Patvorio revoliucijos 5-osiose metinėse džiaugtasi prakištais rinkimais

Posted: May 17, 2017 in Uncategorized

klonis

Nuotr. Už Atlanto gyvenanti Neringa Venckienė turbūt nebūtų pritarusi šiandienos pasisakymams, kur buvo siūloma sušaudyti jos tėvus, o mergaitė, dėl kurios ji kovojo, vadinama “vėliava”, apie ją kalbama kaip apie mirusią. 

Kaip nuo 2010 metų gegužės mėnesio aktyviai Klonio gatvėje dalyvavęs asmuo, nuvykau į 5-ąsias vadinamojo Klonio šturmo metines į diedukų Kedžių kiemą.

Draugingų veidų – lygiai 5 ar šeši (gal 7): tai patys diedukai Kedžiai, Kedienės seserys, brolis, dukterėčia, kaimynė Olia. Taškas.

Visi kiti susisukę “politikieriai”, kurie vis tiek drįso nusišnekinėti apie dvasines vertybes.

Ypač patiko niekaip svorio nenumetanti matyt dvasinėmis vertybėmis gyva Evelina, kuri pernai metais labai aktyviai kovojo už tai, kad “Drąsos kelio” partija prakištų rinkimus: pati su savimi pasitarusi, koregavo rinkiminius sąrašus, pati sau pasirašė partijos įgaliojimą, ir važinėjo į teismus, įrodinėdama, jog būtina eiti su beviltišku sąrašu – pilnu visiškai nežinomų žmonių.

Teismas nebuvo toks žiaurus, ir pamatęs nuoširdžiąi Evelinos kovą už tiesą ir drąsą – drąsą prakišti rinkimus – tenkino tokią poziciją.

“Drąsos kelio” partija surinko net 0,27 proc balsų, į Seimą nepateko, o pradėjus dalinti dotacijų pinigus, pyrago gabalą sustabdė žalieji valstiečiai su liberalais.

Kalbėjo kažkoks neprisistatęs kunigas, ir jis labai džiaugėsi praloštais rinkimais, ir sakė, kad dar labiau apmažinus narių partijoje, reikėtų toliau panašiai kovoti.

Gaila, kad niekas nepaklausė, ar tai reikštų – surinkti 0,01 procentio?

Nes tokio antirekordo – 0,27 proc. nebuvo pasiekusi nė viena partija, net beviltiška socialistų partija ar dar beviltiškesnė Lietuvos liaudies partija surinkdavo atitinkamai 1 ir 2,2 proc.

Kalbėjo Birutė Dilpšienė. Ji pasakė, jog lenkiasi okupantams (laukiau dar griausmingo pritarimo iš visų pusių,. bet nesulaukiau; tačiau švilpimo irgi nebuvo).

Birutė Dilpšienė pasiūlė Prezidentei sušaudyti diedukus Kedžius jų kieme – tada neva visi suprastų viską.

“Atiminėjamas paskutinis namas”, graudenosi politikė.

Tačiau kodėl išpampusi partijos sekretorė – teisininkė nepadeda surašyti skundų, nerašo straipsnių dėl šio arešto? Bijo prarasti algas? Metams bėgant Evelina tik pampsta ir storėja, nes cituojant Joną Varkalą, jiems, etatiniams partiečiams, kuriems mergaitės kančia atnešė algas ir mokesčius Sodroje – tai “dvasinis penas”.

“Atlyginimus pasiėmė ir dingo”- džiaugėsi Jonas Varkala, nors norėjosi jo ir Evelinos paklausti, jeigu atlyginimus gavote, kai ko nedingstat?

Filmas taip ir nebuvo parodytas, nes matyt atėjo instrukcija iš “centro”, nerodyti, gal kokių nors interpretacijų į pusę minėjimo pradėję rintkis žmonės būtų supratę.

Šiaip jau atmosfera ne kokia: tie patys šlykštūs perkreipti snukeliai, tų pačių “kovotojų”, kurie buvo kažkokios agentūros numatyti klestėti, tačiau negavę nei vietų Seime, anei dotacijos, dabar piktesni už Stankūnaitę, kurią keikė kai kuriuose savo pasisakymuose.

Stankūnaitė bent per teismus piktumą lieja, tiesa, persekiojo žmones ir per prokuratūrą.

O ko jie čia pyksta? Kad bylinėtis nemoka?

Moka, juk jau Drąsos kelias buvo toks drąsus, kad kaip hidra kirto pati savo galvą per nesenus rinkimus, kur dvasinio peno vedami, neatrado nė 50 eurų savo kandidatams plakačiukams, o ką jau kalbėti apie 150 000 tiražu išleistą laikraštį, už kurio straipsnius nesumokėjo nė vieno sudilusio cento, ar rublio, žiūrint, kas finasnuoja ar finansavo šitą partiją.

P.S. Buvo dar kalbama daug kartų girdėtos frazės, jog tame vaike mergaitėje Deimantėje kažkas matė naujo sąjūdžio gimimą, ir panašiai, ir kitos nenormalios nesąmonės, pamiršo ir Drąsių Kedį užmuštą, ir kitus žuvusius,  kalbėta daug keistų ir jau atsibodusių frazių, o išpampusi partijos vadė Evelina graudeno visus, kad bylos tebekeliamos, ir žmonės persekiojami.Norėjosi jos paklausti – o kodėl jai vienintelei byla buvo pabaigta išteisinimu, kuo ji taip nusipelnusi sistemai? Bet susilaikiau, nusprendžiau pabūti stebėtoju, ypač kai buvo nusikliedėta, jog baisiai gerai, kad “Drąsos kelias” prieš pat rinkimus atsirinko gerai kandidatus – ir tai vedė į užtikrintą 0,27 proc. pergalę, ir kad ateinančiuose rinkimuose galima dar geriau atsirinkti ir dar geriau pasirodyti. Toliau turbūt jau komentarai nebereikalingi.

Tiesa, buvo atnaujintas anų “revoliucijos dienų” režimas, ir namas bei kiemas tiesiog okupuotas, tik jau diedukai nebe tie, jie nebeleido stumdyti jų, ir jautėsi savo namuose, todėl ir į namą buvo galima užeiti. Juk per “revoliuciją” “išrinktieji” kaip Jonas Varkala rirVitalijus Keršis nurodinėdavo, kam galima užeiti, kam negalima. Viskas stojasi į savo vietas, gal dėl to partijos paskutinėms dienoms, patiems susinaikinus iš vidaus, atėjus, taip partijai liūdna ir pikta.

Keista, kad griausmingose kalbose nebuvo iš viso kalbama apie patį  2012 05 17 privataus kiemo ir namo šturmą, apie supuvusią teismų ir antstolių sistemą ir apie iki šios dienos svaivaliaujančią antstolę Sonatą Vacekauskienė – nespėja žmonės į mane kreiptis , kad surašyčiau skundus dėl jos neteisėtų veiksmų..

“Mes čia susirinkome ne kalbas kažkokias skelti”, mekeno išmampusi sistemos vergė, – “bet pabendrauti susirinkome, tad bendraukime”, drebėdama, kad tik neprarastų savo šiltos vietos teismų administracijoje, kur dirba mediatore, vaidindama susigraudenusią, kalbėjo Evelina.

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s