Paslaptingas kauniečio E. Sabulio dingimas atskleidžia totalią policijos bejėgystę

Posted: May 21, 2017 in Uncategorized

Sabulis

Nuotr. Gegužės 16 d. Kaune išėjo iš namų ir negrįžo E. Sabulis, policijai per sunku susieti, su kuo tai gali būti susiję.

Nors su Ievos Strazdauskaitės dingimu labai savo bejėgiškumą populiarinusi Lietuvos policija aiškino, jog čia labai  unikalus, vienetinis ir nepasitaikantis dažnai nusikaltimas, dėl to sutelktos tokios pajėgos – žmonės mano kitaip.

Po pranešimais apie dingusį Egidijų Sabulį (dingo Kaune gegužės 16 d.) žmonės atvirai piktinosi Kauno ir  apskritai visos policijos bejėgyste, totaliu negebėjimu organizuoti darbą.

„Tai ką – dabar baisiau negu 1996-aisiais?“- piktinosi kauniečiai.

Priminsiu, jog Lietuvos policijos departamentas, ypač jo padalinys Kriminalinės policijos biuras, pasitelkę senus kadrus – tokius, kaip Alvydas Sadeckas (dalyvavo ne vienoje TV laidoje, kaip „gaujų žinovas“), nuolat išsijuosę gyrėsi, kaip jie sudorojo Daktarų „gaują“, ir visas kitas gaujas, kaip dabar „saugu ir ramu gyventi.“

Alvydui Sadeckui ir ko. yra atsakymas: Daktarų „gaujos“ sunaikinti neįmanoma, nes tai ne gauja, o giminė. Visą giminę išnaikinti norėti gali tik pasipūtęs idiotas – nes išnaikinti visą giminę yra genocidas, o jis draudžiamas tarptautinės humanitarinės teisės. Be to, buvę kriminalistai aiškiai nurodė, jog kai Daktarai buvo Kaune, nevyko susišaudymai. Neveltui piliečiai mini 1996-uosius: nuo tada pradėtas kalinti ir ištisai persekioti Henrikas Daktaras, 1996-ųjų vasarį buvo uždarytas į Lukiškių mirtininkų kamerą, o jo draugai- išžudyti, po to tuos nusikaltimus bandant užkrauti jam: neva iš kalėjimo buvo labai patogu organizuoti geriausio draugo Čiapo ir jo vairuotojo Varno nužudymą.

Henri

Pradedant Vilulos įvykiais, Daktarai tikrai yra fiziškai naikinami, nes toks juk ir policijos planas („suduoti smūgį gaujoms; sutriuškinti jas“ – tik neaišku, ar galima tokiais būdais triuškinti, kaip buvo ir yra daroma: kada Lietuvos baudžiamajame kodekse buvo įtvirtinta mirties bausmė be teismo, tiesiog sušaudant ir netiriant šių šaudymų?), ir apie tai policija ant kiekvieno kampo giriasi. Sutvarkyti gaują jie, taip išeina, laiko, kad tai yra tiesiog išžudyti – nes Vilulos įvykių, kai smogikai iššaudė ten buvusiuosius žmones – neištirti iki šiol, o apie nusikaltimą žinojęs ir galimai jį užsakęs Rimantas Ganusauskas po daugelio metų padarytas nukentėjusiu, atseit, nužudytas, o nužudė jį …Henrikas Daktaras. Šis „nusikaltimas“ sugalvotas 2008 metais, suėjus nužudymo senačiai (15 metų), ir „prikabintas“ Henrikui Daktarui, nors tų pačių metų spaudos puslapiuose galima rasti straipsnių, jog R. Ganusauskas saugomas automatčikų, gyvena Baltarusijoje, o, kaip tvirtina jo sūnus Elvis, jis ten 2010-aisiais ir mirė, ir yra palaidotas.

Jeigu koks nors įvykis susijęs su Daktarų žudymu – policija nieko netiria, net viešai pateikus galimą versiją, kaip, tarkime sportininko Morkevičiaus nužudymą siūlant tirti susiejant su Daktarų giminės jaunimo žudymu. Tyla iš to “rajono“, o pasakorius Dargis dar vieną pasakų knygą išleido.

Kai įvyksta paslaptingas dingimas, kurį policija aiškina „su niekuo nesusijęs, nes nebuvo turtuolis, nebuvo susijęs su nusikalstamu pasauliu“, tai už šito reikia užsikabinti, ir knistis giliau.

Jeigu nebuvo susijęs su nusikalstamu pasauliu – tai nereiškia, kas nusikalstamas pasaulis nebuvo susijęs su juo.

Policijos aiškinimas, jog žmogus būtinai pats asmeniškai turi būti susijęs, ir tada tai būtų priežastis – yra kliedesys, nes, tarkime, Daktarų giminės jaunimas nėra susijęs – bet juos visus iki vieno pastoviai bandoma įtraukti (o kas gi tokie valdo geneologinius medžius – taigi policija…), ir tai daro nebūtinai gaujos, o korumpuoti policininkai, kurie, kaip žinome, Šiauliuose kontroliavo narkotikų „verslą“, ir buvo suskūrę savo mafijinę struktūrą. Atsisakymas įsitraukti į narkotikų „verslą“ ir baigiasi paslaptingais dingimais: nes žmonėms su uniformomis būtina turėti „šeštus“, kurie prisiimtų jų „verslą“ ir jų daromus nusikaltimus, jeigu „prikerpamos uodegos“. Štai Henrikas Daktaras nesutiko prisiimti narkobiznio „šlovės“, – ir sėdi.

Vienas kaunietis tad ir rašo, jog kadangi dingo ne mergina, vežusi prekę, policija jo ir neieško.

Taigi, šiek tiek pažengęs interneto vartotojas ir šiek tiek skaitęs ne Dargio pasakas, kur jis nerašo Daktarų šeimos pavardžių, pastebės, jog dingusiojo sesers pavardė „Ganusauskienė“, ir tada iškils natūralus klausimas – ar ji nėra susijusi su Henriko Daktaro pusbrolių Ganusauskų gimine per vedybas.

Dingęs Egidijus Sabulis gyveno Vilijampolėje arba „Slabodkėje“ – kodėl policija iš karto atmeta versiją, kad su kažkuo galėjo konfliktuoti – ar  nepatogu atskleisti visuomenei, jog „Slabadiniai“ niekur nedingo, juk užaugo naujos kartos. Tai sugriautų Alvydo Sadecko visur tiražuojamą pasakojimą, kaip jis kovojo ir iškovojo – teko klausytis šito pasakojimo 2015 03 18 TV laidoje, ir kad kai jis kovojo, Henrikas vis tiek jo neklausė. Bet juk su Henriko Daktaro uždarymu viskas tik pablogėjo, nes niekas nebežino, kas yra autoritetas, ir pas ką pasiklausti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o jeigu tik kas nors iš Daktarų jaunimo pradeda užimti šią rolę – iš karto „nukepamas“. Todėl vyksta grobimai, žudymai, o policijai paliktas stebėtojo vaidmuo.

Paprasta užduotis policijai išsiaiškinti – nes tokia mintis, kad sąsajos su Daktarų jaunimu yra – greičiausiai į galvą neatėjo iš viso.

Ir tada bus aiškiau, kodėl „su niekuo nesusijęs žmogus“, tiesiog moters, turinčios mafijos pavardę (Ganusauskas, liudijo Kauno kriminalistai, turėjo savo atskirą grupuotę, ir vertėsi narkobizniu, pats vartojo narkotikus), brolis, dingo vidury baltos dienos.

Jeigu ji niekaip nesusijusi su Daktarų Ganusauskais – va tada policija gali kelti versiją, kad nusikaltėliai visiški idiotai.

O nieko neištyrus pareikšti kad čia “spontaninis nusikaltimas“, vėl, kaip Ievutės atveju nieko negrobiant (mašina buvo palikta priparkuota miške)  – neberimtai atrodo. Ievutės istorijoje Kriminalinės policijos biuras kategoriškai atsisakė atsakyti, ar Ievutė susijusi su Klaipėdos kriminalinės žvalgybos viršininku Ramūnu Strazdausku, prisidengdami „tyrimo paslaptimi“.

Turbūt vėl prisipirks naujų mašinų, ryšium, kad šio žmogaus ir nesuras, nes visiškai neieško, sesuo Eglė Ganusauskienė paskelbė facebooko paiešką, nes policija greičiausiai nejudina nė mažojo kojos pirštelio.

Sesers pagalbos šauksmas.

DINGO BROLIS! 2017 m gegužės 16d apie 18 val. iš namų (Lietuva, Kaunas, Vilijampolė) išvyko ir iki šiol negrįžo EGIDIJUS SABULIS. Išvykstant minėjo, kad vyks į Šiaulius. Buvo apsiavęs ryškius violetinius nike kedus, ant kaklo juodo gintaro rožancius, tamsios treninginės kelnės ir bliuzonas. Jei turite kokios informacijos ar matete kreipkites i sesę +37060199807. Prašau DALINKITĖS.

Šis pagalbos šauksmas išplatintas praėjus keletui dienų po Egidijaus Sabulio dingimo. Primename, jog kai dingo Ieva Strazdauskaitė, po 3 valandų nuo jos IŠVYKIMO, ir tą pačią dingimo minutę, kai telefonas buvo atjungtas, buvo pradėta paieška. Lietuvoje yra „tikrieji piliečiai“, kurių ieško su sraigtasparniais, ir yra „visi kiti“.

Kadangi policija rašo, kad įvyko grobimas, bet tuo pačiu pareiškia, kad šis žmogus su niekuo buvo nesusijęs, tai rodo, kad policija greičiausiai žino, kas nutiko.

Taip yra, nes nuolat žudomas Daktarų jaunimas su niekuo dažniausiai nesusijęs, tačiau daugelis jų po žeme, kai kurie jie turėjo visiškai kitas pavardes, kai kurie atsitraukė, nesutiko įstoti į tarptautines mafijines struktūras. Jų nebėra. O šitoje istorijoje galėjo užtekti vien sutampančių pavardžių. O gal čia nėra jokio sutapimo. Ne piliečiai, o policija privalo aiškintis: ir pradėti nuo šeimos geneologijos. Juk „miręs“ Rimantas Ganusauskas turėjo daugiau nei vieną žmoną, turėjo ne vieną vaiką, ir dar turėjo brolį, o gal ir pusbrolių. Be to, teko susidurti, jog Daktarų jaunimas, kai kurie iš jų, net nežino, kad jie iš garsios giminės, gyvena kartais be „kilmės“ dokumentų, jų gyvenime dedasi keisti įvykiai, jie viską „nurašo“ į Likimą, mistiką, sutapimus, o faktinė „mafijos galva“ tam jaunimui rėkia „jūs ne Daktarai“, o tas jaunimas pasimetęs, ir netgi nebežino, kuo tikėti.

Lietuvoje Daktarų giminė suklestėjo dar tarpukariu, o sovietmečiu buvo sukurta legenda apie „vagis“, šiais laikais Daktarai jau paversti žudikais. Galiausiai, juos pačius ėmė žudyti „nematoma ranka“, kartais labai įžūliai, vidury baltos dienos,- kaip, tarkime, buvo Airijoje vidury dienos sušaudytas Daktarų giminės atžala Želvys, prekiavęs… dėvėtais rūbais…(ne narkotikais: nes, būdamas sportininku, jais prekiauti atsisakė…todėl ir buvo sušaudytas). Dviem Želvio pusbroliams Bartkams nepasisekė irgi: buvo bandoma juos įtraukti į „kamuolinių“ gaują, įvyko susišaudymas, vienas Bartkus tais pačiais 2013 metais mirė, kitas liko invalido vežimėlyje. Visi išvardytieji yra iš Vaclovo Daktaro seserų atšakos – Vaclovo, kurio nepripažįsta „mafijos galva“ Jadvyga, nes Vaciuką augino giminaičiai Karpavičiai, gyvenę Kalpoko gatvėje.

Beje, nieko nesugebančiai tirti policijai „sufleruoju“ – iš Kalpoko gatvės dingusi senutė Marijona Balandienė – Karpavičių (Daktarų atšaka) kaimynė. Tai sklypai priešais, Karpavičių sklypo nebėra, nes namas buvo nugriautas, tačiau vietos gyventojai tiksliai parodo to buvusio sklypo ribas.

Dingusioji M. Balandienė žinojo Daktarų giminės istoriją, pažinojo Vaciuką, turbūt pažinojo jo mamą Janiną Daktarienę. Dingo pilname kamerų prekybos centre „Urmas“, policijai neįveikiama užduotis išsiaiškinti: su kuo susijęs M. Balandienės, dar visiškai šviesaus proto ir žinojusios Daktarų giminės paslaptis, dingimas, ir kaip tai pateikti visuomenei. Tam, kad visuomenė nesidomėtų, su kuo tai susiję, apšmeižta senolė, nurodyta, kad gėrė vaistus. Akylesnis pastebėjo, jog šiaip jau korumpuota komjaunimo tiesa įdėjo „nuorodą“ – tai Marijonos Balandienės nuotrauka su skrybėle, kauniečiai iš karto suprato, jog dingo „Kauno ponia“. Policijai tai suprasti per sunku. Policija vieną vienintelį kartą padarė išimtį, ir gelbėjo Daktarų jaunimą – kai buvo pagrobtas Enrikas Daktaras, ir išvežtas į mišką užmušimui, tada policijai kažkas pasidarė, viską metė ir šokę su keliasdešimt ekipažų, sustabdė nusikaltėlius, tik deja, jų nepagavo, ir vėliau dėl to teismas teisė visiškai nesusijusį žmogų Švinių. Tąkart Enrikas Daktaras buvo pagrobtas „chebrytės“, kuri privažiavo su 10 mašinų, miesto centre, nusikaltėliai jį apsvaigino, įgrūdo į bagažinę, o miške pradėjo užmušinėti, jis gindamasis užsidengė su ranka, kuri buvo sutrupinta, vėliau šitie nusikaltėliai, turintys tiesioginį ryšį su policijos ryšių sistemomis, išgirdo, kad pakelta Kauno rajono policija, paliko Enriką miškelyje, iš kur jis visas sudaužytas iki mėlynumo, iššliaužė ir iš degalinės išsikvietė pagalbą. Šių įžūlių nusikaltėlių, turinčių ryšį su policijos ryšių sistemomis, niekas neieškojo ir nepagavo, nors jie Enriką pagrobė Kaune Putvinskio gatvėje, kur pilna kamerų, ir buvo apie 100 liudytojų, nes veiksmas vyko prie kažkokio naktinio klubo ar baro. Nusikaltėliams komandą „fas“ davė“ centras“, išanalizavę, jog Enrikas ką tik susistumdė su „Šviniumi“, ir dėl to prokuroras Palaima iš karto turėjo ant ko „nurašyti“ Enriko „nužudymą“.Vėliau visaip spaudė Enriką liudyti ant žmogaus, kuris jo nei grobė, nei užmušinėjo, o į pretenziją, kodėl neieškomi tikrieji nusikaltėliai, su Garliavos istorijos, ar Ūso prigėrimu balutėje netyrimu susijęs prokuroras nieko taip ir nesugebėjo atsakyti.

Jūs pasidarykite išvadas, kas užsako tuos nusikaltėlius, ir kodėl jie prieina prie policijos ryšių sistemų, kodėl jie persigandę metė užmušinėjamą žmogų, kai išgirdo per racijas taip reikia suprasti, kad pakelta policija, blokuojami keliai.

Analizuojant Enriko Daktaro išgelbėjimą, kai Kauno rajono policija nemiegojo ir nelaukė, kol bus rastas šio verslininko lavonas, kyla klausimas, kodėl dabar dingus šiam jaunam vyrui, negalima lygiai taip pat operatyviai jo ieškoti, tuo labiau, kad iki šiol visuomenė pasipiktinusi Ievos Strazdauskaitės paieška, kai buvo sutelktos nenormalios pajėgos, o lavoną atkasant dalyvavo antiteroristinių pajėgų rinktinė „Aras“, nors kūno atkasimas – paprastas procesinis veiksmas.

Beje, Karpavičių (Daktarų atšaka) sklypo pakrašty naujakuriai prieš keletą metų atkasė po medžiu pakištą lavoną. Policija neiškėlė jokios bylos, nevykdė  jokio ikiteisminio tyrimo ir nesiaiškino, koks vyriškis apie 25 m. amžiaus apie 1986 metus buvo nužudytas ir pakištas po šiuo medžiu, tiesiai ant Karpavičių – kurie saugojo vieną iš Daktaro giminės atšakų – sklypo ribos.

Policijos neveikimas, kai visuomenė aiškiai mato, jog nusikaltimas padarytas, jis yra suplanuotas, nėra spontaniškas – piktina žmones, jeigu policijai rūpėtų įvaizdis, viešųjų ryšių skyrius skaitytų komentarus, ir matytų visuomenės nuotaikas. O ne siuntinėtų žurnalistams maldavimus „tik neviešinkite to, o dabar susilaikykite nuo rašymo“. Visuomenė turi žinoti tiesą. O Kaune tiesa tokia, kad policija nusikaltėliams galimai savo neveikimu pareiškusi, nesikišanti į vendetas, leido išsišaudyti (šiandien Kaune rasti 2 lavonai, vienas upėje, kitas Vilijampolėje), ir išsiaiškinti santykius pačiais žiauriaisiais būdais – mafijiniais. Kadangi Europos Sąjungos sienos atviros, nėra garantijos, jog čia iš viso veikia Lietuvos grupuotės, nes, tarkime Daktarų giminės atžalą Želvį 2013 metais sušaudė tarptautinė mafija: tačiau Lietuvos spauda beveik su džiaugsmu šią naujieną pranešė.

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s