Kodėl Lietuvą palieka specialistai? UAB „Perkūno tresto“ „darbo pokalbio“ atvejis

Posted: November 7, 2016 in Uncategorized

Image result for logistics

Konservatorių jaunimas rinkiminėje programoje žadėjo aukso kalnus, įspūdingas vidutines algas, ir milžinišką darbo vietų skaičių.

Prieš kokius 15 metų užsienio sociologai nustatė, jog emigracija iš Lietuvos yra ne visai ekonominė.

Ji turi ir socialinės emigracijos požymių. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad Lietuvoje žmonės nesijaučia vertinami, su jais nesielgiama pagarbiai.

Kadangi rašau humanitarinių mokslų disertaciją (kurioje aptariu ir emigracijos, ir kitokius fenomenus), ir dar kalbu laisvai 4 užsienio kalbomis, nelaisvai – dar 4, todėl skelbimas universitete, kad transporto ekspedicijos ir prekybos statybos sektoriuje kompanija ieško suomių ir /ar švedų kalbų specialisto, sudomino.

Vis tik Vilniaus universitete įgytas B1 suomių kalbos lygis nėra žema kalbos gebėjimo pakopa.

Be to, mane domina darbo rinkos situacija sociologine prasme: kodėl žmonės vietoj to, kad čia kabintųsi į gyvenimą, verčiau kraunasi lagaminus.

Parašiau trumpą laiškelį (atsibodo visiems dalinti mano asmeninius duomenis su CV), kad pažengusio vartotojo lygiu moku suomių kalbą, bet laisvai vertėjauti verslo susitikimo metu negalėčiau. Ir kad jeigu neras kito žmogaus, kreiptųsi. Nurodžiau, kad galėsiu versti raštu pasiūlymus (mes darbo skelbime nurodyta, jog tai reikės daryti.)

Nieko neslėpiau, ir net nesitikėjau, kad paskambins, nes skelbime nurodytas reikalavimas – nerealus. Visų pirma, jie ieško dvikalbio specialisto (suomių ir švedų).

Niekas pasaulyje neruošia suomių ir/ar švedų kalbų specialistų, nes kalbos visų pirma – ne tos kalbinės grupės. Suomių kalbą dėsto Vilniaus universitete kas 4 metus renkamai filologų grupei, ir kaip alternatyvų dalyką visiems norintiems, ir dažniausiai lanko baltistai arba aukštesnių gebėjimų studentai- nes kalba yra sunkesnė, nei lietuvių.

Švedų kalbą moko skandinavistikoje – įprastai modeliuojamas norvegų ir švedų kalbų specialistas, nes kalbos ganėtinai panašios.

Antra – jutosi skelbimo netikrumas. Čia turbūt vienas iš tų skelbimų, kai įmonė jau turi kokį irakietį iš Suomijos, gaus emigrantų integravimo pinigus, ir todėl prieš plačią visuomenę privalo vaidinti, kad ieško specialisto, o vėliau Migracijos departamentui turi atnešti įrodymus, jog deja, visame Kaune niekas nemoka suomių kalbos.

Todėl, kad tokie piktnaudžiautojai nesinaudotų galimais eurorėmimo pinigais, ir parašiau tą laiškelį, ir laukiau reakcijos.

Reakcija nebuvo labai adekvati. Visų pirma, nervingas pokalbio tonas – jeigu tu tikrai ieškai žmogaus, kuris mokėtų vieną sunkiausių ir brangiausiai apmokamų kalbų,- tu ne jam nurodinėji, o jo prašai, teiraujiesi, domiesi. Pirmas minusas.

O manęs buvo paprašyta atsakyti, ar  aš moku verstis su goole translatorium.

Kalbų pasaulyje tai yra pats didžiausias įžeidimas, nes net A1 lygio kalbų mokyme niekas nesiverčia su kažkokiu google translatoriumi, nes niekas net nežino, kas tai yra.

Toks klausimas iš save labai reprezentatyviai pristatančios kompanijos šokiravo.

Paklausiau klausimu į klausimą – o jūs mokate taip daryti?

Po to pradėjo barbenti, kad nereikės per daug sudėtingai, reikės tik paklausti, paskambinus į įmonę, kokia kaina, ir kokių prekių turi – jau norėjau parodyti, kad sugebu taip suformuluoti klausimą (vos neužčiulbėjau ta paukščių kalba „Voitko….?“), nes vis tik B1 suomių kalbos lygis, o suomių kalba, patikėkite, nėra lengva – tik staiga tas vyrukas pats įsižeidė, kad aš suabejojau jo gebėjimais verstis su gūgle, ir staigiai suburbėjęs, kad „mes nesusišnekam“, TRENKĖ RAGELĮ.

Tuomet nusiunčiau SMS, kad jų įmonė turi ne suomių kalbos problemą, o apskritai – bendravimo problemą.

Teko gyventi Suomijoje. Tai puikiai veikianti šalis, biurokratija – aukščiausiame lygyje.

Suomiui parodyk, jog bent kažkas iš įmonės moka suomių kalbą – ir tu gausi visus užsakymus.

Tačiau „runkelistano“ gyventojai iš viso nesigaudo ne tik komunikacijoje, bet ir multikultūriniame dialoge.

Suomiai be to yra kultūrinio Baltijos regiono šalis. Jie mėgsta save tapatinti su Lietuva.

Yra didžiulė gėda, kad Lietuva nesugeba palaikyti dar sovietmečiu gyvavusių ryšių su šia Baltijos šalimi.

O tokios įmonės, kurios save pristato, kaip labai reprezentatyviom, bet nesuvokia, kad joks sudėtingą kalbą mokantis žmogus nesinaudoja kažkokiomis interneto vertyklėmis – užtrenkia kelią netgi tą irakietį iš Suomijos įdarbinti. Nes net irakietis turi savigarbos.

Man peršasi išvada, jog skelbimas – apsimestinis. O nervingas tonas išduoda, jog Migracijos departamentui bus sunku įrodinėti, kodėl jie neima lietuvių, o būtinai nori įdarbinti irakiečius ir sirus.

Taip, yra Suomijoje gyvenančių irakiečių ir sirų, kurie gal ir moka kažkiek kalbėti suomių kalba. Tačiau kiek teko gyventi Rytų Helsinkyje, jie iš viso net nesistengia integruotis į Suomijos visuomenę.

O jeigu Lietuvos įmonė nori megzti ryšius su Suomija, irakiečių ir sirų pagalba, ir gal netgi nesiekdama sužinoti, kokios prekės ir už kiek –o kad tik būtų gauti migrantų rėmimo pinigėliai – tada čia kitas klausimas.

Jau anksčiau pastebėta, jog Lietuvos darbo biržoje pasirodė keistų skelbimų, kur keliami nerealūs reikalavimai,- mokėti korėjiečių arba armėnų kalbas.

Vėliau paaiškėjo, kad šitie skelbimai yra apsimestiniai – darbuotojus įmonės jau turi, tik turi įrodyti, kad niekas Lietuvoje jų darbo atlikti nesugebės.

Labai keistas požiūris – nereikia žvilgterėti į mokslo dokumentus, (nepaprašė diplomo kopijos, arba užbėgti pasikalbėti į kitą gatvės pusę), užtenka, kad žmogui nepatiko, kad klausiama tokia nesąmonė apie google. Antras aspektas – kultūrinė nekompetencija (suomiui ragelio nepatrankysi. Pasiųs už jūrų marių. Nesikalbės 5 metus.)

Kaip mokanti labai retą kalbą, net nesiruošiu žemintis prieš kažkokią statybų įmonę, kuri turbūt nesusišnekės, net jeigu mokės suomių kalbą C1 lygiu  – nes elementariai, jai trūksta verslo etikos.

Laiškelį rašiau iš tikrųjų norėdama pasižiūrėti, kas čia tokie ieško švedų (germanų kalba)ir suomių (finougrų kalba, turinti analogą tik su estų kalba) specialisto – kai tokio neruošia nei vienas Lietuvos universitetas.

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s