Kelmėje baigėsi 29-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai

Posted: July 15, 2016 in Uncategorized

2016 m. liepos 15 dieną baigiamuoju koncertu ir paroda buvo pabaigti 4 dienas trukę jau 29-ieji Kelmės vasaros kursai (taip jie vadinami sutrumpintai.)

230 kursų dalyvių mokėsi amatų, bei etnomuzikavimo.

Be jau tradicinėmis tapusių sekcijų, šįmet kursantus pasitiko naujovę – sekcija “Naujos giesmės”.

Pirmą dieną, kaip prisipažino sekcijos viena vadovių Rita Blinstrubienė, ši sekcija nesulaukė lankytojų. Tačiau paaiškėjo, jog nerimauti nebuvo dėl ko – antrą, trečia dieną kursų lankytojai tiesiog užplūdo naująją sekciją, kurioje ne tik pasimokydavo modernaus religinio folkloro,  bet ir padiskutuodavo apie Dievą.

Kursai iš tiesų turi katalikišką pobūdį, todėl ši sekcija tik sustiprino Kelmės kursus.

Jau nuo 1990 metų kursuose įsteigta religinio apeiginio giedojimo sekcija, kurioje gaivinamas senasis “kantičkų” giedojimas, kursantai supažindinami su Žemaitijos šventųjų kultais “patronų” giesmėmis.

Paskui Alfoną Motuzą jau kursuose įsijungęs jaunimas. Šįmet ragų ir kitų ritualinių instrumentų sekcijai vadovavo jaunas žalpiškis, Rokas Žalandauskas, kuriam pradžią į etninę muziką davė ne tik pamaldi močiutė – būdamas vaikas buvo atvežtas į Kelmės vasaros kursus, kur susipažino su liaudies instrumentais, ragų pūtimu, bei religiniu folkloru.

Interviu etnologijos doktorantei Kristinai Apanavičiūtei – Sulikienei, kursų įkūrėjo prof. R. Apanavičiaus dukrai, kuri irgi įkvėpimą eiti etnologės keliu gavo būdama vaiku Kelmės kursuose, bei nuo 1983 metų dalyvaudama visur su tėčiu jo rengiamuose etnom,uzikavimo koncertuose, etnointrumentologinėse ekspedicijose, Rokas Žalandauskas pažymėjo:

“Mūsų jaunimas į giedotojų ansamblį susibūrė tada, kai mirė mano močiutė, kuri man gyvenime padarė įtaką – ji mane vedė į bažnyčią, mokė giesmių, vedė klapčiukauti, net esu mąstęs tapti kunigu. Tada močiutės garbei mes su pussesere, drauge jos, susibūrėme į ansamblėlį, brolis irgi groja. Taigi, taip gimė tarsi gedint, tarsi pagerbiant močiutę jaunimo ansamblis. Gal kas ir stebisi, tačiau juk pereinamumas turi būti, o ir poreikis yra. Mes jau pakviesti dalyvauti ir tarptautiniame kalėdinių giesmių festivalyje. Man dar viskas keista, nauja, aš nesuprantu. bet matyt einame teisingu keliu”, pažymi žalpiškis, ir jam pritaria Danutė Anankaitė, kuri vadovauja ritualinio giedojimo sekcijai.

Minėta giesmių mokytoja juokiasi, jog dabar ji pati vyriausia, o buvo laikas, kai buvo jauniausia. Vyksta kartų kaita.

O kaip sekėsi vadovauti sekcijai?

“Gerai. Didžiulis susidomėjimas senosiomis giesmėmis. Tiek moterų, vyrų, tiek vaikų tarpe. Baigiamajam koncertui paruošėme giedmę su Kelmės Maltiečių ordino vaikų dienos centro vaikučiais. Jie nuostabūs. Jų mokytojos irgi giedojo. Mokytojoms buvo tai netikėtas ekspromtas, nes jos nesitikėjo, jog vaikai taip tiks šioje sekcijoje. Atlikome ir 2 giesmes šv. Antanui su vyresniaisiais giedotojais- mokiniais”.

Kitose etnomuzikos sekcijose intensyviai vyko darbas šokių, ratelių, kankliavimo, žemaitiško giedojimo, smuikavimo, bandonijos, armonikos, skudučiavimo, piemenų pučiamųjų instrumentų klasėse.

Kursai neapsiriboja vien etnomuzikavimu.

Atkakliausieji gaminosi patys kankles. Sekcijos vadovas Mindaugas Dimšlys atitrūkęs minutės pertraukėlei atsigerti arbatos, pasidžiaugė, jog šįmet visi dirbantys – vyrai.

“Išsipildė mano svajonė. Turbūt jau senstu ir nebepritraukiu moterų”, – juokavo meistras.

Kankles žmonai gamino Aušros Giedrienės vyras, pats, prisipažino, su etnomuzika tiek ir teturįs bendro – per žmoną. Kanklių kontūras šio vyriškio rankose išryškėjo jau antrąją dieną. Nuo jo niekur nesitraukianti šeimos pagrandukė, kursuose dalyvaujanti nuo 4 metukų amžiaus, šiais metais mokėsi liaudiškus šokelius groti smuiku, ir parodė savo gebėjimus per baigiamąjį koncertą.

Kursų dalyvių tarpe darbavosi ir tuo pačiu metu vykusio tarptautinio folkloro festivalio “Ir paauga žali leipa” dalyviai.

Svečiai iš Rusijos (Karaliaučiaus srities), folkloro grupės “Ataman” (kazokiško folkloro ir papročių gaivinimo) dalyviai, patys turintys lietuviškas šaknis, gaminosi kaukes. Meistro  Eugenijaus Arbušausko sekcija buvo tokia sėkminga, jog kai kuriuos interesantus jis perkalbėjo rinktis kitą sekciją – perkalbinėjo vaikus, kurie gali palaukti metus du. Atkakliausiems vaikams buvo paruoštos lentelės, medis, ir jie galėjo pasigaminti nesudėtingas suvenyrines kaukes. “Tačiau matosi, jog šie vaikia yra laikę įrankius”, pastebėjo sekcijos dalyviai – sutuoktinių pora, kurie be šios sekcijos jau nebeįsivaizduoja Kelmės kursų.

“Pernai atvykome su kėdainiškiais, irgi buvome kaukių drožybos sekcijoje. Taip patiko, jog vėl atvykome, ir vėl pas E. Arbušauską. Kitur galvojome, bet vėl pas jį.”

Pats Eugenijus Arbušauskas neslėpė pasitenkinimo, jog pas jį grįžo pernai metų kursantai.

“Tai rodo jų begalinį pasiryžimą tobulėti toliau. Nes tu gali gerai amatą išmokti tik jeigu jį toliau tobulini”, pažymėjo tautodailininkas.

Vytinių juostų pynimo sekcijos vadovė tautodailininkė Irena Arlauskienė sulaukė motyvuotų sekcijos dalyvių, kurios pasiryžę išmoktą gebėjimą skleisti savo bendruomenėse.

Kėdainiškė Loreta Steponavičienė prieš kelerius metus pas Ireną Arlauskienę išmokusi šio amato – šiandien pati pripažinta tautodailininkė. Ji su ašaromis dėkojo savo Mokytojai per kursų uždarymą. Kitos moterys taip pat seka šiuo pavyzdžiu, ir atkakliai mokinosi vyti juostas.

Alma Meškienė iš Šaukėnų pati vadovauja amatų užsiėmimams vietos Kultūros centre. Nusprendė apsimokyti šio amato, kad galėtų savo 30 moterų parodyti, ir perteikti.

“Gyvenau 8 metai emigracijoje, visko ten mačiau, bet dabar grįžau, ir užsiimu tokia visiems naudinga švietėjiška veikla. Ką mes veikiame su moterimis? Viską – mes mezgame, siuvinėjame, o dabar pabandysime ir šio amato. Mano dukra irgi audžia juostas. Nors dirba teisinį darbą….Tai gyvenime nemaišo, ką išmoksi, tu panaudosi gyvenime visada”, džiaugėsi pasakodama apie savo bendruomenės moteris Alma.

Pavydėtinas Almos aktyvumas, ir užsidegimas. Ji suvertą juostą ant kortelių (yra vejama juosta senoviniu būdu) veždavosi namo, ir pindavo iki vėlyvos nakties.

Su kursantėmis mokėsi ir riešinių bei siuvinėjimo sekcijos vadovė Jolanta Gečienė.

Kursantės juokėsi, jog mokytoja ruošiasi jubiliejiniams kursams – kai gali būti juostų sekcijoje reikės dar vienos mokytojos. Riešinių sekcijoje mergaitės siuvinėjo, mezgė riešines.

Labai populiari buvo tradicinio siuvimo sekcija, kuriai vadovavo Justina Žebelienė.

Moterys ir netgi vyrai siuvo marškinius, senovinius archeologinius rūbus – o jie naudingi turėti dirbant muziejuose, kultūros centruose, vedant edukcijas, todėl tokia sekcija yra būtina ir labai naudinga kvalifikuotis atvykstantiems kursantams.

Drabužius Kėdainių amatų centro Arnetų namams svajojo pasiūti ir L. Steponavičienė, kuri dėl apkrovos kursuose net nepriėjo nusipaišyti lekalų. Todėl L. Steponavičienė svarsto galimybę surengti mini siuvimo kursus Arnetų namuose, pasikviečiant Justiną Žebelienę.

Kursų sklaida – akivaizdi. Kursantai pasibaigus kursams tiesa pasklinda po visą Lietuvą, tačiau kai kurie toliau palaiko glaudžius metodologinius, kultūrinius ir netgi mokslinius ryšius.

Jonas Chockevičius jau 4-ius metus vadovavo folkroko sekcijai, o joje lankė tos pačios Tauragės merginos, kurios 2013 m. pas jį dalyvavo. Taigi, kursantės tobulina folkroko įgūdžius. Vadovas baigiamojo koncerto metu jau buvo išvykęs namo, nes jam gimė sūnelis, kuris yra mažutėlis, kursantės pačios vienos labai švariai atliko 2 kūrinius, kurių vienas – sudėtinga sutartinė.

Kursų atidaryme žodį tarė valdžios atstovai. Jie palaikė kursus ir jų metu, apžiūrėjo visas sekcijas.

Kelmės rajono vicemeras Izidorius Šimkus prisiminė, jog teko dalyvauti pirmųjų kursų atidaryme, jų pradėjimo darbuose, kartu su kursų įkūrėjais, taip pat ir R. Apanavičiumi.

Kelmėje kursai ir įsisteigė, dėl buvusios labai palankios tuometinės rajono valdžios, kuri skatino etninę kultūrą, kai kituose rajonuose buvo dar bijoma šios temos, dėl sovietų vykdytos lietuvių nutautinimo politikos, draudžiant etninę kultūrą, autentiškus intrumentus, religiją, folklorą, etnologiją.

Susiję:

http://www.kelme.lt/lit/Kelmeje-atidaryti-29-ieji-Zemaiciu-etnomuzikavimo-ir-tradiciniu-amatu-vasaros-kursai

http://www.kelmiskiams.lt/zemaiciu-etnomuzikavimo-ir-tradiciniu-amatu-kursai-nepraranda-populiarumo-nes-valstybe-prasideda-nuo-kulturos/

http://www.kelmiskiams.lt/atidaryti-28-ieji-vasaros-kursai/

http://siauliukrastas.lt/?data=2013-06-29&rub_raj=1141131318&id=1372417735&pried=2013-06-29

 

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s