Sauliaus Skvernelio kalba, svarstant biudžetą Seime 2018 12 06

Posted: December 7, 2018 in Uncategorized


Gerbiami kolegos, svarstome biudžetą, antras svarstymas, ir vėl tenka stoti į tribūną, kad paneiginėti kai kurių kolegų atvirai skleidžiamą mūsų visuomenėje melą.

Nieko nepadarysi, matyt šiame darbe ir tai turime daryti, ir tam tikrus, aš nenoriu sakyti, mitus, bet sąmoningą melą paneiginėti.
Tai dar kartą noriu priminti visiems, kalbant apie sekančių metų biudžetą, apie tas jautiras sritis, kurios mums ypatingai svarbios, dėl papildomų eurų skyrimo.
Pirmiausia kalbu apie socialinę apsaugą, papildomos sumos yra 427 mln. eurų, iš jų yra pensijoms padidinti indeksuoti, vaiko išmokoms iki 50 eurų padidinti, pareiginės algos dydžio baziniam dydžiui ir minimaliai mėnesinei algai padidinti, socialinės apsaugos paslaugų kokybei gerinti, paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunantiems, jaunoms šeimoms ir socialiniams darbuotojams.
Sveikatos apsauga, 279 mln. eurų.
Iš jų tame tarpe medicinos darbuotojų, rezidentų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atlyginimams kėlimui užtikrinti ir toliau didinti. Sveikatos apsaugos kokybei gerinti.
Švietimas.
Na skaičius po šio antro pateikimo – papildomai skirti 190 mlon. iš jų 49,1 mln. eurų yra mokytojų darbo apmokėjimui.
Tai yra visiška demagogija, ką sako, kad mokytojų atlyginimai nekils, kitais metais, tai yra beveik 10 proc. yra numatytas kėlimas, kaip ir dėstytojų, kurių daugelį metų jūs nežinote, planuojama per artimiausius dvejus metus, jau buvo pakėlimas 20 procentų, dar 20 proc. didinti.
Lygiai tas pats anksčiau laiko
negu buvo susitarta, nacionaliniam susitarime su profesinėm švietimo sąjungom artinti ikimokyklinių ugdymo specialistų atlyginimą prie pedagogų, tas buvo numatyta 2020 metais.
Dabar tai daroma nuo rugsėjo 1 d.
Tas spats procentas, apie 10 procentų, bus taip pat jiems atlyginimai padidinti.
Lygiai taip pat kas yra svarbu išlaidos, susijusios su mūsų aplinkos apsauga,tai yra klimato kaitos priemonės įgyvendinimas, investicijos aplinkos infrastrūktūra, 102 mln. papildomai eurų.
Krašto apsaugai papildomai beveik 705 mln. eurų.
Kultūrai – 41 mln. eurų.
Inovacijoms, struktūrinei reformai šitoje srityje pabaigti – 23 mln. eurų.

Dabar dėl to skleidžiamo įžūlaus melo, dėl to, kad mokesčių ir pensijų reforma atima iš viso sektoriaus, na, nesusitariama, kalbama apie 300, 350 mln. eurų.

Reikėtų žinoti, gerbiamas kolega, vis tik buvote ministras pirmininkas, kad tai nėra tie skaičiai, kuriuos įvardinote, dėl mokesčių reformos pertvarkos, 200 mln. eurų, neatimami iš viešojo sektoriaus.

Nustokite meluoti vieną kartą. Tie pinigai yra skirti visiems, daugiau negu 1 mln. šalies dirbančiųjų.

NESVARBU, KUR JIS DIRBTŲ – VIEŠAJAME SEKTORIUJE AR PRIVAČIAME.
Visi, priklausomai nuo uždirbamo atlyginimo, kitais metais dėl to gaus nuo 18 iki beveik 60 eurų daugiau.

UŽSIDIRBS – nes bus sumažinti darbo santykius lemiantys mokesčiai.

UŽSIDIRBS – ir viešasis sektorius, prie to, kas yra įvardinta. Atlyginimų kėlimas VISIEMS.

Tiek mokytojams, tiek gydytojams,tiek valstybės tarnautojams. Tiek biudžetininkams.

Tiek policininkams, gaisrininkams, teisėsaugininkams ir kitiems.

Prie tų sumų. Skirtingų sumų.

Prisidės tai, ką aš paminėjau. Visiems DIRBANTIESIEMS.
Skleidžiamas melas jūsų (atsisuka į konservatorių pusę) – kad viešajam sektoriui darbo užmokestis atsilieka nuo privataus ženkliai. TAI YRA MELAS.

Šiandien 3/4 rezultatą mes jau turime. Ir vidutinis šalies darbo užmokestis – viešajame sektoriuje – yra virš 230 eurų, ir tai 20 eurų daugiau negu privačiam sektoriuje. Mes neturim matyti privataus sektoriaus? Ten žmonės nedirba?

Aš kasininkė “Maximoje”, ar valytoja, ar inžinierius – ar tarnautojas – ar dirbantis vadybininkas privačiam sektoriuj – jis nenusipelnė, kad būtų per mokesčius taip pat jo darbo pajamos padidintos?

Pagrindinė šalyje problema, kurią kelia gyventojai pagal visas apklausas, mažos pajamos.

Mokesčių reforma šitas pajamas didina.

Visiemss dirbantiesiems, tiek viešam, tiek privačiam sektoriui.

Plius viešas sektorius yra papildomai finansuojamas, ką aš paminėjau.

Dar daugiau, kas susirūpinę mokytojais esate. Sąžiningai rūpinkitės.Kas į tokią situaciją atvedė, ponas Kubiliau? Jūsų reforma, kai mokinys tapo ne mokiniu, o pinigų krepšeliu.

Kai mokyklos buvo tuščiai renovuojamos, siekiant jas uždaryti, ir paskui buvo uždarytos. (Pavyzdys – Girininkų pagrindinė mokykla Kauno rajone, Rokų seniūnijoje – [pirma mokykla buvo renovuota, bei apželdinta teritorija, o vėliau mokykla buvo uždaryta – K. Sulikienės pastaba.)

Džiaukitės, sako mums Jurgis Razma, kad uždaromos mokyklos.

Gerbiamieji Lietuvos gyventojai – štai yra jų tikras veidas. Liepė džiaugtis, kad uždaromos mokyklos. Aš šneku Lietuvos žmonėms. Kurie šiandien girdi.

Ir kolegoms. Tai tikras jų veidas.
Dabar dėl PENSIJŲ PERTVARKOS.

Jeigu mes nedarome pensijų reformos, čia dar 100 mln. iškilo. Jie nesusigaudo, kas yra tie 200 -300 mln.
Arba susigaudo – bet specialiai jus apgaudinėja.

Jeigu mes to nedarytume, turėtume kas met kas buvo, 200 mln. eurų, dabar aš jau kreipiuosi į mūsų senjorus, iš jūsų Sodros biudžeto pervesti į privačius fondus, toliau priešinti Sodra su privačiu pensijų kaupimu – sakant, kad Sodra bankrutuos, arba privatus kaupimas yra blogis.

Mūsų reforma pasako: nėra konkurencijos. Sodra yra stabili. Mes panaikinome jūsų įvarytą skolą sodrai. 3,5 milijardo eurų. (Trečdalis metinio Lietuvos biudžeto – K. Sulikienės pastaba.)

Ir pasakėme, kad nediskredituokite daugiau pačios Sodros, tai yra tvari sistema.

Mes sakome, kad žmonės kauptų, bet ne visi ten, (ne visus – K.S.) jūs suvarėte, privarta, į privačius fondus. O tie, kas gali sukaupti, ir gauti privačiuose fonduose sukauptą papildomą pensiją.

Bet skirtingai nuo jūsų, kurie išėjo, ar sugrįžo, mes sakome – jūs gaunate visą Sodros pensiją.

Mes jos nesumažinome, nors jūs ir dalyvaujate kaupime. Neatimam iš jūsų senatvės pensijos. Pasakom, kad jums apsimoka kaupti, ar neapsimoka kaupti. Bet pagrindinis dalykas, 200 mln. eurų, Sodros pensininkų sąskaita buvo finansuojama.

Dabar taip bus, jeigu žmogus apsispręs kaupti, tai jam bus naudinga. Tai daroma iš biudžeto. Aš suprantu, kad jums tai yra labai blogai. 200 mln. iš privačių pensijų fondų.
NES JŪSŲ LYDERIO MOKYKLĄ STATO PENSIJŲ FONDAS.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/09/20/baltcap-fondas-uz-11-mln-eur-vilniuje-stato-mokykla-ir-darzeli

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/974882/a-landsbergienes-mokykla-persikels-i-kompleksa-uz-11-mln-euru

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/baltcap-investuoja-11-mln-euru-i-a-landsbergienes-mokyklos-projekta-vilniuje-973-1032442

11 milijonų eurų yra! Čia matyt čia yra esminis dalykas. (Salė ploja.)

Čia yra esminis dalykas. Mes jums sutrukdėme daryti tuos darbus, kur jūs darėte anksčiau.

Vytauto Bako tyrimas yra, parodė, kokia žala valstybei yra daroma.

Kiek šimtų milijonų eurų buvo padaryta. Elektrinės atominės uždarymo ir statybos (“kabutėse” – K.S.) procesai.

Galiausiai jūsų konsultacijos nuolatinės su verslu. Dėl partijos programos vykdymo.

Tai padarė tai, kad tų pinigų ir nėra.

Čia yra Lietuvos Respublikos Seimas. Tai apie tai ir kalbėkime. Gerai, kad jūs gaudotės. Bent jau šitoj situacijoj. Labai džiugu yra, kad supratote, kur esate.

Nors, galbūt reikėtų ir toje įstaigoje kai kam pabūti dėl to, ką jūs padarėte. Taip taip!! (Netoli Seimo yra įsikūręs Lukiškių kalėjimas – K. Sulikienė)

Taip. Dabar pakalbėkime apie tam tikrą mitą. Susijusį vėlgi su viešojo sektoriaus finansavimu – ką irgi jūsų satelitai socdemai kalba.

Švietimas.

2014 metais. 0 skirta. Čia jums yra skirta – mokytojų atlyginimams.
2015 m. 0 yra skirta.
2016 m. truputį pabarstėte.
2017 m. 41 milijonas.
2018 m. 17 milijonų.
2019 m. numatyta 60 milijonų.

Kultūra.

Buvo finansuojama, reikia tą pripažinti. Tačiau ir dabar, 2017 metais 7,2 milijono, 2019 metais planuojama beveik 5 milijonai.Ir toliau taip pat 5 milijonai (turbūt 2020 metams – K.S.)

Kaip­gi vi­sas, jei­gu pa­im­tu­me Dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą vals­ty­bė­je, biu­dže­ti­nia­me sek­to­riu­je, ki­to.?2016 me­tais – plius 5 %, 2017 me­tais – 7,1 %, 2018 me­tais – 6,5 %, 2019 me­tais prog­no­zuo­ja­ma 11 %.

Vals­ty­bės tar­nau­to­jai, ku­riems, jū­sų ma­ny­mu, nie­kas ne­au­go vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. At­ly­gi­ni­mas po­pie­riu­je 2016 me­tais – 1 tūkst. eu­rų, 2017 me­tais – 1 tūkst. 54, 2018 me­tais – vi­dur­kis 1 tūkst. 126, 2019 me­tais – 1 tūkst. 594 eu­rai, ar­ba 993 eu­rai į ran­kas. Pa­brė­žiu, vals­ty­bės tar­nau­to­jų vi­dur­kis dėl di­dė­jan­čio ba­zi­nio dy­džio ir mo­kes­čių re­for­mos – 53 eu­rai, ar­ba plius 15 %.

Mo­ky­to­jai. 2016 me­tais vi­dur­kis yra 783, čia jau į ran­kas, 2017 me­tais – 822 į ran­kas plius 5 %, 2018 me­tais – 934 plius 13 %, pas­ku­ti­nę prog­no­zę pa­tiks­li­nus, jau yra, kaip mi­nė­jau, per 950. Ir prog­no­zuo­ja­ma, kad 2019 me­tais dar 9 % au­gi­mas vir­šys 1 tūkst.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Nuo 2016 me­tais – 1 tūkst. 22 eu­rų, iki 2019 me­tų prog­no­zės – 1 tūkst. 842 eu­rų. Me­di­kai. 8 %, 813, da­bar, pa­na­šia su­ma taip pat bus ki­tais me­tais di­di­na­ma. Ug­nia­ge­siai ir taip to­liau.

Mo­ky­to­jų te­ma la­bai jaut­ri. Taip, iš vi­so dėl mo­kes­čių re­for­mos, vai­ko pi­ni­gų di­di­ni­mo nau­da ben­dro­jo ug­dy­mo, prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo, pro­fe­si­nio ug­dy­mo ir ne­for­ma­laus ug­dy­mo pe­da­go­gams su­da­ry­tų dar pa­pil­do­mai apie 26 mln. eu­rų, tai yra tie žmo­nės gaus iš ki­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, ne­tie­sio­giai ke­liant at­ly­gi­ni­mą. Dėl mo­kes­ti­nės re­for­mos mo­ky­to­jams, jau kal­bant apie 2019 me­tus, pre­li­mi­na­riu ver­ti­ni­mu, – 21 mln. eu­rų. Taip pat ši­tai gru­pei pe­da­go­gų dėl iš­mo­kų vai­kams di­di­ni­mo, vėl­gi pre­li­mi­na­rus ver­ti­ni­mas yra, 2019 me­tais nau­da sieks pa­pil­do­mai plius 5 mln. eu­rų.

Tai yra to­kie fak­tai ir kal­bė­ki­me fak­tais, ne­klai­din­ki­me Lie­tu­vos žmo­nių.

Ši­tas biu­dže­tas yra tai, ko lau­kia sen­jo­ras, tai, ko lau­kia kiek­vie­nas dir­ban­tis žmo­gus, ne­pai­sant to to, ar jis dir­ba vie­ša­ja­me ar pri­va­čia­me sek­to­riu­je, tai, ko lau­kia vals­ty­bės tar­nau­to­jai. Taip, lū­kes­tis yra di­des­nis, nie­kas dėl to ne­si­gin­či­ja. Dėl to mes ir pa­kvie­tė­me kal­bė­ti apie il­ga­lai­kę stra­te­gi­ją ir ją su­dė­lio­ti, bet pri­im­ti tai įsta­ty­mu, kad, pa­si­kei­tus si­tu­a­ci­jai, ne­rei­kė­tų sa­ky­ti, mes sa­vo pa­ža­do ne­vyk­dy­si­me. Taip. Kaip jūs pui­kiai įvyk­dė­te par­ti­jų su­si­ta­ri­mą dėl ša­lies gy­ny­bos.

Pri­min­ti jums, kas bu­vo pa­da­ry­ta? Pri­min­ti? Jūs ne­tu­rė­jo­te net pro­cen­to, skir­to ša­lies gy­ny­bai. Da­bar yra 2 %. Ga­li­ma pri­si­deng­ti vi­so­mis kri­zė­mis. Jūs la­bai mėgs­ta­te sa­ky­ti – Es­ti­ja. Es­ti­ja per kri­zę ne­ma­ži­no nie­ko. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, oho. Taip. (Bal­sai sa­lė­je) Mes pa­ren­gė­me dve­jais me­tais anks­čiau įsi­pa­rei­go­ji­mą, ku­rį jūs pri­ėmė­te ir ku­rio są­ži­nin­gai ne­ga­lė­jo­te įvyk­dy­ti. To­dėl tie lū­kes­čiai te­bė­ra svar­būs ir aš vi­sam vie­ša­jam sek­to­riui sa­kau, taip, sė­da­me nuo pir­ma­die­nio, yra for­ma­tas, yra vi­si pa­grin­di­niai mi­nist­rai, vi­sos pro­fe­si­nės są­jun­gos, sa­vi­val­dy­bės, po­li­ti­nės par­ti­jos, ku­rios no­rės de­le­guo­ti, ir kal­ba­me apie tva­rų sis­te­mos už­tik­ri­ni­mą iki 2025 me­tų. Bai­gia­me dar­bą va­sa­rio 17 die­ną, kas yra su­pla­nuo­ta. Bet to ne­pa­kan­ka. Tie­siog nė­ra no­ro tą pa­da­ry­ti, nes rei­kės kal­bė­ti ir apie re­for­mas, apie struk­tū­ri­nes re­for­mas kal­bė­ti rei­kės, kad vie­ša­sis sek­to­rius bū­tų ir efek­ty­vus, ir jis tar­nau­tų žmo­nėms, o ne ne­efek­ty­vią sis­te­mą ban­dy­ti už­mai­tin­ti pi­ni­gais, ku­rių la­bai daž­nai tie­siog pa­rei­ka­lau­ja­ma dėl to, kad rei­kia, po to ki­tais me­tais dar dau­giau rei­kia, dar dau­giau rei­kia.

Šis biu­dže­tas yra skir­tas ir dės­ty­to­jams, ir mo­ky­to­jams, ir me­di­kams, ir po­li­ci­nin­kams – vi­siems vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jams. Ir tar­nau­to­jams, ku­rių ba­zi­nis dy­dis, taip, ne­daug tas ba­zi­nis dy­dis da­bar au­ga, bet vėl­gi, bus 10 me­tų, o kur jūs bu­vo­te? Tu­rė­jo­te ga­li­my­bę ket­ve­rius me­tus at­kur­ti? Ką vei­kė­te? To ne­da­rė­te. La­bai leng­va kal­bė­ti ir da­lin­ti pa­ža­dus, kas ne vie­ną kar­tą bu­vo pa­da­ry­ta, aš tuos pa­ža­dus ir­gi gir­dė­jau, bu­vau asig­na­vi­mų val­dy­to­jas ir jau­čiau, kaip mu­mis rū­pi­no­si. Ma­čiau tą si­tu­a­ci­ją, ku­rią jūs ir­gi tu­ri­te ži­no­ti. Kai bu­vo už­da­ro­mas „Sno­ro“ ban­kas, iš­va­ka­rė­se bu­vo ži­no­ma, kad tai bus pa­da­ry­ta, ta­čiau ne­pai­sant to tos die­nos pir­mą pus­die­nį po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­tis iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos plau­kė į „Sno­ro“ ban­ką, ku­ris per pie­tus bu­vo už­da­ry­tas. 12 mln. li­tų ta­da bu­vo, stai­giai taip li­ko. Ži­no­da­mi, kad už­da­ro­mas ban­kas, jie pum­pa­vo į tą ban­ką po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pi­ni­gus. Po to pa­sa­kė – sto­ki­te į ben­drą kre­di­to­rių ei­lę. (Bal­sai sa­lė­je) Tai taip yra, to­kie pa­ža­dai bu­vo da­li­na­mi.

Mes, val­dan­čio­ji dau­gu­ma ir Vy­riau­sy­bė, nė vie­no ne­pa­grįs­to pa­ža­do ne­pa­da­li­no­me ir šian­dien ne­me­luo­ja­me nei tam strei­kuo­jan­čiam mo­ky­to­jui, nei ki­tiems ne­pa­ten­kin­tiems žmo­nėms. Yra pa­ra­dok­sas, tik­rai, yra žen­klus ki­li­mas, bet yra na­tū­ra­lu, žmo­nės tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti dau­giau. Mes jums ne­me­luo­ja­me ir ne­sa­ko­me, kad mes pa­da­ry­si­me tai, ko ne­įgy­ven­din­si­me, kas bu­vo da­ro­ma daug me­tų. Mes už sa­vo pa­ža­dus at­sa­ko­me ir nė vie­no kar­to per dve­jus me­tus jū­sų ne­ap­ga­vo­me.

To­dėl aš siū­lau su­si­telk­ti, ne­leis­ti, kad vals­ty­bė­je su­kel­tų cha­o­są, ką jie no­ri pa­da­ry­ti, ir pri­im­ti biu­dže­tą, ku­rį pa­jaus vi­si Lie­tu­vos žmo­nės. (Plo­ji­mai)“.

Advertisements

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s