Žydšaudija

Posted: June 12, 2016 in Uncategorized

Vilnius, Lithuania

Gyvųjų maršas. Paneriuose žygiuoja likusiųjų palikuonis…Lik tik tiek. The Jerusalem post nuotrauka.

Kadaise Lietuvą litvakai vadino Litte arba Litvakija.

Šiandien, 2016 metų birželio 12 dieną, pasiskaičius kai kurių žydų žudikų ainių ir šoninės pusės giminaičių tulžimi persunktus grasinimus ir kaltinimus visiems tiems, kas tik išdrįs įvardyti jų giminaičių „nuopelnus“, sunaikinant virš 90 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų, belieka atsidusti ir pasakyti „Žydšaudija“.

Žydšaudžių ainiai visur: ar tai būtų seniūno kaime kėdė, ar tai būtų TV diktoriaus vieta.

Lietuvos kariuomenėje jaunučiai leitenantai, nepamiršta pasisveikindami pridėti, jog senelis – banditas, atsiprašau, partizanas. Juk negalima vadinti daiktų tikrais vardais.

O jeigu jau įvardijo partizanu, neduok Dieve kapstytis, ką jis veikė prieš išeidamas į miškus.

Atseit visa tai „nebegalioja“.

Bet, kaip parodė Rūtos Vanagaitės knygos sutiktuvės, kai Lietuvoje kilo tikra isterija, viskas galioja, ir niekas nepasimiršo.

Neskaitau visų „Laisvo laikraščio“ straipsnių, nors iš pagarbos kolegoms rašytojams stengiuosi.

Reikiamybė perskaityti Juozo Baužio 2015 07 13 straipsnį „Paslėpta tiesa“ (http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=299%3Apaslepta-tiesa&catid=33&Itemid=141) kilo iš karto po to, kai vienas interneto komentatorius, neseniai pasižymėjęs su provokacija Šiauliuose, kai atsinešė Pravyj Sektor vėliavą (Ukrainos teroristinė organizacija, vakar surengusi išpuolį Prancūzijoje per futbolo mačą), pradėjo girtis savo „partizanu dėdė pravarde Adomu“.

Šiek tiek pasidomėjus apie Praną Končių, paaiškėjo, jog jo gyvenimas po mirties Lietuvos istorijos puslapiuose skandalingas ir kontroversiškas.

Beje, tik parašius, jog turbūt bus aprašomas Pranas Končius – Adomas, „patvoriniais“ apsimetęs portalas „tiesos.lt“, kuriame puikuojasi ir Ukrainoje ginklus ir kitokią amuniciją tiekiančio provokatoriaus Jono Ohmano mintys, paskelbė Irenos Vasinauskaitės straipsnį, kuriame puolė kaltinti Lietuvos prezidentę, kodėl ji pakeitė dekretą dėl apdovanojimo po mirties Vyčio ordinu  Pranui Končiui. (http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/irena-vasinauskaite.-prezidente-dalia-grybauskaite-pakeite-prezidento-valdo)

Atsakymas Irenai Vasinauskaitei ir Prano Končiaus giminaičiams: todėl, kad niekur pasaulyje niekas neapdovanoja aukščiausiais ordinais asmenų, kurie nacių kolaboravimo metais – o Pranas Končius buvo Salantų nacių policininkas – susitepė žydų naikinimo istorijoje.

Visas motyvas atimti Vyčio ordiną (kuris neva toliau ramiai guli stalčiuje pas gimines) buvo, kad Pranas Končius neva neturėjęs kario savanorio statuso.

Čia eiliniai Birutės Burauskaitės „bajeriai“, kaip ji išsisukinėja iš situacijos.

Irena Vasinauskaitė portale „tiesos“ piktinasi, iš kur po šitiek metų atsirado liudytojai, tačiau jau pernai LL straipsnyje yra atspausdintas liudijimas. Beje, šis straipsnis galėjo ir lemti ordino atėmimą.

„Ir garsūs Lietuvos istorikai tai žino, bet tiesos skelbti bijo. Visi žinome, kurie esame jau senukai. Kiek iš tikro Lietuvoje buvo tų banditų, kuriuos dabar vadiname partizanais, tiksliai niekas nėra suskaitęs. Ir dabar statome jiems kryžius ir vadiname didvyriais, Lietuvos gelbėtojais. O kiek buvo tų stribų, kurie tuos partizanus gaudė ir šaudė. Juk tada ir tie stribai veikė “didvyriškai”. Kad ir mūsų Kumpikų kaime buvo sušaudę keturis ūkininkų sodybose pastatytus kryžius. Ir kuo tie kryžiai ir kam skriaudos bepridarė? Nežinau. Būna ir bus visokių tų žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

man pačiam teko skaityti raštą apie vieną tremtinį, grįžusį iš Sibiro, apie partizaną Praną Končių.  Tas tremtyje jau miręs. O tą raštą ar išsaugojo, ar sunaikino, aš nežinau. Tik paėmė iš manęs, suvyniojo į rutuliuką ir pakišo po balkiu. tas namas ir dabar tebestovi, tik kiti žmonės jame gyvena. Tačiau kadangi buvau skaitęs, tai gerai prisimenu, kas tame raštelyje buvo parašyta. pažodžiui nepadiktuosiu. Tik nusakysiu savais žodžiais.

Rašte buvo rašoma, kad Pranas Končius prie Smetonos valdžios, Salantų mieste dirbo policijos nuovadoje. O įsiveržus vokiečiams, P.Končius su savo sėbrais šaudė Salantų žydus. daugumą žydų varė toliau link Šateikių miškų, ir ten juos sušaudė. rašte dar buvo parašyta, kad P.Končius buvo Salantų miestelio policijos viršila.“ (http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=299%3Apaslepta-tiesa&catid=33&Itemid=141, 2015 liepos 13 d., Juozas Baužys.

Irena Vasinauskaitė teisi tik dėl liudijimo pobūdžio, kai klausia, iš kur tie liudijimai: čia mes turime netiesioginį liudijimą.

Bet sugretinkime jį su visuotinai randamais faktais. Ką apie Praną Končių rašo wikipedija (juk jeigu ten rašoma netiesa, Končiaus giminaičiai gali parašyti protestą?).

„Nuo 1956 m. slapstėsi Prano Drungilo sodyboje Didžiųjų Žalimų kaime, Kretingos rajone. 1963 m. gruodžio 17 d. Lietuvos KGB jam iškėlė baudžiamąją bylą, kaltindama tėvynės išdavimu, dalyvavimu antitarybinės organizacijos veikloje ir Salantų žydų žudynėse 1941 metais.[3] Žuvo 1965 m. liepos 15 d. per susišaudymą su sodybą apsupusiais Kretingos rajono saugumiečiais ir milicininkais.[4]

2000 m. vasario 11 d. LR prezidento dekretu Nr. 767 po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2015 m. apdovanojimas atimtas atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kreipimąsi dėl P. Končiaus dalyvavimo žydų genocido veiksmuose.[5] (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/partizanas-pkoncius-adomas-neteko-valstybinio-apdovanojimo.d?id=69065726)

Atkreiptinas dėmesys, jog senukas iš Kumpikų kaimo Kretingos rajono apie savo turimas žinias parašė vasarą, o dekretas dėl to, kad Pranas Končius negali būti įvardijamas Vyčio ordino nominantu, išleistas 2015 m. rugsėjo 18 d. dekretas Nr. 1K-438.

Vadinasi, Irena Vasinauskaitė neteisi teigdama, jog esą iš kažkur po 75 metų atsiranda liudytojai, ir tada jau neva istorinė tiesa perkreipiama. Simultaniškai Generalinėje prokuratūroje vyko tyrimas, ir buvo surašyta pažyma dėl galimo Prano Končiaus dalyvavo žydų genocido veiksmuose – ši pažyma ir tapo pagrindu pakeisti Prezidento dekretą. Prezidentas yra Institucija, ir ji gali taisyti šios institucijos neteisingus dekretus.

Visų pirma, nenuneigtinas faktas, jog Pranas Končius dirbo nacių policijoje Salantuose. Antra, Salantuose įvyko 405 žydų žudynes. Trečia – Pranas Končius net iki 1965 metų slapstėsi, dabar tai vadinama, jog kovojo prieš komunizmą, o tada tai buvo – slapstymasis nuo teisingumo, nes jo atžvilgiu buvo išnagrinėta baudžiamoji byla.

Nors Irenos Vasinauskaitės ir panašūs rašytojai teigia, jog esą turime netikėti baudžiamąja byla, saugoma Ypatingajame archyve, kurios numeris Nr. 47462/3, aš manau kiek kitaip.

Užtenka išgamų heroizavimo. Užtenka visiems prisiimti kriminalinių nusikaltėlių, kurie vengė atsakomybės už savo veiksmus, naštą.

Po 1948 metų Rokuose ir apylinkėse net „tikrus“ partizanus žmonės, anksčiau juos slėpę, jau vadino banditais. Nes buvo per juos praradę šeimas, gyvulius, turtą.

Vėlesnis „pasipriešinimas“ turėjo kiek kitokius tikslus, nes sovietai kvietė amnestuotis. Kas išėjo iš miškų, gavo darbus, amnestijas. Yra ir vėlai išėjusiųjų iš miškų Rokiškio rajone, šeštame, septintame dešimtmetyje – niekas jų nešaudė, nebaudė. Kodėl Pranas Končius nėjo iš sodybos, kurioje jį slapstė?

Deja, mes negalime jo paklausti.

Bet mes turime labai panašią Kraujalio bandymo heroziuoti bylą. (http://www.lat.lt/lt/naujienos/pranesimai/lietuvos-partizano-a.kraujelio-ntv7.html, bylos Nr. 2K-5-895/2016).

Kraujalis irgi nusišovė suėmimo metu (vienur rašoma kad Končius nusišovė, kitur – kad nušovė.). Irgi jo atžvilgiu buvo baudžiamoji byla. Žydšaudija irgi bando jį heroizuoti, net 18 metų tampė po teismus Marijoną Misiukonį, kodėl Kraujalis nusišovė, vadinasi, tu, M. Misiukoni, padarei genocido veiksmus.

Ar galima labiau nusišnekėti? Visos valstybės turi jėgos struktūras. Buvo, nebuvo Lietuva, bet ji banditiškais metodais egzistuoti negalėjo, kad ateina vienas pasiima ką nori, ateina kitas – išsiveda tavo gyvulį. Jau patys žmonės partizanus apie 1948 metus vadino „banditais“, telkėsi į savisaugos būrius.

Man apie tai pasakojo dėdė, kurio sodyboje buvo laikomi partizanai. Jis taip skyrė – tie, kuriuos jie laikė, partizanai, vėliau jau buvo banditai. Kodėl jis taip skirstė – nežinau.

Mano galva, ir tie, ir anie siekė neaiškių tikslų. Kam 1946 metais žinant, kaip NKVD seka kiekvieną namą, plėšyti armoniką ir ant viso miško giedoti Lietuvos himną per vasario 16-ąją? Man panašu į provokaciją. Nes po to mano močiutės sesuo žuvo – pasiaukojo, kad vaikai nevyktų pas baltas meškas, o vyriausiąją dukrą tėvo pusseserę – suėmė. Bet kadangi motina žuvo, tada jau paleido iš suėmimo, kad augintų kitus vaikus. O tėvas buvo išvežtas.

3 vaikai liko našlaičiais. Mano prosenelė, močiutė, kiti giminės šituos vaikus globojo, augino, bet jie ir liko iki gyvenimo galo traumuoti, drebėdamas dėdė pasakodavo apie anuos laikus. Vis prisimindavo, kaip mama jį išsiuntė sudeginti armoniką, padengė stalą, o kai jis grįžo, jisai jos neberado…Prosenelė neatlaikė šitos tragedijos, kai žuvo vyriausiojio duktė, ir po metų mirė.

Nebuvo dar sena.

Kai visokie Končių palikuoniai mane, panašius istorikus, etnologus kaltina, kad mes kažką bandome iškraipyti, kad mes neturime panašių istorijų – turime, tik mes iš jų nedarome biznio.

Mano senelio brolis žvalgybininkas Juozas Opanavičius žuvo dar 1942 m. Rešiotų lageryje, visa šeima – Laptevuose, vienas sūnus žuvo, kitas pabėgo.

Ką tie partizanai sau įsivaizdavo – kaip žvalgybininkų broliui gyventi? Eiti su jais į mirtį? O vardan ko? Visi turėjo mirti? O kas turėjo gyventi?Beje, J. Opanavičius nesusitepęs žydų žudymu – nes dieną prieš ateinant naciams, buvo išvežtas. Tad kodėl aš turiu atjausti visus tuos, kurie susitepė? Kodėl visa Lietuva turi virsti Žydšaudija? Be to, mano senelio brolis buvo jau kariškis atsargoje, mokytojavo, net nesitikėjo, kad sovietas represuos.

Ir kai partizanų ainija ir žydšaudija pradeda pati save išteisinti, nepaisant istorinių faktų ir Yad Vašem, ir kitų tyrimo įstaigų – priminsiu, Irena Vasinauskaitė mano, jog tik Lietuvos genocido tyrimo centras turi teisę tirti Holokaustą, o esą visi kiti tyrimo institutai čia niekis – tai kiek mes gyvensime tame mele?

Kodėl mes turime garbinti Praną Končių – Adomą, kuris dar pernai nuvainikuotas, bet kurio sūnėnas vis dar laiko jam galimai neteisėtai skirtą ordiną po mirties, o per Veteranų pagerbimo šventę (beje, mano minimoje istorijoje vyriausioji duktė našlaitė ištekėjo būtent už 2 pasaulinio karo veterano, ir jis ją apsaugojo nuo tolimesnių represijų – buvo tokie atvejai, ir jie yra tendencingi) ateina su Ukrainos teroristų vėliava, gauna tiesiogine žodžio prasme į akį, ir paskui giriasi per socialinius tinklus?

Ir beje, kodėl Lietuvos pokario istorija lyginama su Maidanu ir po Maidano? Kas čia panašaus? Kurioje čia vietoje panašumas? Kad Jonas Ohmanas taip pasakė? Ar Adomų, Ievų ir Siaubūnų palikuoniai?

Turėkime savo galvas.

Ir analizuokime faktus.

Ir jeigu net Jeruzalės dienraštis džiaugėsi, kad Lietuvoje pagaliau mažais žingsneliais yra deheroizuojami žydšaudžiai (,http://www.jpost.com/Diaspora/Lithuania-posthumously-strips-Nazi-collaborator-of-honors-419028) nepradėkime kliedėti, kad čia „gudrus rusų planas deheroizuoti mūsų pasipriešinimo istoriją“.

Ne visi ten buvo žydšaudžiai. O jeigu ir buvo, įvardykime, ir nesigėrėkime jų genocido veiksmais.

Ir nepritarkime, kai persekiojami žmonės, kurie prisimena žydšaudžių darbelius.

Galų gale, tai buvo beprotystė – nes lietuviai savo rankomis naikino vaistines, siuvyklas, batsiuvyklas, naikino savo piliečius. Žydai buvo amatininkai. Kokio beprotiškumo laipsnio reikėjo būti, kas savo rankomis viską naikinti?

Ir kokia turi būti nelogiška istorinė sąmonė, kad net deheroizavus Praną Končių, Siaubūną Kraujalį, kai  nepavyko įrodyti, kad prieš jį vykdytas „genocidas“, kai Europos Žmogaus teisių teisingumo teismas 2015 10 20 balsų persvara nutaria, jog vėlyvas partizanavimas Lietuvoje neturėjo didžiumos gyventojų palaikymo (Vasiliauskas vs. Lithuania, https://lovdata.no/static/EMDN/emd-2005-035343.pdf), toliau pasakoti šitas visas nesąmones, istorinius melus – tai yra neskanu, ir nesveika.

Ir nors Irena Vasinauskaitė, nežinau, kokio išsilavinimo būdama, gana griežtai ir agresyvokai aiškina: „Manau, kad visiems mūsų teisininkams, o ypač Generalinės prokuratūros kadrams derėtų išmokti atmintinai Lietuvos Respublikos teisės aktą – 1949 metų vasario 16 dienos Deklaraciją ir, svarbiausia, vadovautis šiuo norminiu aktu kasdieniame darbe.“, leisiu sau nepritarti ne profesionalės nuomonei. Man logiškesnis yra EŽTT 2015 10 20 sprendimas byloje Nr. 35343/05, Vasiliauskas prieš Lietuvą, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta, jog Lietuvos Vyriausybė perdeda teigdama, kad partizaninis pasipriešinimas buvo masinis ir apėmė visas gyvenimo sritis, todėl partizanų naikinimas prilygintinas genocidui. Beje, EŽTT sprendimai yra privalomi Lietuvai, ir pagal juos Lietuva turėtų pasikoreguoti savo įstatymyną. Preziumuotina, jog po 2015 10 20 Lietuva turėtų peržiūrėti kaip ji įstatymuose traktuoja partizanus, kas jie yra, ir kokios galios buvo jų dokumentai. Nes įstatymiškai net iki 2000 m. Lietuvoje galiojo LTSR kodeksai. Todėl kalba eina apie teisės aktų konkurenciją. Beje, Prano Končiaus giminaitis nepripažįsta bylos dėdei, nes mano, kad tarybiniai teismai ir jų sprendimai negalioja. Tuomet negalioja ir kolūkių nutarimai, ir žemėvaldos – ar ne? Ir butų skyrimas, aukštojo mokslo diplomai?

Ne, viskas galioja. Teisė turi tęstinumą laike.

O tą deklaraciją, kurią I. Vasinauskaitė mums visiems liepia išmokti mintinai, aš laikyčiau tik grupelės žmonių dokumentu.

Susirinko, pasirašė. Norėjo. Galėjo. Bet kodėl jie rašėsi? Kodėl jie kovojo?

Gal Irena Vasinauskaitė vis tik galėtų įlįsti į jų kailį, ir suvokti, jog jeigu jiems grėsė 25 metai urano kasyklų, tai romantiškiau buvo eiti į miškus ir žaisti karą.

O dar užsienis kurstė per radiją.

Beje, B. Burauskaitės tyrimų įstaiga jau nuo 2014m. nebepripažįsta, kad užsienis žadėjo pagalbą.

Jau yra formuojama nuostata, kad partizanai patys išsigalvojo. Taip, ir tai formuojama mokslo leidiniuose.

Istorijos perrašymo politika vykdoma kas dieną.

Ir jeigu Irena Vasinauskaitė netiki Dalia Grybauskaite, kuri išėmė Praną Končių iš Vyčio ordino medalininkų, ar sunku patikėti paprastu faktu: kad ne marsiečiai Litvakiją pavertė Žydšaudija.

O konkretūs žmonės, kurių keletas tūkstančių buvo lietuvių tautybės. Ir kurių sąrašas, nors buvo internete, dingo tą pačią  dieną, kai pasirodė Rūtos Vanagaitės knyga.

O papildytą sarąšą norima paskelbti, bet ir bijoma.

Kodėl?

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2337:zydsaudija&catid=31&Itemid=101

 

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s