Deimantės Kedytės byla – neturinti baigties, tačiau jau istorinė

Posted: July 5, 2016 in Uncategorized

Nuotr. Advokatas Černiauskas neneša mergaitės, neuždėjęs savo kairės rankos ant motinos liemens. 

Gerbiamieji “Laisvo laikraščio” redaktoriai,

Kadangi jūsų laikraštis yra vienintelis, kuris iki šiol nepamiršta dramatinių Garliavos įvykių ir teisminių susidorojimų, siūlau prie šio laiško pridedamą straipsnį “Byla neturinti baigties“.

Ta pačia tema, tik dvigubai plačiau, buvau paruošęs straipsnį pavadinimu “Apie Garliavos dramos teismus be emocijų” laikraščiui „Karštas komentaras”. Atrodo, kad jis jam buvo nepriimtinas.

Tą patį straipsnį, tik gerokai perdirbęs ir kitu pavadinimu, siūlau “Laisvam laikraščiui”, su kuriuo anksčiau teko bendradarbiauti. Būsiu jums labai dėkingas, jeigu tas mano straipsnis bus priimtas spausdinimui. “Laisvą laikraštį” iki šiol skaitau ir jį komplektuoju. Juos atiduodu į Kauno apskrities viešąją biblioteką, kurioje yra mano knygų fondas.

Dr. Vytautas Skuodis

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2402:deimantes-kedytes-byla-neturinti-baigties-taciau-jau-istorine&catid=31&Itemid=101

BYLA NETURINTI BAIGTIES

Beveik prieš penkerius metus buvo pradėta teisminė byla dėl mažo vaiko – Deimantės Kedytės tvirkinimo. Apylinkės teismas tada priėmė dėmesin jos, kaip nukentėjusios, parodymus. Melo detektoriumi buvo nustatyta,  jog įtariamasis Andrius Ūsas ir speciali liudytoje Laima Stankūnaitė į daugelį klausimų atsakė melagingai.

Toje byloje liudijo ir profesorė Laima Bloznelytė, Nacionalinio vėžio instituto terapijos ir lazerinės chirurgijos specialistė. Ji paliudijo, kad tada ji dar nieko nežinojo apie pedofilijos bylą, pas ją buvo atėjęs jai nepažįstamas žmogus. Vėliau sužinojo jo tai buvo Andrius Ūsas, kuris paprašė panaikinti taip vadinamas “vyno dėmes”, esančias žemiau pilvo. Gydytoja tokią operaciją padaryti atsisakė. Tas dėmes buvo įsidėmėjusi tvirkinama Deimantė Kedytė,

Apygardos teismas A.Ūso kaltumą paneigė. Paneigimo pagrindas – nuomonės :- mergaitė kalbėjo apie tai, ką su ja darė A.Ūsas, pamokyta jos globėjų. Ji daug ką prasimanė, fantazavo, kalbėjo tai, ko nebuvo. Vėliau, kada A.Ūso jau nebebuvo, atlikta ekspertizė neva parodė, kad pas Ūsą jokių “vyno dėmių” nebuvo. Taigi, A.Ūsas nėra kaltas. Tai patvirtino ir Apeliacinis teismas.

Tuo pasinaudojo A.Ūso giminės. Jie padavė gydytoją Laimą Bloznelytę-Plušnienę į teismą neva už jų “garbės ir orumo pažeminimą”. Jų ieškinys – 32 tūkstančiai eurų. Kad išvengti antstolių intervencijos gydytoja, pasipelnymo siekiantiems jau išmokėjo nemažą dalį to ieškinio sumos.

Vienas Apylinkės teismas labai skubotai buvo priėmęs nutartį, tuojau pat mergaitę perduoti jos biologinei motinai, kuri anksčiau ja nesirūpino.

Kadangi nemaža dalis visuomenės, taip pat ir ne vienas žinomas juristas, buvo įsitikinę, jog toji mergaitė tikrai buvo pedofilijos auka, prie jos globėjų namų prasidėjo žmonių budėjimai. Jie tikėjosi apsaugoti mergaitę nuo jos staigaus pagrobimo. Tas pagrobimas, panaudojus prievartą, įvyko. Saugoję žmonės buvo užpulti didelio būrio policininkų. Po to kai kuriems iš jų buvo užvestos bylos už pasipriešinimą valdžiai, šios bylos tęsiasi iki šiol, taip pat ir mergaitės artimiems, buvusiems jos globėjams.

Visos tos bylos, profesorės Laimos Bloznelytės-Plesnienės nuteisimas, mergaitės pagrobimas, panaudojant fizinę jėgą prieštarauja teisingumui ir teisės principams. Ankstesnės instancijos teismai ignoravo būtinumą atsižvelgti į pirminius tos mergaitės paliudijimus ir nematė reikalų kad būtų pakartotina ikiteismine jos apklausa. 0 Deimantė Kedytė juk yra pagrindinė liudytoja, dėl kurios ir prasidėjo toji ypatinga pedofilijos byla. Kelia nuostabą, kad tie teismai rėmėsi tik anksčiau paminėtomis nuomonėmis, abejotinais psichiatro tvirtinimais, kad dešimtmečio vaiko apklausos gali jį psichiškai traumuoti.

O juk tokio amžiaus vaikai ir netgi jaunesni, dažnai yra asmenybės, su kuriomis būtina skaitytis. Yra daug pavyzdžių, kurie parodo, kad maži vaikai savo intelektu gerokai pralenkia daugelį suaugusių. Paminėsiu tik keletą tokių.

Kompozitorius V.A.Mocartas būdamas 6 metų amžiaus, jau gastroliavo po visą Europą. Būdamas 11 metų pradėjo kurti muziką teatrams.

Indas Sourija Say sudėtingas matematikos lygtis galėjo spręsti kai buvo tik šešerių metų amžiaus.

Kitas septynmetis indas Kautillys Banditas lengvai įsimindavo didžiulį kiekį informacijos įvairiomis temomis.

Šveicarijoje 2013 metais pagarsėjo dešimtmetis Maximilijanas Janichas, kuris išlaikė gimnazijos baigiamąjį matematikos egzaminą.

Srichas Kurnvaldas, bedamas 1O metų, sukūrė operą, o po metų – baletą, kuriuos aukštai vertino kompozitoriai.

Būtų galima paminėti dar visą eilę panašaus amžiaus vaikų, kurie stebino savo ypatingais gabumais. Deimantė Kedytė išskirtiniais gabumais gal nepasižymėjo, bet ji buvo visai normalus vaikas, su kurios apklausa teismai privalėjo skaitytis.

Tai nebuvo padaryta. Todėl toji pedofilijos byla neturi baigties. Ji yra istorinė. Ateityje, anksčiau ar vėliau ji turės būti atnaujinta, nes joje yra daug neaiškumų.

 

Dr. Vytautas Skuodis

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s