„Kalės istorijoje“ L. Stankūnaitė ir L. Lavastė „demasuoja“ D.Kedį, kuris  vaiką prisiteisė teismų sprendimais

Posted: July 29, 2016 in Uncategorized

Su įdomumu skaitau visas „Kalės istorijos“ dalis, nes vis dar bandau atrasti tiesą.

Ne pedofilinę, ne kedofilinę, bet tą jau, kaip sako filosofai – objektyvinę.

Kažką buvau girdėjusi, jog Laimutė Stankūnaitė atidavė Drąsiui Kedžiui vaiką auginti taikos sutartimi, bet visa propaganda, jog „vaikas pagrobtas, vėliau išvaduotas“ užgožė ne tik visuomenės, bet ir mano protą. Kažkuriuo momentu jau šiek tiek tikėjau ir Laimutės versija – nes 100 kartų kartojamas melas juk virsta tiesa, ar ne? Varčiau ir garsiąją knygą, kur ji buvo vaizduojama kaip kankinė.

Tačiau pirkti nesiryžau, nes tokiu būdu būčiau parėmusi neegzistuojantį pedofilų klaną.  Kuris gal būtų prisikėlęs, juk violetinė patvorio gauja taip jį sukūrė, kad jis vien nuo pasakojimų staiga išnyra, ir staiga žiūrėk, vėl kažkoks lavonas. Bet realiai juk jo nėra, ir Frančeskas šiaip sau nušovė žmoną ir persišovė pats. Čia tik tarp kitko. Ir mergaitės pasakojimai apie italą Frančeską – na ko tik vaikai neprigalvoja, ar ne?

Visa laimė, jog abi Laimutės pradėjo spausdinti romaną „Kalės istorija“.

Vienoje jos dalių „Atpildas paleistuvei“ VII ir radau visus rūpimus atsakymus.

Paaiškėjo, jog Tobulosios Motinos aplinkos skleidžiamas melas, jog Drąsius Kedys iš jos „pagrobė dukrą“ yra šmeižtas, taip pat tai diskredituoja dviejų instancijų teismų darbą, taip pat tai yra raginimas nevykdyti teismų sprendimų, o vykdyti savo susigalvotą „Tobulųjų Motinų“ teisę.

Na panašiai, kaip kad Norvegijoje plinta tikėjimas, jog net baisiausia narkomanė ar narkotikų prekeivė, susijusi su tarptautine mafija (kuri prekiauja ir vaikais-  todėl norvegai ir nenori atiduoti vaiko pardavimui – bet patys yra tuo kaltinami!) ar striptizo šokėja motina yra geriau už geriausią globėją, todėl vaikus galima tiesiog pasigrobti.

Šiandien FB jau Laima Lavastė klausia Neringos Ozolinos, gal padaryti interviu dėl Gabrieliaus Bumbulio, ir „tobulų“ norvegų globėjų. Aišku, tokiame interviu nebus nieko kalbama apie priežastis – kodėl iš Gražinos Leščinskienės paimtas vaikas. Ir kodėl negrąžinamas – nes Tobulųjų Motinų gynėjams visiškai tai nesvarbu. Svarbu į vaiką –  jų nuosavą daiktą – besikėsinančios baisiosios tarnybos ir baisieji globėjai. („Net blogiausia motina, net alkoholikė motina yra geriau už geriausią globėją“. Edita Žiobienė, 2010 m. gegužės 14 d.) NET ALKOHOLIKĖ MOTINA YRA GERIAU. Tai ko visa tauta stebisi, jog iš alkoholikų iki šiol neatimami vaikai? Nes netgi persigėręs šnabės tėvas yra geriau už geriausią, klasikinę muziką klausantį, gerą darbą turintį, ir sveiką aplinką vaikui suteikiantį globėją. Supratote, runkeliai?

Kaip manau, visa L. Stankūnaitės aplinka tik tokiu ir panašiu tikėjimu ir tegyveno.

Juk kaip ji pati pasakoja, ji neteisėtai, neturėdama tam juridinio pagrindo, išėjo su vaiku ant rankų iš Drąsiaus Kedžio namų. Nes joks teismas net nebuvo nustatęs, su kuo vaikas turi gyventi. Išeiti savavališkai ir nesakyti, kur vaikas – prilyginama pagrobimui. Pedofilijos istorija išryškėjo visiškai ne kovos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kontekste…

Kova buvo pasibaigusi, vaikas buvo priteistas tėvui. Todėl kai yra aiškinama, jog pedofiliją Kedys tyčia išgalvojo, kad „atimtų iš tobulos motinos vaiką“, tai dar vienas melas kvadratu. O paprastas skaitytojas net nesigilina, negretina datų, bei nesidomi, jog Tobuloji Motina prašė vaiką paimti ir patalpinti į vaikų namus. Toks jos prašymas atpublikuotas Neringos Venckienės knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“. Kaip teismas galėjo neatsižvelgti į tokias „motiniškas pastangas“, ką?

Po to laikė vaiką savaitiniame darželyje – nors vaikas turėjo tėvą, ir pas jį galėjęs būti. Gerai, kad ne iš karto į vaikų namus pridavė. Negalėjo – matyt dėl to ir kreipėsi į teismą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kad vėliau galėtų priduoti į vaikų namus.

Todėl Drąsius Kedys ir laimėjo teismus. Be to, dirbo ne visą dieną. Vadinasi, galėjo skirti laiką vaikui. Iš šio teismų argumento Tobuloji Motina tiesiog tyčiojasi, ir pradeda verkti visų Tobulųjų Motinų vardu – ką, jeigu motina dirba, tada negali auginti vaiko? Nebūtinai. Jeigu motina dirba, ji gali vaiką vesti į normalų, o ne savaitinį darželį.

Taip taip, Tobulųjų Motinų gerbėjai: vaiką ne tik reikia “išperėti“, išmaitinti, bet su juo dar ir būti.

Vaiko buvimas savaitiniame darželyje yra pirma psichologinė trauma, kurią Tobulosios Motinos aplinka dabar bando suversti seneliams Kedžiams. Kaip ir išsinešimas vaiko iš jo saugios aplinkos. Pirmą kartą. Antrą kartą – išvežimas prievarta į Vaiko Raidos centrą 2009 10 05 (kadangi toks prašymas buvo kadaise pasirašytas Tobulosios, tai Janina Dabašinskienė manė, jog to ir užtenka. Vaikas po 8 dienų vos buvo išvaduotas iš „psichuškės“, po ko vaikui sutriko atmintis, mąstysena). Trečias – 2012 03 23 vaiko užpuolimas ir sumušimas. 2012 05 17 – smurtinė vaiko pagrobimo operacija. Jeigu vaikas ir sutriko – dėl to labai stengėsi Tobuloji Motina. Nėrėsi iš kailio.

0-3 metų vaikas formuojasi. Gal Tobuloji nėra skaičiusi nei vienos knygos, tai pasufleruosiu – pats garsiausias vaiko raidos psichologas Pežė apie tai kalba. Kaip ir Eriksonas. Jog svarbiausias žmogaus laikotrapis – 0-3 m. Viskas . Po to jau taip vaikas ir gyvena, kaip buvo sukloti pagrindai šiuo metu. Ką darė Tobuloji šiuo metu? Atidavė vaiką į 24 valandų per parą savaitinę priežiūrą. Visiškai svetimiems žmonėms prižiūrėti jos vaiką. Pirma ir pamatinė trauma. Tai gal pati Tobuloji vaiko seneliams sumoka kelis milijonus? Jeigu jau tiksliai, jeigu jos advokatai kalba apie“ psichines traumas“?

Jeigu pati prisipažįsta, jog buvo atidavusi vaiką į darželį, ir nepasiimdavo jo, tai senukams Kedžiams tik šį romaną prie „intelektinio tvirtkinimo“ bylos, kurioje jie kaltinami psichiškai sutraumavę savo anūkę, belieka pridėti – ir byla laimėta.

Juk Tobuloji Motina ir traumavo vaiką.

O jos neadekvatus situacijos vertinimas? Kodėl esą teismai laikė, jog 100 kv. butas, susidedantis iš 3 kambarių (ir dar su nemenku sklypu, giminaičiais šalia, bei darželiais, ir baseinu šalia – vaiko socialiniai poreikia irgi teismų analizuojami, nes vaiką reikia ne tik pamaitinti, bet ir mankštinti, lavinti visapusiškai), atskiras nuo tėvų, yra geriau negu 18 kv. m. kambarėlis kartu su tėvais viename bute? Atsakymas Tobulajai: nes suaugus reikia sukurti atskirą šeimą. Ir parodyti socialinėms tarnyboms, kaip pati viena tą vaiką auginsi – jeigu auginti su vyru tau nesinori.

Vienišų motinų  bėda, jog jos pirma vaidina kažkokias didvyres, o tik vėliau pamato, jog vaikui akmens nepaduosi, ir be to, vaiką reikia ir „nusysinti“, ir pamigdyti.

Vienišos moters bėda ir yra įrodyti, jog ji sugebės rūpintis vaiku. Jeigu nesugeba įrodyti – tai tada vaikas ir auga pas tėvą.

Be to, Tobuloji Motina turbūt net nebuvo girdėjusi, jog yra toks Civilinis kodeksas, kuriame aiškiai parašyta, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios.

Net su Andriaus Ūso pagalba nepavyko įrodyti, jog gyvenimas savaitiniame darželyje yra geriau negu gyvenimas su tėvu, prižiūrint seneliams.

Ir visa tai išpasakojo naiviai knygoje. Ačiū.

Čia įdedu svarbią informaciją, kad visi žinotų, jog visur spaudoje yra mums meluojama- neva vargšė motina jėga prarado kūdikį.

Ne jėga. Jis buvo priteistas teismo sprendimu, dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Norėtųsi dar sužinoti, kiek išlaikymo Tobuloji turėjo mokėti vaikui, ir ar vykdė šią sprendimo dalį?

Juk apie tai istorija nutyli.

„Kalės istorija“ . Skyrius „Atpildas paleistuvei“VII.

Pagaliau, patarta Vaiko teisių apsaugos darbuotojų, kreipiausi į teismus, kad jie nustatytų dukrytės gyvenamąją vietą su manimi, mama. Pirmasis teismas – Kauno rajono apylinkės teismas. 2006 m. rugpjūčio 21 d. Teisėjas Virginijus Kalkauskas nutarė – L. Stankūnaitės prašymą atmesti, 2 metukų ir 6 mėnesių kūdikį palikti D. Kedžiui. Antrasis teismas – Kauno apygardos teismas. 2006 m. rugsėjo 27 d. Palikti kūdikį D. Kedžiui. Teisėjų kolegija: Ramūnas Mitkus, Gražina Davidonienė, Virginija Gudynienė. Kokiais įrodymais D. Kedys sugebėjo palenkti teisėjų širdis, kad mažytė mergaitė būtų atimta iš mamos? „Įrodymai“ verti pažodinio citavimo, kad ne vienas tūkstantis dirbančių ir vaikus gerai prižiūrinčių motinų Lietuvoje būtų pasirengusios, jog vieną dieną gali prarasti kūdikius, ir tam net nebūtina jų vežtis į Norvegiją, kur juos gali atimti norvegų vaikų teisių apsaugos tarnybos. D. Kedžio argumentai I. Savaitinis darželis „Mano dukra nuo pat gimimo gyveno su manimi Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos apylinkės seniūnijoje, Kauno rajone. Aš visada ja rūpinausi, prižiūrėjau ir išlaikiau. Atsakovė dukrą išsivežė nepaaiškinusi, kur su dukra gyvens. Savo dukrą suradau lopšelyje-darželyje „Kregždutė“. Darželyje sužinojau, kad dukra vedama į savaitinę grupę ir paliekama nuo pirmadienio iki penktadienio. Darželio pažymos patvirtino, kad ieškovė L. Stankūnaitė nei vieno karto nebuvo paėmusi dukros iš darželio nakčiai. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad jai dukra nerūpi. Pateikiu darželio „Kregždutė“ pažymą Nr. 102.“ Kauno lopšelis-darželis „Kregždutė“, Drąsiui Kedžiui 2006 09 28 Nr. 102 „Drąsiaus Kedžio dukra lankė Kauno lopšelio-darželio „Kregždutė“ savaitinę grupę nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2006 kovo 22 d. ir nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. Savaitinės grupės darbo režimas yra 24 valandos. Mergaitė į darželį buvo vedama Laimos Stankūnaitės, kuri naudojosi teikiama paslauga vaikui būti darželyje ištisą parą.“ Direktorė Genovaitė Gradauskienė (http://kultura.lrytas.lt/istorija/kales-istorija-vii-2006-metu-geguze-atpildas-paleistuvei.htm)

Drąsiaus Kedžio argumentai:

Siekdamas atimti vaiką iš motinos, D. Kedys išryškina ir turtinę nelygybę: “Mano materialinė padėtis yra gera. Gyvenu su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo II-ame aukšte. Man priklauso 3 kambariai, dukra turi atskirą kambarį. Mūsų gyvenamas namas yra naujas ir tvarkingas. Mano tėvai pensininkai, todėl man, esant darbe, visada turi galimybę prižiūrėti mano mažametę dukrą.“ O „ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena kartu su tėvais. Nei ji, nei jos tėvai neturi jokio nuosavybės teise valdomo turto. Nesuprantama, kaip aplinkoje, kurioje negalėjo gyventi pati L. Stankūnaitė, dabar gyvens mano mažametė dukra.“

 

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/istorija/kales-istorija-vii-2006-metu-geguze-atpildas-paleistuvei.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

 

Ir tikrai, klausimas visiems: nesuprantama, kaip aplinkoje, kurioje pati negalėjo gyventi Tobuloji Motina, ji ruošėsi grįžti ir dar auginti vaiką?

Ir nesuprantama – jeigu jau teismas įvyko, ir buvo nustatyta, jog vaikui nėra gerai su motina, nes sąlygos labai skurdžios-  kaip įsiteisėjusių teismų sprendimų medžiaga, pagrindžianti tų sprendimų teisėtumą, jau yra negaliojanti? Tai yra archyvinė teisinė medžiaga, ir ja turi būti vadovaujamasi ir šiandien visuose teismų procesuose. Niekur šie teismų nustatyti faktai nedingo, jie turi res judicata galią.

Ar vienintelis galiojantis sprendimas – tai Cinino raštas, jog Ūsas nekaltas – nors Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas neleidžia teisti ir išteisinti mirusių asmenų?

Gerai, Ūsas nekaltas – bet prie ko čia Tobulosios Motinos sugebėjimas auginti vaiką?

Juk kūdikystėje atidavinėjusi į savaitinį darželį, 2012 03 01 ji net negavo vaiko ne teismo keliu – nors ne teismo keliu atgauti, per globos panaikinimą, būtų buvęs pats tiesiausias kelias.

Nebebūtų konkuruojančių sprendimų.

2012 03 01 Tobulajai Motinai, ir už ko paskelbiomą viešai ji vėliau mane persekiojo – buvo aiškiai pasakyta: tu neturi jokių socialinių įgūdžių auginti vaiką. Tavo psichologinis ryšys su vaiku nutrūkęs. (Jos advokatas išlindęs iš kabineto davė interviu: „Tai kaip nebus nutrūkęs, kad neleidžia matyti vaiko“)

O kas neleido tau jo matyti, kai jį laikei savaitiniame darželyje – nes svarbiausia buvo „laikyti“ savo valdžioje, nesvarbu, patenkinami vaiko interesai ar ne?

Be to, nuo 2012 m. sausio mėnesio Tobuloji Motina iki globos persvarstymo beveik nelankė vaiko, nesistengė atstatyti ryšio.

Tačiau panašiai kaip kad ji kaltino Kedį ne prisiteisus, o pagrobus vaiką, taip vėliau ji per visas priemones kaltino Venckienę „pagrobus vaiką“.

Nieko sau „pagrobimai“.

Paskutinis dokumentas, dėl ko vaikas gyveno su Neringa Venckiene, datuojamas 2012 03 01.

Nepaisant palankaus teismo sprendimo 2011 12 16, kuriame iš viso nebuvo aptartos motinos galimybės auginti vaiką, Vaiko teisių apsaugos tarnyba nesiryžo tokiai motinai patikėti vaiko. Nes be to, sprendime nebuvo parašyta, ar vaikas turės lovą, stalą, ar eis į mokyklą. Kaip matome iš 2012 m. rudens piešinių, vaikas socialiai degradavo, kai buvo jėga išplėštas iš globėjos aplinkos. Jeigu kūdikystėje vaikas buvo laikomas savaitiniame vaikų darželyje, kodėl dabar jo nepalaikyti socialinės globos namuose?

Juk dabar teismų prašoma „paskirti vaiko motiną turto tvarkytoja“. Šiaip jau 2011 12 16 sprendimas tą teisę suteikė. Jeigu, aišku, ji vėliau to vaiko nepatikėjo „24 valandų priežiūros režimui“ kokiuose nors atsilikusių vaikų namuose. Juk pedofilai visada susidoroja su savo aukomis, ir iš aukšto IQ vaikų padaro invalidus – kad jeigu jie ir pasakos apie orgijas, kad niekas jais netikėtų.

Be to, Cininas pirma man tegul įrodo, jog jo sprendimas teisiškai pagrįstas. Nes pilna tokių teismų sprendimų, kur nesant įstatymo, teisėjas kažką sugalvoja, ir nutaria – tačiau įstatymo, kurio pagrindu nutaria, net negali nurodyti. Dirbu teisininke jau 10 metų, ir esu mačiusi dar keistesnių sprendimų.

Cinino sprendimas neįrodo, jog pedofilijos nebuvo, ar kad Skankūnaitė yra gera motina. Neįrodo to ir Kondratjevo sprendimas – nes jo Tobuloji Motina neįvykdė. Ji turėjo ilginti pasimatymus iki 6 valandų, ir tik pasiekusi šią ribą, ji galėjo pasiimti vaiką. Tačiau ji pasiremdama melu ir šantažu, siekė atgauti vaiką nevykdydama sprendimo dalies dėl pasimatymų. Nes jų metu ji tiesiog nežinojo, „su kuo valgomas“ bendravimas su vaiku, ji nelabai suprato šių susitikimų prasmę.

Laiko klausimas, kada dėl 2012 05 17 „pogromo“ bus pradėta byla dėl 2011 12 16 teismo sprendimo nevykdymo (privalėjo motina bendrauti su vaiku – šios sprendimo dalies nevykdė), ir kito sprendimo 2012 03 23 nevykdymo – jame aiškiai parašyta, jog prievarta prieš vaiką negalima, o stiklų daužymas irgi yra prievarta, jeigu jau kojų sukryžiavimas ir jėga išnešimas iš namų nėra tokia laikoma. Laimutė Stankūnaitė grubiai nevykdė netgi 2 sprendimų, už tai seniausiai turėjo būti iškelta baudžiamoji byla, bet šiame atvejyje teisėsauga mato tik kažkieno komentarus, kažkokieno straipsnius – o jau Laimutės Stankūnaitės veiksmai net nerevizuojami. Kodėl? Juk 2012 05 17 būtent L. Stankūnaitė išsityčiojo iš teisės, bei jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo, kuriame aiškiai buvo nurodytos vaiko atsiėmimo sąlygos. Jeigu sprendimas yra sąlyginis, sąlygų neįvykdžius, sprendimo vykdyti negalima. Vadinasi, buvo vykdoma savavlinė saviveikla, į tai įtraukiant netgi vaiko teisių specialistes, kurios matyt bijodamos prarasti darbą, vykdė nurodymus, tik nežinia, kieno.

Iki šiol neatskleidžiama, jog dalyvavo ir Viešojo saugumo tarnyba – ji buvo paslėpta ir apie tai nebuvo kalbama, nes ši tarnyba irgi nėra liečiama. „Operacijos planas turi slaptumo žymę, ir negali būti pateikiamas teismui“, atrašė Policijos departamentas. Net teismui negali būti pateikiamas – gal kad teisėjas neturėjo aukščiausio lygio slaptumo leidimo?

Kaip teigė šios tarnybos atstovai, šturmui buvo treniruojama būtent VST Kauno bazėje. Todėl tiesa pamažu lenda į paviršių. O kiek turės atsakovų būti teismo sprendimų nevykdymo bylose, irgi turės būti išsiaiškinta.

 

Nes surinkti faktai ir dokumentai rodo priešingai, negu dabar teigiama spaudoje ir vienas po kito kurpiamose bylose prieš Garliavos pogromo liudininkus. Be to, vaiko slapstymas jau 4,5 metų irgi rodo, jog su vaiku yra labai negerai, o Tobulosios Motinos advokatų ieškiniai, kuriuose dėl esą „psichiškai nesveiko vaiko“ (nuo ko vaikas susirgo, jeigu  iki 2012 05 17 buvo sveika, atsigavusi nuo kūdikystės traumų, ir apmiršusi pedofilines orgijas?) reikalaujama milijoninės sumos, tai tik patvirtina. Ne veltui Rūta Janutienė savo TV laidoje ir klausė Černiausko, dėl šių naujų ieškinių: kam jūs kankinate tą vaiką, kam, šitiek žadėję, jog ji pamirš pedofiliją, vėl prašot apie tai pasakoti?

Nesvarbu, kad dabar mergaitė turi meluoti ir sakyti, jog ją tvirkino – ir dargi „intelektualiai“ (tokio sąvokos Baudžiamajame kodekse, beje nėra – šitai vėl išgalvojo teisėjas Cininas, tai pasakęs per teismo sprendimo išaiškinimo spaudos konferenciją) seneliai. Vaikui kalbėti šitas baisybes yra didžiulė trauma. Jau ji viską pasakojo, nupiešė, ir tikėjosi, kad bus išklausyta, kad nereikės grįžti į pedofilinę ir ją žalojusią aplinką.

Tai dabar viską aptarus, kas čia meluoja?

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2549:kales-istorijoje-l-stankunaite-ir-l-lavaste-demaskuoja-d-kedi-kuris-vaika-prisiteise-teismu-sprendimais&catid=31&Itemid=101

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s