Archive for November, 2017

naglis-puteikis-74263408

LIETUVOS APELIACINIAM TEISMUI

Privati kaltintoja (apeliantė) Kristina Sulikienė

ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJO GINTARO DZEDULIONIO 2017 11 27 NUTARTIES BYLOJE NR. 1-70-365/2017 (KURI KOL KAS NEĮTEIKTA)

2017 11 29

Teisėjas Gintaras Dzedulionis 2017 11 13 nutartimi nutraukė bylą Nr. 1-70-365/2017, nurodęs, jog jis tariamai išnaudojo visas galimybes patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn. Nutraukdamas bylą pritaikė įstatymą įsigaliojusį 2017 10 26 atbuline data – padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidą.

Teisėjas Dzedulionis, veikdamas per savo sekretorę, ir kartu su ja, 2017 11 13 nutartį išsiuntė savo rankomis registruotąja pašto siunta, skirta procesiniams dokumentams įteikti, su raudonomis žymomis „teismo procesiniai dokumentai“ „įteikdamas adresatui atplėškite“, kurią iš Vilniaus išsiuntė 2017 11 14, o Kauno 10 pašte ji gauta 2017 11 15, o įteikta dar kitą dieną – tai 2017 11 16.

Kristina Sulikiene nuotrauka.

Kitokio įteikimo būdo Lietuvos Respublikos baudžiamasis procesas nenumato, prie EPP sistemos baudžiamosios bylos nėra prijungtos, todėl labai nustebau 2017 11 27 pasiskambinusi į baudžiamųjų bylų skyrių išgirdusi, jog yra priimta nutartis dėl to, jog neva mano 2017 11 22 surašytas ir registruotąja pašto siunta išsiųstas iš to paties Rokų pašto (Kauno 10) neva praleido terminą, todėl atsisakyta priimti apeliacinį skundą. Taip pat man buvo pakomentuota,jog sistemoje parašyta, jog neva ši nutartis jau išsiųsta, praėjus 2 dienoms nuo šių įvykių, mano pašte niekas nėra gauta, todėl akivaizdu, jog teisėjas šį kartą iš viso pasirinkęs poziciją man net nesiųsti nutarties – kad netyčia neapskųsčiau. Tai yra netgi ne procesinis piktnaudžiavimas – o veika, artima nusikalstamai, todėl skundo pabaigoje prašau priimti atskirąją nutartį ir perduoti Gintaro Dzedulionio baudžiamosios atsakomybės klausimą generalinei prokuratūrai.

Teisėjas kaip man pakomentavo per telefoną baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja teisės klausimams, nurodęs, jog jis yra įteikęs man minėtą 2017 11 13 nutartį iš karto tą pačią priėmimo dieną, tačiau net jeigu teisėjas surado kažkokią EPP sistemą, apie kurią aš nieko nežinau, nes man rodo tik civilines ir baudžiamąsias bylas mano EPP paskyroje – tai kaip numato LR BPK 8-1 str. 10. „10. Procesinio dokumento įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.“ – čia tuo atveju, jeigu teisėjas galvoja, jog yra sukūręs EPP baudžiamosioms byloms, jau toks jo traktavimas neatitinka baudžiamojo proceso kodekso.

Be to, aš niekada nesu davusi sutikimo šios bylos vesti elektronine forma, jeigu kažkas pasikeitė ir buvo sukurtas EPP baudžiamosioms byloms – nors dar kartą primenu, esu šios sistemos vartotoja, nes vedu keletą civilinių bylų, ir šioje sistemoje nėra EPP sistemos baudžiamosioms byloms, todėl iš viso nesuvokiama, kaip teisėjas susigalvojo įteikimo būdą ir dar tą pačią dieną, kai jis rašytinio proceso tvarka priėmė nutartį.

LR BPK 8-1 str. parašyta, jog elektroninis dokumentas turi būti pasirašytas saugiu parašu – taigi, ir gaunantysis turi būti tos pačios sistemos dalyvis, jis turi matyti sertifikatus, o aš nedirbu teisme, ir aš negaliu matyti teisėjo sertifikatų, be to, ši byla nėra elektroninė, ir jai LR BPK 8-1 str. netaikomas.“ 2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.“ Kur aš galėjau pasižiūrėti tiek tokį dokumentą, tiek jo saugų elektroninį parašą- jeigu EPP tokios galimybės nesuteikia? Čia yra teisėjo fantazavimas, bylos klastojimas, siekiant geram draugui Nagliui Puteikiui naudos, kito paaiškinimo nėra.

Todėl teisėjas Gintaras Dzedulionis akivaizdžiai susipainiojęs nutarties surašymo dieną sutapatina su jos įteikimu, tačiau jis pamiršta vieną dalyką, jog galimas nutarties įteikimas jos surašymo dieną – bet tokiu atveju, kai apie teismo posėdį yra pranešta, ir nutartis paskelbiama garsiai ir byloje dalyvaujantiems asmenims, aišku, tuoj pat po posėdžio tos nutartys būna ir įteikiamos pasirašytinai.

Čia gi visiškai nėra analogiška situacija, apie posėdį Gintaras Dzedulionis iš viso nepranešė.

Taip pat atsisakydamas priimti skundą, kuris surašytas ir išsiųstas praėjus vos 6 dienos po jo įteikimo, jis irgi nepranešė, o dabar gi savo nutarties man netgi nesiunčia – nors kaip pakomentavo skyriaus patarėja, sistemoje yra parašyta, jog jis ne tik surašęs, bet neva ir išsiuntęs nutartį.

Apgailėtina ir pasibaisėtina yra tai, jog teisėjas net nežino, jog jo nutartis nėra neskundžiama, nes visos nutartys, kuriomis trukdomas procesas, yra skundžiamosios – tai žino pirmo kurso teisės specialybės studentas. Ribotas kiekis neskundžiamų nutarčių yra išvardyta LR BPK 439 str. 2 dalyje, ir tokios nutartys, kur teisėjas suklastodamas savo nutartį ir bylą, nutaria nepriimti laiku surašytos ir įteikto apeliacinio skundo, piktnaudžiaudamas teise – nepatenka į tų ribotų ratą, nes ir pirmo kurso studentas žino, jog neskundžiamos nutartys yra dėl perdavimo nagrinėti bylą teisiamajam posėdžiui, dėl nušalinimo, tačiau kai teisėjas iš viso pažeisdamas teisę į apeliaciją, melagingu pagrindu ir iškraipydamas visus faktus, net nepriima skundo, – tokia nutartis aišku kad yra skundžiama, kad tokio įsivaizdinusio ir nebaudžiamo teisėjo veiksmus peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismas.

Tai, jog Gintaras Dzedulionis palankus Nagliui Puteikiui ir netgi su juo pažįstamas, matėsi procesu metu, visų pirma, kai teisėjas iš viso atsisakė priimti apylinkės teismo persiųstą mano skundą, nurodęs kažkokius melagingus argumentus, jog neva aš nesu šmeižiama, kai vadinama „apsišvietusio KGB agento dukra“, o šmeižiamas mano tėvas, kurio net vardas neminimas tekste.

Vėliau teisėjas demonstravo palankumą mano įtariamam ir kaltinamam šmeižikui, kai šiam nepasirodžius iš viso teismo posėdyje ir nenurodžius priežasties, teisėjas per savo sekretorę skambino į Seimą, ir prašė paaiškinti, kodėl jis neatvyko. Tai nederamas elgesys teisėjui, nes teisėjas turi ir elgtis kaip teisėjas, ir be to, telefoninis paaiškinimas dėl nedalyvavimo posėdyje nėra procesinis, tuo labiau, jog N. Puteikis pats kalbėti telefonu kategoriškai atsisakė, nes labai užsiėmęs – Seime dirba.

Visa tai rodo, jog jeigu mano šis skundas pateks Dzedulioniui į rankas, jis vėl jo, pažeisdamas LR BPK 440 str. 2 d.  nepersiųs į Lietuvos apeliacinį teismą, nes jis, būdamas teisės profesionalas, sugalvojo, jog nutartys, kuriose meluojama, iš viso neskundžiamos – nors tokia nutartis, kur nutariama nepriimti skundo, nepatenka į LR BPK 439 str. 2 d. išvardintųjų nutarčių siaurą ratą.

Gintaro Dzedulionio 2017 11 27 nutartis nesuvokiama dar ir dėl to, jog jis niekur nemini įteikimo būdo ir datų – tarsi to laiško, kurio kopiją pridedu, nė nebūtų, tarsi nebūtų į teismą keliavusi įteikimo žyma. Apie ją nė žodžio. Juk aš priimdama procesinius dokumentus, pasirašiau ant įteikimo žymos, kuri turėjo būti įsegama į bylą, kuri yra popierinė, ši byla nėra elektroninė, kaip įsivaizduoja Gintaras Dzedulionis, galimai skaitinėdamas kažkokias pataisas kodekse, kurios šiai bylai negalioja. Paskutinis posėdis šioje byloje vyko šių metų balandžio mėnesį, ir tuo metu nebuvo iš viso jokių kalbų apie elektronines bylas, be to, aš kreipiausi popieriniu būdu, ir aš nesuprantu, iš kur Dzedulionis prisigalvoja kažkokią elektroninę erdvę, kurioje, pakartoju – nėra jokios informacijos apie šią bylą, aš daug kartų peržiūrėjau, vien EPP paslaugos pavadinimas „teismo proceso  peržiūra civilinėse ir administracinėse bylose“ rodo, jog EPP veikia tik šiose bylose, ir ne kitose.

Tą patį man patvirtino ir teismo patarėja, kad nėra sukurta jokios elektroninės sistemos baudžiamosioms byloms, yra tik kažkokia informacinė sistema ikiteisminiams tyrimams, prie kurių piliečiai neprieina, jog skirtos prokuratūrai.

Todėl akivaizdu, jog suinteresuotas bylos baigtimi ir geras Naglio Puteikio draugas teisėjas Gintaras Dzedulionis tiesiog pamiršo nusišalinti nuo bylos, kurioje prašoma iškelti bylą jo draugui, todėl nuo šio mano skundo priėmimo klausimo prašome nušalinti šį nesąžiningą teisėją, nes jis „pamirš“ išsiųsti šį skundą, nes pagal jo galimai Sapnų ir šešėlių kodeksą, nutartys, kai teisėjas meluoja – iš viso neskundžiamos, o aš nebaigiau Sapnų ir šešėlių instituto, ir nemoku suvokti tokių fantazuojančių teisėjų smegenų vingių, vadovaujuosi Baudžiamojo proceso kodeksu, kuriame aiškiai nurodyta įteikimo tvarka, ir ji buvo įgyvendinta, ir terminai aiškūs – apskundimo terminas lapkričio 23 diena, ir aš to termino nepraleidau, nutartis nebuvo viešai paskelbiama, kad įteikimas būtų viešojo paskelbimo būdu, be to, baudžiamosiose bylose toks įteikimas viešojo paskelbimo būdu nenumatytas. LR BPK 310 str. aiškiai numato, jog nutartys išsiunčiamos per 5 dienas po paskelbimo, ir ne vėliau, todėl tos pačios dienos traktavimas kaip termino skaičiavimo pradžia yra absurdiškas, ir neatitinka kodekso reikalavimų.

Todėl remiantis išdėstytu, LR BPK 439-440 str. teismo prašau:

  1. Nušalinti Gintarą Dzedulionį nuo šio mano skundo priėmimo klausimo sprendimo, nes „nemo judex in re sua“ – teisėjas nesugebės adekvačiai įvertinti savo pažeidimų, ir bandys toliau juos dangstyti, ir slėpti, remiuosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaracijos 6 str. ir praktikos formavimu – teise į vieną apeliaciją, šis konkretus teisėjas man tą teisę neigia, draudžia, diskriminuodamas dėl to, jog jis yra Naglio Puteikio draugas, o aš nesu. Todėl toks teisėjas negali nagrinėti jokio mano skundo, nes nesugeba suvokti kas yra įteikimo terminas, per kurį paduodamas skundas.
  2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 11 27 nutartį Nr.1-70-365/2017, kuria atsisakoma priimti 2017 11 22 apeliacinį skundą, (pateiktą nuo įteikimo dienos praėjus 6 dienoms), traktuojant tai kaip „praleistą terminą“ byloje Nr. 1-70-365/2017 kaip absoliučiai nepagrįstą, nes apeliacijos pateikimo terminas yra 7 dienos, o ne 4, kaip melagingai nurodė teisėjas.
  3. Dėl teisėjo Gintaro Dzedulionio sąmoningo bylos klastojimo (2017 11 27 nutartis melaginga, yra klastojimo požymių, nuslepia apie įteikimo procesinius terminus, sukuria situaciją, kurios nėra – kalba apie terminus, kurių nėra net baudžiamojo proceso kodekse) prašome priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į generalinę prokuratūrą su pranešimu apie nusikaltimus LR BK 300 str. ir LR BK 228 str. bei iškelti tyrimo versiją, ar nebuvo paimtas kyšis (ir kas jį galėjo duoti?), su tikslu paveikti teisėją, kad jis suklastotų bylą.

PRIDEDAMA:

  1. Vilniaus apygardos teismo teismo procesinių dokumentų siuntos 2017 11 14 voko kopija (1 lapai).
  2. Vilniaus apygardos teismo procesinių dokumentų siuntos voko gavimo spaudas Kauno 10-ajame pašte 2017 11 15 (1 lapas)
  3. Teismo sekretorės pasirašytas lydraštis dėl 2017 11 13 nutarties siuntimo.
  4. 2017 11 22 pašto siuntos, kuria išsiųstas apeliacinis skundas, čekis.

Privati kaltintoja, apeliante Kristina Sulikienė

 

 

 

 

Advertisements

gedokalnas

Kristina Sulikienė

Kol apie kultūrą vograujantys specialistai skėsčioja rankomis ir aiškina, kad niekas nekaltas, kad kalnas tuoj sugrius, propagandiniame šalies dienraštyje buvo pasirodžiusi į teisybę panaši informacija, jog po kalnu galėjusi būti SSRS priešlėktuvininkų slėptuvė – taigi, po kalnu galimai yra kiaurymė, kuri ir iš lėto smunka.

Priešlėtuvinės gynybos įrenginių inžineriją geriausiai ir išmano patys priešlėtuvininkai – tai  lakūnai ir  jų mechanikai, inžinieriai, todėl kalną būtina perduoti prižiūrėti specalistams iš karinių oro pajėgų.

Lakūnai yra apmokyti karo istorijos ir puikiai žino, kaip būdavo įrengiami net požeminiai orouostai, lėktuvus įleidžiant per kalno šone padaromą angą. Toks orouostas veikė Rokuose, šiuo metu kariuomenė kažkodėl atsisakė šio objekto ir dabar tame buvusiame kariniame objekte auginamos kiaulės.

Nepaisant to, kiek brangus (morališkai) išlikęs gynybinis bokštas svarbu ir tai, kad jis gali nebeturėti pagrindo ant kurio stovėti. O šitą kebeknę gali išspręsti tik specialistai – jie ir žinos, kur rasti buvusio karinio objekto brėžinius, arba kur pasiklaust, jeigu koks Bakas nepradės šaukti, jog negalima pas rusus nieko klausti.Nekalbu jau apie tai, kad tokiose šachtose buvo laikomos ir raketų galvutės, ir niekas niekada nematavo radiacinio fono Gedimino kalne ir jo apylinkėse.

Visais atvejais, jeigu šachtos ar tunelio/ požemio versija teisinga- tai jos griūtį irgi prilaikė medžiai iš viršaus, sutvirtindami šachtos stogą, o dabar stogas pasidarė prieinamas lietui ir pamažu ėmė griūti.

Ar esame kalti dėl kalno griūties?

Taip. Lietuva susipyko su visais kaimynais, o juk kaimynai puikiai žino jų pačių buvusius karinius objektus, tik reikia klaust, prašyt padėti, žiūrėk rusai dar ir kalno gelbėt atvažiuotų. Juk rusų visos divizijos išliko, ir technika jų tai ne metalo laužas iš Vakarų. (Bakas paskaitys ir rašys VSD “jie kviečia rusus okupuoti Gedimino kalną!” Aišku, geriau patriotinė kalno griūtis, nei teroristinės kaimynės pagalba.)

Bakas ir Juknevičienė jų laukia su tankais. O žmonės turbūt vėl su gėlėm ateitų.Ir  Vienos saugumo ir bendradarbiavmo sutartis (2011) ne tik leidžia, bet ir įpareigoja bendradarbiauti karinio saugumo srityje,ir karinių objektų mažinimo klausimais.

Akivaizdu, jog užvertus įėjimą į požemi,pats objektas  nebuvo panaikintas, o SSRS armija išeidama galimai neperdavė visos informacijos apie karines bazes ir objektus.

Lietuva turi teisę reikalauti informacijos apie šį galimą karinį objektą, kuris nesutvarkytas, o paliktas užverstu įėjimu po laiko ėmė kelti grėsmę.Štai sprendimo būdas. Ne Karbauskiui ir ne vos paeinančiam viceministrui (kultūros) spręst karinius klausimus. O jeigu šachta įgrius, tai Gedimino pilies bokštą galėsime rinkti            po plytą, kaip kadaise rinkome susprogdintų trijų kryžių liekanas, kai jos buvo atkastos. Nepakartojamas jausmas prisiliesti prie istorijos (esame griuvėsių ir kryžių garbintojų šalis) – beje,trys kryžiai irgi juda,kažkas negerai ir su kalnu po jais.

Visame šitame skandale pasigedau ir informacijos apie po Katedros aikte tekančią Ratnyčios upę – o gal sprogo vamzdžiai, ir ji išsiliejo, ir judina gruntą? Jūs girdėjot kuriuos nors kultūrininkus kalbant apie šią upę? Jie gal net nežino, mokykloje varnas gaudė.

Kur geologai? Ar visi priversti taksi važinėt, kol kalnas griūva? Juk jie būtent čia ir dabar yra labai reikalingi. Karo inžinieriai kartu su geologais dar gali stabdyti šią griūtį, bet ne Karbauskis. Ir ne viceministras su antsvoriu (gal ten kitokių nepriima?). Kalnui tvarkyt reikia ir smegenų, ir raumenų jėgos. Ir, aišku, diplomatijos (jos nei Dalia, nei jos kišeninis Linas – nemoka…nors rangus diplomatinius – turi).

 

Urbšininkai nerimsta ne tik Seime

Posted: November 27, 2017 in Uncategorized

gema

Kristina Sulikienė

Dar nenurimo skandalo, kai Povilas Urbšys tyčiojosi iš Viktorijos Čmilytės- Nielsen nėštumo, aidai, o ataidėjo kitos įdomios naujienos – paiškėjo, jog urbšininkų fortposte Panevėžio miesto savivaldybėje, bendravimo maniera niekuo nesiskiria nuo Seime tvyrančios (aišku, gal po P. Urbšio atsiprašymo jis  daugiau nebepriekabiaus prie moterų, kurios laukiasi, ir nesityčios iš jų).

Panevėžio miesto savivaldybės narė, opozicionierė Gema Umbrasienė vieno savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo išvadinta „BABA JAGA“, po to išvadinimo ji labai mėgsta į socialinius tinklus įsikelti raganos paveiksliuką, taip pašiepdama urbšininkus, kurie nekenčia moterų.

Kolegės garbę ėmėsi ginti nenuilstantis kovotojas kitas tarybos narys Mantas Leliukas, surašęs prašymą ištirti tokį vieno iš tarybos narių elgesį.

Kadangi šiuos du nesisteminius opoicionierius blokuoja visa spauda, tai ir mes sužinojome apie šitą skandalą, pavadinimu „BABA JAGA“, tik po Urbšio skandalo Seime.

Tada Mantas Leliukas ir pasidalino kreipimosi tekstu, dėl jau gerokai senų įvykių.

Bet, kaip sakoma, įleisk kiaulę į pilį, ant sosto užlips.

O Biblijoje irgi sakoma – nedalinkite perlų kiaulėms.

Minėtas politikas, kuris įžeidinėja moteris, visada mėgta girtis savo senelio broliu, tarpukario ministru. Tačiau sovietai to tarpukario ministro kolaboravimo ir padėjimo KGB pavyzdį aprašė savo KGB slaptame vadovėlyje, kur buvo džiaugiamasi, kad pavyko buržuazinių laikų ministrą atvesti į protą, ir kad jis gerai liudijo Vokietijoje teisme dėl nacių nusikaltimų.

Lietuvių liaudies patarlė sako – obuolys nuo obels netoli terieda.

Taip ir urbšininkai – juk įžeidinėjimas, melas, šantažas, argumentai „ad hominem“ yra žemiausios kategorijos žmonių „taktikos“.

Tačiau jos pasiteisino visais laikais. Net bažnyčios chore jos naudojamos, patikėkit manim: jeigu neturiu klausos, ir tingiu lavinti balsą, tai apvemsiu tą, kuris turi klausą, ir netingi mokytis. KGB taktika, ir ją surasite net paprasčiausiose darbovietėje, juk negabus geriau kitą gabų įžeis, negu pripažins savo menkavertiškumą.

Juk bažnyčia sovietmečiu irgi buvo KGB agentų knibždėlynas, o KGB bažnyčios tarnų, kaip ir grįžtančių tremtinių, politkalinių, nelaikė tokiais pavojingais, kaip kad laikė įsidėmėkit:

Kraštotyros būrelius, žygeivius, etninės kultūros puoselėtojus. Va pavojingiausi asmenys.

Na o Gema Umbrasienė su Mantu Leliuku juk idealiai atitinka KGB išvardintų pavojingų asmenų aprašą: laisvalaikiu abudu propaguoja tradicinę kultūrą, domisi paveldu, papročiais,vienas laiko bičių ūkį, restauruoja senovines bričkeles, ūkio padargus, o kita padeda gyvūnų prieglaudoje – nes lietuviai nuo seno globojo gyvąją gamtą, ir rūpinosi ja. Gema Umbrasienė yra žaliųjų partijos narė, o gamta domisi ne dėl politikos, o myli ją iš tikrųjų. Sovietai labai persekiojo ir gamtos mylėtojų, turistų klubus, laikė juos labai pavojingais, nes žmonės, kurie būna arti gamtos, yra mažiau paveikūs propagandai, nes nežiūri TV (nes gėrisi gamtos vaizdais. )

Taigi, summa sumarum, urbšininkų šou toliau tęsiasi, ir stebėdami kitą dramos veiksmą, mes pranešime apie prašymo ištirti Panevėžio urbšininkus rezultatus.

 

 

Šiandien Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė iš esmės atnaujinti bylos, kurioje prokurorė Nijolė Bareikienė, buvęs Valstybės kontrolės auditorius Rišardas Zelenovas ir kiti asmenys nuteisti dėl prekybos poveikiu, nagrinėjimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus.

Byloje paskelbta pertrauka, kol bus sudaryta nauja teisėjų kolegija, t. y. vietoj teisėjos Sigitos Bieliauskienės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, bus paskirtas kitas teisėjų kolegijos narys. Pakeitus teisėjų kolegijos sudėtį iškart bus derinama kito posėdžio data.

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu Nijolei Bareikienei dėl prekybos poveikiu paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nijolei Bareikienei buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė užsiimti teisininko veikla 3 (trejiems) metams. Taip pat nuspręsta išieškoti turto už 3,6 tūkst. eurų.

 

Buvęs Valstybės kontrolės auditorius Rišardas Zelenovas taip pat nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant 3 (trejiems) metams. Iš jo buvo nuspręsta konfiskuoti 19,2 tūkst. eurų.

 

Pagarbiai

 

Vilma Budėnienė

Lietuvos apeliacinio teismo

pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene (atstovė spaudai)

Gedimino pr. 40/1, LT-01503 Vilnius

Tel. (8 70) 663 230, trumpasis tel. 9230

Mob. 8 688 54040

El. p. vilma.budeniene@apeliacinis.lt

http://www.apeliacinis.lt

sekite mus www.facebook.com

Kristina Sulikienė nuotrauka.

Kristina Sulikienė
Ši tema nėra labai paprasta ir nesudėtinga: Lietuvoje specialiųjų operacijų pajėgų tema vengiama kalbėti, arba kuriamos propagandinės laidos, dokumentiniai filmai, iš kurių tačiau visiškai neaišku – kokius LIETUVOS piliečius ir kokius LIETUVOS interesus yra per savo egzistavimo laikotarpį išgelbėję šios konkrečios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pavaldume esančios pajėgos.
Visame pasaulyje įprasta, jog minėtos pajėgos veikia išimtinai tik tada, kai yra kilusi reali grėsmė šalies piliečiams užsienyje, ir tai dažniausiai yra pagrobimo atvejai, piratavimas, kita neteisėta veika – dažniausiai, terorizmas.
Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos visus tuos metus veikė taip paslaptingai, jog apie jų darbą neišleista nei viena grožinės literatūros knyga ir nepastatytas nei vienas meninis filmas – o tomis „dokumentinėmis“ neverta tikėti, nes jas rašo labai gerai finansuojami „žurnalistai“.
Pasaulyje įprasta praktika SOP atsiskaityti už savo darbą – paviešinti dalį informacijos, dažniausiai, per laikraščius, arba meninių filmų pavidalu.
Štai Prancūzijos SOP paviešino apie savo ypatingąjį būrį nesename filme „Forces speciales“, kuriame atvaizdavo specialiųjų operacijų pajėgų karių klaidas, kurios ištinka dėl per didelio pasitikėjimo savimi, daugelio operacijų sėkmės, bei emocionalumo, kai dirbamas šis darbas per ilgai.

https://filmux.org/5374-ypatingasis-burys-forces-spciales-special-forces-2011.html
Filme visiškai nekaltinami nei talibai, nei Prancūzijos valdžia, kuri neatsiunčia specialiųjų operacijų karių įkaitų laisvinimo operacijos dalyviams pagalbos. Nes elementariai, neatvykus į sutartą vietą, praradus dalį įrangos, ir talibams perėmus radijo signalus, pagalba nebegalima.
Ši tragiška istorija, greičiausiai grįsta tikrais įvykiais, parodo SOP kasdienybę, bei griežtas taisykles, apie kurias Lietuvoje nekalbama. Yra pateikiama, kad neva mūsų SOP gali skristi kur nori, ir dalyvauti kokiose nori operacijose. Deja, tai neatitinka tikrovės, nes netgi Pakistano genčių teritorija turi savo suverenitetą. Yra tokia tiesa, kad valstybių sienos egzistuoja, o SOP kariai, padarę nors menkiausią klaidą, yra skaudžiai baudžiami aplinkybių – pagalba nebeatskrenda.
Lietuvoje išimtinai visas kariuomenės darbas vaizduojamas kaip amžinos atostogos, kariai pateikiami su gitaromis – nors tai tėra viešųjų ryšių dalis. Iš tikrųjų kariams draudžiama viskas, kas tik leidžia mąstyti, neduodamas aprūpinimas, ir jie verčiami žygiuoti, bei valgyti sugedusį maistą, kai tuo pačiu metu „sąjungininkai“ prie gretimų stalų valgo visiškai kitokio raciono „bliūdus“.
Lietuvos kariuomenė ir jos suvokimas valdžios lygyje nebus niekada toks pats, kaip užsienio kariuomenių pagarba visų pirma sau patiems.
Pirmadienį išplatintas pranešimas, jog Hagos tribunolas dėl Afganistano karo nusikaltimų palies ne tik JAV kariuomenę, šios šalies specialiąsias tarnybas (įvardyta konkreti tarnyba – tai CŽV), bet ir šioms institucijoms talkinusias kariuomenes.

Kristina Sulikienė nuotrauka.
Labai „pagalba Amerikai“ didžiavosi ir tebesididžiuoja Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų kariai, kurie, ne paslaptis, 2013 metų vasaros gale dalyvavo pasitarime su vienu iš JAV karinių reikalų vadų Vilniuje, SOP būstinėje Kairiūkščio gatvėje 14, Vilniaus bazėje. Net sargų būda buvo perdažyta žaliais dažais, o kariai vaikščiojo už kariuomenės teritorijos tvoros ginkluoti ir akivaizdžiai apduję.
Po kurio laiko Rusijos spauda pranešė turinti duomenų apie beveik 56 Lietuvos karius arba samdinius Sirijoje, ką Lietuvos valdžia ėmė intensyviai paneiginėti.
Šiandien jau Lietuvoje pasigirdo kalbos, jog neva mes kariausime su Islamo valstybe.
Pažymėtina, jog subrendusi visuomenė ir subrendusi valstybė nesiblaškytų, ir nekeistų taktikų ir pozicijų. Jeigu Lietuvos SOP įlindo į Sirijos karą, ir palaikė Islamo valstybę – tai neturėtų dabar pareikšti, jog su ja kovos, nes teks kovoti prieš pačius save.
Tas pats būtų, jeigu Lietuvoje imtų skleistis idėja apie „pagalbą baigiant Ukrainos pilietinį karą“ – o kas jį įkūrė? Kas stimuliavo? Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų skyrius.
Beje, Amerikos kinematografininkai net neslepia, jog JAV CŽV aktyviai veikė Ukrainoje, kitame filme „Centrinė žvalgyba“ nurodyta, jog CŽV agentai kažkokių kosminių satelitų kodų ieško 2016 metais Kijeve. Amerikos kūrėjai neslepia, jog jų specialiosios tarnybos mėgsta kištis į pasaulio įvykius, ir juose dalyvauti.
Tik Lietuvoje priimta burunduko, kurmio ir stručio pozicija vienu metu: mes ne prie ko, mes nieko nežinome, Ukraina kovoja už mus visus.
Ar tikrai?
Juk Pravyj Sektor tėra Rytų Europos Al Quedos filialas.
O karą Ukrainoje įpūtinėjo ir tebeįpūtinėja specialusis agentas, toks švedas Jonas.
Ne – ne Jonelis, o visas Jonas. O už jo ir Irano penktoji karinės žvalgybos valdyba, kuri atsakinga už…Islamo pavasarius visame pasaulyje.
Kviečiu Lietuvos LK SOP atsibusti iš slogaus sapno. Gal pasižiūrėti vieną kitą filmą. Ir kaip daro ne vienas ir ne du „specukai“ – kuo greičiau pereiti į šauktinių mokymą, sausumos pajėgas, nusiskusti tas idiotiškas barzdas, ir kuo greičiau gailėtis. Gal dar neteis asmeniškai už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui.
Juk kariai, kurie skraidino teroristus į Lietuvą, yra žinomi, jie išsiduoda.
O Hagos tribunole jau išaiškintas kitas periodas: tai CŽV kalėjimai Lietuvoje 2003-2004 metais.
Vadinasi, jie buvo įsteigti prie Rolando Pakso, o jam sužinojus apie juos, kilo isterija, ir Tautos rinktas Prezidentas buvo pašalintas.
Rolandas Paksas visada galvojo, jog jis buvo nuverstas, nes jis nesutiko jų steigti. Ne – jis buvo pašalintas, nes jam už nugaros jie buvo įsteigti. Nes Lietuvos specialiosioms tarnyboms ir jų talkininkei SOP joks prezidentas ir jokia šalies valdžia nereikalinga, jie patys yra sau valdžia.
Kaip Donaldas Trumpas ėmė tvarkyti šitą savivalę – matome.
Dalia Grybauskaitė per silpna. Turi ateiti naujas vadovas, ir išmėžti šitą SOP ir CŽV- Rytų Europos filialas – Al Queda- Europa nesąmonę.

The Prosecutor of the International Criminal Court, Fatou Bensouda, requests judicial authorisation to commence an investigation into the Situation in the Islamic Republic of Afghanistan

https://www.icc-cpi.int/itemsDocuments/Afghanistan/171120-afgh-art_15-app-summ_ENG.pdf

Pagal patyčių mastą mokyklose Lietuva užtikrintai pirmauja pasaulyje. Čia – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys. Bet tokioje situacijjoje šiandien atsidūrė visa Lietuvos visuomenė. Viena iš priežasčių ta, kad patyčių kultūra bujoja visur – pradedant žiniasklaida, baigiant Seimu. Seime viešpatauja agresyvi mažuma, kuri lengvai nukreipia visą Seimą jiems reikalinga kryptimi. Štai Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis neseniai išsityčiojo iš Juozo Statkevičiaus. O kodėl? – Nes neseniai buvo liudininku susidorojimo su Greta Kildišiene, kurios niekas neužsistojo. Norėdamas išvengti kančių pats – pats tapo smurtautoju. Taip vyksta mokyklose tarp mokinių, taip vyksta ir Seime tarp seimūnų. Tokiu būdu smurtas daugėja, o bendruomenė – neišvengiamai mažėja, nes Lietuvoje gyventi nesaugu. Toną smurtautojams užduoda profesorius Vytautas Landsbergis. Jis vienintelis iš visų politikų savo politinėje kovoje naudojo psichologinį ginklą „megztąsias beretes“. Apie tai pasakoja buvęs tremtinys Akgirdas Šukys. Vėliau V. Landsbergis kurstė Maidaną svetimoje valstybėje, ko pasekoje Ukraina neteko Krymo. Vytautui Landsbergiui talkina jo nusikalstamos gaujos nariai. Vienas iš uoliausių – Rimvydas Valatka. Jis iš profesionalaus žurnalisto ir laikraščio redaktoriaus virto ne mažiau profesionaliu karo propagandistu. Senas profesoriaus bendražygis ir vienas iš „megztųjų berečių“ lyderių masinėje žiniasklaidoje – Algis Ramanauskas Greitai. Šios psichologinių teroristų gaujos nusikaltimai Lietuvai didžiuliai ir balansuoja ties įvardinimo „genocidas“ ar „nusikaltimai žmogiškumui“ riba.. Kol Vytautas Landsbergis ir jo gauja siautės Lietuvos žiniasklaidoje, pažeidinėdami Konstituciją ir Jungtinių Tautų, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo aktus bei nuostatas – tol iš Lietuvos bėgs žmonės.

leliukas3

Kalbamės su Panevėžio miesto savivaldybės nariu Mantu Leliuku

LL: Gerbiamas Mantai, jūs buvote tas, kuris atkakliai ir nuosekliai kritikavote Povilą Urbšį, o politikai ir visuomenė tarsi pakulomis buvo ausis užsiklijavę. Ką manote apie paskutinį plačiai netgi laisvoje Europoje nuskambėjusį įvykį, kai kolegę, 3 vaikų mama Viktoriją Čmilytę – Nielsen, be to, Švedijos piliečio žmoną (o Švedijoje ypatingai paisoma lygių moterų ir vyrų galimybių) Povilas Urbšys faktiškai liepė patraukti iš tribūnos, nes ji, supraskite, negali adekvačiai pristatyti įstatymo projekto, nes neva dėl to, kad laukiasi?

Mantas Leliukas:

Tai galėjo nustebinti tik pažįstančius P.Urbšį iš jo gražių kalbų.  Kalbame apie politiką, be skrupulų siekiantį  savo tikslų,  paprastai dengiamų  šventumo ir moralumo aureole,  tikintį savo absoliučiu  teisumu, aklą savo nuodėmėms ir klaidoms.  Jam gimus anksčiau, inkvizicija  būtų turėjusi gerą kareivį, bet nekaltų aukų būtų buvę daugiau. Žmonės P.Urbšiui yra arba priemonė,  arba kliūtis. Priemone pasinaudojama, kliūtis pašalinama.  Nagrinėtu Seime klausimu P.Urbšys turi eilinį ,,šventą’’ įsitikinimą ir,manau,   charizmatiškosios Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šachmatininkės, trijų vaikų mamos, daug pasiekusios moters  pasirodymas tribūnoje jam pasirodė labai pavojingas, todėl puolė ją skaudžiausiu būdu. Vėlesni jo mėginimai parodyti šį puolimą sau palankia spalva- kaip rūpestį moterimi, tik dar kartą atskleidė jo savanaudišką dvilypumą. Tikras vyras turėjo būti korektišku, neužsiimti moters būsenos sklaida visoje Lietuvoje ir, bijau, už jos ribų, galų gale, jei rūpestis taip veržėsi į paviršių – galėjo  į tribūną atnešti vandens stiklinę.    

LL: Esate 3 berniukų tėvas, ar jūs galėtumėte kada nors moteriai – besilaukiančiai, ar tiesiog moteriai, pasakyti tokį grubų dalyką, kaip tai padarė P. Urbšys?Ar jūs, tarkime, draustumėte savo žmonai dirbti, jeigu ji lauktųsi vaiko, ir norėtų tuo pačiu metu daryti karjerą kokioje nors įstaigoje,ar visuomeninėje organizacijoje? Jūsų šeimos nuotraukose matau, jog jūsų žmona ir bitininkauja, ir netgi šienauja su dalgiu. Tiesiog iškyla klausimas – ar Povilas Urbšys, bevaidindamas neva labai tradicijų paisantį asmenį (“norėjau apsaugoti”) – galutinai neišsidavė savo tikrojo charakterio – kad yra nuožmus, nesukalbamas, ir nemokantis diskutuoti, gali įžeidinėti oponentą dėl jo išvaizdos, lyties, būklės? Priminkite skaitytojams, kaip jus yra įžeidęs šis politikas, ir kodėl?

Mantas Leliukas:

Moterys yra geroji žmonijos pusė, todėl manau, jog tik jos pačios gali priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, o mūsų, vyrų pareiga –  padėti joms juos įgyvendinti, jeigu to reikia.  Taip, P.Urbšys eilinį kartą parodė savo kruopščiai slepiamą būdą. Kaip manote – ar šmeiždamas mane ir mano kolegas Panevėžyje 2015-aisiais, jis nors dalį minutės pagalvojo apie mūsų šeimas, vaikus, tėvus, kuriems bendro P.Urbšio , R.Karbauskio ir jų grupuotės puolimo melu ant jų artimų žmonių  laikotarpis buvo bene juodžiausias  gyvenime ir kainavo sveikatą ? Tikrai ne, nes jau būtų atvirai atsiprašęs. Vėl artėja rinkiminiai metai ir neabejoju, jog jau ruošiami nauji užkeikimai. Tik mes dabar jau būsime pasiruošę, žinodami, su kuo turime reikalų.

 

 

LL: Povilo Urbšio elgesys – gal tai ne tik politinės kultūros nebuvimas – gal jis nekenčia moterų, o pamatęs nėščią, iš viso išėjo iš pusiausvyros? Ką tai sako apie žmogų? Ir koks tada tai yra politikas, kurio tokia “diskusijų forma”? Papasakokite, prašau, dar kartą visuomenei, kokį jūs žinote Povilą Urbšį, nes pasipiktinimo banga didžiulė – pavieniai asmenys ir įvairios organizacijos reikalauja Povilui Urbšiui apkaltos – nes jis diskriminuodamas nėščią žmogų (labai geras Seimo narės Aušrinės Armonaitės sąvokynas! – nes moteris visų pirma yra žmogus), pažeidė kelis Konstitucijos straipsnius, o Seimo etikos ir procedūrų komitete inicijuojamas jo elgesio svarstymas. Ar tokie žmonės – vilkai ėriuko kailyje – neturėtų būti „iščiupinėjami“ rinkiminės agitacijos metu – juk jūs apie Povilo Urbšio išsišokimus žinojot, ir visiems bandėte papasakoti – tik niekas nesiklausė?

Mantas Leliukas:

Kiekvienas politikas turėtų būti ,,iščiupinėjamas‘‘ iki rinkimų, bet jeigu taip būtų kada nors buvę, Lietuva klestėtų. P.Urbšys, pasinaudojęs daugybe žmonių, savo rinkimines kampanijas padarė kitų ,,iščiupinėjimu‘‘, garsiai  pasiskelbė kovotoju už gėrį, klestelėjo į jam reikalingą Seimo nario kėdę, bet net  išaiškėjus  jo melui ir šmeižtui  ten liko ir turi visas galimybes toliau gražiai kalbėti,  būti ekrane ir užsiimti tuo, kuo nori.  Rinkėjus suprantu – politikas yra tai, ką apie jį rašo, iš kur jiems žinoti tiesą. Žinoma, laikas viską atskleidžia, bet jis turi praeiti.  Kodėl mumis netikėjo, kai sakėme apie melus, Gretą ir siekimą įšokti į rinkiminę valstiečių bangą – iki šiol atviras klausimas. Juk, šmeižiant mus žiniasklaidoje, mums net nebuvo suteikta atsakomosios nuomonės teisė.   Manau, kad žmogui būdinga tikėti tuo, kas garsiai ir gražiai pristatoma, kritinis mąstymas dingsta, o  tokie politikai, kaip P.Urbšys, tuo naudojasi.

 

LL: Ir paskutinis klausimas – kodėl, jūsų nuomone, Naglis Puteikis ir Povilas Urbšys nuolat akcentuoja „kovą su korupcija“, o šmeižtą laiko normalia kasdiene veika – juk tai tokie patys nusikaltimai, iš baudžiamojo kodekso? Beje, Povilo Urbšio išsišokimas sujaudino beveik iki ašarų Viktoriją Čmilytę – Nielsen: o tai yra begalinės savitvardos žmogus, pasaulio moterų 3 vietos laimėtoja šachmatuose, daugkartinė čempionė vaikų, jaunučių, ir suaugusiųjų varžybose, turi vieną didžiausių reitingų pasaulyje moterų tarpe.

Vadinamojo ,,Skardžiaus tyrimo‘‘ istorija parodė šių kovotojų su korupcija kovingumo laipsnį – jei tikėtume žiniasklaida, P.Urbšys ,,pratupėjo krūmuose‘‘, o N.Puteikis gynė tiriamąjį asmenį. Rinkimai dar toli, o savi marškiniai ir trapios valdančiosios koalicijos partneriai yra arti kūno. Be to, yra žmonių, kurie  abiems asmenims gali drąsiai mesti kaltinimą šmeižtu, jie tai žino, taigi jiems geriau nematyti ir negirdėti, jog toks niekšiškas elgesys apskritai egzistuoja. 

Šiuo metu savo aktyvią ir sėkmingą šachmatų karjerą sustabdė dėl darbo Seime, kuris jai tinka ir patinka, ir gerai sekasi. Ar vis tik nevertėtų išsiaiškinti, iš kur tokie apmokymai, kaip išmušti oponentą iš pusiausvyros, naudojant pačius šlykščiausius metodus? Juk tai patyrėte ir jūs.

Mantas Leliukas:

Negaliu komentuoti. Gal tai įgimtas arba darbinėje karjeroje įgytas ,,profesionalumas‘‘ ?

Dėkoju už pokalbį.

Mantą Leliuką kalbino Kristina Sulikienė

 

į

Lapkričio 14-osios ryte kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai, patruliuojantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus patrulių ekipažas, Alytaus r., Radžiūnų kaimo ribose, patikrinimui sustabdė įtarimą sukėlusį automobilį „Mercedes Benz“, britiškais valstybiniais numeriais. Prie vairo sėdintis vyras pateikė netikrus dokumentus, tačiau patyrusių pareigūnų apgauti nepavyko. Patikrinus duomenų bazėse, paaiškėjo, kad automobilis vogtas Didžiojoje Britanijoje.

Automobilį vairavęs 30-metis prieniškis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Primename, kad prieš savaitę tas pats Kelių policijos patrulių ekipažas, po įtemptų gaudynių Alytaus mieste ir rajone, tik po šūvių sulaikė taip pat vogtą “Mecedes Benz”.

Alytaus VPK inf.

Rokaislaitai1

Kaune, Rokų mikrorajone – Gedimino Pilis -2 projektas

Kristina Sulikienė

Neįsivaizduoju, kokiu idiotu reikia būti, kad lieptum nukasti MOLIO šlaitus Rokuose, kurie yra poledymnečio baltų gyvenvietės vietoje – taigi, sluoksniai labai seni, ir tvirti – ir juos užpilti su SMĖLIU.

Net darželinukas žino, jog smėlis – tai biri substancija, o molis – patvari, iš kurios stato net krosnis.

„Autokausta“ labai dideliu greičiu nuo vakar griauna visiškai palei gyvenamųjų namų sklypus aukštus geležinkelio šlaitus, kurie buvo sugadinti dar 2006 metais, plaunant pinigus per EU projektą – šlaitai buvo nuvalyti nuo juos laikiusių krūmų, medžių, ir palikti sugriūti. Vėliau buvo antras projektas, kai buvo „taisomi“ tyčia sugriauti šlaitai.

Dabar, kiek matome, trečias etapas – ne tik griaunami, bet ir kasami šlaitų pamatai, ir toliau formuojamos bus nuošliaužos Rokų mikrorajone – bus laukiama, kad įgrius gatvė su visais namais.

Beje, tik pradėjus „rekonstrukcijos darbus“, buvo pasikasta po 2011 metais pastatytu nauju tiltu – rokiečiai baiminasi, kad ir jis jau ims griūti, nes Rokų kaimo pusėje iš po tilto pakastas molis taipogi. Užlipti ant tilto reikia stengiantis nepataikyti į žiojinčias skyles, nes pabyrėjusi žemė, įsmukę šlaitai.

Matjošaiti – AŪŪŪŪ!!!

Karbauski – kur tu?

Kas nors??

P.S. Rokų kaime gyvena Seimo narys Kazimieras Starkevičius, bet jis per daugelį metų įprato nieko “nematyti” – nematė, kai jam po langais žemėtvarkininkai grobstė ir į kairę- į dešinę dalino bet kam grąžintiną žemę, todėl nemato ir kai griaunami jo gimtieji Rokai. Na ir kas – jo namas toli, ir po juo nesikasa joks ekskavatorius.