Archive for July, 2018

VDUp
Kristina Sulikienė
Žinau, ką sakys naujosios valdžios fanai – dar viena aukštojo mokslo žlugdytoja. Ne, tiesiog per radiją išgirdusi, jog doktorantams keliamos stipendijos iki 700 eurų, pamąsčiau – vargeli, dar labiau skatins socialinius parazitus parazituoti!
Vytauto Didžiojo universitete iš viso jaunesniąja mokslo darbuotoja dirbau virš 4 metų, o doktorantūroje su akademine pertrauka buvau dar tiek pat laiko. 8 metai yra pakankamas laikas, kad įsitiktintum, jog tie žmonės – bent jau mano Etnologijos ir folklorostikos (dabar – Kultūrų studijų, kur tyrinėjamas užsienis, o ne lietuvių etninė kultūra) katedros žmonės ne tik nesugeba pajudinti mažojo pirštelio, ir atsikelti nuo kėdės, bet yra patys tikriausi socialiniai parazitai tikrąja to žodžio prasme.
Turbūt sutiksite, jog šiandien, neoliberastijos laikotarpiu, reikalaujama ekonominės vertės tam, ką tu veiki.
Tie žmonės buvo užstrigę ankstyvojoje socializmo – komunizmo fazėje.
Jeigu jie tingėdavo kažkur važiuoti ir ką nors ištirti, jie tiesiog nusirašydavo nuo katedroje studijuojančių doktorantų disertacijų, nukopipeistindavo jų literatūrų sąrašus, po to „laimėdavo projektą“, kokius 1500 eurų už „straipsnio rašymą“, tada liepdavo 3 kurso studentui (su viduriniu išsilavinimu) tą straipsnį parašyti. Tada prisirašydavo savo pavardę prie studento darbo, ir toliau katedroje gerdavo kavą.
Kai kartą vienos iš šių parazičių paklausiau, ar kai „nusiflūdino“ mano literatūros sąrašą totorių tyrimo tematika, bent yra mačiusi tos knygos, kurią neva cituoja, viršelį, kitos socialinės parazitės ėmė rėkti „tu gali neatsakyti į klausimąąąąą!”.
Aišku, visas šitas kontingentas parazitavo ir parazituos, o nuo teisinės atsakomybės jie apsaugoti – Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė teisinių paslaugų sutartį ne su kuo kitu, o su pačiu Albertu Miliniu. Pamenate, kažkokie žmonės nepatiko jo žmonai – ir štai 6 metai turi važinėti į teismus kaip į darbą. Gediminas Aidukas vos nesėdo už nužudymą pagal žmonos liudijimą, nes jai atrodė, jog kažkokį panašų autobusiuką ji matydavo prie namų.
Kai socialinės parazitės „pamiršo“ skelbti mano disertacijos gynimo datą – nes disertacija buvo parašyta, atestacijos (net 4 ) praeitos, klaidos disertacijoje ištaisytos, tiesiog parašiau ieškinį teismui.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laimutė Kriaučiūnaitė nusišalino nuo ieškinio priėmimo klausimo, nes ją su viena iš socialinių parazičių „sieja ilgamečiai draugystės santykiai“. Kitaip tariant, teisėja tik patvirtino mano ir kitų persekiotų VDU darbuotojų įtarimus, jog nuolat valstybės sąskaita parazituojanti, niekam nežinoma D.S., save laikanti labai aukšto lygio mokslininke, tiesiog yra iš saugumiečių ratų. Na iš kur ji gali pažinoti teisėją, kuriai atiduodamos ypatingos bylos? Iš smėlio dėžės, ar tos pačios laiptinės?
Geriausias „bajeris“ atsitiko Kauno apygardos teisme. Toks labai uolus buvusio teismo pirmininko Alberto Milinio parankinis teisėjas Evaldas Burzdikas (pamenu jį iš žemės bylos – nepriimdavo nei vieno prašymo, jeigu prašo ieškovas, o atsakovų žemgrobių – viską, net be parašų ir įgaliojimų) parašė kažkokią ilgą nutartį (padarė legalumo imitaciją), kurios aš dorai net neskaičiau, nes laikui bėgant visa ta parazitų irštva man ir atsibodo.
Ką tu ten su jais kausiesi, jeigu per įvairias atestacijas tos moteriškės, kurios nusikopijavo mano literatūros sąrašus, bet net nemoka skaityti lenkiškai, išvertę akis klausdavo, ką reiškia „etnoreliginis“, arba liepdavo „atnaujinti 2016 m. duomenis pagal 2003 metų knygą“, nurodydavo puslapius, o ten nieko panašaus, jau nekalbant apie tai, kad moksliškai tai – pasenę duomenys – nėra. (Moksle duomenys yra aktualūs 5-10 metų.) Dar viena parazituojanti būtybė per vieną atestaciją liepė man įtraukti pagonybę į religijų sąrašą, nes „surašymo duomenimis yra 5-oje vietoje“. Kaip dirbusi statistikos valdyboje vieno iš surašymų grupės vadove, moku analizuoti šią medžiagą. Išsianalizavus, paaiškėjo, jog tai yra melas – kad dar sugaišintų mano laiką, prikūrė nebūtų dalykų per „neeilinę atestaciją“. Pagonybės kaip religijos surašymo klausimyne net nebuvo, todėl atsakymuose ji nefigūruoja, kai kur pažyma prie grafos „kita“. Kaip patysinote, šiuo metu Seime tik svarstoma įtraukti šią laisvalaikio praleidimo formą į religijų sąrašą, bet ir tai, nelygiomis teisėmis su kitomis pripažintomis.
Supraskite, ne juoktis norėjosi, o verkti, kai ėmusi ieškoti mano teismuose dingusių 75 eurų (įsivaizduokite, pirma kaip trūkumą nustatė, jog pasikeitus CPK, aš sumokėjau per mažai pinigų, po to sumokėjus, niekas iš teisėjų nenurodė jų grąžinti – paliko valstybei praryti į juodąją skylę panašioje biudžeto skylėje.), kai nutartyje radau, jog mano ieškinys dėl Etnologijos disertacijos gynimo komisijos nesudarymo, totalaus bardako VDU, parazitizmo ir įvairaus kitokio piktnaudžiavimo nepriimamas, nes aš nesilaikiau…2015 metais priimto Teologijos doktorantūros reglamento.
Kaip sako liaudis, durniau nesugalvosi, bet štai tą Alberto Milinio buvęs labai ištikimas klapčiukas išmąstė.
Nepriimti ieškinio nebuvo pagrindų, teisėjos Virginijos Baškienės nutartis, kai ištaisiau trūkumus (primokėjau žyminį mokestį) buvo panaši į sapną (jau ji rašė, jog aš nesilaikiau kažkokių išankstinių neteisiminių taisyklių – tik Teologijos reglamento ji nenurodė) – nebuvo, todėl „sumaišė reglamentus“ (nors Etnologijos reglamentą netgi pridėjau prie bylos, ir pabaksnojau į konkretų punktą (nes teisėja reikalavo pataisyti ieškinį, ir parašyti konkretų reglamento punktą, ką ir padariau), jog kalta Laimutė Anglickienė ir VDU, kurie „pamiršo“ surengti gynimą, nes aš iš savo pusės viską įvykdžiau.
Kai pamačiau, jog man, etnologei, reikia laikytis visiškai kito fakulteto ir visiškai kito jungtinio doktorantūros komiteto reglamentų (gerai, kad nepritaikė fizikos ar astronautikos reglamentų!), supratau, kad turiu reikalą ne tik su socialiniais parazitais, bet ir su nepakaltinamais asmenimis.
Kad katedroje tokių dirba, man šnabždėdavo juos į darbą priėmęs tėvas – etnologijos profesorius. Kartą bandžiau išklausti, kam jam tie visi keisti, paveikūs, ir galimai neveiksnūs asmenyts (jie niekada neatsakydavo už savo veiksmus). Kažkada supratau, jog jam, kaip diktatoriaus tipo vadovui, atrodė, jog neveiksnūs asmenys bus labai ištikimi –mainais už tai, kad būdami labai silpnos asmenybės, niekur gyvenime neradę vietos, gavo darbus „net“ universitete. Jie ištikimi šunys buvo iki laiko – o vėliau „pakeitė šeimininką“, be to, visada jį turėjo – tai slaptoji tarnyba. Pasižiūrėkite Tomkaus sąrašus, ir rasite mūsų katedroje parazitavusias moteriškes, kurios straipsnius rašė „neotchodia ot kassy“. Neapklausę nei vieno totoriaus, žydo, nei vieno arklio, tačiau nepraleisdavo „sorošizmo sjezdų“, kur diskutuodavo apie Lietuvos nutautinimą, liberastiją, ir tolerastiją.
Kai pamačiau, jog parazitų irštva net išpildžius visus reikalavimus „neduos dr. laipsnio“, nuėjau 2017 06 01 į bakalauro darbų gynimus.
Taip ir nesupratau – kuo Lietuvos mokslui įdomu ir naudinga Vokietijos žiniasklaidoje spausdinamų Putino karikatūrų tyrimas, arba kaip Lietuvos mokslui aktualu Lenkijos stačiatikių kapinių tyrimas – kai Lietuvoje pagonių senkapiai ne tik kad neištirti, bet net nesužymėti (žr. „juodųjų archeologų“ bylą, kurioje jie buvo išteisinti, nes tą pilkapį traktoriai arė, todėl prokuroras neįrodė, jog kasinėtojai žinojo, kad tai saugoma teritorija).
Summa sumarum, mokslo darbuotojams ir dėstytojams algų ne tik nekelčiau, bet pakelčiau jiems reikalavimų kartelę, ir jeigu jos neįgyvendintų – visus nemokančius skaityti, rašyti, skaičiuoti, bendrauti, samprotauti – o temokančius parazituoti – atleisčiau iš darbo.
VDU buvusioje etnologijos katedroje yra tokių „perlų“, ir prirašyta tokių „darbų“, kad vertėtų išleisti atskirą knygą apie jų parazitavimo valstybės sąskaita metodus.
Pamenate, kai kilo Švietimo ir mokslo ministerijoje skandalas, kad tėvai rado vadovėliuose šiurpias pasakas apie nukirstas rankas, nupjautas galvas? Ir vėliau buvo teisinamasi, jog „mokslininkai atliko tyrimą“.
Šį „tyrimą“ atliko 5 socialinės parazitės iš mano gimtosios Etnologijos ir folkloriostikos katedros, išleido knygą arba net dvi. Rašė šitas nesąmones, mokėjosi sau algas, skaitė pranešimus konferencijose, ir net nepamąstė apie empiriką – o kaip visuomenė sutinka su šituo „mokslu“? O visuomenės reakcija buvo vienareikšmiška – PRAŠOME PAŠALINTI ŠITAS NESĄMONES IŠ VADOVĖLIŲ.
Neužpykite buvę kolegos už mano straipsnio pavadinimą. Tačiau jūs turbūt supratote mintį: jeigu jūsų tyrimai yra tik sintetiniai – teoriniai, o jokios – nei visuomeninės, nei kultūrinės, nei ekonominės naudos jie neneša, tai tėra parazitavimas valstybės ir netgi ES fondų sąskaita, tiesiog pasigaminant sau pensijas, pašalpas, nes kito darbo dirbti parazitai nemoka, ir nuolat piketuoja, jog „reikia dar“. Į algą tai nepanašu – šis visas projektinis parazitizmas panašesnis į negalinčių save išlaikyti asmenų globą.
Doktorantūrą baigiau ne stipendijos – nes tokiu būdu bandė atpurtyti nuo mokslų, kartais buvo labai sunku, tačiau mano kolegoms doktoratūros laikotarpis – nulinis, jiems joks stažas nesiskaičiuoja, o aš, kad išgyvenčiau, visą laiką dirbau, be to, gaudavau Lietuvos mokslo tarybos paramą kaip geriausia doktorantė. LMT stipendija buvo 205 litai, vėliau 400 – gyvenau ir iš tokių „ubago centų“, ir niekada nedejavau, nes vienintelė iš parazitų kalvės turėjau specialybę, ir pagal ją dar papildomai dirbau. Mano kolegos doktorantai dažniausia savo stipendiją išleisdavo apsivalgymui Kauno miesto baruose ir alkoholiui. Jeigu žalieji valstiečiai žinotų, jog pakėlę doktorantų stipendijas, jie paskatino alkoholizmą, tuoj pat atkeistų savo sprendimą.
Į daugelį mokslinių konferencijų važiavau savo pinigais, ten skaitydavau pranešimus, rašiau mokslinius straipsnius, nešančius kultūrinę, ekonominę naudą, turinčius išliekamąją vertę, mane pastebėjo žydų, totorių bendruomenės, kviesdavo į savo uždarus renginius. JAV ambasada kaip vienai aktyviausių Holokausto mokymų dalyvei (iš VDU etnologų į konferenciją Kauno viešbutyje, kur buvo viskas apmokėta, niekas neatėjo – dar tada nesupratau, jog nacistinis klimatas universitete neleidžia dalyvauti renginiuose, netgi jeigu juos organizuoja JAV! (teisinga valstybė) padovanojo 4 dienų kelionę į Krokuvą, kur vykau kartu su labai šauniais Šiaulių universiteto istorikais, žydų muziejininkais, bei pavieniais VDU „keistuoliais“, kurie išdrįso sulaužyti nacių atmosferą, ir sutiko kažką naujo išmokti apie Holokaustą.
Toje kelionėje ir sužinojau, kad „partizaninio pasipriešinimo didvyris“ Baltūsis Žvejas labai uoliai darbavosi mirties lageryje Maidaneke, kur buvo žudomi visų pirma Lenkijos, Ukrainos karininkija.
Osvencime pamačiau, jog vienintelės atminimo lentos nėra…lietuvių kalba. Lietuvos valstybė negedi Holokausto aukų – net jeigu Osvencime tarp žuvusiųjų Mirties galerijoje koridoriuose akivaizdžiai matėme ir etninių lietuvių. Ką jau kalbėti apie Lietuvos piliečius, lietuvius žydus, jie buvo mūsų žydai, ir juos pagerbti ir atminti reikia.
Kaip jau supratote, nacių ir parazitų irštva, prisidengdama gerais ryšiais saugume ir teismuose, tiesiog „nepraleido“ disertacijos, kurioje rašoma apie žydų kultūrinį gyvenimą Kaune, ir užsimename apie jų išnaikinimą, bei Smetonos nacinę politiką.
Parazituojantiems elementams buvo „ne lygis“, jog aš be jokių projektų sugebėjau ištirti Kaune esančią Panemunę, kuri buvo žydiškas štetlas.
Mano kolegos, kurie mėgdavo „dirbti“ „neotchodia ot kasy“, težinojo Vilijampolę. O gaila. Nes net Šančiai buvo žydiški, ir į juos nuo VDU, „rizikuojant“ numesti vieną kitą „gelbėjimosi ratą“, galima tiesiog nueiti. Tuo labiau, jog šančiškiai atgaivino seną šventę Šančines, ir jos metu gaivina žydiškąjį Šančių paveldą.
Iš tikrųjų norėjau parašyti vieną sakinį, apie tai, jog nei vienas socialinis parazitas turguje nepaprekiautų – nes jiems „ne lygis“, be to, ten reikia mokėti bendrauti, ir turėti verslo gyslą, mokėti nešti ekonimę, socvialinę naudą (jeigu senučiukas prašo nuleisti kainą, imi ir nuleidi. Jeigu kaimynas, gretya prekiaujantis, prašo pasaugoti jo staliuką, pasaugai, ir parduoti jo prekes, grįžus jam – atiduodi pinigus. Viso to VDU nėra, nes niekas niekuo nepasitiki, geriausiu atveju, vagia ir nusirašinėja vieni kitų mokslo darbus, vėliau tai paverčia pinigais. Taigi, tokiu žmogumi turguje niekas nepasitikėtų, nes jis net 50 centų neatiduotų, jeigu jie už svetimą vargą įkristų jo kišenėn.) O jie to nemoka. Tiesiog jiems yra patogiau turėti universitete 0,25 etato, gauti 100 eurų, nuolat verkti, kad neužtenka pinigų, mokytis mokslinio parazitavimo metodų, vieniems kitus apgaudinėti, vogti literatūros sąrašus ir netgi ištisus tekstus, o po to vaidinti, jog nieko neįvyko.
Jūs net neįsivaizduojat, kokie pasikėlę yra 100 eurų gaunantys mokslo darbuotojai (jaunesnieji) – jiems atrodo, jog jeigu darbo sutartyje yra parašyta „VDU“, čia yra „kažkas tokio“.
Pavyzdžiui, aš ištisus 4 metus dirbau pilnu etatu VDU, kilus kažkokiam |šventosios Ievutės skandalui“, rektorius sugebėjo apsimeluoti prieš visą Lietuvą, ir pareikšti, jog toks žmogus, kaip aš, kuris negerbia tokių Ievučių, niekada gyvenime VDU nedirbo, ir net nėra bendruomenės narys.
Jokio skirtumo, kiek etatų tu dirbi VDU – ši mokslo įstaiga įvaldžiusi net ne stalinistines, o kažkokias kitokias propagandos technologijas, apdergs bet kurį, kas tik peržengs skersai kelio „oficialiajai nuostatai“.
Tiesa, juk disertacijoje paliečiau rusų diasporos temą (kad tai vietiniai ir prisitaikę žmonės, ir jie nėra priešai), be to, pajudinau „šventųjų miško brolių temą“, kai kalbėjau apie moderniąją lietuvišką tapatybę – kaip ji išsirutuliojo.
O čia juk tema – nejudinama, tvirtai turi stovėti kaip plienas kliedesingas išsigalvojimas, jog miškiniai buvo labai dideli didvyriai ir mums, atseit, pralaimėją tą kovą apie 1956 metus, 1991-aisiais (turbūt prisikėlę iš kapų?) „iškovojo laisvę“.
Suprantate – ne Lietuvos tauta 1991 02 09 referendume tarė „taip“ ir išstojo iš Tarybų sąjungos, bet kažkokie seniai numirę miško broliai.
O kas nesutinka su šita mitlogema, tam, dvigubam VDU magistrui, dviejų mokslinių knygų autoriui, ir 15 mokslo straipsnių autoriui, „mes neduosime daktaro“.
Na ir neduokite. Kai pamačiau, kokios seksualinės orientacijos yra mano disertaciją neadekvačiai „sukritikavęs“ „profesorius“, labai apsidžiaugiau, jog neturiu VDU mokslų daktaro laipsnio, nes man būtų gėda jį turėti.
Be to, pasaulyje niekas nežino šio universiteto, nes jis su savo „miestų grupių“, „juodaodžių aplinkų“, „arklio lietuvių kultūroje“, bei „blogos akies“ ir „30-ties skinhedų“ tyrimais pasidarė tokiu nykiu ir niekam nežinomu, jog jį prilyginčiau Utenos arba kuriai nors Žemaitijos kolegijai. Tiesa, Utenos kolegija ruošia labai gerus juristus, o Žemaitijos amatų kolegija – labai gerus kalvius, juvelyrus, tautodailininkus. Ne, atsiimu šį palyginimą.
Socialiniai parazitai veisiasi tik aukštosiose universitetinėse mokyklose.
Nes ten niekas neprapurškia rotaciniu diklofosu. Žmonės tiek įpranta sėdėti katedrose ir gerti kavutes, jog nebesuvokia, jog už durų vyksta yra realus gyvenimas, su savo ritmu.
Po ir gaunasi, jog savo begalinę nekompetenciją, savaldžiavimą, parazitavimą (mano disertacijos pavadinimo pagrindu buvo netgi mokslinė konferencija, o mano katedros parazitai, pasinaudoję mano tyrimais, ėmė skraidyti į Balkanus – aišku, manęs niekada nepaėmė) pridenginėja netgi pasinaudodami marionetiniais teisėjais.
Parodžiau Kauno apygardos nutartį VDU bibliotekoje. Paprastos bibliotekininkės kone ėmė rėkti „bet juk negali būti, taip negali būti, kad TEISĖJAS taip rašytų“. Gali, merginos, žiūrėkite – ieškinio dėl Etnologijos mokslo disertacijos gynimo komisijos nesudarymo nepriimti, nes nesilaikiau Teologijos doktorantūros reglamento. Nutartis neskundžiama.
Socialinis parazitizmas yra tokia liga, kuri ilgainiui suvalgo tas įstaigas iš vidaus. O kiek buvo lakstymo, ir verksmo, ir dantų griežimo, kai pradėjo eiti kalba apie universitetų jungimus. Ir kodėl nejungti, jeigu VDU jau seniai yra patapęs kaip fakultetas: juk nebėra nei filosofijos, nei etnologijos studijų. Visame pasaulyje šios studijos rodo – ar universitetas savarankiškas, ar tėra fakultetas.
Nebėra ir lituanistikos, latvistikos (o mes juk šiaip ar taip – BALTAI?), nieko nebėra, beliko genderizmo, grupių, aplinkų, Azijos tyrimai. Su tuo ir sveikinu savo Alma Mater, kurios bendruomenės nare nesu, nes esu baigusi net 3 aukštuosius, ir iš viso praleidau labai daug laiko čia (būdama vaikas ateidavau į darbą pas savo tėvą dekaną, jis vargo tokiame mažame kambariuke, nes jis nemėgo prabangos ir maivytis, vėliau jo prodekanas jam išremontavo labai didelį kabinetą, o pats persikėlė į tą mažiuką; dalyvavau ir „dvaro intrigose“, kai atstūmiau naujojo rektoriaus „pasiūlymą“ savo tėvo vardu, ir įvairių žinau dalykų, kaip buvo naikinamas universitetas, viešai giriantis, jog yra gelbėjamas ir tiesiog klesti), ir kiekvieną parazitą žinau kaip nuluptą.
Tiesa, tai turbūt vienintelis universitetas, kur yra jaunų dėstytojų mirtingumo statistika, bent aš žinau 3 amžinus atilsius – tai visiškai jaunas istorikas, neatlaikęs studentų antpuolių, ir gavęs insultą; filosofijos dėstytoja, mirusi paskutinės stadijos vėžiu, neatlaikiusi VDU valdžios puolimo, ir liepimo sunaikinti filosofiją, bei pernai mirė Teologijos fakulteto dėstytojas. To paties fakulteto, kurio reglamento, pasak Burdiko, nesilaikiau, todėl jis liepė nepriimti mano ieškinio. O ko nesilaikė šitie jauni Anapilin iškeliavę dėstytojai? O gal jie tiesiog buvo kitokie, ir jų jautrios sielos neatlaikė šio parazitizmo, piktnaudžiavimo, ir savivaliavimo, kuris klesti ne tik šioje, bet ir kitose įstaigose? Juk jautrus ir nuoširdus žmogus, kuris sutvertas menui, mokslui, ir aukštoms materijoms, neperneša žemo lygio nesąmonių. Didelė dalis etnologijos doktorantų tiesiog metė mokslus, nes, prisipažino, neištvėrė atmosferos katedroje.
Viena buvusi šios katedros darbuotoja skundėsi, jog socialinė parazitė D.S, atvažiuoja į jos folklorinio ansamblio šventes mažame kaimuke, ir sėdi ant piliakalnio. Jai, kaip prisimenančiai šios moters metodus, nemalinu jos tas stebėjimas. Pzaaiškinau, jog tai ne D.S. stebi, o slaptoji tarnyba. Jeigu etnologas budina tautą, užsiima su žmonėmis (minėta moteris dirba su pagyvenusiomis močiutėmis, kurios mėgsta dainuoti) – toks žmogus pavojingas liberastinei, naujajai santvarkai, ir tokį žmogų reikia persekioti.
Labai sėkmingai ir aš dirbau etninės muzikos srityje. Žinote, ką padarė sistema? Matydami, jog nepavyks mannęs iš ten iškrapštyti, ir matydami, jog į mano vedamas ekskursijas atvažiuoja pilni autobusai, per konbservatorių valdomus asmenis atliko „reorganizaciją“, ir mūsų visą kolektyvą tiesiog atleido – paliko tik „subinlaižius“. Aišku, mano darbo vietą gavo „teisingi VDU žmonės“. O mano 3 metų darbas muziejuje turbūt dabar laikomas „laikinu nesusipratimu“. Kaip ir tai, kad vienintelė iš katedros mokėjau groti kanklėmis, gražiai dainuoti. Mūsų katedros galva L.A. visiems aiškino „etnologija – tai ne dūdos“.
Todėl nebeliko etnologijos, o greitai, kai nebėra mokslo, kuris remtų Lietuvos gaivinimo pagrindus, nebeliks ir Lietuvos. Kaip ten sakė „globalios Lietuvos projektas“.
Turbūt aiški schema, kaip naikinamas Lietuvos mokslas, remiantis į žmones, kurie ar tai negeba, ar nenori dirbti, ir yra metų metais išlaikomi valstybės. Jie tėvą motiną parduos, ir į Osvencimą atiduos, kad tik galėtų toliau turėti 0,25 etato Lenkijos stačiatikių kapinių tyrimo algos, ir dėstyti Putino karikatūros tyrimo „mokslą“. Kaip tai susiję su Lietuva, lietuvybe, ir kokią naudą tai neša Lietuvos mokslui – nežinau. Todėl drąsiai tokius žmones ir vadinu socialiniais parazitais.
Savivaldybėje žmonės, gaunantys 102 eurus, bent dirba visuomenei naudingus darbus – grėbia lapus, gražiai sodina gėles, pjauna vejas. Ką visuomenei duoda socialiniai parazitai, parazituojantys mokslo įstaigose, nežinau, bet tikrai norėčiau sužinoti. Gal kas duos atsakymą?

Itariamieji.jpg
<img

Vokietijos kriminalinės policijos pareigūnai prašo Lietuvos visuomenės pagalbos

Vokietijos kriminalinės policijos pareigūnai prašo Lietuvos teisėsaugos institucijų ir visuomenės pagalbos, siekdami nustatyti asmenis, įtariamus pasikėsinimu nužudyti ir dėl šaudymo juvelyrinių dirbinių parduotuvėje. Vadovaujantis tyrimo medžiaga, visi trys įtariamieji gali būti lietuviai. Už suteiktą informaciją, galinčią padėti išsiaiškinti įvykdytą nusikaltimą, skiriama 3 000 eurų premija.

Jeigu atpažįstate nuotraukoje nurodytus asmenis, skambinkite policijai tel. 8 5 271 9641 arba 8 5 271 9900.

zubaydah-pic-horizontal
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK), išnagrinėjęs advokato prof. Stanislovo Tomo skundus, paskelbė 2018 metų Baigiamąsias pastabas Nr. CCPR/C/LTU/CO/4 dėl žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Tokios išvados skelbiamos kartą per šešerius metus.

JTŽTK pareiškė susirūpinimą, kad Lietuva taip ilgai įgyvendina 2014-03-25 Konstatavimus byloje Paksas prieš Lietuvą, kad iki šiol jam atgaline data nuo 2004 m. negrąžinta teisė būti Prezidentu ir Ministru pirmininku. Ypatingai JTŽTK susirūpino 2016 m. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti R. Paksui jo teises Konstitucijos išaiškinimo būdu, kas prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams (§ 5).

Profesorius Stanislovas Tomas prašė JTŽTK rekomenduoti atleisti iš darbo Vyriausybės atstovę Karoliną Bubnytę už tai, kad ji neigia Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto (Paktas), Konstatavimų ir Baigiamųjų pastabų privalomąjį pobūdį. Atsakant į advokato prašymą JTŽTK nurodė Lietuvai “suintensyvinti jos pastangas šviesti visuomenę, teisininkus, prokurorus ir teisėjus” (§ 6), kadangi tikroji problema yra prastas išsilavinimas.

Advokatas Stanislovas Tomas apskundė Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymą panaikinti sprendimą išsiųsti iš Lietuvos apie 30 arabų, kurie buvo kankinami Violetiniame slaptajame kalėjime. Pagal EŽTT nutarimą Abu Zubaydah ir Pakto reikalavimus, Lietuva turi išreikalauti kankintus arabus iš Guantanamo įlankos lagerio atgal į Lietuvą ir apginti jų teises. Ponia Grybauskaitė atsisako tai padaryti.

JTŽTK susirūpino dėl to, kad Karolina Bubnytė viešai svarsto kaip neįvykdyti EŽTT nutarimo byloje Abu Zubaydah. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos delegacija tikino, kad Lietuva būtinai įgyvendins šį nutarimą. Advokatas Stanislovas Tomas abejoja ar Lietuvos URM žodžiais verta taip lengvai pasitikėti.

JTŽTK nurodė Lietuvai kuo skubiau rasti kaltus lietuvius dėl Violetinio slaptojo kalėjimo steigimo ir administravimo (§§ 23 – 24). Primintina, kad kiek anksčiau advokatas Stanislovas Tomas kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorę su prašymu apkaltinti dėl slaptojo kalėjimo Valdą Adamkų ir Arvydą Pocių, kadangi Lietuvos Generalinis prokuroras faktiškai atsisako tirti. Jungtinių Tautų Priverstinių dingimų komitetas nustatė Lietuvos Generaliniam prokurorui terminą iki 2018-09-15 užbaigti tyrimą kaltinamuoju aktu.

Primintina, kad po to, kai prof. S. Tomas kreipėsi į TBT prokurorę su prašymu apkaltinti V. Adamkų, V. Adamkaus rėmėjai pradėjo grasinti jį nužudyti ir advokatas turėjo bėgti į Monako Kunigaikštystę.

Pagal advokato Stanislovo Tomo skundą dėl rašytojų R. Vanagaitės ir V. Pocevičiaus (jo vaikų) persekiojimo dėl to, kad jie atskleidžia faktus apie Lietuvos valstybės vykdytą Holokaustą, JTŽTK susirūpino ir pasmerkė Lietuvą (§ 27).

Pagal prof. S. Tomo skundą, JTŽTK paskelbė Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą prieštaraujančiu minties laisvei ir įpareigojo jį panaikinti. Į šį sąrašą yra įtrauktos naujienų agentūros “Laisvas laikraštis”, Ekspertai.eu, “Lietuvos diena”,“ Būkime vieningi“ Audrius Nakas, Zigmas Vaišvila, Rafaelis Muksinovas, Renata Cytacka, Algirdas Paleckis ir kiti.

JTŽTK taip pat pareiškė susirūpinimą dėl LGBTI diskriminacijos, moterų ir vaikų teisių pažeidimų.

Lietuvos pilietinei visuomenei JTŽTK posėdžiuose atstovavo profesorius, advokatas Stanislovas Tomas, kurį paskyrė Monako Kunigaikštystės žmogaus teisių gynimo asociacija EgLex.

Asistentė Olga Martinez

Prof. mult. dr. S.Tomo advokatų kontora Eaglex Ltd.

Sarko Feodas, Normandijos Hercogystė

linkevicius-storas
Kristina Sulikienė
Kaip skaitytojai žino, kreipiausi į teismą dėl savo dingusio be žinios brolio Romualdo Apanavičiaus mirties įrašo anuliavimo, nes elementariai, gyviems žmonėms mirties liudijimai neišduodami.
Teismo posėdžio metu net ir teisėja pastebėjo, jog „dokumentas“, kurio pagrindu Vilniaus CMS įrašė, pateikus tą popierių svetimam asmeniui, mano brolio mirtį, pilnas klaidų – jį išdavusi įstaiga neegzistuoja.
Pačiame dokumente nurodyta, jog jį išdavė Romos Civilinės metrikacijos skyrius, tačiau tokio CMS skyriaus nėra, savivaldybėje egzistuoja visiškai kitokia, negu Vilniuje, struktūra.
Priremta prie sienos Lietuvos URM galėjo tiesiog pakelti rankas ir prisipažinti, jog priešakyje turintys labai sąžiningą Šančių komjaunuolį, bei dešinėje visų Lietuvos komunistų vado AMB sėdėjusį komunistą Liną Linkevičių, kuris yra labai patikimas kitos komunistės Dalios Grybauskaitės užsienio reikalų tvarkytojas, nedirba, o užsiima kavos gėrimu ir galimai dokumentų klastojimu.
Į bylą netikėtai buvo gauta dar viena klastotė. Šį kartą parinkta egzistuojanti Romos įstaiga, kurią galima rasti per „gūglę“.
Tik yra vienas „bet“. „Pysulka“ pilna italų kalbos ir raštvedybos klaidų, yra nepasirašyta, neturi datos.
Meluojama, jog Romos savivaldybė šią „pysulką“ atsiuntė į ambasadą elektroniniu paštu, tačiau nepateikiama elektroninio susirašinėjimo kopija.
„Pysulkas“ teismams pateikę kažkokie URM klapčiukai, kurie prieš tai „telefonu atpažino“ mano brolio kūną (tai fiksuota brolio paieškos ikiteisminiame tyrime, pats Viktoras Dagilis prisipažįsta, jog jis telefonu atpažino mano brolį), net nežino itališkai Lietuvos pavadinimo.
„Pysūlkoje rašant mūsų Tėvynės pavadinimą, padaromos dvi klaidos: vienoje eilutėje tai LITUANIA, kitoje jau LITUANA.
Kadangi klastotojai matyt rašė su kažkokiu supuvusiu „kompu“, jiems italų kalbos žodžiai sušoko, tiesiog sulipo. Joks save gerbiantis italas valdininkas viename rašte nepadarys 20 gramatikos klaidų. Juokingai atrodo „italų kalbos žodžiai“ – mortonon, cittadinanza, 2014iscrittonel. Graudu matyti ir svainės vardą ir pavardę suvarytą į krūvą – matyt, supuvusiame kompiuteryje, kuris laikomas ambasadoje specialiai klastotėms, nebeveikė „space“ klavišas.

sausio_13_bokstas_bw_veidas
Po sausio įvykių Vilniuje buvo pradėtas tyrimas ir TSRS prokuratūroje, vėliau tas tyrimas ar buvo nutrauktas, ar pasitenkinta Vilniuje vykdomu tyrimu.
Tais metais Lietuvos ir Maskvos teisėsauga bendradarbiavo.
Kas nužudė TSRS desantininką, nušaudamas jį iš nugaros, nebuvo išaiškinta.
Šiomis dienomis Lietuvoje kilo tikra isterija, nes Rusija pareiškė, jog Lietuva neteisėtai laiko įkalinime Melą, tankistą, kuris 1991 01 12-13 šovė į orą porą kartu tuščiu sviediniu. Jis dėl šio veiksmo kaltinamas pagal 2011 metais patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, taigi, Melui įstatymas taikomas atbuline tvarkla net 20 metų atgal.
Aišku, nepastebėti šito loginio nusišnekėjimo mūsų teisėjai su prokurorais negalėjo. Jeigu nepastebėjo, vadinasi, IQ nėra pakankami dirbti tokiame darbe. Yra keista, juk teisėjus tikrina VSD. Tikrindama VSD turėtų patikrinti ir intelektines galias. Nesusivokimas laike ir erdvėje gali reikšti rimtas ligas.
Kadangi preziumuojama, jog teisėjai su prokurorais turi būti sveiki psichiškai, todėl Rusija iškėlė jiems baudžiamąsias bylas, ir jie turės atsakyti pagal įstatymus.
Rusijos 299 str baudžiamojo kodekso numato atsakomybę už veiką, kai teisiamas akivaizdžiai nekaltas žmogus.
Taikyti 2011 metų kodeksą 1991 metų įvykiams atbuline tvarka, peršokant atgal net 20 metų, yra tyčinė neteisėta veika, ir yra visa veikos sudėtis.

maciulis KGB.jpg
Visa bėda su KGbistais yra ta, kad į Genocido tyrimų centro kėdę pasodinta inžinierė, kuri kalba ką nori ir tiria ką nori, o jaunimas, kuris tiesiog pakęsti negali KGBistų, tąsomas po nepriklausomos Lietuvos teismus.
\Nors Simonas Zagurskas ir gavo pažymas, įrodančias tiesą, neaišku, kaip bylą tirs teismas.
Juk KGB bylose teismai ir prokurorai visada gina KGBIstus, o negina nekaltai apšmeižtųjų.
Prisiminkime kad ir Terlecko atvejį, kai apeliacija iš viso atmetė jo skundą, ir nurodė dar sumokėti šmeižikui, ir tik LAT priteisė 2000 eurų moralinę žalą.
Prisiminkime ir garsią Naglio Puteikio bylą, kur 3 kartus Seimas neleido jo teisti, kai jis “Laisvame laikraštyje” pasakė, jog mano tėvas – apsišvietęs KGb agentas, o aš pati priklausau VSD, prazidentės saugumo patarėjų flangui.Tai buvo iš piršto laužtos nesąmonės, bet visi – prokuratūros teismai ir net Seimas stojo mūru už šmeižiką. Net įstatymą pakeitė, kad būtų galima nutraukti bylą, kad tik nebūtų teisiami tokias nesąmones viešai skleidžiantys seimūnai.
Jeigu esi seimūnas – ką nori šmeiži, ir už nieką neatsakai. Na o jeigu esi emigrantas, tada tau kalėjimas ir ubago lazda.
Priminsiu, jog jau trečias mėnuo Simono Kroydono automobilis stovi orouoste, už jo butą nemokėta nuoma ir jis prarado gerą darbą. Lietuvos prokuratūrai aišku tai visiškai nesvarbu – juk svarbu apginti dar vieną neprisipažinusį KGB istą.
Kristina Sulikienė

agurkai
Nedaugelis težino, jog liepos mėnuo yra idealus laikas agurkų daiginimui ir sodinimui, derliaus sulaukiant rudenį.
Sveikos mitybos specialistai pataria valgyti kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių.
Užsėjus antrojo derliaus agurkus, juos išsodinus, tikėtis gardžiuotis šviežiena galima jau rugsėjo viduryje – spalio pradžioje.
Aišku, šį antrąjį derlių jau gali tekti dengti polietileno plėvelėmis, tačiau visas vargas atsipirks, traškinant savo pačių išaugintus antrojo derliaus agurkus.

lydytas-sviestas-ghi-2
Nevartokit transriebalų, nes sviestas ir grietinė kainuoja „vos“ 1,5 euro daugiau!
Valdžia nebežino, kaip meluoti ir išsisukinėti dėl nelietuviškų Lietuvos maisto kainų.
Turbūt daugelis nė nepastebėjot, jog sviesto gabaliukas jau senokai kainuoja 1,99 euro, taigi, beveik 7 litus.
O nepastebėjot dėl paprastos priežasties – jog senokai nebeperkate sviesto, kurio kaina – amerikoniška.
Bet kuris gydytojas pritars, jog vartoti sviestą dar ir nesveika, todėl tūlas pilietis nė nesuko galvos.
Tuo labiau, jog sviesto pakaitalas „riebus mišinys“ senokai yra prekyboje, ir niekas nebesuka galvos, jeigu reikia pasiskaninti maistą.
Matyt, lentynose ėmė rūgti iki 2 eurų užbranginti ne tik sviestas, bet ir gera grietinė (rimtas indas kainuoja nuo 1,1 iki 1,95 euro), todėl buvo mestas jaukas – neva tiek sviesto, tiek grietinės pakaitalai taip nesveika, jog „tereikia pridėti keletą centų, ir maitinsitės sveikai“.
Turgaus dieną pirkau voveraičių, ir tereikėjo „patrovą“ paskaninti šaukštu grietinės. Kiek ieškojau to šaukšto – turiu kloti tarp 1,5 ir 2 eurų: tiek, kiek kainuoja pas ūkininkus pirktas 10 kg bulvių maišas!
Jau už voveraites sumokėjau 2 eurus su nuolaida, todėl nesiruošiu kloti už šeštadienio pietus 5 eurų. O būtent šeštadienį ir pasirodė tas straipsnis, kad tik nepirkite grietinės pakaitalų, tai atseit nesveika.
Bet labiau nesveika yra nuolatinė Lietuvoje tvyranti įtampa, kai žmogus turi skaičiuoti visus savo centus, ir jaustis labai blogai. Visiškai atsipalaidavusi nusiperku grietinės pakaitalą „Džiaugsmą“, kuris štai iškeiktas delfinariume, sumoku 59 centus. Itališko sviesto su nuolaida pirko vyras – atrado vietoj 2,2 euro kainuojantį pakelį už 1,6 euro, įdėjo šaukštą jau į voveraites, tai žinokite, po kokių 30 metų vėl tą kvapą pajutau – kepinamo tikro sviesto. Lietuviškas – beskonis, be to, senokai nebepirkom, nes kaina beprotiška, o kokybės – nerasta, sviesto kvapo kepinant – irgi.
Taigi, valdžios ir prekybos magnatų skleidžiama propaganda apie „keletą centų, kuriuos tereikia pridėti“ yra nuo 1 euro iki 1,5 euro.
Nes margarino pigiausias pakelis kainuoja 59 centus, brangiausias – 99 ct.
Sviesto pakaitalas kainuodavo 39 centus, dabar šiek tiek pabrango.
Paaiškinsiu ūkiškai, kam žmogui reikalingi riebalai – trans, ar hipo (čia sugalvoja beprotiškų terminų, jog žmogus, gaunantis 150 eurų pensiją, persigąstų, ir pirktų sviestą už 1.95 euro, o ne jo pakaitalą už 40 ct.)
Riebalai reikalingi ląstelių statybai, o cholesterolis – kraujagyslių sienelėms palaikyti.
Jeigu žmogus nustoja naudoti riebalus, ir nebevartoja cholesterolį gaminančių produktų, jam gresia kraujagyslių ir ląstelių regeneracija.
Ir jokio skirtumo, koks tas riebalas, transcendentinis ar filosofinis – jo gauti organizmas turi kas dieną.Jokio skirtumo, kokio – augalinės, ar gyvulinės kilmės. Šitas rašinėlis yra apie melą dėl gyvulinės kilmės riebalo, pamaišomo su augalinės (neva nesveika, nes per pigiai kainuoja.)
Jokio skirtumo, ar jis kainuos 59 centus, ar 1,95 euro – organizmas turi gauti šaukštą riebalų.
Skirtumas yra prekybininkams, kad jie be šių propagandinių straipsnių nebesugebės išmelžti iš vargstančių žmonių paskutinių ubago skatikų.
Aišku, geriausia būtų vartoti riebalus tiesiai iš ūkių, bet surasti žmones, laikančius karvutes, darosi vis sunkiau, o ir tie, kurie dar laiko, nuolat sulaukia 5 inspekcijų reidų, galiausiai yra apkaltinami neturintys dušų tvartuose ir neleidžiantys gyvuliams klasikinės muzikos.
Netikėkite, ką rašo spauda, valgykite ką širdis geidžia ir piniginė leidžia. Europos Žmogaus teisių teisingumo teismas pripažino kankinančia ne tik mažą pensiją, bet ir negalėjimą nueiti į teatrą kartą per mėnesį. Jokio skirtumo, ar ant sausos duonos riekės tepsite sviestą, ar margariną – svarbiausia pragyventi šitoje genocidinėje Lietuvoje oriai. Nes šis laikotarpis mūsų šalies istorijoje bus legendinis – žmonės buvo marinami badu XXI amžiuje, bet jie atlaikė. O marinimui, kaip matote, ne tik užkeltos kainos, bet ir sumokėti milžiniški propagandos pinigai – kad žmonės išsigąstų maitintis pigiai, kad atiduotų paskutinius pinigus neva už labai sveiką sviestą.
Kai tik sveikatos apsaugos ministras pabandė iš vaikų darželių išimti sviestą, kad vaikai nebūtų nutukę – iš karto buvo užsipultas. Kodėl? Nes žmonėms praplautos smegenys, kad sviestas yra sveika, nes jame riebalai ne „trans“. O kad Amerikoje žmonės iš viso nevartoja sviesto, ir geria pieną su 0,00 riebalų, turbūt tūlas vaikų darželio kliento tėvelis nė nežinojo.
Pasaulis persiėdęs riebalų, dūsta nuo nutukimo ir širdies ligų, o mūsų šalyje badaujantiems pensininkams siūloma pirkti brangų sviestą, kuris nusibadavusiam senoliui gali būti paskutinis lažas. Tiesiog jeigu žmogus nebevalgo riebiai, jo organizmas gryno riebalo gali nė nebepriimti.
Beje, besidietinantys senoliai, priešingai genocidininkų norams, deja deja, gyvens ilgai…Nes tiesiog dieta yra visų ligų priešas, gydo vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas. O propagandiniais straipsniais siūloma imti ir vartoti grynus riebalus, nes neva jie labai sveika.
Tai nėra tiesa. Riebalo organizmui reikia šiek tiek, be to, juos organizmas moka gaminti ir iš cukraus (angliavandenių) pertekliaus. Užtenka tik gerti saldžią arbatą, ir organizmas pasigamins riebalų kiek jam reikia. Ir senolis gali jokio sviesto anei margarino nebepirkti. Aišku, todėl buvo paskelbtas karas cukrui, neva jis labai nesveika. Angliavandenių perteklių (kad imtų gamintis riebalai) galima pasiekti netgi suvalgant didesnį kiekį obuolių.
Jeigu kiltų karas ir nebebūtų maisto, sandėlyje tereikia turėti keletą pakų cukraus, teigia patyrę kariškiai. Cukrų skiestis šiltu vandeniu, gerti, ir išgyvensi, kol nubėgsi iki kokios nors didesnės slaptavietės.
Spauda tiek meluoja, jog neberaudonuoja. Tikėkite geriau senolių išmintimi, o ne prekybininkų apmokėtais propagandiniais ir dar delfinariumo straipsniais.
Kristina Sulikienė

Lsausio_13_bokstas_bw_veidas
ietuvosn rytas praneša, jog Rusijoje iškelta baudžiamoji byla Lietuvos teisėjams ir prokurorams, kurie persekioja galimai žinomai nekaltus asmenis.
Daugiau informacijos:
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/07/23/news/rusijos-kirtis-lietuvai-iskele-baudziamaja-byla-del-1991-uju-ivykiu-7045978/

kuku
Vakar rašiau apie būsimą svarbų susitikimą. Daug nekomentavau, nes žinau, kad žodžiai lieka žodžiais. Šiandien turiu pasisakyti, nes susiklostė labai įdomi ir netikėta situacija, kuria bandoma mane įbauginti naudojant psichologinį spaudimą.
Apie susitikimą vakar informavo pati Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja. Jame dalyvavo NDNT atstovas, reabilitacijos “Lopšelis” kūdikių namų soc. darbuotoja, mūsų gydytoją vaduojanti gydytoja, įstaigos direktorė ir slaugos skyriaus vadovė. Susitikimas buvo suplanuotas 10 :00 kai su Pija turėjom 30 min. pertrauką tarp užsiėmimų. Prieš pat susitikimą reabilitacijos seselės pasakė, kad gavo įsakymą mums pasakyti jog daugiau nebegalime vazineti i namus. Į namus važinėjam nuo birželio 28d. Ta daro dauguma ten gaunančių reabilitacijos paslaugas tėvų. Į susitikimą 10 valandai nebuvau pakviesta ir kantriai išlaukiau 30 min ir tada pati pradėjau ieškoti žadėto susitikimo. Susitikimas kaip sutarta įvyko 10 val, bet be manes.. aš jau neprisijungiau….. Ka aptarinėjo… taip ir nesužinojau. Prisijungus prie susitikimo “Lopšelio” direktorė pasišalino. Kas man buvo padakyta, tai, kad mes esam reabilitacijoje ir neigalumas nebus skirtas, nes nėra nustatytų ilgalaikių funkcinių iu sutrikimų ir mums vyksta gydymas. Paklausus kodėl jie ministerijai teigė ir man paskambinus pranešti, kad trūksta traumotologo išvados (nors ji buvo, bet NDNT vedėjas nepasivargino ir nepatikrino elektroninėje ligos istorijoje) šiandien argumentuoja kitu argumentu. Atsakymo negavau tik kažkokius išvedžiojimus apie sunkią Pijos būklę. Paprašiau prie manęs aptarti dukros būklę, paaiškinti kokių dar tyrimų trūksta, kaip turėtų būti rašoma epikrizė. Atsakė, jog viskas ten gerai… Kas tas “ten”? Buvo pilstyta iš kiauro į kiaurą, kol aš nepaklausiau ar mūsų “gydymas” būtų baigtas jei mes pasirenkam ambulatorinę reabilitaciją. Atsakymą gavau teigiamą. Tad jei mes, kad ir rytoj pasirenkam kitokią reabilitaciją mums suteikia neįgalumą ir stebuklingai tampam ne ūmios būklės. Reabilitacijos istaiga įstūmė i kampą, kad atsisakyčiau reabilitacijos savo noru(nors aš to niekada nedarysiu) ne išleisdami mūsų į namus ir šantažuodami, kad per mane nukentės kiti vaikai ir tėvai. Neneigsiu, iš skyriaus vadoves buvo ir patyčių, kad mums wc kėdės net ir nereikia, nes vistiek šlapimo nelaiko. Pasišaipydama paklausė ar mes žinom, kad ju įstaiga fondas ir gali visada prašyti trūkstamų neįgaliųjų technikos priemonių. Tai mielas fonde, kodėl as savo dukrai tos nelemtos wc kėdės prašau jau 3 savaites??????
Ir jei jau stojot prieš savo pacientą teigdami, kad vyksta gydymas, tai atsakykit koks gydymas??? Nuo kada gydomi smegenys, nuo kada gydomos žuvusios smegenų ląsteles, nuo kada gydymo būdų pagyja nutrūkę aksonai????
Šiandien susitikimas įvyko, kad mane įbaugintų, kad mane nuspalvintų juodomis spalvomis kaip mamą kuriai rūpi tik finansinė pusė ir nerūpi vaiko reabilitacija… Aš taip norėčiau, kad pamatytumėte mūsų praleistą laiką namuose, mūsų veiklą ir gal laikas įvertinti tai, kad per trumpą laiką pasiekta didelė pažanga i prieky su nuostabių specialistų darbu, ir mano pačios dideliu indeliu. Ir šioje reabilitacijos įstaigoje kas gero, tai tik specialistai, kurie išmano savo darba ir dėl kurių rinkausi šią reabilitacijos įstaigą.
Atvirai? Nežinau, negaliu paaiškinti kuo neįtikau “Lopšelio” vadovybei.
Įdėsiu porą foto su namų ir reabilitacijos istaigos salygom, patogumais, maistu, kad būtų aiškiau kodėl tėvai su vaikais vaziuoja į namus. Neringa Stanevičienė, gal tu turi dar vaizdinės medžiagos?

Labas rytas, Lietuva!
Vakar teko isgirsti daug valdininku isvedziojimu, daug neatiksliai neatsakytu klausimu. Kai kurie pasislepe uz tylos sienos. Dar reikia nepamirsti komentuojanciu zmoniu, kurie visiskai neismano istatymu, nezino kas jiems priklauso ir kas ne. Butu trumpas atsakas ir tuo paciu klausimas valdininkams, ministerijoms ir seimo nariams(kurie net nezino istatymu ir nezino kas vienu ar kitu atveju priklauso, kaip vakar paaiskejo).
NDNT tarnybos atsovai argumentuoja, kad neigalumo negalima skirti del nesibaigiancio gydymo. Tai gal pradekim aiskintis kas yra gydymas ir reabilitacija. Tai, mielieji, mes nesigydom, o mes atsistatinejam sveikatos bukle reabilitacijoje.
Toliau….. nurimsiu tik tada kai bent vinas atsovas, ministerijos parodys istatyma kuriame yra parasyti terminai, kuriam laikui praejus po sunkios galvos traumos galim kreiptis del neigalumo.
Toliau… To pacio istatymo aktas sako:

Neįgalumo lygis nustatomas tokiais terminais:
pusei metų, kai neįgalumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumo lygiui;

Nesu ta mama, kuri nesuvoktu realios situacijos ir nematytu kintancios vaiko sveikatos bukles, bet jus negalite mums neduoti to, kas priklauso mums ir kitoms to pacio likimo seimoms.
Apskritai, vaiku reabilitacijos laikotarpis galimas iki 3 metu po traumu ir kitu susirgimu. Tai patvirtino ir pats ministras. Todel akcentuodami, kad mes esam reabilitacijoje ir, kad del siu priezasciu negalim gauti neigalumo- esat neteisus. Musu reabilitacija truks iki rugpjiucio 1d, tada bus pratesimas dar menesiui, po to menesio 2 lygio reabilitacija, po antro lygio reabilitacijos mes vel galesim vykti i trecio lygio reabilitacija, po situ n menesiu mes reabilitacija atliksim pas privacius specialistus. Tai reiskia, kad mums neigalumas nepriklauso niekada??

Gal jau laikas persiziureti istatymus ir keisti visa sistema?

https://e-seimas.lrs.lt/…/leg…/lt/TAD/TAIS.252970/XuLNGslYgD
Vitalija Vosylė