Kasacinis teismas pasisako dėl gyvenamųjų būstų Tatjanos Balandienės byloje dar 2002 11 18

Posted: May 26, 2017 in Uncategorized

Poderiene

Nuotr. Kauno m. apyl teismo teisėja Poderienė ištaisė savo pačios 2010 metų nutartį, todėl Tatjana Balandienė 2017 04 21 prarado būstą, apie kurį šioje nutartyje kalba Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Civilinė byla Nr. 3K-3-1364/2002 m.

Bylų kategorija 25.8.2; 45.9.1;

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2002 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Žeimio (kolegijos pirmininko), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Tatjanos Balandienės ir Rakelės Braželienės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viktorijos Klingienės ieškinį atsakovėms Tatjanai Balandienei, Rakelei Braželienei, tretiesiems asmenims Kauno miesto valdybai, SĮ “Santakos butų ūkis” dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 1179-v jai atstatytos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį Kaune, Sopranų g. 3, jį grąžinant natūra. Jos vardu atlikta pastato teisinė registracija. Kauno miesto valdybos sprendimais jai iki šiol grąžinamos natūra atlaisvinamos name patalpos ir jų dalys. Dalis pastato patalpų grąžinta, tačiau pusrūsyje esančių butų Nr. 1 ir Nr. 2 dalys (plane pažymėtų indeksais I-7 ir I-1) negrąžintos, nes jomis neteisėtai naudojasi atsakovės. Jos savavališkai užėmė šias gyvenamąsias patalpas ir naudojasi jomis kaip sandėliukais.

Ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovių neteisėto valdymo gyvenamąsias patalpas, esančias Kaune, Sopranų g. 3, pažymėtas indeksais I-7, I-1 ir iškeldinti jas iš šių patalpų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpomis atsakovės naudojasi neteisėtai, tuo pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises. Ieškovei yra atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį Kaune, Sopranų g. 3 ir jos vardu atlikta viso pastato teisinė registracija. Ginčo patalpos I-7 ir I-1 inventorizuotos kaip gyvenamosios patalpos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų ginčijusios potvarkį ar vėlesnius sprendimus, kuriais ieškovei atstatyta nuosavybės teisė ir natūra grąžinamos patalpos. Atsakovė T. Balandienė bute Nr. 6 apsigyveno gyvenamųjų patalpų apsikeitimo pagrindu, o atsakovė R.Braželienė – suteikus jos šeimai butą Nr. 8 vykdomojo komiteto sprendimu. Butų suteikimo bei apsikeitimo dokumentuose ginčo patalpos nėra nurodytos. Nelaikytinas įrodymu Kauno miesto Lenino rajono DŽDT Vykdomojo komiteto 1973 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 344, kuriuo Sopranų g. 3-1 panaikintas gyvenamąsias plotas, o gyventojams leista įsirengti sandėliukus, nes nėra duomenų, kad tai liečia ginčo patalpas. Atsakovės neįrodė, jog ginčo patalpomis naudojasi teisėtai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių apeliacinį skundą, 2002 m. balandžio 4 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvacija.

Kasaciniu skundu atsakovės prašė panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti nutartį, kuria ieškinį atmesti. Kasatorės nurodė šiuos argumentus:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė galiojusio Civilinio kodekso 142, 153 straipsnius, pažeidė CPK 57, 65 straipsnius.

Teismai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Naudojimasis ginčo patalpomis yra susiklostęs nuo 1973 metų ir šios patalpos buvo laikomas atsakovių butų priklausiniais. Tuo metu butų nuomos sutartyse nebuvo įrašomi rūsio plotai, o rūsius skirstydavo Butų ūkio tarnyba žodžiu. Kauno miesto valdyba 25 metus nekeldino jų iš šių patalpų ir tvirtino, kad patalpos yra gyventojų sandėliai. Nei pagal Kauno miesto valdybos 2000 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 418, nei pagal 2001 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 635 ginčo patalpos ieškovei natūra negrąžintos, jų teisinė registracija ieškovės vardu neatlikta.

Pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 21 straipsnio 4 dalį panaikintos atsakovių garantijos, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkių, gyvenančių buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose. Pagal įstatymą gyvenamieji namai, jų dalys, butai gražinami natūra, jeigu jie yra tušti. Namas, pažeidžiant šią tvarką, ieškovei grąžintas su gyventojais. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą gyvenamasis namas Sopranų g. 3 turi būti priskiriamas prie visuomenės reikmėms paimamų namų, kuriame gyventojai turėtų teisę privatizuoti butus ir jų priklausinius ( rūsius).

Apie Kauno miesto valdybos 2000 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 418 atsakovės sužinojo tik priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme. Teismas neišaiškino joms jų teises ginčyti šį valdybos sprendimą, tuo pažeidė CPK 15 straipsnį.

Teismas nepasiūlė atsakovėms pateikti papildomų įrodymų, nors jos ir nurodė, kad yra liudytojai, kurie patvirtintų faktą, jog butų ūkio tarnybos darbuotojai žodine tvarka liepė atsakovėms naudotis ginčo patalpomis, kaip sandėliais.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, o skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Teismai tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Kasacinio skundo argumentai dėl Civilinio kodekso 142, 153 straipsnių pažeidimo pagrįsti. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Prie tokių pažeidimų yra priskirtinas neteisėtas naudojimasis svetimu turtu. Ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas. Asmuo, kuriam yra atstatomos nuosavybės teisės į turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą, tampa nekilnojamojo turto savininku po to, kai yra užbaigtas jo nuosavybės teisių atkūrimas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei buvusiojo savininko nuosavybės teisės yra atkuriamos turtą sugrąžinant natūra, tai asmuo gali ginti savo, kaip savininko, pažeistas teises dėl neteisėto naudojimosi daiktu nuo tada, kai asmeniui yra atkurta nuosavybės teisė ir natūra turtas sugrąžintas. Vien sprendimo priėmimas nesukuria pagrindo reikalauti nutraukti naudojimąsi daiktu, kuris yra prasidėjęs iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Byloje nustatyta, kad atsakovės patalpomis kaip sandėliais naudojasi nuo 1974 metų, jų naudojimosi teisė nebuvo ginčijama. Kauno m. valdybos 1992 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 1179-v nuspręsta atstatyti jai nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, natūra grąžinti laisvas gyvenamąsias patalpas, o kitas gyvenamojo namo patalpas grąžinti po to, kai gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas. Ginčo patalpos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje nėra užfiksuotos kaip ieškovei natūra grąžintos patalpos. Tai sako, kad ieškovei patalpos natūra nėra grąžintos, vadinasi potvarkis dėl nuosavybės grąžinimo yra ne visiškai įgyvendintas. Tai riboja ieškovės galimybes naudotis teisinės gynybos priemonėmis, nes ji negali remtis tuo, kad yra visateisė grąžinto turto savininkė. Teismas netaikė Civilinio kodekso 142 straipsnio nuostatų, todėl šią materialinę normą pažeidė.

Teismai, darydami išvadą, kad atsakovės neįrodė, jog patalpomis naudojasi teisėtai, netaikė Civilinio kodekso 153 straipsnio. Pastato rūsyje esančios ginčo patalpos ilgus metus atsakovių yra naudojamos buitinėms reikmėms kaip sandėliukai. Daikto priklausiniu yra laikomi objektai, kurie yra bendra ūkine paskirtimi su daiktu susiję ir skirti jam tarnauti. Faktinės aplinkybės rodo, kad pastato rūsyje esančios ginčo patalpos buvo naudojamos kaip gyvenamosios, o vėliau paverstos negyvenamosiomis, nors nepriimti sprendimai dėl jų teisinio statuso pakeitimo. Bylos nagrinėjime dalyvavę savivaldybės pareigūnai patvirtino, kad patalpos buvo suteiktos naudotis gyventojams kaip pagalbinės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad namo rūsyje esančios patalpos, kurios iš pradžių buvo naudojamos kaip gyvenamosios, bet palaisvintos ir su nuomotojo žinia namo gyventojų pradėtos naudoti kaip sandėliukai, nepakeitus jų teisinio statuso, gali būti vertinamos kaip gyvenamųjų patalpų priklausiniai pagal Civilinio kodekso 153 straipsnį. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos sutarties dalykas. Suteikiant ginčo gyvenamąjį plotą atsakovėms galiojo Butų kodeksas, todėl pagal jo nuostatas sprendžiama, ar sutartyje būtinai turėjo būti nurodomos visos gyventojui skirtos naudoti patalpos. Pagal Butų kodekso 52 straipsnį turi būti nurodomas gyvenamasis plotas, kadangi šios sutarties dalyku yra izoliuotos skirtos gyventi patalpos.

Kai rūsyje esančios patalpos gyventojams yra suteikiamos naudotis kaip sandėliukai, tuo metu, kai gyventojams butai jau yra suteikti, teisiškai tai kvalifikuotina ne kaip gyvenamojo ploto suteikimas, o kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutarties papildymas susitarimu dėl turto (negyvenamosios patalpos) nuomos. Šis susitarimas turi būti sudarytas raštu, tačiau rašytinės sutarties nebuvimas nedaro jo negaliojančiu (1964 m. Civilinio kodekso 43 ir 58 straipsniai). Dėl to atmestini teismų argumentai, kad dokumentuose apie butų suteikimą atsakovėms nenurodytos rūsio patalpos ir kad jos neįrodė savo veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pažeidė materialines teisės normas, tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso 3542 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Atsakovėms priteistinos teismo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 112 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 370 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Viktorijos Klingienės atsakovei Tatjanai Balandienei 138,88 Lt, o atsakovei Rakelei Braželienei 71,84 Lt teismo išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai   Pranas Žeimys

Janina Januškienė

Algis Norkūnas

GM

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s