Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-345

Posted: May 22, 2017 in Uncategorized

Image result for venckienė

Nuotr. Nors Neringa Venckienė niekur nesislapsto, gyvena JAV, tam, kad ją nuteistų, Seimas skubos tvarka taiso LR BPK – įtvirtins nuteisimą už akių, kai valstybė, kurioje asmuo yra, atsisako  susidoroti politiškai, kaip kad elgiasi JAV

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves <…>, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą teisinį procesą imperatyvus, 2011 m. balandžio 7 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnyje nurodyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi BPK nuostatos sudaro sąlygas vykti baudžiamajam procesui in absentia, t. y. teisti visus asmenis už visas nusikalstamas veikas. Vis dėlto praktikoje ne visais atvejais galima pritaikyti BPK 246 straipsnyje numatytą galimybę teisti asmenį už akių. Pagrindinė to priežastis – ydingos BPK nuostatos, reguliuojančios ikiteisminio tyrimo procesą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas užbaigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamoji byla perduodama teismui, kai prokuroras įsitikina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be šios numatytos taisyklės, BPK taip pat aiškiai įvardija ir tuos procesinius veiksmus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu atlikti yra būtina – pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariamasis turi būti apklaustas (BPK 188 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo akto nuorašas turi būti pasirašytinai įteiktas kaltinamajam (BPK 220 straipsnio 4 dalis) ir pan. Akivaizdu, kad tais atvejais, kai įtariamasis vengia teisingumo slėpdamasis nuo teisėsaugos užsienyje, užbaigti ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga perduoti teismui neįmanoma, nes nėra galimybių atlikti privalomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, reikalaujančius fizinio kontakto su įtariamuoju, ar užsienio valstybei, kurioje toks asmuo slepiasi, nebendradarbiaujant su Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Taip užkertamas kelias galimybei nuteisti asmenį už akių. Vis dėlto tokiais atvejais siekis įgyvendinti teisingumą negali atsidurti aklavietėje, ypač baudžiamosiose bylose, kuriose užsienyje pasislėpę asmenys įtariami dėl nusikaltimų, susijusių su didele padaryta žala tiek valstybei, tiek jos žmonėms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančias BPK nuostatas išimtiniais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai įtariamasis asmuo slepiasi užsienyje, vis dėlto galima atlikti „supaprastinta“ tvarka, o kai kurių (pavyzdžiui, įtariamojo apklausos) – visai neatlikti. Tačiau tokie atvejai yra pavieniai ir galimi tik esant šioms sąlygoms:

1) kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio valstybės pilietis;

2) toks asmuo įtariamas (kaltinamas) dėl nusikaltimo, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio (pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas, teroristiniai nusikaltimai, nusikaltimai aplinkai ir kt.) pagrindais;

3) jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais jis negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai.

Šios teisinio reguliavimo nuostatos užkerta kelią ikiteisminio tyrimo vilkinimui ir leidžia baudžiamąją bylą perduoti teismui tais atvejais, kai asmuo vengia baudžiamosios atsakomybės slapstydamasis užsienyje. Tačiau šių nuostatų taikymas yra ribotas. Jos taikomos tik tada, kai įtariamas (kaltinamas) asmuo yra užsienio valstybės pilietis, įtariamas (kaltinamas) tarptautinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, ir kuris negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai. BPK nuostatos, reglamentuojančios tam tikras išimtis ikiteisminiame tyrime, nėra taikomos tais atvejais, kai, pavyzdžiui, užsienio valstybėje nuo teisėsaugos slapstosi asmenys, padarę nusikalstamas veikas nepatenkančias į BK 7 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią sėkmingam baudžiamajam persekiojimui, kai tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos piliečiai yra įtariami kitų nusikalstamų veikų (galimai net pavojingesnių, nei numatytos BK 7 straipsnyje) padarymu (pavyzdžiui, didelės vertės turto pasisavinimu ar iššvaistymu, stambaus masto mokestiniu sukčiavimu, kitomis finansinėmis machinacijomis, kai grobiamos milijoninės valstybės lėšos ir pan.), dėl kurių didelę žalą patiria tiek valstybė, tiek jos žmonės. Ikiteisminį tyrimą reguliuojančios nuostatos, kurių taikymas praktikoje priklauso nuo tokių kriterijų kaip asmens pilietybė ar padarytos nusikalstamos veikos rūšis, yra ne tik diskriminacinio pobūdžio, bet taip pat sudaro prielaidas vilkinti ikiteisminio tyrimo procesą, užkerta kelią siekti teisingumo ir nuteisti asmenis už akių, ypač dėl nusikaltimų, darančių didžiausią žalą valstybei ar jos žmonėms, sudarant jiems visas sąlygas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs dėl baudžiamojo proceso in absentia. Bendrieji principai, taikomi priimant sprendimus, kai teisiamasis procese nedalyvauja, apibendrinti tokios bylose kaip Sejdovic prieš Italiją, Haralampiev prieš Bulgariją, Idalov prieš Rusiją, Colloza prieš Italiją ir kt. EŽTT savo praktikoje nurodo, kad „nors kaltinamajam nedalyvaujant vykstantis procesas savaime neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsniui (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), vis dėlto tada, kai in absentia nuteistas asmuo vėliau negali prašyti, kad jį išklausęs teismas iš naujo priimtų sprendimą dėl faktinio ir teisinio kaltinimo pagrįstumo, yra atsisakymas vykdyti teisingumą, jei nenustatyta, kad jis atsisakė savo teisės dalyvauti teismo posėdyje ir gintis <…> arba kad jis siekė išvengti teisingumo“. Vadovaujantis EŽTT doktrina, nuosprendis in absentia laikomas teisėtu, jeigu byloje yra aiškus dokumentas, patvirtinantis asmens atsisakymą dalyvauti bylos nagrinėjime, arba patvirtinantis asmens ketinimą išvengti teisingumo – kad slėpdamasis asmuo pagrįstai galėjo numatyti tokio savo elgesio pasekmes (Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją, Jones prieš Jungtinę Karalystę). EŽTT pripažįsta, kad, kai to reikalauja bylos aplinkybės, teisės asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime įgyvendinimas turi būti suderintas su viešu interesu ir, visų pirma, teisingumo interesu, išlaikant „pagrįstą balansą“. Tokiais pripažįstami atvejai, kai negalimumas teisti in absentia paralyžiuotų baudžiamojo proceso eigą – būtų netenkama įrodymų, sueitų senaties terminai, būtų užkirstas kelias įvykdyti teisingumą per se (Sanader prieš Kroatiją, Colloza prieš Italiją). EŽTT Colloza prieš Italiją byloje, pripažinęs, jog teisė dalyvauti teisme yra Konvencijos garantuojama teisė, taip pat pripažino, kad ji neabsoliuti. Kaip minėta, teisę į teisingą bylos nagrinėjimo principą tiesiogiai įtvirtina Konvencijos 6 straipsnis, kuriame nustatyta kiekvieno asmens teisė, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nurodydamas šios nuostatos reikšmę, EŽTT savo jurisprudencijoje yra išsakęs poziciją, jog, atsižvelgiant į išskirtinę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą svarbą demokratinei visuomenei, siauras šio straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisės į teisingą procesą tikslų.

Atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo. Jos preambulės 39 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai valstybės narės numato galimybę nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau sąlygos priimti sprendimą konkrečiam įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant netenkinamos, nes, nepaisant deramų pastangų, negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos, pavyzdžiui, kai asmuo pabėgo ar pasislėpė nuo teismo, vis dėlto turėtų būti įmanoma priimti sprendimą įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant ir tą sprendimą vykdyti.

Kiekvienos valstybės teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai reikia teisti asmenis šiems nedalyvaujant teismo posėdyje. Procesas in absentia – visuotinai pripažįstamas problemos, kai asmuo slepiasi nuo teisingumo, sprendimo būdas. Nors iš esmės visose valstybėse baudžiamasis procesas in absentia numatytas, jo taikymo apimtys ir sąlygos skiriasi priklausomai nuo skirtingų teisinių tradicijų valstybėse ir baudžiamojo proceso taisyklių. Vienose valstybėse (pavyzdžiui, Vengrijoje, Čekijoje) šis institutas taikomas gana plačiai, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek nagrinėjimo teisme metu, kitose (pavyzdžiui, Austrijoje, Portugalijoje) – labiau išimtiniais atvejais. Paminėtinos ir tos šalys (pavyzdžiui, Latvija, Estija, Prancūzija, Vokietija), kurių įstatymai įtvirtina galimybę teisti asmenį už akių ir nustato tam tikrus kriterijus, kada tokia procedūra gali būti taikoma (pavyzdžiui, bausmių, gresiančių už padarytą nusikalstamą veiką, dydžiai; informacija, jog asmuo yra kitos valstybės teritorijoje ir pan.). Kaip minėta, gana plačiai procesas in absentia taikomas Vengrijoje. Pagal šios šalies įstatymus, tam tikri procesiniai veiksmai (pavyzdžiui, įtariamojo apklausa) gali būti neatliekami, kai priemonės surasti įtariamąjį buvo nesėkmingos, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis pabėgo ir pasislėpė nuo tyrimo institucijos ar prokuroro, t. y. kai įtariamojo nedalyvavimas procese yra jo paties kaltė, kai išduotas arešto orderis neduoda rezultatų arba prašymas dėl ekstradicijos atmetamas ir pan. Procesas in absentia Vengrijoje gali būti vykdomas dėl bet kokio nusikaltimo, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė. Čekijos, kaip ir Vengrijos, baudžiamieji įstatymai procesą in absentia leidžia tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tai, kad asmuo nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nėra kliūtis baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Procesas in absentia gali būti vykdomas asmenų, kurie vengia baudžiamojo proceso būdami užsienyje ar besislapstydami, atžvilgiu. Tokio proceso leistinumas nesiejamas su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, jis gali vykti dėl bet kokio pobūdžio nusikalstamos veikos.

BPK nuostatos turi užtikrinti galimybę imtis visų įmanomų baudžiamojo persekiojimo priemonių tam, kad visų užsienyje besislapstančių asmenų padarytos nusikalstamos veikos, kurios daro didelę žalą valstybei ir jos žmonėms, būtų išaiškintos, o kalti asmenys nuteisti už akių. Tik taip bus užkirstas kelias nuo teisėsaugos užsienyje besislapstantiems asmenims išvengti teisingumo.

Atsižvelgiant į tai, teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybes teisėsaugai sėkmingai vykdyti visų asmenų, besislepiančių nuo teisėsaugos užsienyje, baudžiamąjį persekiojimą, kai jie įtariami ne tik dėl nusikaltimų, numatytų BK 7 straipsnio ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindais, bet ir dėl kitų nusikaltimų, dėl kurių valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos BPK nuostatos dėl įtariamojo informavimo apie liudytojo apklausos vietą ir laiką, skiriamą ekspertizę, veikos faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo keitimą – užsienyje besislapstantis asmuo apie tai informuojamas per centrines susižinojimo įstaigas užsienio valstybėje. Be to, teikiamomis BPK pataisomis siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai baudžiamasis procesas vyksta in absentia, kaltinamojo gynėjai galėtų paduoti apeliacinį ar kasacinį skundus nepaisydami kaltinamojo valios. Siūlomi BPK pakeitimai užkirs kelią baudžiamojo proceso vilkinimui, kai dėl užsienyje besislapstančių asmenų neįmanoma užbaigti ikiteisminių tyrimų ir bylų su visa medžiaga perduoti teismui.

http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15933&p_d=173193

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s