Archive for May, 2016

 

Pamenate garsiąją pedofilijos bylą – kurioje teisėjas Audrius Cinins išaiškino, jog pedofilijos iš viso nebuvo.

Nelaukdamas bylos pabaigos, prokuroras Egidijus Motiejūnas savo iniciatyva (niekas jokio pareiškimo neparašė), iškėlė baudžiamąsias bylas visiems nukentėjusiosios D.K. (dabar – D.S.) pusės liudytojams, jos seneliams, kaimynei, ir iki šios dienos pagal šias bylas jie visi tąsomi, jų visų turtas areštuotas.

Pakako teisėjo Audriaus Cinino sakinio, jog tvirkino ją pačią jos seneliai – ir vėl kaip stebuklinga lazdele mostelėjus – dar ir pedofilijos byla iškelta. Vyksta už uždarų durų, viskas “į vienus vartus”, liudija patvoryje besitrynę žurnalistai. Patys pagrindiniai liudytojai, jie viską žino, kaip seneliai tvirkino mergaitę.

Yra teismų pasaulyje toks nuolatinis  bylininkas Alvydas Sadeckas. (Teismų internetinėje bazėje rasite didžiulį skaičių bylų, kaip jis nuolat bylinėjasi, nes labai įsižeidęs, jam daroma žala, ir panašiai. Ir atsakovas visada vienas ar kitas laikraštis.)

Kiek teko man susidurti kaip teisininkei, na žmogus yra drąsus, o jo advokatas galimai vadovauja teismams.

Tačiau jeigu tik Aurimas Drižius, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad Alvydas Sadeckas galimai sake netiesą, kreipiasi į prokuratūrą, ji arba nieko neatrašo, arba atrašo “dėl”, arba atrašo, jog suėjo Alvydo Sadecko galimai melagingiems parodymams tirti senatis : nes buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, ir buvo nutrauktas.

Čia maždaug įrodymas, jog toliau, draugeli, tu iš viso nesikreipk: visose bylose tu būsi nuteistas, o A.S. gales meluoti padėjęs ranką ne tik ant Konstitucijos bet ir ant Korano – koks jam skirtumas, kuo prisiekti?

Nesusijęs esu su AB Mažeikių nafta ir viskas – išmokęs mantrą kartoja visuose teismuose, o kas sakys priešingai – tą paduosiu ir nuteisiu. Toks tas bylininkas A.S.

O grįžtant prie “triusikų”, bei “pedofilijos globojant vaiką” bylų, norisi pažymėti, kad melagingos E. Motiejūno bylos turi tikslą – kad pedofilijos aukos nutiltų – niekas prokuroro R.Šileikos nutarimo pripažinti ją nukentėjusiąja nepanaikino; draugas Cininas jos net neapklausė teisme, nes išsigando tiesos; pedofilija buvo, Frančeskas – tikras asmuo, tikrai nusišovė Italijoje, nušovė žmoną – yra daug įrodymų, ir kurių niekas nepaslėps po draudimais liudyti apie “triusikus”. Nes tarkime niekas nepriims prevencinio ieškinio – draudimo pasakoti apie Frančeską – kuris irgi minimas mergaitės parodymuose.

Labai panašus metodas vykdomas su Aurimu Drižiumi: jeigu jis nenutils, tai esą Alvydas Sadeckas jį taip užbylinės, kad jam maža nepasirodys.

Jau daug metų ir aš vaikštau po A. Sadecko bylas – teko dalyvauti ginant UAB “Goruvą”, su Giedre Goriene. Tokio šalto vadovavimo teismams dar nesu mačiusi – nors Mindaugas Kukaitis nėra atsarginis teisėjas, o tik advokatas.

Tokio “bezpriedielo”, kad galima ateiti ir nurodinėti teisėjui, kokias nutartis priiminėti – retai kur pamatysi.

Na, pamatėme ir Garliavos byloje – visas prokuratūros ir policijos darbas, už kurį jie buvo baudžiami, mėtomi iš darbų – pasirodo, niekis: Audrius Cininas, netiriančio kontrabandistų ir kyšininkų muitininkų brolis, nusprendė, jog jis geriau žino, net nepaklausęs bylos šalies – nukentėjusiosios. (Cininas vadovavo Muitinės tyrimų institucijai, kuri atsisakė tirti Lavoriškių muitinės punkto galimai kyšininkus, nors nurodžiau, kas gali paliudyti, arba surinkti įrodymus.)

Ir viskas – žalia šviesa visų liudytojų persekiojimui.

Kai tokią sistemą vienoje tarptautinėje byloje panaudojo vienas prokuroras Vilniaus apygardos teisme, užsienietis advokatas taip pasipiktino, jog nuskambėjome per visa Europą.

“Jie teisti pradeda bylos liudytojus vykstant bylai – juk tai poveikis liudytojams!“ – pasipiktino laisvoji Europa.

O ar ne taip buvo padaryta Garliavos byloje? Gal net nebuvo praėję kelios dienos nuo neįsiteisėjusio nuosprežndio  – beje, visiškai niekinio, nes numirusių išteisinti neįmanoma – priėmimo, o prokuroras, kurį TV 3 pakrikštijo „Ūso advokatu“, jau iškėlė visiems liudytojams bylas.

O garsioji „vyndėmės byla“?

Kokia čia nesąmonė?

Beje, bylos nukentėjusysis – ne vyriško organo turėtojas, jis jau yra miręs. Bet jo draugė. Jai priteista 5000 eurų. Nuogo vyriško organo byloje yra priteisiama daugiau, negu disidento Antano Terlecko byloje dėl garbės ir orumo – nes matote, šmeižikas Pikasas pensininkas, ir jis neturės kaip susimokėti. Antanui Terleckui už jo išlazdavojimą, kad jis susijęs su KGB Lietuvos Aukščiausiasis teismas tepriteisė 3000 eurų.

O štai vyriško organo byloje net visiškai to organo negalinčiai turėti moteriškei priteista 5000 eurų.

O štai Alvydas Sadeckas iš viso nekaltas – nors 2016 05 02, 2016 05 03 teismų posėdžiuose galimai melavo, kad AB Mažeikių naftos privatizavimo dokumentaciją taisė Seimo ekonomikos komitetas.

Kad jis niekaip nesusijęs su AB Mažeikių nafta.

O jeigu tik A. Drižius parašo apie vykstančius teismus, kurių yra grynas maratonas – ir į vienus vartus : jeigu tik kreipiasi A. Sadeckas, yra nagrinėjama, o jeigu parašo skundą A. Drižius, atrašoma “dėl”, ir net nepriimamas nutarimas – tada jau dar viena nauja baudžiamoji byla, nes tame reportaže iš viešų teismų posėdžių būna įvardyta kad bylinėjasi “kas” Sadeckas, “dėl ko” – dėl AB Mažeikių naftos.

Viskas – Mindaugas Kukaitis rašo naują pareiškimą, kad tokia informacija žeidžia garbę ir orumą, o teisme aiškina, jog Aurimas Drižius privalo susilaikyti, nieko nerašyti. Maždaug –apie tai, kad esi smaugiamas, tu turi tylėti. Nes mes taip norime.

Niekuomet nepamiršiu bylos, dėl kurios susipažinau su Alvydu Sadecku.

Jis padavė “Karštą komentarą” į teismą dėl to, jog jis jį neva apšmeižė, paniekino garbę ir orumą. Kad perspausdindamas straiopsnį iš “Litva sovetskaja”, parašė žodžius apie kažkokią nepilnametę.

Ieškinys buvo solidus – 20 000 litų. Byla paduota visiškai neteismingam teismui. Iškrapštyti iš “savo teisėjo Smaliuko” mums nesisekė iki tol, kol jam pačiam trūko kantrybė, ir jis priėmė nutartį perduoti bylą pagal teismingumą, liepęs M. Kukaičiui tylėti.

Paskui byla “marinavosi” pas teisėją Kasimovienę – kuri, kaip aiškėja, yra tiesiog galimai asmeninė A. Sadecko bylų teisėja. Kuri šią žiemą sugebėjo rašinėti nesąmoningas nutartis, jog A. Drižius nesumokėjo žyminio mokesčio, nors jį buvo sumokėjęs, ir atvežęs kvitą, pristatęs į bylą su žyma ”gauta”.

Ir štai kai tik teisėją Kasimovienę man pavyko nušalinti – jai irgi nebeatlaikė kantrybė, nes aš ją kiekviename posėdyje šalindavau – tada Alvydas Sadeckas iš karto atsiėmė ieškinį.

Ne, ne dėl to kad “teisėja ne sava” – o dėl to, kad ji tenkino prašymą išreikalauti iš VRM taržinybinio archyvo informaciją apie Alvydo Sadecko turėtąsias tarnybines nuobaudas.

Neaiškinsiu detaliau, kodėl jis atsiėmė ieškinį. Na patys paskaitykite, ir aišku yra.

Bet man iš viso darosi aišku, kas valdo Lietuvą.

Tegul A.S. paduoda mane į teismą, kad nevykdau Šilo bitei priimto prevencinio ieškinio 2006 m. Pirmyn.

Bet kartą jau A.S. sudegė – sėdėjo toks nekaltas, toks šventas, ir taip reikalavo iš UAB “Goruva” 20 000 litų.

Kažkoks naujasis pasipinigavimas.

O staiga ieškinį atsiėmė.

Ar nebus panašiai su pedofilijos bylos herojais – dabar jie pinigaujasi, uždirbinėja teismuose.

Kaip kadaise su sėdimąja vieta.

Ar nebus, kad atsiras liudytojai, kurie paliudys, kaip šventoji tratindavosi, kiek jie jai mokėjo, ir kaip ji nebepaeidavo po savo “darbo”

Juk esmė – kad siekiama nuslėpti, kokiomis profesijomis gyveno šventieji.

Todėl priešingai pusei – kurie visą gyveniumą dirbo, mokėjo mokesčius, iškeltos bylos, o ieškiniai tokie solidūs, kad net Antanas Terleckas disidentas, Lietuvos laisvės kovotojas, turi slėptis su savo 3000 vos-ne –vos išsibylinėta suma.

Išnaudotojiška, prostitucinė sąmone – štai yra bėda. Nenoriu moralizuoti.

Tačiau toks lengvas padavinėjimas ieškinių, kai nėra jokio pagrindo moteriškei priteisinėti 5000 eurų už neva jos  turėtą vyrišką organą – juk šioje vietoje jau yra užprogramuota nesąmonė.

Nukentėjusiajai (moteriai) priteisti 5000 eurų už vyriško organo vyndėmę, kurios nebuvimas sudaro tokią sumą, o teigdami priešingai, tyčiniai kenkėjai daro jai, moteriškei, moralinę žalą.

Jūs žinote, kodėl tokia svarbi ta vyndėmė?

Todėl, kad su psichologais užfiksuotuose parodymuose mažoji pedofilų skriausta mergaitė apie ją kalba.

Liudija, apibūdina, jog “tas didelis ir raudonas”.

Todėl, mąsto klanas, jeigu nuginčysime vyndėmę, – nuginčysime ir mergaitės parodymus.

Jūs matote šitą ydingą ratą, kuris sukamas – bet taip susukamas, jog vyriško organo byloje nukentėjusiąja pripažįstama to organo niekada neturėjusi moteris.

Tas pats su Aurimos Drižiaus bylomis – nuolat įsižeidęs bylininkas dabar padavinėja jį į teismą, nes jį žeidžia, kai A. Drižius rašo jog teismų Sistema yra absoliučiai korumpuota.

Bet apie tai šiandien posėdžiauja Prigimtinės teisės Tribunolas!

Tai rodo Europos žmogaus teisių ir teisingumo teismo bylos, jų kiekis !

Apie tai galų gale rašoma iš Lietuvos vos spėjusios pasprukti advokatės Meilutytės knygoje „Kaip pagerinti teismų darbą“ – Lietuvos teismų grimasos buvo sudėtos į vieną bylą, o knyga išleista…Čikagoje.

O ją mums atvežė teisės studentams iš JAV dėstytojas, advokatas Žumbakis. Joje rašoma, jog Lietuvoje teismuose bylinėjasi mirę asmenys – bet juk Ūsas po šiai dienai yra bylų nukentėjusysis – nors 6 metai kaip miręs!!

O šiandienos LL vedamasis? Kaip teisėjas K. ne tik nemokėjo už mašinos remontą, bet dar tokią pačią sumą prisiteisė iš meistro !!

Aurimas Drižius nenuleidžia rankų, ir vėl teikia prašymą iškelti baudžiamąją bylą Alvydui Sadeckui – nes pavyzdžiui, pedofilijos bylos liudytojams tokios bylos buvo iškeltos lengva ranka.

Ta pati lengva ranka privalo lengvai kelti bylas ir A. Sadeckui – tuo labiau, jog rašytiniai dokumentai rodo, jog jis švelniai tariant, galimai meluoja.

Ir čia ne „triusikų“ ar vyriško organo byla – čia byla dėl milijardinio valstybės turto iššvaistymo, ir noro visai tai užgniaužti. Kad žurnalistai nerašytų, o jeigu rašys – bus demokratinėje valstybėje uždaryti tie jų laikraščiai.

O užgniaužimui naudojamos nesibaigiančios bylos, kur amžinas nukentėjęs, o policijos žargonu „terpyla“ sėdi šventojo išraiška, ir vis reikalauja naujų sumų iš Aurimo Drižiaus.

Tai aš nesuprantu – tos visos akcijų biržos, kuriose investavo A.S. – nesumoka nieko?

Ar AB Mažeikių naftos privatizavimas buvo nesėkmingas,ir nesuvaikščiojo jokie „otkatai“?

Pagyvensime, pamatysime. Viena tik žinau – Egidijus Motiejūnas iškėlė bylas dėl triusikų, kad buvo melagingai apie juos liudijama, nes jis geriau žino, kad po butą yra vaikštoma su kostiumu, o gal net aviatoriaus kostiumu, tai Alvydui Sadeckui privaloma kelti bylą už nuolatinius liudijimus, jog jis absoliučiai niekaip nesusijęs su jokia AB Mažeikių nafta, nors net akcijų joje turėjo, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui keičiant privatizavimo teisės aktus vadovavo.

Beje, vienose bylose jis labai garsus politikas, kuriam kenkia rašiniai apie jį, trukdo pakliūti į Seimą, kitose bylose jis jau privatus asmuo, ir negalima naudoti jo nuotraukos iš lrs.lt svetainės.

Beje, šventoji pedofilijos aukos motina dabar susirinko labai daug pinigų, dar maldavo sumesti per internetą, tai gal pamatysime ją Seimo rinkimuose? Juk ji iš viso nėra nuteista, joks tyrimas nevyko jos atžvilgiu. Galėtų ginti nukentėjusiųjų nuo pedofilijos aukų ir jų artimųjų teises. O kodėl ne? Yra savas prokuroras, kuris kelia bylas pabūdus iš kavos tirščių.

Yra savas teisėjas Cininas.

Panašiai juk gyvena A.S. – turi savus teisėjus, ir jis vargo jokio nemato. Bylos jam jokios nekeliamos, o jeigu iškeliamos – tai nutraukiamos.

Jeigu ko nespėjo susiprivatizuoti, tai šiuo metu vyksta paskutinis privatizacijos etapas: padavinėjami į teismus žmonės, turintys kažkokio turto, su melagingais ieškiniais, tas  turtas konfiskuojamas, pasidalinamas, ir chebra toliau gražiai privatiškai gyvena. Bet kažkjada tai baigtis turi? Ypač, kai moteriškėms pradėjo teismai priteisinėti neturtines žalas už vyriškių organų vyndėmes…

 

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2261:bylu-stampavimas-bylu-liudytojams-jeigu-pedofilijos-bylos-liudytojai-teisiami-kodel-a-sadeckas-neteisiamas-uz-melagingus-parodymus&catid=31&Itemid=101

 

 

 

 

Advertisements

O buvo taip: Naglis Puteikis kūrė partiją – neįkūrė, prokurorai (aišku, sisteminiai, klaniniai, negeriečiai, ir panašiai) pričiupo, iškėlė bylą (kol kas neaišku, kam, nes N. Puteikis „ne prie ko“).

Ikiteisminis tyrimas vykdomas Panevėžio apygardos prokuratūroje. Kol kas neaišku, ar kas apklaustas ar ne.

Visiems neapmokestinamo dydžio partijos nariams liepta stoti į Centro partiją.

Kol jie visi stojo į CP, Naglis Puteikis susitiko su iš liberalų barščių ištrenktu Kristupu Krivicku ir sukūrė „antikorupcinę koaliciją“.

Nuėjo į BNS, sukirto rankomis. Prieš TV kameras.

Visai Lietuvai apskelbė, jog eis rinkimuose kaip savarankiškos  rinkimų kampanijos dalyviai.

Kitą dieną laikraštis „15 min“ išspausdino interviu su Kristupu Krivicku, kuriame jis, kalbėdama apie kyšių neėmimą, tarsi tarp kitko paminėjo jam po savo oficialiosios mirties skambinusį „Mongolą“ – taip, tą patį, už kurį, pasak K. Krivicko TV laidų, cituojant jį, laidų vedėją, „banditas, žudikas, prievartautojas“ Henrikas Daktaras neva turi sėdėti iki gyvos galvos.

Toliau – kaip greito siužeto filme.

Mes nežinome, ar kas paskambino, ar atvažiavo pasikalbėti su K.Krivicku – tačiau jau kitą dieną jo žmona, kuri laukiasi dar nepilną 7 mėnesį, staiga pagimdo.

Kristupas Krivickas – ligoninėje, prie inkubatoriaus, apkabinęs žmoną.

Ką gi – rankos laisvos, nutaria Naglis Puteikis.

Ir prieš 3 dienas pareiškęs, jog rinkimuose eis kaip nepartinis, savarankiškos rinkiminės kampanijos dalyvis, jis tampa Centro partijos vadu.

Na o nepartinis tokiu tapti negali.

Nagliui Puteikiui atrodo, jog viskas gerai, kad jis per 3 dienas pateikė vieną kitai prieštaraujančias informacijas.

Kristupas Krivickas vis dar ligoninėje, glaudžia žmoną ir vaikelį.

O beretės „miršta“, ir vėl ditirambus gieda:

„O jau mūsų Naglis, o jau šventas, o kaip jis pasako, taip ir yra“.

O ne beretės taip ir liko nesupratę: tai eis su Kristupu Krivicku Naglis Puteikis ar ne?

Ir dar labiau nesupratę liko Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai: kokio velnio Kristupas Krivickas durnino visą Lietuvą su savo „mafijos kronikomis“ ir serialu apie „baisų žudiką, banditą“ Henriką Daktarą, – jeigu jis visą laiką žinojo, jog byla – suklastota? – Nes jam yra skambinę bylos „mirusysis“ – pagrindinis „nukentėjusysis“? Po savo oficialios mirties praėjus net 3 metams??

Tai kaip čia – kyšių neimu, bet laidoje kalbinu Sadecką, Paulauską (Artūrą) ir Visvaldą Račkauską – apie labai blogą Daktarą.

Bet kai reikia eiti į rinkimus, netikėtai „prisimenu“, jog faktą, Kad Mongolas gyvas ir sveikas, žinau jau „cielus“ 20 metų.

Bet pamiršau pasakyti.

Juk na policijos, VRM ir t.t. užsakymas – svarbiau. Juk turėjau išlaikyti žmoną ir 3 vaikus.

Man šiedu veikėjai tai panašiau į aktorių šou: sušoko tango, poroje, išsiskyrė, teatras sudegė, išsiskirstė, ir pamiršo viską.

O Naglis Puteikis kitą savaitę jau gal kokį antifašistinį sąjūdį kurs.

Nes nuo dešinės sparčiu žingsiu juda prie Lietuvos socialistinio liaudies fronto.

Pagyvensim- pamatysim. Juk pakvietė visus jungtis į „antikorupcinę koaliciją“.

Su Krivicku, ar be, su Daktaru, Mongolu, ar be – kol kas neaišku.

Aišku tik, kad prieš kelias kadencijas turėjome Tautos prisikėlimo „pajacus“, dabar turime kai ką  stipriau.

https://visuomenedotcom.wordpress.com/2016/05/13/kaip-teisuolis-n-puteikis-valstybes-turta-taske/

http://tv.lrytas.lt/?id=13998264211397827566

 

 

pociunas

 

 

J. Abromavičius, C. Kiesus, V. Pociūnas… Kas sekantis?

Giedrė Goriene, Savaitraštis “Karštas komentaras””, 2006 09 15
Prie iki šiol neišaiškintos buvusio “Mažeikių naftos” vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus ir vairuotojo žmogžudystės, įvykdytos prieš šešerius metus, prisijungė dar viena – daugiau į savižudybės versiją linkstanti saugumo karininko Vytauto Pociūno įtartina mirtis. Gal daugybę valstybės paslapčių žinojęs saugumietis paslydo, berūkydamas, ir iškrito iš devinto aukšto per langą? Gal buvo girtas, o gal jam buvo įpilta klofelino ir jis buvo išmestas? Jei taip, tuomet kas galėjo pageidauti jo mirties? Versijos, versijos, versijos… Arba lygtis su daugybe nežinomųjų, kur žinoma viena: kad Vytautas Pociūnas yra negyvas ir kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas “nemato reikalo sudaryti Seime komisijos”, kuri ištirtų šią įtartiną mirtį. Ir ne tik Alvydas Sadeckas, bet ir buvęs JAV karinės žvalgybos rezervo karininkas, dabar einantis Lietuvos Prezidento pareigas Valdas Adamkus, ir buvęs KGB rezervo karininkas, dabar einantis Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pareigas Arvydas Pocius. Taigi šalia iki šiol taip ir neišaiškintų Kiesų žmogžudystės užsakovų į Lietuvos teisėsaugos juodąją lentyną paguldyta dar viena – Lietuvos saugumiečio Vytauto Pociūno mirties byla. Mat net neabejojama, kad tikrųjų šios mirties aplinkybių mes taip ir nesužinosime, nes praktika rodo, jog Lietuvos specialiosios tarnybos, o ypatingai VSD neturi ambicijų išsiaiškinti saviškių mirčių: buvusio saugumo karininko Juro Abromavičiaus susprogdinimas neišaiškintas iki šiol, buvusio VSD Vilniaus apygardos vadovo Kvaraciejaus mirtis taip pat neatrodo panaši į “paprastą širdies smūgį”, o dabar dar ir Vytauto Pociūno “skrydis” iš devinto viešbučio aukšto lango kaimyninėje Baltarusijoje… O jeigu prie viso to pridėsime buvusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario J. Paliako “susisprogdinimą” ir Kiesų galvas, tai pamatysime, kad Lietuva labai panaši į Didžiąją Britaniją pabėgusio buvusio FSB pulkininko A. Litvinenkos kritikuojamą Vladimiro Putino “čekistinę” Rusiją, kurioje – aibės neišaiškintų politinių žmogžudysčių, už kurių kyšo Rusijos specialiųjų tarnybų, t.y. FSB ausys. Tik pas mus, aišku, kyšo mūsų specialiųjų tarnybų ausys. Ir uodegos, kas be ko…
Įtarimų lavina
Po to, kai ankstų rugpjūčio 23 d. rytą Breste, Baltarusijoje, buvo rastas Lietuvos saugumo karininko Vytauto Pociūno kūnas, jo žūtį ėmė tirti tiek teisėsaugos institucijos, tiek politikai, tiek žiniasklaida. Tiesa, politikai šioje istorijoje ieško politinių V.Pociūno žūties motyvų ir aplinkybių, o žiniasklaida atlieka savo nepriklausomą žurnalistinį tyrimą – jeigu V.Pociūno mirtis nėra savižudybė, tuomet kas galėjo norėti jo mirties? TV3 televizija paskelbė versiją, esą šį rudenį V.Pociūnas ketino paskelbti kažkokią medžiagą apie VSD vadovo pavaduotojo D.Jurgelevičiaus ir URM sekretoriaus A.Januškos sąsajas su UAB “Dujotekana” vadovu Rimantu Stoniu, kuris siejamas su “Gazprom”, o pastaroji – su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tai gana įdomi versija, juoba kad “Dujotekana” ir jos vadovas R.Stonys kartą jau buvo plačiai “linksniuoti” žiniasklaidoje: prieš dvejus metus, taip pat rudenį, tuometinis LNK žinių redaktorius Edmundas Jakilaitis paleido į eterį reportažą, kuriame buvo paskelbta JAV strateginių studijų centro ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusija steigia neva “nepriklausomus” dujų tiekėjus Lietuvai, tokius kaip “Dujotekana”, kurie naudojami papirkinėti politikus ir yra Maskvos žvalgybos tarnybų instrumentai. Kaip abejotinas, Maskvos įkurtas bendroves, amerikiečiai tuomet įvardijo “Itera”, “Eral tral gas” ir “Dujotekana”. LNK priminė, kad dabar į Seimą patekęs Antanas Bosas yra vienas iš “Itera Lietuva” akcininkų – “Itera Lietuva” yra Rusijos įmonės “Itera” padalinys Lietuvoje. Pažymoje rašoma, kad “Rusijos dujininkų įtakos stiprėjimas Lietuvoje gali padidinti ir taip jau rimtą korupcijos problemą, paskatinti politikus artimiems ryšiams su Maskva, artimesniems, negu modernių pažiūrų atstovų būtų užmegzti su demokratinėmis vertybėmis; sukurti turtingų vadovų klasę, kuri turėtų įtakos šalies politinei sistemai; užkirsti kelią į centrinę Europą investicijoms iš Vakarų Europos energetikos kompanijų, kurios nenorės konkuruoti su neskaidriomis užsienio kompanijomis dėl privatizavimo ir investavimo galimybių”. Po šio reportažo E. Jakilaičiui teko parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Daugiau nė viena žiniasklaidos priemonė nesiėmė tirti galimų Maskvos žvalgybos tarnybų ryšių su Lietuvos politikais. Dabar, kai Baltarusijoje paslaptingai žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas, “Dujotekanos” vardas vėl pradėtas “linksniuoti”. Tačiau minint Rimanto Stonio vadovaujamą “Dujotekana”, kažkodėl nutylima, kad ši įmonė per 2004 m. Seimo rinkimus 100 tūkst. litų parėmė Artūro Paulausko vadovaujamą Naująją sąjungą, o tais pačiais metais per Prezidento rinkimus dar 100 tūkst. litų parėmė ir Naujosios sąjungos kandidatę į prezidentus Viliją Blinkevičiūtę.
Versija keičia versiją
Aukštų saugumo ir URM pareigūnų galimi ryšiai su Rimantu Stoniu – ne vienintelė žiniasklaidos nagrinėta V.Pociūno įtartinos mirties versija. Buvusi “Komjaunimo tiesa” šią žūtį sieja su prieš kelis metus vykusiu “paksogeitu” -atseit tuo metu V.Pociūnas buvęs labai įsitempęs ir žmonai liepęs nuvežti vaikus į mokyklą, o po pamokų – parvežti namo. “Kai pasakysiu, kad galima atsipalaiduoti – bus galima atsipalaiduoti, o dabar padėtis – labai pavojinga”, – taip esą savo šeimą tuomet perspėjo saugumo karininkas. Mat tuo metu V.Pociūnas dirbo Valstybės saugumo departamente, kurio paruoštas dokumentas baigėsi Prezidento Rolando Pakso apkalta ir nušalinimu. Tuo tarpu liberaldemokratai išplatino pareiškimą, kuriame teigia, jog dėl šitokių “paksogeito” ir V. Pociūno mirties sąsajų Rolandas Faksas neatmeta galimybės kreiptis į teismą. Neliko nepastebėtas faktas, kad šio saugumo karininko mirties aplinkybėmis iš politinių jėgų labiausiai domisi konservatoriai – mat tiek Andrius Kubilius, tiek Jurgis Razma asmeniškai pažinojo V. Pociūną. Konservatoriai teigia, kad V. Pociūnas buvęs pažemintas pareigose ir prieš savo valią tarsi ištremtas į Baltarusiją. Tai, kad į Baltarusiją V. Pociūnas vyko ne savo noru, žiniasklaidai patvirtino ir jo žmona. Tuo tarpu VSD šefas – buvęs KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius” parlamentarams teigė, kad esą V. Pociūnas pats pasirinko Baltarusiją iš jam pasiūlytų šalių. Manoma, kad visus taškus ant “i” turėtų sudėti Seimas, kur ketinama tirti V. Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybes. Seimo kuluaruose kalbama, kad šito tragiško įvykio galėjo ir nebūti, jei konservatoriai būtų buvę kiek ryžtingesnį prieš metus, kuomet V.Pociūnas esą į juos kreipėsi pagalbos – kad jie sutrukdytų VSD vadovybei išsiųsti jį į Baltarusiją. Tačiau pagalbos, kalbama, tuomet V. Pociūnas iš konservatorių pusės taip ir nesulaukė. Todėl dabartinį dešiniųjų aktyvumą ir norėjimą ištirti V. Pociūno išsiuntimo į Baltarusijos aplinkybes kai kurie politikai vertina kaip bandymus “atsiplauti sąžinę”.
Keisti sutapimai
Keistas sutapimas, tačiau V.Pociūno mirtis tapo skandalu, užgesinusiu “olympikgeito” skandalą – šiandien, kai po kaulelį narstomos galimos V. Pociūno žmogžudystės versijos, niekam neįdomu, už ką su “Olympic” kazino susijusi įmonė parėmė šimtu tūkstančiu litų Naująją sąjungą (70 tūkst. partiją ir 30 tūkst. – jų kandidatę į prezidentus), arba kokie rėmėjai slepiasi po daugiau nei 800 tūkst. litų, per Seimo rinkimus VRK komisijai nurodytų kaip “Naujosios sąjungos pinigai”. Akivaizdu, kad Naujoji sąjunga – ne UABas, todėl pati tokių pinigų užsidirbti ji negalėjo… Taigi kilus V. Pociūno žūties skandalui, Naujoji sąjunga pasidarė niekam neįdomi. O vietoj Artūro Paulausko taikinio buvusi “Komjaunimo tiesa” pasiūlė kitą “narstymo po kaulelį” objektą – V.Pociūno mirties sąsajas su “paksogeitu”. Susidaro įspūdis, kad V.Pociūno mirtis gali atnešti nemažus politinius dividendus reitingų lentelėse į viršų ėmusiai kopti Naujajai sąjungai – mat socialliberalai, būdami opozicijoje, Seime vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuruojančiam Lietuvos saugumo, specialiąsias ir jėgos struktūras. Akivaizdu, kad toks strateginis postas negali priklausyti Seimo opozicijai, todėl jau rugsėjį, prasidėjus Seimo rudens sesijai, valdančioji koalicija buvo suplanavusi Seime persidalinti komitetų ir komisijų postus. Tačiau dabar, po V.Pociūno žūties, Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas, vadovaujamas socialliberalo A.Sadecko, ėmė tirti iš esmės VSD veiklos užkulisius, ir tokiu būdu Naujoji sąjunga galimai išlaikys savo įtaką Lietuvos saugumo, spec. ir jėgos tarnyboms – kol vyks tyrimas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas keičiamas nebus. Nes net lietuvių liaudies patarlė sako, kad “arklys brastoje nekeičiamas”. O kai baigsis šis tyrimas, tuomet, matyt, prasidės koks nors kitas – ir dar kitas tyrimas, ir tokiu būdu iki naujų Seimo rinkimų (greičiausiai – priešlaikinių) Naujoji sąjunga vadovavimą šiame strateginiame poste išlaikys. Nes kaip generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius savo poste yra tiesiog nepakeičiamas, taip ir Alvydui Sadeckui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko poste pakaitalo nėra ir turbūt dar artimiausius 10 metų nebus – matyt, kol Seime jo nepakeis sūnus…
Ką reiškia VSD?
Oficialiai – tai Valstybės saugumo departamentas, neoficialiai – “komercinis saugumo departamentas”, kadangi pagrindines privatizacijas Lietuvoje lėmė būtent šitos tarnybos parašytos “operatyvinės pažymos”, turinčios grifą “slaptai” ir plačiajam visuomenės sluoksniui (ir ne “vėesdinei” žiniasklaidai) neprieinamos. Kiek ši žinyba tarnauja Lietuvos interesams, visiškai neaišku, nes kol kas susidaręs įspūdis, kad ji tarnauja kam nori, tik ne Lietuvai. Kam konkrečiai? KGB rezervo karininką Arvydą Pocių Valstybės saugumo departamento vadovu paskyrė laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas.

http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=8924

drizius1

Nuotr. Sadeckas teisiasi net ir dėl to, kad Drižius pacituoja prieš jį štampuojamus teismų sprendimus. Nors 2009 04 10 prevencinio ieškinio sprendime neparašyta, jog bus ateityje draudžiama net cyptelėti, kai bus iškeltos 10 baudžiamųjų bylų. Neva teismo sprendimo pacitavimas – irgi  nusikaltimas. 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Henrikai Chmieliauskienei, dalyvaujant prokurorei I. G., kaltinamajam A. D., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. ( – ) gimęs ( – ), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyv. ( – ), gyv. vietą deklaravęs ( – ), dirbantis ( – ) redaktoriumi, teistas:

31) 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda;

42) 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbu;

53) 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

64) 2011-09-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį, nubaustas 40 MGL (5200 Lt) bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs,

7kaltinamas pagal LR BK 245 straipsnį,

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9kaltinamasis A. D. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

10jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis” uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Goštauto g. 12, Vilniuje, redaktoriumi, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, 2011-02-19 (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320)) savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą“ A. S. siejo su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu:

11„<…> teisėjas A. P. nuteisė LL redaktorių A. D. už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos R. V. sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui“ spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. S. iškels A. D. dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <…>“

12„<…> teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime. Tačiau teisme A. S. liudijo priešingai. <…>“

13„<…> teisėjui A. P. buvo pateikti visi įrodymai <…>, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime <…>“

14„<…> A. S. kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu <…>“

15„<…> A. S. negalima sieti su minėta naftos įmone, nors pats teismas pripažįsta, kad „tai viešai žinomos aplinkybės“. <…>“

16Kaltinamasis A. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teismui paaiškino, kad prokurorė pati pasakė, kad tai viešai žinomos aplinkybės, o būtent, kad Sadeckas dalyvavo šitam privatizavime. Tačiau negalima to skelbti, tai yra prirašyti. Nors teismui yra pateikti dokumentai, kad Sadeckas yra dalyvavęs šios bendrovės privatizavime, yra „Mažeikių naftos“ savininkas, vienas iš savininkų. Sadeckas dalyvavo šios bendrovės privatizavime, nes pats ragino Seimo komiteto narius balsuoti už šitą privatizavimą. Pateikė pranešimą ir taip toliau. Tuo labiau, kad šiame straipsnyje niekur nėra Mažeikių naftos įmonės pavadinimo įrašyta. Teismo draudime buvo labai aiškiai parašyta, kad uždrausti „Laisvam laikraščiui“ sieti Sadecką su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir „Mažeikių nafta“. Tai šitas draudimas, būtent šitoje konkrečioje byloje ir nebuvo niekada pažeistas. Tame straipsnyje niekur nėra paminėta „Mažeikių nafta“, o yra paminėta įmonė. Teismo draudimas nebuvo pažeistas. Kaltinime minimą straipsnį „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą“ jis parašė. Be to jis yra „Laisvas laikraštis“ redaktorius ir vadovauja „Laisvas laikraštis“ įmonei. Taip pat jis sprendžia aplamai koks bus šio laikraščio konkretaus numerio turinys, kokie bus išspausdinti jame straipsniai arba tai daro jo pavaduotojas J. I.. Tačiau dažniausiai jis šiuos klausimus sprendžia, o kai jo nebūna tada sprendžia jo minėtas pavaduotojas. Šiuo metu neprisimena tiksliai, ar šį konkretų laikraščio numerio 2011-02-19 -2011-02-25 d. straipsnį parašė jis, tačiau šiame straipsnyje minima kokia tai naftos įmonė, tačiau neparašyta, kad Lietuvos. Daug yra ne Lietuvos įmonių: Linfe naftą perdirbančių įmonių. Yra Lenkijoje, Vengrijoje. Lietuvoje buvo privatizuota „Mažeikių nafta“. Sadeckas labai aktyviai dalyvavo tame privatizavime. Atsakė, kad kokią naftos įmonę turėjo omenyje, dabar tikrai negali pasakyti. Be to, nesupranta kurioje straipsnio vietoje paminėti dalykai apie nužudytą „Mažeikių naftos“ įmonės vadovą. Čia ne teiginys, čia tiesiog parašyta, teisėjas Pažarskis nuteisia už tai, kad jis ankščiau buvo nuteistas už tai, kad nevykdė šito sprendimo. Tarkim, sieti Sadecką su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu bei šios įmonės vadovu, tai yra, G. K. nužudymu. Šitas teiginys yra kas buvo praeityje, apie tai, kad buvo toks teismo sprendimas. Nežino, negali atsakyti ar turėjo omenyje nužudytą įmonės vadovą G. K.. Ką skaitytojui norėjo pasakyti aiškiai teismui neatsakė. Tačiau patikslino, kad pati sakinio struktūra, gi, viską labai aiškiai pasako ir suprantama. Čia parašyta, kad jis buvo jau nuteistas, kad jis nevykdė teisėjos sprendimo. Dėl teiginio straipsnyje, kad teismui buvo pateikti dokumentai, kad Sadeckas buvo susijęs ne tik su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau jos buvo bendrasavininkas, atsakė, kad Sadeckas buvo Mažeikių naftos bendrasavininkas. Dėl teiginio straipsnyje, Sadeckas kaip niekas kitas yra susijęs su minėta „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, paaiškino, kad tai nėra tokios citatos ir ne su „Mažeikių nafta“. Dėl teiginio straipsnyje, Sadecko negalima sieti su minėta naftos įmone, nors pats teismas pripažino, kad tai viešai žinomos aplinkybės, tai teismui buvo pateikti įrodymai, kad Sadeckas dalyvavo „Mažeikių naftos“ įmonės privatizavime. Ir šioje byloje irgi yra tie patys visi dokumentai. Nepripažįsta, kad paskleidė tai, ką teismas draudė. Tiktai pasakė, kad tik pripažįsta, kad Sadeckas buvo susijęs su naftos perdirbimo įmonės privatizavimu, taip kaip yra parašyta tekste. Šio straipsnio tikslas buvo tiesiog atkreipti visuomenės dėmesį, kokie dalykai darosi Lietuvos teisinėje sistemoje. Nes bus Žmogaus teisių teisme sprendžiamas šis klausimas. Akivaizdūs ir įrodymai, kad dalyvavo, tačiau visus tuos įrodymus teismai atmeta, dėl to, kad juos turėjo žinoti iš anksto, ko negalėjo padaryti. Teismo sprendimas buvouždrausti Sadecką sieti su „Mažeikių nafta“. Straipsnyje siejo su naftos perdirbimo įmone, kurios jis neįvardino. Nežino, ar egzistuoja dar įmonių, kuriose Sadeckas turėjo akcijų. Mano, kad turėjo, nes jis ten daug turto deklaracijoje prirašė, visą puslapį. Dabar tų įmonių negali įvardinti, nes neprisimena. Prokurorė kaltina, kad išspausdino tą straipsnį, tiesiogine prasme turima omenyje, kad išspausdino laikraštis, buvo popierinis variantas ir buvo įdėta į internetą. Sakė, kad yra „Laisvo laikraščio“ vyr. redaktorius. Už turinį atsako, už tai ką jis parašo pats asmeniškai. Tačiau ką, ten, kas parašo, tie žmonės, tai čia neįrodo. Nežino ar įstatymas reglamentuoja konkrečiai tuos dalykus, nėra tikras. Atsakė, kad šį straipsnį parašė jis. Jo nurodymu tas straipsnis buvo sumaketuotas ir išspausdintas, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį, kad teismo draudime buvo labai aiškiai parašyta: kad uždrausti sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. „Mažeikių naftos“ pavadinimo niekur nėra šiame straipsnyje paminėta, todėl mano, kad teismo draudimo nepažeidė. Dėl pareikšto civilinio ieškinio 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti atsakė, kad su civiliniu ieškinio turiniu nelabai sutinka. Kokia žala buvo padaryta Sadeckui? Pagal melagingus parodymus nuteistas tris kartus ir dar jis kažkokią žalą patyrė. Tai čia atvirkščiai jis patyrė labai didelę žalą. Nepripažįsta civilinio ieškinio dėl to, kad teismo draudimas niekada nebuvo pažeistas. Sadeckas yra multimilijonierius, o tapo multimilijonieriumi, būdamas Seimo saugumo komiteto pirmininku. Jis pats deklaruoja, kad turi „n“ milijonų ir dar nori pinigų. Nepripažįsta nei kaltinimo, nei neturtinės žalos atlyginimo pretenzijos. Straipsnis yra patalpintas savaitei praėjus po spaudoje pasirodymo, tada jis yra pakabintas internete ir ten kabo. Svetainės archyve būna tas straipsnis. Tas straipsnis svetainėje buvo nuo vasario, eina atsinaujinančios eilutės ir tas straipsnis, kurie yra seniau patalpinti, automatiškai prapuola. Toje svetainėje jo nebelieka, jo reikia ieškoti archyve. Tą straipsnį skaitytojai galėjo skaityti mėnesį, gal pusantro. Po to, jisai pateko į archyvą. Iš archyvo skaitytojai gali paimti tą straipsnį ir skaityti, ten jo reikia specialiai ieškoti, kad jį surasti. Skaitytojas turi laisvą galimybę jį surasti, jokių kodų nereikia. Tiesiog reikia užeiti į archyvą, kažkelintą puslapį ir ieškoti to straipsnio. Tik taip jį galima rasti. Taip pat atsakė, kad laikraštį platina kaip ir visi, per prekybos tinklus, per visą Lietuvos pašto tinklą, yra ši laikraščio prenumeratoriai, ir šis laikraštis platinamas per Lietuvos spaudos tinklą. Tai yra standartinė procedūra. Internete gali rašyti komentarus. Neatsimena koks to straipsnio buvo vertinimas. Tai buvo beveik prieš metus. Jo vieno iniciatyva tas straipsnis parašytas. Tačiau jis turi vieną draugą ir Kabailą, kuris irgi yra įsigilinęs į tą „Mažeikių naftos“ privatizavimą, istoriją, ir žino kas ten. Kartais jie pasikeičia informacija, bet tai šiaip, o kad kas ką skatintų tai tikrai nėra taip. Jo internetiniame tinklapyje, šiandien dienai tą straipsnį galima rasti archyve. Jų internetinio tinklapio skaitiklis šiai dienai 2800000, galima teigti, kad tai tikras skaitiklis, kad žmogus atsidaro tinklapį ir mato tiek kartų. Savo leidinį platina IKI, RIMI, NORFA prekybos tinkluose. Teisėja Vansevičienė buvo parašiusi: uždrausti savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ sieti. Tačiau nebuvo draudimo sieti internete. Nepaprašė draudimo ir svetainėje uždrausti. Po to, dar bandė bausti už tai, kad įdėjo į internetinę svetainę ankstesnį straipsnį. Tačiau teisėjas atmetė šitą jų pretenziją, sakydamas, kad tokio teismo sprendimo nebuvo. Taigi, kad iki šiol yra leidimas sieti Sadecką su „Mažeikių nafta“ interneto svetainėje. Iš tikrųjų popieriuje negalime, o internete galima. Straipsnio turinys internete niekuo nesiskiria nuo popierinio varianto. Tai kas įdėta į spaudą, automatiškai patenka į internetą. Arba nebūtinai visas straipsnis, ar gal jo dalis. Tačiau nėra galiojančio teismo draudimo spausdinti straipsnius internete. Nes kai buvo reiškiamos pretenzijos tam pačiam, koks ten buvo Pažarskis teisėjas, kad nuteisti už tai, kad buvo įdėtas straipsnis į internetą. Teisėjas atmetė šitas pretenzijas, sakydamas, kad tokio teismo draudimo nėra. Yra uždrausta tiktai skleisti savaitės dienraštyje „Laisvas laikraštis“, tačiau ne internetiniame portale „Laisvaslaikrastis.lt“. Ir po to, kai pateikė papildomus dokumentus, jau ieškovai nebebando uždrausti jį sieti internete. Nes žino, kad šitas prašymas nebus patenkintas. Internete iki šiol galima rašyti apie Sadecką ir jo dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime. Nėra tokio draudimo. „Laisvo laikraščio“ steigėjais buvo dviese, paskui liko jis vienas. Tuo metu, vasario mėnesį jis buvo vienas „Laisvo laikraščio“ steigėjas. Žinojo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, jį suprato labai pažodžiui ir paraidžiui, kad negalima sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. Tame straipsnyje niekur nėra „Mažeikių naftos“ pavadinimo.

17Kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą pasitvirtino sekančiais įrodymais.

18Nuketėjusiojo A. S. teisme duotais paaiškinimais, kuris paaiškino, kad stebėtinas yra, ne vieną kartą teisto Drižiaus aiškinimas. Bandymai atkreipti gyventojų dėmesį yra beprasmiai. Kaltinamasis jau 7 metus bando atkreipti gyventojų dėmesį. Be to, gąsdinimai Europos žmonių teismu ir Strasbūro teismu, tik gąsdinimai yra. Tai yra ciniškas, piktybinis visų Lietuvos teismų nevertinimas. Teismų niekinimas, tas matoma iš publikacijų. Nekalbant apie konkrečią šitą bylą. Nes kito, tokiam vadinamam leidinyje, nėra ką rašyti daugiau. Visos tokios šiukšlės tam, kad pažeminti, paniekinti Lietuvos teisėsaugos sistemą, teisėtvarkos sistemą. Vienintelis motyvas yra tiktai piktybinis. Šiuo konkrečiu atveju, teismo sprendimo nevykdymas buvo aiškiai nustatytas ir už jį žmogus jau du kartus yra nuteistas. Įdomu, kiek dar teismai nagrinės tokius dalykus. Galbūt teismai išspręs klausimą, kad žmogus suvoktų, kad gyvena Lietuvos valstybėje ir reikia gerbti teismus. Nes kitokio paaiškinimo nėra. Jis nenori kalbėti jau apie privatizavimą, dalyvavęs, nedalyvavęs, absurdas yra. Bet čia ne šito tyrimo objektas. Būdamas komiteto pirmininku, pasirašė sprendimą, todėl visus Seimo narius ir rinkėjus, kurie rinko tą Seimą, reikia lygiai taip pat susieti su Mažeikių nafta, Kiesum. Tai yra piktybinis teismo sprendimo nevykdymas, puikiai suvokiant, kad kalbama apie „Mažeikių naftą“, ir užsimenama, kad tai įmonė, apie kurią uždrausta rašyti ir bet kuriuo pretekstu ieško galimybės toliau rašyti. Dėl civilinio ieškinio, tai ne vienkartinis psichologinis poveikis, jis tęsiasi 7 metus. Mano, kad tai teismas turėtų įvertinti. Ir kiekvieną kartą, kaip pabrėžia pats ne kartą teistas Drižius, kad tai buvo noras atkreipti visuomenės dėmesį, tai yra tikslas paniekinti, pažeminti jo garbę ir orumą. Mano, kad 20 tūkst. litų ieškinio suma yra labai kukli, labai protinga. Šiuo atveju, jis nėra viešas asmuo ir ta žala, kuri jam daroma ištisai, tampa lėtine liga. Ji pastoviai daroma. Mano, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, pakankamai protingas, ir tikrai jis yra objektyvus. Civilio ieškinio tokia suma, nes ši suma paaiškinama tais išgyvenimais, kurie buvo padaryti išspausdinus šį straipsnį. Tikslas yra kiekvieną kartą kai tik nurimsta, padaryti moralinę žalą, sukelti išgyvenimus jam ir jo artimiesiems, šeimos nariams, draugams. 20 tūkst. litų yra maža suma. Be to, jis nei galėjo privatizuoti, nei turėjo tiek pinigų, nei galėjo sakyt, kad komiteto pirmininkas privatizavo … Į kaltinamojo klausimus atsakė, kad „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas. Mano tvarkė visas akcijas, aš nežinau bendrasavininkų, aš negaliu savęs skirti bendrasavininku. Vyriausiajai tarnybinei etikai pateikiau deklaraciją apie savo turimą turtą. Gali būti, kad Mažeikių nafta ten buvo įrašyta. Aš neneigiu šito“. Taip pat, kad realiai po šio straipsnio išspausdinimo natūraliai kiekvieną kartą atsiranda padariniai, jam įtampa, įtampa jo namuose, tarp draugų, tarp giminių. Komentarai, klausimai, klausiama kodėl vėl rašoma, kodėl nevykdomas teismo sprendimas, ką tai reiškia. Kiekvieną kartą ta įtampa nerviniam stovyje. Ta nervinė įtampa, išgyvenimai iššaukia ir kraujospūdį, kuriuo serga. Be to kylą problema dėl jam vaistų sureguliavimo, nes daktarai niekaip negali jų sureguliuoti.

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimu, kuriuo A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Šis sprendimas įsiteisėjęs (b. 1. 9-12).

20Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320) 1, 4, 5 puslapių kopijomis, kur atspausdintas straipsnis „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą“ (b. 1. 4-6), šio straipsnio tekstu:

21„<…> teisėjas A. P. nuteisė LL redaktorių A. D. už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos R. V. sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui“ spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. S. iškels A. D. dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <…>“

22„<…> teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime. Tačiau teisme A. S. liudijo priešingai. <…>“ „<…> teisėjui A. P. buvo pateikti visi įrodymai <…>, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime <…>“

23„<…> A. S. kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu <…>“

24„<…> A. S. negalima sieti su minėta naftos įmone, nors pats teismas pripažįsta, kad „tai viešai žinomos aplinkybės“. <…>“

25LR BK 245 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą.Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Išleistame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320) leidinyje išspausdintas straipsnis pavadinimu „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą“, kuriame yra aukščiau nurodytas tekstas. Įvertinęs šio teksto teiginius ir minėtą teismo sprendimą, teismas sprendžia, kad šiame tekste A. S. buvo siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu. Išvada apie tokį minėtu teismo sprendimu uždrausto siejimo fakto buvimą darytina, įvertinus ne tik kaltinime nurodytas straipsnio ištraukas, bet ir šių ištraukų konteksto turinį, straipsnio formate esančią A. S. nuotrauką, dokumentų kopijas ir kitas aplinkybes. Straipsnis, jį iliustruojant A. S. nuotrauka ir įskaitomomis dokumentų kopijomis, atitinka uždrausto rašinio sąvoką, nes jame yra pateikta uždrausta informacija ją pateikiant rašto ženklais. Be to, iš straipsnio turinio yra aiški ne tik teismo sprendimu uždrausta informacija, bet ir pasisakoma apie teisėjo A. P. priimtą nuosprendį, kuriuo už tokią ankstesnę veiką A. D. nuteistas, taip pat daromosišvados dėl A. S. elgesio ir pateikiamas jo vertinimas.

26Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. D. pripažino faktą, jog minėtą straipsnį parašė pats ir jam buvo žinoma apie minėtą teismo sprendimą ir jo turinį, kad šis teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs ir privalėjo būti vykdomas. Kaltinamasis A. D. nurodė, kad jis parašė minėtą straipsnį, priėmė sprendimą dėl straipsnio paskelbimo savaitraštyje „Laisvas laikraštis“. Kaltinamojo A. D. išsakyta pozicija, jog jis minėtame straipsnyje niekur neįvardijo AB „Mažeikių nafta“, A. S. nesiejo su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu, G. K. nužudymu, o apskritai rašė ir jo nurodymu buvo išspausdintas jo straipsnis apie kitą naftos įmonę, neįtikinama, nes nors ir straipsnyje neįvardinta: naftos perdirbimo įmonės pavadinimas, G. K., tačiau skaitytojui aiškiai suprantama, jog šiame straipsnyje pasisakoma apie vienintelę Lietuvoje buvusią privatizuotą AB „Mažeikių nafta“, vienintelį nužudytą šios įmonės vadovą G. K.. Be to, tai patvirtina šiame straipsnyje patalpintų dokumentų kopijos, kuriose įskaitoma: „III. Pajamos <…> 15. AB „Mažeikių nafta“ <…>“, „<…> Komiteto pirmininkas <…> A. S..“ ir kt. Juolab, kad kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu aiškiai neįvardijo kitos naftos perdirbimo įmonės, apie kurią tariamai jis parašė, ir apie kurią informacija išspausdinta straipsnyje, kito AB „Mažeikių nafta“ nužudyto vadovo vardo, pavardės.

27Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 245 straipsnį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. D. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

28Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. D. administracine tvarka baustas, 4 kartus teistas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus nuteistas, esant neišnykusiam, nepanaikintam teistumui. Šios aplinkybės rodo, kad jis tinkamų išvadų nepadarė, nelinkęs taisytis, o linkęs nusikalsti. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam A. D. paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

30Ši bausmė su ankstesniu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, nes šis nuosprendis neįsiteisėjęs. Bausmė bendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme.

31Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

32LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

33Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo A. D. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 straipsnyje. Be to, jis pakartotinais padarė tokį pat baudžiamąjį nusižengimą prieš A. S., jam esant neviešu asmeniu. Taip pat nustatyta, kad UAB „Laivas laikraštis“ savaitraštis „Laisvas laikraštis“, kuriame išspausdintas kaltinime nurodytas straipsnis, buvo išleistas 12400 egzempliorių tiražu. Teismui nekyla abejonių, jog A. S. dėl A. D. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. A. S. nurodė, jog dėl A. D. nusikalstamos veikos pablogėjo sveikata, gydėsi, vartojo vaistus, tačiau šias aplinkybes jokiais įrodymais nepagrindė. Nukentėjusysis A. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 20000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. kad nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, savaitraščio „Laisvas laikraštis“ tiražas palyginus nedidelis, A. S. nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, sprendžia, kad 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis gauna dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina žymiai mažesnio dydžio, nei prašo nukentėjusysis, neturtinės žalos atlyginimas, o būtent 7500 Lt.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

Nutarė

35pripažinti A. D., a.k. ( – ) kaltu pagal LR BK 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymu, ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

36Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejų metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

37A. D. į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.

38A. D. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

39Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti išA. D. 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. S. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

40A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

41Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

http://eteismai.lt/byla/163179697039618/1-693-503/2011

Nuotr. Savo našią ir saugią atominę elektrinę uždarėme, kad Europa galėtų čia įsirengti branduolinį šiukšlyną. 

Ar nepastebėjot, jog garsiausis visų laikų anūkėlis  Gabrielius neišlenda iš piketų dėl jau baigiamos statyti Astravo AE – kuri turi visus leidimus, o ją palaimino net pats anūkėlio pirmtakas.

Dalia Grybauskaitė ne kartą sakė, jog Baltarusija gali statyti kad ir 5 atomines – ji ne prieš.

Kas gi atsitiko, kad 50 paskaitų  2012  m. apie atominės energetikos naudą skaičiusi Rasa Juknevičienė dabar nebeišlenda iš marškinėlių, kuriais protestuoja prieš …atominę energetiką?

Žinote, kur šuo pakastas?

Lietuvoje statomas visos Europos branduolinių atliekų šiukšlynas.

Taip taip – ten pat, Visagine, kur mums Europos Sąjunga liepė užsidaryti labai saugią ir gerą atominę elektrinę. Kuri dar ir 3 reaktorių turėjo, ir kuris taip pat buvo saugus.

O dabar mes labai saugiai priglausime visos Europos branduolines šiukšles.

Jūs bent suvokiate, ką tai reiškia?

Europa laiko Lietuvą tuščia teritorija, panašiai, kaip kosmosą, kur galima vežti ką nori, kad ir branduolines atliekas.

Vokiečiai nėra tokie buki, kad laidotų Vokietijoje šias atliekas – jie rado idiotų valstybėlę, kurią valdo korumpuoti begalviai.

Jie už atliekamą milijardą ne tik valstybę parduos, bet ir savo vaikų ir anūkų sveikatą.

Beje, anūkėlis, gali būti, viso to nebesupranta.

Protestuoja prieš Astravą taip atkakliai, kad susidaro įspūdis, jog STT turėtų apsilankyti jo namuose, vieną kitą čiužinį konfiskuoti.

Prevenciškai. Gal pabirs doičmarkės? Arba šekeliai?

Anūkėlis juk ramus – giminė – Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti – bet kada Izraelio pasą gaus, į istorinę tėvynę padus papustys. Na arba kai Austėjai biznis ne taip gerai pradės sektis.

Kas čia jam . O prieš rinkimus galima ir prieš Astravą paprotesuoti. Lieps – ir prieš dar kurią nors elektrinę paprotestuos.

Niekas nesikeičia – garsieji sąjūdėnai baisiai didžiuojasi, kad kadaise protestavo prieš mūsų Ignalinos AE. Nepamenu, su marškinėliais, ar be, bet rėkavo labai garsiai. Prie to paties dar Kruonio HE bandė uždaryti, ir dar pora elektrinių ir fabrikų.

Vėliau gyrėsi, kokie jie žalieji, kaip jiems pavyko sustabdyti 3 reaktorių.

Kitiems pavyko iš viso uždaryti elektrinę.

Sveikinu – sąjūdėnus ir konservatorius – dabar gavome branduolinių atliekų aikštelę.

Gal jūs ten savo Laisvės pikniką kitais metais pasidarykite?

Rasa Juknevičienė paskaitą apie branduolinių atliekų naudą paskaitytų, ką?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/respublikos_redakcijos_skiltis/branduolinio_melo_debesys/,print.1

http://rata.lt/wp-content/uploads/2015/11/Projektas-2014-09-26.pdf

„Tikslas – siekti, kad būtų uţtikrintas panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skaidrumas ir Lietuvos

visuomenė būtų objektyviai informuota apie šių atliekų tvarkymą“ – 2014 09 26 projekto gairės. Ką visuomenė šiandien žino apie šį projektą – apart to, jog anūkėlis klykia, kad Aastravas yra pamatinis blogis?

Pamenate įstoriją, kaip, vykstant Eligijaus Masiulio galimo kyšio skandalui, Rukloje susirgęs, Kauno klinikinėje ligoninėje mirė šauktinis karys?

Visa „smala“ buvo verdama MG Baltic koncerno valdomoje TV, o bangas bandė kelti VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas Laimonas Jakas, priklausantis…liberalų kandidatų į Seimą sąrašui.L. Jakas, kiek pastebėjau, visą ugnį bandė kreipti ne į paties kario aplaidų elgesį, kai jis visiškai nesirūpino savo sveikata ir rytinės rikiuotės metu nepasisakė vadovybei, kad labai serga – 8 ryto jau būtų buvęs apžiūrėtas, ir išvežtas į specializuotą ligoninę, nustačius infekcijos pavojų.L. Jakas ugnį bandį nukreipti ant Ruklos medicinos punkto gydytojų, kurie mažiausiai atsakingi šioje istorijoje.

Kadangi teko tarnauti būtent Jonušo Radvilos Mokomajame pulke, galiu šiek tiek papasakoti apie „pelkės“ arba kaip dabar pradėta vadinti „Dievų miško“ medikus.

Paslaugesnių ir rūpestingesnių nesutiksi gyvenime – karys, pakliuvęs jiems į rankas, gaudavo 4 dienoms „pliusą“ – atleidimą nuo lauko pratybų.

Medikai nerizikuodavo nei savo karjera, nei karių gyvybe, ir apsirgusį karį prižiūrėdavo bent 4 dienas.

Kalčiausia yra šio ir kitų dalinių vadovybė, kuri kas rytą duodavo instrukciją, kad eiti į med. punktą yra gėda ir negražu.

Miręs karys, kaip praneša spauda, prieš papuldamas į kariuomenę, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.

Lietuvos šaulių sąjungos nariai Lietuvos kariuomenėje turi „šešto“ vaidmenį – skundžia kolegas, neretai juos paprovokuoja muštynėms, gauna privilegijų.

Tarkime, mano kurse buvo šaulys Jonas, kuris ne kartą ir ne du kurstė kursantus susimušti, o man teko įsikišti ir raminti, pasitelkus moterišką gudrumą.

Mano kambariokė šaulė visą laiką aiškino kažkokius vadovybės perduodamus dalykėlius, mainais gaudavo iš vadų šokolodo – iš mano siuntinio mikčiojantis vyr. seržantas Vilkas bandė paimti šokoladą, bet aš atsakiau, jog kursiokė šaulė turi, ir aš turėsiu. Ir „atkibo“. Leido pasilikti ir mineralinį vandenį.

Šaulys, kuris buvo ir šauktinis karys, sekmadienį skambina mamytei ir sako, jau po rytinės rikiuotės ir pusryčių, jog jam labai bloga: tačiau neina pas vadovybę, neprašo būti palydinimas iki med. punkto, o jeigu ir yra palydimas, turbūt pasako, jog jam yra viskas gerai – nes labai nenori gauti „pliuso“.

Besąlygiškas vadų klausymas „jokiu būdu tik neikite į med. punktą“ dabar krenta juodu šešėliu ant karo medikų. Kodėl?

Karo medikai tarnauja dviem ministerijoms – KAM ir SAM.

Tiesa, Lietuvos kariuomenei irgi galioja krūva SAM įsakymų, instrukcijų, kurių jie visiškai nesilaiko,  nes jiems yra giliai „dzin“. Kaip supratau, vadovybei svarbiausias „rikiuotės statutas“ – bent jau man taip aiškindavo, tyčiodamiesi net iš Konstitucijos – neva jos ginti jie neprisiekę, kariuomenėje yra „savos taisyklės“.

Kad iš šalčio prevencijos normos – jeigu „pralenda“ informacija, jog kariai nušalo kojas, LK vadovybė pradeda viską „glaistyti“ ir meluoti, jog niekas karių per žemesnę nei minus 15 temperatūra nevarė į lauką – nors mano mokymų metu mes žvalgėmės teritorijoje per minus 17, ir man apšalo smakras (nes šalikų ir kaukių gink Dieve dėvėti negalima – dėvi tik vadai.)

Visas glaistymas baigiasi tuo, jog „nei iš šio nei iš to“ miršta karys „Dievų miške“, o visa atsakomybė bandoma perkelti ne tiesioginiams jų vadams, ne Mokomojo pulko vadui, tačiau medikams, kurie neturi teisės kištis į dalinius ir ten vadovauti kareivinėse.

Jų jurisdikcija prasideda tada, kai karys pristatomas į medicinos įstaigą.

Pasitaiko atvejų, jog vadovybė vis tiek kišasi, ir nurodinėja medikams, jog jie turi neduoti ilgų nedarbingumų, arba prikursto karius rašyti prašymus, kad jiems būtų panaikinti nedarbingumai, neva labai reikia vykti į lauko pratybas.

Karo medikai tad yra kvailų vadukų įkaitai.

Ruklos medikai, teisingai TV nurodė majoras Jurgelevičius, viską padarė tinkamai.

Buvo atlikti tyrimai, kurie nerodė infekcijos.

Vadinasi, skrodimo rezultatai – jog infekcija buvo žaibiška, yra teisingi.

Nors kariai apkalbinėja Ruklos med. punktą, jog visi kariai gydomi Ospamox, pažymėtina, jog Ospamox – jeigu laiku suteiktas ir geriamas tinkamomis dozėmis, yra kaip tik labai geras vaistas nuo tokių pavojingų infekcijų kaip sepsis.

Karys, akivaizdu nesikreipė laiku, kai susižeidė arba kai užsikrėtė, o sekmadienio naktį įvyko komplikacija, kuri baigėsi mirtimi.

Be to, šiame kariniame dalinyje vadovybė visiškai nesilaiko higienos taisyklių: kariai į valgyklą suvaromi tiesiai prie padėklų, nors prie įėjimų yra kriauklės. Kariai nesinešioja spiritinių servetėlių. Gal tokių yra vienetai – tai tie, kurie jau tarnavę – tai yra, vadovybė, kuri turėtų paaiškinti tokią galimybę nepatyrusiems kariams.

 

Einama valgyti nešvariomis rankomis. Nors karo tarnybos statute nurodyta ilgas pavalgymo laikas, kariams yra aiškinama valgyti beprotišku greičiu, dėl ko gali būti neįsisavinamas maistas, ir kilti virškinimo sutrikimų.

Visa šita situacija Ruklos Mokomajame pulke neatsirado per vieną dieną.

O Lietuvos kariuomenės „šestiorkos“ – šauliai – patys kalti, jog vaidina labai didelius didvyrius, ir nesiskundžia ligų simptomais.

Karo medikai iš vienos pusės vykdo Hipokrato priesaiką, bei gydytojo profesinius reikalavimus.

Iš kitos – jie prisiekę tarnauti Lietuvos kariuomenei.

Bet jie nėra visagaliai, jeigu vadovybė kas dieną kartoja kariams, jog tas, kas kreipsis į medikus yra silpnavalis.

Atmestinas ir argumentas dėl antibiotiko „Ospamox“ tariamo netinkamumo gydyti bakteriniams susirgimams, nes būtent šis vaistas labai gerai gydo sepsį, pūlinius uždegimus, ir netgi meningokoką.

Tiesa, vaistai turi būti suteikiami laiku ir geriami arba leidžiami tinkamomis dozėmis.

Kitas dalykas – niekas nedraudžia kariams, jeigu jie mato vadovybės aplaidumą, išsikviesti policiją, greitąją, parašyti pareiškimą ir išvažiuoti su „mirgalkėmis“ į Reanimacijos skyrių, jeigu yra „šakės“.

Skambinimas mamytei „mama man bloga“, bet nesugebėjimas paskambinti kažkur kitur nerodo labai didelio protingumo.

Apie mirusius gerai arba nieko – bet, atleiskite, šitas miręs karys dabar užmetė didelę dėmę Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybai, kurią pradėjo pulti liberalų kandidatas į Seimą Laimonas Jakas – taip kurį laiką bandydamas nukreipti dėmesį nuo liberalų kyšininkavimo, o dabar jau kaip paaiškėjo – or valstybės paslapčių galimo pirkimo – skandalo.

Nesigilinsiu į peripetijas, kodėl Kauno SMU klinikos nepriėmė leisgyvio kario, ir pervežė dar į kitą ligoninę – gal jam jau niekuo nebegalima buvo padėti.

Tačiau pulti karo medikus, kurių finansavimą ir etatus tragiškai sumažino tų pačių liberalų draugė konservatorė Rasa Juknevičienė, „Dievų miške“ sumažinusi etatus iki minimumo, ir palikusi tik karių išvežiojimo po ligonines galimybę – yra mažų mažiausiai neetiška, ir nelogiška.

Rukloje iki Rasos Juknevičienės „taupymo“ reformos medicinos punktas buvo mini- karo ligoninėje, kurioje buvo įsteigti medikų specialistų etatai. Dabar ten belikę yra viršininkas, bendrosios kompetencijos gydytoja ir procedūrinis kabinetas. Oho, kiek pinigų sutaupyta! Bet kariuomenė rėkia, jog jų vis tiek nėra – kur jie dingsta, niekas nežino.

Juozas Olekas ir Rasa Juknevičienė – gydytojai. Jeigu jie nesuvokia, jog didžiuliame kariniame vienete 2 gydytojų specialistų yra šiek tiek na 10 ar 20 kartų per mažai – nes skubiu atveju tiesiog gresia kario mirtis, o vežiojimas po ligonines, kaip parodė nesenas skaudas atvejis – gali niekuo nebepadėti – tai ne karo reikalams jie turi vadovauti.

Be to, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela kažkodėl iš viso  nesikišo šios tragedijos atveju – nors  Karo medicinos tarnybos veiklą reglamentuoja visų pirma SAM nurodymai ir taisyklės…Nors šis junginys ir yra  Lietuvos kariuomenės dalis.

Todėl ir teigiu, jog karo medikai yra dviejų sistemų įkaitai. Gaila, jog jaunasis sveikatos ministras nelabai domisi sveikatos apsaugos sistema pilna apimtimi, palikęs karo medikus kariuomenės globoje – nors kariuomenės vadai ir vadukai nelabai susigaudo, jog net ir gydytojo okulisto etatas tame „Dievų miške“ išgelbėtų akį, o gydytojo chirurgo etatas – ir gyvybę stipraus susižeidimo atveju.

Bet ką jau čia…

Lietuvos kariuomenė skraidino 8 karo medikus į Maidaną Ukrainoje.

O Į Ruklą – pinigų nėra. O gal nėra sveiko proto?

 

 

 

Čia – ne antiteroristinė operacija.  Tai – mažametės mergaitės “nesmurtinis” perdavimas biologinei motinai. Petro Jonušo nuotr.

„Vadavimo operacija“ ir jos gynėjai.

Tai – ne vien tik pedofilijos skandalas. Tai jau – tikras banditizmas. Valstybinis.

Nes milijonų Lietuvos ir pasaulio TV žiūrovų akivaizdoje, anksčiausią rytą, uniformuoti policininkai, pasitelkę ugniagesius (!) pjauna gražaus ir modernaus teisėjos šeimos narių namo duris, daužo langus ir įsiveržę vidun, nusukę stebėjimo kameras, klykiančią ir visaip „įkaitų operacijai“ besipriešinančią mergaitę jėga „išvaduoja“.

Iš ją laikančios teisėjos (!) rankų. Užlaužę teisėjai (!) rankas.

Užlaužtomis rankomis policininkai išveda ir teisėjos tėvą – mergaitės senelį. Išveda ir teisėjos tetą – tą, kurią mergaitės apsauginis dar kovo 23 dieną buvo sumušęs.

Užlaužtomis rankomis tempia mergaitę bandžiusius ginti žmones. Juos suima, veža į policijos nuovadą, rašo protokolus. Nuveža ir namų, į kuriuos grubiausiai įsiveržė, šeimininkę – teisėjos motiną, mergaitės senelę. Ir teisėjos tetą.

„Įkaitų operacijos“ priešakyje – advokatas. Kartu su „biologine“ motina išneša klykiančią ir besipriešinančią mergaitę. Vakare per TV giriasi turįs 6 (!) vaikus. Giriasi ir prie „operacijos“ parengimo prisidėjęs! Bendraautoris! „Operacijos“ rengėjas ir vykdytojas!

Aukščiausieji valstybės pareigūnai nudelbę akis. Nieko nežinojo arba „operaciją“ teisina (!).

Nudelbtomis akimis milijonų žmonių akyse banditišką pareigūnų elgesį teisina ne tik naujasis vidaus reikalų ministras, bet ir premjeras.

Teisina ir teisingumo ministras.

Teisina ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas (!). Ir netgi opozicinės socialdemokratų partijos atstovas – to komiteto pirmininko pavaduotojas (!)

„Visuomenininkai“ irgi tyli – net tie, kurie sėdi Seime (!), arba jame sėdėję ir neseniai netoli jo mitingavę. Į TV jie net nosies nekiša – užleidžia visus TV kanalus „operacijos“ rengėjams ir jų pritarėjams.

Pasitenkina tik įprastu parėkavimu prie Prezidentūros.

Seime skubiai renkami parašai komisijai sudaryti. Nors Seimo pirmininkė, berods, priešinasi (!), jie surenkami.

Prezidentė apie „įkaitų operaciją“ sužino tik po valandos. Ir ne iš „vaduotojų“, o iš europarlamentaro (!).

Į jos pareiškimą ištirti visas „operacijos“ aplinkybes „vaduotojai“ milijonų TV žiūrovų akivaizdoje atrėžia, kad jie nieko nepažeidė, todėl patys nieko netirs.

Nors rankos jiems dreba. Kaip garsiajam prokurorui A. Kliunkai. Ir Sovietų Sąjungos 1991 m. GėKaČėPė nariams.

„Vaduotojų“ vado pavaduotojas viešai per TV apkaltina teisėją – pasirodo, ne policininkai jai užlaužė rankas, o pati teisėja, atseit, mušė uniformuotus įsilaužėlius! Sako, o rankos dreba. Kaip A. Kliunkai ir G. Janajevui.

„Vaduotojų“ vadui kitame TV kanale rankos jau nedreba – ne jis tai pasakė, o tik patvirtino!

Taigi, grubiausią „vadavimo“ operaciją per TV viešai teisino šie aukščiausieji Lietuvos valdžios pareigūnai: Vyriausybės premjeras, vidaus reikalų ir teisingumo ministrai, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, Policijos generalinis komisaras ir jo pavaduotojas; jiems antrino „operacijoje“ dalyvavusi antstolė ir naujai atsiradusi vaiko teisių apsaugos specialistė (!), pakeitusi nežinia kur pasidėjusią aną, kovo 23 dieną neleidusią mergaitės išplėšti grubia jėga.

Kodėl vėl pažeistas teisėjos neliečiamumas?

Apie tai, kad kaip ir kovo 23 dieną, buvo grubiausiai pažeisti Teismų įstatymo 47 ir 49 straipsniai, niekas iš viešai per TV teisinusių grubią jėgą, net neužsiminė. O šio įstatymo straipsniai sako, kad ne tik rankas teisėjai užlaužti, bet netgi įžengti į jos ir jos šeimos narių namus, nepanaikinus teisėjos neliečiamybės, negalima:

47 straipsnis. Teisėjo imunitetas:

1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).

2. Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Kieno nutarimu ne tik kovo 23, bet ir gegužės 17 dieną buvo grubiai pažeistas Kauno apygardos teisėjos Neringos Venckienės LR Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalimi užtikrintas jos kaip teisėjos imunitetas? Kas leido, jai būnant jos tėvų namuose, įeiti į tuos namus, užlaužti teisėjai N. Venckienei rankas ir jėga išplėšti iš jos rankų laikomą klykiančią ir „vadavimui“ besipriešinančią mergaitę?

Kas leido pažeisti ir LR Teismų įstatymo 49 straipsnį ir įeiti į teisėjos šeimos narių – jos tėvų namus, pjaustyti duris, daužyti langus ir užlaužtomis rankomis iš namų išvesti teisėjos tėvą, vežti į nuovadą teisėjos motiną ir jos tetą?

49 straipsnis. Teisėjo, teisėjo šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga

1. Teisėjo ir jo šeimos narių fizinė apsauga, kai yra reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Žalą, padarytą sužalojant, sunaikinant ar pagrobiant teisėjui arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl su teisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

Į šiuos klausimus niekas neatsakė po kovo 23 dienos muštynių, apie tai nieko nekalbama ir dabar. Nors prieš teisinį neliečiamumą turinčią teisėją ir prieš jos šeimos narius panaudota grubi jėga, policijos vadovai jėgą teisina, o smurtavimu kaltina pačią teisėją (!).

Juk čia – ne „Karšto Komentaro“ prieš metus, 2011 03 23 Vilniaus apygardos teisme sugauto girto teisėjo Z. Birštono blevyzgojimai ir kabinėjimaisi prie KK vyr. redaktorės, o Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės užlaužtos rankos, nors pagal LR Teismų įstatymą niekas, netgi policijos pareigūnas be teisinio imuniteto panaikinimo prie teisėjos net pirštu prisiliesti negali!

Apie teisėjos šeimos narių fizinę apsaugą ir teisėjos šeimos suniokoto turto žalą net neužsimenama. Tarsi niekas nieko neniokojo, su pjūklais nepjaustė, langų nedaužė.

Vadinasi, kaip ir kovo 23 dieną, Garliavoje ir gegužės 17 dieną LR Teismų įstatymas ir jo 47 straipsnio 1 – 2 bei 49 straipsnio 1 – dalys visiškai negaliojo.

Niekas iš „operacijos“ veikėjų ir jų aukščiausiųjų gynėjų, kaip sakyta, apie jokį LR Teismų įstatymą ir jo būtiniausius nurodymus per visus TV kanalus net neužsiminė.

Kodėl pažeistos vaiko teisės?

Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo dar 1995 metais, 3 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, kad visi valstybės ir jos pareigūnų veiksmai turėtų tarnauti tik vaiko interesams:

3 straipsnis

1. Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

Konvencijos 12 straipsniu vaikui užtikrinama teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir būti dėl to išklausytam:

12 straipsnis

1. Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.

2. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka.

Konvencijos 19 straipsnio 1 dalimi valstybė privalo apsaugoti vaiką nuo smurto, išnaudojimo ir seksualinio piktnaudžiavimo:

19 straipsnis

1. Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.

Pagaliau, Konvencijos 34 straipsniu valstybė labai aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoja vaiką apsaugoti ir nuo seksualinio išnaudojimo bei seksualinio suvedžiojimo:

34 straipsnis

Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų. Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:

a) lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;

b) išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;

c) išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.

Tad visiškai akivaizdu, kad gegužės 17 dieną, vykdant „vadavimo operaciją“, visi šie JT Vaiko teisių konvencijos, Lietuvoje ratifikuotos 1996 metais, įsakmūs reikalavimai buvo grubiausiai paminti ir vadovautasi tik jėga, kuri šiaipjau būdinga ne demokratinių institucijų, bet nusikalstamų struktūrų veiklai.

Pirmiausia, niekas iš Kėdainių teisėjų, priėmusių nutartis grąžinti mergaitę motinai, vaiko net neišklausė, neatsižvelgė į jo nuomonę, todėl grubiai buvo pažeista Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis ir visas 12 straipsnis.

Remdamiesi šia neteisėta nutartimi, „vaduotojai“ jau antrą kartą grubiausiai pažeidė 12 konvencijos straipsnį, lygiai taip pat, kaip ir Kėdainių ir Klaipėdos teisėjai, neišklausė mergaitės, ir grubiai pažeisdami Konvencijos 19 straipsnio 1 dalį, ją jėga išplėšė iš pavyzdingo elgesio globėjos – Kauno apygardos teismo teisėjos ir perdavė mergaitę motinai, dėl kurios elgesio ir galimo seksualinio piktnaudžiavimo leidžiant išnaudoti vaiką savo nuomojamame bute dar tebevyksta itin sunkiai pradėta rezonansinė pedofilijos byla.

Pagaliau, perduodami jėga iš globėjos išplėštą vaiką motinai, „vaduotojai“, dar nesibaigus pedofilijos bylai, kurioje nagrinėjamas mergaitės galimas seksualinis išnaudojimas, grubiausiai pažeidė ir Konvencijos 34 straipsnį.

Tad kodėl niekas iš „operacijos“ gynėjų per TV kanalus apie šią Konvenciją ir apie jos nurodytų straipsnių grubiausius pažeidimus net neužsiminė, tarsi jokios Vaiko teisių konvencijos Lietuvoje nė nebūtų ir jos privalomi straipsniai valstybinės valdžios institucijoms negaliotų?

Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

Iš viso šito milijonai Lietuvos piliečių galėjo aiškiai matyti ir įsitikinti, kad mūsų valstybėje jokios tikros valdžios nėra. Lietuvos Respubliką valdo su besitęsiančiu pedofilijos skandalu akivaizdžiai susiję veikėjai, savęs neatskleidžiantys, tačiau užimantys aukštus postus, kurie iš tikrųjų yra įtakingesni ir galingesni už oficialiuosius – pačius aukščiausiuosius.

Garliavos „operacija“ parodė, kad Lietuvoje iš tikrųjų nėra Vyriausybės – Premjeras ir ministrai šį pasibaisėtiną įvykį, užuot jo kaltininkus kuo skubiausiai išaiškinę ir nubaudę, teisina.

Apie teisingumo ir vidaus reikalų ministrų atsakomybę nėra ko ir kalbėti – jie, užuot nubaudę savo pavaldinius, jų veiksmus viešai gina.

Pagaliau, visa Lietuva savo akimis pamatė, kad neturime ir savo pačių išsirinkto Seimo. Užuot, kaip tai 1939 m. Sovietų Sąjungos agresijos akivaizdoje gavęs ultimatumą, dar tą pačią dieną skubiai padarė Suomijos Valstybės susirinkimas, priėmęs visuotinės mobilizacijos įstatymą, mūsų Seimas kuo skubiausiai dar tą pačią gegužės 17 dieną būtų priėmęs neleistiną ir grubų jėgos naudojimą smerkiantį ir jo padarinius naikinantį nutarimą, ši visus žemesniuosius kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktus turinti teisę naikinti institucija dar leidžia sau lūkuriuoti, rinkti komisijos sudarymui parašus, o, – didžiausias paradoksas, – Seimo Pirmininkė tam berods netgi priešinasi!

Apie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo viešus šio pasibaisėtino įvykio TV teisinimus kalbėti nėra ko – jie galutinai atskleidė mūsų teisėtvarkos padėtį, dėl kurios viršūnės – pedofilijos bylos – ir vyksta šis valstybinis skandalas.

Ką veikia opozicija?

Padėtis atrodytų be išeities, – nes iš tikrųjų niekas policininkų, jų vadovų, antstolės, staiga atsiradusios naujos vaikų teisių veikėjos, pagaliau, netgi neteisėtas teismų nutartis dėl mergaitės iš gerų ir pavyzdingų teisėjos namų perdavimo į neaiškią ir pedofilijos byloje aiškinamą aplinką priėmusių teisėjų, – nesant Lietuvoje tikrosios įstatymų leidimo, vykdomosios ir teisminės valdžios, nebaus ir netgi bausti nebandys.

Nieko apie tai neužsimena netgi Seimo opozicija, kuriai šis neregėtas ir savo žiaurumu bei valstybinių jėgos struktūrų brutaliu panaudojimu jokiems atkurtosios Lietuvos valstybės viešiems įvykiams neprilygstantis atvejis būtų labai gera galimybė parodyti tikrąjį žmogiškumą ir taptų rimta korta, nukertančia savo politinius konkurentus – konservatorius, liberalcentristus ir liberalų sąjūdininkus artėjančiuose Seimo rinkimuose. Juk demokratinėje valstybėje opozicija ir yra būtent tam, kad per padidinamąjį stiklą stebėtų visus valdančiųjų veiksmus ir reikalui esant, ryžtingai į valstybės valdymą įsikištų.

Tačiau, kaip parodė minėtas šios žiaurios „operacijos“ gynėjų choro „unisonas“, jame labai aiškią pritariančią melodiją išvinguriavo ir garsusis kovotojas už teisingumą – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, didžiausios opozicinės Seimo socialdemokratų partijos atstovas.

Todėl į opoziciją, kaip į žmogiškumo gynėją, visuomenė remtis negali, o tai rodo, kad Lietuvoje nėra ne tik tikros valdžios, bet ir tikrų demokratinių politinių partijų.

Vienintelė viltis

Vienintelė viltis – spalio mėnesio Seimo rinkimai, kurie dabar formalioje valdžioje esantiems, bet iš tikrųjų tikrąją valdžią neaiškiai grupuotei užleidusiems konservatoriams, liberalcentristams ir liberalų sąjūdininkams turėtų būti pragaištingi, juos visiškai ištrinant iš Lietuvos politinio žemėlapio. Juk su žudynėmis ir jų netyrimu susijusios rezonansinės bylos atsirado kaip tik jų valdymo metais ir už tai šios partijos turėtų būti rinkėjų deramai įvertintos ir tinkamai nubaustos.

O kol dar penkeri mėnesiai prabėgs ir ši neaiški valdžią Lietuvoje galimai užgrobusi pedofilų grupuotė skubiai visus savo pėdsakus naikins, – juk visiems aišku, kad tam pirmiausia mergaitė ir buvo pagrobta, – Lietuvos partijos, gal būt, nepatekusios į Seimą ir nesuėjusios, kaip kad socialdemokratai, su valdančiaisiais į „unisoną“, turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kreipiantis ne į be valdžios likusios Lietuvos, bet į tarptautines institucijas.

Gal kartais atsibus ir Seimo opozicija?

Nes eilinių piliečių kreipimosi jau nebeužteks.

Pirmiausia reikia išspręsti Lietuvos policijos dalyvavimo Interpolo organizacijoje klausimą, siūlant dėl grubiausių jėgos panaudojimo prieš taikius piliečius ir žmogaus teisių pažeidinėjimo atvejų ją iš šios tarptautinės organizacijos pašalinti, iškeliant mūsų policijos vadovams ir „operacijos“ vykdytojams tarptautines baudžiamąsias bylas.

Reikėtų taip pat kreiptis į ES Parlamentą, siūlant Lietuvai, kaip ir Baltarusijai, už grubius žmogaus teisių pažeidimus irgi taikyti panašias sankcijas, nes pašalinti Lietuvos iš ES, kaip kad 1939 m. už agresiją prieš Suomiją iš Tautų Lygos buvo pašalinta Sovietų Sąjunga, ES nuostatai nenumato.

JAV prezidentas D. Reaganas paskutiniais sovietinio sąstingio metais Sovietų Sąjungą pavadino „blogio imperija“, o jos veiklą – „tarptautiniu terorizmu“. Atsakydami, sovietiniai veikėjai JAV politiką praminė „valstybiniu terorizmu“, kuris prie šios šalies – pasaulio demokratijos viršūnės – neprilipo, užtat labai tiksliai apibūdina mūsų šalies, niekaip negalinčios išsivaduoti iš sovietinio paveldo, vidaus politiką.

Nes praėjus 22 metams po Nepriklausomybės atkūrimo, visa valstybinė valdžia atsidūrė ne demokratiškai išrinktų ir paskirtų, o ją galimai neteisėtai užgrobusių, banditiškai besielgiančių, visas valstybės valdymo institucijas savo kėslams pajungusių pedofilų rankose.

Romualdas Apanavičius

 

 

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Valstybinis pedofilijos banditizmas

2012 05 18

venckiene9

Nuotr. Neringa Venckienė tikėjo ir tebetiki, jog teisingumas triumfuos. 

Štai ir netikėk ženklais, datomis, sutapimais. O gal – scenarijais?

Praėjus 4 metams po Garliavos taikių gyventojų Vytauto ir Laimutės Kedžių namelių šturmo (buvo sulaužytos garažo durys, išdaužyti langai, fiziškai ir morališkai sudaužyti privataus namo savininkai), to šturmo metinių proga Lietuvos gyventojai šį kartą susiorganizavo į turginio lygio akciją – pilietiškai priešinsis, nepirkdami prekių tam tikrose parduotuvėse. (Klonio namelio šturmas įvyko per Pilietinio pasipriešinimo dieną – gegužės 17-ąją.)

Kadangi niekada nemėgau turgaus lygio paskalų, arba turgaus lygio – aikštės politikavimo (kai tarkime Daukanto aikštėje 2012 07 05 pasiėmus Neringos Venckienės paveikslą, buvo vos ne jos vardu įkurta „spisko“ partija, o vienas iš šios idėjos iniciatorių dabar jau nebepažįsta iš viso N. Venckienės, niekada nebuvo Klonio gatvėje, ir gink Dieve nieko bendro su ja neturintis), tai nesijungiau į boikotą – veikiau įjungiau atbulinę pavarą ir boikotavau boikotą.

Nemėgstu ir minėjimų Klonio gatvėje – nes niekada nemėgau ten besibūriuojančių „etatinių“ „piketuotojų“, kurie turbūt nuo Kalantos revoliucijos laikų piketuoja visur, kur „reikia“.

Visada mėgau ramius privačius pašnekesius garsiajame name.

Atvykdavome žurnalistiniais reikalais. Pasikalbėdavome su Neringa, su Deimante, su močiute, seneliu, Karoliu.

Galiu daug papasakoti apie šios šeimos gyvenimą, jų būsenas, jų moralę.

Tačiau naujoje pedofilijos byloje – kur seneliai kaltinami ištvirkinę savo anūkę – nors garsusis teisėjas Cininas išaiškino, jog jokios pedofilijos niekada nebuvo – mano liudijimas, kaip ir kitų nešališkų žurnalistų – juk sugriautų mitus, kurie yra sukurti naujojoje byloje.

Seimas su liberalais priešakyje iš viso bandė tupdyti į kalėjimus visus žurnalistus, kas tik išdrįs rašyti apie naująją Garliavos pedofilijos bylą.

Nes uždarų posėdžių medžiaga būtų kriminalizuota, o žurnalistai sėstų į kalėjimą.

Kartu su „tvirkintojais“.

Klonio gatvės gyventojai nors dabar jau naujojoje byloje vaizduojami kaip šaltakraujai tvirkintojai, o gal netgi žudikai (mergaitė „treniruojama“ pasakoti, jog seneliai ją veždavę į mišką, ir laikydavo šautuvą (turbūt prie marių rastą Kedžio Berettą?- grasindami nušauti), po garsiojo šturmo gaudavo savo „aukos“ laiškus.

Juose su didžiausia meile ji klausdavo, kaip seneliai laikotės, kaip Aidas, laikosi, ką veikia Neringėlė? (Pamenate, patvorio Egzotinis Pranašas bandė pratumti versiją, jog trečias pedofilas Aidas – tai mergaitės globėjos sutuoktinis.)

Taigi, „auka“ rašo savo „prievartautojams“.

Viename laiške nupiešta auksiniais plaukais graži moteris, ir parašyta „Neringėlė“.

Nei viename piešinyje nėra nei „aukos“, nei jos „tobulosios motinos“.

Psichologai galėtų paaiškinti, ką tai reiškia, deja, aš ne psichologė, ir paaiškinti negaliu.

Iš vieno piešinio man susidaro įspūdis, jog vaikas dabar gyvena socialinės globos namuose, nes pavaizduotas pastatas yra su daug langų, 3 aukštais. Toks tarsi koks vaikų kaimas, ar grupiniai gyvenimo namai.

Nesuprantu ir vieno – jeigu reikėjo sukurpti naują prievartavimo ir grasinimo nužudyti bylą, kodėl „aukos“ niekas nepainspektavo rašyti neapykantos kupinus laiškus? Na kaip ji kad rašydavo savo biologinei? (Esą – kad ją šitaip primokindavo, „trenirudavo“.)

Gal bandoma pavaizduoti, kokia mergaitė dabar laiminga? – Bet kad laimę jai sukelia prisiminai apie jos tikrąją šeimą – ir ta šeima išvardinta: diedukai, Karolis, Neringėlė, Aidas.

Beje, mergaitė po šturmo socialiai degraduojanti: ji nesuvokia, jog seneliai neina į mokyklą, nežino skirtumo tarp suaugusiojo ir vaiko, susidaro įspūdis, jog laikoma uždaryta, ir nevaikšto į normalią mokyklą.

„Ar močiute tu eini į mokyklą, jeigu eini, kaip sekasi?“

„Ar aš galiu paklausti, kaip močiute gyveni – jeigu galiu paklausti“, rašo „išvaduotoji“ iš „grobėjų“ „auka“, kuriai pasireiškia menkavertiškumo kompleksas, ir reikalingumas atsiklausti, ar ji galinti klausti. (Išsiduodantis raminamųjų vaistų poveikis…bei gyvenimas uždarytai…)

Kiek teko bendrauti su šia mergaite, savo nuolatinai gyvenamojoje vietoje, kur ji jautėsi stabili ir užtikrinta, ji niekada taip  nesielgdavo. Šachmatais tiesa  žaisdavo gynybiškai – šitą galiu patvirtinti, esame su ja sulošę partiją: ji apsistatė pėstininkais ir bokštais karalių iš visų pusių, o paskui pasakė, jog gana. Tada aš atsakiau, jog galima baigti partiją abipusiu sutarimu. Ji labai nudžiugo. Sutarėme lygiąsias.

Ši „lošėja“ buvo lygiųjų siekėja.

Jai būtų tikęs bet koks variantas, kad tik visos besipykstančios pusės būtų susitaikę.

Tokios pozicijos, beje, visuomet laikėsi garsieji seneliai.

Niekada prie svetimų jie nėra pasakę nei vieno blogo žodžio apie „tobuląją mąmą“, tik tiek, kad ji kaip visos jaunos mamos nelabai norėdavo būti visą dieną su vaikeliu, kai jis buvo mažas.

Pripažinsiu – jog net ir vyresnės mamos nemėgsta būti su vaiku, jeigu turi kažkokių karjeros ar kitų reikalų. Man pačiai yra tekę prižiūrėti savo sesę, nes mamai reikėdavo į darbą, ir į koncertą. Todėl toks pasakojimas visai ne neigiamybė, o fakto konstatavimas. Senelis visada vaiko mamą vadindavo „martele“, ir verkė, kad „dabar martelė jau viskas, nebesikalba, ir tokia nuteikta, ir kaip ji elgiasi, o anksčiau, nei vieno blogo žodžio nesame vienas kitam pasakę“.

Seneliai labai išgyveno dėl besikeičiančios marčios, kaip jie ją vadino.

Nuolat eskaluojami vien Egzotinio Patvorio Pranašo, išgerti mėgstančios žurnalistės ir agentavusios Suomijoje rašytojos (man brolis skųsdavosi, jog buvusi agentė jį po visą Suomiją seka), parodymais grindžiami kaltinimai subyrėtų į šipulius, jeigu teismas apklaustų visus liudytojus.

Teismo byla grindžiama kažkokiais kvazipasakojimais, pritemptais išvedžiojimais, kuriuos paskiau su pasigardžiavimu aprašo uždarame procese liudijanti girtuoklė žurnalistė, liaudyje vadinama „Kuzia“.

Įdomu, jog valdžia skelbiasi ir giriasi, kad išvadavo Klonio gatvės „kankinę“ – nors „kankinė“ gyveno pas teisėtą globėją, kuriai globa nebuvo pasibaigusi, ir galiojo iki 2012 09 01 dėl biologinės motinos absoliutaus nesugebėjimo rūpintis vaiku, bei nulinio ryšio su juo.

Šita išvada niekada nebuvo panaikinta, ji kaip faktas ir įrodymas yra galiojanti iki šiol.

Teisėsauga giriasi įrašinėjusi visus namus, sekusi mergaitės senelę – bet taip išeina, jie ten ją prievartavo, mušė, šaudė – o jie nieko nedarė, taigi, vaikų teisių skyrius priteisinėjo mergaitę globoti pas žudikus, prievartautojus. Taigi, išeina, teisėsauga mažų mažiausiai naujoje pedofilijos byloje yra bendrininkė. Tačiau negirdėjau, jog būtų patrauktas nors vienas pareigūnas  toje byloje.

Byla grindžiama užprogramuotos mergaitės naujais išvedžiojimais, kuriais ji yra ištreniruota.

Po to, kai seneliai pamatė tragiškos psichikos būklės anūkę, kuri buvo prievartaujama liudyti netiesą ir nesąmones – po to karto jau treji metai ji neberodoma jiems. Nebeperduodami ir mergaitės laiškai. – nes jie yra įrodymai, kaip ji jaučiasi. O jaučiasi gerai tik tada, kai rašo savo namiškiams, tada visos spalvos vaiskios. Neaišku, kaip ji jaučiasi kiekvieną dieną, atskirta nuo artimųjų?

Visada visi kas yra susidūrę su pedofilijos aukomis, sakė, jog tos aukos  toliau būna užglušinamos, ir paslepiamos nuo visuomenės: kad neištartų pavardžių ir vardų.

Naujų bylų kurpėjai tačiau niekaip nesugebėjo nuneigti mergaitės parodymuose minimo italo Frančesko egzistavimo.

Toks verslininkas tikrai buvo, jis turėjo biznį Šančiuose, važinėjo su Andriumi Ūsu po Europą. Apie tai rašoma Neringos Venckienės knygose.

Koks Frančesko vaidmuo netikros pedofilijos ir tikrosios, neva vykdytos teisėtoje globoje Klonio gatvėje, istorijoje, teismai nesiaiškina, o teisėsauga nesivargina net pasidomėti, kaip baigėsi Frančeskui gyvenimas, jog jis nebuvo rožėmis klotas – teko iškeliausi pas  Abraomą kartu su Drąsiumi Kedžiu ir Andriumi Ūsu.

Visas tas mirusiųjų klubas liko neapklaustas- išskyrus, kad Drąsius Kedys visur aktyviai kreipėsi, ir iš jo vaizdo įrašų dar galima susidaryti nuomonę, jog tai desperacijon puolęs tėvas, kurio pareiškimo dėl vaiko prievartavimo niekas nenorėjęs tirti.

Kuris vis tiek pasiekęs, kad pareiškimas buvęs užregistruotas, ir pradėtas tirti. O kad atseit netikrosios pedofilijos istorijoje – kurioje beveik nebėra gyvų liudytojų – būtų abejojama netgi tyrimo pradžia, buvo teisiami policininkai, kurie priėmę iš nukentėjusiojo asmens pareiškimą. Tarsi įvykio registravimas – baisus nusikaltimas.

Palyginkime su karininko Sauliaus Vitkaus byla – ji jau išnagrinėta, ir kariškis nuteistas 20 metų kalėjimo, nors byloje nefigūruoja jokie įrodymai, ir jokios nukentėjusiosios.

Klonio „netikros pedofilijos“ istorijoje figūravo ne tik tikras ikiteisminis tyrimas, tikra nukentėjusioji, bet ir 5 ekspertizės, jog vaikas nemeluoja.

Todėl teismai dabar nagrinėdami naują pedofilijos bylą, turėtų susimąstyti – kad vaikas dabar faktiškai pagrobtas – nesvarbu, jog neva pagal galiojantį teismo sprendimą – bet nesant galiojančioms psichologų išvadoms dėl motinos pasirengimo auginti (o iš piešinių matyti, jog motina neaugina vaiko, vaiko „nėra“, jo asmenybė „dingusi“, o motinos irgi nėra nei viename piešinyje – vienintelė vaizduojama moteris yra šviesiais aksiniais plaukais Neringa) – tai kokio validumo anos 5 ekspertizės – jog mergaitė nelinkusi meluoti?

Tai dabar nauja byla su naujais parodymais, apkalbant žmones, kuriuos ši myli – akivaizdu, išgauti prievarta. Tai ne prieš senelius bylą turėtų tęsti, o iškelti melagingos bylos herojams bylas.

Teisėjas Cininas niekada Adriaus Ūso neišteisino.

Jis negalėjo nustatyti, buvo ar nebuvo pedofilija,  nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus toks procesas negalėjo vykti.

Ūsas mirė, byla buvo nutraukta, prieš tai buvo surašytas prokuroro Šileikos kaltinamasis aktas. Iš bylos išimtas naatrastas Aidas, išimtas  Frančeskas (nes miręs, irgi prieš pat pedofilijos bylos pirmąjį posėdį).

Teisėjas Cininas sukūrė labai pavojingą precedentą, iš kurio prokurorai dar pradėjo štampuoti triusikų, melagingų parodymų bylas, persekioti bylos liudytojus – net nepasibaigus procesui, kas yra iš viso neįmanoma normalioje valstybėje

Šiais veiksmais visai visuomenei ir visam pasauliui prokuroras Motiejūnas įrodė, jog pedofilija tikrai egzistuoja – nes šitokios pajėgos buvo ir yra mestos į menkiausio liudytojo nutildymą.

Štai kad ir „patvorio gaujos byla“.

Gediminas Aidukas labai daug gali papasakoti, ką matė patvory, ir kokių dalykų matė daromų prieš mergaitę.

Ne ne – ne iš šeimos pusės. O kokios baisios bobos slankiodavo, kaip yra tekę vaikyti bobą, nes rankose buvo pastebėtas švirkštas, o prie mergaitės ji buvo priėjusi prenelyg arti. Ir tai vyko beje ne Klonio gatvėje…Kap Gediminui Aidukui kas nors gali įrodyti, jog jokio klano nėra? O Keršio „budėjimas“? O jo liudijimai? „Keršy Keršy…šitiek kartų pasiimtas iš stoties…šitiek kartų pirktos cigaretės…duota pinigų…o jis – liudytojas „ant visų“…“, negalėjo atsistebėti G. Aidukas, kai buvo bandoma jį apkaltinti Vaido Milinio sekimu ir nužudymu.

Apie tai (jog kažkokios bobos su švirkštais yra sėlinę) nei vienoje byloje niekas nepapasakos – priešingai, kurps istorijas, jog ne klanas norėjęs nužudyti pedofilijos klano liudytoją – bet patys globėjai, ir globėjus sergėję savanoriai. O ar kas žino, kad prieš pirmąjį „Garliavos sukilimą“ po eilinio pasimatymo policijoje su biologine motina, mergaitė iš Chemijos g. Esančio policijos pastato buvo vaikų teisių apsaugininkės tiesiog grobiama – ji ją vedėsi tolyn per gatvę, per perėją, ir kad tik budėtojų savanorių dėka pavykę mergaitę atgauti, garsiai pradėjus ją šaukti – diedukas buvo pasimetęs, jis nebežinojo, kaip elgtis. Ir jokio „Klonio sukilimo“ nebūtų buvę – nes dvi dienos iki 2010 05 14 teismo sprendimo mergaitė būtų tiesiog dingusi nežinoma kryptimi…Išėjusi su vaikų teisių skyriaus darbuotoja – o pradanginimu būtų buvęs apkaltintas vėlgi jos senelis. Kad nenužiūrėjo.

 

Savanoriai į Klonio gatvę pradėjo rinktis spontaniškai, nes buvo skaitę spaudoje, kad pasaulyje egzistuoja galinga pedofilų mafija, kuri gyvų nepalieka. Todėl natūraliai, žmonėms buvo kilusi baimė, kad seneliai nebūtų nužudyti vidury baltos dienos.

Jeigu demokratinėje visuomenėje toks lauko stovyklos stichiškas susikūrimas būtų traktuojamas kaip civilinė gynyba (nes teisėsauga nesugebėjo ir nesugeba sustabdyti mirčių lavinos – ką reiškia kad ir tokios jaunos advokatės Kraujutaitienės mirtis? Ką-  nebuvo pinigų jai išgelbėti, ar skirti geriausią gydymą  – juk ji taip dirbo sistemai, taip gynė Ūsą su Stankūnaite, o dabar šitokio dydžio ieškiniai iš jų šeimų reiškiami visiems?), tai Lietuvoje spontaniškai subėgę ir vienas kito iki šiol nepažinoję žmonės (susipažino teismo salėse) buvo pradėti persekioti kaip „organizuota gauja“, turinti savo „iždą“.

Tie, kas savo krūtinėmis ir piniginėmis (tikrai – žmonės ir darbus metė, ir atostogas ėmė…ir santaupas aukojo pragyvenimui garsiajame patvory) gynė pedofilų klano liudytojus – tie dabar patys vadinami gauja, klanu, nusikaltėliais.

O tie, kurie atseit neegzistuoja, bet kurių šitiek mirė – padaryti šventaisiais.

Bet grįžkime prie skandalingos Cinino bylos- vis tik kaip teisėjas drįso nesant įstatyminiam pagrindui, priimti sprendimą, su išaiškinimu, jog Ūsas yra nekaltas, o seneliai patys išvirkino mergaitę?

Juk čia politinis užsakymas kitoms – hibridinėms byloms?

Tokioje byloje, kur kaltinamasis miręs, byla turi būti nutraukta, o jeigu netyčia atsitiko, jog buvo tęsiama, irgi nutraukiama be ypatingų išaiškinimų, apie kažkieno kaltę –  nes nustatyti kaltes po mirties yra iš viso neįmanoma. O ypač nustatinėti kaltes liudytojams – kurie nefigūruoja kaltinamajame akte. Teisėjas Cininas akivaizdžiai išėjo iš bylos ir jurisdikcijos rėmų.

Beje, byloje nedalyvavo ir bylos pareiškėjas – nes miręs.

Ir bylos nukentėjusioji- nes buvo slepiama.

Pats bylos procesas buvo niekinis, nors ir bandyta pavaizduoti, jog labai gilinamasi į bylą.

Jeigu valstybėje dar yra sveiko proto – Ūso „išteisinimo“ byla privalo būti atnaujinta, ir joje priimti sprendimai – panaikinti, o byla – nutraukta, kaltinamajam mirus.

Visos kitos hibridinės iš šios bylos kylančios bylos turi būti atnaujintos, ir nuosprendžiai jose – panaikinti.

Tas pats apie Patvorio gaujos bylą – ten nukentėjusieji yra mirę asmenys. Nuo kada įmanomas bylinėjimasis po mirties? Kaip tie numirę nukentėjusieji duos parodymus apie tai, kaip juos persekiojo? O gal jų mirtis automatiškai įrodymas, jog tas persekiojimas jas ir lėmė?

Visais atvejais – šios absurdiškos ir viena po kitos kurpiamos bylos negali tęstis, nes teisėsauga ir teismai save diskrediutuoja.

Štai Aurimas Drižius ne visada rašė apie visus prieš jį vykdytus procesus, bet kai sudedi visus į krūvą, nematai logiškai ir teisiškai dirbančio teismo.

Atrodo, kažkas girtas atėjo, panašiai kaip girtas teisėjas Birštonas, arba girtas prokuroras Kliunka, ir surašė nutarimą. Nes skaitai ir nesuvoki, ką skaitai. „Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir rašydamas straipsnius“ – nuo kada straipsnių rašymas yra „nusikalstamos veikos tęsimas“?

Jeigu Aurimas Drižius nustos rašyti, jis nustos būti nusikaltėliu?

O kuo jam užsiimti – gal elito „verslais“: kontrabanda, žmonių prekyba, pedofilija – tada jau jis bus šventas?

O visiems seneliams, globėjoms, kurie globoja nuo pedofilų nukentėjusius vaikus – tą pačią dieną, išgirdus apie įvykdytus nusikaltimus atiduoti vaikus į Raidos centrą arba „psichuškę?“

Paaiškinkite – nes aš nebesuprantu: tai kokį nusikaltimą padarė Klonio gatvės gyventojai ir tų gyventojų savanoriai- saugotojai?

Kad jie gynė teisę žinoti tiesą?

Atskleisti nusikalstamas veikas?

Užkardyti pedofilų klano darbelius?

O kodėl tuomet kitos „pedofilų“ bylos eina kaip sviestu pateptos – kaip minėta Sauliaus Vitkaus byla? Jeigu tik norima – tiriama ir sodinama iki 20 metų? Net be ekspertizių, be įrodymų?

O jeigu jau yra 5 ekspertizės, ir kiti įrodymai – teisėjas Cininas išaiškina, jog visa byla – neteisinga?

Kas kada nuteisė ir nubaudė prokurorą Šileiką, kad jis neva suklastojo pedofilijos bylą?

Atvirkščiai – eilė prokurorų buvo baudžiami, kad tinkamai jos netyrė.

O minėtas prokuroras Motiejūnas, Sausio tryliktos medalininkas, karys savanoris, valstybės kūrėjas ir gynėjas – ką tik jis parašo „Ūsas su vienais triusikais po butą vaikščioti negalėjo, čia melaginti parodymai“ – viskas tiriama ir skiriamos didžiausios baudos. Kodėl?

Beje, Eligijus Masiulis sakė kažką papasakosiąs.

Andrius Ūsas, teigiama, prieš mirtį irgi sakė papasakosiąs daug ką.

Kiek daug mes nežinome – o kaip įdomu būtų žinoti?

Kyla toks natūralus klausimas: ar Andrius Ūsas žinojo apie Liberalų sąjūdžio pinigus? Jų kiekius?

Pinigų kilmę?

Beje, pabaigsiu retoriniu klausimu apie vyndėmę: koks skirtumas – buvo ji ar nebuvo?

Ir kodėl vėlgi jos buvimas ar nebuvimas labai neva pažeidžia biologinės motinos tėvų interesus?

Gal gali kas nors paaiškinti visą šitą logiką, nes aš nieko nesusigaudau.

Beje, ir kodėl, jeigu patvoryje siautėjo paklaikęs Egzotinis Pranašas, ir dėl rėkimo, egzaltuotos būsenos, ir išprotėjusių akių buvo išmestas iš Klonio namo į gatvę, ir visi tai gerai atsimena- kodėl jis dabar „štampuoja“ komentatoriams bylas?

Ir iš to gyvena?

Kas čia per „naujieji lietuviai“ – kad rėkavo, garsiai meldėsi ir vaikė velnius – jau esą visi pamiršo?

Kiek galima melo ir nesenos istorijos klastojimo?

Beje, ir ačiū Dievui Seime kad yra Drąsos kelio partijos žmonių: vienintelis prieš žurnalistų sodinimą už pedofilijos bylų viešinimą balsavo būtent tikras drąsietis Jonas Varkala.

Jis irgi budėjo Klonio gatvėje, jis irgi yra „gauja“. Tik jo dar nedrįsta liesti. Kaip ir kitų Seimo narių, kurie ten budėjo. O budėjo ne vienas ir ne du…

 

 

 

 

 

 

puteikis

2016 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statuto 23 ir 71 straipsniais, nusprendė sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Naglio Puteikio laisvę. Už Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą Nr. XIIP-4423 balsavo 64 Seimo narys, nė vieno nebuvo prieš ar susilaikiusio.

Frakcijų proporcinio atstovavimo principu sudarytoje Laikinojoje komisijoje darbuosi 12 Seimo narių: Mindaugas Bastys, Albinas Mitrulevičius, Vytautas Saulis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Rokas Žilinskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Vilija Filipovičienė, Mečislovas Zasčiurinskas (Darbo partijos frakcija), Vytautas Kamblevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), Šarūnas Gustainis (Liberalų sąjūdžio frakcija), Michalas Mackevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Vytautas Matulevičius (Mišri Seimo narių grupė).

Komisijos pirmininku nuspręsta paskirti V. Saulį. Komisijai tyrimą pavesta atlikti iki birželio 20 d.

 

Generalinis prokuroras E. Pašilis kreipėsi į Seimą, Informuodamas, kad Generalinėje prokuratūroje šių metų balandžio 25 dieną buvo gauta Vilniaus Apygardos teismo 2016 m. balandžio 16 d. nutartis privataus kaltinimo byloje su prašymu kreiptis į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį N. Puteikį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pripažinti N. Puteikį kaltu padarius Baudžiamo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirti jam įstatyme numatytą bausmę, priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižia asmenį, neva šis padaręs sunkų, ar labai sunkų nusikaltimą per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje už šio nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės, tai yra bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki dviejų metų.

 

Saulė Eglė Trembo

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras, tel. (8 5)  239 6203, el. p. egle.trembo@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai – 2016-05-17
Eglė Saulė Trembo

 

PERTRAUKA

14.00–15.00    
  2-1. Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.) Nr. KLA-42 15.00–15.30    
  2-2. Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas 15.30–15.35

%%%

Seimo posėdyje 1 val. pertrauka (pagal Seimo statuto 23 straipsnio 1 dalį)

15.35 – 16.35

   
  2-3. XIIP- Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas pranešėjas –

16.35–16.55

pateikimas, svarstymasir priėmimas

registracijos data

TD