NESTOK Į VDU: Doc. L. Anglickienė prisipažino nemokanti skaityti

Posted: June 15, 2017 in Uncategorized

Image result for anglickienė

Nuotr. Kultūrų tyrimų katedros, kurioje nagrinėjami Japonijos miškų santykiai, bei Rusijos, Vokietijos vadovų vaidmuo karikatūrose, taip pat Lenkijos katalikų ir netgi rusų (nors katedrą puola rusai!) laidotuvės, vadovė doc. L. Anglickienė priėmė 2017 06 12 nutarimą, kuriame bendru balsavimu nuspręsta, jog visa katedra nemoka skaityti. NESTOK Į VDU. 

JUNGTINIAM ETNOLOGIJOS KRYPTIES DOKTORANTŪROS (GYNIMO) KOMITETUI (KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS, VDU, LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA)

Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos krypties doktorantūros (2008-2016 08 25) disertantė – kandidatė į mokslo daktarus Kristina Sulikienė

ATSAKYMAS Į KULTŪRŲ STUDIJŲ KATEDROS „PROTOKOLO IŠRAŠĄ 2017 06 12“, KURIAME NURODYTA, JOG VISA KATEDRA NUBALSUOJA, JOG NEMOKA SKAITYTI. (DISERTACIJA GALUTINAI PATEIKTA 2017 04 29, VERTINIMO – IKI ŠIOL NĖRA).

2017 06 15

Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedra – taigi, „Institucija vertinanti doktoranto parašytos disertacijos atitikimą reikalavimams, IR TEIKIANTI IŠVADĄ KOMITETUI DĖL GYNIMO“ nuo 2017 04 29 nesugebėjo vykdyti šio Etnologijos Reglamento 22.6 punkto pagal senąją tvarką, o kokia nauja – nežinau, tik vakar sužinojau iš vienos profesorės, jog yra dar nauja ir palengvinta tvarka, kurioje net nebėra gynimo procedūros.

2017 06 12 buvo surašytas „Protokolo išrašas“, ir man atsiųstas 2017 06 14. Jame nurodyta, ir vieningai balsavimu pritarta, jog neįmanoma suvokti, ar 2016 12 15 ir 2 017 04 29 disertacijos  „Paribio kultūra civilizacijų sankirtoje: Lietuvos ir Balkanų atvejai“ kuo nors skiriasi.

Nors pirmiausia „nustatyta“, jog visa katedra nesugeba to įvertinti, po to seka išvada, jog „nebuvo atsižvelgta į recenzentų reikalavimus“.

Pirmiausia baigiau filosofijos studijas, ir pasakysiu, jog profesorius Plečkaitis už tokius „contradictio ad absurdum“ rašydavo 1.

  1. Buvo reikalaujama patrumpinti disertaciją. Kadangi Kultūrų tyrimų katedra dabar jau balsuodama ir pasirašydama prisipažino turinti DISLEKCIJĄ, vadinasi, už nemokančius skaityti vis tik turiu savo darbą skaityti ir vertinti pati. Pasiėmusi savo pačios darbą, kurį už Katedrą privalau vertinti, nes ten neatsiranda mokančio skaityti, matau – 2016 12 15 išsiųstas variantas turi 284 puslapius, o 2017 04 29 – 262 puslapius. Tai prieštarauja tariamai „nemokančių skaityti“ „išvadai“, jog „visiškai neatsižvelgta į recenzentų siūlymus“. Nes darbas sutrumpintas 22 lapais. Be to, naujajame variante pridėta priedų – nuotraukų, kurios padidina darbo vertę. Kultūrų tyrimų katedra nemato „jokio skirtumo“ tarp šių variantų – negeba analizuoti medžiagos, sisteminti.
  2. Recenzentė Senvaitytė nurodė pačiame savo recenzijos gale, jog „net jeigu viskas bus pataisyta, bus negalima gintis, nes yra tik 1 straipsnis“ – ir nurodė tik Lietuvoje recenzuotą straipsnį tęstiniame leidinyje „Žydų kultūros tyrinėjimai: kasdienybės pasaulis“ (2013 m.) Šį straipsnį kažkodėl pripažįsta – bet jis yra menkesnės vertės, negu kiti du. Tačiau Senvaitytė „nepastebėjo“ užsienio mokslo bazėse (index Copernicus) recenzuojamų straipsnių – tai Šiauliuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje pranešimo pagrindu „Vardai kultūroje“ atlikto mokslinio ir 2 ekspertų recenzuoto, o vėliau ir Lituaniastica bazės recezentų recenzuoto straipsnio „Totorių kilmės kunigaikščių vardai“, kuris atspausdintas dar 2009 metais, ir apie kurį nežinoti atseit nemokanti skaityti katedra negalėjo, nes jis buvo pateiktas 2009 metų atestacijos metu, ir dargi už jį stipendiją mokėjo Lietuvos mokslo taryba (LMT stipendiją man mokėjo nuo pirmojo kurso iki paskutinio už labai gerus mokslinius rezultatus), jis sudaro disertacijos dalį, yra disertacijos integrali dalis skyriuje „Islamas Lietuvoje“.

Antrojo straipsnio Senvaitytė „nematė“, (Emiro Kusturicos filmų karnavalas, 2011, „Tradicija ir dabartis“, Klaipėdos universitetas, sudarė ir recenzavo vienas iš komiteto narių – prof. Sliužinskas; Index Copernicus), nes jis irgi yra tiek integrali disertacijos dalis, tiek atitinka netgi tarptautinius reikalavimus. Kadangi Senvaitytė nebuvo susipažinusi su mano straipsniais, kurie yra bendrojoje VDU Bibliotekos sistemoje tiek prie mano pavardės, tiek visi straipsniai egzistuoja skanavimo pavidalu, dar kartą, (kaip kad tekę dirbti su adaptuotais, žemo intelekto mokiniais kaimo mokykloje) įskenavau šiuos straipsnius, ir 2017 04 29 siųsdama disertaciją, atsiunčiau ir juos ANT ATSKIRO LAPO.

Nemokantieji tariamai skaityti manęs reikalauja „viską rašyti ant atskiro lapo“, nes sužymėjus (darbo su adaptuotais mokiniais metodika) tekste (kas atsilikusio intelekto mokiniui jau būtų suprantama) – irgi nesuvokiama (pažymėta tekste, kur yra minėti straipsniai inkorporuoti, todėl jie yra ne tik „iš disertacijos temos“, bet jie yra „iš disertacijos“.)

  1. Senvaitytė dar nurodė, jog yra labai gaila, kad doktorantė neištyrė Balkanų, tik filmus. Todėl tekste buvo pažymėtos vietos specialiai Senvaitytei, iš kurių matosi, jog buvo ištirta Balkanų gyvensena (tyrinėjimo rezulttai pristatyti 2011 metų straipsnyje „Emiro Kusturcijos filmų karnavalas“, kurio Senvaitytė iki šiol praėjus net 6 metams n eskaitė, o tekste nerado, nes irgi teksto taip išeina neskaitė), o kad Senvaitytė (kuri, pagal protokolą išeina, irgi nemoka skaityti) patikėtų, tai, kaip dirbant su adaptuotais mokiniais, buvo pridėta vaizdinė medžiaga (NUOTRAUKOS)– su detaliais aprašais, nes, gyvenanti savo susikurtoje iliuzijoje, Senvaitytė net matydama kelionių Balkanus nuotraukas, galėjo nepatikėti – kaip būna su žmonėmis, turinčiais manijas, ir fantazmus. Taigi, trūkumas „kodėl neištirta Balkanų gyvensena, tik filmai“ taipogi buvo pašalintas – ne tik ant ATSKIRO LAPO suskenavus medžiagą su detaliais aprašymais, bet ir pažymėjus tekste konkrečias vietas Senvaitytei, kuri turi skaitymo sunkumų.
  2. Dar buvo Senvaitytės nurodyta pastaba „yra daug stiliaus gramatikos ir kitokių klaidų“. Po skenavimo mėnesio, (o vasarį susirašinėdama bandžiau suvokti, ką Senvaitytė parašė – nes nesupratau: ar žmogus atsiprašant, d**nas, ar išsidirbinėja, po to, kai suvokiau, jog ji šventai tiki tuo ką parašė, ir priėmiau sprendimą suskenuoti medžiagą, nes reikia tokiems žmonėms baksnoti į veidą) toliau sekė „visokių klaidų“ taisymas. Buvo iš esmės peržiūrėta visa disertacija, ir pataisytos visos klaidos. Kadangi Katedra nubalsavo, jog nemoka skaityti, deja, šitoje vietoje aš bejėgė, nes reikia žymėti visą tekstą (žymėti prie kiekvieno žodžio, „nėra klaidų“,- tačiau tai Sizifo darbas, ir niekur nereglamentuotas – jog reikia žymėti
    „ne klaidas“, nes redakciniame darbe žymimos KLAIDOS, o kur nėra klaidų – PALIEKAMA TAIP KAIP YRA), tiesiog tada šiuo punktu ir nurodau – Senvaitytės nurodyta pastaba „visame tekste yra klaidų“, jos korekcija – atlikta – visame tekste jos ištaisytos, jeigu Senvaitytė mano kitaip, ji turi perskaityti pagaliau darbą, bandyti kovoti su dislekcija, ir tada žymėti jeigu yra klaidų, ir įrodinėti priešingai. Tačiau kas nedirba, tas nedaro klaidų – net Griškaus gynimo metu paskutiniame variante gramatikos klaidelių buvo. Kaip minėjau „atskirame lape“, jog gali pasitaikyti viena ar kita klaida – tačiau net į gynimus leidžiama, esant tokiai situacijai. Aš nesu kanonizuota būtybė, kad man būtų keliami reikalavimai, nedaryti nei vienos kablelio klaidos.

Todėl sakymas „protokolo išraše“ jog „visiškai niekas nepataisyta“ yra liguistas fantazmas, galimai kliedesys, nesugebančių skaityti asmenų prisigalvojimas – nes visiškai neaišku, kaip buvo padaryta tokia išvada.

  1. Senvaitytė siūlė „perrašyti visą darbą pagal temą“, o aš remdamasi garsiausios Arklio tyrinėtojos Šukytės metodika, siūlau „perrašyti pavadinimą pagal darbą“, kaip darė ne tik ji, apsižiūrėjusi, jog arklio kultūroje neištyrinėjo, tik sėdėdama namie ir tai tautosakoje – bet ir kiti doktorantai – Savickaitė, apsimetusi, jog tyrinės studentų papročius, galiausiai ištyrė „Magiją kaip universalią patirtį“. Jai niekas nesiūlė „perrašyti viso disertacijos teksto“, o priėmė nutarimą pakeisti pavadinimą. Pirmame puslapyje (Viršelyje) detaliai išaiškinta, kokia buvo tema stojant, kaip ją liepta susitrumpinti, ir jog Vaicekauskas ir Senvaitytė nuo seno buvo mokslinė, akademinė pora, ir buvo kaip žaidėjų dvejetas. Todėl visiškai nestebina jų susižaidimas. Tačiau mūsų tikslas – 3-iosios pakopos baigimas, o ne Senvaitytės ir Vaicekausko santykiai. Nors katedra nemoka skaityti, ir tą nutarė bendru balsavimu, manau, jog net 6 klasės mokinys gali įsigilingi, jog aš, remdamasi ankstesne praktika, siūliau atitaisyti disertacijos pavadinimą, o ne šokinėti pagal impulsyviosios Senvaitytės „dūdelę“ ir „perrašyti visą darbą“, nors 2016 08 25 atestacijoje jis pripažintas išbaigtu. Gaila, kad Senvaitytė toje atestacijoje nedalyvavo, ir nieko apie šio darbo išbaigtumą negirdėjo.
  2. Dar toks S04 mokslų atstovas (galėjo ir gamtamokslininkus įtraukti – juk žmogus irgi gamtos dalis, o žmoguje irgi vyksta cheminiai procesai), garsiausias vyriško falo tyrinėtojas Tereškinas nurodė, jog didžiausias darbo trūkumas (darbas – tai toks popierius) yra kad „jame šokinėja mintys“ (mintys šokinėjančios darbe – vadinasi, Tereškinas mano, jog popierinis darbas veikia panašiai kaip žmogaus organizmas). Kadangi tai yra nereali mintis, ir rodo paties recenzento galimą „nušokimą“, atsakiau, jog tokių problemų neturiu. O kadangi Tereškinas turi kažkokią sapnų ir šešėlių metodiką „šokančioms mintims“ nustatinėti (prie šios įžvalgos nepridėjo jokio įrodymo – nenurodė, kur kas nuo ir kaip „nušoko“), tai nurodžiau, jog objektyvūs tyrimai – kaipo tarkime intelekto ir psichologiniai testai rodo, jog aš ne tik nenušokusi, bet turiu aukščiausius duomenis (surinkau 6 iš 6). Ir be to, nurodžiau, kad Tereškinas yra kitos mokslo šakos, visiškai kitos mokslo krypties (socialinių mokslų), todėl jam ir galėjo nušokti mintys, skaitant Humanitarinių mokslų krypties Etnologijos disertaciją, jeigu iš viso ją skaitė.
  3. Į kitus užgauliojimus ir kaltinimus pasilikau teisę neatsakyti. Esu 15 mokslinių straipsnių, iš jų monografijos, autorė. Ne kartą yra pasitaikę, jog recenzentai nesilaiko jokio protokolo, siautėja, įžeidinėja. Į tokius mūsų profesorius mus mokė visiškai nereaguoti. Todėl leidau sau nereaguoti į visokius fantastinius išvedžiojimus, ir atsakiau tik į tai, kas yra protu suvokiama. Recenzija negali būti kaip dar vienas darbas, tačiau Tereškinas to nesuvokia. Kas sociologą (S04) skyrė recenzuoti etnologijos darbą (E07) – lieka neaišku. Kas falo tyrinėtoją skyrė recenzuoti darbo apie religijas ir etnoreliginių bendruomenių gyvenseną – irgi lieka klausimu atviru. Jis, vyriško organo tyrinėtojas,  nieko ir negalėjo suvokti apie SACRUM, bei apie tai, kaip žmonės gyvena ir išgyvena šią patirtį, nes tai ne biomedicinos, o etnologijos mokslo dalykas (etnoreliginių bendruomenių gyvensane ir sugyvenimas su vyraujančia dauguma) – čia ne falo tyrimas, o žymiai sudėtingesnis. Be to, šis darbas visiškai ne jo mokslo krypties, tuo labiau jo pastabos apie tai, kad „labai ambicingas darbas“ irgi prasilenkia su vertinimu – taip pat žodis „ambicingas“ apibūdina asmenį, o ne popierinį darbą, šiek tiek esu baigusi psichologijos, ir galiu paaiškinti. Todėl vėlgi siūlau remtis 2013 07 26  išvadomis (galiojančiomis iki 2017 07 26), kur nurodyta, jog mano mąstymo tipas yra panašiai kaip karinių žvalgybininkų (6 iš 6). Kitų objektyvių duomenų („man rodosi ir pasirodė“) nėra ir negali būti, be to, šiuo metu mes vertiname ne mane, o mano darbą. O jeigu kam norisi mano asmens vertinimo rezultatų, jie irgi yra, nes jie būtini, stojant į tam tikrą tarnybą, tačiau aš pirmą kartą girdžiu, jog reikalinga pridėti prie disertacijos šiuos duomenis. Susidaro įspūdis, jog būtų neigiami psichologiniai rezultatai, kaip kad buvo Tado Kavolio (priimtas nutarimas „netinkamas karinei tarnybai“) – tada būtų visiškai kitokia kalba. Kultūrų tyrimų katedroje psichikos nukrypimas laikomas kažkuo teigiamu, tokiems yra skiriami ditirambai, pačios teigiamiausios recenzijos – nors žmogus nepraeina paprasčiausio psichologinio testo. Apverstumas aukštyn kojomis – akivaizdus. O Tereškino susireikšminimas, apsiimant „vertinti“ visiškai kitos mokslo krytpies disertaciją – stulbinančio įžūlumo.
  4. Daugiau pastabų ir nebuvo, todėl nebėra ką atsakyti.
  5. Jeigu Komitetas, kurio vadovė Laimutė Anglickienė ką tik raštu prisipažino nemokanti skaityti, irgi laikysis tokios pačios pozicijos („nemokame skaityti, nubalsavę patvirtinome parašu“ – nors disertacija tai beveik ta pati, kuri buvo pripažinta išbaigta ir tinkama gynimui), tuomet Doktorantas savo atsiskaitymą atliks viešojo paskelbimo būdu, o iš atsakingų asmenų pareikalaus atlyginti spausdinimo ir recenzavimo išlaidas. Bus leidžiama mokslinė monografija, nes Disertacijos išleisti tokia katedra, kuri nemoka skaityti, ir apie tai priima protokolą, ir jį pasirašo – nesugeba.
  6. Linkiu visiems geros dienos, ir nešokinėti mintyse. Tai yra mano gal dešimtas laiškas – paaiškinimas, kadangi Laimutė Anglickienė pati paaiškino, jog ji nieko nesugeba, ir net negali suvokti skirtumo tarp 284 ir 262 (kad yra skirtumas 22 skaitmenų), siunčiu Komitetui, nes jam ir turi būti siunčiama visa dokumentacija, kaip reglamentuoja Reglamentas.
  7. Mano būtų pastaba, jog Reglamentas nereglamentuoja jokio „Atskiro lapo vertinimo proceso“. Tačiau pastaruosius 2 mėnesius iš manęs mūsų katedros galimai dislektikai reikalauja įrodyti, jog aš sugebu pati save įsivertinti, nes jie patys – nesugeba įvertinti kito asmens darbo. Todėl papildomai („atskirą lapą“ jau siunčiau ne tik 2017 04 29, bet ir 2017 05 18) siunčiu šį „Atskirą lapą“. Primenu, jog vykdant Doktorantūros programos ir disertacijos vertinimo darbus būtina bent minimalus aukštasis išsilavinimas, gebėjimas dėstyti mintis raštu ir žodžiu, taigi, Lietuvių kalbos žinios C1 lygyje. Visokie pasiteisinimai, jog „mes nemokame perskaityti“ negalioja, nes čia yra ne 6 klasė, o man teko dirbti Nacionaliniame egzaminų centre tyrėja, tai ir 6 klasės mokiniai puikiai dėlioja mintis raštu ir žodžiu, ir jų mąstymo gebėjimai Lietuvoje yra neprasti, kaip nustatė 2003 metais atliktas tyrimas. Primenu, jog vertinamas ne pats lapas, kuriame disertacijos autorius išdėsto santrauką, kaip jis išpildė esamus ar menamus trūkumus (kaip suprantate, dalis „trūkumų“ yra Senvaitytės susapnuoti, sufantazuoti), o Disertacija.
  8. „Atskiro lapo vertinimo“ (nors ir atsiunčiau „atskirą lapą“, ir ne vieną) nenumato nei Aukštojo mokslo įstatymas, nei Etnologijos krypties reglamentas senasis, nei naujasis, jeigu toks irgi yra, nes „atskiras lapas“ nėra nei formuliaras, nei dokumentas, tai yra Laimutės Anglickienės išsigalvotas dalykas, juo prisidengiant terorizuoti studentą. Studentas tačiau nežino katedros, kuri raštu pasirašo, jog nemoka skaityti, smegenų veiklos rezultatų, tačiau įtaria, jog situacija yra labai prasta. Todėl prašo Komitetą perimti disertacijos vertinimą iš dislekciją raštu prisipažinusios Laimutės Anglickienės, nes situacija darosi nebejuokinga.
  9. Kadangi Kultūrų tyrimų katedra prisipažįsta nesugebanti vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų – neva neužtenka intelektinių ir kitokių (psichologinių, valinių galių), aš, kaip keliolikos mokslo straipsnių ir monografijos autorė, konstatuoju, jog sutinkamai su 2016 08 25 protokolais (katedros ir taip pat Komiteto), yra nustatyta, jog esu išpildžiusi Etnologijos krypties doktoranto programą – turiu reikiamus straipsnius (iš viso 3, recenzuojamus užsienyje (iš jų 2), disertacija yra parašyta, išbaigta, o atsižvelgusi į 2017 01 04 labai piktas, nekorektiškas, ir melagingas recenzijas, pataisiau, kas buvo įmanoma (nes ištaisyti „trūkumą“ – „gaila kad neištyrė Balkanų“, arba „nėra reikalingo skaičiaus mokslinių straipsnių“ – neįmanoma, nes tokių trūkumų tiesiog nėra), sumažinau disertacijos apimtį, ir ši disertacija yra tinkama galutiniam vertinimui. Tokią išvadą man liepė apie savo pačios darbą rašyti Kultūrų tyrimų katedra, nes sau diagnozavo dislekciją, kas yra aišku sunki liga, ir ji nepagydoma. Tai rodo pusę metų trunkantis susirašinėjimas su minėta katedra. Kad liga nesitraukia, ir gebėjimai skaityti ir rašyti C1 lygiu lietuviškai neatsistato, o dabar jau yra ir protokolas, pasirašytas ir dar balsavimu pritartas. Todėl pats disertantas remiantis 22.6 punktu už Kultūrų tyrimų katedrą rašo teikimą teikti jį gynimui, o jeigu pasikeitė formuluotės – tada galutiniam vertinimui ir daktaro laipsnio suteikimui. Nes doktorantas irgi yra Kultūrų tyrimų katedra, jos dalis, todėl turbūt jeigu iš jo reikalaujama atlikti vertintojo funkcijas, jis jas ir atlieka, nes daugiau nėra kam – net profesorė Kazlauskienė, garsiosios „arklio tyrimų“ disertacijos vadovė, ir ta balsavo, kad Katedra nemoka skaityti.

Kristina Sulikienė https://www.facebook.com/notes/kristina-sulikiene/vdu-disertacijas-vertina-patys-doktorantai-nes-l-anglickien%C4%97-neva-nemoka-skaityt/1803823716596454/

https://visuomenedotcom.wordpress.com/2017/02/03/vdu-skandalas-isvaikius-etnologus-baltistikos-slavistikos-darbus-vertina-pimpologai/

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s