Milicininkas lieka milicininku: po Panemunės sodininkų turgelio vaikymų ir gąsdinimų išaiškėjo, jog turgus – legalus, vietos kaina – 3 eurai

Posted: October 2, 2018 in Uncategorized

beretes
Nuotr. Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrius elgiasi panašiai kaip viduramžių inkvizicija, arba dabartinės megztosios beretės.
Kristina Sulikienė
Kaip žino mano gerbėjai ir nekentėjai, nuo birželio mėnesio prekiauju turguose, ir kas kartą labai įdomu sužinoti visokiausias peripetijas, ypač, kas yra susiję su viešuoju valdymu bei teise.
Panemunės sodininkų turgelyje (jis yra šone nuo “Ūkininkų mobilaus turgaus”) prekiavau tik trečią kartą, ir du iš trijų teko iškęsti nelabai adekvačios viešosios tvarkos skyriaus moteriškės siautėjimą.
Šiandien, spalio 2 dieną, ji buvo ramesnė, tačiau visiems sodininkams pagrasino policija, kuri turi atvažiuoti po valandos.
Normalioje valstybėje valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (mūsų Konstitucijoje irgi taip parašyta), o tokie viešieji skyriai IŠAIŠKINA ir ĮTIKINA elgtis gražiai, ir negąsdina nei policija, nei milicija, nei kariuomene.

Pažymėtina, jog dvimetrinė gigantė, kuri yra didesnė ir stambesnė už mane, todėl net negalėčiau apsiginti, jeigu ji šoktų muštis, praėjusį antradienį visiems rėkavo, jog visi yra nelagaliai šiame sodininkų turguje, ir visi turi nešdintis.
Išgirdusi, jog yra ūkininkų iš Kaišiadorių rajono, ėmė replikuoti “tai ir prekiaukite Kaišiadoryse, ką čia jums veikti Kaune.”.Mandagumo, sugebėjimo bendrauti su žmonėmis – nulis.

Pažymėtina ir tai, jog nors pasiėmusi buvo su savimi labai mandagią moteriškę iš Panemunės seniūnijos, abidvi, tiek gigantė Valkyrija – Ksena, tiek seniūnijos valdininkė nežinojo iš viso, ar čia legali, ar nelagali prekybos vieta, ir nieko nesugebėjo išaiškinti.

Šiandien pasikartojo situacija – abidvi nežinojo vietos legalumo. Todėl sodininkai vis tiek sužinojo, bet ne iš valdžios atstovų – kuriems už tarnavimą žmonėms mokama alga, o vieni iš kitų.

Paaiškėjo, jog prekybos vieta legali, o Kauno miesto savivaldybė už prekiavimo dieną prašo visai nedaug – vos 3 eurų. Sumokėti reikia į savivaldybės sąskaitą, parašius prašymą leisti prekiauti, bei pridėjus veiklą įrodančius dokumentus.

Kyla klausimas, kodėl buvusio milicininko valdymo stilius labiau primena sovietinį, o ne Vakarų demokratijos (kurioje, nepykite, teko gyventi ir studijuoti…).

Vakarų demokratijoje visa leidimų tvarka išaiškinama nekonfliktuojant, negrasinant, ir nesiundant ant taikių ir ramių sodininkų dvimetrinių Ksenų – Valkyrijų – Pabaisų.

Vakarų demokratijos valstybėse žmogui aiškiai išaiškinama, kur eiti, prie kurio langelio ir kiek jam reikės sumokėti. Pavyzdžiui, leidimą gyventi Suomijoje gavau per 1 minutę, sumokėjusi 40 eurų. Tiesa, Vokietijoje ne taip gerai sekėsi, pirma man buvo iš viso atsakyta suteikti gyventojo vizą, o po stojimo į Europos sąjungą buvo išrašytas leidimas gyventi, jau be jokių problemų. Gyventojo vizą gavau likus 50 dienų iki Europos sąjungos padidėjimo. Ten buvo keista istorija, vien dėl to, jog Lietuvos Caritas nelabai švariai vykdė savo veiklą užsienyje, todėl vokiečiai ir netikėjo, jog aš turiu darbo vietą. Darbo vieta buvo, tik ten tereikėjo dirbti du kartus per savaitę, ką ir dariau, kitas dienas skirdama savišvietai.

Taigi, grįžtant prie milicininko (buvusio) vadovavimo, tai vis tik yra tragiška patirtis, kai XXI amžiuje kažkokia dvimetrinė Ksena – Valkyrija – Pabaisa dvi savaites iš eilės terorizuoja gyventojus, vietoj to, kad išaiškintų 1 minutę, kur jiems eiti ir ką jiems daryti, kad ji nustotų juos terorizuoti.

Normalioje valstybėje neįmanoma gąsdinimai policijomis, kurios, beje, nevažiuoja, o Panemunės poskyrio kriminalistai mielai perkasi šiame “nelegaliame” ir “ne turgaus teritorijoje” (kurios nėra, nes turgus priminsiu – MOBILUS) esančiame turgelyje, garsiai diskutuodami apie veikos kvalifikacijas esant idealiąjai sutapčiai (man tai kriminalistika – kaip muzika ausiai…).

Milicininkui palinkėsiu arba keisti bendravimo su gyventojais stilių, arba grįžti į savo buvusią tarnybą, jeigu trūksta raiškos ir veiklos.
Nes šiuos du antradienius pasijutau giliame sovietmetyje. O ir tenais , pasakojo daug kas, nebuvo taip baisu, kaip kad dabar, kad ir imant šiuos atvejus, kai Panemunėje du antradienius iš eilės nesusigaudydama nei Konstitucijoje, nei teisėje, siautėjo dvimetrinė Ksena – Valkyrija, kuriai atrodo, jog jos darbas – ką nors išgąsdinti, o ne vykdyti jai prikirtas funkcijas…

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s