Archive for December, 2016

Vakar įvykusi katastrofa, kai trūko magistralinis kanalizacijos vamzdis, parodė, kaip tvarkosi Vilniaus valdžia iškilus ekstremaliai situacijai.

Ogi tvarkosi puikiai, ir į pirmą vietą kelia žmones, kuriems negalima užsukti vandens keletui dienų. Sveikintinas žingsnis, nes Vilniuje gyvena ir labai garbaus amžiaus senjorų, kuriems buvimas be vandens turbūt reikštų mirtį.

Kitas klausimas – kurgi mūsų žalieji valstiečiai, taip mylintys gamtą?

Kur ekstremalių situacijų valstybinis posėdis?

Tyla iš Seimo rūmų – pro kuriuos plaukia teka šūdai iš viso Vilniaus.

Kadangi kanalizacija leidžiama tiesiai į Nerį, katastrofos mastas plinta, ir darosi valstybinis.

Tačiau žalieji valstiečiai, kaip matome, švenčia. – nelabai suvokia, jog būtinas Seimo posėdis, ir svarstymas, ką daryti, kokius pinigus skirti avarijai likviduoti iš valstybės biudžeto.

Susidaro įspūdis, jog Vilniaus merui Remigijui Šimašiui labai stojiškai atlaikius “Laisvės” ir kitų gimnazijų krizę Vilniaus mieste, valstybinė valdžia nori jį paskandinti savo pačių fekalijose.

Meras kol kas ir neprašo valstybinės pagalbos, stengiasi pats vienas aprėpti katastrofos mastą, likviduoti padarinius. Tačiau iškyla klausimas, ar tai įmanoma municipaliniame lygmenyje?

Priminsiu, jog konservatorius labiausiai puolė Astravo AE – jie visą vasarą piketavo, nes laikė jos būsimą taršą didžiausia grėsme Lietuvai. Konservatorius Majauskas tuo metu buvo Vilniaus miesto savivaldybės nariu. Kuo jis užsiėmė? Pilaitės bažnyčios pinigų “išmušimu” iš miesto biudžeto.

Gal geriau reikėjo tuos 50 000 eurų skirti skylėtiems kanalizacijos vamzdžiams tvirtinti, ir Neries šlaitams apsaugoti?

Beje, tai jau antra ekologinė katastrofa, kuri rodo, jog Lietuvos valstybė nepasirengusi gintis nuo vidinių gamtinių – ekologinių katastrfoų.

Pirmoji buvo Radviliškio gaisras, kai net 9 valandas nesugebėta leisti išskristi Karinių oro pajėgų lėktuvui, kuris tik ir prigesino iš oro gaisrą – nes žemės transportu to padaryti buvo n eįmanoma.

Dabar gi Vilniui skęstant šūduose per pačias Kalėdų šventes, Lietuvos Respublikos seimas, Prezidentė ir naujasis gelbėtojas Premjeras Saulius Skvernelis, tyli, nors paleidus Vilniaus atliekas į Nerį, tai jau yra visos Lietuvos ekologinė katastrofa.

Bet turbūt žydruosiuose ekranuose vakare pamatysime juos visus – Karbauskį, Grybauskaitę ir Skvernelį – laužančius kalėdaičius. O gal kūrenančius šventuose alkuose ugniakurus. Bet ne prie valstybės reikalų.

Tai ne pirmas kartas, kai vykstant kažkam svarbaus, valstybės pagrindinės įstaigos nesugeba susirinkti į posėdžius, nes, matote, ne darbo diena.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „trump“

Seimas rezoliucija pasveikino išrinktąjį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump).

Priimtu dokumentu Seimas pripažino JAV ir asmeninį šios šalies Prezidento vaidmenį užtikrinant saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje; pažymėjo nuoširdžius, ilgalaikius, istorinius Lietuvos ir JAV tautų saitus. Priimtu dokumentu dėkojama JAV bei jų prezidentams už nuolatinę ir ryžtingą Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką.

Rezoliucija Seimas, įsipareigodamas stiprinti strateginį bendradarbiavimą su JAV, didinti šalies gynybos finansavimą, kad 2018 metais būtų pasiekta mažiausiai 2 procentai šalies bendrojo vidaus produkto, užtikrinant tolesnį finansavimo didinimą, nuoširdžiai sveikina išrinktąjį JAV Prezidentą Donaldą Trampą ir linki visokeriopos sėkmės einant šias atsakingas pareigas bei įgyvendinant tarptautinės ir vidaus politikos įsipareigojimus.

Už rezoliuciją „Sveikinančią išrinktąjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Donaldą Trampą“ (projektas Nr. XIIP-4851(2) balsavo 88, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 8 Seimo nariai.

 

Saulė Eglė Trembo

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento spaudos biuras

Eugenijus Gentvilas nuotrauka.

Liberalai siūlo keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sudarymo tvarką, kad šių institucijų veikla būtų depolitizuota, eliminuojant partijų ar valdžios institucijų skiriamus atstovus. Tai leistų šioms institucijoms dirbti nešališkai ir profesionaliai.

Liberalai atitinkamas įstatymo pataisas teiks svarstyti rytojaus Seimo opozicinėje darbotvarkėje.

„Ne kartą sakėme, kad Vyriausioje rinkimų komisijoje, pradedant nuo vadovybės, būtini pokyčiai. Natūralu, kad artėjant komisijos kadencijos pabaigai dabar yra geriausia proga atsinaujinti. Reikia, kad iš esmės keistųsi šios komisijos sudarymo principai – joje neturėtų likti partijų deleguotų atstovų. Taip panaikinsime spekuliacijas, kad vienas ar kitas VRK sprendimas galimai palankus kuriai nors politinei jėgai. Lygiai ta pačia – depolitizavimo kryptimi – turi žengti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Ją turi sudaryti teisininkai profesionalai, nevyriausybinių organizacijų skaidrumo ir etikos ekspertai“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Atsižvelgiant į liberalų siūlymus, Seimui pateiktos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisos, kurios panaikina politinių partijų teisę deleguoti savo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tokios pat teisės netenka ir šalies Prezidentas. Liberalai siūlo, kad pagal naują tvarką VRK būtų formuojama iš komisijos pirmininko ir dar 9 narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kuriuos teisę deleguoti turėtų Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija ir Lietuvos teisingumo ministras.

Atsižvelgiant į liberalų siūlomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas, po du kandidatus į VTEK narius Seimui turėtų teisę teikti Teisėjų taryba ir Lietuvos teisininkų draugija, vieną kandidatą – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Iki šiol į VTEK narius po vieną kandidatą siūlydavo šalies Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

„Profesionalumas, kompetencija, nešališkumas – trys kertinės savybės, kuriomis turi remtis ir Vyriausioji rinkimų, ir Tarnybinės etikos komisija“, – teigia E. Gentvilas.

 

 

Daugiau informacijos:

Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotrauka.

Nuo 2017-ųjų turi įsigalioti šiuolaikiškas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, tačiau tam, kad šeimos galėtų realiai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra ir susilaukti vaikų, valstybė turi užtikrinti tinkamą finansavimą, – sako liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Todėl liberalai siūlo skirti papildomus 3 milijonus eurų nevaisingumo gydymui, šias lėšas numatant 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete.

„Suprantame, kad būtinas ne tik šiuolaikiškas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, bet ir reali, pakankama valstybės finansinė parama šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų. Kaip žinome, Lietuva kartu su Latvija yra vienintelės šalys visoje Europos Sąjungoje, iki šiol net iš dalies nekompensuojančios nevaisingumo gydymo. Vyriausybė ir naujasis sveikatos apsaugos ministras neužtikrino, kad finansavimas 2017 metais bus skirtas. Reikalausime, kad šios spragos neliktų“, – prieš biudžeto priėmimą Seime sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė V. Čmilytė-Nielsen.

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga negalėjo atsakyti, kiek lėšų iš PSDF biudžeto bus skirta pagalbinio apvaisinimo procedūroms, reikiamiems vaistams kompensuoti. Kiek anksčiau liberalai inicijavo kreipimąsi į Seimo valdybą, prašydami, kad nepriklausomi ekspertai papildomai įvertintų valdančiųjų siūlytas radikalias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Specialistai savo išvadas Seimui dar pateiks vėliau.

Liberalai mano, kad šeimoms turi būti sudarytos sąlygos gauti šiuolaikišką ir naujais medicinos pasiekimais paremtą pagalbinį apvaisinimą, be nepagrįstų ribojimų dėl embrionų šaldymo ir kitų draudimų.

Lietuvoje su nevaisingumo problemomis susiduria maždaug 50 tūkstančių šeimų. Skaičiuojama, kad įteisinus šiuolaikišką pagalbinį apvaisinimą mūsų šalyje per metus galėtų papildomai gimti iki tūkstančio naujagimių. Visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo procedūrų jau gimė 5 milijonai vaikų.

 

Daugiau informacijos:

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė

Image result

Nuotr. Dalia Grybauskaitė vėl pastatė Seimą į vietą. 

Prezidentės atstovai praneša, jog Dalios Grybauskaitės veto Seimo nariai patvirtino.

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimui pristatė šalies vadovės vetuotas Civilinio kodekso pataisas dėl atlyginimo už patirtą žalą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo teisinį reglamentavimo. Seimas įstatymą priėmė gruodžio 8 d.

„Ekspertai sutarė, kad šios pataisos yra perteklinės, nes ir šiandien galiojantys įstatymai visiems asmenims, taip pat ir politikams ir kitiems viešiesiems asmenims užtikrina visas teisines galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo ir šmeižto“, – sakė R. Svetikaitė.

Pasak vyriausiosios patarėjos, visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi ir atveria kelią ne geresnei žmogaus teisių, žmogaus garbės ir orumo apsaugai, bet platesniam ne tik žurnalistų, bet ir visų žmonių teisiniam persekiojimui už kritišką, bet kokia forma pareikštą nuomonę.

Už tai, kad Seimas iš naujo svarstytų Civilinio kodekso pataisas balsavo 18, už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu – 87 Seimo nariai. Civilinio kodekso pataisos laikomos nepriimtomis.

Keistai išeina: naujasis Seimas daugybę laiko sugaišta, kad balsuotų už pataisas, kurios, akivaizdu, bus atmestos: tam nereikia būti baigusiam labai daug mokslų, kad suvoktum, jog vis tik Lietuva, nors Rusijoje ir Italijoje vadinama Šiaurės Korėja Europos sąjungoje, bet kol kas dar išlaiko valstybingumo požymius.

O pagrindinis požymis yra spaudos ir žodžio laisvė.

Image result for lietuviskas alus

Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Ekonomikos komiteto nariai gruodžio 16 d. nepritarė Akcizų įstatymo (AĮ) straipsnių pakeitimo projektui, o Biudžeto ir finansų komitetas vienbalsiai nusprendė šiuos pakeitimus įvertinti antikorupciniu požiūriu.

Sveikiname tokius žingsnius, rodančius, kad Seimo nariai mato visas šio, skubotai parengto, projekto galimas grėsmes Lietuvos visuomenei, ekonomikai ir galimam šešėlio augimui. Raginame Seimo narius atsakingai vertinti priimamas Akcizų įstatymo pataisas, vadovautis visuomenės interesais ir ekonomine logika, nebandant akcizo pataisomis reguliuoti verslo grupių santykių. Juolab kad dabartiniame Akcizų įstatyme yra numatytas kasmetis alkoholio akcizų didėjimas iki 2018 metų, po aštuonis procentus kasmet. Priėmus siūlomą Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo projektą, vien per pirmus jo galiojimo metus, alui, vynui ir kitiems lengviesiems gėrimams taikomas akcizas išaugtų 111 proc., o stipriesiems gėrimams – tik 5 proc. – 22 kartus mažesnis akcizo didinimas keliskart stipresniam alkoholiui. Pagal šį projektą lietuviško alaus akcizas jau pirmaisiais kėlimo metais prilygtų daniškam. Tokia akcizų disproporcija jau 2017 metais dalį gyventojų skatintų rinktis stipriuosius gėrimus ir keltų grėsmę ne tik visuomenei. Tokia akcizų disproporcija jau 2017 metais dalį gyventojų skatintų rinktis stipriuosius gėrimus ir keltų grėsmę ne tik visuomenei, bet ir visiškai paneigtų tikruosius Pasaulinės sveikatos organizacijos bei visos Europos bendrijos tikslus – mažinti neatsakingą ir sveikatai pavojingą alkoholio vartojimą. Šiuo metu Lietuvoje 44 proc. viso suvartojamo alkoholio sudaro alus, o 39 proc. – stiprieji gėrimai. Įsigaliojus AĮ pakeitimams, ši proporcija kardinaliai keistųsi jau 2017 metais. Vakarų šalyse stiprieji gėrimai vartojami daug mažesnėmis proporcijomis, pavyzdžiui, Vokietijoje stiprieji gėrimai sudaro tik 18 proc., Danijoje dar mažiau – 14 proc. Rusijoje proporcijos visai kitokios – 51 proc. stiprieji alkoholiniai gėrimai ir tik 38 proc. vartoja alų. Senojoje Europoje dominuoja alaus ir vyno vartojimas. Klausimas – kuriuo keliu norime eiti: Rusijos, kur stiprieji gėrimai yra vartojami žymiai dažniau, ar Vakarų Europos? Didesni alaus akcizai už siūlomą Lietuvai bus tik keliose šalyse, įskaitant Suomiją, kurioje alaus akcizas yra didžiausias ES. Pabrėžiame, kad būtent Suomijoje klesti „alkoholio turizmas“ į kaimyninę Estiją. Identiškas scenarijus gali pasikartoti Lietuvoje. Dėl skuboto ir neproporcingo akcizų politikos taikymo, tikėtina, silpnojo alkoholio rinkoje būtų prarasti tūkstančiai darbo vietų (o kai kuriais atvejais kiltų reali grėsmė uždaryti visą verslą), sumažėtų surenkamų mokesčių į Valstybės biudžetą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis alaus suvartojimas šiais metais jau ir taip sumažėjo 6 proc., o nuo 2007 metų iki dabar – net 22 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis alaus suvartojimas šiais metais jau ir taip sumažėjo 6 proc., o nuo 2007 metų iki dabar – net 22 proc. Todėl visiškai nesuprantamas kai kurių politikų motyvas per vienus metus padidinti akcizą alui daugiau nei dvigubai, o per ketverius – net 5,4 karto. Mums rūpi Lietuvos ateitis, norime gyventi ir dirbti sveikoje ir stiprioje visuomenėje, tad suprantame, kad kylant pragyvenimo lygiui turi didėti ir akcizai alkoholiniams gėrimams. Manome, kad kiekvienais metais didinant alkoholio akcizus, kad ir po 10–15 proc., Valstybė pasiektų savo tikslus, nevarydama pramonės į bankrotą, o savo piliečių – gerti stipresnį alkoholį arba silpnesniojo ieškoti gretimose valstybėse. AB „Gubernija“; UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“; AB „Kauno alus“; TŪB „Rinkuškiai“; UAB „Švyturys – Utenos alus“; UAB „Taruškų alaus bravoras“; UAB „Vilniaus alus“; UAB „Viking Malt“; AB „Volfas Engelman“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo.

“Šios pataisos smarkiai apribojo žodžio laisvę, blogino žiniasklaidos padėtį, kenkė šalies tarptautinei reputacijai, įteisino cenzūrą ir atvėrė kelią visų piliečių persekiojimui už kritiką”, – teigiama Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime spaudai.

Tokį sprendimą Prezidentė priėmė po konsultacijų su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais.

http://www.lrp.lt

Image result for trump donald

(CNN)- Rinkikų kolegija liko ištikima juos delegavusiems USA piliečiams, ir Donaldas Trumpas dar kartą triumfavo: 304 rinkikų balsai D. Trumpui prieš 227 H. Clinton, galutinai jį patvirtino rinkimų laimėtoju.

Laimėtojui reikėjo surinkti 270 balsų.

http://edition.cnn.com/2016/12/19/politics/electoral-college-donald-trump-vote/

Image result for sumkauskiene vaidute

Sulaukėme ir atsakymo iš garsiosios „Laisvės“ gimnazijos į paklausimą, kodėl gimnazijos internetiniame puslapyje bei visur kitur neįmanoma rasti jokios informacijos apie 4,3 mln. litų kainavusį mokyklos išorės renovacijos projektą.

Atsakymas atskriejo toks:

Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos pastato Darželio g. 2/15, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas, darbų pirkimo įgaliojimai buvo suteikti kitai perkančiajai organizacijai (Vilniaus miesto savivaldybės adminstracijai).

Visų pirkimų procedūrų ataskaitas galima rasti  CVP IS:

http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_profile&Itemid=86&task=ataskaitos&filter_quick=190007682

2014 m. Gimnazijos tinklalapyje buvo paskelbta:

Viešojo pirkimo peocedūrų ataskaita  Reg.Nr. 8141 2014-08-21

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos posedžio protokolas dėl gimnazijos pastato atnaujinimo.

Skelbimai apie pradedamus pirkimus, nustatytą laimėtoją ir sudarytą pirkimo sutartį.

Metams pasibaigus, informacija pradedama pildyti iš naujo einamai kaledorianiais metais – už praėjusius metus ištrinama. Visa informacija apie ankstesnius vykdytus pirkimus yra CVP IS tinklapyje.

Informaciją pateikė Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos viešųjų pirkimų komisijos narė

Jelena Moskaliova.

 

Išaiškėja įdomus faktas: nors Vilniaus miesto savivaldybė buvo visų pirma šio projekto donoras – mokėjo pinigus kartu su Aplinkos ministerija, ir Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau savivaldybė nenusišalino nuo tiesioginio dalyvavimo konkurse, nors darbus užsakanti įstaiga pati, kaip matome, turi ir savo viešųjų pirkimų komisiją. Mokykla tikrai pati gali vykdyti viešuosius pirkimus, atlikdama įstatymų nustatytus reikalavimus viešinti sandorius virš 750 000 eurų.

Akivaizdu, kodėl taip skubama atleisti direktorę, kuri, kaip praneša spauda, pasiėmusi nedarbingumo pažymėjimą – nenorima, kad būtų pradėta aiškintis, kodėl pati Vilniaus miesto savivaldybė ir projektą finansavo, o po to pati ir sprendė dėl savo pinigų „tinkamesnio panaudojimo“, kas neatitiko viešumo ir skaidrumo reikalavimų, atliekant viešuosius pirkimus, nes projekto sponsorius privalo nusišalinti nuo viešojo pirkimo procedūrų, kad nesiektų naudos.

Be to, „visa informacija yra Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje“ reiškia, jog žmogus, kuris nori ją pamatyti, turi registruotis su slaptažodžiais. Informacija šiandien, kaip matome, prieinama tik ją žinantiems – nes jeigu neturi tikslios internetinės nuorodos, per paieškos sistemas eidamas su užklausa „Laisvės“ gimnazijos renovacija“ nieko nerasi.

Antras klausimas – kodėl, pasibaigus metams, reikia ištrinti visą informaciją, ypač, jeigu ji susijusi su milijoniniu projektu, ir normalu, kad anksčiau ar vėliau tėvai, mokyklos bendruomenė ir visa visuomenė klausinės, kur buvo padėti pinigai – kai, tarkime, ištrupės kokia nors siena, ar tinkas nukris ant galvos.

Visi žinome, jog tokie darbai atliekami paskubomis, dažniausiai siekiant „įsisavinti pinigus“, o ne siekiant projekto tikslų.  Ypač, jeigu darbus finansuojanti, ir vėliau darbus užsakanti organiazacija – ta pati: tai Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri šiuo metu ir glaisto konfliktą minimoje gimnazijoje, ir neturi jokių pretenzijų direktorei.

Daug kas klausia – kur buvo Švietimo skyrius, kodėl nekontroliavo? Priminsiu, jog „Laisvės“ gimnazijos renovacijos viešųjų pirkimų darbai buvo atliekami ne gimnazijoje, o savivaldybės administracijoje. Todėl administracija, gavusi papildomo darbo, gal ir etatų, vėliau jokių pretenzijų tokiai mokyklai ir neturėjo.

Andrei Karlov

Protestuojant dėl Sirijos įvykių, Turkijoje snaiperis nušovė Rusijos ambasadorių, praneša Jerusalem Post, ir BBC.

Ambasadorius Andrei Karlov lankėsi Ankaros foto galerijoje.

Dar buvo bandoma išgelbėti ambasadoriaus gyvybę, tačiau nepavyko.

Snaiperis buvo neutralizuotas, daugiau detalių nepranešama.

http://www.bbc.com/news/world-europe-38369962