Kauno apygardos teismas D. Grybauskaitės paveldėjimo bylon paskirtą teisėją A. Šafroną pastatė į vietą – nurodė jo kompetencijos trūkumus

Posted: August 24, 2018 in Uncategorized

Image 3_snapshot_2018-05-17_12-01-51-748
Nuotr. teisininkė Kristina Sulikienė paveldėjimo bylose kaunasi pati, ir susiduria ne tik su teisėjų savivale, bet ir su prezidentės Dalios Grybauskaitės kišimusi į jos bylas – teisėją Artūrą Šafroną, pašalinusi iš teisėjų rato teisėją Šinkarenko (vos priėmus šį pareiškimą,Grybausakitę ją dekretu atleido iš darbo), mano juristė, jai skyrė ir kontroliuoja pati JE – nes byla susijusi su labai didelė žemgrobystės afera Rokų kaime, Kauno rajone.
Civilinė byla Nr. e2S-1392-945/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-05895-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 21 d.
Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kristinos Sulikienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kristinos Sulikienės patikslintą ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pareiškimo notarų biurui pripažinimo negaliojančiu, suinteresuotaisiais asmenimis į bylą įtraukti Romualdas Apanavičius, Liucija Apanavičiūtė, Saulius Apanavičius, Asta Apanavičiūtė, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarai Jūratė Rulienė ir Šarūnas Rulis.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (1 t., e. b. l. 3–6). Pareiškėja 2017 m. liepos 4 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti pareiškėjai praleistą 6 mėnesių terminą kreiptis į notarą 1994 m. kovo 23 d. mirusios močiutės Elenos Apanavičienės palikimui priimti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1 t., e. b. l. 193–197).
2. 2018 m. sausio 23 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą ieškinį su reikalavimais atnaujinti terminą palikimui priimti ir panaikinti Romualdo Apanavičiaus 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą Nr. 2-2680 Kauno 6-tajam notarų biurui (2 t., e. b. l. 123–132). Šiame procesiniame dokumente pareiškėja save įvardijo ieškove, Romualdą Apanavičių – atsakovu, kitus dalyvaujančius byloje asmenis – trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. posėdyje priimta žodine nutartimi (2 t., e. b. l. 137–139) pareiškėjai buvo nustatytas 14 dienų terminas patikslinti 2018 m. sausio 23 d. procesinį dokumentą. 2018 m. vasario 2 d. teisme buvo gautas atskirasis skundas (2 t., e. b. l. 153–164) dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. žodinės nutarties.
4. 2018 m. vasario 7 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 167–168) teismas atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. žodinę nutartį, priėmė pareiškėjos 2018 m. sausio 23 d. pateiktą procesinį dokumentą ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į jį pateikti.
5. 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą pakeisti trečiojo asmens notaro Šarūno Rulio procesinę padėtį į atsakovo, nustatyti pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą (3 t., b. l. 68–71). Prašyme taip pat nurodoma, kad priėmus pareiškėjos 2018 m. sausio 23 d. ieškinį nebuvo išspręstas klausimas dėl jos procesinės padėties, taip pat dėl to, kokia teisena (ypatingąja ar ginčo) byla bus nagrinėjama toliau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi (3 t., e. b. l. 93–94) nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad nurodant atsakovu Šarūną Rulį turėtų būti suformuluoti jam reiškiami reikalavimai, taip pat nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas šiam atsakovui, bei tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismas taip pat sprendė, kad už papildomai reiškiamą reikalavimą panaikinti Romualdo Apanavičiaus 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą Nr. 2-2680 Kauno 6-tajam notarų biurui, kuris yra neturtinio pobūdžio, turi būti sumokėtas papildomas 75 Eur žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu (3 t., e. b. l. 97–112) pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį, sudaryti teisėjų kolegiją bylai pirmosios instancijos teisme nagrinėti arba nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją nuo bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225–227 straipsniuose nustatytų pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų ir nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškinys jau yra priimtas, atsiliepimai į ieškinį gauti.
7.2. Ieškiniu reiškiamas vienas reikalavimas panaikinti vienašalį sandorį – 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Sandorio nenuginčijus visas procesas tampa beprasmiu. Teismui nėra neteikiamas naujas ieškinys, tik prašoma atsakovu jau nagrinėjamoje byloje įtraukti notarą Šarūną Rulį. Joks papildomas reikalavimas notarui Šarūnui Ruliui nereiškiamas.
7.3. Kadangi bylą nagrinėjantis teisėjas nevykdo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria patikslintas ieškinys priimtas, turi būti sudaryta teisėjų kolegija šiai bylai pirmosios instancijos teisme nagrinėti arba teisėjas nušalintas nuo bylos.
8. Atsiliepimu (3 t., e. b. l. 122–129) Romualdas Apanavičius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad visi keliami pagrindiniai klausimai, susiję su paveldėjimu, jau buvo išnagrinėti ir patvirtinti įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Įvertinęs atskirajame skunde pateiktus prašymus sudaryti teisėjų kolegiją bylai pirmosios instancijos teisme nagrinėti arba nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją nuo bylos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacine tvarka yra nagrinėjami atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Klausimai dėl teisėjų kolegijos sudarymo ar bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo sprendžiami specialia CPK 62 straipsnio 1 dalyje, 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šiose normose nurodytų subjektų, todėl nepatenka į apeliacinio nagrinėjimo ribas ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Įvertinęs ginčijamos nutarties ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytas nepagrįstai.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (1 t., e. b. l. 3–6, 193–197) (CPK 442 straipsnio 13 punktas, 576–578 straipsniai). 2018 m. sausio 23 d. teismui buvo pateiktas patikslintu ieškininiu pareiškimu pavadintas dokumentas (2 t., e. b. l. 123–132), kuriame šalia pradinio reikalavimo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, reiškiamas papildomas reikalavimas panaikinti Romualdo Apanavičiaus 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą Nr. 2-2680 Kauno 6-tajam notarų biurui. Teismui pateiktame dokumente nurodoma Kristinos Sulikienės procesinė padėtis – ieškovė, Romualdo Apanavičiaus procesinė padėtis – atsakovas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 167–168) pareiškėjos 2018 m. sausio 23 d. pateiktas procesinis dokumentas priimtas, dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į jį pateikti. Ginčijama 2018 m. gegužės 16 d. nutartis priimta po to, kai pareiškėja 2018 m. gegužės 8 d. pateikė teismui prašymą (3 t., b. l. 68–71), kuriame nurodė, kad priėmus jos patikslintą ieškinį nebuvo išspręstas klausimas dėl to, kokia teisena (ypatingąja ar ginčo) byla bus nagrinėjama toliau, nesutikslintos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys. Pareiškėja taip pat išreiškė poziciją, kad notaro Šarūno Rulio procesinis statusas turi būti pakeistas į atsakovo.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra reiškiamas naujas neturtinis reikalavimas, už kurį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ginčijamoje nutartyje pateikta išvada nesutinka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 4 d. ir 2018 m. sausio 30 d. sprendimų (2 t., e. b. l. 28, 118–119, 134–135) pagrindu pareiškėjai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjos 2018 m. kovo 6 d. prašymo pagrindu antrinės teisinės pagalbos teikimas jai nutrauktas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu (3 t., e. b. l. 113–114). Tiek 2018 m. sausio 23 d. pareiškėjai teikiant patikslintą ieškinį, tiek ir 2018 m. vasario 7 d. sprendžiant jo priėmimo klausimą ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenumato galimybės teismui reikalauti, kad asmuo sumokėtų žyminį mokestį už reikalavimą, nuo kurio mokėjimo jis buvo atleistas priimant šį reikalavimą nagrinėti. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 8 d. prašymo turinio, jokių naujų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kurie būtų apmokestinti žyminiu mokesčiu, šiuo dokumentu pareiškėja nereiškia.
14. Pirmosios instancijos teismas procesinio dokumento trūkumu įvardijo ir tai, kad pareiškėja nenurodė, kokį reikalavimą reiškia atsakovu į bylą prašomam įtraukti notarui Šarūnui Ruliui. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 4–5 punktais, 135 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui tenka pareiga įvardinti tiek asmenis, kuriems reiškiamas reikalavimas, tiek ir pačius reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis jie grindžiami. Nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 7 d. nutartimi priimtame patikslintame ieškinyje aiškiai įvardinti du pareiškėjos reiškiami reikalavimai. Kaip matyti tiek iš 2018 m. gegužės 8 d. prašymo, tiek iš atskirojo skundo turinio, pareiškėja nereiškia nei patiksliname ieškinyje atsakovu nurodytam Romualdui Apanavičiui, nei 2018 m. gegužės 8 d. prašymu atsakovu prašomam įtraukti notarui Šarūnui Ruliui jokių papildomų materialinio pobūdžio reikalavimų. Toks procesinis pareiškėjos elgesys patvirtina jos poziciją, kad būtent šių dviejų atsakovų atžvilgiu yra reiškiamas reikalavimas panaikinti Romualdo Apanavičiaus 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą Nr. 2-2680 Kauno 6-tajam notarų biurui. CPK 45 straipsnyje numatyta galimybė nenutraukiant bylos patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis. Teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui patikslinti atsakovą, tačiau neturi teisės bylos iškėlimo metu ar ieškovui tikslinant reikalavimus nuspręsti, kad reikalavimas reiškiamas netinkamam atsakovui. Aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas netinkamam asmeniui, yra pagrindas išnagrinėjus bylą atmesti ieškinį. Dėl nurodytos priežasties teismas neturėjo pagrindo pareiškėjos prašymo pakeisti notaro Šarūno Rulio procesinę padėtį vertinti kaip teismui pateikto procesinio dokumento trūkumo.
15. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirojo skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. vasario 7 d. priėmęs 2018 m. sausio 23 d. patikslintą ieškinį, neišsprendė klausimo dėl to, kokia teisena (ypatingąja ar ginčo) byla bus nagrinėjama toliau, nepatikslino dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių. Būtent pareiškėja ir suinteresuotaisiais asmenimis proceso dalyviai įvardijami tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tiek ir teismo rengiamuose procesiniuose dokumentuose. Kaip matyti tiek iš 2018 m. sausio 23 d. patikslintame ieškinyje pareikšto reikalavimo panaikinti Romualdo Apanavičiaus 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą Nr. 2-2680 Kauno 6-tajam notarų biurui, tiek iš šiame dokumente ir 2018 m. gegužės 8 d. prašyme nurodytų šalių procesinių padėčių, pareiškėja siekia, kad byla toliau būtų nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, ją įvardijant ieškove, o Romualdą Apanavičių ir notarą Šarūną Rulį – atsakovais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė tęsti ypatingosios instancijos tvarka inicijuotą procesą ir išspręsti jame teisinį ginčą yra akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1310-848/2018 pagrindu panašaus pobūdžio reikalavimai kilus ginčui byloje tarp tų pačių proceso dalyvių toliau nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodo pareiškėja atskirajame skunde, 2018 m. gegužės 8 d. prašymas negali būti vertinamas kaip naujo materialinio teisinio reikalavimo pareiškimas, juo pareiškėja teprašo išspręsti priėmus 2018 m. sausio 23 d. patikslintą ieškinį neišspręstą klausimą dėl teisenos ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių. Esant aiškiai pareiškėjos procesinei pozicijai, pirmosios instancijos teismas šį klausimą turėjo išspręsti netaikydamas procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto. Tik išsprendus šį klausimą galės būti vertinamas pareiškėjos atskirajame skunde pateikto prašymo priimti procesinį sprendimą dėl tolimesnės bylos eigos (pasirengimo bylos nagrinėjimui) pagrįstumas.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
17. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo priimta nesant tam teisinio pagrindo, todėl ginčijama nutartis naikinama ir klausimas dėl teisenos pakeitimo ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių patikslinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl teisenos pakeitimo ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių patikslinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s