Archive for December, 2017

Image result for pjūklas

Studento – “žudiko maniako” byloje faktas, jog jis sode draugiškai gyveno su kaimynais, ir skolino ir skolinosi sodo įrankius, tapo “nužudymo įrodymu”, kaip ir faktas, kad jis žiūrėjo filmą “Pjūklas”,

Kristina Sulikienė

Su Henriko Daktaro nuteisimu už  dvasias prasidėjo „belavoninių bylų“ vajus prokuratūroje.

Nors prokurorai sukurpia bylas, apkaltindami asmenis, jog jie žudė, ir nurodo būdą, kaip atlikta (Henrikas Daktaras nušovė; kažkokioj tulpinių byloje – nupjovė galvą, nors lavonas nerastas), įlįskime į galimai nusikaltėlių, dirbančių prokuratūroje galvas.

Suklastoti bylos pradžiai įrodymus yra galimas nusikaltimas, numatytas Baudžiamajame kodekse. Bėda yra ta, jog prokuratūros darbuotojų galimai daromų nusikaltimų niekas netiria.

Visiškas nebaudžiamumas. Net jeigu imi kyšį, STT išsuks.

Pažintys su nusikalstamu pasauliu. Galima užsakyti nusikaltimus – niekas neįtars, nes prokurorai – šventi.

Gyvena vienišas studentas, turi butą miesto centre, ir sodą.

Kaip paimti iš jo tą turtą? Reikia sukurpti bylą, jog vienišas studentas žudo kaimynus, po to su tų kaimynų giminėm pareikšti ieškinį į to studento turtą, ir turtas – mūsų.

Pamenate bylą, kur dingo dvi senutės, ir buvo apkaltintas studentas šitoje „belavonėje“ byloje, ir jis buvo pasodintas iki gyvos galvos?

Neseniai Amerikoje atsirado senutė, dingusi prieš 45 metus. Ji visą laiką gyveno pamišėlių prieglaudoje. Amerikoje niekas nepuola kažko kaltinti, jeigu žmogus paslaptingai dingsta, o tęsia bylą tol, kol paaiškėja, kur tas žmogus dingo.

Pasakas mėgstantys prokurorai parašė, jog dėl vienos senutės studento byloje jie radę „biologinių  pėdsakų“ ant sodo įrankių. Vadinasi, jeigu turite kolektyvinį sodą, jūs neturite teisės bendrauti su kaimynais ir skolintis jų įrankių  darbui – nes vėliau tai bus panaudota prieš jus kaip „įrodymas“.

O nužudė, nes žiūrėjo filmą „Pjūklas“ – tai pagrindinis įrodymas, ir filmo pavadinimas rodo, kokiu įrankiu tai atliko.

Kartais per vakarą aš peržiūriu 2 filmus įvairiausiais pavadinimais. Labai įdomu, jog prokuratūra vieno filmo pavadinimą laiko už nusikaltimo padarymo būdo įrodymą.

Ir tokias nesąmones leidžia vykdomoji valdžia.

Įlįskime į pavažiavusias nuo nebaudžiamumo smegenis.

Juk sėdi metų metais, atsakomybės – jokios. Ryšiai su nusikalstamu pasauliu – gražūs, geri, metų metais puoselėjami.

Užsakyti nusikaltimus „ant bet ko“ – įmanoma.

Po šios studento bylos kitoje analogiškoje byloje buvo suimtas Laurynas Baltrūnas, neva nužudęs Aivarą Kilkų. Užteko šiojo gyvenimo draugės pareiškimo, ir žmogus jau turbūt sėdi iki gyvos galvos,  o gal ir tris kartus iki gyvos.

Laurynas Baltrūnas turi ne tik turto, turi ir vaikų, kuriuos iš karto pagrasino atimti, jeigu žmona neliudys, kad žino, jog vyras nužudė dingusįjį be žinios. Žmona – ne iš kelmo spirta, iš kieto molio, nors policininkai blizgino į akis stiprias lempas dvi paras, neliudijo kliedesių. Paleido. Vaikų neatėmė. Tik vaikams šokas visam gyvenimui – mama pedagogė išsivesta opergrupės kaip didžiausia nusikaltėlė, o teismo nutarties – nėra. Slėpė liemenę anytos namuose, gerai dar kad triusikų ar kojinių slėpimu skalbimo mašinoje neapkaltinta. Jeigu dingo Aivaras Kilkus – Daiva Baltrūnienė turėjo visą šitą laiką nieko neskalbti ir laikyti policijos kratai įrodymus. Gal užsuks pasiimti.

Belavoninės bylos, manyčiau, yra naujas prokuratūros biznis. Juk nereikia žmogaus žudyti – tereikia jam patarti pasislėpti.

Štai Mongolas gyveno iki natūralios mirties Baltarusijoje, mirė 2010 metais, tačiau prokuratūra suklastojo bylą, ir parašė, jog jis mirė 1993 per Kalėdas, jį nužudė Henrikas Daktaras. Ir labai gerai – H. Daktaras sėdi iki gyvos galvos, dar jam priteista neturtinės žalos atlyginimas atlyginti už šitą prokuratūros pasaką. Jokio lavono niekas nematė, o sūnus liudija, jog po jo „mirties“ su juo ne kartą bendravo.

O kam tai įdomu? Visuomenė svaiginasi tokiomis bylomis, ir tiki absoliučiais kliedesiais.

Ir tarsi net nežino, jog žmonės miršta ir nuo ligų, ir avarijose. Tai, jog asmuo dingo, nereiškia, jog jis būtinai nužudytas.

Bet paaiškinkite jūs Lietuvos prokuratūrai, išradusiai „belavonines“ bylas.

Tereikia tik turėti labai gerą fantaziją. Ir „nusikaltėlis“ jūsų – sėdi iki gyvos galvos, o jūs jo turtą su „nukentėjusiais“ gražiausiai pasidalinat.

O kuo čia ne naujoji prichvatizacija?

 

Advertisements

 

vasario16

Jeigu masonai valdytų Lietuvos teismų, tokių bylų, kaip Aurimo Drižiaus nuteisimas už spaudos cenzūrą (kad jos nesilaiko) 1, 5 metų kalėjimo – iš viso nebūtų. Kalėjimuose sėdėtų tokie teisėjai, kurie priiminėja tokias nutartis.

Man labai keista tautos reakcija: labai gerai, kad randame Nepriklausomybei skelbti nutarimą kreiptis, tada buka ir neapsišvietusi (tikra balanos gadynė) tauta puola iki muštynių ginčytis – žodis Nutarimas reiškia aktas ar ne? Tada dar išlenda keletas istorikų, tokių, kaip Bumblauskas, ir menkina AKTO,kuris tokiu nėra, reikšmę.

Tada toliau ieškoma AKTO, kai jo neranda, ir vėl randa NUTARIMĄ, išverstą į kažkurią Europos kalbą Vatikane, džiaugsmingai nustato, jog jį surašė 3 signatarai.

Tačiau juk 6 iš tos visos grupės buvo masonai. O vienas iš Vatikano egzemplioriuje rastų tikrai priklausė laisvųjų mūrininkų asociacijai. Juk šiais metais 15min portale tikrai buvo straipsnis, kuriame detaliai buvo išrašyti visi signatarai, ir kad daugelis jų priklausė masonerijai, tačiau nieko neigiamo nebuvo parašyta – kaip tik buvo aukštinamos jų kaip teisininkų savybės, jų išmanymas valstybės statymo darbe. Juk valstybei atkurti ar sukurti reikalingas teisynas, o jį kurti ir ėmėsi teisininkai.

Teisininkai atkūrė šią valstybę, ir masonas Mykolas Riomeris vėliau statė jos konstitucinius pagrindus, dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

Image result

Michał Römer z siostrą Marią

Nuotr. Marija Romeruvna – Kristinos Sulikienės senelio Alfredo Kligio krikšto mama. Alfredo Kligio tėvas pirmoje santuokoje buvo vedęs Riomerių giminaitę, ir turėjo su ja vaikų. Iš antrosios santuokos su išsilavinusia, bet nekilminga moterimis gimusį A. Kligį paglobodavo Bagdoniškio dvaras dėl Kligio senojo garbingo amžiaus.

Šiam masonui vadovaujant Teisės fakultetui, už nusirašinėjimus ir vėlavimus bei melagystes, studentai būdavo šalinami iš studijų. Palyginimui pasakysiu, jog man studijuojant VDU 2007-2010 m. vientisosiose teisės studijose, turėjau keletą kurso draugų, kurie ištisai nusirašinėjo, nelankė paskaitų ir klastojo lankomumo žiniaraščius tiesiog prieidami prie dėstytojo stalo, ir šiam nusisukus, pažymėdavo pliusą, ir tada bėgdavo iš paskaitų. Tokie „teisininkai“ jau bestudijuodami dirbo berods Gaublio kontoroje, ir nors turėjo tik vadybos bakalaurus, internete buvo pristatomi kaip teisės žinovai. Na tie, kurie bėgdavo iš paskaitų. Jie žinojo, kaip apgauti žmogų, kuris ieško teisinės pagalbos, o apie teisę tie mano kurso draugai nusirašinėtojai, melagiai, nelabai ką susigaudė – nes egzaminus išlaikydavo su „špargalkėmis“.

Visada žavėjausi Mykolu Riomeriu. Jis yra konstitucinės teisės tėvas Lietuvoje, tačiau jo ilgus metus kurta doktrina atkurtoje Lietuvoje iš viso neįgyvendinta.

Jis rašė, jog Lietuvai nereikia Konstitucinio teismo – jo darbą visiškai atlieka Vyriausiasis Tribunolas, kuris formuoja plačią teisės praktiką.

Jeigu Lietuvoje valdytų masonerija, tokios bylos kaip Rolando Pakso „dvasių“ byla – nebūtų niekada, o jeigu kas prie masonerijos būtų pabandę tokią nesąmonę įgyvendinti – būtų supūdyti kalėjimuose. Nes masonai – tai išsilavinę žmonės, išmanantys teisę, priminsiu, jog 1918 02 16 net 6 masonai nutarė kreiptis į užsienio valstybes dėl Lietuvos pripažinimo ir atpalaidavimo nuo visų ryšių.

Jeigu teisėsaugoje sėdėtų masonai, tokios bylos kaip Kuncevičiaus „kanalizacijos vamzdžio byla“ nebūtų.

Sakysite – oj kokia, gina masoneriją.

Jeigu Lietuvą valdytų masonai, aš Mykolo Riomerio giminaitė, turėčiau minimum teisėjo kėdę, arba bent teisėjo patarėjo.

Ant manęs nelotų iš kiekvieno kampo Kapsukus baigę embicilai, o Minsko milicijos mokyklas baigę „prokurorai“ neklastotų mano pačios tekstų ir nekurptų man ir mano šeimos nariams.

Jeigu Lietuvą valdytų masonai, tai masonų giminaičiai ir užimtų valstybines vietas, o ne Jakilaičiai su milijoninėmis injekcijomis, ar anūkai su Karalienėmis Mortomis. Nors bandoma įteigti, jog Anūko šeima – masonerija, taip tikrai nėra, ir neaiškinsiu, kodėl, patys pasidomėkite. Tai tėra dar viena fikcija.

Tai, jog masonerijos atstovo Mykolo Riomerio trys dukros vos-ne-vos atgavo Bagdoniškio dvarą, ir privalėjo jį parduoti, nes kol vyko nuosavybių „atkūrimo“ procesas, dvaras pradėjo griūti – rodo, jog Lietuvos nevaldo masonai.

1989 metais teko būti  šiame dvarelyje, nes dalyvavome Bagdoniškio giminių, kraštiečių susiėjime. Mama niekada nepasakodavo, kas tas grafas, apie kurį ji prieš miegą vis kartoja istorijas, pasakodama, kaip atrodė jo kambariai, vedžiodama mintimis mus po dvaro koridorius. Vaikystėje užmigdavau nuo Mozarto garsų, ir pasakojimų apie Mykolą Riomerį. Mane augino Bagdoniškio dvasia, vedė į operos ir baleto teatrą, skaičiau nuo 3 metų, nuo 4 lankiau šachmatų būrelį, vėliau lankiau šokius, baseiną, sporto būrelius įvairius, baigiau 4 aukštuosius, tiesa, paskutiniame diplomo nedavė – nes jeigu VDU valdytų masonai, tokių nesąmonių, kaip pabaigus doktorantūrą, išlaikius visus kreditus ir parašius disertaciją, bei praėjus 4 atestacijas, iš jų 2 – neeilines – neorganizuojamas gynimas, ir iš viso nebeatsakoma į laiškus – tiesiog nebūtų. Nors VDU universitetą tarpukariu kūrė Mykolas Riomeris, mano senelio dėdė, o šiais laikais jį kūrė visiškai ne masonas mano tėvas profesorius Romualdas Apanavičius. Jis buvo pilkasis VDU rektorius, ir visi tą žino, todėl ir griežia dantimis iki šios dienos.

 

Naujieji VDU „gelbėtojai“ su Lydeka priešakyje pirmiausia sunaikino ¼ universiteto sudariusį Humanitarinių mokslų fakultetą, kurio ilgamečiu dekanu buvo mano tėvas. Šiuo metu VDU nebėra filosofijos ir etnologijos studijų, o istorijos studijos atsilaikė tik dėl istorikų tarpusavio supratimo (pasidalino etatus, niekieno neišstumdami), bei gabių stojančių jaunuolių.  Gelbėtojai Lydeka su Augučiu sunaikino ir nacionalinio saugumo pagrinduose įrašytą enologiją, baltistiką, ir pakeitę ją Azijos studijomis, bei komunistinės Kinijos Vyriausybės rėmimu.

Mykolas Riomeris savo veikaluose rašė, jog valstybei svarbiausi klasikiniai – humanitariniai, ir teisių mokslai.

Sunaikino ir pagal amerikietišką CŽV mokyklos pavyzdį sukurtą Teisės fakultetą, kurį sukūrė mano tėvas profesorius kartu su CŽV karininku Klimu (jis apdovanotas JAV valstybės departamento dėl to, kad Pietų Amerikoje sunaikino narkotikų kartelį).

VDU išgelbėjus Lydekai, Klimo vietą užėmė Stasioo Šedbaro dvasia. Tai yra, ant durų kabėdavo lentelė, jog jis yra VDU Teisės instituto direktorius, o jis tuo metu Vilniuje dirbo advokatu, nors advokatams dirbti kitą darbą draudžia Advokatūros įstatymas. Ta lentelė ant durų nuvairavo institutą, tada jį perėmė negalinti dekane dirbti Julija Kiršienė, kuri 2008-2010 m. sistemingai pažeidinėjo Notariato įstsatymo 20 str.- nors notarams draudžiama dirbti kitą darbą, jos lentelė ant durų mūsų fakultete irgi kabėjo, ir alga jai kapsėjo.

Toks Teisės fakulteto „valdymas“ yra tikra tarpukario Rektoriaus Mykolio Reiomerio, kad ir masono – diskreditacija, ir nieko bendro su juo neturi. M. Riomeris tokio bardako VDU neleido. Todėl aiškinti, jog Lietuvos teisės klaną valdo masonai – aš labai suabejočiau tokiu stipriu teiginiu.

Tai veikiau KGB, NKVD, MGB tarnautojų, įvairių gaisrininkų, milicijos mokyklų auklėtinių atžalos. Pasižiūrėkite, kas valdo valstybę – NKVD gaisrininko dukra, ji gali skirti teisėjais  tik panašius į save. Kai kartą ten pateko „ne tokia teisėja“ Neringa Venckienė – beje, ją skyrė Valdas Adamkus – kur ji atsirado? Šiaip ne taip slapta pabėgo į Ameriką. Tarpukariu, skaitant įvairius šaltinius, ir susidarant ano meto įspūdį, nepamenu, kad teisėjams būtų reikėję bėgti į Ameriką dėl valdžios persekiojimo. Teisėjai, mokytojai, kiti tarnautojai gaudavo didžiausias algas, ir buvo gerbiami visuomenėje ne tiek dėl algų, tiek dėl savo darbo – Kauno apygardos teismas, archyvų duomenimis, teisdavo nusikaltėlius per naktį iki ankstyvo ryto. Dabar šitas teismas jau pusę penkių nebedirba, nes teisėjai labai saugo savo sveikatą, ypač per pietų pertraukas taisydami ją su alum, kaip paviešino internete kai kurie nepatenkinti bylininkai. Dabar gi naujoji gelbėtojų valdžia neturi algų teisėjams – ką jie daro? Ima nedarbingumo pažymėjimus, aišku, sodra jų netikrins – jie pavargo, ir turi teisę sirgti. Nesvarbu, kad stringa įvairios bylos po mėnesį – du. O Skvernelis nemokėdamas algų teisėjams, žino, ką daro – sutaupys pinigų.

Taigi, o kuo pavirto VDU teisės kalvė – kuri turėjo „susprogdinti KGB raugą Lietuvoje“, tokia buvo pagrindinė mintis.

Juoksitės, bet VDU dabar dėsto Albertas Milinis. O Juozas Augutis net pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Milinio  advokatų kontora.

Tai tas pats Milinis, kuris vadovavo Kauno apygardos teismui, ir teisėjai tokie kaip Rūta Palubinskaitė, pagauta pietų metu geriant alų ir to neneigusi – vadovavo byloms taip kaip moka, o ne kaip nurodo CPK.

„Kai byloje daug šalių, mes taip darome“, į Prof. R. Apanavičiaus klausimą, kodėl ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas ne per 14 dienų RAŠTU, o per 3 mėnesius, ir dar kviečiant į posėdį žodžiu, atsakė „teisės galiūnas“ teismo pirmininkas, kurio įsūnis žuvo neaiškiomis aplinkybėmis, o vėliau jo nužudymu bandyta apkaltinti taikius patvoryje besitrynusius piliečius.

Jeigu Lietuvos teismams vadovautų masonerija, išnyktų dokumentų klastojimas, bylų vilkinimas iki NEGALIU. Joks sveiko proto normalus teisėjas neleistų sau klastoti dokumentų, ir rašyti į ligonio skiedalus panašių nutarčių – kur viename sakinyje yra trys logikos ir faktų klaidos. Masonerija nesibylinėtų ir su mirusiais asmenimis – o tokių bylų, kur šalys yra lavonai, yra ne viena ir ne dvi. Tai yra šiuolaikinės Lietuvos pasiekimas: teisėjas tai toks Dievas, kuris rašo ką nori, ir į bylą įtraukią ką tiktai nori. Iš kur žinau? Man šią vasarą vienoje byloje teisėjha Kriaučiūnienė liepė įtraukti mirusį asmenį ir nurodyti jo adresą, kitaip grąžins man ieškinį. Ilgai mąsčiau, gal nurodyti kapinių adresą ir jo kapo kvartalo numerį? Buvo visiškai nejauku, gavus tokią nutartį. Tačiau taip dirba šitos valdžios teisėjai. Jie nesugeba atsidaryti Registro duomenų, tyčiojasi iš to paties Registrų centro, kuris suteikęs jiems NEMOKAMĄ prieigą, nes teisėjas privalo tikrinti asmenis, ar jie gyvi, ar negyvi.

Todėl aš iš esmės nepritariu minčiai, jog „Lietuvos teismus užvaldė masonai“.

Jeigu masonai užvaldytų Lietuvos teismus, tai raudonajam raugui būtų ŠAKĖS. Manau, jog raudonųjų pakalikai, siekdami paslėpti savo nekompenetenciją, ir savo NKVD gaisrininkų anūkų bei dvigubų MGB- partizanerijos agentų geneologiją (prisiminkime, koks kilo nesenas skandalas dėl KGB agento „Ragelio“, kuris buvo ir partizanas) – ir skleidžia šitus gandus apie „Lietuvos teismus užvaldžiusius masonus“. Masonai neleistų teismams štampuoti absoliučių kliedesių, jog pokario banditų suėmimas yra prilyginamas genocidui. Dabar kai pasiskaitai minėto Kauno apygardos teismo sprendimus, taip išeina, jog milicija turėjo toliau sėdėti rankas sudėjus ir stebėti, kaip laisvės kovotojai mėto granatas į diskotekas, pilnas jaunimo, ir žudo civilius asmenis.

Internete galima susipažinti su KGB agento Ragelio ir partizano kaltinamuoju aktu – jis buvo kaltinamas, jog atsakingas už Alovės diskotekos sprogdinimą, kai per 2 įvykius žuvo 47 jaunuoliai. Nors liepiama netikėti, jog partizanai žudė civilius asmenis, tačiau apie tai rašė netgi Dalia Grybauskaitė savo disertacijoje, kurią tinkama šiai Lietuvai pripažino Lietuvos mokslinė nomenklatūra.

Granatų mėtymas į diskotekas – kova už laisvę, sprogdintojų suėmimas – genocidas. EŽTT teismas jau sukioja pirštą ties smilkiniu ir klausia – Lietuva, tau viskas gerai formuoti tokią „praktiką“? Greitai bus pašventinti ISIS kovotojai, o apie Ukrainos „ATO akciją“, kurios metu žudomos moterys, sprogdinami vaikai – jau seniai negalima kalbėti, nes netgi Berkuto policininkus gyvus deginusius „piketuotojus“ VSD per Lietuvos radiją pavadino „ taikiais protestuotojais“ ir….paragino IMTI IŠ JŲ PAVYZDĮ. „Lietuvos gyventojai kviečiami nepalaikyti Donbaso separatistų ir imti pavyzdį iš taikių Maidano protestuotojų“, tik pamiršo pridurti „kurie mėtė Molotovo kokteilius ir nužudė 32 Berkuto policininkus.“

Tokių nesąmoningų „naujienų“ masonerijai užvaldžius teismus nebūtų, nes masonerijos teismai, manau, konfiskuotų kartą, du- tris visą laikraščio tiražą, už tai, kad jis rašo tokias ir panašias nesąmones.

Jungtinėje Karalystėje yra normalu, kai teismas konfiskuoja visą dienraščio tiražą, jeigu yra gaunami duomenys, jog bus bandoma paveikti teismą. Lietuvoje kažką nuteisti be teismo sprendimo yra laikoma lryto, delfio, alfa.lt ir 15 min prerogatyva, o neva masonerijos valdomi teismai dar niekada nėra konfiskavę tiražo. Palaukite, tiesa, yra – LL konfiskavo, o redaktorių uždarė į Lukiškes. Bet tai tik vieną kartą, ir tai, paaiškėjo, jog neteisėtai. O kitus kartus, kai laikraščiai spaudžia teismus ir nuteisinėja nekaltus asmenis – nėra jokios bylos, kur laikraščiams būtų pritaikomos sankcijos. Tada jie rėktų, jog cenzūra įvedama – nors tokia cenzūra yra visame pasaulyje, nes draudžiama trukdyti teismams dirbti, ir veikti jų sprendimus, formuoti visuomenės nuomonę, kol nepabaigta byla.

Masonai visų pirma gerbia intelektą, teisę, žinojimą, teisingumo jausmas jiems įgimtas. Tai yra išsilavinusių šeimų atstovai, kurie baigę daugiau negu vieną universitetą – panašiai, kaip elitinis CŽV padalinys ONE, kuris buvo formuojamas iš 3-4 aukštuosius baigusių asmenų.

Jeigu užsieniečiui iš Vakarų žvalgybos pasakai, jog turi 3 aukštuosius ir 3 darbus, jis tave laiko žvalge, suteikia tam tikros klasifikuotos informacijos, nes žino, jog tu sugebėsi ją išanalizuoti.

Jeigu Lietuvoje pasakai tą pačią informaciją – tu esi durnas, kodėl dar ne emigracijoje. Nes Lietuvoje valstybės tarnyboje kaip kartą paviešino Pūko TV, dirba netgi asmenys su vidurinės mokyklos diplomu. Toli ieškoti nereikia – Gabrielius Landsbergis, besimokydamas istorijos bakalaure, jau dirbo valstybės tarnyboje. Nors mokyklą baigė sunkiai. Yra Lietuvoje aukštinamas ne intelektas, ne žinojimas, o įsiteikimas vienai ar kitai raudonosios nomenklatūros giminei, kaip kad, tarkime yra Landsbergių atvejų – juk Vytautas Landsbergis aiškiai parašė, jog jo šeimą išgelbėjo Raudonoji Armija, ir tuo pagrindu ir į komjaunimą įstojo, ir tėvą iš Australijos susigrąžino, ir greičiausiai apie jį rašė ataskaitas, o mainais gavo leidimą važinėti į užsienį. Bet Dėdulė yra rezistentas Nr. 1 ir dalyvauja tremtinių sąskrydžiuose. Lietuvos teismai jau seniai tremtiniais pripažįsta bet ką, kas į teismą ateina su 2 liudytojais. O visi kiti, kur tikrai buvo ištremti – ištrinti iš visų įmanomų vadovėlių.

Į Ypatingąjį archyvą tyčia nusiunčiau vieną Lietuvos karininkijos tyrinėtoją, kad susipažintų su mano senelio brolio Juozo Apanavičiaus byla, ir po to jos paprašiau pažiūrėti visus žinynus – karininkijos, žvalgybos, ir Šaulių  sąjungos (J. Apanavičius buvo Kėdainių šaulių vadas)– ar ras šitą pavardę. NIEKO.  Taigi, archyve duomenys apie žmogų yra – o knygas juk leidžia tų pačių, kurie trėmė, ainiai. Negi jie prisipažins apie savo diedukų nusikaltimus? Todėl mažinami tremtinių skaičiai, o didinami teismuose „juridinio fakto bylose“ „nustatomų“ apsimetėlių sąskaita, nes pagal tokias bylas vėliau galima gauti žemių, pastatų ir netgi trečią, ketvirtą pensiją.

Raudonieji žino, kaip gyventi Lietuvoje, nes jie laiko, jog šita Lietuva jiems priklauso, toks privatus UAB. O kad niekas nesuprastų, kas valdo Lietuvą, tai vis paskleidžiama, kad žydai kalti, arba kaip paskutiniu metu – ir masonerija. Gal ji kalta, kad nevaldo, ir kad teismuose sėdi nesugebantys nutartys be klaidų surašyti „teisės galiūnai“. Apie teisėjų skiedalus yra išleista Meilutytės knyga „Kaip pagerinti teismų darbą“, pati advokatė turėjo pabėgti iš Lietuvos – vien dėl to, jog aprašė lavonines bylas, kur Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėja bylą su mirusiomis šalimis, ir išklauso jas, ir netgi padalina joms matyt daržų pasisėjimui pavasarį, sklypą. Nutartis neskundžiama.

Jeigu masonerija yra taip blogai, tai dar kartą priminsiu – net 6 masonai pasirašė vasario 16-osios nutarimą, arba aktą, kaip mes mėgstame teigti.

Tačiau jokia tarpukario teisės norma net nėra pradėta perkelti į Lietuvos teisyną.

Apgailėtinas „nuosavybės teisių atkūrimas“, kai archyvuose žmonės neranda „nuosavybės atėmimo“ aktų – tarkime, kad ir stojant į kolūkį, žemė buvo išnuomota, o ne konfiskuota, kaip meluoja landsgrybostano valdžia. Nuosavybė yra neliečiama, ir ji niekur pasaulyje nesiejama su papildomomis sąlygomis – kaip gyvenimas kaimo vietovėje, pilietybės turėjimas. Juk emigracijoje gyvenantys žmonės gelbėjo gyvybes – o dabar jiems negrąžinami pasai, o tuo pagrindu – ir namai.

Žemių savininkai stojo į kolūkius, siekdami išlaikyti bent kelis hektarus savo žemės – „šiais laikais“ jiems grąžinama 4 arai iš 16,52 hektarų (pvz. Mano močiutei E. Apanavičienei 1991 11 11 padavus prašymą į 16,52 ha, 2017 01 04 buvo „grąžinta“ 4 arai. Konservatorius Kazys Starkevičius tame pačiame kaime besiribojančioje valdoje 28 hektarus atgavo dar 1994 02 03). Ir tai atlieka gelbėtojais prisistačiusi žaliųjų valstiečių valdžia, kuri kaip sakė kažkuris visuomenininkas, tėra konservatorių klonas. Jeigu konservatoriai, vėliau socdemai delsė grąžinti žemę, nes iš tikrųjų išsigando tęsti nusikalstamą veiką – nes grąžintiną žemė iššvaistė, bet tuo pačiu nurodė ją grąžinti natūra,- tai žaliesiems valstiečiams iš viso nesudrebėjo ranka grąžinti 1 arą ir 3 arus. O namų valdą, po 26 metų priėmę nutarimą, „atkurs vėliau“.

Tai toks proto trūkumas nieko bendro su masonerija neturi, ir neturės. Tiesiog pagal masonų apibrėžimą – tai buvo išsilavinę žmonės, kurie turėjo valstybės viziją. Šita visa balamutų šaika jokios vizijos neturi. Dabar skuba „įsisavinti EU milijonus“, o vėliau dings iš Lietuvos, nes vagystės mastas – baisus. Karaliaus Mindaugo centro nuvairavimas, išplaunant milijonus – dar vienas skandalas, kurio tirti niekas iš pradžių nesiėmė. Galima dirbti po 5 etatus, jeigu niekas netikrina. Žinau, kad galima – esu dirbusi 2 etatais, abiejose pirmaeilėse pareigose, ir niekas nepastebėjo. Tiesiog norėjau patikrinti, iki kokios balamutijos nuėjusi šita šalis. Nuėjusi, ir labai toli.

Jeigu pensijas galima kaupti net nedirbant pilnu etatu, o parašius sodrai užklausimą, kodėl už 4 mėnesius puse etato dirbant kaupiasi 4,89 mėnesio stažo, atrašoma citata iš įstatymo – bet nesugebama pakomentuoti realios susidariusios situacijos ir sodros išduodamų dokumentų, kuriuose rašomos šitos nesąmonės.

Jeigu galima suklastoti darbo stažą vienam asmeniui, ir jis net negali niekur apsiskųsti – susimąstykite, kaip skaičiuojamos pensijos partizano X anūkei, ar KGB generolo proanūkei. Tiesiog sodroje suvedamas algoritmas, ir jis per vienerius metus priskaičiuoja pusantrų metų stažą. Man irgi kažkas suvedė algoritmą, kad atrodyčiau kaip kokio nors KGB‘isto- partizano ainė. Juk jeigu tu kuri apie asmenį legendą „jis vatnykas“, reikia kažkur sukurti įrodymus šiai legendai.

Geriausia per neadekvačią įstaigą, kuri nesugeba suskaičiuoti iki 10 ar 12. Konsultantė telefonu pasakė, jog 0,4 metų yra 3 mėnesiai, nes „tai dešimtainė sistema“. 3 mėnesiai yra 0,25 metų, arba viena ketvirtoji nuo 12.

Masonerija sodrą sutvarkytų taip, kad ten nedirbtų asmenys, nemokantys skaičiuoti. Beje, per visas įstaigėles ir formuojama visa Lietuvos užvaldymo politika (nors etatiniai piketuotojai rėkia, jog viskas pasikeistų, įvykdžius kažkokį referendumą, ar išrinkus Seimą kitokios sudėties – žamėtvarkoje, tarkime, dokumentus klastoja tie patys, kurie ten sėdi nuo 1991 metų – jų niekas netiria ir niekas neperrenka): štai Migracijos departamente koks nors Čiamba Vamba čiabuvis gyvenimo leidimą gauna greičiau negu įmonę turintis amerikietis. Nes Čiamba Vamba yra fiktyviai priregistruotas bute su 50 kitų čiabuvių, o amerikietis biznį turi iš tikrųjų. Ir jeigu jam nebus pratęstas gyvenimo leidimas, jis privalės išvažiuoti. Todėl Migracija geriau duoda leidimą Čiamba Vambai, o amerikietį išsiunčia atgal namo, nes Lietuvą valdo masonai. Juokinga.

Daugelis karininkų ainių neatgavo namų – tai kuo šita Lietuva siejasi su tarpukariu? Niekuo, nes negerbia tarpukario tarnautojų, ir jų ainių, o orientuojasi į raudonąją šunaują, ir jos palikuonis.

Nors skambiai buvo paskelbtas tremtinių grįžimo projektas, daugelis atvažiavo, pasižiūrėjo į šitą varganą vaizdelį, ir grįžo atgal.

Žmonės nesutiko čia kurtis, kad vėliau juos išstumtų į Vakarus, nesutiko būti dvigubais tremtiniais.

Tas pats įvyko su Kazachstano, bei Rusijos vokiečiais – pasijutę nereikalingi savo istorinėje Tėvynėje, 20 000 vokiečių pasiprašė Kazachstano ir Rusijos pilietybių atgal,  ir grįžo gyventi į savo namus, kur jie yra gerbiami, ir nelaikomi trečiarūšiais.

Mano vienų pažįstamų tremtinių giminaitis negrįžo iš Kazachstano į Lietuvą, nes ten jis turi gražų erdvų namą verslą, didelę šeimą. „Čia mus labai gerbia, mes vadinami vokiečiais“. O su vokiečiais visais laikais buvo bendraujama pagarbiai.

O Lietuvoje, kurią atseit valdo masonai, lietuvis jau daromas žemesne rūšimi, negu pabėgėlis. Pabėgėliui duodamas pragyvenimas, būstas, gyvenimo leidimas, leidimas dirbti. Jeigu koks emigrantas grįžta į Lietuvą, jis pusę metų negali prisiregistruoti niekur, ir negali gauti lietuviškų vairuotojo teisių. Be to, dar jo visas sąskaitas tučtuojau areštuoja sodra, reikalaudama PSD, kurį perveda…krašto gynybos reikmėms. Daugelis reemigrantų nusispjauna ir išvažiuoja jau VISIEMS LAIKAMS.

Lietuvoje prezidentus mums parenka raudonųjų išperų palikuonys, kuriems vaidenasi kažkokios konstitucinės dvasios, po to tie išperos paskiriami į EŽTT, kur toliau blokuoja bet kokį bandymą DVASIŲ nušalintam prezidentui atsistatyti pilietinę teisę – teisę būti renkamam.

Konstituciniame teisme dirba Tamaros, kurios gynėsi disertacijas apie MILICIJOS NAUDĄ – jos kovą su „buržuazinėmis šiukšlėmis“.

Net ir Daukantynės dvaro ponia gynėsi panašią disertaciją, tačiau visur kaišioja antitarybininkų kalvės Džordžtauno tariamą diplomą, kurio niekas nematė. Jos disertacija apie tarybinės valdžios pasiekimus 1993 metais netgi pripažinta atitinkanti Nepriklausomos Lietuvos mokslo pasiekimus, ir Raudonajai Daliai suteiktas Lietuvos mokslų daktaro vardas. Tarybinės valdžios garbintoja dabar mums parenka teisėjus – o jos pačios pakalikai skleidžia dūmų uždangą, rėkdami, jog „Lietuvą valdo masonai“.

Dabar už Rolandą Paksą daugiau teisių turi Mumbo Jumbo genties atstovas, jeigu jis turi Europos Sąjungos gyventojo kortelę – jis gali bolotiruotis į Vilniaus miesto tarybą, o Rolandas Paksas – negali.

Tiesiog jūs susimąstykite, ar tikrai masonerija valdo Lietuvą, nes masonerija visų pirma mėgsta intelektą, o ne visišką bardaką, koks yra šiuo metu Lietuvoje.

http://www.newsweek.pl/plus/historia/recenzje/michal-romer-dzienniki-tom-i-i-ii-recenzja-ksiazki,artykuly,411818,1,1,1,z.html

grybce3

Nuotr. D. Grybauskaitė dalyvauja viešuose renginiuose.

Kristina Sulikienė

Kuo labiau kas nors bandė domėtis Dalia Grybauskaite, tuo labiau nesuprasdavo jos biografijos. Partinėje mokykloje, kur buvo apmokomi ir KGB agentai, ji dirbo iki 1990 metų birželio 30 dienos.

O po metų – jau Džordžtauno universiteto Walsho padalinio mokinė. Tiesa, Lietuvos rinkėjams ji meluoja, jog ten mokėsi 1992 metais. Europos Komisijos tinklalapyje puikuojasi suarchyvuota jos biografija, kur metai nurodyti 1991.

Štai ką rašo knygoje “CŽV prieš TSRS” ( N. Jakovlevas, Mintis: 1983)

“Amerikos politinių mokslų akademijos darbų rinkinyje, išspausdintame  1978 metais, yra daug straipsnių apie dabartinę padėtį pasaulyje.

Šis rinkinys, išleistas atskira knyga ir pavadintas “Tarybinė grėsmė: mitas ir tikrovė”, žinoma, skirtas specialistams.

Džordžtauno universiteto strateginių ir tarptautinių klausimų studijavimo centro TSRS tyrimo skyriaus direktorius D. Simsas tarnybiniais tikslais nurodė, kad tarp kovojančių prieš tarybinę santvarką veiksmų ir jų pateikimo Vakaruose yra didžiulis neatitikimas.” (p.222)

“Aš visai nesitikėjau, kad Simso paminėjimas ir citavimas sukels Vakarų antitarybininkų pakalikų rietenas.

Man ir į galvą neatėjo, neprivalėjau gi žinoti, kad Simsas – tai su Izraelio viza iš TSRS išvažiavęs kažkoks D. Simesas.

Sprendžiant iš to, kad darbuojasi Džordžtauno universitete, jis, matyt, tiko į antitarybininkų gyvatyną”. (p.223)

Čia matyt jokie komentarai nebereikalingi: arši komunistė, nepadėjusi partinio pažymėjimo net prasidėjus Atgimimui, ėjusi į darbą, saugomą desantininkų ir kovojančių prieš lietuvių tautą, po metų staiga persiverčia į didžiulę antitarybininkę, ir patenka, anot Jakovlevo į “antitarybininkų gyvatyną”.
Remiantis retorika, kuria Jakovlevas apibūdina Džordžtauno universitetą, man peršasi vienintelė išvada – jog mūsų prezidentė, mūsų Lietuvos Dalia, niekada Džordžtauno universitete nestudijavo.

Nėra jos ir oficialiai pateikiamame alumnų sąraše.

Jūs, aišku, galite pasidaryti kitokias išvadas. Juk ir balsavote, matyt, net neskaitę jos biografijos: arši komunistė, Rot Front darbininkė, Filharmonijos kadrų skyriaus darbuotoja.

Į “antitarybininkų gyvatyną” tokios personos niekas gyvenime nebūtų priėmęs, nebent ji susiklastojo ten stodama savo biografiją, nurodžiusi kokius nors melagingus faktus, kaip, tarkime, kad bandė meluoti mums: kad tėvas ir senelis yra tremtiniai.

Šiaip jau “antitarybinis gyvatynas” tokios aršios komunistės, raudonosios iki kaulų smegenų pagal įstaigos apibrėžimą priimti negalėjo.

Kitas dalykas, jeigu CŽV perpirko TSRS agentūrą – bet čia įslaptinti dalykai, ir mes turbūt per artimiausią penkiasdešimtmetį nieko doro ir nesužinosime. Viena tik aišku, jog Dalia Grybauskaitė, komunistė iki kaulų smegenų, Džordžtaune mokytis negalėjo. Gal mokėsi kita asmenybė, su perdirbta biografija. Todėl naujai sukurtai asmenybei  taip ir sunku atsakinėti į klausimus, ypač susijusius su jos tikra, o ne perdirbta, biografija.

Dėl ant seklumos užplaukusios laivo pakeltas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis

Kristina Sulikienė

Prieš Kūčių audrą Klaipėdoje perspėjimų nepaisęs laivas „Ocean Crown“ užplaukė ant seklumos, vos per jūrmylę nuo šiaurinio Klaipėdos molo.

Šis laivas 190 metrų ilgio turi 20 žmonių įgulą, kurie nutarė nesigelbėti, o švęsti Kūčias laive.

Laivas plaukioja su Kipro vėliava, priklauso Graikijos įmonei, o kapitonas – ukrainietis.

Šiandien paaiškėjo, jog laivas deformuotas, ir jos jo tyrimą kažkodėl atlieka KAM.

Mums aišku nepranešama, kuri uosto dalis civilinė, kuri karinė, ir kuris laivas kią aptarnauja.

Prisiminkime, jog vasarą į Klaipėdos uostą atplaukė Vokietijos karinis dalinys, ir išsilaipino bei įsikūrė Netoli Klaipėdos. Jį juk reikia aprūpinti.

Liaudiškai tariant, toks laivas yra „tanklaivis“, ir jis matyt vežė naftą. Todėl ir ukrainiečiai, kurių Kūčios turbūt visai kitą dieną, nutarė jas atšvęsti – reikėjo išlošti laiko, nes reikėjo sukurti pasiaiškinimo, bei legendą. Deja, Krašto apsaugos ministerija žinojo, jog laivas – „jų“ klientas, todėl ėmėsi veiksmų.,

Jeigu ta nafta ir išsilietų, nieko tokio – Daliua Grybauskaitė švenčia su šeima Kalėdas, ir jokios komisijos nešauks, kaip nešaukė pernai, kai Vilnius skendo kanalizacijoje, o smarvė nuplaukė ir iki Karaliaučiaus srities (Rusijos) per visą Lietuvą. Grybauskaitė tai laikė Vilniaus mero reikalu.

Todėl sveikintina, jog Lietuvos karinės oro pajėgos pakėrė sraigtasparnį, apžiūrėjo laivą, ir nustatė, jog jo korpusas – deformuotas, ir jog gresia naftos išsiliejimas.

Internautai juokauja, jog ir laivas Independence plaukioja per arti uosto, ir jį lygiai panašiai kuri nors kita audra užneš ant seklumos. Tik kad katastrofa gamtinė būtų didesnė, negu šiuo atveju, ir Kūčių šventimas laive nepadėtų. Nei laiko išlošti, nei sustabdyti nuotėkį.

Ostia

Nuotr. Kai Ostijoje 2014 03 12 buvo suklastota, kad šitas 160 cm ūgio lavonas priklauso 185 cm ūgio Romualdui Apanavičiui jaunesniajam, buvo aišku, jog Ostijoje veikia mafija. Italijos policija atsibudo tik šiemet.

Kristina Sulikienė

Yra toks miestelis Italijoje prie jūros, jame gyvena 85 000 žmonių, pavadinimu Ostija – visai, kaip bažnyčia vadina Dievo Kūną.

Tame miestelyje yra įvykęs įvykęs, kuris ir verčia mane toliau domėtis Italijos mafija ir jos peripetijomis – nors mūsų policijai, prokuratūrai, VSD ir diplomatiniam korpusui, atseit, yra normalu subendradarbiauti su Ostijos mafija ir toliau vaidinti nekaltučius, kad neva, Lietuvos ir Italijos mafijų ryšių nėra (nors mano brolį Romualdą Apanavičių Lietuvos ambasados ministras patarėjas Viktoras Dagilis 2014 03 12 popietę, Ostijos policijai 8:30 ryte atviroje jūroje radus žvejo, įstrigusio tinkluose kūną, „atpažino“…telefonu. Visa tai yra parašyta byloje, Viktoras Dagilis apie savo žygdarbį, kai jis telefonu „atpažino“ kūną, pateikęs į paieškos, kuri nutraukta, bylą. )

Kai įvyksta „atpažinimai telefonu“, ir policija bejėgė laikytis instrukcijų radus lavoną, akivaizdu, jog veikia „aukštesnės jėgos“ – mafija, kas aišku lietuviškajai mafijai, kurios nebeįmanoma atskirti – kur valdžios aparatas, o kur tikra mafija – yra normalu, lygiai kaip mafijinei Lietuvos teisėsaugai pasidarė normalu kaltinti ką nors nužudymu, kai net nėra lavono. Lietuviška „koza nostra“ būtent ir nesikišo į Romualdo Apanavičiaus „radimo ir atpažinimo“ Ostijoje istoriją, nes lietuviai žino, kur kištis, o kur ne.

Be to, juk Italijos mafijos aprašas pateikiamas netgi tokioje vikipedijoje.

Šių metų lapkričio gale Italijos policija ėmėsi kovos su Ostijos mafija procedūros. Ostijos mafija pasiruošę tikram karui.

Ostija – tai kaip minėjau, toks ramus pajūrio miestelis Italijoje, kur jūra išplauna daug neatpažintų lavonų, ir kur norint gyventi, reikia nieko nematyti, negirdėti ir niekuo nesipiktinti, kaip rašo www.news.com.au lapkričio 13 d. straipsnyje „Viduje miestelio, žinomo, kaip „Pajūrio mafija“, kur tyla yra saugumo garantas“. (http://www.news.com.au/travel/world-travel/europe/inside-the-town-known-as-mafia-by-the-sea-where-silence-is-safe/news-story/4d0badcacb89df8eeb2bf49023cfde57). Šiame straipsnyje buvo aprašoma, jog apklausinėjant Roberto Spadą apie įtariamus jo ryšius su mafija ir infiltracija į vietos savivaldą, buvo  atakuotas žurnalistas, kai jis darė reportažą, todėl žurnalistai sukilo ir surengė protestą. Turbūt nuo žurnalistų akcijos ir prasidėjo policijos sujudimas – tapo aišku, jog Ostija užvaldyta mafijos, o jeigu policija nieko nedarys – vadinasi, ji yra bendrininkė. Taip kaip ir Lietuvoje, taip ir Italijoje – reikia kažkokio įvykio, kad teisėsaugos organai atsibustų iš letargo miego.

Robertas Spada sulaikytas policijos dėl ryšių su Ostijos mafija ir istorijos, kai mafija infiltravo savo asmenį į vietos savivaldos tarybą. Romos merė Virginija Raggi pakomentavo šį areštą „tai reiškia, jog Italijoje nėra vietovių, kur neveikia teisės viršenybė“. Tačiau kol kažkoks žvejas yra paverstas Romualdu Apanavičiumi (g. 1975), tai mano akimis, Ostija lieka tokia teritorija, kur nei teisė, nei teisingumas, nei galų gale sveikas protas – neveikia. Juk Romos merija organizavo to žvejo lavono sukeitimą, ir R. Apanavičiaus paieškos nutraukimą, bendrininkaudama su Lietuvos ambasada ir telepatu Viktoru Dagiliu.

Suprantama, kodėl lietuviškieji „drebučiai“ arba itališkiau tariant „drebatto“ kartu su visais principingais generaliniais komisarais ir Skverneliais taip išsigando tęsti lietuvio bylos tyrimą: juk, rašo spauda, Spados klanas yra labai žiaurus.

7 šio klano nariai buvo nuteisti iš viso 56 metus kalėjimo už įvairius nusikaltimus, o Roberto brolis Carmine – 10 metų už dalyvavimą mafijos veikloje.

Buvo pasibelsta ir į Silvano Spados, klano vadeivų pusbrolio, namus: prireikė netgi iššauti iš šautuvo ir išspirti duris.

Po dviejų dienų po šio sulaikymo 2 žmonės buvo sulaikyti Ostijos picerijoje (čia ta pati picerija, prie kurios rastas žvejo, susukto į tinklus, lavonas, vėliau prakišant kaip R. Apanavičių, kurio, įtariant pagrobimu, ieškojo po visą pasaulį jo šeima.)

Nors 2014 01 07 žvejodamas atviroje jūroje iš valties iškrito žvejas, 2014 03 12 anksti ryte radus jo lavoną, buvo sukurta istorija, jog čia ne žvejas, o lietuvis Romualdas Apanavičius, 2012 12 03 be žinios dingęs Vilniuje.

Niekam neužkliuvo, jog lavonas vos 160 cm ūgio, kai dingusysis buvo virš 180 cm. Niekas juk jokių ypatingų žymių netikrino. Šiame straipsnyje yra išvežamo lavono, kurio mažumas akivaizdžiai matosi, nuotrauka.

http://www.iltabloid.it/2014/03/12/ostia-trovato-cadavere-in-mare.html

Vėliau, kad Viktorui Dagiliui nekiltų baudžiamoji atsakomybė, Lietuvos mafijos padalinys atrado R. Apanavičiaus žmoną, ir kovo gale liepė jai „atpažinti“, nors Lietuvos ambasada į Lietuvos kriminalinės policijos biurą „pranešimą apie lavoną“ atliko tą pačią 2014 03 12 dieną po pietų, kai jokios žmonos nebuvo nė padujų, nes ir jos likimas iki galo neaiškus – kur ji buvo, kai visa šeima dingo iš Lietuvos. Šiuo metu su žveju sukeisto vyriškio žmona yra ištekinta ne kur kitur, o į Calabrijos regioną, kur veikia pati žiauriausia Italijos mafijos atšaka – Ndgrangheta. Tai ne pirma lietuvė, išvežta ir ištekinta už turtingo vienišo italo: šis biznis yra senas, ir apie tai Lietuvoje nenorima kalbėti, nes kažkam užsitrauks pinigų srautas. Įprastai merginos pardavinėjamos priviliojant jas į grožio industriją. Šioje istorijoje buvo pareikalauta gelbėti ambasados darbuotojų kailius, vėliau gali būti buvo suteikta parama ir pagalba. Ir nesistebiu: juk šių metų gegužės mėnesį Calabrijos kovos su mafija skyrius suėmė 62 asmenis, susijusius su Calabrijos mafija: jie kartu su katalikų bažnyčia ir kunigais bei Caritas organizacija (SADM ministras Linas Kukuraitis – Lietuvos Caritas vadovas…) klastojo pabėgėlių statusus, ir plovė pinigus per šitą prizmę. Mano brolio žmona, kalbama visuose dokumentuose, irgi turėjo Caritas globą, kaip žmogus, prašantis politinio ar kitokio prieglobsčio.

Lažinuosi, jog Lietuvos teisėsauga niekada netirs Romualdo Apanavičiaus mirties suklastojimo, ir jo žmonos pardavimo, nes formaliai ji šypsosi, ir netgi laukiasi vaiko, bet kadangi tai mano svainė, aš žinau, kad gyvenime ji netgi namie negamino ir mėgo visuomenės gyvenimą, domėjosi politika. Plauti kriaukles ir fotografuotis su užpakalio nedengiančia suknute – ne jos stilius. Tačiau ką padarysi, kai privalai tylėti, ir neišsiduoti, o kelio atgal melagingai „atpažinus“ ir taip ambasadorių atpažintą kūną – nėra. Reikia slėpti atliktą nusikaltimą.

Ne veltui Bolonijoje vykusioje laidojimo reikmenų mugėje italai išsityčiojo iš diplomatinio korpuso galvos – Dalios Grybauskaitės, patys ją toje mugėje numarinę, ir pavadinę Dalia Vogel. Vogel  vokiškai reiškia paukštį, o Dagilis, Grybauskaitės ištikimas tarnas, galimai bendrininkavęs su Ostijos mafija (na kas atpažįsta lavonus telefonu?) – juk turi paukščio pavardę. Dar vokiškai „du hasst Vogel“ reiškia „tau negerai su galva“.

Jeigu dėl Viktoro Dagilio nebūtų kilęs diplomatinis skandalas, jis nebūtų parsiųstas į URM. Tokio aukšto rango diplomatai, kurie geba telefonu atpažinti lavonus, juk baigia tarnystę diplomatiniame poste kur nors gražiame užsienyje, o ne prietemoje skendinčioje URM, kur nėra telefonu atpažintinų lavonų…

Romos prokurorai, kovojantys su mafija, mano, jog klanai susipyko tarpusavyje, nepasidalindami įtakos narkotikų, žmonių prekybos „versle“. Toks pasakymas rodo, jog Italijos policija turėjo „išlaukti momento“, o apie klanus ir mafijines grupuotes kaip ir viską žino.

Kalbėjimas kaip ir Lietuvoje. Man, nors esu  lietuvė, prieš 3,5 metų buvo aišku, jog Ostija užvaldyta mafijos, o jos „treffpunktas“ yra Ostijos picerija. O Romos merei su vietos teisėsauga prireikė šitiek laiko, kad susivoktų. Geriau vėliau negu niekad, kaip sakoma.

Dar tą žvejo bylą prajudintų, ir išsiaiškintų, kaip Viktoras Dagilis, Lietuvos teisėsauga ir Spados klanas susiję tarpusavyje – būtų visai gerai. Kažkiek prisidėtų ir prie mūsų lietuviškosios Italijos mafijos apvalymo. Juk Italijos mafija turi stiprią atšaką Lietuvoje. Netikite?  Deimantės Kedytės minimas Frančeskas nušovė žmoną ir nusišovė pats kitą dieną po Kedžio lavono radimo. Jo žmona buvo prancūzė, ir buvo susiruošusi Frančeską palikti, netikiu, kad jis pats išpyškino šeimą, persišovė sau veidą – veikiau kažkas nutarė baigti šitą Lietuvos – Italijos mafijos atšaką, Lietuvoje, pamenate, buvo pateikta, jog čia kažkokia pedofilijos, kurios iš viso nebuvo, istorija. Kai Ūsas buvo rastas nuskendęs 50 cm gylio balutėje, žurnalistai atvirai paklausė prokuroro Palaimos „kodėl nusikaltėliai naudoja Italijos mafijos metodus?“. Į tai Palaima atsakė „mūsų mafija nėra taip pažengusi kaip Italijos“. Ir tuo ta diskusija apie pedofilijos bylos sąsajas su Italijos mafija baigėsi.

O mergaitės teta, kur neva nušovė ją jos tėvas neva iš pistoleto, iš kurio neiššauta – vėlavo į mergaitės krikštynas, nes važiavo iš kur? Iš Italijos. Su mašina. Mūsų teisėsauga „violetinės“ istorijos kaip Italijos mafijos „razborkių“ netyrė ir netirs, nes ši istorija turi „krikštamotę“ (kodėl niekam neužkliuvo įvardijimas, kuriuo ji, visiškai netikinti Dievu, prisistatydavo visuomenei?) – kirpėją iš Garliavos, subūrusią partiją, ir nepatekusią į Seimą, nes kirpyklą mylėjo labiau už Seimą. Tačiau Ostijos tyrimas irgi prasidėjo nuo to, jog policija atrado stiprią mafijos infiltraciją vietos valdžioje, siekį veikti sprendimus, papirkinėti pareigūnus.

Mafijinės šeimos irgi būna nevieningos. Nors Drąsių Kedį buvo bandoma vaizduoti kaip mafijozą, aš sakyčiau, jog mafijozų jo aplinkoje reikia ieškoti, bet ne jo name.

O kadangi mafija turi labai stiprius ryšius teisėsaugoje, jūs niekada nepatikėsite, kaip išsirutuliotų šis tyrimas, jeigu atsirastų kažkoks ypatingas ar neypatingas prokuroras, kuris ištirtų Lietuvos koza nostros peripetijas. Pamatytume, jog rūsyje sėdintis Henrikas Daktaras kaip sako Grybauskaitė NE PRIE KO.

Klausimas tik, ar, Italijai pradėjus valytis nuo savo giminių, klanų ir šeimų, Lietuvos teisėsauga įgali pasekti tokiu pavyzdžiu.

Juk trečias mėnuo nesugeba surasti net mažojo pirštelio to lavono, kurį gabalais supjaustė ir suvalgė garsiausias Lietuvos baikeris, taikos misijos prie JTO Bosnijoje ir Hercogovinoje dalyvis, pedagogas, kultūros renginių organizatorius, ir šiaip, ypatingai teigiamas asmuo Laurynas Balrūnas, kurio liemenės slėpimu, gražiai pakabinus motinos namie, apkaltinta jo žmona pedagogė Daiva Baltrūnienė, pralaikyta dvi paras be miego – nes policija nesupranta, kas yra darbas mokykloje, nes daugelis patys ten matyt nesimokė, nes kai kurie policininkai teturi varganus vidurinės diplomus, ir tai klausimas, kokiu būdu gautus, nes neretai nemoka be klaidų surašyti raportų. Taip pat dvi paras spiginimas į akis pedagogei, kuriai pirmadienį į darbą rodo ir Vilniaus policijos tyrėjų psichikos traumą – taip nekentė mokyklos ir mokytojų, kad bent šioje byloje atsikeršijo už dvejetus, gautus mokykloje.

„Mes negavome jokio skundo, ir niekas pas mus kameroje neverkė“, teisinosi specialioje dėl Baltrūnų šeimos NEKANKINIMO surengtoje konferencijoje.

Jeigu policija naudoja CŽV ir NKVD miksuotą kankinimo technologiją, tai pažymėtina, jog ir mafijinės grupuotės naudoja šitokius žiaurius metodus informacijai išgauti. Tai kuo policija skiriasi nuo mafijos – čia reikėtų atlikti testą „surask 10 skirtumų“, ir neaišku, ar rastum, kai generalinis komisaras Linas Pernavas prasriūbavo ir praverkė visas akis, verkdamas kažkokių neįvardytų policininkų giminaitės, ir keldamas į aukštį „vertybes“ – ir jūs būdami 25 metų turite visi važinėti naujomis mašinomis ir su GPS satelitine sekimo įranga. Nesupratot, runkeliai?

Po to Pernavas pripirko už milijonus naujų mašinų. Vėliau su tuo mafijiniu įvaizdžiu pasirodė netgi Šiluvos atlaiduose. Buvo šlykštu žiūrėti. Motinos Teresės Kalkutos vienuolės atvyko susigrūdę į ankštą seną autobusiuką, vyskupas Bartulis su seseria irgi ne iš naujos mašinos šventoriuje išlipo, o Lietuvos policija atvyko savo Ievutės reformos audinėmis, ir kiek pamenu, važiavo daug audinių, o policininkų sėdėjo mašinose daugiausiai du. Dar ir degalai matyt tarnybiniai.

Taigi, kaip kovoti su mafija, jeigu policija pati mėgsta vaizduoti ją – klausimas turbūt belieka retorinis, ir Lietuvoje turbūt be šansų sulaukti tokių įvykių, kurie šiuo metu vyksta kovojant su Ostijos Spados klanu. Nors ir pavėluotai, bet šaunuoliai Romos teisėsaugininkai su mere, kuri pagaliau atsibudo. Esu skambinusi ir ne kartą į Romos policiją-  nes man taip rašė tyrimo nebeatliekanti Lietuvos prokuratūra („skambinkite Carabinieri Lazio ir jums viską paaiškins“), tai patarąjį kartą kai skambinau, man pasakė, kad tokios bylos, kad būtų rastas Romualdo Apanavičiaus lavonas IŠ VISO NĖRA.

O Romos dienraštis aiškiai prie šio Ostijos lavono istorijos parašė „reporteriai grįžta prie pirminės versijos, jog čia greičiausiai 2014 01 07 į jūrą įkritusio ir niekada nebeatsiradusio žvejo lavonas“. Bet ar nuo to mums geriau? Juk Romualdo niekas neieško, jis paverstas žveju, o žvejas juk tikrai mirė. Ir lavonas 160 cm ūgio buvo. O Lietuvos teisėsauga savo ryšių su Italijos mafija juk netirs: kaip netyrė ir „violetinės epopėjos“, kur kyšojo iš kiekvienos balos ir kiekvieno neiššauto pistoleto Italijos klanų ausys.

 

Kai dingo Aivaras Kilkus, visa didžioji žiniasklaida, arba vadinamasis “oficiozas” rašė vien tik iš teisėsaugos gaunamas “naujienas”.

Perrašė net nesusimąstydami ir tą neeilinį skiedalą, jog jeigu žmogus ilgiau nei mėnesį dingęs, vadinasi, nužudytas.

Perrašė ir tai, jog “suimta Daiva Baltrūnienė, slėpė anytos bute matomoj vietoj liemenę”.

Perrašė, ir patys suabejojo – kiek dar ilgai jie patys produkuos neeilinius kliedesius, melą ir šmeižtą.

Galgi išsigando ir teisinės atakomybės – nes kad ir kokia būtume diktatorinė ir antiįstatymiška- policinė valstybė (o gal net milicinė, nes policija elgiasi kaip per karą – draudžia advokatus, sulaiko be teismo leidimo, spigina į akis šviesą kaip kokiame Gvantanamo kalėjime ir panašiai), nekaltumo prezumpcija teigia, jog niekas negali būti laikomas kaltu, kol to nenustatė neskundžiamos instancijos teismas.

O šioje “byloje” neprieita net prie pirmosios instancijos.

Vienakojis, neįgalus žmogus, dirbantis su vaikučiais, Laurynas Baltrūnas paverčiamas pabaisa, o kad visuomenę dar labiau galima būtų pašiurpinti – irgi su vaikais dirbanti jo žmona pedagogė Daiva Baltrūnienė gąsdinama, bauginama, apkaltinama pačių policininkų neveiklumo rezultatu – jie darė kratas, bet nepasiėmė kažkokios liemenės, kurias dėl supuvimo ar šiaip dėl kažko kito klubiečiai susidegino, kad būtų rami galva. Štai Oblius nesudegino liemenės – žmona kalta dėl bendrininkavimo.

Trečias mėnuo visuomenė taip ir nežino, kas tas Aivaras Kilkus, kuris rodė “fakus” Bario mieste po Jėzaus statula, ir kuris instagrame yra pasivadinaes”zverkill”, “klyčka”, visai nesiderinančia su “šventojo įvaizdžiu”.

O ir ta nuotrauka su nepadoriais gestais mafijozų klano mieste, švelniai tariant, sukelia įvairių minčių  gal ir Bario klanas jį susirado ir gerai paauklėjo, į kokią statinę ar šulinį įkišo.

kilkusbaryje

Nuotr. Paslaptingai dingęs ir esamai nužudytas Aivaras Kilkus Baryje (Italija) prie Laiminančio Jėzaus rodo “fakus”. Kažkaip nesiderina su policijos kuriamu šventojo įvaizdžiu.

Juk žmona su mergautine pavarde tai itališkoje firmoje dirba, o ir pats dingusysis mįslingai prokuroro Šileikos sapne nužudytas Kilkus skraidė į Italiją, kur rodė tuos nelaimingus fakus ir galimai užsirovė ant Bario klano, kurių šeimose yra labai sena tradicija gerbti viską, kas susiję su katalikų tradicija.

 

Image result for žalkauskas p.

Nuotr. Valstybės perversmui įvykdyti raudonieji komunistų palikuonys pasistatę buvo nomenklatūrinį elitą – tarybinį teisininką, komunistą, ir neaiškiu įstatyminiu pagrindu LAT teisėjo patarėju dirbusį tuomet 77 metų P. Žalkauską, kuris šiandien mirė, ir nebėra kaltų – niekas nebežinos, kas ten vyko toje komisijoje, ir kokiom nesąmonėm ji užsiiminėjo, kai absoliučiai visi teismai jos darbą pripažino neteisėta veikla.

Kristina Sulikienė

Šiandien pranešta, jog mirė tarybinis teisininkas, tarybiniais metais dirbęs LAT teisėju, o dabartiniais laikais jau būdamas pensininku, 77 metų, patarinėjęs LAT (nors valstybės pareigūnus riboja amžius, iki 65 metų) P. Žalkauskas.

Jis 2003 m. buvo išrinktas vadovauti Rolando Pakso nuvertimui – valstybės perversmui. Dabar aišku, kodėl komunistui nesudrebėjo nei ranka, nei tušinukas. Juk Rolandas Paksas siekė teisėjus priimti nuo nulio, išvalant nuo raudonųjų anos sistemos tarnų.

O štai gi anos sistemos „grandas“ ir sudalyvavo valstybės perversmo projektui, kurį tokiu pripažino jau ir aukštų aukščiausias Jungtinių Tautų komiteto teismas.

Gaila, kad šis tarybinis teisės diedukas nesulaukė Rolando Pakso triumfo, kuris jau netrukus – tai kandidatavimas Prezidento rinkimuose po priverstinės ilgametės pertraukos, kuri absoliučiai neteisėta ir sąlygota štai tokių nusenusių tarybinių komunistinių teisininkų, kurie jau vos bepaeinantys dar tada , o turėjo jau 77 metus – dalyvavo antivalstybinei, antikonstitucinei veikai – valstybės perversmui.

Turbūt tyčia buvo pasirinktas toks senas žmogus, kad „jeigu kas“, po daugelio metų nebebūtų ko apklausti…Kaip yra šiuo atveju. Neteisėtos, antikonstitucinės komisijos galva šiandien ėmė ir numirė iš senatvės. O jau ir 2003 metais buvo ganėtinai senas ir nebeatitinkantis valstybės pareigūnui keliamų reikalavimų dėl amžiaus.

afganistanas-68311378

Kristina Sulikienė

Ne vieną istoriją skaitome apie tai, kaip esą Lietuvai tarnavusio …Afganistane…kario laikas nebuvo priskaičiuotas prie tarnybos Lietuvos kariuomenėje stažo.

Ką tai galėtų reikšti?

Šiandien dar viena graudi istorija propagandiniame portale: karys Algimantas Afganistane 2012 metais po sprogimo neteko kojos, nemato viena akimi.

Man tik įdomu – čia tie sprogimai, kurie prasidėjo NATO 2012 m. balandį nutarus trauktis? O amerikiečiai su lietuviais sakė „ne mes nesitrauksim, mums čia patinka“? Jeigu čia sprogimai po sąjungininkų sprendimo trauktis – tai mūsų kariai iš viso prisiėmė tokią riziką, kurią, švelniai tariant, ir turi neštis su savim patys: su kojan ar be kojos.

Yra labai sena karinė taisyklė – jeigu snaiperis pats lenda į ugnį, tai snaiperio priedanga jo nebegina. Ir yra kita taisyklė – negalima karių be priedangos grūsti į ugnį, Tai kuri čia situacija iš dviejų – turi kariai išsiaiškinti Lietuvos kariuomenės viduje. Kas ten toks moko neskaityti, o tik „aklai vykdyti vadų įsakymus“. Vėliau, aklai vykdant tuos įsakymus, Dievas ir atima vieną akį, nes kai ją turėjai – nesinaudojai ja, neskaitei, kas parašyta.

Jeigu sąjungininkai aiškiai pasakė – situacija Afganistane tokia, kad reikia iš ten trauktis, o amerikiečiai su lietuviais paprieštaravo NATO, tada susiaurinkime „misijos“ „vykdytojų“ lauką.

Akivaizdu, jog mūsų kariai, išvykstantys į Afganistaną, pasirašo kažkokius kontraktus, kur pasižada kažkam, kas nėra Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos kariuomenėje gal ima atostogas (kūrybines), gal nutrūksta tarnybos stažas.

Niekada nei vienas karys neparodė to kontrakto, nes, matyt, griežtai prigrasinta neatskleisti paslapties.

Jau rašiau apie privačią JAV armija „Blackwaters“, kuri apmokė apie 100 000 karių, turėjo netgi savo aviaciją Irake ir vykdė savo oro operacijas. Šiuo metu ši privati kariuomenė pervadinta į „Academi“, ir apsimeta, kad vykdo mokymus, tarkime, kad ir Ukrainoje.

Taigi, sužaloto Algimanto Valaičio istorija tokia, jog jis gavo labai mažai pinigų, ir visur kur tik jis ėjo, jam buvo trankomos durys. O Karo medicinos tarnyboje jo paklausė „kas tu toks“, kitaip tariant – koks tavo statusas.“Kur tavo biuletenis“. Tiksliau, jo norėta paklausti – kur tavo tarnybinis statusas, nes mes nematome.

Viena karė savanorė atbuvusi pusę metų Afganistane, išėjo gimdyti ir auginti vaiko, ir iš sodros atėjo atsakymas, jog ji neturi draudžiamųjų pajamų, ir jai nepriklauso jokia išmoka. Karė savanorė padavė Lietuvos kariuomenę į teismą dėl apgaulės: kad siuntė į Afganistaną apgaulingu statusu – ji galvojo, jog Lietuvos kariuomenės sudėtyje, o gavosi, jog nėra pažymėtas joks tarnybos laikas.

Todėl visus Saldžiūno verkiančius herojus (o jau Obliaus su viena koja, kankinamo kalėjime – tai negaila?) norėtųsi „paguosti“: pirma reikia skaityti popiergalį, kurio pagrindu išvykot į Afganistaną.

O jeigu Dievulis nedavė skaitymo sugebėjimo, tai štai, Dievulis vėliau ir akis ir kojas rankas atima tokiems.

Ir be to – ko ten lįsti į svetimą valstybę, kai jau Hagos tribunole vyksta nusikaltimų žmogiškumui Afganistane tyrimas.

Kokios čia gražios pasakėlės, jog SOP kariai „mus gintų užpuolimo atveju“? Jie turbūt gintųsi vienas prieš vieną, kai juos keršydami pultų talibano kovotojai. Tokiu būdu jie „gintų mus visus“, nes SOP karas – tai ne mūsų karas.

Visiškai neaiškus padalinys, metų metus kovojęs neaišku už ką ir prieš ką ir kur.

Pritariu Lietuvos kariuomenės pozicijai, jog pirmiausia norisi sužinoti „kas tu toks“.

Koks tavo statusas, ir kam tu tarnavai tuo metu, kai susižalojai.

Labai teisingai, kad sužalotu JAV misijoje kariu pasirūpino… JAV. Ten ir reikėtų ieškoti kompensacijos.

 

Former Lithuanian president Rolandas Paksas has claimed that his 2004 impeachment was orchestrated by the US because he refused to host CIA secret prisons in the country.

The statement was made during a parliamentary hearing into claims that at least eight al-Qaeda terror suspects were held at a facility just outside the capital Vilnius between 2004 and 2005.

“When I was a president, I knew that there were people who wanted to bring terror suspects to Lithuania. I think that my principal disagreement to do this led to the subsequent anti-presidential campaign and impeachment,” Paksas was quoted by NTV TV Channel as saying.

Paksas said that in spring 2003, the then-head of Lithuania’s State Security Department, Megys Laurinkus, asked him if it were possible to bring some US terror suspects to the country unofficially, Kommersant newspaper reports. In doing so, Laurinkus hinted that a positive answer would help foreign partners.

Paksas said he refused to agree. Half a year later, he was accused of a tight connection with a Russian entrepreneur, Yury Borisov, and illegally granting him Lithuanian citizenship in exchange for sponsorship of his presidential campaign. In April, 2004 the country’s parliament voted for the President Paksas’ impeachment.

Megys Laurinkus confirms the fact of his conversation with Rolandas Paksas.

“I informed Mr. Paksas about the present situation and about the possibility of such a request which could be received by Lithuania,” he said.

However, the former security head said that he is not connecting the conversation with the fact of Paksas’s impeachment and resignation in 2004.

RT contributor Wayne Madsen has added some more details in regard to the Paksas impeachment.

”Rolandas Paksas was impeached by the Lithuanian parliament. He was replaced by the ex-president Valdas Adamkus and Adamkus is a former US army officer who went back to Lithuania, became president of the country, replaced president Paksas after he was impeached and of course then any interest in doing anything about investigating the CIA “black site” [prison] in Lithuania disappeared,”Madsen said.

The allegations of Lithuania hosting a secret CIA prison were made public by the American ABC television network last August.

Initially, Lithuanian officials denied the claims, but later the country’s president called for a full investigation, which is expected to wrap up within a week.

On Monday, the chief of the country’s Security Service resigned – a move that has been linked to the ongoing prison scandal.

https://www.rt.com/usa/secret-prison-lithuania-scandal/

Paksaszabulis

Kristina Sulikienė

Šiandien prasidėjo gėdingos bylos, kurioje vėl nežinia kuo kaltinamas Prezidentas Rolandas Paksas, nagrinėjimas.

Pasak Gedvydo Vainausko, kuris kartu yra kaltinamas šioje byloje, buvo pusę metų klausamasi pokalbių, ir iš tų pokalbių sugebėta sukurti keletą epizodų.

O „nusikaltimas“ – tai pokalbis prie pietų stalo, aptariant šalies naujienas, politinio gyvenimo aktualijas.

  1. Vainauskas taip pat mano, jog čia yra moteriška dovana gimimo dienos proga šalies valdančiajai Nr. 1.

Rolandas Paksas  teigia, jog visokiose tokiose bylose reikia „ieškoti moters“.

Jis pažymi, jog Europos žmogaus teisių teismo sprendimas nuo 2011 metų yra iš viso nevykdomas, ir Lietuva, kuri visas kitas valstybes moko demokratijos bei teisingumo, savo viduje ir kartu tarptautinėje arenoje, kai tai susiję su Lietuva, net nesiruošia rodyti demokratijos ir teisingumo pavyzdžio.

Todėl, esą, ir reikalingi tokie nauji „muilo burbulai“ – taip šią bylą pavadino Rolandas Paksas.

Iš tikrųjų, doras pilietis ir nesuprato, kas kuo suprekiavo.

Mūsų šalies korumpuotų prokurorų net nereikia niekaip spausti kartu su FNTT – jie ir taip iš viso nieko netiria, ir be jokios „prekybos poveikiu“ lengva ranka nutraukinėja tyrimus.

Todėl juokingai skamba, kad kažkas iš kaltinamųjų kažkam skambino ir „pirko poveikį“, kad nutrauktų tyrimą. „Ir tyrimą prokuratūra nutraukė“ –  kaltinamajame akte parašė nepaperkamas ir nepaveikiamas prokuroras, kuris, taip išeina, su šita byla prisiduoda teismui – neva, prokuratūrą taip paveikė vienas skambutis, kad ji ištižo ir nutraukė bylą. O kur įrodymas, jog buvo kažkokia nusikalstama veika? Tai jeigu buvo – tai ko čia prokuratūra praskydo? Tai tegul ima ir tiria, o, matai, vieno skambučio užteko.

Koks aš įtakingas, nusistebėjo G. Vainauskas…

Žurnalistai be to turėjo įžūlumo klausinėti abudu teisiamuosius: ką jie veiks kalėjime.

Gedvydas Vainauskas atsakė, jog tai būtų įdomi karjeros pabaiga.

O R. Paksas paaiškino, jog skaitys knygas.

Visi juk suprantame, jog sistema nerimsta, ir vis tiek bando už bet ką nuteisti Rolandą Paksąv– juk kartą jau bandė, ir nepavyko.

Klausimas tik – kiek galima persekioti vieną ir tą patį politiką?

Šis klausimas kilo netgi Europos parlamentui, ir jis tokį klausimą uždavė Evaldui Pašiliui. Nepamenu, bet,berods, jis nesugebėjo nieko doro atsakyti.