“Miunchauzeno” sindromą prokuratūroje ėmėsi „gydyti“ teismai: Milinių byloje išteisintas Aurimas Drižius

Posted: February 4, 2017 in Uncategorized

drizius1

Nuotr. Aurimas Drižius pasiekė pergalę teisme, jam net neprasidėjus: Vilniaus apygardos teismas Kauno prokurorės kaltinamąjį aktą pripažino nelogišku, ateisišku, pagal kurį neįmanoma nagrinėti bylos, ir grąžino pareiškėjai.

Kadangi komsomolkė visada meluoja apie visus teisminius procesus, aš sau leidau antraštėje šiek tiek „pameluoti“ – nes antraštės yra tai, kas įsirežia žmonėms į atmintį. Asta Kuznecovaitė, tarkime, 2017 01 20  straipsnyje „Laimutei Kedienei teks prisiminti šmeižtą prokurorą“ (netaisyta, taip ir yra – K.S.) rašo, jog Laimutė Kedienė vėl teisiama – tačiau byla 2017 01 05 atmesta, grąžinta į prokuratūrą. „Ketvirtoji L.Kedienės byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui, tačiau daliai teisėjų nusišalinus nuo jos nagrinėjimo, nuspręsta, kad kaltinamąją turėtų teisti Vilniaus miesto apylinkės teismas.“ – kone susiriesdama meluoja „žurnalistė“. (http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/laimutei-kedienei-teks-prisiminti-smeizta-prokurora.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy) Prokurorė dar bando per teismą, apskundusi…teismą…rasti teisybę, bet greičiausiai baigsis, kaip Drižiaus byloje – atmes galutinai, be šansų sugrąžinti bylą  teismams.

Todėl leidau sau bylos atmetimą ir grąžinimą į prokuratūrą byloje, kur Aurimas Drižius buvo kaltinamas Milinio šmeižimu, piktnaudžiavimu tarnyba – pavadinti „išteisinimu“, nes tai žmonės supranta labiau, negu surašyčiau jiems neaiškiais teisiniais terminais, kad remiantis tokiu ir anokiu straipsniu, kaltinamasis aktas grąžintas papildyti.

Aurimas Drižius buvo išteisintas – nes šitaip „sukalus“ „violetinių bylų“ prokurorę Ritą Poškienę, ji, gali būti, nebedrįs nešti šio užsakymo į teismą vėl.

Aurimas Drižius išteisintas, nes teismai, kaip psichiatrai, ėmėsi gydyti „Miunchauzeno“ sindromo kamuojamą prokuratūrą  – kai ji griauna pati save, vykdydama galimai keisčiausius tyrimus, apie kuriuos aš pasisakiau straipsnyje apie Miunchauzeno sindromą (šeštadienio popieriniame numeryje straipsnis taip pat yra.)

Aurimas Drižius turės būti išteisintas ir iš visų kitų bylų- nes išaiškėjo dar viena aplinkybė, kodėl šis garbus redaktorius yra persekiojamas.

Ogi todėl, kad jis visada palaikė Prezidentą Rolandą Paksą.

O štai 2017 01 31 Europos Parlamentas ėmė ir suabejojo bylų štampavimu prieš Prezidentą, ir išsikvietė patį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį pasiaiškinti, kodėl persekiojamas Prezidentas Rolandas Paksas.

„Miunchauzeno“ sindromo kamuojamos prokuratūros vadovas, kuris yra valstybės pareigūnas, o Rolandas Paksas yra Tautos išrinktas (ne Zenono Vaigausko, kuris turėjo bendrapavardį KGB majorą – ideologą, parašiusiį vadovėlį „Kaip kovoti su nacionalistais“) turės pasirinkti: ar parodyti visai laisvajai Europai, kad mūsų Lietuvos prokuratūra galimai serga psichikos sutrikumu – Miunchauzeno sindromu, kai patys save žaloja, klastodami ir štampuodami bylas, persekiodami nekaltus asmenis : jeigu neigs, ir aiškins „viskas čia gerai, mes taip dirbame“. O gal turės vyriškumo pripažinti – taip,  iš esmės jo vadovaujama įstaiga galimai beviltiškai serga psichikos liga – Miunchauzeno sindromu – todėl tyčia žaloja ir niekina pati save, o naujos bylos prieš Rolandą Paksą, tiesiog yra šios baisios ligos išraiška. Tačiau generalinis turi galimybę atsiriboti nuo visos šitos kompanijos, pasakydamas jog jis stengsis pakeisti ligotą prokuratūros atmosferą. Europos Parlamento sprendimas atsisakyti naikinti Prezidento Rolando Pakso neliečiamybę ves į kardinalią prokuratūros pertvarką – nes tai bus jos krachas. Ir ją turbūt reikės perkurti iš naujo – apie ką ir svajojo nuvestasis Prezidentas Rolandas Paksas. DESOVIETIZACIJA. Ir ją įvykdys Europos Parlamentas, pripažindamas, kad Lietuvos prokuratūra užsiima politiniais užsakymais – analogiškai, kaip vykdė užsakymus savo veikloje SSRS struktūros.

Gal Evaldas Pašilis vis tik viešai pripažins, jog jis atėjo vadovauti beviltiškai sergančiai įstaigai, kurioje metų metus netiriamos žmogžudystės, bet štampuojamos triusikų, SMS, „išdraskytašiknių“, „pasipriešinimo pareigūnams“, kai „priešinasi“ Kedžiai, Daktaraitės (prieš ginkluotus “Aro“ ir Kriminalinės policijos biuro treniruotus vyrukus), „pareigūno įžeidimo“, kai „įžeidinėjami“ nelegaliai į privačias patalpas patekę pareigūno vardo neverti asmenys – smurtautojai (pas mus namie siautėjo 2014 12 10); „teismo sprendimo nevykdymo – nusikalstamos veikos – straipsnių rašymo“ bylos (turėjau bent kelias „nusikaltimas – straipsniai“ bylas, viena jų buvo pradėta „triusikų prokuroro“ prokuratūroje, kur jis dirbo vyr. prokuroru), kurios prieš Aurimą Drižių kurpiamos ir štampuojamos be galo ir be krašto, nes prokuratūra turi Alvydą Sadecką, apie kurį negalima rašyti, siejant su rusams „prakalta“ Lietuvos strategine įmone (pavadinimas neskelbtinas, nes, nepaisant Konstitucijos 44 str., kad teismai negali įvesti cenzūros, Lietuvos teismai įvedė cenzūrą).

Prokuratūra turi ir „nusikalstamo susivienijimo“ bylas, kuriose nėra jokių lavonų, anei ginklų, bet prokuroras ZdislavasTuliševskis, buvusio bevalio generalinio prokuroro Dariaus Valio apdovanotas kaip metų prokuroras, įrodinėja, nes jis taip tiesiog subjektyviai mano. Jam atrodo, kad dingę asmenys yra nužudyti, o teismas privalo tuo tikėti ir besąlygiškai – ir, beje, atsiranda, kas besąlygiškai patiki.

Serganti prokuratūra nesugebėjo užkirsti kelio Kėdainių tragedijai, kai berniukas augdamas pas narkotikų prekeivį ir mafiozą, jau seniau buvo mušamas – o policija su prokurorais nutraukinėjo tyrimą, nes kas čia tokio – ir Darius Valkavičius, partizano anūkas, bei VDU Teisės fakulteto išrinktas metų žmogumi – pritaria. Pasirodo, nusikaltėlis buvo probacijos „klientas“, o naujas ikiteisminis tyrimas jį būtų grąžinęs kalėjiman. Taigi, prokuratūra su policija įnirtingai gynė „probuotą“ kalinį, tačiau jis atsidūrė, kur ir turėjo keliauti, vos sumušęs berniuką – už grotų.

Prokuratūra serga, nes piliečiai apipila šūdais jos duris – ir taip išreiškia savo protestą. Serga ne tas, kuris apipylė šūdais Kauno prokuratūrą: serga tie, kurie nesupranta, kas jiems pasakyta – kad jie užsiima „velniai žino kuo“, bet ne teisėsaugos veikla.

Serga, nes pranešusius apie galimą narkotikų prekybą asmenis – uždaro į psichiatrijos ligoninę. Paleidžia tik tada, kai kyla labai didelė viešumo banga. Be viešumo turbūt policijos veteranė nebūtų išėjusi gyva iš „gydymo“ įstaigos.

Prokuratūra savo negebėjimą taikyti įstatymų, ir nežinojimą, kad įstatymai atgal negalioja, įrodė ir žurnalisto Giedriaus Grabausko byloje – kai pirma jį gąsdino, kad jis užsiima nusikalstama veika – o kaip įrodymus konfiskavo multfilmą „Ančiuko Čiuko nuotykiai“, bei keletą „Laisvo laikraščio“ egzempliorių, po to, „ištyrę įrodymus“ – ypač iškratytąjį multfilmą – surašė jam įtarimus pagal 2017 01 01 Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, bet ne pagal 2015 03 19 galiojusį. Miunchauzeno sindromas leidžia prokurorams persikelti laiku atgal, nes jie turi begalinę fantaziją.

Tačiau prokurorai nemoka persikelti laiku atgal, kai yra dekriminalizuojama veika, pavyzdžiui, LR BK 155str. (Įžeidimas).

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme Gretai Knapkienei su visu rimtumu, nebesant šio straipsnio, pusę metų buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Ji turėjo važinėti į teismą, liudyti, atsakinėti, buvo kaltinama LR BK 155 str., kurio kodekse tuo metu nebebuvo. Tokiais atvejais Miunchauzeno sindromas leidžia keltis atgal į praeitį, ir taikyti neegzistuojančias normas.

Priminsiu, kad Miunchauzeno sindromas – tai toks psichikos sutrikimas, kai žalojami šeimos nariai, kad jais būtų galima rūpintis. Prokuratūra yra prokurorų šeimos narys, „mama“, bet jie tyčia ją žaloja, kad po to būtų galima „rūpintis“: ieškoti, kas vykdytų „reformas“, „perkvalifikavimus“, taisytų sugadintas bylas (sudužusio ąsočio nebesuklijuosi.) Prokuratūra netiria jokių rezonansinių bylų, tada lavonų dar padaugėja, tada jie gali tais lavonais „rūpintis“ – „tirti“ metų metais bylas, kurias patys ir leido atsirasti, ir net numatė. Kėdainiuose net prokuratūros agentas – žurnalistas buvo įdarbintas 2 savaitės iki berniuko užmušimo: prokuratūra galimai žinojo, kada nusikaltimas bus padarytas, ir jam ruošėsi – apsirūpino ir savo ideologu, kad rašytų „teisingai“.

Prokuratūra galėjo žinoti apie rengiamą daryti nusikaltimą, nes nusikaltėlis buvo „jų“ žmogus, ištrauktas iš kalėjimo iš narkotikų bylos, ir nevaldomai smurtavęs šeimoje. Kaip ir Kražių žudikas buvo prokuratūros (tiksliai – Probacijos tarnybos – tai yra paleidimas į laisvę, su sąlyga, kad nedarys naujų nusikaltimų…) įskaitos žmogus, nes jis priklausė probacijai, todėl prokuratūra turėjo spręsti dėl jo suėmimo, o ne laukti, kol jis pradės žudyti senukus. Paaiškinsiu, jog paleidimą iš įkalinimo įstaigos „laimina“ prokuratūra su teismais, nes jie patiki, kad žmogus taisysis. Jau kai pirmą kartą dabar jau palaidotas berniukas buvo pastebėtas su guzu galvoje – turėjo neberūpėti jokios probacijos, statistikos, ir prokuratūros gero darbo rodikliai: reikėjo suimti ir aiškintis, kas įvyko, atliekant berniuko apklausą su psichologu. Viso to nepadarius, rezultatas – klaikus: berniukas – užmuštas, probuotas kalinys grįžo už grotų, ir dar kalėjiman greičiausiai pateks berniuko mama. Viso šito buvo galima išvengti, jeigu prokuratūra būtų dirbusi, o ne dangsčiusi nusikaltėlį.

Grįžkime į Kaišiadoris, kur buvo „teisiama“ Greta Knapkienė pagal Sapnų ir šešėlių kodekso 155 straipsnį.

Prokuroras Ričardas Gailevičius, po pusės metų suprato, jog Greta Knapkienė neaišku ką veikia byloje, ir paprašė „perkvalifikuoti iš 155str.  į 284 str.“ , nors tuo metu LR BK 155 str. nebebuvo (kodekse taip ir parašyta tie sLR BK 155 str. „Panaikintas, Seimo 2015 06 25 įstatymu“) , ir neaišku, ko Gailevičius prašė, galėjo prašyti, ir perkvalifikuoti „iš 000str.  į 284 str.“ arba „iš 12586 str. į 284 str.“ – tai būtų tas pats.

Aurimas Drižius buvo ne kartą išteisintas, bet kiekvieną kartą, kai jis būdavo išteisintas, užsakomasis prokurorų stalas – (kurio teisėjas Meilutis žadėjo, jeigu ateis – nebeleis, ir toks principingas daugelį metų nebuvo prisipažinęs, kad brolis už kampo dirba prokuroru, ir jo teismas nagrinėja brolio darbo broką- deklaruoti to nereikėjo – tačiau kitus pamokyti jis būtų sugebėjęs) – vėl išjudėdavo, ir vėl pagal KGB instrukciją „duokite žmogų, o mes straipsnį jam surasime“, kurpė naujas ir naujas bylas.

Aurimui Drižiui prokuratūros dėka buvo keliamos bylos dėl „teismo sprendimo nevykdymo“ pagal LR BK 245 str., remiantis kažkokiu prevenciniu ieškiniu, tačiau  atnaujinti tos bylos teisėja Kasimovienė neleido, nurodydama senatį, nors tokio principinga teisėja, kuri kartą man liepė kaip atsakovo atstovei įrodinėti ieškovo Sadecko ieškinį – prevencinio ieškinio bylos atnaujinti neleidžia, nes prokurorai nežino, jog prevencinio ieškinio byloms iš viso netaikoma senatis.

Tiesiog vėl Miunchauzeno sindromas neleidžia suvokti laiko tėkmės. Prokurorai moka keltis atgal į praeitį, bet suvokti, kad prevencinis ieškinys galioja į ateitį – todėl tęstinumui senatis (nuo žodžio „senas, kas pasenę“) – netaikoma, nes ateitis visada nauja, jauna, ir ji niekada nepasensta.

Tas Miunchauzeno sindromas prasismelkęs ir į teismus, todėl labai neįtikėtina paskaityti, jog teismai atsisako sirgti šia liga, ir atmeta kliedesių pilnus kaltinamuosius aktus, kuriuose pilna logikos, teisinių ir kitokių klaidų.

Teismai jau parodė stuburą ir Laimutės Kedienės politinio persekiojimo dėl buvimo Drąsiaus Kedžio motina, bylose.

Minėjau, jog Asta Kuznecovaitė 2017 01 20 melavo, kad L. Kedienė bus teisiama Vilniaus miesto apylinkės teisme.  Teismas atsisakė priimti prokuratūros bylą, nes kaltinamojo akto klaidos tokios ženklios, jog tai trukdo nagrinėti bylą.

Priminsiu, jog toje byloje už anūko Karolio Venckaus veiksmus praėjus 7 metams, ir 2 metams po senaties, prašome teisti jo močiutę – vien dėl to, kad prokurorei pasirodė, jog močiutė galėjusi pamokyti anūkėlį „nusikaltimo“. Paaiškėjo, jog Lietuvoje jau teisiami vaikai.

Prokurorė iš nežinia kur gauto įrašo girdi, kad Kedienė sako „o tu moki himną?“

Čia pagrindinis kaltinimo įrodymas. Teismai tokį skiedalą atsisakė priimti. Prokurorė – apskundė.

Vilniaus apygardos teismas 2017 02 09 nagrinės ir greičiausiai sprendimas bus kaip ir dėl Ritos Poškienės – atmesti, ir išteisinti.

Nes atmetus tokią bylą, sukeliamas labai didelis skandalas, ir tyliai dar kartą priduoti beviltišką bylą prokurorė Lina Gudonienė nebesugebės: nesvarbu, kad jos pusėje – Kuznecovaitė ir lryto portalas.

Kiek mano teko dalyvauti Aurimo Drižiaus bylos procese, neįmanoma pamiršti, kai oponentas Alvydas sadeckas amžinam priešininkui, su kuriuo be sustojimo bylinėjasi jau virš 10 metų, grasina susidoroti – ypač mini gydymus…Pasijutau šaltame sovietmetyje.

Turbūt Alvydas Sadeckas, dirbęs teisėsaugoje, tokiu ramiu, hipnotiniu balsus gąsdindavo disidentus…

Keistas tas prokuratūros gyvenimas – bėga metai, netgi keičiasi amžiai.

Tačiau veikėjai – tie patys. Metodai – tie patys.

Užstrigimas laike, nesuvokimas, kad laikai kiti – kad Lietuva – Europos Sąjungoje, kad yra kontrolės mechanizmai, kad tarptautinė bendruomenė stebi.

Prokurorei Ritai Poškienei vienas patarimas: yra tokia Henriko Daktaro namo apšaudymo iš didelio kalibdo (kariniu žargonu – „pedesetkės“) byla. Ten kur kažkas privažiavo, su kulkosvaidžiu, ar su šarvuočiu, ir iškalė Užliedžių „pilaitėje“ skylę name, ir į vaikų kambarį,tarsi vyktų Afganistano „valymo“ operacijos, įmetė granatą. Granatos įmetimas į vaikų kambarį rodo, jog veikė kažkas, kas tarnavęs KGB struktūroje „Vympel“ ar kitoje KGB struktūroje Afganistanui sukurtoje, ir vykdė valymo operacijas – šaltakraujiškas žudynes, kai būdavo išžudomi ištisi kaimai Afganistane, „išvalius“ su bombomis vėliau tuos kaimus, paliekant plyną lauką.

Šitą bylą nevisai visuomenėje gerbiama Rita Poškienė kvalifikavo kaip „viešosios tvarkos pažeidimą“ (LR BK 284 str. – tokį patį nusikaltimą buvo kaltinama padariusi Greta Knapkienė, kai įžeidė „žurnalistą“- agentą, tačiau LR BK 155 str. buvo dekriminalizuotas – rėkimas ir namo apšaudymas – vienodai pavojinga veika, pagal Ritą Poškienę), nors nusikaltimas padarytas visuomenei pavojingu būdu – naudojant karines – kovines priemones.

Štai tą bylą, kuri sustabdyta, nenustačius įtariamųjų – atnaujinti. Dirbti, aiškintis.

Nes matosi, kad prokurorei Ritai Poškienei labai trūksta veiklos – todėl jinai ją tiesiog susigalvoja.

Pernai persekiojo mano vyrą, prikūrė, kad jis norėjo nušauti su durų rankena žinomą apylinkių alkoholiką ir vagį Darių. Įtarimuose prirašyta totalių kliedesių. Pašaudymas su „pedesetke“ ir granatos įmetimas – viešosios tvarkos pažeidimas. Alkoholiko Dariaus, pripūtusio 1,81 promilės, ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjos Rūtos Zabielienės fantazijos, pavadintos parodymais, stabdymas, jojant ant arklio be balno slidžia kelio danga – „grasinimas nužudyti, kai yra realus pagrindas“. Viskas sukeista vietomis. Bet prokurorė Rita Poškienė nenusiramina, toliau kurpia beviltiškas bylas. Tiesa, „durų rankenos“ bylą Rita Poškienė nutraukė praėjus vos 5 dienoms nuo įtarimų įteikimo. Kažkokiu būdu po pusės metų suvokė klydusi.

Matosi, jog darbo nėra, todėl jo reikia išsigalvoti.

Sergančiųjų gydymas visada, pavyzdžiui, narkomanų gydyklose, kur teko užsienyje savanoriauti užsienyje – nukreipiamas į darbą.

Jeigu narkomanas, ar psichikos ligonis neturi veiklos – jis jos išsigalvoja, ir tada visuomenei padaroma žala. Narkomanų reabilitacijos centruose yra nustatyta, jog narkomais tampama iš labai gerų šeimų – kuriose viskas „padedama ant lėkštutės“. Todėl narkomanų reabilitacijos centruose, (kuriuose teko savanoriauti leidybos – reklamos skyriuje, įgarsinant ir verčiant filmus apie vieną konkretų reabilitacijos centrą), jiems liepiama ir skalbtis patiems, ir valgyti gamintis patiems: kad nebūtų kada „prisigalvoti“.

Serganti prokuratūra, kaip tie mano matyti narkomanai – turėtų būti apkraunama darbu.

Rita Poškienė privalo tirti Henriko Daktaro namo apšaudymo bylą, o Milinienei, kuri taip nori, kad žmonės būtų teisiami „no matter what“ (angl. „Nesvarbu, kokių priemonių imantis“), R. Poškienė turi atsakyti „NE“.

O kaip sakyti „NE“ – yra atskiri seminarai. Man atrodo. Dr(g). Austėja Landsbergienė juos veda. Dar yra laisvų vietų.

 

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s