdį apie jos šeimą, dėl to nukentėjo ji pati ir jos šeimos nariai, dėl publikuotų teiginių jai teko keisti gyvenamąją vietą, sumažėjo bendravimo galimybės, ji patyrė didžiulį pažeminimą, jaučiasi persekiojama. Pareiškėjos manymu N. Puteikio interviu atliktas tiesiogine tyčia, siekiant apšmeižti pareiškėją, sumenkinti jos reputaciją, kad žmonės netikėtų jos straipsniais..

BK 154 str. 1 d. nurodyta, kad šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas, kai tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 str. 2 d. numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

LR BPK 413 str. nustato, kad nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Taikinamojo posėdžio metu  teisėjas padaro pranešimą  apie nukentėjusiojo skundą ir kviečia šalis susitaikyti. Jeigu suinteresuoti asmenys  susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. Jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2016 04 15 įvykusio taikomojo posėdžio metu  suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl spręstinas skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas.

 

LR BPK 233 str. nustato, kad, perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti priimta nutartis, kurioje  suformuluojamas sprendimas dėl bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui, nurodomas kaltinamasis, nusikalstamą veiką numatantis įstatymas, nurodomas nukentėjusysis, kviestini liudytojai,  išsprendžiami kardomosios priemonės klausimai ir t.t.

Tokiu būdu, nutartimi, kuriam skundas perduodamas nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti išsprendžiami klausimai, susiję su  suinteresuotų asmenų procesinės padėties nustatytu ir (galimai) procesinės prievartos priemonių taikymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. nustato, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Be Seimo sutikimo  Seimo narys negali būti traukiamas  baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti  kitaip suvaržoma jo laisvė.

Lietuvos Respublikos Seimo  statuto 22 str.23 str., numato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas  daro išvadą, jog, negavus Seimo sutikimo dėl Seimo nario N.Puteikio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nėra galimybės tęsti privataus kaltinimo procesą. Todėl būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, dėl kreipimosi į Seimą, prašant leisti patraukti N.Puteikį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 253 str.,

n u t a r ė :

 

Kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašant kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Naglį Puteikį  baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui perduoti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-2-00088-12 ir  bylos Nr. 1-229/16  kopiją.

Bylos nagrinėjimo procese skelbti pertrauką iki bus gautas atsakymas dėl leidimo p[atraukti baudžiamojon atsakomybės Seimo narį Naglį Puteikį, gim. 1962 09 02.

 

 

 

Teisėjas                                                                                            Gintaras Dzedulionis