Žemgrobių valdomai Lietuvai -99 metai

Posted: February 16, 2017 in Uncategorized

Vėl turbūt sugadinsiu kam nors šventinę nuotaiką, juk 99 metai metai mūsų močiutei Lietuvai.

Bet.

Šventė švente lai lieka. Ryte atgiedojome šv. Mišiose, Naujalio „Palaimink Aukščiausias“ (maldaknygėse yra paskutinis „Kur bėga Šešupė“ posmelis giedamas po komunijos priėmimo) ir „Graži tu mano brangi Tėvyne“, Maironio originalą, be iškraipų, kaipo „Lietuva brangi“.

Vagį sako iš kepurės gaisro atpažinsi, o KGB-istą – iš instrukcijos…

Juk visi žinome, kad tarybiniais metais Maironio „Graži tu mano brangio Tėvyne“, arba „Lietuva brangi“ buvo antrasis Lietuvos himnas. Jis buvo draudžiamas, giedamas patyliukais.

Visas himnas sovietų buvo iškarpytas, „jo gilią mintį nežino niekas“, o ne „težino Dievas“ leisdavo atlikti.

Ir tik 4 posmelius. Be tų posmų, kurie aukština lietuvių tikybą, išlaikytą per ilgus amžius.

Man labai gaila, jog šiandien visur kišamas tariamas pagoniškas tikėjimas, nors jį įgrūsti mums manau nori specialiosios tarnybos: nes KGB tarybiniais metais naikino Katalikų Bažnyčią, kaip didelę atspirtį rezistencijai ir tautiškumui.

Kadangi ši Lietuva yra atkurta iš dalies KGB‘istų, kurie užsimaskavę, apšaukę nekaltus asmenis tokiais, niekur nesitraukia iki šios dienos iš valdžios-, niekas nepasikeitė.

Tiesa, dabar jau žinau tiksliai, kas mūsų bažnyčioje yra anų laikų KGB‘istas. Net suėmė juokas. Nes negiedojo šio persekioto neoficialaus himno, suveikė instrukcija, iš anų laikų.

Bet tęskime toliau.

Taigi, Vilniuje Vytautas Landsbergis iš balkono turbūt kalbėjo eilines nesąmones. Prieš keletą metų jis iš balkonėlio tyčiojosi iš Lietuvos, jos žmonių ir mūsų žemės šventumo, šaipėsi, kad niekur negirdėjo, kad žemė gali būti šventa.

„15 minučių“ puslapėlis, kadaise pretendavęs būti laikraščiu, visą Lietuvą pasveikino diskredituotamas Vasario 16-osios svarbą: nurodė, kad Lietuvą neva atkūrė masonai.

Ajajai.

O masonai- rėkia visokie acto garintojai, matricos ir panašūs „opozicionieriai“- blogis.

Kaip bebuvo, bet tariama masonų ložė „Lietuva“ dirbo tautos atkuriamąjį darbą. Profesorius Mykolas Riomeris vis tiek lieka vienu garsiausių Lietuvos teisininkų, deja, kurio mintys iki šios dienos – neįgyvendintos.

Jis abejojo Konstitucinio Teismo reikalingumu, ir apie tai parašė ne vienos dalies traktatą.

Nurodė, jog tai būtų apkrova teisinei sistemai, ir kad Konstitucijos aiškinimą puikiai atlieka Vyriausiasis Tribunolas (tarpukario Aukščiausias teismas.) Kaip  matome, praėjus 27 metams nuo akto atstatymo – KT užsiima niekais – ir net nepriima gyventojų skundų. Nes negalima kreiptis, ir viskas.

Teisė, teisingumas – šių vertybių praėjus 99 metų po 1918 02 16 Akto, ir 27 metams po neseno to akto atstatymo – neįgyvendinamos kategorijos šiai valstybei, kurią atkurti sugalvojo KGB žmonės – nes numatė didelį pasipelnymą.

Jeigu dabar „15 minučių“ rėkia, kad masonai atkūrė Lietuvą, – tačiau Mykolas Riomeris kariavo, užsidirbo pinigų, be to, turėjo savo paveldėtus dvarus Bagdoniškyje (Rokiškio rajone) ir Tytuvėnuose(giminės vasaros rezidencija).

KGB‘istai nieko neturėjo paveldėję, bet kai kurie šiandien yra milijardieriai.

Kauno rajono Rokų kaimo žemėtvarkos specialistas Vigantas Sližys, 1994 02 03 grąžinęs konservatoriui Kaziui Starkevičiui 28 hektarus Rokų kaime, vėliau pats sau „susigrąžino“ 36 žemės sklypus – 18 iš jų pardavė (2006 metų Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenys.)

Į valdžią atėjus žaliesiems valstiečiams, girdime, jog jie žemgrobiai.

Nežinau, ar ką jie yra apvogę, bet mūsų šeimą iki paskutinio aro apvogė minėtas Vigantas Sližys – nepaliko net kolūkinės valdos, turėtosios iki „Laisvės“  – tai 60 arų.

Nors pagal Piliečių nuosavybės teisiųn atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 str. numatė neliečiamą 3 hektarų ribą, kurią tikrai atgaus savininkai – mums Sližys, pats 36 sklypų savininkas, nė tų nepaliko: nes jam įstatymas, kaip jis parašytas – tiesiog negalioja, o taiko jis savo paties sugalvotus.

Mūsų kaimynai vieni vis pila atliekas ant rubežiaus, visokius plytgalius– nes nori „įrodyti ribas“, o kitas kaimynas parubežyje turi sąvartyną: kad tas sąvartynas laikytų tvorą, kurią jis pats pasistatė jėga, nuvaikęs mano senus senelius, kurie 1994 metais nebepajėgė priešintis agresyviems kaimynams. Tais metais mano seneliui Zigmui Apanavičiui buvo net 90 metų. Kokiu būdu jis turėjo kovoti su jaunais agresyviais „kolūkiečiais“?

Nors apylinkių tarybos buvo išformuotos 1994 11 15 (Vyriausybės nutarimas, kurio joks Sližys ar Starkevičius pakeisti negali, nebent jei jaučiasi esantys aukščiau Vyriausybės), mano 2 kaimynai „prasiplėtė sodybinius sklypus“ 1994 11 17-18 Rokų apylinkės tarybos 40 ojo šaukimo sesijos protokolo išrašais: nors tokios tarybos, tokio valdymo organo, iš viso nebebuvo.

Nors nauji sklypai negalėjo plėstis ant 1958 metais paskirto ir iki 1994 metų sąžiningai ir nepertraukiamai valdyto, kaimynai Macijauskai, Pliopliai ir Laurinavičiai manė kitaip.

Laurinavičiaus sklypas praplėstas neegzistuojančiu Rokų apylinkės deputatų tarybos 1994 06 13 protokolo išrašu. Susipažinus su pačiu protokolu, tą dieną sklypų klausimai buvo sprendžiami Vaišvydavoje. O nieko panašaus deputatų dokumentų rinkinyje nėra.

Mano klausimas ir yra – kas valdo Lietuvą: ar patys žmonės?

Nes Rokų kaime, Kauno rajone, kur Vigantas Sližys turbūt net ne milijonierius, nes 36 žemės sklypai yra labai daug, o Rinkūnų kaime berods visi 150 ha buvo „susigrąžinti“, 8 hektarai Raželių miške, 10 hektarų „nupirkta išvada“ iš „Vilimų paveldėtojų“ – kreipėmės dėl baudžiamosios bylos – sudėties nerado, kas čia tokio, kad žemėtvarkininkas naudodamasis tarnybine padėtimi,ne ant laisvos žemės iškelia mūsų žemę užgrobusius, ir patenkina visų interesus, bet pats sau susigrąžina, „nusipirkęs žemės dokumentus“, laisvą žemę tame pačiame kaime, kuriame atseit  „trūksta“   16 hektarų?

Mus gąsdina daktariniais, kamuoliniais, šiliniais, tulpiniais. Tačiau mafija yra kitur.

Savo senelių, prosenelių, proprosenelių ir proproprosenelių Baronaičių valdytame kaime (buvo čia tik kelios sodybos) matau pačią tikriausią mafiją: tai patys savo teisingumą vykdantys žmonės.

Mūsų sodybos kiemas be to buvo užstatytas jokių projektų neturėjusiais namais, kuriems vėliau neegzistuojanti deputatų taryba, ar marsiečiai praplėtinėjo sklypus.

Visas pasaulis žino, jog namas be statybos leidimo ir projekto – nelegalus, o sklypas, uždengiantis kitą sklypą – tiesiog patraukiamas.

Žvelgiu į tuos persigandusius kaimiečius, kurie ne tik svetimame kieme pasistatę kreivai tvartus, bet ir užsigrobę po 0,5 ha mūsų žemės, į kurią 1 991 11 11 buvo pateiktas prašymas, Nr. 4 (močiutė Elena Apanavičienė buvo ketvirta iš visos apylinkės, pateikusi prašymą, bet praėjus 25 metams, mes nieko neatgavome – pasirodo, kaip ir Konstitucijai, galima pritaikyti kažkokias išimtis, taip ir žemei, valdytai nuo 1860 metų…).

Jų reakcijos, atėjus valstiečiams, keistos.

Štai kaimynai Radzevičiai – Rusijos piliečiai iki 1991-1993 metų. Romas Radzevičius, kuris ne tik ant mūsų žemės „gavo“ 0,5 hektaro, bet dar ir ant kitų neatgavusių piliečių (Lietuvos) žemių keletą sklypų – Rusijos pilietybę turėjo iki 1993 metų spalio mėnesio. Jokių asmeninių sklypų šis užsienio pilietis net sapne negalėjo gauti.

Tačiau patys sau prisitaikė Lietuvos Aukščiausios tarybos nutarimą 1990 07 26 „Dėl sodybinių sklypų išplėtimo“. Lietuvos Aukščiausiosios tarybos, o ne Rusijos. Rusijos piliečiams iki šiandien negalima nusipirkti Lietuvos žemės. Tik ne Rokų kaime.

Bet jų anūkas tarnauja Geležiniame Vilke, ir kilus neramumas, turbūt mus iššaudytų, nes jie, rusai, patriotai, o mes ne. Mes lietuviai, kurių žemę jie pasiėmė be jokio juridinio pagrindo.

Dar vienas iki 1991 metų Latvijos pilietis Laimondas Liepinš pasiėmęs mano prosenelio žemės tiesiai mums po svetainės langu – ne pusę hektaro, o visus 72 arus.

Tiesa, jokių paskyrimo dokumentų nėra. Buvo veikiama pagal įstatymą, kad laisvoje žemėje, kam apylinkių tarybos nepaskyrė, ir t.t. ir panašiai. Tuo metu nuo 1998 metų  (daugiausia sklypų „paskirta“ 2003-2007 laikotarpiu, kai buvo uždėtas absoliutus draudimas dalinti grąžintiną žemę) Kauno apskrities viršininku buvo pačios teisingiausios partijos, Tėvynės sąjungos, Seimo narys Kazys Starkevičius, kuriam mūsų Baronaičių žemė matosi per namo langą, nes mūsų žemės ribojasi.

1994 02 03 jo žemėje nebuvo nei vieno asmeninio ūkio sklypo, bet visame kaime, taip išeina, buvo.

Neatgavo žemės ir dimisijos majoro Juškevičiaus žmona amžiną atilsį Marijona Juškevičienė. Iki karo ir net iki nubuožinimo ji turėjo 34 ha asmeninės nuosavybės.

Atgavo  9 hektarus, o už likusius dar 2015 metais pamenu nebuvo išmokėta jokia kompensacija.

Žvelgiant į senolės dokumentus, visur matėsi, jog jos žemė atidavinėta bet kam nuo 1998 metų, kai apskrities viršininku buvo Kazys Starkevičius, jos trečios eilės sūnėnas.

Bandė senolė eiti pas giminaitį, atsakydavo, jog niekuo negali padėti.

Kai kas nors rėkia iš konservatyvių komunistų ir KGb‘istų, kokie blogi valstiečiai, atsakau: jie neįvedė anarchijos, kai kaimynas ant kaimyno žemės, kaip yra mūsų kaime, jėga statėsi tvoras, o kažkas klastojo kažkokius išrašus.

Konservatorių „dominijose“  buvo galima „prasiplėsti sklypus“ net nebeegzistuojant jokiam vietos valdymo organui.

Kai kreipėmės į STT, ji atrado, kad vietos žemėtvarkininkas valdo 36 sklypus, iš viso keli šimtai hektarų, bet atsakė „na ir kas“. Ir jokios bylos dėl neteisėto praturtėjimo nekėlė.

STT pamenu mums atrašė:

 

„Patikrinus Banaitienės žemės grąžinimo bylą, pažeidimų nerasta“.

Baronaitis pavirto Banaitiene. 36 sklypai – ne pažeidimas. Tai, kad mūsų žemė neužimta, bet mums jos negrąžina – irgi ne pažeidimas.

Sklypai, subraižyti su pieštuku ant kartono – irgi ne pažeidimas. Nesant jokių juridinių ar faktinių pagrindų, „dalinti žemę“ ant kažkokio kartono, ir to kartono pagrindu aiškinti, jog čia – juridinis pagrindas – ne pažeidimas.

Tačiau jeigu koks nors garsus žmogus turi keletą sklypų – jau rėkiama, kad jis žemgrobys.

Vigantas Sližys kone apylinkių šviesuomenė. Visi pamiršo,  kaip jis skirstė žemes ir vykdė savo paties susigalvotą teisingumą su kažkokiom klastotėm „sprendimų išrašais“, nors išrašyti kažką iš sprendimo galima, jeigu tą dieną kažkas panašaus svarstyta.

Deja.

Vyko operatyvinis patikrinimas Rokų žemėtvarkoje, ir Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija 1994  01 03 jokių asmeninio ūkio sklypų Rokuose nerado, o jeigu kas bandyta rašyti, tai su pieštuku surašyta.

Ta išvada padėjo Kaziui Starkevičiui susigrąžinti žemę.

Įdomiausia, jog šita išvada reiškia, jog Rokų apylinkėje jokie asmeninio ūkio sklypai niekada nebuvo suteikti.

Vigantas Sližys su savo „kolchozu“ man įrodo, jog šita ŽŪM pažyma su 5 parašais – klastotė.

Neįrodys, nes originalą mačiau, ir kopiją patvirtintą turiu. Ir byloje buvo pateikta.

Todėl mano klausimas šventiesiems konervatnykams.

Jeigu jūsų sudievinta asmenybė Kazys Starkevičius įrodė, jog iki 1994 01 01 Rokų apylinkėje jokių asmeninio ūkio sklypų suteikimo nebuvo, kokiu būdu tik jis vienas visame kaime susigrąžino žemę – jeigu ši išvada galioja visai apylinkei?

Čia toks sudėtingas turbūt klausimas.

Bet atsakymas peršasi įstatyme – Vyriausybės nutarimas 1993 10 29 Nr. 806 uždraudė po 1994 01 01 suteikinėti naujus asmeninio ūkio žemės sklypus.

Taigi, ačiū kaimynui Kaziui Starkevičiui, jis su jo inicijuota komisija įrodė, jog Rokuose jokių asmeninių sklypų suteikinėjama nebuvo.

Tiesiog visas kaimas pareiškė norą susigrąžinti žemes. Paprastas dalykas, ir visa Rokų žemė pasidarė grąžintina. O tokios žemės skirstyti sklypais negalėjo.

Tada vėl klausimas Kaziui Starkevičiui, kaimynui per kelią: kodėl jis po 4 metų po šios išvados suformavimo pats pradėjo skirstyti sklypus toje žemėje, kurioje fiksuota, jog nebuvo suteikta niekam, išskyrus kad žmonės laukia susigrąžinimo?

Paaiškinsiu buvusiam ŽŪM ministrui: 1998 metais suteikinėti buvo galima tik ten, kur jie iki 1994 01 01 buvo suteikti. Ir tarkime, žemėtvarkininkas suvalgė dokumentus, bet liko kiti įrodymai.

O Kazio Starkevičiaus iniciatyva, yra operatyvinė pažyma, su 5 specialistų parašais, kad jokių asmeninio ūkio sklypų iš viso nėra.

Kai konservatoriai rėkia, kokia bloga nauja valdžia, atsakysiu ne tik savo, bet ir visų nukentėjusių nuo žemgrobių vardu: tokios vagių valdžios, kaip buvo iki šiol – turbūt niekada ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio istorijoje nebuvo.

Todėl Lietuvai geriau Karbauskis, Veryga, kuris jau pradeda atsigauti, Baškienė, bet ne šitie, kurie 26 metus vogė iš Lietuvos žmonių, o kai pamatė, kad nebelaimės rinkimų, norėjo paskelbti karą Rusijai.

Per karą būtų sukūrenę visus dokumentus, ir likę „šventi“.

Gal ir tuos kolchozo nelegalius namelius, kurie statyti be projektų, būtų pakūrę – juk karas, bombos krenta.

Visi mes suprantame.

Viganto Sližio kabinete irgi buvo gaisras, o Molotovas ar kažkokia „šaškė“ buvo įmesta teisiai į jo kontorą.

Kaimiečiai sakė, jog tiek pridirbo, jog bandė sukūrenti savo veiklos įrodymus.

Spaudai jis sakė „čia toks nepatenkintas žemės savinin kas, kuris kovoja dėl 5 hektarų“.

Laimė, mūsų visi dokumentai buvo tuo metu teisme, ir nesudegė. Juk būtų sakęs: nebeliko prašymo 1991 11 11 Nr.  4, kurį pareikšdama močiutė Elena Apanavičienė su visa žeme ir į bendrovę „Rokai“ įstojo, ir greičiausiai bendrovės sudėtyje pavasarį žemę ir atgavo.

Kokiu būdu ji po šitiek laiko tapo „laisva valstybine“ – čia ne tik protu neįmanoma suvokti.

Bet neįmanoma suvokti įžūlumo ir valstybės užvaldymo masto.

Kur jūs matėte, kad pats žmogus stumtųsi tvorą, ir pats apsimestų apylinkės taryba, išsirašytų sau „sprendimo išrašą“? Niekas niekada nesiaiškino, kas klastojo Rokų deputatų tarybos, kuri pagal Vyriausybės nutarimą iki 1994 11 15 buvo išformuota, protokolų IŠRAŠUS. Kas ir kodėl buvo pavogęs antspaudą, ar pasigaminęs to antspaudo  kopiją?

Beje, šios klastotės – nusikaltimas tęstinis, nes klastočių pagrindu Vigantas Sližys suteikinėjo nuosavybės teisę. Tęstiniams pažeidimams netaikoma senatis. Nes klastotas dokumentas sukūrė neegzistuojančias teises, kurios neturi juridinio pagrindimo, išskyrus – suklastotą popiergalį.

Protokolai saugomi archyve. Protokolų išrašai – pas Vigantą Sižį. Kas jis toks – klastotojų „archyvas“?

Iki šiandien teisėsauga netyrė Sližio, ir nesiaiškino, ar normalu, jog žemės tvarkymi specialistas užsiima savo turtų gausinimu, o ne tiesiogine veikla?

Nepatikėtumėte, pamatę Vigantą Sližį, kad jis milijonierius. Iki šiol vaikšto paprastu pilku megztuku, o dėl priedangos, kad niekas neįtartų, koks jis turtingas, į darbą eidavo pėsčiomis ir su labai senu lagaminėliu.

Klastotėse dalyvavusi Liucija Balnytė, kuri tvirtindavo kažkokių išrašų išrašus, ir kaip dokumentus nešdavo įteismą – tebedirba žemės tvarkymo skyriuje, Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Man atrodo, jog visi klyksmai dėl Gretų ir panašiai, ar Vytauto Landsbergio raginimas parduoti kuo greičiau žemę, susijęs su žemgrobyste.

Pabaigai – įdomybė.

Vigantas Sližys, minėjau, dalindavo žemę pats savo nuožiūra.

Mūsų kaime dėl kovų savanoriuose žemę buvo gavęs toks Vytautas Landsbergis, mūsų „patriarcho“ tėvas.

Visi iš istorijos žinome, jog jis kažkokį sklypą sukeitė su sklypu Kulautuvoje, kur pasistatė vilą, nes du sklypus gauti buvo draudžiama.

Iškelkime versiją, kad Vigantas Sližys kadangi žemę dalino bet kaip ir bet kam, kam tik norėjo, „grąžina“

apie 6 hektarus Vytautui Landsbergiui Rokų kaime, nes turi „įrodymus“ – Pajiesio dvaro 1922 metų parceliacijos planą.

Po to Vytautas Landsbergis, patyręs „tvartukų“ ir žemės skraidymo meistras, tą žemę, kurią iš tikrųjų jo tėvas iškeitęs seniausiai į Kulautuvos namų valdos sklypą, „perskraidina“ kur nors į Vilnių.

Po to ne tik 36 sklypus tokiam žemėtvarkininkui suteiksi.

Bet ir visą šimtą.

Kai Vytautas Landsbergis išleido dar nepilnametį savo anūkėlį už žemėtvarkos specialisto duktės Austėjos – kodėl niekas nesusimąstė, kam tai reikalinga?

Karbauskio vietoje ir visos jo frakcijos, įdomumo dėlei imčiausi Rokų apylinkės.

Ne tik dėl to, kad Rasos Ritos Plioplienės tvora remiasi į mano senelių Apanavičių dar 1960 metais sodintas slyvas, o kaimynas Bronius Laurinavičius palei tvorą įrengęs tikrą metalo laužyną – kad tik netyčia „kas nors nepastumtų tvoros“ – bet įdomu būtų – kodėl Kazys Starkevičius kažkokiu būdu save išskyrė iš viso kaimo? Ar jis turėjo iš viso teisę į žemę, jeigu 1935 metais Rokų kaime vyko varžytynės, ir jo bei kitų kaimynų Furmonavičių ūkiai buvo varžomi – nes Starkevičiai nugyveno turtą, ir nebegalėjo išmokėti valstybei paskolos?

Ar Vigantas Sližys sugrąžino ir „išskraidino“ žemę profesoriaus tėvui Vytautui Landsbergiui?

Kodėl Barštys atėmė žemę iš Marijonos Juškevičienės sesers Bendoraitienės ir įsirengė kažkokią auto aikštelę? Kodėl dingo Vytauto Balčiūno žemė, o Kulikauskų žemės byloje irgi buvo suklastota – tėvai paversti seneliais, ir netgi panaikintas Nepriklausomybės parkas, dėka šitos klastotės – nors yra visi Kulikauskų dokumentai?

Kodėl Marijona Juškevičienė dimisijos majoro Juškevičiaus žmona, tremtinė, „be teisės grįžti į Lietuvos Respubliką“ – nes karininko žmona – atgavo tik 9 hektarus iš turėtų 34?

Kodėl Furmonavičiai atgavo žemės dalį, nors Vyriausybės  žiniose buvo paskelbta, kad galutinės šio ūkio varžytynės 1940 07 22?

Kodėl Furmonavičiai dar per visą giminę gavo „asmeninių ūkių“ sklypų – ar dėl to, jog Liudas Furmonavičius – Vytauto Landsbergio bendražygis, ir apdovanotas valstybės apdovanojimu?

Žalieji valstiečiai, atėję kaip nauja gyventojų viltis, turėtų imtis būtent žemgrobysčių aferų.

O jeigu Rokų kaime yra profesoriaus Vytauto Landsbergio bent tvartuko vieno balkio smarvė – turi imtis atsakingos struktūros būtent Rokų kaimo.

Ir nebijoti  „vajei kaip mes čia vykdysime restituciją“.

Nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 23 str.

Kazys Starkevičius jeigu mano, jog jis Seimo narys, ir tas jį išskiria iš viso Rokų kaimo – jis labai klysta.

Kodėl Albertas Rinkevičius buvo paverstas savo paties tėvo anūku, ir neatgavo viso ūkio, o tik 1 hektarą kartu su pusseserėmis? Koks įstatymas leido manipuliuoti vienodais vardais ir versti pretendentus savo tėvų anūkais? Ką sau Sližys leido? O Kazys Starkevičius – ką, iš giminių pasakojimų neatsimena, kad Alberto Rinkevičiaus jokio senelio nebuvo, nes buvo miręs jau 1938  metais, ir žemės iš Panemunės kapinių valdyti negalėjo? Rinkevičių sodyba – tiesiai priešais Starkevičiaus sodybą.

Tiesa, ką jis prisimins, kai atmintis ten ilga, kur yra savi interesai…

Mano tėčiui profesoriui Romualdui Apanavičiui kaimynas, kurio tvora irgi remiasi į 1960 metų medžius, siūlė „atsiimti 5 hektarus ir daugiau neprašyti“.

O Kazys Starkevičius per Liudą Furmonavičių siūlęs „jungtis į bendrą ūkio masyvą“, tėvas atsakęs, jog jiems reikės statyti tiltą per jo žemę.

Matyt už šitą pajuokavimą mano tėvas neteko visos žemės.

 

Problema yra tame, jog mums mūsų akyse niekinama ir žeminama mūsų laisvė, Nepriklausomybė, ir mūsų savigarba.

Vytautas Landsbergis, pertekęs pinigais, netgi atsiėmęs kažkokį karališką ordiną Rumunijoje, yra vasario 16-osios diskreditacija, ir tų idealų, kuriais gyveno anų metų signatarai, išdavystė.

Žemgrobystės,  prisidengiant KGB, kitomis tarnybomis, pažintimis milicijoje – policijoje, visur sukaišiojus sau lojalius asmenis tiesiog šaukiasi teisingumo.

Manau, jog žalieji valstiečiai, atlaikę anūko ir jo kompanijos atakas, atsigavę imsis darbų.

Jeigu jie atėjo atstatyti valstybę, kuriai šiandien jau 99 metai, ir suvokia, kad nuosavybės teisės pripažinimas tik saujelei asmenų yra nusikalstamas, – tada žmonės palaikys tokią valdžią.

Sėkmės jai, ir su gimtadieniu, Lietuva, bei būkit prakeikti- žemgrobiai, vagys, plėšikai, ir tarnybiniai piktnaudžiautojai! Nes jus visus iš kapų keikia Lietuvos karininkai, partizanai, Laptevų jūrų kankiniai, kurie net neturi kapo.

Ne už tokią Lietuvą jie visi kovojo! Pamatę, kuo ji pavirtusi, žinau, ką visi tie patriotai darytų.

Turi būti atstatytas istorinis teisingumas. O istorinis teisingumas remiasi į nuosavybės teisę, o nuosavybė yra amžina, jos niekas negali nei atimti, nei panaikinti, nei PRITAIKYTI SENATĮ, „nuo sužinojimo“ – apie Sližio kartoninį projektą, supaišytą su pieštuku? O kaip tada ŽŪM komisijos išvada? Gal paimam tada žemę iš Starkevičiaus, jeigu jau visas kaimas jos neatgavo?

Daiktą galima pavogti, jėga tvoras pastumti, bet žemė lieka toje pačioje vietoje.

Nesvarbu, kad pats Vytautas Landsbergis Rokuose buvo vežiojamas su mėšlina Kazio Starkevičiaus brikele, kai filmavosi kažkokį reklaminį klipą, kaip jie abudu yra „arti žmogaus“ ir „arti kaimo“…

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3724:zemgrobiu-valdomai-lietuvai-99-metai&catid=47&Itemid=101

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s