“Drąsos kelio” vedlys Einaras Vildė “dakalė” partiją

Posted: October 10, 2016 in Uncategorized

einaras-zydas2

Nuotr. Neišsipildė didžiojo emigranto, ir machinatoriaus svajonė – jis tesurinko 64 balsus, arba 0,27 proc.

Kai Drąsos kelias dar telkėsi iš paprastų žmonių, kuriuos matė visi per TV, tada kuždėtasi, kad sėkmės atveju galima pasiekti ir 5 proc.

Turėjome laikraštį, neblogai skaitomą, – spausdinkis, kiek nori, rašyk, ką nori.

Tada staiga buvo “įmestas” “gelbėtojas” Einaras Vildė, kuris, sužinojęs, apie partijoje turimą pinigų likutį, tam, kad tik kandidatai nebeturėtų nei cento agitacijai, liepė organizuoti balių.

Sužinojęs, kad yra apsksųtas, nes gyvena Londone, ir Konstitucija jam neleidžia kandidatuoti, ne pats garbingai pasitraukė-  o suintrigavo partijos, kurios nariu net nėra, vadovybę, imtis represijų prieš Kristiną Sulikienę. Kuri negyvena Londone, nenešioja “koloradkės”, ir nerėkia, kad reikia panaikinti KAM -3-iojo pasaulinio karo išvakarėse.

Kai pasirenkamas “vedliu” toks” charizmatiškas žmogus, istorija rodo, ir partija gauna lygiai tiek, kiek jis yra vertas.

Taigi, Einaras Vildė Naujamiesčio apygardoje iš visų apylinkių sugebėjo gauti net 67 balsus – kartu su paštu balsavusiais.

Tai sudaro 0,27 proc.

Kadangi partiją vedė toks populiarus ir  charizmatiškas žmogus, tai ir partija surinko panašiai – 0,28 proc.

Dabar garantuoju, bus rėkiama, kad kalta sistema, ir panašiai.

Visų pirma, pati pirmoji sistema ir žmogaus proto sistema.

Jeigu tas protas negeba atskirti gero nuo blogo, kauniečio nuo londoniečio, o visiems žinomo ir gerbiamo žmogaus nuo apsišiukšlinusio Londone – čia net nebereikia jokios sistemos.

Jeigu partijos viduje buvo nebeįmanoma susikalbėti dėl žmonių skyrimo į apylinkes, jeigu partijos sekretorė prisijunginėjo tai savo, tai savo motinos paskyromis – šitoje vietoje rinkimai jau buvo baigti, ir partijos veikla pasibaigė.

Prasidėjo savišturmacijos procesas.

Taip pat manau, jog DK “populiarumą” “dakalė” ir Olgos Girdauskienės byla, kai ji vietoje namo praradimo, tegavo baudelę.

Visus likusius reitingus, jeigu juos dar turėjo, nunešė negailestinga teismų sistema, rinkimų išvakarėse visiškai išteisinusi absoliučiai visus Klonio budėtojus.

Jeigu DK “arkliukas” būdavo nuolat pralaimimos bylos – šito “smūgio” partija nebeatlaikė.

“Sistema” galėjo tyčia mestelėti šitą išteisinimą.

Juk partija agitaciniame laikraštyje, dėl kurio užprotestavau – nes baliams pinigų turi, o straipsniams – ne – ant viršelio uždėjo Garliavos šturmo vaizdus.

Kai šturmuoti žmonės buvo išteisinti, jie nebe aukos. Ir aukas mylintys konservatorių rinkėjai perėjo atgal prie savo tremtinių, ir amžinai nukentėjusiųjų nuo rusų, Marso, ir panašiai.

Jeigu Drąsos kelias buvo gavęs “berečių” elektoratą, tos beretės, pamačiusios, jog tai įprasta sistemos palaikoma partija, kurioje galima be jokio suvažiavimo susidoroti su jau įregistruotu kandidatu, kuris vienintelis iš partijos yra kažkiek žinomas – matytas ir per TV, ir laikraščiuose 6 metai iš eilės be sustojimo rašo straipsnius – tai tos beretės nematė reikalo aukotis dėl mirusios partijos.

Beretės yra mąstantys sutvėrimai, ir šios visos beretės perėjo atgal pas tatą, ir nubalsavo už anūkėlio chebrą.

Štai iš kur tie keli  konservatorių procentai, atsiradę iš dangaus.

Neneigiu, jog Drąsos kelias galėjo turėti startinį 3-4,5 procentą.

Tačiau tam, kad neprarast tų startinių procentų, reikėjo labai dirbti, o kad pasiekti 5 procentus, nereikėjo baliuje pravalgyti ir pragerti agitacijos pinigų, o reikėjo agituoti.

Laimutė Kedienė man sakydavo, jog jai keista – jau liepos mėnuo, o niekas nieko neagituoja, kai 2012 m. Neringa Venckienė visur važiuodavo kiekvieną savaitgalį, o išėjus iš darbo – ir kiekvieną dieną.

Vadinasi, 2012 m. tinginiai nieko neagitavę, išėjo į Seimą ant Neringos Venckienės triūso, dabar norėjo išeiti ant mano straipsnių, ir įdirbio. O man pasitraukus, ir dar Astai Kuznecovaitei puolus ginti Drąsos kelią, kokie šaunuoliai, kaip atsikratė savo žinomo “sąrašinio”, žmonėms galėjo paimti šleikštulys.
Nes Kuznecovaitė gina visus Ūsus, Kondratjevus, Stankūnaites.

Dabar gynė Drąsos kelią. Todėl tą dieną, kai Kuznecovaitė ėmėsi ginti Drąsos kelio galimai klastotojus – kokie šaunūs, slapta išbraukinėjo savo sąrašą – tada buvo prarastos paskutinės beretės.

O jeigu partija dar turėjo 0,9 proc. tai jį beveik iki nulio nunulino labai nepatrauklus ir isteriškai nesivaldantis per debatus Einaras Vildė, kuris nepaneigė, kad gyvena Londone, net į debatų klausimus atsakinėjo, jog gyvena emigracijoje.

Rinkėjai dar prisimena “šlepečių” istoriją. Rinkėjas nėra kvailas. Rinkėja nemėgsta apgaulės.

Tie, kas Skučienei rekomendavo ypatingai nepopuliarų “koloradkes” nešiojantį Londone kandidatą, tie žinojo, ką daro.

Sėkmės atveju, Zenonas Vaigauskas būtų iniciajęs šio kandidato debato nepripažinimą, ir viso DK sąrašo naikinimą, remiantis LR Seimo rinkimų įstatymo 91 str.

Mano sėkmės atveju DK sekretorė buvo sugeneravusi klastojimo sistemą, o klastotojai būtų rodę į mane ir aiškinę, jog aš liepiau.

Vienas klastojimo atvejis jau išaiškėjo, žmogus man paskambino ir pasakė, jog už jį rašytas prašymas, kai jis pats nerašė. “Ar tu už mane rašei”, klausė pirmą kartą rinkimuose dirbanti moteris, gavusi dirbti ir savivaldybėje – ir tuo sukėlusi senbuvių pasipiktinimą, ir apkalbas, kad “kažkas proteguoja”.

Dar įdomesni dalykai paaiškėjo apylinkėje, į kurią Evelina Matjošaitienė užsispyrus nedarbino mano surastų žmonių. Bet apie tai vėliau.

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s