Archive for October, 2018

beretes
Kristina Sulikienė, teisininkė
Kai jau visas aistras nugesino tiek Seimas, Vyriausybė, tiek ir pačios “vaikų teisės” su prokuratūra, spauda staiga apsižiūrėjo, jog nebėra apie ką rašyti, ir kuo narkotizuoti visuomenę.

Todėl buvo ištrauktas “skeletas iš spintos” – “prisiminė” pernai iki visiškų isterijų ir viešų grasinimų susidoroti privedusią bylą – kurią vadinu “Šv. Ievutės”.

Kurios mama tiek pergyveno dėl to, kad duktės nužudymas siejamas su ją galimai nužudžiusiais Romais, kad išprašė teismo, jog posėdžiai būtų uždari.

Posėdžių uždarumas reiškia, jog nei vienas žodis iš teismo posėdžių salės negali būti išnešamas į visuomenę.

Kur tau lrytas klausys teismo nurodymų.

Na ir prasidėjo. Jau nebeišėjus “nukaifinti” visuomenės dėl 2 atimtų, bet jau grąžintų vaikų, pereita į “antrą veiksmą” – gal pavyks tą pačią įsiaudrinusią visuomenės dalį sutelkti komentarams ir “nusikaifavimui” šv. Ievutės byloje?

Deja.

Daugelyje komentarų yra tyčiojamasi tiek iš “kastuvo – nusikaltimo įrankio” straipsnio, tiek iš prokuratūros, tiek ir iš teismo, kuris priėmė nagrinėti tokią, anot komentatorių, “pasakų pasaką, vilkas vijo ašaką”.

Kadangi atsirado daug komentatorių, kurie vėl ėmė cituoti vieną iš Policijos departamento atstovų Kiškį, kuris iš karto dingus merginai minėjo kažkokį “krovinį”, isteriją turėjęs sukelti straipsnis staiga dingo iš pirmo lryto plano, ir buvo nukeltas kiek tolėliau, kad piktieji komentatoriai nebegalėtų komentuoti nei apie krovinius, nei apie kiškius, nei apie kastuvus.

Išbandyta lieka metodika, jog labiausiai visuomenę išvaro iš proto kokio nors vieno arba maksimum dviejų atimtų ar nuskriaustų vaikų bylos ir atvejai.

Tada visuomenė sušoka kaip išprotėjęs bulius ar alkanas žvėris, ir varo be sustojimo komentarus, o apmirusiai žiniasklaidai – tai reitingai, ir, aišku, reklamos užsakymai.

Net išsišiepusi iki ausų tiek pikete, tiek ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos (ar socialinių paslaugų tarnybos?) patalpose vypsojo berečių beretė, dviejų tikrai už vaiko atėmimo įstatymą balsavusių Seimo narių padėjėja Rūta.

Ko jai nesišypsoti? Iki Panemunės Šilo dramos Naglis Puteikis kotiravosi su “net” 1 procentu visuomenės palaikymo. O štai po vaiko atėmimo drama internete, tiesioginėse transliacijose- jau 100 000 piliečių peržiūrų. Jau Naglio reitingas!

Deja, lrytas, delfi ir visa kita žiniasklaida apie tai, jog ką tik padarė NEMOKAMą Naglio Puteikio prezidentinę reklamą, susimąstė ir atsitokėjo jau kai buvo šaukštai po pietų.

Visa antivioletinė, antigarliavinė spauda godžiai gaudė kiekvieną violetinio piketuotojo žodį ar plakatą, visiškai nesusimąstydami, jog visus 6 metus šiuos pačius žmonės jie persekiojo su savo tendencingais straipsniais, maldami juos visus į šuns dienas.

Dabar violetiniai patvorio herojai vėl buvo laimėję, vėl buvo iškelti ant pakylos.

Atstumta, nuskriausta visuomenės dalis, palaikiusi Neringą Venckienę, vėl buvo sužadinta, išbudinta.
Neatsibudo tik Edita Žiobienė, kuri kažkodėl užmiršo savo pačią garsiausią kada nors pasakytą frazę.
“NET BLOGIAUSIA MAMA, NET ALKOHOLIKĖ MAMA YRA GERIAU UŽ GERIAUSIĄ GLOBĖJĄ” (2010 05 13 21:00, LRYTAS TV.)

Edita Žiobienė, kuri verkė iš laimės 2012 05 17, tiesiog kūkčiojo, ta pati Edita, kuri negelbėjo sumušto Eugenijaus Pukėno vaiko, kurį jėga ir prievarta nuo jo išplėšė “vaikų teisės” 2018 05 17, dabar kūkčiojo, kad”vaikas grąžintas į smurto aplinką ir aš bijau”.

Bet kai Eugenijaus vaikas buvo grąžintas į smurto aplinką, Edita nereagavo.

Ir todėl aš tiesiog darau išvadą, jog tiek ši, tiek ir “kastuvo Marijampolės rajone” istorija – visos šios istorijos naudojamos išsiūbuoti visuomenę, pasitikrinti jos “nervą”, jos budrumą, jos aklumą, galų gale, jos agresyvumą.

Jeigu visą savaitę po lryto, delfio, 15min ir kt. straipsniais liejosi atviri grasinimai visiems vaikų teisių apsaugos sistemos darbuotojams (ir kokių tik ten grasinimų nebuvo prirašyta, o dažniausiai grasino merginos, moterys), tai dabar tos pačios komentuoja po “kastuvo Marijampolėje” byla, ir kartu su kitu vergų choru vėl, kaip ir pernai kovą, grasina nušauti, užkasti, užmušti, sudeginti visus tokios pačios tautybės asmenis, kaip ir teisiamieji 3 įtariamieji žudikai.

Niekas nepasikeitė. Linas Pernavas pamokų neišmoko.

Saulius Skvernelis, buvęs jo vadas (buvo VRM ministras) ir pirmtakas (pasiėmęs buvo laisvą dieną per Garliavos šturmą) – šiuo metu irgi pasiėmęs atostogų.

Ne tai kad tarpuvaldis, o tiesiog pusgalvystė, arba Seimo mediumas. Su tuo ir sveikinu.

linas-kukuraitis-583bf47b65f8e.jpg
Nesusikalbėjimas ir vienas kito negirdėjimas. Tokie pirmi žodžiai ateina į galvą apmąstant tikrai skaudžią Eglės ir Gintaro istoriją. Nuoširdžiai tikiu, kad ši pora myli savo vaikus, bet taip pat nuoširdžiai tikiu, kad norėdami apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių ir smurto, visi turime bendradarbiauti ir suremti pečius. Sakydamas „visi“ mintyse turiu tėvus, vaiko teisių apsaugos specialistus, savivaldybių darbuotojus ir mus, kaip visuomenę. Labai džiaugiuosi šiandienos sprendimu, nes du mažamečiai vaikai grįš pas tėtį į savo namus. Kartu noriu tikėtis, kad atvejo vadybininkas ir jo suburta komanda bei kiti Kauno miesto savivaldybės ekspertai suteiks visą reikiamą pagalbą vaikams ir tėčiui su mama. Prašau tėčio ir mamos priimti šią pagalbą, jei ne dėl savęs, tai bent dėl vaikų. Tačiau norėčiau pradėti nuo pradžių. Visos situacijos, kai pranešama apie galimą smurtą prieš vaiką, yra sudėtingos ir reikalauja nuodugnaus tyrimo. Sudėtinga yra ir ši situacija: viena vertus, visi puikiai žinome, kad vaikams yra geriausia su tėvais, kita vertus, kai pranešama apie galimą smurtą, yra būtina išsiaiškinti visas detales. Suklysti paliekant vaiką šeimoje negalima, nes klaida kai kuriais atvejais kainuoja vaiko sveikatą, o gal ir gyvybę. Suklysti paimant vaiką iš šeimos negalima, nes vaikas ir visa šeima patiria dideles dvasines kančias. Bet kaip išsiaiškinti visas detales ir priimti teisingą sprendimą, kai mes visi nesuremiame savo pečių ir kiekvienas paklodę tempiame į savo pusę? Ką turiu mintyse? Pirma išvada – apie vaiko teisių apsaugos specialistus. Jei manęs kas klaustų, ar matau šioje situacijoje vaiko teisių apsaugos specialistų klaidų, tai taip, manau, jog paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją apie mamos neblaivumą buvo didžiulė klaida ir žala šeimai. Taip pat nedovanotina, kad vaikų tėtis su advokate apie valandą nebuvo įleistas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrių. Nesuprantu tokio elgesio ir netoleruoju, nes bendrauti su vaikų, kuriuos norime apsaugoti, tėvais yra mūsų pareiga. Galiu pranešti, kad laikinoji Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Daiva Porutienė traukiasi iš pareigų. Tačiau vertinant bendrai – vaiko teisių apsaugos specialistai savo darbą atliko pakankamai gerai: policijos pareigūnams paprašius padėti, jie įkalbėjo tėtį vykdyti policijos nurodymą nuvežti vaiką medicinos ekspertų apžiūrai, tai jie įkalbinėjo tėtį padėti medikams apžiūrėti vaiką, prašė negąsdinti vaiko, ramino tėtį, surinko visą reikiamą informaciją, mobilioji komanda net trukdant bandė teikti pagalbą tėčiui. Mama, kuriai praeiviai ir iškvietė policijos pareigūnus, deja, pagalbos atsisakė. Antra išvada – apie būtinybę bendradarbiauti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai negali tinkamai atlikti savo pareigų, jeigu su jais nebendradarbiaujama. Patys vaiko teisių apsaugos specialistai, be jokios abejonės, turi kantriai aiškinti, kokie veiksmai yra atliekami ir kodėl, bendrauti mandagiai ir etiškai. Tačiau ir šeima turi pareigą netraumuoti vaikų gąsdinimais, kad policija mamą išvežė į kalėjimą, padėti specialistams išsiaiškinti tiesą, bendrauti mandagiai bei priimti pagalbą, jeigu ji siūloma. Suprantu, kad visi esame skirtingi, visus mus auklėjo nevienodai, bet suaugę žmonės turi pareigą siekti vaikų gerovės kartais nuryjant asmenines ambicijas ir nustumiant į šoną nepasitenkinimą dėl siūlomų pozityvios tėvystės kursų ar psichologo konsultacijos. Trečia išvada – apie mus, kaip visuomenę. Jeigu susitarėme, kad smurtas ir fizinės bausmės yra draudžiamos, tai laikykimės susitarimo ir neteisinkime menkesnio smurto priešindami jį sunkaus pobūdžio kūno sužalojimams. Kiek kartų reikia suduoti vaikui, kad to nebeteisintume? Nuo kada auklėti rykštele yra geras pasirinkimas? Ar patys norėtumėte, jeigu auklėjimo tikslais jūsų vadovas suduotų jums? Nesmarkiai. Tik truputį. Tik per kostiumą ar megztinį. Pasakysiu tik tiek, kad daugeliu atvejų įrodyta, kad nedidelis smurtas turi tendenciją augti. Todėl dar kartą prašau: susitarkime – bet kokios fizinės bausmės kaip auklėjimo priemonė yra netinkamos. Ketvirta išvada – apie spaudimą. Bet kuri institucija yra nepriklausoma savo sprendimuose, bet atskaitinga visuomenei ir įstaigoms, kurioms ji pavaldi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Demokratinėse šalyse įstatymų leidžiamoji valdžia leidžia teisės aktus, o vykdomoji – juos vykdo. Ministerija bei tarnyba yra vykdomosios institucijos, kurios įgyvendina Seimo priimtus teisės aktus – siekia apsaugoti vaikus, kai kyla įtarimas apie pavojų jiems. Seimo narių dalyvavimas šiuose procesuose yra žmogiškai suprantamas, tačiau tai sudaro spaudimą vaiko teisių apsaugos specialistams, teisėjams, policijos pareigūnams – visiems, kurie dalyvauja vaikų apsaugojimo procese. Būtų kur kas geriau, jeigu Seimo nariai vykdytų parlamentinę kontrolę ir nurodytų trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti. Prašau jūsų visų – suremkime pečius vardan vaikų.”, – rašė L.Kukuraitis

jegaine.jpg
Neatmestina, jog Panemunės Šilo peripetijas įkvėpinėja “landzberginės beretės”, kurių “šestiorkės” “gina nukentėjusią motiną”.
2018 10 25 bus perbalsuojama dėl prezidentės, “Mūsų Dalios” (kurią išaugino ir į valdžią atvedė dėdulė) vetuoto Atliekų įstatymo, kuris pažeidžia miestiečių teisę gyventi oriai, ir nekvėpuoti atliekų deginimo rezultate išmetamomis dulkėmis, ir smogu.

Tam, kad nebūtų visuomenės dėmesio į šią labai opią problemą, dirbtinai sukurta ir stimuliuojama eilinė buitinė drama: bloga, agresyvi motina mušė vaiką, dėl ko jai buvo iškelta baudžiamoji byla, ir tokių bylų yra šimtai: nes smurtu auklėtos mamos kitaip elgtis nemoka.

Dar iki liepos 1-osios dienos pataisų visos vaikų teisės ėjo už smurtininkes mamas – prisiminkime Eugenijaus Pukėno bylą.
Dabar “vaikų teisės”, gindamos smurtininkes, pažeistų įstatymus, todėl tos pačios smurtininkių motinų gynėjos prievarta persimetė į kitą pusę.
Panemunės Šilo show yra tiesiog landsberginių berečių spektaklis, ir tiek, ypač, kad piketuotojų tarpe – vieni “etatiniai”.
Į šiukšlių verslą konservatoriai labai daug investavo.
O geriausiai veikia kaip dėmesio nukreipimo priemonė – tai vaikų bylos.
Vytautas Landsbergis, Rūta Zabielienė tai žino: jie stimuliavo ir kurstė Klonio epopėją, ir pasiekė gerų rezultatų – sausi išlipo iš balos.
Nei vienas plaukas ir nei viena beretė nenukrito…
Kodėl gi nepabandžius to dar kartą?
Rūta Zabielienė šiandien pikete šypsosi. Jai patinka žongliruoti svetimu skausmu, ir manipuliuoti svetimomis tragedijomis.
Patirties ji turi. Sočiai.
Ir melagingus pranešimus policijai yra rašiusi: apšmeižė mano sutuoktinį, kad jis bandė nušauti jos draugą girtuoklį Darių (pričiuptą su 1,89 promilės kaip eismo dalyvį.) Kas jai, juk ir tada nei vienas beretės plaukas nenukrito, kai prokurorė Poškienė, pamačiusi bylos melagingumą, skubiai nutraukė ją…

Image 3_snapshot_2018-05-17_12-01-51-748
Nuotr. Teisininkė, buvusi mokslo, kultūros darbuotoja Kristina Sulikienė


Neatmestina, jog Aurimui Drižiui didelę įtaką galėjo padaryti Naglio Puteikio aplinka, kuri dar 2012 06 22 metais pasinaudojo laikraščiu, ir apšmeižė minėtą teisininkę.
Nors LL padarė prierašą, atsakydami pensininkui Arvydui į paklausimą “kur dingo įdomus ponios Sulikienės straipsniai”, jog esą jos netenkino “honoraras”, tai neatitinka tiesos: Kristina Sulikienė su UAB ”
Patikimas verslas” buvo sudariusi darbo sutartį, pareigybei “juristė”, o Aurimo Drižiaus vadovaujama įmonė pasižadėjo mokėti ne mažiau 200 eurų, o nuo sausio mėnesio ši įmonė melagingai pranešdavusi “Sodrai”, jog K. Sulikienė neva “išėjusi neapmokamų atostogų”.
Vėliau, nutrūkus darbo santykiams, įmonė atbuline tvarka pranešė, jog visus metus buvo dirbama. Kai kuriais mėnesiais net už 400 eurų – tačiau tokių pinigų K. Sulikienė nematė. Paskutinį kartą už rugpjūtį gavo “net” 50 eurų.
Todėl yra kreiptasi ne tik dėl neišmokėto atlyginimo, bet ir dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
visuomenedotcom informacija

aktualijos-2335-79386769.jpg
Kristina Sulikienė, teisininkė
Visiškai nešokiravo “Panemunės Šilo drama”, nes abiejų pusių tipines klaidas mačiau iš abiejų pusių daugelyje metų atstovaudama panašiose bylose.

Vaikų teisių tarnyba “visada teisi”, o veiksmams pateisinti naudoja net šmeižtą (“motina buvo neblaivi, ir tas nustatyta” – šie žodžiai Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos l.e.p. Porutienei jau kainavo postą…), na, o tėveliai irgi priima šventųjų poziciją, ir daro visas įmanomas padaryti klaidas – vaidina nekaltus, teisina savo kartais net ir nusikalstamą elgesį (“kas čia tokio, sūnelis labai judrus, mes nuolat jam duodam per sėdmenis, rankytes, tačiau tai ne smurtas” – dar ir šiandien, duodami interviu, teisinasi “nekaltieji” tėveliai…)

Tada, kaip visiškai nekeista, išnyra Rūta Zabielienė, kuri stovėjo pirmose barikadose Klonio gatvėje…
2012-05-17-Valiusaicio-paskutinioji-su-z1

prieš motiną Laimutę Stankūnaitę už globėją Neringą Venckienę. Dabar ši nuolat partijas ir judėjimus keičianti Landsbergio beretė jau stovi už “visas motinas, kurioms atiminėjami vaikai”.

Pikete matome daugiau marginalų – tai Vytautas Šalomskas iš Kalpoko gatvės, kuris pasipriešino Karo policijos įgulos viršininko pavaduotojui Arūnui Venckui,

albina
buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, tačiau jautėsi toks nekaltas, jog visur su savo sugyventine Albina Adomoniene, kuriai yra pardavęs savo paties namą, šiai įsisavinant Kauno miesto savivaldybės būsto įsigijimo paramą (ir paskolos jinai neatidavusi buvo bent jau pernai) dergė karininką, ir linkėjo jam visokių blogų dalykų, jog Lietuvos kariuomenė dėl jo saugumo išsiuntė jį į ilgalaikę komandiruotę į užsienį.

Minioje pamatysime ir dešiniąją Rūtos Zabielienės ranką atsargos kariškį Česlovą Kasperavičių, kuris visur važiuoja, netgi pievos pašienauti, nes neįsivaizduoja gyvenimo be tarnavimo R. Zabielienei..

Na ir pats pagrindinis – tai “tautos prezidentas”, “paprastų žmonių gynėjas” Naglis Puteikis.
naglis.jpg
Kuris 2013 metais gynė globėjos Neringos Venckienės šalininkus, ir iš Vilniaus važinėjo į kiekvieną teismo posėdį, net viename jų sukonfliktavo su teisėju Rauckiu, kuris Seimo narį jau norėjo šalinti iš salės, bet susilaikė, nes Naglis išdidžiai pareiškė, jog yra neliečiamas.

Po kelerių metų jau jis viešame teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme, kuriame prašiau patraukti jį baudžiamojom atsakomybėn už savo ir visos šeimos šmeižtą, išsižadėjo, mušdamasis į krūtinę, Neringos Venckienės : niekada jos šalininku nebuvęs, todėl 2012 06 22 sakyti tokių žodžių, dėl kurių prašau jį teisti – jis, esą, negalėjęs.
63
Alfa.lt žurnalistai užfiksavo, kaip Naglis Puteikis teisinasi Vilniaus apygardos teisme https://www.alfa.lt/straipsnis/50010612/puteikis-aiskinasi-teisme-kaltina-bandzius-sugriauti-seima
Tada Naglis Puteikis, kai apšmeižė Apanavičių šeimą, neva jie KGB ir VSD agentai, apie šią šeimą visiškai negalvojo – juk tikslas pateisina priemones.

Puteikininkai yra tokio lizdo paukščiai, kurie, panašiai kaip mirusios žuvys, plaukia pasroviui: kur kokia įdomesnė tematika, ir kur tuo metu galima uždirbti reitingo taškų, ten jie stovės dieną ir naktį. Ir piketuos. O “ginamiems” asmenims jie patarinės neįtikėtinas nesąmones.

Koks sveiko proto juristas patartų motinai nelankyti atimtų vaikų? Tik tas, kuris svajoja apie masinius neramumus, piketus, revoliucijas, visokias patvorio arba Panemunės Šilo.

Visame pasaulyje visais laikais egzistavo ir globa, ir vaiko pašalinimas iš šeimos, ir tokią tvarką turi net Afrikos gentelės. Ir nereikia išradinėti dviračio.

Motina net šiandien atvirai pasakojasi, beveik giriasi, jog sūnų auklėja “drausmindama pliaukštelėjimu per sėdmenis, ir per rankytes”.

Pajungiami Seimo nariai – Mindaugas Puidokas, kuris yra tos apygardos, kur tik registruota vaiko motina, bet kur ji negyvena, išrinktasis deputatas. Vėliau jis bus apkaltos komisijos tąsomas už tai, jog kišosi ne tik į Vykdomosios valdžios, bet ir į prokuratūros darbą, bandė paveikti ikiteisminį tyrimą dėl smurto, iškeltą motinai pagal LR BK 140 str.

“Nekaltoji” motina jau fiksuota padariusi kardomosios priemonės pažeidimus: lankėsi pirmosios globėjos šeimoje, nors Kauno prokuratūra jai artintis prie primušto vaiko uždraudė. Esant kardomosios priemonės pažeidimui, prokuroras turėjo teisę tiesiog kreiptis į teismą dėl suėmimo, bet to nepadarė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą metų metais trukdė pataisyti būtent neadekvačių motinų sąjūdis, kuris tai juodus balionus leisdavo į orą, tai darydavo įvairius piketus, reikalaudamos pripažinti vaiką jų nuosavybe.

Visuomenė taip ir nežinojo, jog Įstatyme yra begalė klaidų: nėra nustatytos : vaiko nuosavybės teisė , teisė susirašinėti, bei teisė matytis su artimaisiais, esant globoje, nebuvo numatytos kitos Konstitucinės vertybės. Neadekvačių mamų sąjūdis gina ir palaiko Norvegijoje vaiko netekusias “tobulas” mamas, o tas rėkimas toks stiprus,jog visuomenė nežino, jog viena “šventoji motina” Aistė yra nimfomanė, ir vairuoja iki šios dienos be teisių, ne geresnė ir “nekaltoji” Gražina, kuriai svarbiausia yra jos naujasis vyras musulmonas, o sūnus, dėl kurio “kovoja” – tik dešimtoje vietoje…

Net portalas alfa.lt pranešė
https://www.alfa.lt/straipsnis/50336545/laisvo-laikrascio-vadovas-nuteistas-uz-ispuoli-pries-teiseja
jog Aurimas Drižius nuteistas už “išpuolį prieš teisėją”.
Teisėja Survilienė įžeidimu palaikė žodžius, jog ji yra neva nusikaltėlė, jog aptarnauja nusikaltėlius, nuolat klastoja savo nutartis.
Kauno apygardos teismas atmetė apeliacinį Aurimo Drižiaus skundą, ir paliko galioti žemesniosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jis nuteistas netgi realiu laisvės atėmimu, bausmę subendrinant su kitais teistumais.
Nuteistajam uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos žinios, tačiau nuteistasis nuolat keliauja po užsienį, ir neaišku, ar visada turi Tarnybos leidimą pramogauti. Ne bausmės vykdymo laikotarpis, o Bonifacijaus atostogos…

2018 10 22 Aurimas Drižius, “apsidžiaugęs” “jubiliejiniu” nuteisimu (savo įžvalgomis pasidalijo čia
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7473:jubiliejus-mafijine-teisesauga-jau-desimta-karta-nuteise-laisvo-laikrascio-redaktoriu-aurima-driziu&catid=31&Itemid=101), rašo naują “šedevrą”, šį kartą teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus adresu.

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nušalinimo nuo mano skundo svarstymo
2018 m. spalio 22 d.

Sužinojau, kad mano skundą nagrinės šio teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, kurio įtariami nusikaltimai buvo ne kartą aprašyti mano redaguojamame „Laisvame laikraštyje“.
Apie juos ne kartą yra pasakojęs ir signataras Zigmas Vaišvila. Pvz., pasakodamas apie D.Rinkevičiaus veiklos metodus, Z.Vaišvila nurodė tokias aplinkybes, kurias išspausdino „Laisvas laikraštis“:
Įmonės akcininkas ar savininkas turi teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau po jos iškėlimo netenka bet kokių procesinių teisių – įmonę valdo kreditorių komitetas, kuris praktikoje uzurpuoja net kreditorių susirinkimo funkcijas. Todėl paprastai įvyksta tik pirmas ir vienintelis kreditorių susirinkimas. Paskyrus šališką administratorių, pakeisti jį praktiškai neįmanoma. Jei bankrutuojančioje įmonėje yra daug turto, tai padedant teismui, administratorius ir su juo susiję asmenys forsuoja bankroto procedūras, o teismas teisinasi tariamu viešojo intereso gynimu ir praktiškai nenagrinėja iš bankroto santykių kilusių ginčų. Štai UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos teisėjas Dainius Rinkevičius patvirtino administratoriaus UAB „Admivita“ be jokių įrodymų jam pateiktus kreditorinius reikalavimus! Tektų paieškoti įprastos teisenos civilinėje byloje atvejų, kad ieškovui nepateikus jokių įrodymų teismui, šis tenkintų ieškinį. Bankroto byloje atsakovą atstovauja administratorius, kuris pats nusprendžia už teismą, ar tenkinti potencialaus kreditoriaus reikalavimą, ar ne. Teismas tik formaliai administratoriaus jam pateiktą kreditorių lentelę patvirtina savo parašu jau valstybės vardu kaip teismo sprendimą. Tai vadinama teisingumu.
Yra kitaip manančių. 2015 m. birželyje teismui pateikiau kelis prašymus dėl proceso atnaujinimo keliose UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyse. Tai padariau po to, kai nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo nutartyje parašęs, kad nusišalina, kad užtikrinti mano atžvilgiu nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Mat Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad teisme turi būti priimtas nagrinėjimui mano ieškinys dėl 1,7 mln. Lt žalos bankrutuojančiai įmonei UAB „FF Lizingas“ padarymo šio teisėjo ir jo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmais. Po to nuo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo nusišalino visas Vilniaus apygardos teismas. Suprantama, kad nesinori vertinti kolegos veiksmų.

Gana tokie akivaizdžiai neteisėti teisėjo D.Rinkevičiaus sprendimai jau buvo aprašyti ‚Laisvame laikraštyje“, šis teisėjas nebegali svarstyti mūsų skundo, kadangi jis nebegali būti objektyvus
Remdamasis išdėstytu, prašau nušalinti teisėją D.Rinkevičių nuo visų mano skundo svarstymo

Aurimas Drižius

Teisėjų kolegija nepasimeta, ir atmeta nušalinimo arba naujo įžeidinėjimo teismų atžvilgiu pareiškimą.

Civilinė byla Nr. e2A-1600-560/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03749-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 24 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Rūta Burdulienė ir Neringa Švedienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusios Aurimo Drižiaus pareiškimą dėl teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2A-1600-560/2018,
n u s t a t ė :
1. Aurimas Drižius pateikė pareiškimą dėl teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1600-560/2018 nagrinėjimo. Nurodė, kad apie šio teisėjo veiksmus buvo ne kartą rašyta Aurimo Drižiaus redaguojamame „Laisvame laikraštyje“, apie juos ne kartą pasakojo Zigmas Vaišvila. Teisėjo sprendimai jau buvo aprašyti „Laisvame laikraštyje“, todėl jis negali būti objektyvus.
Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo netenkinamas.
2. Civilinė byla Nr. e2A-1600-560/2018 pagal atsakovo UAB „Patikimas verslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo paskirta nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Neringos Švedienės. CPK 69 straipsnio 4 dalis nurodo, jog, jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai, kuriems nušalinimas nėra pareikštas.
3. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
4. Nušalinimas grindžiamas tuo, jog Aurimas Drižius dienraštyje „Laisvas laikraštis“ publikavo straipsnius apie teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus kitose bylose priimtus procesinius sprendimus ir atliktus procesinius veiksmus, kurie buvo aprašomi neigiama prasme. Dėl to Aurimas Drižius mano, jog teisėjas Dainius Rinkevičius negali būti objektyvus ir turi būti nušalintas.
5. Aurimas Drižius skelbė straipsnius, kuriuose vertino teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus priimtus procesinius sprendimus, tačiau jie nėra susiję su civilinėje byloje Nr. e2A-1600-560/2018 nagrinėtinu apeliacijos dalyku ar pagrindu.
6. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92).
7. Aurimo Drižiaus pateikto straipsnio ištrauka nesudaro pagrindo savaime abejoti teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nešališkumu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1600-560/2018. Nenustatyta jokių objektyviai pagrįstų aplinkybių, galinčių kelti abejonių teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nešališkumu, todėl, išklausius teisėjo paaiškinimų, konstatuotina, jog nėra pagrindo nušalinti teisėją Dainių Rinkevičių nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 4 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjos
n u t a r i a:
Netenkinti Aurimo Drižiaus pareiškimo dėl teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nušalinimo civilinėje byloje Nr. e2A-1600-560/2018.
Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rūta Burdulienė

Neringa Švedienė

Kyla klausimas: koks tad yra tokių pernelyg švelnių bausmių (“nuteisiamas laisvės atėmimu, tačiau nesodinsime lygiai trejus metus, nes dirba, išlaiko šeimą…”) tikslas, jeigu vos po keletos dienų nuo naujo nuosprendžio priėmimo, ką tik šviežiai nuteistas už teisėjų įžeidinėjimus Drižius rašo beveik tą patį, už ką ir yra nuteistas:
“Sužinojau, kad mano skundą nagrinės šio teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, kurio įtariami nusikaltimai buvo ne kartą aprašyti mano redaguojamame „Laisvame laikraštyje“.”

Jeigu teisėjas Dainius Rinkevičius kreiptųsi į teisėsaugą, garantuoju, jog vien už vieną šitą sakinį Aurimui Drižiui būtų iškelta baudžiamoji byla, nes jo atsakomybę sunkina tai, jog ką tik jis nuteistas už analogišką veiką – savo nušalinimo pareiškime įžeidinėjo teisėją Survilienę, sukėlė jai išgyvenimus, ji buvo pažeminta kolegų akivaizdoje.


Kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nes virš metų UAB “Patikimas verslas nemokėjo” man algos, taip pat savavališkai man žymėjo nemokamas atostogas, nors jų neprašiau, todėl išvengė mokestinės prievolės VMI ir Sodrai.
Teismas paskyrė teisėją Nataliją Daškovienę, kuri rašo EPP sistemoje, jog ji neva šiandien priėmė net 2 nutartis, tačiau visa bėda tame, jog jos “neskaitmenizuotos”.
Paprasta buitine kalba kalbant, ji rezoliucija nepriėmė mano ieškinio, o kodėl – ji sugalvos kada nors vėliau.
Klausimas – ar tikrai Aurimas Drižius ir “Laisvas laikraštis” toks nukentėjęs ir antisisteminis, jeigu yra ginamas tokiais šlykščiais metodais?
Pirmą kartą matau taip įžūliai besielgiančią teisėją.
Elektroninėje byloje neįmanoma, kad dokumentas – pagrindinis – nutartis būtų surašyti ranka, ir įkišti į teisėjo stalčių.
Pagrindinė informacija:
Bylos esmė:Dėl atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo ir LAP
Bylos tipas:civilinė byla
Bylos potipis:ginčo teisena
Teisėjai:Natalija Daškovienė
Teismas:Vilniaus miesto apylinkės teismas
Gavimo data:2018-10-04
Išnagrinėjimo data:2018-10-09
Bylos išnagrinėjimas
Išnagrinėta:Taip
Išnagrinėjimo rezultatai: Ieškinį atsisakyta priimti.

DOKUMENTO KORTELĖ
Pasirinktas dokumentas nėra skaitmenizuotas.
Dokumentas
Dokumento metaduomenys
Sukūrimo data2018-10-09
Dokumento tipasNutartis
Dokumento numeris2018-10-09 Nr. CB-299225-2-68-3-30846-2018-1
Bylos numerise2-37208-727/2018
Bylos tipasCivilinė byla
Teisminio proceso Nr.2-68-3-30846-2018-1
Teismo pavadinimasVilniaus miesto apylinkės teismas
SUDARYTOJAS
PavadinimasVilniaus miesto apylinkės teismas
Sudarytojo kodas302942160
AdresasLaisvės pr. 79A,Vilnius

Vilniaus apygardos teismui
Ieškovė Kristina Sulikienė
Atsakovas:
UAB „Patikimas verslas“ 303121202.
Konstitucijos pr. 23 B
Vilnius
Tretysis suinteresuotasis asmuo:
Valstybinis socialinio draudimo fondas prie SADM 191630223
Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius

ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMO NUTARTIES NEPASIRAŠYTOS IR NEEGZISTUOJANČIOS, KURIA „ATSISAKYTA“ PRIIMTI IEŠKINĮ CIVILINĖ BYLA NR. E2-37208-727/2018
2018 10 09
Į teismą kreipiausi dėl neišmokėtos algos, dėl dokumentų klastojimo pagalba įformintų mano neva nemokamų atostogų ir kitų daugybinių pažeidimų, bei paprašiau teismo nustatyti kitą darbo sutarties, kurios beje irgi nepasirašiau, pasibaigimo su atsakovu pagrindą. Taip pat prašiau areštuoti atsakovo lėšas.
Teismas paskyrė teisėją Nataliją Daškovienę, kuri į sistemą įrašė kad ji neva atsisakė priimti ieškinį, tačiau pačios nutarties jinai neįkėlė, ir nežinia, kada įkels, nes daug sekretorių mane telefonais informavo, jog nutarties kol kas nėra, todėl jos tiesiog ir negali įkelti.
CPK 329 STR. numato absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, vienas iš jų, jeigu sprendimas, nutartis yra be motyvų, be sutrumpintų motyvų.
Išspręsti ieškinio nepriėmimo klausimą vien rezoliucija, kaip padarė teisėja Daškovienė, įstatymas nenumato, turi būti surašyta nutartis, kurioje turi būti motyvai.
Nežinant motyvų, neina suvokti, kodėl teisėjas netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, kai ieškovas nurodė, jog atsakovas ganėtinai intelektualiai klastodavo dokumentus, todėl neturi ieškovas net darbo sutarties kopijos, o ir apie atleidimą sužinojo tik iš ligonių kasų, vien iš to, jog nurodyta, jog draudimo papildomas mėnuo.
Yra visi absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, numatyti Lr CPK 329, nes tokia nutartis arba neegzistuoja, arba jinai nepasirašyta.
Todėl remiantis viskuo kas išdėstyta, teismo prašau:
Panaikinti 2018 10 09 teisėjos Daškovienės nutartį „atsisakyti priimti ieškinį“ civilinėje byloje nr. E2-37208-727,
Ieškovė Kristina Sulikienė
PRIDEDAMA: FOTO KOPIJOS IŠ EPP SISTEMOS, KAIP ATRODO BYLOS KORTELĖ

O čia ieškinys, kurį be jokios nutarties nepriimti nutarė teismas, nes niekur nėra teisėjos rezoliucijos ir parašo (kažkoks mistinis teismas neturi teisės atlikti veiksmų be teisėjo žinios.)
Vilniaus miesto apylinkės teismui
Ieškovė Kristina Sulikienė
Atsakovas:
UAB „Patikimas verslas“ 303121202.
Konstitucijos pr. 23 B
Vilnius
Tretysis suinteresuotasis asmuo:
Valstybinis socialinio draudimo fondas prie SADM 191630223
Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius
IEŠKINYS DĖL ATLEIDIMO IŠ DARBO pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo (darbuotojo vienašališku pareiškimu), VIDUTINĖS ALGOS PRITEISIMO (0,5 ETATO) , neišmokėtos algos IR NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO
2018 10 04
Su UAB „Patikimas verslas“ kuris yra laikraščio „Laisvas laikraštis Lietuvai“ leidėjas bendradarbiauti pradėjau dar 2013 metų balandžio mėnesį, kai nuo kovo mėnesio nutrūko ryšys su tuometine mano darboviete „UAVB Goruva““ „Karšto komentaro“ leidėju.
Iki 2015 metų spalio mėnesio santykiai buvo grįsti savanoriškos veiklos, jokių pinigų, išskyrus 2013 metais kokį mėnesį nepamenu, atsiųstų 500 litų, nebuvo mokama.
2015 metų spalio mėnesį advokatas Anatolijus Novikovas rekomendavo Aurimui Drižiui, UAB Patikimas verslas direktoriui, imti mano teisines paslaugas įvairioms byloms. Minėtas advokatas skundėsi, jog A. Drižius nenori mokėti sutartų advokatų įkainių, todėl jis negalintis kliento šiaip palikti – tiesiog rekomendavo jam imti pigesnes – juristo – paslaugas. Nuo 2015 metų spalio ėmiau Aurimui Drižiui surašinėti skundus : apeliacinius, ieškinius, įvairius skundus į prokuratūras, komisijas, kur tik jam reikėjo. Pvz., Civilinė byla Nr. 3K-3-172-421/2017 kurioje buvo atmestas kasacinis skundas, pažymėta, jog nėra pagrindo pakeisti apeliacinio sprendimo: o apeliacinį skundą tai rašiau aš, ir atsiliepimą į LAT Drižiui surašiau aš. Todėl akivaizdūs mano teisiniai gebėjimai, dėl kurių bandė daryti kompromitaciją Drižius.
Iki 2016 metų balandžio A. Drižius mokėdavo pinigus ir imdavo teisines paslaugas, vėliau, prasidėjus Seimo rinkimų vajui, pradėjo pats viską rašyti, matyt, „Drąsos kelio“ partija, kuri įdarbino jį į Vilniaus skyriaus pirmininkus, taip liepė. Nors nebeėmė teisinių paslaugų, mokėdavo šiokius tokius pinigus už rašymą laikraštyje.
Tarp mūsų susiklostė verslo papročių santykiai. Aš įpratau, jog nors ir nebeima teisinių paslaugų, bet ima rašymo paslaugas, ir moka nors ir menkus, bet pinigus (iki 300 eurų per mėnesį.)
Todėl tikrai nesitikėjau, kad jau susiklosčiusius santykius, grįstus verslo papročiais ir gera morale (atsiskaitoma už paslaugas),sugadins darbo sutartis, kuri tarp atsakovo ir manęs suforminta be mano prašymo ir mano parašo, ir aš įdarbinta, tiesa, nežinant net kokiomis sąlygomis, nuo 2017 07 20, kadangi Aurimui Drižiui Jūsų teismas nepriėmė jo surašyto ir pasirašyto apeliacinio skundo byloje su Lenkų rinkimų akcija- krikščioniškų šeimų sąjunga.
Pats Aurimas Drižius sugebėjo kažką neteisingai pateikti teismui iš viso 4 kartus, kad teisėjas Žiedelis keletą kartų atsisakė priimti apeliacinį skundą netgi su mano parašu. Mano raginamas prisijungti prie EPP, ir pateikti elektroniškai – neklausė, todėl surašiau atskirąjį skundą, nes pamačiau, jog Aurimas Drižius gali būti tyčia mane priėmė į darbą, po to tyčia netinkamai pateikinėjo procesinius dokumentus teismui, kad galėtų mane kompromituoti.
Mano versija pasitvirtino su kaupu – nors dirbau pasirodė netgi 0,5 etato, A.Drižius iš viso nesiuntė jokių teisinių užduočių, viską bandė rašyti pats, o kai Vilniaus apygardos teismas panaikino teisėjo Žiedelio nutartį ir nurodė jam apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, Aurimas Drižius ne apsidžiaugė, o buvo ganėtinai nustebęs. Kaip supratau – kompromituoti nepavyko.
Apeliacinė byla iki šiol be numerio yra Vilniaus apygardos teisme, prieš tai Drižius manęs neklausydamas bandė tartis su ieškovais dėl taikos sutarties, vykdė jų neteisėtus nurodymus spausdinti paneigimus, paklausęs pasiekė tai, kad neribotam laikui išvengė kol kas didelės sumos sumokėjimo prievolės (arti 5000 eurų.) Tačiau jis savo juristei nebuvo dėkingas – priešingai, atsakovo atstovui susigadindavo nuotaika, jeigu kas nors gero atsitikdavo teisinėje sferoje.
Aurimas Drižius nebuvo nei dėkingas, nei ruošėsi normaliai elgtis, kaip sužinojau tik vakar iš savo Sodra puslapio, be mano žinios ir sutikimo, be jokio mano rašytinio prašymo jis į Sodrą siuntė žinomai melagingus duomenis, nuo nuo 2018 01 01 iki pat 2018 09 06 aš neva esu „neapmokamose atostogose“, kas yra absurdas, nes aš kaip dirbau- rašiau straipsnius, kuriuos skaitė ir pirko popieriniu variantu laikraščio skaitytojai, konsultavau Aurimą Drižių, ir rašiau jam apeliacinius skundus, netgi vieną skundą į EŽTT, ir ką jis nenoriai, bet šiek tiek mokėjo – tai neatitinka mūsų darbo santykių, ir už tą laikotarpį turi būti sumokėti mokesčiai Sodrai ir man išmokėta alga. Todėl suinteresuotąjį asmenį įtraukiu į trečiuosius asmenis, nes byloje prašoma priteisti ne tik algą, bet ir mokesčius už mane.
Dėl algos. Tuo metu kai Aurimas Drižius deklaruodavo Sodrai, jog man priskaičuota 200 eurų atlyginimas – man atlyginimo, kuris gautųsi atmetus mokesčius bei kai kurias mano prievoles (išieškomą skolą) – nemokėjo, buhalterė mane informavo, jog metų gale buvo susikaupusi arti 300 eurų nepriemoka.
Atleidžiant iš darbo, su darbuotoju turi būti atsiskaitoma, deja, jokių pinigų už 2017 metus, kurių liko neišmokėjęs atsakovas, negavau.
Negana to, tai, jog esu atleista, sužinojau irgi tik vakar, kai tikrinausi savo Valstybinių ligonių kasų puslapį, nes šiandien einu į tyrimus, ir visada susitikrinu, ar viskas gerai, kad vėliau nebūtų staigmenų, nes poliklinika tolokai nuo namų.
Ir pamačiau, jog yra už spalio mėnesį parašyta „papildomas mėnuo“, kas įstatymiškai reiškia, jog nebedirbu, kadangi paskutinė fiksuota data 2018 09 06, vadinasi, nuo 2018 09 07 nebedirbu UAB „Patikimas verslas“, tačiau kas atsitiko, kokiu pagrindu atleista – nežinau, nes, galų gale,formaliai visą laiką buvau atostogose, taigi, blogai dirbti negalėjau, už ką būtų galėję atleisti, nes, remiantis paties Aurimo Drižiaus logika, visus metus nedirbau, o tariamai atsotogavau.
Tai, jog UAB“ Patikimas verslas“ manipuliuoja mano vardu ir mano žinomumu, rodo tai, jog ir šiandien kioskuose parduodamuose laikraščiuose yra parašytas mano vardas, pavardė, ir laikraščio metrikoje, esančioje paskutiniame puslapyje, nurodyta, jog aš tariamai esu šio laikraščio Kauno regiono atstovė. Tai rodo, jog net atleidęs iš darbo, Aurimas Drižius mano asmenį laiko vos ne savo nuosavybe, taip pat siedamas mane su savo skandalinga firma, savo kaip nuolat įžeidinėjančio gerbiamus teisėjus, vardu, siekia mane kompromituoti ir tą toliau daro, todėl akivaizdu, jog įdarbinimas buvo ne su tikslu turėti darbuotoją, o su tikslu kompromituoti, todėl turi būti priteista neturtinės žalos atlyginimas, nes aš patyriau išgyvenimų ir dėl neišmokamos algos, pažeminimas, ir paniekinimas tiek iš jo pusės, tiek iš pažįstamų, nes buvo intensyviai skleidžiami gandai, jog aš iš viso nedirbu atsakovo įmonėje.
Neturtinę žalą vertinu 5000 eurų, o neišmokėtą algą suskaičiuos įmonės buhalterė, taip pat nuo sausio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos man turi būti paskaičiuota 0,5 etato alga, tai yra 200 eurų už mėnesį, kaip buvo sulygta darbo sutartyje, kurios, prisipažinsiu, nemačiau,nes jos nepasirašiau, Aurimas Drižius išvengė ir šios pareigos.
Šiandien man turi būti sumokėta apie 2000 eurų neišmokėtos algos, taip pat mokesčiai valstybei, nes formindamas be mano sutikimo „neapmokamas atostogas“ atsakovas neturėjo omenyje to, ką rašė, jis tik siekė išvengti tiek mokestinės, tiek ir kitokios prievolės – mokėti man algą, tačiau teismas būtent lai įvertina ne dokumentus, kuriuos pildė melagingai be mano žinios, o realius santykius – kasdienį darbą, ką dariau, esant prastovai juristo pozicijoje: kad man mokėtų pinigus, aš rašiau straipsnius, nes taip buvau įpratusi UAB „Goruva“– kai baigėsi visos bylos, redaktorė pasiūlė rašyti straipsnius, ir likti firmos juriste. Buvau įpratusi prie tokios situacijos, ir dariau kaip man atrodė tinkama, kadangi nesulaukdavau jokių pretenzijų, taip mano mano sutuoktiniui Albertui Sulikui redaktoriuis numesdavo kokius 20-40 eurų kas dvi savaites, turbūt, kad „nemirtume badu“, tai ir tokia situacija tęsėsi, iki Aurimas Drižius šią vasarą neišskrido į 2 užsienio keliones (Graikija liepos mėnesį, ir Norvegija prie Šiaurės poliaus rugjūtį), tada supratau, jog įmonė turi labai daug pinigų, ir sukčiauja, ir parašiau kažkur nuomonę, jog negražu taip elgtis.
Mano nuomonė pagrįsta tuo, jog man nebuvo išmokama alga, ir be mano žinios ir sutikimo, aš buvau išleista į 9 mėnesių neapmokamas atostogas, apie kurias sužinojau tik vakar, todėl nesutinku su tokia savo darbo traktuote, tai neatitinka to, kad dirbau visą laiką, ir nešiau pelną įmonei, ir turi būti išmokėta alga, o neturtinė žala – dėl gero vardo kompromitavimo.
Kol dirbau nors ir formaliai (realiai beveik jokių teisinių užduočių nesiuntė, išskyrus surašyti atsliepimą byloje su „Respublika leidiniai“, kur įmonė paduota 9000 eurų žalos atlyginimo, už atsiliepimą pervedė „net“ 50, eurų.), buvo pildomi melagingi dokumentai, ir teikiami valstybės įstaigai, administruojančiai mokesčius.
Kadangi Aurimas Drižius mėgsta keisti firmų pavadimus, likviduotis, perkurti į kitą, jam yra iškelta „Fenikso“ baudžiamoji byla (nežinau tik, kaip baigėsi), ir esant daug prievolių, jis šiuo metu tą ir planuoja (yra man minėjęs), prašome ieškinio reikalavimui užtikrinti areštuoti UAB „Patikimas verslas“ sąskaitą 7000 eurų sumai, nes tokias sumas jis tikrai turi, nes skraido į daug užsienio kelionių, ir neretai su visa šeima, ir išvenginėja įvairių prievolių, ir tyčiojasi iš žmonių.
Teisės teorijoje ir praktikoje laikoma, jog svarbu ne taip yra parašyta dokumente, bet kokie tarp žmonių yra susiklostę santykiai. Mūsų santykiai, nors man ir nebuvo beveik siunčiama teisinių užduočių, buvo darbiniai, jokiose atostogose aš nebuvau, todėl prašau teismą nustatyti, jog nuo 2018 01 01 iki atleidimo dėl neaiškaus pagrindo 2018 09 07 buvo susiklostę darbiniai santykiai, o jeigu nebuvo darbo, tai vien dėl atsakovo kaltės, nes jis tyčia nesiųsdavo man užduočių, tokiu atveju fiksuotina prastova, o prastovos metu darbuotojui mokamas vidutinis atlyginimas, o ne nieko, kaip darė atsakovo atstovas.
47 straipsnis. Prastova

1. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.

2. Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.

3. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.

4. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.
Neapmokamos atstogos suteikiamos darbuotojo prašymu, tokio prašymo niekada nebuvau parašiusi. Priešingai, tiek buhalterė, tiek pats atsakovo atstovas aiškino, jog kadangi dirbu puse etato, turiu susirasti dar kažkur puse etato, tai man aiškino kaip išeina melagingai, vasario mėnesį, aš patikėjusi, jog Aurimas Drižius kalba nuoširdžiai, dargi ir ieškojausi darbo papildomo, kad jam nereikėtų mokėti mokesčių už visą etatą. Pažymėtina, jog kol dirbau atsakovo įmonėje, visur „durys buvo užtrenktos“, kaip suprantu, dėl labai blogos tokios darbovietės reputacijos, ir dėl to, jog Aurimas Drižius turi nusikaltimų recidyvą. Manęs nepriėmė į darbą Laisvės atėmimų ligoninėje Pravieniškėse 2017 08, nors buvau geriausias pretendentas konkurse, nepriėmė UAB Maxima (2017 08) – motyvuodama darbu atsakovo įmonėje, bei Maximos apsaugos firma (2018 02 – nepaaiškino nieko, kodėl), nepriėmė net vasaros darbui į Lietuvos paštą, nes ši įstaiga priklauso Susisiekimo ministerijai, taigi, darau išvadą, jog dėl blogos atsakovo reputacijos nukentėjo mano geras vardas, ir aš neturėjau šansų net pragyventi oriai, nes visur prie mano pavardės vilkosi šios nepatikimos, amoralios ir nusikaltėlio vadovaujamo asmens šleifas.
Pradėjus dar intensyviau šmeižti teisėjus, o paaiškėjus, jog pagrindinis atsakovo partneris (Aurimas Drižius ir Kazimieras Juraitis dažnai daro youtube laidas)– pripažintas psichikos ligoniu, kuris apie tai netgi viešai išsigyrė, nurodydamas netgi diagnozę (kalbu apie Kazimierą Juraitį), aš iš tikrųjų nebenorėjau turėti nieko bendro su tokia kompanija. Be to, jiedu intensyviai šmeižia Lietuvos Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį.
Tačiau išeiti iš darbo abipusiu sutarimu,arba darbuotojui prašant ar reikalaujant man nebuvo suteikta galimybė, taip pat aš ir šiandien nežinau, koks atleidimo pagrindas, todėl teismo prašau išreikalauti visus -tiek su mano įdarbinimu, tiek su atleidimu susijusius dokumentus, nes aš pati jų neturiu. 2018 09 04 būdama tose tariamose „neapmokamose atostogose“ gavau kažkokį Aurimaus Drižiaus elektroninį laišką, kuris vadinasi „Atleidimas“, bet prisegtas dokumentas man neatsidaro. Jeigu atsakovo atstovas buvo deklaravęs, kad aš atostogose, tai labai keisti „atleidimo“ veiksmai darbuotojui būnant jose, neatitinka įstatymų reikalavimų. Be to, tame tarpe dar iš manęs buvo prašoma atvykti į Vilniaus apylinkės teismą į bylą su „Respublika leidiniai“, tačiau aš toje byloje nebuvau nurodyta kaip atstovas, be to, negavau už kelionę pinigų ir avanso, todėl atsisakiau, nemanau, jog toks atsisakymas galėjo sudaryti kokį nors pažeidimą, nes pats atsakovas nesistengė, kad aš būčiau įtraukta į bylą, būčiau su ja susipažinusi, mane informavo apie posėdį dieną prieš, į bylą neįtraukė, EPP sistemoje jos nemačiau. Todėl paaiškinau, jog tokiu atveju aš būsiu tik stebėtojas, nesusipažinęs su byla – vengiau mano vardo diskreditacijų, teismų nuobaudų, kurias teisėjai gali skirti, jeigu atstovas visiškai nesusipažinęs su byla. Kaip minėjau, už savo asmens diskreditavimą, mano vardo naudojimą be sutikimo, aš ir prašau priteisti neturtinę žalą, nes toks atsakovo elgesys sukėlė išgyvenimų, nes, nepaisant to, jog aš puikiai žinau, jog esu talentinga teisininkė, Aurimas Drižius siekė skleisti visur gandus, jog nesu – o kad pats rašydavo savo neretai su dideliais įžeidinėjimais rašliavas, tai pamiršdavo paminėti, kadangi buvau atsakovo juristė, turėjo susidaryti įspūdis, jog aš čia jam surašau neteisinius ir pilnus įžeidinėjimų raštus, tokiu būdu jis kompromitavo mane ne tik teisininkų bendrijos, bet ir platesnio gyventojų rato akyse, kompromitavo mane, vykdančią individualią teisinę veiklą pagal pažymą.
Tai, jog man yra gerai, nebūnant susijus su šiuo žiauriu žmogumi ir jo vadovaujama firma, rodo mano naujai registruota veikla, nuo 2018 09 26 VMI deklaravau net 4 ūkines veiklas, susijusias su dendrologija, ir sodų veikla, vaisių, daržovių prekyba, ir man ši nauja veikla, kurią vykdau nuo 2018 06 30, labai patinka, tai liudija apie tai, jog su teisine veikla yra labai sunku toliau pragyventi, dėl šių neteisėtų veiksmų, ir neveikimo, kai neduodamas teisinio darbo, ir net nerekomenduodamas mane nukentėjusiems žmonėms (priešingai elgdavosi Giedrė Gorienė, dėl ko su ja teisme susitaikėme, ir atsisakiau pretenzijų). Be to, lauko prekyba, intensyvi žemės ūkio veikla susijusi su tuo, jog atsakovas beveik nemokėjo jokių pinigų.
Kreipiausi lapkričio mėnesį į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui, prokuratūra atsakė, jog nemokėti algos, klastoti dokumentus (teisėsaugai minėjau, jog nesu pasirašiusi nei prašymo, nei darbo sutartyje)- veikos ne nusikalstamos, todėl dar kažkur kreiptis nemačiau prasmės, nors viešai Aurimas Drižius aiškina, jog jį neva „korumpuota teisėsauga“ ir „teisėjų mafijinis klanas“ „persekioja“. Iš tikrųjų jis ir į užsienius skraido be Probacijos tarnybos žinios, ir joks teisėjas nedrįsta pasiųsti šio nebaudžiamo žmogaus į kalėjimą, nors bausmės atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus – įžeidinėjo teisėjus, dėl ko buvo vėl nuteistas. Kad Probacijos tarnyba beveik netikrina kai kurių žmonių, spaudoje paviešinta šią vasarą, ir atsakovo atstovas toks yra, kuris tiesiog tyčiojasi iš visų, demonstruodamas „nieko jūs man nepadarysite“, sukurdamas legendą apie nuolat jį persekiojantį kažkokį beveik mistinį klaną. Jo vasario mėnesio beveik 3 savaičių užsienio kelionės net nėra jokiuose Valstybės sienos apsaugos tarnybos registruose, nematė ir Probacijos tarnyba, nes, elementariai, nesidomi šiuo „prižiūrimi bausmės atidėjimo metu“ asmeniu, kur jis ir ką veikia. Taip išeina, jog aš , žinodama, jog atsakovo atstovas pažeidinėja ir intensyviai teismų nurodytus jam kalėjimo bausmės atidėjimo metu apribojimus, tampu jo vykdomų pažeidimų bendrininke, kas, remiantis JAV teisininkų etika, po kuria esu pasirašiusi, yra savaime neteisėta veika teisininkui, fdar ir dėl šios priežasties nenoriu nieko bendro turėti su atsakovo įmone, kad nežinočiau jo nusižengimų masto ir piktnaudžiavimo teise, bei Lietuvos Respublikos institucijų negebėjimu prižiūrėti nusikaltimus padariusius asmenis, vykdyti teismų nustatytus apribojimus. Kadangi atsakovo atstovas iš viso yra nekontroliuojamas, dėl to jis ir daro naujus nusikaltimus, ir elgiasi žiauriai net su savo darbuotojais, iš jų tyčiojasi, nes nebaudžiamumas skatina nusikalstamumą.
Redakcija „Laisvas laikraštis Lietuvai“ sulaukia daug laiškų, daug žmonių kreipiasi pagalbos, o atsakovas tik blokuodavo informacija, ir niekam nesakydavo, jog yra juristė, kuri galėtų padėti, tai žinau iš vienos moters, kuri pasibaisėjusi, jog man iš viso nemokama alga, atsiuntė pinigų paramai, nusistebėjusi, jog redakcijai ji už jos istorijos viešinimą sumokėjusi ne vieną tūkstantį eurų.
Tokie veiksmai rodo, jog mano vardas reikalingas tik kad mane kompromituoti, man netgi pačiai prieš mane sudaryti įspūdį, jog aš atseit nieko nesugebu, nors jeigu pasižiūrėti teismų liteko sistemą, tai kai kuriose savo asmeninėse bylose aš esu pasiekusi apygardos teismų nutarčių, pirmosios instancijos teisėjų nutarčių panaikinimų, be to, ir pačiam atsakovui esu laimėjusi bylą dėl garbės ir orumo su A. Sadecku iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo, nors ir nebuvo niekur mano pavardės, be to, mano kasacinius skundus priiima LAT, ko negali pasigirti kai kurie advokatai, todėl toks elgesys buvo žeminantis, ir sukėlė išgyvenimų, ir neturtinė žala teismo įvertinta pinigais, remiantis LR CK 6.250 str. turi būti priteisiama, tuo labiau, jog net šiandien atsakovas manipuliuoja mano asmeniu ir spausdina laikraščio metrikoje mano vardą, pavardę, ir mano telefoną, dėl ko esu trukdoma nepažįstamų ir neretai nelabai adekvačių žmonių, tai trukdo vykdyti mano naujai atidarytą veiklą – prekybą augalais, vaisiais, daržovėmis.
Naujoje sferoje- prekyboje – nereikalingos sąsajos su skandalinga įmone ir skandalingu laikraščiu, todėl tyčinis įtraukimas manęs į laikraščio metrikas, darau išvadą, yra siekis trukdyti man pragyventi, nes atidariusi naują veiklą, pragyvenu normaliai, be to, atsigavo mano teisinė klientūra, kai sužinojo, jog nebebendrauju su atsakovu.
Visuomenės informavimo etikos asociacija 2018 02 05 priskyrė laikraštį „Laisvas laikraštis Lietuvai“ neetiškų leidinių kategorijai, dėl atsakovo atstovo ir jo autorių neetiškų, įžeidžiančių straipsnių.
„Už sistemingus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus Komisija nusprendė:
priskirti UAB „Patikimas verslas“ (juridinio asmens kodas 303121202), leidžiančią laikraštį ,,Laisvas laikraštis“ bei valdančią interneto portalą ,,laisvaslaikrastis.lt“, profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai.“ (http://www.etikoskomisija.lt/item/146-komisija-priskyre-uab-patikimas-verslas-leidziancia-laikrasti-laisvas-laikrastis-bei-valdancia-interneto-portala-laisvaslaikrastis-lt-profesines-etikos-nesilaikanciu-viesosios-informacijos-rengeju-ir-ar-skleideju-kategorijai). Todėl būti siejamai su tokia neetiška kompanija irgi yra mano asmens garbėęs, orumo, mano gero vardo žeminimas, ir todėl priteistina neturtinė žala, nes firmai buvau reikalinga tik kad kompromituoti mane, o realiai darbo užduočių tyčia nesiųsdavo, jeigu pati nepasisiūlydavau – štai pareiškimą dėl šio Visuomenės informavimo etikos nutarimo surašiau pati, nes man netiko, kad dirbu įmonėje, kurios leidžiamas leidinys pripažintas neetišku, tačiau kaip baigėsi byla nežinau, nes atsakovo atstovas manęs iš viso neįtraukė į procesą, o bylinėtis jis nemoka, turbūt pralošė. Taip pat pasiūliau surašyti skundą dėl įmonės akcijų išvaržymo, ką teismas tenkino, ir kurį laiką atsakovo atstovas buvo laimingas, ir bendravo šiek tiek (šių metų vasario – kovo mėnesiais), vėliau vėl užsidarė, atsiribojo, ir nustojo bendrauti.
Neturtinė žala turi būti priteisiama tokia didelė, nes aš su atsakovu nuo 2013 metų visada elgiausi gražiai, bendradarbiavau su juo pirma savanoriškais pagrindais net kelerius metus, vėliau gaudavau menkus pinigus, ir vis tiek jam padėjau tiek straipsniais, keldama spaudos priemonių skaitomumą, tiek ir padėdama teisiškai begalėję senų ir naujų bylų, todėl jo elgesys yra tyčinis, ir siekiant sukelti išgyvenimus, nes atsakovo atstovas nėra pripažintas sergantis psichikos liga, ir gali suvokti savo veiksmus, ir veiksmų bei neveikimo pasekmes. Jis yra vienintelis įmonės, kuri patraukta atsakovu, direktorius bei akcininkas, todėl jis turėjo suvokti savo veiksmus, ir kokias pasekmes tai sukels.
Neprašau teismo grąžinti mane atgal į darbą, nes nenoriu nieko bendro turėti su labai daug kartų teistu žmogumi Aurimu Drižiumi, bei jo aplinka, kurioje yra psichikos ligonių su asmenybės sutrikimais – Kazimieras Juraitis, bei keistai besielgiantis Alvydas Vėberis, kuri degina Mergelės Marijos paveikslus, arba vilioja vienišų diedukų nekilnojamą turtą, ir vėliau vaidina nukentėjusį. Išreikalavus dokumentus, kurių neturiu dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių, leisti patikslinti ieškinio reikalavimą, nes dabar nežinau, koks atleidimo pagrindas, ir kokios buvo sąlygos, ir kada jos keistos be mano sutikimo, jeigu iš viso buvo keistos.
Byla nebus vedama per advokatą. Dėl galimybės sudaryti taikos sutartį neprieštarauju, jeigu atsakovas sumokės reikalaujamą algą ir mokesčius valstybei.
Jeigu nepateiks atsiliepimų ir neatvyks į posėdžius atsakovas, nepriimti sprendimo už akių, o atvesdinti atsakovo atstovą Aurimą Drižių, bei įpareigoti pateikti visus dokumentus, nes kaip minėta, nesu mačiusi net darbo sutarties.
Darbo bylos iš darbuotojo žyminiu mokesčiu neapmokestinamos.
Remiantis išdėstytu, teismo prašau:
1. UAB Patikimas verslas 2018 09 07 atleidimą iš darbo pripažinti negaliojančiu, priteisti vidutinį darbo užmokestį – nepriemoką nuo 2017 07 20 iki 2017 12 31 bei atlyginimą po 200 eurų kas mėnesį nuo 2018 01 01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įstatyminės palūkanas, bei nustatyti, jog darbuotojas išėjo iš darbo savo vienašališku pareiškimu – dėl to, kad darbdavys nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo atlyginimo, nebendravo, nesiuntė užduočių, kompromitavo).
2. Priteisti iš atsakovo neturtinę žalą 5000 eurų.
3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti UAB Patikimas verslas sąskaitą 7000 eurų: ieškinio reikalavimams dėl algos priteisimo ( 2000 eurų) ir 5000 eurų neturtinės žalos užtikrinti, nes neužtikrinus, atsakovas gali likviduoti įmonę, paslėpti pinigus.
4. Išreikalauti visus su mano įdarbinimu ir atleidimu susijusius dokumentus, nes ne dėl savo kaltės jų neturiu, ir po to leisti patikslinti ieškinio reikalavimus.
5. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
PRIDEDAMA:
1.Valstybinės ligonių kasos duomenys apie draustumo laikotarpius.
2. K.Sulikienės individualios veiklos pažyma, atnaujinta 2018 09 26.
Ieškovė Kristina Sulikienė

regina
Nesistebiu jau niekuo, kas vyksta aplink Lietuvą.
Plaukė čia anądien keleivinis laivas, ir susprogo kažkas motorų skyriuje, laivas pats atsijungė, suveikė autogesinimo sistema.
Puolė gelbėti laivo Rusijos karinis laivynas, pasiūlė pagalbą perkelti keleivius.
Ką tokio turėjo plukdyti keleivinis laivas bagažo skyriuje, jog Lietuvos karinės jūrų pajėgos nurodė neleisti perlaipinti keleivių į Rusijos karinių pajėgų laivą, ir leisti jiems išsigelbėti – o liepė užkurti vieną likusį motorą ir plaukti per audrą, siautėjant 28 metrų per sekundę vėjui?


Nuotr. Kaip mokanti puikiai vokiečių kalbą, galiu pasakyti, jog video pavadinimas yra dviprasmiškas.
Kai nutinka koks nors rezonansinis įvykis, visuomet reikia žiūrėti kokią žinutę siunčia, informuodami apie tuos įvykius “užsienio partneriai”.

Atrodo, paprastas įvykis – Vokietijos karys neaiškiomis aplinkybėmis (iškišęs galvą per tanko liuką kažkokiu būdu sugebėjo taip trenktis į medį, nepaisant tanko ilgio, kad užsimušė vietoje…) žūsta, ir mūsų spauda informuoja vienaip, o štai Vokietijos spaudoje sumirga žodelis “Vaterland”.

Ne paslaptis, jog “Rusijos atgrasymo politika”, bei užpraeitą vasarą perkelti tūkstančiai Vokietijos karių, įkuriant ištisą jų dislokacijos vietą Klaipėdos rajone su visais tankais, atitinka seną, tačiau visiškai vokiečių nepamirštą ekspansinę dar nacių Vokietijos išsikeltą politiką, apie Lietuvą kaip “Lebensraum” (“Gyvenamoji erdvė”).

Tūlas vokietis įsivaizduoja, jog Pabaltijo kraštas- tai jų žemės.
Nesvarbu, jog Žalgirio mūšyje taip gavo į dantis, jog taipogi dar nepamiršo.

Tuometinėje sąjunginėje Lietuvos kariuomenėje prieš būsimus nacius kovėsi jungtinė kariuomenė, kurią sudarė totorių, serbų ir rusų pulkai (visų nevardysiu, pasiskaitykite vadovėlius.)

Lietuva visada buvo ir bus didinga valstybė, kuriai nesiseka su valdžia: nuolat įsileidžiami vadukai, kurie be šūvio atidaro valstybės sienas ir uostus naujiesiems okupantams.

Nors Lietuvos Konstitucija draudžia svetimos kariuomenės dislokaciją, bei nuolatinių bazių kūrimą, ir tą patvirtino net ir JAV generolai (kai atsisakė Lenkijoje kurti bazes, nes toks bazių įkūrimas prieštarautų NATO ir Rusijos karinėms sutartims), mums kas dieną nežinia kelintą kartą persivertusi ponia NKVD gaisrininko, raudonojo partizano ir tremtinio dukra Magnolija kala į galvą, jog “karas su Rusija ne už kalnų”, ir jog “būtina atgrasyti Rusiją”.

Daug kartų kartojamas melas visuomet virsta tiesa. Jeigu tiesa, kad Magnolija taip bijo, jog Lietuvą užpuls Rusija ir be jokio šūvio prijungs kaip Krymą, tai atgrasymo politika galimai lemia Rusijos didesnį susidomėjimą, kas gi čia vyksta.

Lietuva, pažymėtina, įsileisdama neskelbiamus skaičius užsienio pajėgų karių ir technikos pažeidžia Vienos (2011) ESBO (OSCE)sutartį, pagal kurią, nors ir labai nenoromis, pastoviai įsileidžia Rusijos ir Baltarusijos karo kontrolierius į mūsų slaptus dalinius – nes pagal šią Saugumo ir bendradarbiavimo arba trumpiau tariant NUSIGINKLAVIMO sutartį nė viena šalis neturi teisės DIDINTI PAJĖGUMŲ, turi tik mažinti, todėl, šalys narės pamatę tendencijas, jog pajėgumai kariniai didinami, turi teisę tikrinti, o jeigu šalis toliau daro tuos neteisėtus veiksmus, matyt kad turi teisę ir ji vesti ATGRASYMO politiką.

Visa ta istorilėjė su TANKU, KURIS ATSITRENKĖ Į MEDĮ, smirdi vientisu melu, nes atsitrenkti į medį su galva neįmanoma, nes tankas atsirenkia, o žmogaus galva lieka tolėliau. O kad medis taip virstų, kad karys iš karto žūtų, nelabai įmanoma irgi, nes karys tiesiog įgriūtų į liuką, be to, jis dėvi šalmą.

Man asmeniškai visa šita istorija panaši į diversijėlę, kad karys galimai galėjęs gauti kulką į kaktą, nes pats kaltas, kad per pratybas iškišo galvą iš tanko.

Tyrimą iš karto perėmė Vokietija, nes, aiškėja, mes, Lietuvos tauta ir valstybė jau nebeturime teisinės jurisdikcijos savo šalies poligonuose.

O tada pratrūko senas vokiečių ekspansijonizmas ir “Heimat” iškreipta sąvoka, jog jų Tėvynę tai iki Rusijos eina.

Beje, mūsų generolas – irgi priklauso Vokietijos kariuomenei. Yra baigęs Vokietijos armijos vadų akademiją, ir davęs kai kurias priesaikas šios šalies specialiosioms tarnyboms.

Iki 1990 metų jis uoliia tarnavo SSRS, ir buvo šios valstybės karininkas, berods, kapitonas, ir berods, žvalgybos.

Lietuvą valdo dvigubi kolaborantai, kurie už sriubos lėkštę parduos Tėvynę bet kam, kas pasiūlys ją skanesnę.

Po vasaros įvykių, kai amerikiečių tankai įvirto į upelį VYČIUS, aiškėja, jog Lietuvoje gali būti jog veikia ŽALIEJI ŽMOGELIUKAI, tik aš labai abejoju, ar jie tikrai priklauso Rusijos specialiosioms tarnyboms.

Prisiminkime, jog Lietuvoje po komunistų grįžimo į valdžią susikūrė slaptos karinės organizacijos, kurios niekada nebuvo išardytos, ir prieš jas niekada nei vienas saugumas nekovojo, nes, tiesiog, bijojo šių labai gerai treniruotų laisvės kovotojų.

Apie šias organizacijas pirmą kartą perskaičiau šių metų vasario- kovo mėnesiais, kai apie tai paviešino “Komjaunimo tiesa”.

Prieš tai Dalia Grybauskaitė pergyveno, jog yra tokios organizacijos, vadino jas “juodmarškiniais” ir “juodaisiais angelais”, tačiau kažkodėl saugumo vadą paskyrė būtent iš “angelų” aplinkos.

Visas teatras, kuris vyksta Lietuvoje, turi vieną vardiklį: totali prieškarinė “tryda”.

Su tuo ir sveikinu mūsų gaisrininkę, Magnoliją, ura – tarybinę – vakaroidinę prostitutę, kurios tėvas kovojo prieš vanagus, o dabar ji vos ne keliais šliaužiojo prieš savo tėtušio chebros auką.

O čia kas netingi, pasiskaitykite: jeigu Hitleriui mes buvome “Ostlandas”, tai dabar eame fritzamas ” Ostflanke”, lygiai tas pats, tik šiek tiek kitoks žodelis. Dar pasirodo, vokiečiai siunčia signalą Maskvai, ir rotuojasi jau ketvirtą kartą. Įdomi propagandinė medžiaga, pasinaudojant savo kario žuvimu, toks sudaromas įspūdis, jog “rusai puola”, nors “sam durak i sam vinovat”, nekalbant apie tai, jog specialiųjų operacijų pratybose būna šaudoma tikrais šoviniais ir labai rekomenduojama nekišti galvos virš šūvių linijos.

Sicherung der NATO-Ostflanke und deutliche Signale an Moskau
An der NATO-Übung „Beowulf“, die am 28. September begonnen hat, beteiligen sich mehr als 600 Soldaten aus Belgien, Deutschland, Luxemburg, den Niederlanden und aus der Tschechischen Republik. Rund 250 leichte und schwere Militärfahrzeuge sind im Einsatz. „Beowulf“ dient der Vorbereitung der Truppen auf die Übungsserie „Iron Wolf“, die im November auf Brigadeebene fortgesetzt wird.

Die Beistandsinitiative des Bündnisses EFP ist auf dem NATO-Gipfel im Juli 2016 in Warschau als Reaktion auf die völkerrechtswidrige Annexion der Krim durch Russland und eine fortgesetzte Destabilisierung der Ukraine beschlossen worden. Die Entscheidung, ab 2017 im Rahmen der Enhanced Forward Presence („Verstärkte Vorwärts-Präsenz“) in den drei baltischen Staaten Estland, Lettland und Litauen sowie in Polen jeweils ein multinationales Bataillon – eine NATO-Battlegroup – einzusetzen, verfolgt zwei Ziele. Zum einen soll damit die Ostflanke der NATO-Verbündeten abgesichert werden, zum anderen geht es um die Abschreckung gegenüber Russland.

Bereits die vierte Rotation der Bundeswehr in Litauen
Deutschland hat die Federführung für die multinationale Battlegroup in Litauen. Zusammen mit Deutschland beteiligen sich aktuell sechs weitere Nationen – Belgien, Island, Luxemburg, die Niederlande, Norwegen sowie Tschechien. Die Verbandsführung hat am 2. August das Panzerbataillon 393 aus Bad Frankenhausen mit Oberstleutnant René Braun als Kommandeur übernommen. Dies ist nun bereits für die Bundeswehr die vierte Rotation. Der deutsche Beitrag in Litauen umfasst stets die Führung, Anteile einer Stabs- und Versorgungskompanie sowie dauerhaft mindestens eine Kampfkompanie.

Neben Kräften des Panzerbataillons 393 sind momentan Bundeswehrangehörige des Versorgungsbataillons 131 (Bad Frankenhausen), des Panzergrenadierbataillons 371 (Marienberg) und des Panzerpionierbataillons 701 aus Gera im Einsatz in Litauen. Alle vier Bataillone unterstehen der Panzergrenadierbrigade 37 „Freistaat Sachsen“ (Sitz der Brigadeführung ist Frankenberg).

Insgesamt drei weitere EFP-Bataillone befinden sich in Estland (geführt durch Großbritannien), Lettland (geführt durch Kanada) und Polen (geführt durch amerikanische Streitkräfte). Hinzu kommen zahlreiche Kräfte aufgrund von NATO-Rückversicherungsmaßnahmen oder auf Basis bilateraler Abkommen. Ein Beispiel hierfür sind die Kräfte des Air Policing Baltikum.

Im Kern bestehen alle Bataillone aus mechanisierten und infanteristischen Kräften. Anlassbezogen – etwa bei Übungsvorhaben – werden Verstärkungskräfte wie ABC-Abwehr oder Artillerie zugeführt.

http://www.bundeswehr-journal.de/2018/bundeswehrsoldat-stirbt-in-litauen-bei-nato-uebung/

Atkreipkite dėmesį, jog net Lietuvos kariuomenė neturi jokios galios ir neturi teisės padėti užsienio kariams. Kitame straipsnyje rašoma, jog mirtį konstatavo “vokiečių trupės karinis gydytojas”, vadinasi, jurisdikcijos nebėra mūsų pačių miškuose, ergo, užsienio kariuomenės veikia savo šalies įstatymų rėmuose, tai reiškia, jog jiems negalioja mūsų šalies įstatymai, ir jie savo žemių įstatymus atsineša čia. Vadinasi, Pabdarėje galioja Vokietijos teisė, ką tai reiškia? O jeigu karys tapo diversijos auka,- diversijos, nukreiptos prieš Lietuvos kariuomenę, ir Lietuvos suverenitetą? Jau nebeturime teisės vykdyti tyrimo, kodėl buvo užpulta Lietuva (jeigu ovz, nušovė vokietį karį diversantas – žaliasis žmogeliukas? ) Susimąstykime, iki kokio durnizmo yra prieita.
Mes net neturėsime teisės žinoti, jeigu užpulta bus Lietuva. Nors, susidaro įspūdis, jau vyksta nepaskelbtas karas, ir, suvedus su pereitos vasaros įvykiais, jis yra partizaninio pobūdžio. Ir jokia reguliarioji kariuomenė prieš interventus neveikia – veikia kažkokie “nelaimingi atsitikimai”, kuriuose arba labai sunkiai susižaloja konkrečios kariuomenės (vasarą – vien amerikiečių) kariai, kurie po ano “perspėjimo” dabar jau ėmė žuvinėti, o Lietuvos valdžia net neturi teisės prie lavonų liestis, ir sužinoti, kas gi jam nutiko.

Ein Soldat hält seine Hände hinter dem Rücken. (Užrašas po nuotrauka, reiškiantis “karys laiko rankas už nugaros”. Jeigu šifruoti kaip šifruotą pranešimą, susidaro įspūdis, jog norima pasakyti, kad karys išvengti mirties negalėjo.Kad jo “rankos buvo už nugaros”, o ne ant vairo. Iš tikrųjų, klausimas, kaip norima įtikinti, jog galima vairuoti tanką, visu kūnu išsikišus pro liuką. Nelabai įtikinėtinas pasakojimas.)
Sonntag, 07.10.2018, 17:10
Ein Bundeswehr-Soldat ist bei einer Übung in Litauen ums Leben gekommen. Das teilte die Bundeswehr am Samstag mit. Der Fahrer eines Bergepanzers sei auf dem Übungsplatz Pabrade am Nachmittag mit seinem Fahrzeug mit einem Baum kollidiert. Der Mann sei durch herabstürzendes Astwerk schwer am Kopf verletzt worden.

Trotz erster Hilfe und sofort eingeleiteter Rettungskette sei wenig später der Tod des Soldaten durch einen deutschen Truppenarzt festgestellt worden. Der Vorfall wird demnach derzeit durch deutsche Feldjägerkräfte und die litauischen Behörden untersucht.
https://www.focus.de/politik/deutschland/unfall-mit-bergepanzer-bundeswehr-soldat-stirbt-bei-uebung-in-litauen_id_9717360.html

beretes
Kristina Sulikienė
Kiekvieną dieną – po naujieną, bet šiandienos vizitas Kauno miesto savivaldybėje rodo, jog ši savivaldybė tebegyvena konservatoriškoje stagnacijoje, kai valdžios įstaigos tarnauja kaziams starkevičiams, landsbergiams, bet ne žmonėms.
Visų pirma, Panemunės „nelegalus“ turgelis veikia jau daugybę metų. Kauno miesto savivaldybė, vietoj to,kad sutvarkytų vietų apmokestinimą, visokiausiais būdais trukdo žmonėms pardavinėti savo užaugintą produkciją – kas yra kiekvieno turinčio sodą ar ūkį teisė, ir netgi moralinė pareiga (metimas į griovius obuolių man, asmeniškai, niekaip nesiderina su pilietiškumu.)
Viskas buvo tvarkoje, kol pildžiau prašymo formą prekiauti Panemunėje, kur mano proproprosenelis atsikraustė į Vyčiūnus dar XIX amžiuje (taigi, nesu joks nelegalas ir atėjūnas.)
Kai išėjau mokėti 21 euro (savivaldybė turėtų džiaugtis – turės iš ko pirkti kavą, arbatą , popierių, tiek raštinės, tiek „tūlikinį“), prasidėjo įkyrus skambinėjimas, kad nemokėčiau rinkliavos, o grįžčiau išgirsti „specialistės“, kuri išaiškins, kodėl man negalima prekiauti.
Grįžau. Tokia gerai įmitusi specialistė (kad nepraleisčiau nei vieno jos išminties perlo, jos prakalbą transliavau visiems „runkeliams“ „online“) išaiškino, jog sodo gėrybes iš tikrųjų augina ne žmogus, o žemė arba tiksliau – registruotas žemės vartotojas.
Vos galėjau įsiterpti ir išaiškinti, jog dėl įtakingo konservatoriaus Kazelio kaimynystės, mano 1994 metais mirusi močiutė žemelę ir tai tik kelis arus atgavo tik pernai, štai tada ir kreipiausi į teismą. Paaiškinau įmitusiai valdininkei, jog žemė yra mirusiojo vardu, ir tegul ji man neaiškina, jog tai yra šito žmogaus obuoliai, nes juos prižiūri gyvi, o ne mirę žmonės.
Valdininkė šiek tiek pasimetė, bet toliau varė savo, jog jeigu žemės „nėra“, tada jau sorry, guys, obuoliai ne tavo.
Ir ji ėmė pavyzdį aiškinti, kaip ji nuvažiuoja kur jos tėvų sodyba, ir obuolius renka, bet esą ji prekiauti negali, nes ji nepaveldėjo.
„Taip ir jūsų atveju, jūs negalit prekiauti – obuoliai ne jūsų“, „teisinės išmintis“ perlus ėmė man dėstyti leidimų ir licencijų skyriaus fėja.
Teisės paskaitose docentas daktaras advokatas Linas Meškys, kaip ir profesorė Edita Gruodytė išaiškino, jog visus tokius „intelektualus“ tiesiog reikia apskųsti, todėl aš paaiškinau, jog aš vis tiek einu mokėti, o štai tada gavę pinigus tegul atsisako man suteikti leidimą, dėl to, kad aš vis tiek prekiausiu, nes ne mano mada išmetinėti rūšinius obuolius į griovį. Kas, kad įmitusi moteriškė išaiškino, jog tie obuoliai, kurie man tiesiai po langu štai dabar rašant, atseit, ne mano.
Dar išaiškino vieną gudrybę, jog seniūnas esą turi ateiti ir su kompetetinga komisija nustatyti (ypač šiuo metu, kai nuimti jau moliūgai), ar žmogus augina, „o gal pas jį visur tik pieva“, dėstė išminties perlus MIESTO savivaldybės atstovė.
Maloniai jai paaiškinau, jog žmogus, tai yra aš, gali turėti dar vieną sklypą kur nors Vilniaus rajone, ten ir auginu, pavyzdžiui, braškes, o jų daigais prekiauju.
„Tai taip, tai mes būtent žiūrėsime, kas registre JŪSŲ VARDU“.
Apie situacijas, kurios atsitinka REALIAME gyvenime šita fėja nieko nebuvo girdėjusi. Nespėjau išaiškinti, jog sklypas, kur auginu braškes – brolio, kuris oficialiai miręs, vardu, o susitvarkyti savo vardu negaliu, nes niekas nenori kreiptis paveldėjimo, o man kaip tolimesnei eilei, neleidžiama kol kas.
Dar papasakojau apie Viešosios tvarkos skyriaus dvimetrinę Žalgą – Kseniją – Valkyriją, kuri labai agresyviai visus vaiko, tai aišku, atsakė vadovėlinę „tiesą“, kad „aš neatsakau už šio skyriaus veiklą“ – bet atsako, matote, už kliudymą žmonėms parduoti obuolius.
Kai grįžau su čekiu iš pašto – sumokėjau beveik visus eurus, kuriuos gavau iš labai įnoringos ponios už savo braškių daigus, kurie irgi ne mano, nes auga dingusio be žinios/atseit mirusio – brolio sklype – tai prašymus registruojanti mergina buvo labai nustebusi dėl viso šitos situacijos, ir dėl mano atkaklumo taipogi.
O kai pasakiau, kad gal savivaldybė nepradės durniuoti su leidimų neišdavimais, nes aš tikrai duosiu į teismą, nes man būtina išsiparduoti obuolius, nes aš jų niekada nemetu į griovį – tai pasakė, jog būtų keista, jeigu neduotų to leidimo.
Tada, kad sušvelnėtų situacija, pasiūliau pati parašyti paaiškinimą dėl situacijos. Jog žemė mirusios močiutės vardu, o persirašyti be teismo leidimo negaliu, todėl kreipiausi į teismą, kad atnaujintų terminą.
Leido parašyti paaiškinimą.
Žmonės daro klaidą, jog išgirdę beprotišką informaciją mūsų sustrabarėjusiose valdžios įstaigose („jums negalima prekiauti, nes obuoliai yra ne jūsų“….), jie nukabina nosis, apsisuka ir išeina, o vėliau jie yra išvaikomi neadekvačių ir siautėjančių Žalgų – Valkyrijų – Ksenijų.
Reikia aktyviai įgyvendinti teises, o gavus neigiamą atsakymą – apskųsti.
Ta labai įmitusi valdininkė nesusigaudo vieno dalyko: miesto savivaldybė aptarnauja MIESTO GYVENTOJUS.
Ji minėjo KAIMO GYVENTOJŲ teises prekiauti, turint visokius ūkininko pažymėjimus, nuosavybines valdas, bet ji pamiršo KAUNO MIESTO gyventojus, kurie išlaiko šią įmitusią ir kitas nelabai įmitusias ponias, nes Kauno miesto savivaldybė išsilaiko iš miestiečių gyventojų pajamų mokesčio. Todėl įmitusi ponia neteisi, kai ji aiškina, jog „prekyba lauke skirta ūkininkams išsiparduoti.“
Ne. Prekyba lauke skirta miesto gyventojų aptarnavimui.
Štai kuo skirias sovietinis žmogus ir modernus.
Aš aptarnauju miesto gyventojus, o įmitusi ponia visaips stengiasi neleisti jų aptarnauti, kad galėtų padėti kokiam nors draugeliui konservatoriui, kuris nusipirko žemkės valandų išklausymo diplomą, ir kažkur užgrobė kaimyno žemę. Tuo mes ir skiriamės, ir apie tai šitas rašinys. Tikiuosi, pratęsiu, nes leidimo, net susimokėjusi, greičiausiai negausiu, nes liepė atsivesti savo 1994 metais mirusią močiutę. Nei gėdos, nei sąžinės, nei sveiko proto leidimų ir licencijų skyriuje nerasta.
Na aš taip supratau, kai laužė, jog „prekiauti gali tik žemės valdos savininkas“. Vadinasi, prekiauti gali tik mano močiutė, remiantis įmitusios ponios „logika“.
Ji net nesuvokia, jog pati žemės nuosavybė jokios vertės nesukuria, nes civilinių teisių subjektas yra ŽMOGUS, ir būtinai GYVAS.