Klonio byla: susireikšminimai (atsakymas Violetai Milevičienei)

Posted: June 22, 2017 in Uncategorized

rezonansine-isgalvotos-pedofilijos-garliaviniu-byla-5666ad3426897

Kas yra labiau susireikšminęs: ar tas, kuriam dėl žurnalistinio ir juristinio darbo Klonio – pedofilijos byloje iškeltos 3 baudžiamosios bylos pagal 7 straipsnius, ir kuriam reikėjo netgi grįžti gyventi į Vilnių, kad mielaširdingi Kauno „mentai“ nenudaigotų – ar tie, kuriems buvo vos viena administracinė bylelė, bet jie nuo ryto iki vakaro rėkė, kokie jie nukentėję?

Atsakymas peršasi akivaizdus. Tik ne „etatiniams patvoriniams“, kurie tiek kreidelių paišyti, tiek dabar jau ir į Šiaulių bylą važinėja kaip į darbą.

„Rabota jest rabota“,- juk seni tarnybininkai sakydavo. Nesakysiu, kokios tarnybos – juk pradėsit rėkti, jog „tos tarnybos seniai nebėra“.

Kai iškvietė liudyti į „Garliavos gaujos“ bylą, neįsivaizdavau ką sakysiu – ir kaip sakysiu. Gal tą patį būčiau pasakius, o gal dar daugiau. Esmė, kad Violeta Milevičienė, pasirašanti piktuose komentaruose „Vilė“, pagal primityvų mąstymą, padalinusi Lietuvą į „teisingus“ ir „neteisingus“.

Teisingi- tai tie, kurie prilindo prie lovio, tačiau kurie negavo baudžiamųjų bylų.

Neteisingi visi kiti. O kad Klonio gatvėje buvo apie keliasdešimt tūkstančių žmonių, ir dar keli šimtai tūkstančių prie interneto, televizijos, ar kas dieną skaitydami laikraščius – tokie, kaip mėgstu vadinti, apsimestiniai kovotojai, juk to nepaskaičiuoja.

Svarbiausia laiku ir vietoje įlįsti į fotoobjektyvus. (Prisiminkime 1991 01 13 – medaliais apsikarstė tie, kieno nuotraukos išliko, o kas buvo šalia Audriaus Butkevičiaus, tai net priedo prie pensijos negauna – sorry, nėra dokumentų, kad vadovavot KAD žvalgybai AT viduje. Nepykite.)

Štai jaučiama, kad Šiaulių byla bus aprašinėjama, tai reikia ten važiuoti ir būti.

Apsimestiniai kovotojai eina ne ten, kur tikrai kažkas vyksta, bet ten, kur vyksta su filmavimu, kur yra daug liudytojų. Be filmavimo tu jų neprisišauksi – kaip išsilakstė visi 2012 03 26, kai turėjo paimti mergaitę. Klonio gatvėje buvo 9 žmonės – 2 moterys ir 7 vyrai, iš jų vienas Seimo narys Rytas Kupčinskas. Visi kiti „kovotojai“ dingo, nes kažkas pranešė, kad „šiąnakt neims“. Paimti visiškai neapsuptą teritoriją būtų užtekę šeštą ryto pasibelsti antstolei netgi be jokios apsaugos.

Todėl tai netiko nei vienai, nei kitai pusei, todėl susikambinta, kad reikia „daugiau veiksmo“.

Taigi, atlaikius kritines naktis (šaltyje prabuvome keletą dienų – budėjo, pamenu ir Raimundas Čiegis, bei jis eidavo į namą, nes buvo iš išrinktųjų, mes tai autobusiuke pamiegodavome), kai buvo labai lengva paimti mergaitę – nes niekas nesaugojo nei vieno perimetro, o mus, vienišus kovotojus, kurių buvo 7-10, nustumti su mažuoju piršteliu buvo lengva – tada jau po 2012 03 26  pasirodo visi aktoriai, režisieriai, netgi atitveria diedukų kiemo dalį – nurodo, kam galima, kam negalima užeiti – ir, aišku, Violeta Milevičienė šmėžuoja su foto aparatu.

mileviciene

Nuo to tokie kovotojai svarbesniais nepasidaro – o jų komentarai, kad kažkas, buvęs kritiškiausiais momentais, neva yra „susireikšminęs“ rodo, jog susireikšminęs yra pats komentatorius.

Mus, kovotojus, jau sureikšmino represinė prokuratūros sistema, kuri, laimei, Šiaulių teisme sėdi aplaužytais ragučiais: kai liepiau prokurorei Poškienei nutilti, teismas man pritarė, nes pripažino, kad prokurorė mane tikrai gąsdina – nes nurodžiau konkrečius faktus, kaip ji terorizavo mano visą šeimą su melaginga baudžiamąja byla (prie 3 Klonio bylų dar galima pripliusuoti „teroristų“ bylą – buvome kaltinami namie laikantys šaunamuosius ginklus, kurių neturime. Kariuomenės ir saugumo užsakymą Poškienė turėjo vykdyti, ką padaryti – rabota jest rabota.)

Prokurorams labai sunku priprasti, jog teisingumą vykdo tik teismai, ir jų kliedesių pilni rašteliai gali būti ir atmetami. Kad ir kiek jie veiktų liudytojus.

Violetos Milevičienės pykčio sulaukė ir Marius Kuprevičius, kuris prisipažino pats vienas be jokios „gaujos“ organizavęs Klonio judėjimą. Tai yra tokie objektyvūs faktai, kad 5 klasės vaikui aišku – nes užtenka susirasti Klonio „revoliucijos“ nuotraukas, vaizdo medžiagą, išanalizuoti M. Kuprevičiui iškeltų administracinių bylų medžiagą.

Nesvarbu, kad kažkokie maketuotojai sugebėjo iškirpti Marių Kuprevičių iš visų nuotraukų (labai stalinistinė metodika), ir jo nebeliko „violetinėje knygoje“ – žmonės atsimena ir žino, kad Marius Kuprevičius kovėsi prieš antstolius, telkė ir organizavo žmones, buvo nubaustas baudomis, jo bute buvo atlikta krata.

Priešiškas elgesys prieš jį iš „Klonio tikrųjų kovotojų“ („tikrųjų“, kabutėse) nepaveikė jo taip, kad jis meluotų teismui – vis tik žmona dirba šioje sistemoje, ir melagingi liudijimai nepapuoštų jo, kuris 2 gražioms judviejų mergytėms pasakojo, kas yra teismas, ir kaip reikia jame elgtis.

„Tikrųjų kovotojų“ pyktį tad ir sukėlė teismo salėje sakoma TIESA.

Violetos Milevičienės tad norėtųsi paklausti: tai ką ten su tom kreidelėmis taip paišėte, jeigu tiesa – jog Marius Kuprevičius (su Rūta Zabieliene) organizavo Klonio revoliuciją – taip erzina?

Juk aš nesitariau su Mariumi, ką liudysiu – mes kalbėjomės koridoriuje apie šį- bei – tą, Marius pasakojo, kad serga tėvai, todėl nepaliko vaikų pas juos, o Asta pabaigusi liudyti, tuos vaikus jam pažiūrės. Tikrai nustebau, kad mūsų su Mariumi liudijimai dėl Klonio revoliucijos pradžios absoliučiai sutapo.

Vadinasi, kreidelių paišymas iššaukė TIESĄ.

Tačiau šaukliams OBJEKTYVI TIESA nepatinka. Jie nori išprievartautos tiesos – tokios, kokią jie norėtų matyti.
Deja, taip nebūna.

Ir Šiaulių apygardos teismo pastatas – buvusios Zubovų arklidės – kažkaip provokuoja kalbėti tiesą, tik tiesą, ir nieko daugiau.

Gal grafų Zubovų aura – kad ir arklidėse – sklinda. Gal teisėjai čia kitokie. Gal žemaičiai – Lietuvos patriotai – tą aurą kuria.

Gal ir teisėjams pasidarė šlykštu nuo kalbų, kad šioje byloje, kur vis tik jie ir  niekas kitas priims nuosprendžius – jau neva generalinėje prokuratūroje su prezidentūros atstovais (taigi, iš viso paneigiant trečiąją – teisminę – valdžią) surašyta kiekvienam po 5 metus kalėjimo – byloje, kurioje seniausiai, iki bylos pridavimo į teismą, suėję senatys.

Jeigu būčiau teisėja, man būtų šlykštu visi tie  pasipūtę prokurorai, su savo „teisibėmis“, ir aišku, visi apsimestiniai kovotojai – represofilai, kurie, tegavę baudelę ir tik 300 litų, kaip Violeta Milevičienė, tiesiog kaifuoja nuo kitų žmonių bėdų, bylų, o jeigu paaiškėja, kad tokios Sulikienės buvo gavę visas 3  (baudžiamąsias) bylas su sekimais, kad buvo nebeįmanoma gyventi Kauno rajone, ir teko parvažiuoti gyventi į Vilnių – tada tiek susinervija, jog išvadina labiausiai nukentėjusius Klonio istorijoje žmones „susireikšminusiais“.

Juk netgi šitaip žiauriai atstumtas Klonio judėjimo Marius Kuuprevičius neišdavė idealų, ir teisme nemelavo.

O jeigu jis ruošimąsi rinkimams pavadino „perversmo rengimu“ – tai čia jo interpretacija.

Teismas pasidarys išvadą, sugretinęs su galiojančiais įstatymais – ir padarys išvadą, jog rengimasis rinkimams yra teisėta, politinė veikla, gal tai buvo amoralu vaiko atžvilgiu – bet nusikaltimo sudėties nesudarė.

Marius Kuprevičius, net kaltintas Drąsiaus Kedžio drabužių vagyste, ir norėjęs nubylinėti Neringą Venckienę, vėliau ieškinį atsiėmė, ir nebesibylinėjo, atleido. Andriaus Ūso žūties dieną jis visiems Klonio jaunuoliams padarė alibi, juos pasikvietęs į savo sodybą Biržų rajone. Juk vėliau sistema bandė paversti Ūso prigėrimą baloje nužudymu, ir ieškojo, kas čia iš patvorinių galėjo tai padaryti – šis bandymas prašapo, nes visi buvo pas Marių Kuprevičių, ir Vitalijus Keršis taip pat, ir Gediminas Aidukas.

Prieš keikiant vieną ar kitą Klonio kovotoją, reikia žiūrėti į DARBUS, o ne į tai, ar jis rėkia „aš labai nukentėjęs“. Marius Kuprevičius niekada nerėkė – bet jis buvo nubauduotas dar pačioje pradžioje, o jo bute buvo atliktos kratos, jis buvo persekiojamas. Tuo pačiu metu jį pradėjo persekioti ne tik sistema, bet ir …“Klonio aktyvistai“, todėl jis šokiruotas tokių dalykų, ir atsiribojo nuo visos istorijos.

Mane asmeniškai šokiravo nevaržomas Neringos Venckienės elgesys vadinamojoje pedofilijos byloje 2012 metų birželį, už ką mane viešai iškeikė Naglis Puteikis. Tačiau aš negalėjau toleruoti teisėjos, kuri įžeidinėja žmones teisme, elgesio, tam turėjau paaiškinimą. Tačiau nuo pačios Neringos Venckienės kaip moters, motinos, globėjos, gabios teisininkės – niekada neatsiribojau. Visada galima pasakyti, kur ta riba, kur atsiriboji. Man nepatiko jos ėjimas į politiką, aš jai sakiau, kad nieko gero nebus, patarinėjau nepykdinti prezidentės. Ji sakė, kad teisingai patariu, ir vėliau pripažino, kad galėjo ir paklausyti protingo patarimo.

Ar Violeta Milevičienė buvo taip arti Klonio šeimos, ir aš patarinėjo, ar vykdė tam tikrus veiksmus, kaip kad 2010 05 13 mergaitės apsaugojimas nuo pagrobimo? Tikrai ne. Tačiau tokios Violetos, Dalijos ir panašios visada reiškėsi visur ir visada, ir sudarė kovotojų įvaizdį, – įtariu, jog to išmoko žalioje jaunystėje, kokiuose nors „disidentų“ apmokymuose – juk reikėjo sistemai žmonių, kad įmestų į disidentų tarpą – reikėjo viską stebėti.

Nepykite už mano nuomonę, tačiau man labai įstrigo tai, jog atvykęs į Klonio gatvę Viktoras Čmilis, pirmiausia įtarė Violetą Milevičienę kažkokia kitokia veikla, ir jai pareiškė nepasitikėjimą – pati Violeta man skundėsi. Todėl atsakymo gal yra neverta, bet kadangi buvo papilta daug komentarų, turbūt verta iškelti į viešesnę erdvę – nes žmogus reikštis nesiliaus, o paklaustas, kurią pusę – ar represinę palaiko, jeigu keikia bylai tinkamai ištyrinėti padedančius liudytojus – negalėjo atsakyti.

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s