Kodėl neskirčiau Laisvės premijos Nijolei Sadūnaitei

Posted: December 8, 2016 in Uncategorized

51

Jeigu pastebėjote, Laisvės premijos nominacija buvo įsteiga tarsi specialiai Vytautui Landsbergiui – ir tarsi kuo labiau žmogus apdovanojamas, tuo jis kažkoks šventesnis, nepaisant jo veiksmų, nukreiptų prieš tautą ir prieš Lietuvą – prisiminkime kad ir garsiąją kalbą Pilies gatvėje iš balkono, kur jis tyčiojosi iš Lietuvos žemės, ir šaipėsi, kodėl ji vadinama šventa.

Nijolė Sadūnaitė – kitas heroizuotas asmuo po V. Landsbergio, apie kurį, deja, KGB viršininko pavaduotojo generolo majoro G.K. Vaigausko vadovėlyje „Lietuvių nacionalistų kenkėjiška veikla ir kova su ja“ (LTSR KGB specbiblioteka Nr. 1245, Maskva, 1986) nėra nei vieno žodžio.

Šiame vadovėlyje yra iškeikiami ir sumaišomi su žemėmis visi garsūs disidentai, kunigai, net Valdas Adamkus minimas, tiesa, su agentūriniu slapyvardžiu „Fermeris“ – tačiau „kenkėjiškos“ Santara – Šviesos veiklos fone.

Yra išdedami į šuns dienas garsūs nukentėję nuo represijų kunigai Keina, Svarinskas. Yra minimas kaip antitarybinis Vaičiūnas, kuris šiuo metu yra kunigas. Kaip prieš tarybinę santvarką einantys minimi Saja, Gajauskas, Terleckas – kuris labai sunkiai, tik LAT, įrodė, jog yra apšmeižtas, kai komentaruose buvo įvardytas KGB bendradarbiu. Tačiau KGB generolo majoro G.K. Vaigausko vadovėlyje minimiems asmenims kažkodėl nesiūloma suteikti Laisvės premijos – tarkime, kad ir Terleckui.  Arba su žemėmis maišomiems ir banditais vadinamiems Lietuvos laisvės kovų dalyviams – po mirties: juk taip irgi galima žmones pagerbti.

KGB vadovėlyje –instruktaže apie Nijolę Sadūnaitę – nė vieno žodžio, ir net užuominos nėra. Yra pasakojamos užverbuotų nacionalistų istorijos, minimas kunigų ir klierikalų draugas Bulota (be vardo).

Yra iškeikiamas net rašytojas Tomas Venclova, išvadinamas „rašytoju nevykėliu“, iškeikiama Lozoraičių šeima, kiti diplomatai, kurie sugebėdavo tarybiniais metais gauti įvairiose Vakarų valstybėse statusą.

Tačiau kiek ieškojau apie Nijolę Sadūnaitę – nei mažiausios užuominos.

2013 metais Nijolė Sadūnaitė svečiuose pas dailininką Radišauską pasakė šiuos žodžius, girdint gal 10-čiai žmonių.

Kalba pasisuko apie KGB. Ir tada vienuolė pasakė:

„Aš tai juos broliukais vadindavau. Mano brolis tai ne. O aš jam sakiau – kviečia, nueik. Aš tai nueidavau. Jis nėjo. Todėl sėdėjo“.

Iš tikrųjų KGB generolo majoro G.K. Vaigausko vadovėlio ribotam asmenų ratui 87 puslapyje yra minimas „religinis fanatikas“ Sadūnas, kuriam ir kitiems iškeltos baudžiamosios bylos, perduotas prokuratūrai.

Nežavėjo Nijolės Sadūnaitės ardomoji veikla šiais laikais, man tai visada keldavo abejonių.

Visų pirma, ji labai palaikė Eglę Kusaitę, kuri turėjo ryšius su tikrais čečėnų teroristais – islamistais, kurie rengėsi teroro aktams Rusijoje, o Kusaitę irgi tam kurstė, ir tas buvo nustatyta byloje.

Nijolė Sadūnaitė labai palaikė šią teroristų draugę, o kilus milžiniškam ažiotažui dėl šios bylos, buvo netgi išvaikyta antiteroristinė VSD 9-oji valdyba, kas lėmė galimai čečėnų mafijos įsigalėjimą (kuris, paaiškėjo, Lietuvoje šaknis įleidusi senokai), ir islamistų grupuočių, organizacijų, mokyklų nevaržomą veiklą Lietuvoje nuo 2012 metų.

Priminsiu, jog Turkijos saugumo tarnybos Linui Linkevičiui in personam pasakė, jog Vilniuje veikia dvi islamistų priešiškų Turkijos vyriausybei, organizacijos, po kalbų mokyklų priedanga. Tačiau Linas Linkevičius nesiėmė jokių veiksmų – kaip veikė tos islamistų organizacijos, taip ir tebeveikia. L. Linkevičius, vėl paskirtas URM ministru, melavo Turkijos saugumo tarnyboms, žadėjo nebūtus dalykus – nes islamistai Lietuvoje po šiai dienai laikomi draugais.

Palaikydama veiksmus, nukreiptus prieš VSD 9-ąją valdybą, Nijolė Sadūnaitė niekuo neprisidėjo prie Lietuvos laisvėjimo.

Kaip tik – Lietuva buvo nublokšta į viduramžių sąlygas, kai po ją galėjo siautėti kas nori. VSD 9 –oji valdyba buvo šiaip ne taip atkurta pernai, karininko Dariaus Jauniškio pastangomis, kuris įvertino grėsmes, ir nustatė, jog bent jau prevencija kovojant su įvairiomis reakcingomis grupuotėmis, kurios gali slėptis po organizacijų iškabomis,  būtina.

Neanalizuosiu Nijolės Sadūnaitės veiksmų Garliavoje, nes ir pati ten esu buvusi. Tik tiek, kad labai keista – konservatoriai, liberalai labai aiškiai pasakę, jog jokios pedofilijos nebuvę, o dabar patys pasirašinėja dėl Laisvės premijos suteikimo Nijolei Sadūnaitei. Be to, Garliavon sulėkė įvairūs praeities veikėjai, kurie galimai siekė išprovokuoti kruvinas riaušes, ir tai yra fiksuota įvairioje iki šiol slepiamoje medžiagoje – tačiau teisiami taikūs budėtojai, kurie jau pradėti išteisinti, nes nenustatyta jų ryšys su praeities teroristais (turiu omeny pakaunės valstybės perversmo dalyvius, už kurių vėlgi kyšo Tatos ausys.)

Ir dar.

Teko kalbėtis su vieno Kgb-isto žentu. Tai jis pasakojo, jog štai šiame uošvio bute, Viršuliškėse, netoli buvusios OMON būstinės, KGB buvo įsirengę pasiklausymą, nes apačioje šio buto „ateidavo Sadūnaitė“.

Jeigu KGBisto žentas minėjo, kad į butą Sadūnaitė „ateidavo“, vadinasi, galėjo būti žinybinis, pažymėtas, kitaip tariant – konspiracinis.

Juk KGBistus Sadūnaitė „broliukais“ vadindavo.

Prieš pasirašinėjant masiškai tokius raštelius, Seimas bent jau padorumo dėlei galėjo užsiklausti įvairių archyvų su tokiu paklausimu:

„Prašome ištirti, ar Nijolė Sadūnaitė nebendradarbiavo su KGB“.

O po to, tikrai gavus neigiamą atsakymą, teikti jos asmenį apdovanojimui. Nes, mano žiniomis, tyrimas dėl Nijolės Sadūnaitės veiklos sovietmečiu niekada nebuvo atliktas – nes nebuvo tokio reikalo. Pasaulyje yra įprasta, kad prieš skiriant apdovanojimus asmenims, yra pašalinamos bet kokios abejonės, jeigu jos kyla, ir jeigu visuomenė reikalauja.

KGB generolo majoro Vaigausko knygoje vienuoliai minimi tik užverbuotųjų kontekste, iš viso minimos 25 vienuolės moterys.

Kai 87 puslapyje paaiškinama, jog religiniam fanatikui Sadūnui buvo iškelta baudžiamoji byla, tęsiamas pasakojimas apie agentūrinį darbą:

„Minėtų baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, taip pat agentūriniai – operatyviniai veiksmai buvo derinami su profilaktiniu darbu. Iš viso buvo dirbama su 21 kunigu, 25 vienuolėmis ir religiniais fanatikais./…/ Buvo dirbama su 58 žmonėmis – operatyvinės apskaitos objektais“.

Visa tai sutampa su pasakojimu, kaip Nijolė Sadūnaitė KGB vadino broliukais, o jos brolis neklausė, todėl sėdėjo. Manau, ir daugiau visuomenės narių reikalauja išsamaus aplinkybių tyrimo. Nes užtenkamai esame jau pristatę paminklų ir apdovanoję netinkamų asmenų, tikruosius didvyrius palikdami nuošalėje, leisdami tyčiotis iš jų spaudai, ir netgi teismams, kai jie negalėdavo pasiekti tiesos šmeižto bylose.

Kaip pati bylininkė byloje dėl mano ir visos šeimos apšmeižimo, neva mes esame KGB agentų šeima (atsakovas Naglis Puteikis, kuris nesutinka būti teisiamas, ir slepiasi po Seimo nario neliečiamybe), reikalauju Tiesos ir Teisingumo. Nijolei Sadūnaitei, taip intensyviai šiuos žodžius kartu paišiusiai su kreidelininkais, neva Garliavos mergaitės palaikytojais, o iš tiesų valstybės kėdžių siekėjais, Daukanto aikštėje, turėtų būti suvokiamas šis mano reikalavimas, nes man jos veikla kelia abejonių.

Be to – negalima savęs teisinti šmeižiant kitus, kaip ir negalima savęs iškelti nepaisant jokių faktų, gaunant kažkokią premiją. Ta premija nieko neįrodo, jeigu nėra atliktas išsamus istorinis nominanto veiklos tyrimas.

Beje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRC) nepajėgus atlikti tokio tyrimo, nes jam iki šiol vadovauja jokios istoriko kompetencijos neturintis asmuo, nors įvairūs universitetai seniai yra priruošę kompetetingų ir sąžiningų istorikų, kurie ir dirbtų tą darbą, kuris yra tik imituojama. Birutė Burauskaitė jau priteisino ir žydšaudžių, ir įvairių nacių kolaborantų. Tas pats matyt tikimasi iškilus bet kuriai abejotinai situacijai. Tokiu atveju kviečiu Katalikų bažnyčios autoritetus netylėti, ir, jeigu yra bent menkiausia abejonė dėl Nijolės Sadūnaitės – ją viešai išreikšti.

Juk premjeras Saulius Skvernelis sakė, jog mes esame bažnytinė, krikščioniška valstybė. Tad stovėkime Tiesoje. Juk eina 26- ieji Nepriklausomybės metai. Neteikime apdovanoti žmogaus, kuris padėjo ardyti mūsų Nepriklausomos Lietuvos Valstybės saugumo departamentą, būtent tą valdybą, kuri buvo skirta kovai su tarptautiniu terorizmu. Juk islamistų bombintojų mes galime sulaukti ir Lietuvoje. Kuo islamo teroristai siejasi su Laisve? O gal teiksime aodovanoti ISIS kovotojus – juk taip juos mums siūlo po pabėgėlių priedanga priimti čia, Lietuvoje, užleisti butus ir sodybas?

P.S. Beje, jeigu faktas, kad Nijolė Sadūnaitė sėdėjo KGB kalėjime, ir kiek supratau iš jos pasakojimų, kad greitai ji buvo paleista, tai Vaigausko knygoje daug rašoma apie perverbuotus buvusius tremtinius ir politinius kalinius. Vien faktas, kad žmogus sėdėjo, nereiškia, kad jis automatiškai buvo šventas, ir nesutiko bendradarbiauti. KGB vadovėlyje  net pasakojama apie darbą su kaliniais, kad jie kalėjime sėdėdami tapdavo agentais, ir teikdavo informaciją, arba būdavo siunčiami į įkalinimo įstaigas, dirbti su labiausiai užsispyrusiais nacionalistais. Priminsiu ir tai, kad tremtyje, ypač Laptevų tremtinių tarpe, pasitaikydavo skundikų. Rezultatas toks – skundikai liko gyvi, o kiti, skundžiamieji – sušalo pūgose. Jeigu nesušalo, kaip Marija Čigriejienė – buvo apšmeižti šiais laikais buvusių komjaunimo sekretorių, išvadinant šiuos tremtinius „Krymo žaliaisiais žmogeliukais“, o kad visuomenę dar labiau įtikintų, Rasa Juknevičienė sugiedojo Seimo salėje LTSR himną, ir nors galimai padarė nusikaltimą – prokuratūra jos veiksmų  netyrė.

Turint Lietuvoje tokį foną, kai raudonieji kolaborantai iki šiol sėdi valstybinėse vietose, kai Vakarų valstybėse jie seniai būtų išliustruoti, turime labai atidžiai tikrinti, kam norime užkabinti valstybės apdovanojimą.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3281:kodel-neskirciau-laisves-premijos-nijolei-sadunaitei&catid=33&Itemid=141

Comments
  1. Dalia Gerulaitiene says:

    Nera pagrindo abejoti, motyvai mano nuomone nepakankami

    2016-12-08 15:09 GMT+02:00 visuomenedotcom :

    > sulikiene posted: ” Jeigu pastebėjote, Laisvės premijos nominacija buvo > įsteiga tarsi specialiai Vytautui Landsbergiui – ir tarsi kuo labiau žmogus > apdovanojamas, tuo jis kažkoks šventesnis, nepaisant jo veiksmų, nukreiptų > prieš tautą ir prieš Lietuvą – prisiminkime kad ir” >

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s