Kodėl Drąsos kelias?

Leiskite paklausti, o kodėl ne?

Kodėl turime rinktis konservatorius, kuriuos šiais metais pristato mano kurso draugė Monika, kuri beveik visus egzaminus be „paruoštukų“ nelaikė? Ir kuri su modernia įranga kitiems diktuodavo egzaminų atsakymus? Konservatorių jaunimas skelbia, jog „kreipkis į mane ir aš išspręsiu tavo problemą per parą“. Para reikalinga tam, kad nusirašinėtojos Monikos galėtų pasižiūrėti į „špargalkes“. Nes gatavo atsakymo nežino.

O Gabrieliukas?

Garsiausias Lietuvos anūkas, prieš lietuvių kalbos abitūros egzaminą palūžęs, kad neišlaikys, ir išsiguodęs apie sudėtingą gyvenimą senelio „muziejuje“? Arba kad jo pažymiai tik aštuonetai, ir jis greičiausiai niekur neįstos.

O dabar – visos konservatorių partijos galva, ir tas, kuris pasiūlė „gelbėjimo“ planą.

Dar į bendrą puokštę reikėtų paminėti už nepažangumą iš prestižinio Vilniaus licėjaus išmestą krizės premjero Andriaus Kubiliaus sūnų – ir tada aišku, kas valdė ir valdys Lietuvą, jeigu žmonės rinksis konservatorius.

Beje, jeigu žmonės ir nesirinks konservatorių, jie su Tadu Langaičiu, kuris į buvusią Rokų kolūkio gyvenvietę atvažiuoja su baltu Lexusu, sukūrė „baltąsias pirštines“, su kuriomis „išplaus rezultatus“ baltai.

„Jeigu mes nebūtume klastoję rinkimų rezultatų, mes nebūtume iš viso nei vienos vietos gavę 1992 m. rinkimuose“, – gyrėsi viena jų Seimo  narė.

O štai Garliavoje, kur labai daug žmonių balsavo už Drąsos kelią, vienoje apylinkėje rinkimų komisija „nerado“ nei vieno balso – nors balsavo pati Audronė Skučienė su šeima. Dar akivaizdžiau klastoti rinkimų neįmanoma. Ir kai mes vadinami runkelių ir kitokia tauta, kad neva nemokame perrinkti Seimo – žiūrėkite, kaip tie rinkimai organizuojami metų metais.

Užsienio fondai finansuoja konservatorius, jiems rengia seminarus, dažniausiai su alkoholiu, šventes, kursus, meta milijonines „injekcijas“ jų Seimo narių institutams. Tada jie pavaidina rinkimus, aktyviai dalyvauja tvarkant žydų kapus (nes užjūrio konsultantai patarė), fotografuojasi su šakėmis – nors Mantas Adomėnas turi „dendžio“ įvaizdį, kuris yra ganėtinai erzinantis – ir jau kai juos „išrinks“ – nors akivaizdu, jog M. Adomėnas nedirba su kalėjimu ir iš ten negaus balsų – tada esą visi turėsime patikėti, kad čia dėl to, jog aktyviai važinėjo po savo rinkimų apygardą, su Andriumi Užkalniu plovė mokiniams, kurie net nebalsuoja, smegenis.

O jeigu nusirašinėtoja Monika laimės prieš Algirdą Paleckį, irgi patikėsime, nes ryškūs Monikos plakatai, kaip ji pakeis Lietuvą visur kabo, o štai jos oponento – ne.

Nors jos oponentas dirba su rinkėjais, o Monika net nežino, kur yra Naujoji Vilnia.

Tiesiog atsimenu Moniką, kai jai buvo 18 metų, ir mes mokėmės 1 kurse. Ji pasakė tokią frazę: „Aš niekada nesikraučiau lagamino, jeigu nebūčiau užsisakiusi lėktuvo bilieto ir viešbučio kambario“. Pasibaisėjau, nes tuo metu mes ir tranzuodavome, ir keliaudavome traukiniais. O štai mergina iš Žemaitijos buvo jau apskraidžiusi pasaulį. Turbūt su turtingais tėveliais.

Dabar Monika yra konservatorių veidas, ir ji padės pakeisti Lietuvą. Gal visiems užsakys po lėktuvo bilietą. Į vieną pusę – juk konservatoriai metų metais nieko kito ir nedarė, tik varė jaunimą iš Lietuvos.

Įdomesnė situacija yra apygardose, kur „susipjovė“ konservatoriai tarpusavyje.

Kodėl tokia isteriška reakcija, kad Arimantas Dumčius ir Marija Vida Čigriejienę toliau keliasi savo apygardose?

Nes šiems profesoriams nebereikia reklamos. Jų reklama – ĮDIRBIS.

Jokiu būdu nesakau, kad šiose apygardose Drąsos kelias neturi šansų – nes juk  kur du pešasi – trečias laimi.

Būtent šiose apygardose Drąsos kelias iškėlęs vietinius, bet bendruomenėje žinomus paprastus žmones į apygardas, gali laimėti.

Nes Rokuose niekas nebalsuos už baltu Lexusu važinėjantį Tadą Langaitį. Ypač jeigu jis atvažiuoja pirmą kartą į bendruomenės šventę, į mišias – labai prastas startas, ir turbūt, čia yra ir finišas. Daugelis Rokų gyventojų iki šiol pluša gamyklose, parduotuvėse, ūkiuose, ir jiems nesuvokiamas toks vaizdas kaip jaunuolis su prabangia mašina. Tado Langaičio tėvas kadaise tarsi prijautė Klonio judėjimui, bet negavo nei vienos bylos, nenukentėjo, ir ramiai perėjęs per kelias partijas, nuvedė vaiką pas konservatorius. Nes tik toje partijoje,  pačiam sėdint Rusijos kišenėje, galima pilna gerkle rėkti, kad rusai puola. Kaip rašo spauda, Tado Langaičio atveju būtent taip ir yra.

 

O A. Dumčiaus apygardoje rinkėjai tikrai nesirinks to,  kuris būdamas Kauno meru, sugebėjo skylėtomis Kauno gatvėmis pagarsėti Europoje – apie Kauno duobes buvo kuriami filmai. Kalbu apie Andrių Kupčinską, kurio tėvas Seimo narys Rytas Kupčinskas buvo priverstas trauktis iš rinkimų – nes konservatorių partijoje vaidinama „rotacija“. O gal užjūrio rėmėjai pareikalavo „desovietizuoti“ partiją? Juk  vis tik Rytas Kupčinskas sovietmečiu priklausė komunistų partijai.

Jo sūnelis – skylėtų Kauno duobių meistras pamiršo, kieno yra kūrinys, ir per mero rinkimus save vadino „patriotu“, o oponentą – „milicininku“. Čia irgi patarė užjūrio konsultantai, nes jie finansuoja „demokratiją Lietuvoje“. Aišku, tokiais plakatais pasipuošęs, ir savaitgaliais kariuomenėje tarnaujantis „patriotas“ rinkimus pralošė.

Greičiausiai ta pačia korta jis loš ir prieš A. Dumčių. „Pamiršdamas“, kieno sūnus yra oponentas, ir kodėl jam reikėjo prisitaikyti. Nes pas baltas meškas tikrai yra labai šalta ir nesmagu…

Beje, viena aktyviausių Marijos Vidos Čigriejienės priešininkių, buvusi konservatorė, po to – „Sąrašininkė“, o dabar turbūt centristė, pati „pamiršo“, jog sovietmečiu priklausė komunistų partijai. Svarbiausia labai garsiai rėkti, tada gal niekas nepastebės, koks tu pats esi raudonas.

Jaunimo „pasiekimai“ – būnant labai jauname amžiuje dalyvauti Lietuvos privatizacijos procesuose, rodo vieną dalyką. Patys būti KGB dėl jaunumo negalėjo. Tačiau galėjo priklausyti kažkas iš  giminių. Nes KGB Sąjūdį sukūrė privatizacijos tikslams, o buvo griežtai numatytas ribotas skaičiu žmonių, kurie tą darys.

Pasižiūrėkite į magnato D.Mockaus biografiją.

Jis pristatomas kone turtingiausiu Lietuvos žmogumi: bet kodėl niekas nepaklausia, kaip jis juo tapo? Kodėl jis būdamas jauno amžiaus, dalyvavo Lietuvos privatizavime?

Iš Sąjūdžio būdavo išmetami žmonės, jeigu jie tik nebuvo „sąraše“. Kai kuriems teko bėgti iš Lietuvos. Operos solistas Vaclovas Daunoras pamatė iš vidaus, kas yra Sąjūdis, ir kuo smirda Nepriklausomybė (kaip jis minėjo – krauju), ir išvyko į JAV.

Imant valdžią nebuvo žiūrima metodų.

O pakaunės savanorių maištas niekada nebuvo išaiškintas. Jis tiesiog buvo „demokratizacijos“ dalis, tų laikų „Maidanas“. Kažkas savanorių „likučius“ įmetė į Klonio gatvę, ir po to policijos komisarai labai įtikinamai bandė aiškinti, jog šturmas susijęs su pakaunės savanoriais. Na logikos nėra, tačiau įvairios legendos toliau naudojamos.

O pakaunės maišto idėja buvo -atseit, kadangi grįžo komunistai, mes kovosime su jais. Klonio scenoje irgi liejosi kalbos, jog reikia paimti 80 vietų Seime ir pakeisti viską iš esmės. Tai buvo ne utopija – nes norint kažką pakeisti, reikia turėti vadinamąją konstitucinę daugumą. Po tokių kalbų netrukus įvyko teroro aktas prieš taikius piliečius, o daliai jų bylos ir bylelės nesibaigia iki šios dienos. Kadangi Drąsos kelio partija dėl laimėtų rinkimų – surinko reikalaujamą sąrašinį minimumą – gavo valstybės dotaciją partijos veiklai, tai tokiai pačiai sumai buvo areštuotas Kedžių turtas. Turime suprasti, jog liberalo Masiulio grasinimai, kad partiją reikia uždaryti, vykdomi – bet labai iškreiptu būdu: dotacijos pinigų reikalaujant iš nesusijusių su partijos pinigais senelių. Kurie neva lytiškai priekabiavo prie anūkės. Ne kažkokie dėdės, apie kuriuos ne vienoje apklausoje pasakojo Garliavos mergaitė, bet seneliai – nes išklausė jos pasakojimų. Nuo šiol pranešimas apie nusikaltimą vadinamas nusikaltimu. Gal naujasis liberalų Seimas norėjo taip ir perrašyti kodeksą. Dėl šios bylos Seimo aktyvistai neseniai bandė kriminalizuoti žurnalistiką – kad tik niekas nerašytų apie beprotišką bylą, kur nukentėjusiosios seneliai kaltinami pedofilija. Įdomus ir dar vienas dalykas – pedofilijos byla jau išnagrinėta. Nuo kada galima pradėti procesą iš naujo, tiesiog įrašant kaltinamųjų vietoje kitus asmenis? Garliavos senelių  „priekabiavimo“ byloje yra grėsmingų frazių, jog būtina užtikrinti ieškinį, nes seneliai padarė nusikalstamas veikas – nors byla vyksta tik apylinkės teisme, ir jokio nustatyto fakto apie ištvirkinimą nėra. Bet trijų teisėjų kolegija rašo „padarė“, o Lietuvos ryto žurnalistas Trainys jau perspausdina slaptų posėdžių medžiagą – jis tikrai nesėstų netgi jeigu už tai būtų baudžiama laisvės atėmimo bausme.

Nes jis formuoja „privatizatorių“ nuomonę – kad reikia iš Garliavos diedukų atimti viską. Nors teisinėje praktikoje niekas neatima paskutinio gyvenamojo būsto, o išieško iš pensijos. Taip būtų ir šiuo atveju. Paprasčiau būtų buvę leisti anūkei matytis su seneliais, tada mergaitė gautų šiek tiek ir išlaikymo. Ir nereikėtų šitokiu drastišku būdu reikalauti išlaikymo, kurio, akivaizdu, biologinė motina suteikti nesugeba.

Garliavos bylos irgi turi labai stiprų KGB braižą – nes vykdoma kažkokia iškreipta privatizacija – turto atiminėjimas ir atidavinėjimas „nukentėjusiems“, kurie nukenčia netgi bylose dėl kažkieno lytinio organo. Arba triusikų.

Grįžkime prie pakaunės savanorių.

Kodėl tie patys savanoriai, įstoję į Lietuvos apsaugos būrius ir kariuomenės užuomazgas 1990 m. jau tada nekovojo su KGB agentais, komunistais, ir visokio lygio prisitaikėliais?

Audrius Nakas praėjusiame LL numeryje interviu sako, jog tai, kad Sąjūdyje buvo komunistų, buvo labai gerai ir tai esą įrodė vienybę. Tačiau niekas vis dar nesusimąsto, ar Sąjūdis nebuvo sukurtas ir griežtai kontroliuojamas KGB?

Kodėl šitiek metų taip kone isteriškai pykstama, kad Romualdas Ozolas, nors buvo „numatytas“ (naznačen rus. – paskirtas, numatytas – čia yra spectarnybų metodas), jis netapo nei Sąjūdžio, nei Aukščiausiosios Tarybos pirmininku? Atsakymas turbūt glūdi tame, jog minėtas žmogus buvo per daug didelėje KGB vadovo Eismunto įtakoje, ir matyt pažangiosios jėgos jau tada bandė atsikratyti KGB. Aišku, tas kuris tapo vadu, o  dabar save, pagautas senatvinės demensijos, ir prezidentu tituluoja – nieko gero – jo anūkas dabar pagal klaninius, dinastinius principus ateina visiškai sužlugdyti Lietuvą, ir privatizuoti viską, kas dar liko neprivatizuota.

Pažangiosios jėgos liko kažkur už brūkšnio, teorijoje.

Į Drąsos kelią – tiek į partiją, tiek į rinkimų sąrašą lindo įvairūs žmonės. Neretai jie manipuliavo Sąjūdžio vėliava, buvimu Sąjūdyje, ir tik vėliau, praėjus kažkiek metų, paaiškėjo, kas tai per veikėjai.

Audrius Nakas, kuris į internetę įsikėlęs nuotrauką ir pats iš savęs šaipydavosi,kodėl jis Sąjūdžio mitinge daineles dainavo, tik pakliuvęs į Seimą su Drąsos kelio sąrašu, pareiškė, jog nieko bendro su juo neturi.

Normalioje demokratiškoje šalyje toks kandidatas negalėtų dirbti Seimo nariu nuo tos partijos, su kuria viešai deklaruoja nepalaikąs jokių ryšių.

Nors su DK nutraukęs ryšius dar rinkimų į Seimą metu A. Nakas vaidina antisisteminį, ir labai paprastą, šis žmogus turi paslapčių. Ir „uodegų“. Ir tie, kas juo manipuliuoja, visą laiką jam tuos „kabliukus“ primena.

Be to, A. Nako „antisistemiškumą“ geriausiai įrodo jo darbas MG Baltic valdomo LNK TV kanalo eteryje.

Bei tai, jog vykęs nusipirkti narkotikų, jis vėliau buvo teistas tik už „pasikėsinimą įsigyti“, nors kiek pamenu iš teisės paskaitų, narkotikų įsigijimas yra baigtinė veika. Ir nėra taikomos tokios „pasikėsinimo įsigyti narkotikų“ formuluotės.

Tąkart išsuktas nuo rimtos atsakomybės, Audrius Nakas viešai spaudoje deklaravo begalinį pasitikėjimą teismais – kuriuos dabar, praėjus keliolikai metų, ir turbūt išgaravus narkotikų, kuriuos tik pasikėsino nusipirkti, poveikiui, kritikuoja, visiškai pamiršęs savo meilę jiems.

Dar vienas „antisistemikas“ Zigmas Vaišvila yra nukentėjęs dėl to, jog turėjo vadovauti iš 38 KGB- istų sukurtam VSD. (Ar pats buvo 38-ų tarpe, niekas nežino, nes čia valstybės paslaptis -38 „perėjo į Lietuvos pusę“, nors dvigubas agentas visada dirba pirminiam šeimininkui.)Turėjo važiuoti į sušaudytus Medininkus. Protestavo prieš Ignalinos AE, pasiekė, kad 3 reaktorius būtų uždarytas. (Dabar jau čia statoma Europos branduolinių atliekų aikštelė – ačiū Zigmai. )  Kad Vilniaus aplinkkelis nebūtų pastatytas. Daug nuveikė Z. Vaišvila, vėliau nukentėjo, nes jo firma gavo milijoninį kreditą. Jis nukentėjo, nes valstybei jo negrąžino.

Teismus, kaip supratau – laimėjo.

Tačiau yra nukentėjęs nuo sistemos, ypač kai geria rytais kavą prestižinėje Valakampių vietovėje, kurioje sklypą miške gavo per 1 dieną.

Tokie „nukentėję“ bandė šlietis ir prie Drąsos kelio, ir netgi motyvuoti, jog DK turi keisti pavadinimą, atleisti savo vadovybę, ir šie antisistemikai nukentėję ją „išgelbės“.

Liberalų pasiutpolkė lėmė netgi paranoidines nuotaikas artėjančiuose rinkimuose.

Buvo įtarinėjami ne bet kas, bet Drąsos kelio „drąsiečiai“, kurių reitingai smunkant liberalų turėtiesiems, pradėjo kilti kaip ant mielių. Neteisus Naglis Puteikis, kuris skelbiasi, jog jo „nukentėjusiųjų“ koalicija (sudaryta iš traumatinio ego ir keršto vedamų žmonių) esą yra reitingų viršūnėje.

Niekas nežino Puteikio koalicijos. Labiausiai jis įsiminė rinkėjams, jog jam nebuvo panaikinta  Seimo nario neliečiamybė. Nes tas pats jau minėtas Audrius Nakas ir drąsiečių sąrašo nariai balsavo „prieš“. Jeigu tu esi kovotojas su sistema, sistema tave persekioja, o ne saugo. Naglis Puteikis galėtų pasivadinti „sistemine koaliacija“- bent būtų daugiau tiesos.

Ne kiekvienas žurnalistas, kaip kad Kristupas Krivickas, sugebėtų pasistatyti namą, sukurti gausią šeimą ir ją išlaikyti, leisti nedirbti žmonai. O „antisisteminis kovotojas“, kūręs teisėsaugai reikalingas laidas, ir iškovojo, jog gyvena sočiai ir prabangiai. Su kokia jis korupcija ruošiasi kovoti – iki šiol nepaaiškino. Gal kad daugiau žurnalistų taip neprasigyventų?

Straipsnį pradėjau nuo klausimo – kodėl Drąsos kelias? O kodėl ne – juk pavardijus „gelbėtojų šou“, nelabai yra iš ko rinktis?

O į dar vienus rinkimus DK turbūt eis apsivaliusi nuo KGB ir komunistinio šlamšto. Kurio yra pilna kiekviename rinkiminiame sąraše.

Gal nebeteks raudonuoti  drąsiečiams, jeigu buvę jų bendražygiai žygiuos per gėjų paradus, kaip atsitiko neseniai, kai Vytautas Matulevičius, į Seimą patekęs su DK sąrašu, buvo pastebėtas eisenoje.

2012 m. DK neturėjo patirties su rinkimais, atrodė, konsultantai sako tiesą.

Tačiau laikas parodė, kas buvo teisus. O teisus yra liaudies balsas. Jis ir išrotuos Seimą šiais metais.

Tačiau būtinai reikalingi stebėtojai apylinkėse. Ne Tado Langaičio baltos pirštinės ir juodos panagės. Bet vėlgi, užjūrio kapitalo nefinanasuojami visuomenininkai. Kuriems pabodo gyventi, taip, kaip mes dabar gyvename.

Niekas nebalsuoja už tuos atsibodusius konservatorius – mums juos „išrenka“ kompiuteriai, nes klastočių pranešama iš daugelio apylinkių. Per metų metus buvo įdiegta rinkimų imitavimo sistema. Įdomu būtų pamatyti besikeičiančią Lietuvą, jeigu joje būtų išrinkti tie, už kuriuos žmonės iš tiesų balsuoja.

Kad žmonės balsavo ir balsuos už DK čia nepaneigiamas faktas. Klausimas tik – kam naudinga šmeižti ir  diskredituoti Drąsos kelią?

Koks pavyzdžiui niekam nežinomos Lietuvos sąrašo partijos tikslas tai daryti? Buvo skleidžiami gandai, neva DK yra politinis lavonas. O Lietuvos sąrašas, kuris nerodo jokios veiklos – tai neva ne?

Partija, kuri 4 metus nesugebėjo net skyrių įsisteigti, pamokys kitas partijas, kaip gyventi?

Beje, grįžtant prie konservatorių „gelbėtojų“ – nenorėčiau, kad Lietuvą valdytų „tėvelių vaikeliai“, kurie vargais negalais baigė mokslus su krūvomis „špargalkių“. Nes jiems tų  špargalkių reikės ir reikės. Arba tėvelio, senelio konsultacijos.

Nesirinkime pianisto anūko partijos. Rinkimės liaudies balsą. Drąsos kelias turbūt antrą kartą nedarys tos pačios klaidos, ir neformuos sąrašo iš „žinomų žmonių“ bei konservatorių, kurie paskui nebeatsimena, su kokios partijos vėliava pateko į Seimą.