Archive for July, 2017

gyvatukas.jpg

Kristina Sulikienė, LL

Europos Žmogaus teisių teismas patvirtino, jog gavo „gyvatuko“ bylą, kai pensininkė iš Šakių, kuri neturi jokio gyvatuko, metų metais turėjo mokėti „gyvatuko mokestį“, o kai nemokėdavo, būdavo paduodama į teismą, ir vėliau – anstoliams. Jos  kolektyvinio sodo sklypelis buvo areštuotas, o nuo pensijos kas mėnesį ir dabar ji mokanti antstoliams už gyvatuką, kurio bute ji neturi.

Po paskutinio teismo sprendimo, kai vėl buvo priteistas mokėti „gyvatuko“, kurio ji bute neturi, mokestis, pensininkė nebeapsikentė tokio melo, ir faktų falsifikacijos, ir teismų imitacijos. Nutarė kreiptis į EŽTT.

Kreipėsi į Kauno garantuojamos teisinės pagalbos „kontorą“.

Kažkokia advokatė Juzefa popierius pralaikė net 3 mėnesius. Po to pareiškė, jog “nėra pagrindo rašyti EŽTT skundą“.

Eglė Grucytė, gavusi bylą, tesurašė 3 sakinius, o 4-as sakinys buvo  Konvencijos 6-ojo straipsnio „kopipeist“ kopija.

Eglė Grucytė, surašiusi 3 sakinių „ skundą“, pasakė pensininkei  „pasižiūrėti,ką dar norinti pridurti“, todėl pensininkė kreipėsi į K. Sulikienę, kurios surašytas 1,5 lapo skundas buvo priimtas nagrinėjimui EŽTT. Dar buvo surašyta 1,5 lapo faktų santrauka (tokio dalyko E. Grucytė padaryti irgi nesugebėjo – vos pusę lapo užpildė, santrauką pradėjo žodžiais, kad pareiškėja neva atsisakė sudaryti kažkokią sutartį – iš karto parodė, kam atstovauja: gyvatukininkams.)

Papildomai dėl Kauno garantuojamos teisės pagalbos skyriaus advokačių jų veiklos ištyrimui pensininkė kreipėsi į tarnybą, o šioji persiuntė skundą į Advokatų tarybą.

Taigi, tikrai toks iškyla klausimas: nuo liepos 1-osios žmonėms nebegalima patiems net apeliacijų susirašyti,nes neva juristai labai jau nekompetetingi. Seimo pirmininkas Zigmui Vaišvilai atsakė: turi dirbti profesionalai. Seimas palaiko nuėjusio Seimo aferą.

Ir kaip čia yra, kodėl tų juristų rašytus skundus priima ne tik LAT (advokatai tesugeba 6 proc. prastumti skundų; aš jau nekalbu apie apeliacijas – dar nei vienos nėra teismai nepriėmę; jau nekalbant apie tai, kiek jų laimėjau, ir net vieną iki pat LAT – pvz., Drižiaus ir Sadecko dvikovoje pats LAT pirmininkas Norkus gyrė mano apeliaciją, ir sakė, jog kasacijos tenkinti iš viso nėra pagrindo, nes  apeliacinis skundas buvo taip išsamiai ir gerai surašytas, kad sprendimas jį tenkinti – pagrįstas), ir netgi EŽTT? Kur čia šuo pakastas. Ar mes, „paprasti“ juristai „per prasti“ korumpuotai kyšininkų sistemai? Mūsų lagaminai neprigrūsti kyšių pinigų?

Korumpuotas autonomininkų advokatų klanas vėl užsakė puolimą, ir „Lietuvos žinios“, nors rašė straipsnį apie „kasininkais dirbančius filosofus“, facebooke pridėjo ir „teisininkus“.

Kad tai nėra tiesa – kad neva teisininkai neranda darbo – rodo EŽTT  laimimos kalinių bylos. Juk kaliniams skundus rašo irgi „paprasti juristai“. O ne kokie ten advokatai, kurie  pralaikę popierius pusę termino, galiausiai pareiškia „nėra pagrindo“, arba dar geriau – paėmę pinigus, sugeba išsiųsti skundą „ne ant to formuliaro“.

Kaip klostysis „gyvatuko byla“ – informuosime, kai tik bus naujienų.

 

Image result for putinas

Sekmadienį vakare visi Lietuvos portalai pranešė, jog Vladimiras Putinas išsiunčia 755 diplomatinio korpuso iš JAV darbuotojus iš šalies.

Tai turbūt pirmas tokio masto pareiškimas. JAV yra išsiuntusi keletą diplomatinių darbuotojų iš Rusijos diplokorpuso, į ką Rusija atreagavo tuo pačiu.

Dar iš šalies buvo išsiųsta ir viena lietuvė mergina, be teisės 5 metus įvažiuoti į šalį. Ji anksčiau dirbo Gruzijoje Lietuvos ambasadoje. Tokie dalykai  vyksta tyliai.

Šį kartą apie tai praneša BBC.

Dar prieš metus Peterburgo ekonomikos forume Putinas pažymėjo, jog jeigu Rusijos atžvilgiu bus elgiamasi nesąžiningai, “mes privalėsime duoti atsaką”.

Kol kas tas atsakas grynai diplomatinis.

http://www.bbc.com/news/world-europe-40769365

Vladimiras Putinas: Dabar dėl raketinės gynybos. Paklausykite. Čia visi labai suaugę žmonės, ir patyrę. Aš dabar neprašysiu, kad jūs viską, ką aš čia kalbu, taip ir išreikštumėte savo medžiagoje, priemonėse, ar spaudoje.

Aš noriu jums asmeniškai pasakyti. Priminti kai kuriuos dalykus. Juk pasaulis išlaisvintas nuo  didelių karų ir karinių konfliktų. Mes su jumis visi apie tai žinome! Tai įvyko  dėl taip vadinamo “strateginio balanso”, kuris buvo pasiektas po to, kai dvi super-branduolinės valstybės susitarė faktiškai dėl susilaikymo. Ir  dėl susilaikymo kai kalba eina apie branduolinį ginklą, ir dėl susilaikymo, kalbant apie priešraketinę gynybą.

Nes visiems aišku: jeigu  viena šalis vysto priešraketinę gynybą, sėkmingiau negu antra, tai ji įgyja viršenybę, jai atsiranda gundymai (išbandymai) – panaudoti šitą ginklą pirmai. Todėl tai yra vienas iš atraminių taškų tarptautiniame  saugume. Sistema buvo nukreipta prieš raketinę gynybą ir  už susitarimus šioje sferoje.

Esu toli nuo to, kad ką nors peikčiau, ar apkaltinčiau. Kai mūsų partneriai JAV  išėjo iš AMB 1972 m. sutarties  vienašališkai, tai buvo pirmas smūgis tarptautiniam stabilumui, ir kilo klausimai dėl pažeidimų tada (2002 m.) aš pasakiau: mes negalime vystyti šių technologijų, nes tai brangu, antra, tai neaišku, kaip jos veiks, todėl nešvaistysime pinigų. Mes eisime kitu keliu, mes vystysime puolamąją  sistemą, su tikslu išsaugoti balansą. Tik dėl to, o ne kad kam nors grasintume. Mums atsakė:

“Mūsų sistema ne prieš jus, o jūsų – ne prieš mus, todėl darykite, ką norite.”

Manau šis klausimas, susijęs su tuo, ką aš jau esu kalbėjęs 2000 metais. Tuo metu Rusija buvo labai sunkioje būklėje. Ekonomikos griūtis. Faktinis pilietinis karas ir kova su terorizmu Kaukazo regione. Gynybos pramonės  griūtis. Ginkluotosios pajėgos – siaubingoje būklėje. Kam tada galėjo ateiti į galvą, kad Rusija gali auginti strateginį- gynybinį potencialą. Matyt, jie galvojo, jog praeis kažkiek laiko, ir tie resursai, kurie buvo likę nuo TSRS laikų, bus visiškai degradavę. Todėl ir pasakė: “Darykite, ką tik norite”.

O mes perspėjome, kad darysime. Mes apie tai sakėme. Ir mes darome. Ir aš jus užtikrinu: Rusija pasiekė tikrų pasiekimų šiame kelyje. Nepradėsiu visko skaičiuoti, bet mes modernizavome savo  koplektuotę.

Ir sėkmingai vystome naująją kartą. Aš jau nekalbu apie sistemą, kuri nukreipta prieš anti-raketinę sistemą.

Bet mūsų partneriai, nežiūrint nieko į mūsų siūlymus realiai bendradarbiauti, atsisako bendradarbiauti, atmeta visus mūsų pasiūlymus, ir veikia pagal savo planą.

Kai kuriuos dalykus kalbėti laikau kol kas nekorektiška. Galite manimi tikėti, galite netikėti. Mes siūlėme konkrečius elementus, įvairius bendradarbiavimo  variantus. Jie realiai visi buvo atmesti.Dabar pastatė raketinės gynybos sistemą  Rumunijoje. Į klausimus, kam visa tai, atsakydavo:  “Mums reikia  gintis nuo Irano branduolinės grėsmės”. Kur ta Irano branduolinė grėsmė? Juk jos nėra. Pasirašytas susitarimas. JAV buvo šio susitarimo iniciatorius. Mes padėjome, mes palaikėme.

Jeigu ne JAV pozicija – nebūtų šio susitarimo.

Tai be abejonių Prezidento Obamos pasiekimas. Aš laikau šį susitarimą teisingu, jis sutvarkė  situaciją aplink Iraną. Prezidentas Obama gali įsirašyti į savo pasiekimų sąrašą, kaip savo darbo rezultatą šioje srityje.

Grėsmės nėra – o  raketinės gynybos sistema vis tiek statoma.

Reiškia, mes buvome teisūs, kai sakėme, jog mus apgaudinėja.

Su mumis nenuoširdžiai elgiasi, turėdami galvoje kažkokią “Irano branduolinę grėsmę”.

Iš tikrųjų eilinį kartą pabandė mus apgauti. Dabar pastatė šią sistemą, dabar ten montuoja raketas.

Jums turėtų būti žinoma, kad tos raketos įdedamos į kapsulę, kurios naudojamos  raketų paleidime, vidutinio nuotolio Tamohaukas, jūrinio tipo.

Dabar ten deda “antiraketas”, kurios  pajėgios pasiekti tikslą 500 km atstumu.

Mes žinome, jog technologijos vystosi. Mes žinome, kokiais metais apytikriai amerikonai gaus naują raketą, kuri galės jau ne 500 km, o 1000 km skrieti. O po to dar daugiau.

Ir nuo to momento jie pradės grasinti mūsų branduoliniam potencialui.

Mes pagal metus žinome, kas vyks ateityje.

Ir jie žino, kad mes žinome.

Čia tik jums kabina makaronus ant ausų. O jūs savo ruožtu tuos makaronus perkabinate savo tautiečiams.

Ir žmonės nejaučia pavojaus – štai kas mane jaudina.

Kaip negalima suvokti: mes tempiame  pasaulį į visiškai kitokius išmatavimus. Štai kur problema.

Padaromas vaizdas, neva nieko nevyksta. Aš net nežinau, kaip prisibelsti.

O kaip sakoma. “Tai dalis gynybinio potencialo. Tai ne puolamasis mechanizmas, tai sistema, kuri mus apgins – kuri  skirta “apmažinti agresiją”.

Tai netiesa.

Strateginė sistema antiraketinės gynybos yra dalis smogiamojo (puolamojo) potencialo.

Ir visa tai veikia vieningoje sistemoje su puolamąja raketine sistema. Vieni pridenginėja, kiti suduoda puolamąjį  smūgį, antri tada pridengia nuo atsakomojo branduolinio smūgio, treti patys suduoda branduolinį smūgį.

Visa tai komplekse sprendžiasi. Komplekse šiuolaikinio  nebranduolinio ginklo panaudojimo pritaikant tolimiems nuotoliams.

Šitos “antiraketos”, kurias vystys, ir kuriomis mums vis labiau grasins.

Taigi, šios kapsulės į kurias įdeda “antiraketas”, aš juk sakiau, jog jas ima iš laivų, ir šachtos naudojamos  Tamohaukams. Taigi, galima vos per kelias valandas pastatyti Tamohaukus ir viskas. Ir tai kokios ne “antiraketos”.

O iš kur mes žinome, kas tose šachtose dedasi?

Galima tiesiog pakeisti programą. Viskas. Tai darbas visiškai nepastebimas.

Rumunijoje niekas ir nežinos, kas ten dedasi.

O ką – ten leidžia rumunus? Niekas nežinos – nei rumunai, nei lenkai.

Aš žinau, kaip visa tai padaroma.

Tai labai didelis pavojus.

Kai mes aptarinėjome su partneriais amerikonais, jie turėjo idėją sukurti balistines raketas ne branduoliniam naudojimui. O mes paklausėme, ar jie suvokia, kas tai yra, pas juos startuos raketos.

Iš povandeninių laivų, iš teritorijų.

Balistinė raketa: mes juk nežinome – yra ten branduolinė galvutė ar ne?

Kokią grėsmę jūs  sukursite? Kiek mums žinoma, ši programa nevykdoma. Sustabdyta.

Link ko viskas prieis – aš nežinau.

Bet aš tiksliai žinau- jog turėsime duoti atsaką.

Tik aš iš anksto žinau, kad mus kaltins “agresyviu elgesiu”, nors tai tik atsakas.

Aišku, kad mes turėsime apsaugoti žmones: ne tik savo. Svarbu išsaugoti strateginį  pasaulio balansą.

Ir aš grįžtu prie to, nuo ko pradėjau: strateginis balansas garantavo taiką pasaulyje.

Garantavo apsaugą nuo didelių ginkluotų konfliktų paskutinius 70 metų.

Tai buvo gėris.  Nors ir buvo “pakankama grėsmė”, bet ši “pakankama grėsmė”- ji  garantavo pasaulinę taiką.

Kaip visa tai galima sugriauti – nežinau. Man atrodo, tai yra labai pavojinga.

Esu tuo užtikrintas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lukiskes3

Kristina Sulikienė, LL

Lietuva, kaip aiškėja iš kito  EŽTT bylų sąrašo, pralošė daugiau bylų, negu rašyta „Laisvame laikraštyje“. Kitame sąraše randame dar vieną kalinių grupės bylą – ji baigta net nepradėjus jos nagrinėti.

Esmė tokia, kad Lietuvos Vyriausybė net nepanoro bylinėtis su kankintais ir nežmoniškose sąlygose laikytais Martynu Mankevičiumi (priteista 7900 eurų), Mariumi Nanartoniu (7600 eurų), Vidu Juknevičiumi ( (7000 eurų), ir Tomu Orlovu (1600 eurų) (bylos numeris  64469/13).

Matyt, bylos aplinkybės tokios gėdingos, ir kankinimai tokie nežmoniški, kad Lietuvos atstovai net vengė, kad byla būtų nagrinėjama, ir sutiko sumokėti žalą, pasirašyti taikos sutartį, ir nutraukti bylą.

Tai antras Lietuvos kalinių ir sulaikytųjų laimėjimas per labai trumpą laiką – priminsiu, jog liepos 4 dieną  grupė kalinių laimėjo iš viso apie 25 000 eurų dėl kankinimų.

Sudėjus šias abi sumas, išeitų neblogas „Pataisų namas“ (angl. „correction farm“ – tokie namai, kuriuos per projektus bando pastatyti Norvegija – nors kodėl Lietuva pati nesugeba  be „projektų rašymo“?) kaime su dideliu žemės sklypu  12- ai žmonių. Kodėl Lietuvos valstybė geriau švaisto laiką ir pinigus, įrodinėdama, jog laikyti žmogų 1,8 kv. metro „skylėje“ nėra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas? Juk  tarptautinė komisija dar 2005 metais nustatė, jog Lietuvos kalėjimai – supuvę, smirdintys, juose nesilaikoma nei  sanitarinių, nei kitokių normų, o kalinių bei sulaikytųjų yra per daug, trūksta jiems gyvybiškos erdvės. Kai kuriose bylose prieš Lietuvą buvo rasta dar mažesnė erdvė – kai 1,2 kv.m žmogus buvo laikomas pusantrų metų SULAIKYME (viename aništame kambaryje 18 sulaikytųjų), vėliau paleistas, nutraukus bylą, neradus kaltės. Lietuvoje nustatyti kankinimai dar prieš gerą dešimtmetį – tačiau Kalėjimų departamento vadovė mieliau mokėjo 90 proc. priedą už neegzistuojančią pirtį, negu sprendė šiuos ir kitus klausimus.

Praėjo 12 metų, ir Lietuva dabar moka kiekvienai kalinių grupei solidžias sumas.

Naujoji valdžia, deja, rūpinasi  cukraus mokesčio pakėlimu, ir vandens skaitikliais privačiuose šuliniuose, bei  „didžiausia problema“ – alkoholio draudimais. Kitų problemų nėra. Tiesa, dar yra Greta, triušiukai ir kiti „aktualūs klausimai“.

Apgailėtina valdžia, kuriai duotas šansas ištaisyti prieš tai buvusiųjų nežmoniškas ir tarptautinės bendruomenės įvardijamas klaidas. Pasirodę geriau negu „amžinai valdę“ socdemai su konservatoriais, dabartiniai valdantieji įeitų  į istoriją, kaip bent bandę kažką pakeisti šitoje supuvusioje teisėsaugos – teismų – kalėjimų valstybėje, kur uždaryti žmogų nereikia net teismo sprendimo: yra spauda, kuri nuteisia  be jokių nutarčių.

Kalbėdama apie apinasrį spaudai, dabartinė valdžia nesukonkretizavo – kokiais atvejais tai galima daryti teisėtai, todėl Prezidentė ėmė ir atmetė pataisas.

O būtent reikėjo motyvuoti, kad Konvencija draudžia spaudai viešinti ikiteisminio tyrimo detales ir daryti spaudimą teismams per spaudą. Šitaip suformulavę, valdantieji būtų laimėję pataisas  dėl spaudos draudimo tam tikrais atvejais. Dabar Lietuvoje, kaip sako mūsų  kaimynai  rusai „splašnoj bardak“ – kas ką nori, tas tą daro, o didžiausias nusikaltėlis yra Aurimas Drižius ir jo laikraštis „Laisvas laikraštis“ – nes bent šis laikraštis gerbia žmogaus teises ir laisves ir rašo tiesą, be retušų.

APPENDIX

List of applications raising complaints under Article 3 of the Convention

(inadequate conditions of detention)

 

No.

Application no.

Date of introduction

Applicant name

Date of birth /

Date of registration

 

Representative name and location

Other complaints under well‑established case‑law

Date of receipt of Government declaration

Date of receipt of Applicant’s declaration

Amount awarded for pecuniary and non‑pecuniary damage and costs and expenses per applicant (in euros)[1]

1.                

64469/13

02/10/2013

 

Martynas MANKEVIČIUS

27/03/1989

 

 

 

 

19/05/2017

13/02/2017

7,900

2.                

27029/14

04/04/2014

 

Marius NANARTONIS

24/01/1975

 

Jonas LEIKAUSKAS, Vilnius

 

 

19/05/2017

24/01/2017

7,600

3.                

34310/14

28/04/2014

 

Vidas JUKNEVIČIUS

28/03/1974

 

 

 

 

27/03/2017

09/01/2017

7,000

4.                

39874/14

22/07/2014

 

Tomas ORLOVAS

10/09/1980

 

 

 

 

19/05/2017

13/02/2017

1,600

 

 

 

 

Kodėl niekam nerūpi, kas vyksta mūsų Valstybėje?

Kai Seimo NGSK vadovui patarinėja KGB‘isto brolis

 

Ar normalu, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui patarinėja už įstatymų ribos paskelbtos Sovietų sąjungos specialiosios tarnybos prokuroro brolis?

 

Visai neseniai turėjome skandalą dėl socialdemokrato (tiesa, dabar sustabdžiusio narystę partijoje) Mindaugo Basčio veikimo prieš Lietuvą ir asmeninių ryšių su buvusiu KGB pareigūnu Piotru Vojeika. Situacija neskani, kelianti nerimą, bet netvarka vis tik buvo iškuopta. Deja, pasirodo ne visiems galioja tos pačios taisyklės ir ne visi politikai susilaukia panašios reakcijos dėl ryšių su buvusiais KGB parankiniais.

 

Omenyje turiu Seimo NGSK pirmininką, „valstietį“ V. Baką ir jo visuomeninį patarėją – tokį, švelniai tariant, miglotą veikėją – Saulių Džiautą. Viešai skelbtos žinios – jo brolis Kęstutis Džiautas yra buvęs KGB prokuroras. Kas baisiausia, ši informacija jau kuris laikas sklando ore, bet kažkodėl niekam nepasirodo verta didesnio dėmesio.

 

Ar apsimesime, kad tikime, jog V. Bakas būtų buvęs kažkaip hermetiškai izoliuotas nuo potencialios savo patarėjo brolio įtakos, jei ją būtų siekta daryti? Aišku, galiu sutikti, kad žmonės nusipelno antro šanso ir panašiai, tačiau, ar tikrai geriausia vieta tam antram šansui visai netoli Seimo NGSK pirmininko? Kodėl esame tokie abejingi savo valstybės gyvenimui, kad netgi nepasivarginame užduoti pagrįstų klausimų, kodėl taip yra?

 

Nepamirškime, kad V. Bako pareigos itin svarbios Lietuvos saugumui. Juolab, kad jis yra net ne paprastas Seimo NGSK narys, o jo pirmininkas! Ne paslaptis, šiuo metu grėsmių nacionaliniam saugumui yra ir visi žinome, iš kur jos daugiausia ateina. Galva neišneša, kodėl tokias atsakingas pareigas užimantis žmogus nutaria, kad jam geriausiai patarinėti tinka buvusio KGB‘isto brolis?

 

Man, kaip Lietuvos piliečiui, tai kelia nerimą ir sunkiai suprantu, kaip po 27-erių Nepriklausomybės metų apskritai galėjo susiklostyti tokia situacija. Tik įsivaizduokite, ką tai sako mūsų NATO ir ES partneriams. Geriausiu atveju jie tai traktuotų kaip liapsusą ir politinę nekompetenciją, blogiausiu – kaip nerimą keliantį signalą, kad mūsų valdantieji krypsta į Rytus… Bet kokiu atveju tokie dalykai daro žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai ir negalime į tai numoti ranka.

 

Įtartinos PAGD vadovų atrankos

 

Su V. Baku susijusių ir keistai tam tikruose postuose atsidūrusių žmonių yra ir daugiau. Žvilgtelėkime kad ir į tris aukščiausius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnus. Buvo jie sau tos pačios privačios įmonės darbuotojais bei akcininkais, tada į Seimą atėjo V. Bakas  ir jie kažkaip iš karto laimėjo PAGD atrankas. Taip, vis dar būdami privačios įmonės darbuotojais ir akcininkais.

 

Negana to, kaip rodo Klaipėdos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos dokumentai, jie greitai įsigudrino pagyvinti savo verslą ir ėmė teikti konsultacines paslaugas PAGD pavaldžiai įstaigai. Štai, ir turime aiškaus viešų ir privačių interesų konflikto pavyzdį. Kai, pasikeitus politinėms partijoms, iš karto pasikeičia ir PAGD vadovai, atsakingi už visos įstaigos lėšas, sudėtinga tokias rokiruotes pavadinti sutapimu.

 

Kuo tai naudinga V. Bakui? Per pastatytų vadovų įmonės PAGD sistemoje parduodamas konsultacines paslaugas galima skleisti savo tiesos pusę ir taip užsitikrinti didesnę pareigūnų paramą. Panašią schemą matome ir su S. Džiautu ir jo vadovaujama ugniagesių profsąjunga. Seimo NGSK pirmininko visuomeninis patarėjas neabejotinai turi didelės įtakos savo profesinės sąjungos nariams, tad, būdamas V. Bakui artimas žmogus, nesunkiai gali skleisti savo vadovo žinutes.

 

Plika akimi matyti, kad PAGD sistemoje netrūksta nemalonių dėmių. Gal išvalykime bent jau akivaizdžiausias?

Pagarbiai: A.Markauskas

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4721:kodel-didziajam-rusofobui-seimo-ngsk-vadovui-v-bakui-patarineje-kgb-isto-brolis&catid=33&Itemid=141

vaikai

Мария Ларищева/ Baltnews.lt/ Iš rusų kalbos vertė

Plungės gyventojai pasipriešino „isterikai“, kurią skleidžia Lietuvos valdžia, kai kalba apie kelionę į rusišką vasaros stovyklą.

Tėvų nuomone, tokie kontaktai būtini ir tame nėra nieko blogo.

Priminsime, jog Lietuvoje buvo sukeltas skandalas, kai plačiai išeskaluota istorija apie mokinius iš provincijos miesto Plungės. Vaikai su savivaldybės atstovais beveik dvi savaites praleido stovykloje Rusijoje. Lietuvos visuomenės informavimo priemonės ir valdžios atstovai toliau pabrėžia,  kad „vaikai ne tik lankė muziejus,bet ir bendravo su motociklininkų klubu „Naktiniai vilkai“, kuris palaiko Kremliaus politiką“, kas esą visiškai netoleruotina.

Patys Plungės gyventojai prašo valstybės vyrų „neisterikuoti“ ir nesikišti į jų šeimų reikalus. Vaikai šioje stovykloje buvo jau ne pirmą kartą.

Pavyzdžiui, 16-metis plungiškės Dianos Liutikienės sūnus į tokią stovyklą važiavo jau antrą kartą.

Moteris teigia, kad jos sūnui patinka, kad stovykla palieka daug įspūdžių.

Ji teigia, jog mokinių mainų programoje nemato nieko blogo, priešingai, „tai suteikia pažinimą ir ugdo tautų draugystę.“

„Mano tėvas yra kilęs iš Ukrainos. Aš nemanau, jog tam reikėtų suteikti didelę reikšmę, vaikai vyko į ekskursiją, ir nieko blogo tame nėra. Jeigu yra politiniai klausimai – tegul juos sprendžia politikai, o mes, paprasti žmonės, važiuojame ten, kur norime – pamatyti kitą šalį, susipažinti su jos kultūra“,- ji pasakojo interviu Lietuvos komerciniam TV kanalui LNK.

Ji nesupranta, kodėl vaikų atostogos politizuojamos.

Už jas, daugiausiai, mokėjo patys tėveliai. Į stovyklą vyko 7 mokiniai, kuriuos lydėjo 2 savivaldos darbuotojai – vaikų teisių gynėja, ir jaunimo reikalų koordinatorius.

Pastarąją jau apklausė VSD.

Plungės valdžia teigia, jog  tokioms kelionėms į miestą – partnerį Krasnogorską jau susiklostė 14 metų tradicija.

Plungės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos miestu Krasnogorsku dar 2003 metais.

Pagal  šį susitarimą ir vyksta jaunimo delegacijų mainai.

http://baltnews.lt/vilnius_news/20170725/1017396191.html

Литовские дети
Жители Плунге выступили против “истерики” со стороны литовских властей относительно поездок их детей в российский летний лагерь. По мнению родителей, такие контакты необходимы и в этом нет ничего плохого.

Напомним,  в Литве произошёл скандал вокруг истории с учениками школ провинциального города Плунге, которые в сопровождении представителей самоуправления почти две недели провели в лагере в России. Литовские СМИ и представители власти продолжают подчёркивать, что дети “не только посещали музеи, а ещё общались с членами мотоклуба “Ночные волки”, которые поддерживают политику Кремля”, что совершенно недопустимо.

Сами жители Плунге просят государственных мужей “не истерить” и не лезть в дела их семей. Дети побывали в этом лагере уже не впервые.

Например, 16-летний сын жительницы Плунге Дианы Лютикене в такой лагерь в России ездил уже во второй раз. Женщина говорит, что сыну нравится, что лагерь оставляет много впечатлений. Она утверждает, что не видит ничего плохого в такой программе по обмену учениками, наоборот — “это способствует познанию и дружбе народов”.

“Мой отец родом с Украины. Я не считаю, что этому нужно придавать большое значение, дети ехали на экскурсию, ничего плохого здесь нет. Если есть политические вопросы – пусть их решают политики, а мы, простые люди, ездим куда хотим. Увидеть другую страну, познакомиться с её культурой”, — об этом она рассказала в интервью литовскому коммерческому каналу LNK.

Она не понимает, почему детские каникулы политизируются. За них, помимо всего, платили сами родители. В лагерь поехали семь учеников, которых сопровождали два работника самоуправления – защитница прав детей и координатор дел молодёжи. Последнюю уже допросили сотрудники ДГБ. Власти Плунге утверждает, что у таких поездок в город-партнер Красногорск уже сложились 14-летние традиции.

Самоуправление Плунгеского района подписало договор о сотрудничестве с российским Красногорском ещё в 2003 году. Согласно этому договору и проходит обмен молодёжными делегациями.

http://baltnews.lt/vilnius_news/20170725/1017396191.html

Vilniaus miesto apylinkės teismui

Laisvės pr. 79A, LT-06144, Vilnius

Teisėjui U. Trumpuliui

Kaltinamoji Laimutė Kedienė

Klonio g. 5

Teleičių km., Garliavos km.

PRAŠYMAS NUTRAUKTI PROCESĄ BYLA NR.  1-03-2-00219-2016-7/1-851-935/2017 (TAI YRA IKITEISMINIO TYRIMO NR. 01-2-00103-11 DALYJE  DĖL LR BK 127 STR. NUTRAUKTO DUBLIKATAS – NE BIS IN IDEM PAŽEIDIMAS) KAIP PAKARTOTINĮ

2017-07-25

Vilniaus miesto apylinkės teismas  baudžiamoji byla Nr. 1-1181-935/2017 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00502-2016-2 pažymėjo 2017 07 19 nutartimi, jog nutraukia bylą dėl to, kad vykdomas pakartotinis procesas, o tai negalima pagal galiojantį LR BPK.

„Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog Aurimas Drižius dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus ne bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).“

Analogiška ir identiška situacija susidariusi šioje byloje – nes dėl veikos LR BK 127 str. (iškraipyto himno, kurį atliko mažametis Karolis Venckus) neradus nusikaltimo sudėties, byla buvo nutraukta Kauno apygardos prokuratūroje 2015 09 11, ikiteisminio tyrimo numeris 01-2-00103-11. Prokuroras nutraukdamas bylą pažymėjo:

„Todėl ikiteisminis tyrimas prieš įtariamąją N. Venckienę dalyje  dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 127 str. nutrauktinas  LR BPK 212 str. 2 d. pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl šios nusikalstamos veikos“.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios 7 protokolo 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Franz Fischer prieš Austriją nurodė, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis neapsiriboja teise nebūti nubaustam du kartus, bet apima ir teisę nebūti persekiojamam du kartus. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sergey Zolotukhin prieš Russia yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.

Mano žiniomis, niekas 2015 09 11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl anūko Karolio Venckaus atlikto himno, bandant apkaltinti šeimos narius – NESKUNDĖ. Todėl pakartotinis procesas negalimas, nes nutarimas yra įsiteisėjęs.

Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2012 yra pasisakęs, kad veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačių, turi būti daroma atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, turėtų konstatuoti, jog Laimutė  Kedienė dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius anūko Karolio Venckaus poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus non bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla turi būti nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Europos žmogaus teisių teismas 2017 06 13 byloje kurią vedė minimo Karolio Venckaus tėvas advokatas Aidas Venckus, byla Raimundas Šimkus prieš Lietuvą, pažymėjo, jog Lietuva pažeisdama non bis in idem principą, padarė Konvencijos protokolo 7 str. 4 dalies pažeidimą: nes persekiojo žmogų už tą pačią veiklą (plaukimą valtimi Nemuno upe) du kartus. Sprendimas įsiteisėjęs, Lietuvai privalomas vykdyti visuose teismuose ir visose instancijose – tai yra, nevykdyti pakartotinių procesų, o jeigu jie vykdomi – juos nutraukti. (EŽTT bylos Nr. 41788/11) Teismas pažymėjo, jog principui ne bis in idem nėra taikoma jokia išimtis. “Kadangi pirmoje vietoje šalims narėms yra pačioms išsirinkti, kaip organizuoti savo teisines sistemas, išsirinkta Sistema negali prieštarauti Konvencijai”,- pažymėjo Europos žmogaus teisių teismas.

Pakartotinio proceso negalimumas apima ne tik negalėjimą persekioti tą patį asmenį, tai susiję ir su tomis pačiomis aplinkybėmis, vieta, laiku, jų tyrimu – o plačiau tai reglamentuota, ir apie tai pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 07 19 nutartyje:

“Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.”

Kadangi procesas dėl 2010 02 10 Karolio Venckaus himno giedojimo jau vyko, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00103-11, ir dalyje dėl 127 str. buvo nutrauktas, todėl iš naujo pradėjus tyrimą, ir netgi perdavus bylą į teismą, yra visi pagrindai, jog yra pažeidžiamas ne bis in idem principas, dėl ko Lietuvai kaip nesilaikančiai sprendimų Europos žmogaus teisių teisingumo teisme (Šimkus prieš Lietuvą 2017 06 13) netgi grėstų sankcijos.

Pažymėtina, jog ir tas faktas, jog šioje byloje “teisiamas” mažametis buvęs Karolis Venckus, kurio tėvas advokatas Aidas Venckus, ką tik beje laimėjęs bylą dėl ne bis in idem principo pažeidimo, daro bylą absoliučiai politine, nes akivaizdu, prokuratūra nuteisti  Karolio Venckaus negali, todėl pradėjo pakartotinį bylos procesą dėl tų pačių veikų, tų pačių aplinkybių, iš esmės nurašydama nuo Neringai Venckienei suformuluotų įtarimų bei suėmimo teksto (“Dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, Kauno apylinkės teismui 2015 05 24), tačiau baudžiamąją atsakomybę perkeldama močiutei Laimutei Kedienei, kuri minėtame mitinge iš viso nebuvo.

Pažymėtina, jog iš pridedamo nutarimo matyti, jog 2010 02 10 įvykiai buvo įvertinami administracine prasme, o šioje byloje iš viso jokios administracinės bylos (dėl 2010 02 10 piketo prie prokuratūros) apžiūrai nėra prijungtos, sudarant įspūdį, jog čia nėra joks pakartotinis procesas. Vaiko himno giedojimas buvo sudėtinė piketo dalis. Dėl piketo jau yra įvykdytos administracinės bylos, patraukti asmenys atsakomybėn, jiems surašyti protokolai.

Pažymėtina ir tai, jog  kardomosios priemonės prašyme Neringai Venckienei (o  suėmimo nutartis nėra pakeista į kitą – taigi, ir Neringą Venckienę prašoma suimti dėl sūnaus himno), Kauno apygardos prokuratūra – ir tai perkelta į teisėjos  nutartį – skirti suėmimą – pažymėjo :

“Taip pat ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iki 2010 02 10d., veikdama bendrininkų grupėje  su Audrone Skučiene pasitelkė mažamečius asmenis, nurodė jiems prie Kauno apygardos prokuratūros pastato viešai, garsiai sugiedoti jos ir jos mažamečio sūnaus Karolio Venckaus sukurtą iškraipytą Lietuvos Respublikos himno  tekstą, kurį jos nepilnametis sūnus K. Venckus su kitais tyrimo metu nenustatytais mažamečiais  asmenimis viešai sugiedojo prie Kauno apygardos prokuratūros pastato, adresu Laisvės al. 32, Kaune 2010-02-10d., apie 17 :00 val. Vykusio nesankcionuoto mitingo metu. Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai  nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str.”

Taigi, mano dukrą Neringą Venckienę net ir suimti prašyta dėl sūnaus Karolio Venckaus giedoto himno, ir nors 2015 09 11 nutarimu dalyje byla nutraukta, tačiau suėmimo nutartis netgi nepakeista, o dvigubo persekiojimo mechanizmą gali dabar jau matyti ir JAV – kuriai išsiųsta ši suėmimo, kuriame Neringa Venckienė  įtariama sūnaus himnu, nutartis.

Dvigubo baudžiamojo persekiojimo mechanizmas, kai už tą patį pirma persekiojama vaiko motina, vėliau močiutė – netgi nurašant tuos pačius sakinius iš nutarimų, kuriais nutrauktas tyrimas – yra akivaizdus. Teisinė demokratinė valstybė negali sau tiek daug leisti, kad, turėdama teisėjus profesionalus, leistų jiems “nematyti” akivaizdžiai vykdomų teisinių hibridizavimų, BPK, bei taip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir jos protokolų pažeidimą.

Analizuojant būtinybę nutraukti bylą dėl non bis in idem proceso pažeidimo, teismas turėtų svarstyti galimybę iš viso nutraukti bylą pilna apimtimi, nes perdavus bylą į teismą, ikiteisminis tyrimas nebevyksta, o perduotas kaltinimas negali būti “išskaidomas”: skaidyti bylą, nutraukiant visiškai nepagrįstus įveltus pakartotinius procesus turėjo ir privalėjo prokuratūra, kuri vietoj to, kad pataisytų bylą, apskundė teismo nutartį nepriimti nesuprantamo kaltinamojo akto. Todėl tolimesnio proceso nutraukimas visų pirma nutrauktų ir valstybės lėšų švaistymą prokuratūros savivaliavimo ir savavaldžiavimo demonstracijai, kai, nepaisydama teisinių principų ir tarptautinių teismų sprendimų, vis tiek verčia teismus pažeidinėti baudžiamąjį kodeksą, baudžiamojo proceso kodeksą, pažeidinėti pamatines žmogaus teises – kad jis nebūtų beprasmiškai tampomas po teismus. Tampymas po teismus mūsų šeimoje pasidarė dar viena terorizavimo priemonė.

Pažymėtina, jog jeigu teismas nutrauktų bylą dėl LR BK 127 str. pakartotinumo, labai didelis klausimas iškyla, ar buvęs Kauno apygardos prokuroras tikrai yra tarsi neįgalus ir negali  dėl šmeižto kreiptis pats – nes valstybinio kaltinimo  privataus kaltinimo bylose – o  LR BK 154 str. yra priskirta  būtent prie tokių – nepalaiko prokuratūra: asmuo privalo kreiptis pats. Neįtikėtina, kad buvęs prokuroras, o dabar ir pats advokatas, nesugebėtų kreiptis į teismą.  Tas pats dėl šioje byloje sukurpto straipsnio 236 str. “pranešimas apie nebūtą nusikaltimą” – kad būtų veikos sudėtis, turėjo būti pagal “melagingą pranešimą”, kad mano sūnus Drąsius Kedys nužudytas, pradėtas nužudymo tyrimas, o Kęstutis Betingis turėjo būti persekiojamas – tik tada būtų veikos sudėtis. Kai kreipiasi paprasti piliečiai dėl LR BK 236 str., jiems būtent ir būna atrašoma, jog jeigu nebuvo pradėtas joks tyrimas, tai veikos sudėties nėra. Prokuratūra turi vienodos pozicijos laikytis: arba už visus nepasitvirtinusius pranešimus visiems iš eilės kelti bylas, arba niekam nekelti. Be to, mano pareiškime buvo nurodyta visur žodžiai “galimai”, aš nieko kategoriškai netvirtinau. Pridedame nutarime nutraukti dalį tyrimo prieš mano dukrą N. Venckienę prokuroras labai aiškiai nurodęs, jog pareiškimų rašymas negali būti traktuojamas nusikaltimu, nes tai yra savo teisių įgyvendinimo priemonė, o ne trukdymas, ar nusikaltimas.

Dėl veikos sudėties nebuvimo prašome nutraukti bylą ir dėl  LR BK 154 str.  ir dėl LR BK   236 str. , nes tarkime 154 str. aš nedirbu laikraščiuose, ir aš nieko nespausdinau, kuo esu kaltinama – kalti yra žurnalistai, juos Kęstutis Betingis ir turėtų duoti į teismą, jeigu dar norės bylinėtis. Ši byla yra klasikinis pavyzdys senojo principo “duokite mums žmogų,o jau straipsnį mes jam pritaikysime.” Tačiau yra demokratinė valstybė, ir turi galioti teisiniai ir demokratiniai principai. Net veikos subjektas – ne tas, aš nedirbu spaudoje, ir nieko viešai nešmeižiau,o jeigu mane ks neteisingai pacitavo – privaloma aiškintis su žurnalistais.

Teismas, atradęs LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindus, bylą privalo nutraukti.

Pažymėtina ir tai, jog byla dėl LR BK 127 str. buvo pradėta Kęstučio Betingio vadovaujamoje Kauno apygardos prokuratūroje,ir jis apie tai, kad ši procesas yra pakartotinis, nežinoti negali, privalėjo teismą informuoti, ir protestuoti, o ne perkelti naštą ant senyvo amžiaus kaltinamosios viską įrodinėti. Nukentėjusysis todėl veikia nesąžiningai, čia jau nebe rungtyniškumas, čia yra proceso dubliavimas, nuslepiant apie tai nuo teismo. Teismas galėjo ir nežinoti, kad tai yra antras procesas dėl tų pačių įvykių – tačiau Kęstutis Betingis arba bylos prokurorė tikrai žinojo. Prokurorė privalo žinoti apie dubliuojamą bylą – nes nuo jos žodis į žodį nurašė tuos pačius įtarimus, tik jau pakeitė pavardę: vietoj Neringa Venckienę  įrašė Laimutė Kedienė.

Jeigu teismui kyla abejonių, prašome išreikalauti Neringai Venckienei iškeltą bylą Nr. 01-2-00103-11 bei jos kardomosios priemonės – suėmimo bylą (teisminio numerio nežinau, bet liteko sistemoje tikrai galima atrasti), ten juodu ant balto minima netgi su ta pačia sakinių struktūra, LR BK 127 str. veika, kurioje kaip pakartotiniame procese esu teisiama, – nors nutartis dėl suėmimo ir dėl to paties LR BK 127 str. mano dukrai irgi egzistuoja, ir nėra panaikinta, ir netgi išversta į visas pasaulio kalbas, perduota Interpolui. Pridedu ir 2014 10 14 nepilnamečio apklausos protokolą, iš kurio aišku, jog esu persekiojama dėl to, kad mano anūkė Deimantė Kedytė patyrė prievartą, ir ta byla nebuvo tinkamai ištirta – mergaitė apie svetimus vyrus motinos bute prisimena ir dabar, ir aš esu persekiojama kaip pedofilijos bylos nukentėjusiosios močiutė, bei tos bylos liudytoja. Nors per naujus pakartotinius bylų procesus bandoma pateikti, jog mergaitę neva tvirkinome mes ir dar intelektualiai (net tokios įstatyminės sampratos nėra.)

Himnas pikete buvo giedamas tą dieną, kai Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė dalį įtarimų dėl mažametės Deimantės Kedytės bylos, o šis kontekstas, dėl ko vyko piketai, iš viso išimtas iš bylos, tarsi žmonės šiaip sau piketavo, protestavo, šiaip sau giedojo, akivaizdu, jog  čia yra svarbiausia kažką apkaltinti. Kad teismas suvoktų, apie kokią bylą eina kalba, ir kad vaikas Deimantė Kedytė buvo patyręs seksualinę prievartą, ir buvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiuoju, o advokatas vėlgi buvo tas pats Aidas Venckus, dėl kurio sūnaus himno giedojimo kaip keršto priemonė ir iškelta man byla, pridedu 2010 02 23 Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje kopiją. Šiuo metu bandoma pavaizduoti, jog jokios baudžiamosios bylos dėl anūkės tvirkinimo niekada neva nebuvo, ir visi viską išsigalvojo. Deja, šis kaltinamasis aktas niekada nebuvo pripažintas suklastotu, o prokuroras Ramūnas Šileika niekada nebuvo nubaustas, kad neva būtų suklastojęs bylą, ar netinkamai ją ištyręs. Išteisinimo po mirties nenumato jokie Lietuvos įstatymai, todėl ne pagal galiojančią teisę priimta nutartis tariamai išteisinti Ūsą yra niekinė ir negalioja, o galioja tuomet paskutinis dokumentas – tai 2010 02 23 kaltinamasis aktas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017) yra nurodęs, jog teisėsaugos institucijų įstatymo ignoravimas pakartotinio proceso kontekste yra netoleruotinas. Baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos. Taigi procesinis sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą turi būti priimtas nedelsiant, kai yra nustatoma, jog buvo pažeisti non bis in idem principo reikalavimai, kadangi toliau šis procesas negali vykti, o jį vykdant bus pažeistos jame dalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai.

Todėl remiantis LR BPK 3 str. 1 d. 1p. ir ne bis in idem principu, bei naujausia EŽTT byla Nr. 41788/11 Šimkus prieš Lietuvą (adv. A. Venckus), bylą nutraukti.

PRIDEDAMA:

  1. KAUNO APYGARDOS PROKURATŪROS PIRMASIS BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS NUTARIMAS NUTRAUKTI IKITEISMINIO TYRIMO DALĮ 2015 09 11 IT NR. 01-2-00103-11 (21 lapai.)
  2. Kauno apygardos prokuratūra pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius Pareiškimas dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo 2015 m. gegužės 24 d. (15 lapų)
  3. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolas medžiagoje Nr. 01-2-00041-14 2014 10 14 (lapai).
  4. Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 02 23 kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08

 

Kaltinamoji Laimutė Kedienė

Surašė teisininkė Kristina Sulikienė

Spaudos cenzūrą bandyta įvesti netgi per slaptąsias tarnybas.