Archive for February, 2019

Segintis pagonišką segę Kazimieras Juraitis teigia, kad yra gilus tikratikis krikščionis. Jis teigia, kad nesiremia kažkokiais išvestiniais raštiškais pamokymais, kaip reikia suprasti senąjį arba naująjį testamentą. Kazimieras teigia, kad jis remiasi giliu pajautimu ir jam Jėzus Kruistus yra gyvas. Jis remiasi jo pasakymu“ melskis ne taip kaip fariziejų…“ atkartodamas iš biblijos užrašymų. Ar galima teigti,…

via Kazimieras Juraitis neatlaikė ir prisipažino, kad yra gilus krikščionis (video) — bukimevieningi.lt

Advertisements

Neris_Germanas
Nuotr. Laisvas laikraštis toliau gina komunistą,
, tarybinį inžinierių, nieko bendro su diplomatija neturintį kito komunisto Linkevičiaus viceministrą Nerį Germaną, kuris apsimelavo, jog skundą prieš Lietuvą rengusio Stanislovo Tomo nebuvo jto pastate, kai buvo svarstomas jo paties pateiktas skundas.
Šiandienos laisvame sienlaikrastyje neeilinio bukumo interviu.
“Disidentas” anelauskas aiškina, jog Lietuvos valdžia yra teisi, kai moka pensininkams elgetiškas pensijas, o advokatas Stanislovas Tomas, kuris rengia kolektyvinį ieškini yra sukčius.
Netolerancijos debilams dėlei nuorodos nededu.

kriauciuniene
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 22 d.
Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė
rašytinio proceso tvarka sprendė trečiojo asmens Deimilės Rimantės Apanavičiūtės kuratorės advokato padėjėjos Ritos Košubienės prašymą dėl kuratoriaus pašalinimo iš civilinės bylos pagal ieškovės Kristinos Sulikienės ieškinį atsakovui Romualdui Apanavičiui dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notaras Šarūnas Rulys, Liucija Apanavičiūtė, Saulius Apanavičius, Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, Kauno rajono savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Kristinos Sulikienės ieškinį atsakovui Romualdui Apanavičiui dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notaras Šarūnas Rulys, Liucija Apanavičiūtė, Saulius Apanavičius, Asta Apanavičiūtė, Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, Kauno rajono savivaldybės administracija. 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje trečiojo asmens Deimilės Rimantės Apanavičiūtės kuratore paskirta advokato padėjėja Rita Košubienė.
2019 m. vasario 18 d. gautas trečiojo asmens Deimilės Rimantės Apanavičiūtės kuratorės advokato padėjėjos Ritos Košubienės prašymas pašalinti ją iš civilinės bylos Nr. e2-1469-848/2019, kurioje paskirta kuratore, kadangi nuo 2019 m. vasario 18 d. pagal jos prašymą Advokatų tarybos sprendimu išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašų.

Prašymas tenkintinas, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams šalinti.
Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas ( CPK 39 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiajam asmeniui Deimilei Rimantei Apanavičiūtei, ieškovei išnaudojus procesines priemones ir neturint kitų galimybių nustatyti jos gyvenamosios vietos, siekiant proceso koncentracijos ir operatyvumo, pripažinus, kad jos gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, paskirta kuratorė advokato padėjėja Rita Košubienė. Gavus kuratorės prašymą pašalinti ją iš civilinės bylos, kurioje ji paskirta kuratore, kadangi ji 2019 m. vasario 18 d. pagal jos prašymą Advokatų tarybos sprendimu išbraukta iš advokatų padėjėjų sąrašų, jos prašymas tenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovei nustatytinas terminas ieškinio trūkumams šalinti, pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui Deimilei Rimantei Apanavičiūtei būdą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

n u t a r i a:

trečiojo asmens Deimilės Rimantės Apanavičiūtės kuratorės advokato padėjėjos Ritos Košubienės prašymą tenkinti, pašalinti ją iš civilinės bylos Nr. e2-1469-848/2019 ir nelaikyti jos trečiojo asmens Deimilės Rimantės Apanavičiūtės kuratore.
Nustatyti ieškovei Kristinai Sulikienei 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams šalinti – procesinių dokumentų įteikimo trečiajam asmeniui Deilimei Rimantei Apanavičiūtei būdui pasirinkti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Kauno miesto apylinkės teismui
Ieškovė Kristina Sulikienė
PRAŠYMAS DĖL PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO VIEŠOJO PASKELBIMO BŪDU CIVILINĖ BYLA ARBA KURATORIAUS SKYRIMO BYLOSNR. e2-1469-848/2019
2019 02 26
Teismas 2019 02 22 informavo, jog šioje byloje paskirta kuratorė Rita Košubienė nuo 2019 02 18 nebėra Lietuvos advokatūros advokato padėjėja, ir ji prašanti išbraukti ją iš bylos.
Byloje kuratorė buvo paskirta dėl mano prašymo, siekiant apsaugoti mažametės Deimilės Rimantės Apanavičiūtės interesus.
Teismas tačiau iki mano prašymo buvo įteikęs procesinius dokumentus 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (tuometinis bylos numeris buvo Nr. e2-18217-848/2017) tiek Deimilei Rimantei Apanavičiūtei, kurios tikslus adresas nežinomas, tiek ir jos įstatyminei atstovei Giedrei Ramanauskaitei, kurios adresas taip pat nėra žinomas. Tokiu pačiu būdu teismas informavo ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
Teismas nutartyje pažymėjo 2017 08 22 nutartyje:
„Kauno apylinkės teisme (teisėja Eglė Kriaučiūnienė), Laisvės al. 103, Kaune, nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Kristinos Sulikienės, gim. 1980-11-25, ieškinį atsakovui Romualdui Apanavičiui, gim. 1947-12-01, dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys byloje notaras Šarūnas Rulys, Liucija Apanavičiūtė, gim. 1994-01-22, Saulius Apanavičius, gim. 1982-01-05, Asta Apanavičiūtė, 1987-03-06, Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, gim. 2011-12-07, atstovaujama įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės, gim. 1983-05-18. Trečiojo asmens nepilnametės Deimilės Rimantės Apanavičiūtės bei jos įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Su minėtais dokumentais galima susipažinti Kauno apylinkės teisme, Laisvės al. 103, Kaune. Trečiasis asmuo informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Trečiasis asmuo turi teisę per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Informacijos teirautis tel. 8 37 466 312.”
Nutartis neskundžiama.“
Teismas taip pat priėmė 2017 09 15 nutartį, kurioje nurodė:

Teismo šaukimą trečiajam asmeniui Deimilei Rimantei Apanavičiūtei, gim. 2011-12-07, atstovaujamai įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės, gim. 1983-05-18, įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje http://www.teismai.lt paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Kauno apylinkės teisme (teisėja Eglė Kriaučiūnienė), Laisvės al. 103, Kaune, nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Kristinos Sulikienės, gim. 1980-11-25, ieškinį atsakovui Romualdui Apanavičiui, gim. 1947-12-01, dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys byloje notaras Šarūnas Rulys, Liucija Apanavičiūtė, gim. 1994-01-22, Saulius Apanavičius, gim. 1982-01-05, Asta Apanavičiūtė, 1987-03-06, Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, gim. 2011-12-07, atstovaujama įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės, gim. 1983-05-18. Teismo posėdis byloje paskirtas 2017 m. spalio 31 d. 13.30 val., 231 salėje, Laisvės al. 103, Kaunas. Trečiojo asmens nepilnametės Deimilės Rimantės Apanavičiūtės bei jos įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl teismo šaukimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Deiminėl Rimantė Apanavičiūtė ir jos įstatyminė įpėdinė Giedrė Ramanauskaitė informuojamos, kad teismo šaukimas laikomas įteiktu paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 15 d. Informacijos teirautis tel. (8 37) 466 312.“
Nutartis neskundžiama.“
Pasišalinus iš bylos D. R. Apanavičiūtės kuratorei, teismas tačiau siūlo ieškovei pakeisti (parinkti) procesinių dokumentų įteikimo būdą, ką ieškovė supranta, jog reikėtų grįžti prie jų įteikimo viešojo paskelbimo būdu. Teismas tai laiko ieškinio trūkumu, nors minėta, kuratorė pasišalino be ieškovės valios ir kontrolės, be to, procesiniai dokumentai įteikti 2017 08 22, 2017 09 15, ir nutartys nėra skundžiamos, todėl negalėjo būti panaikintos, ir šie procesiniai veiksmai yra įvykę ir galiojantys.
Tokiu būdu byloje yra įvykę įvykiai – teisėjos sprendimu dokumentai buvo įteikti, tačiau, pasišalinus kuratorei, ir neprašant skirti naujo/os dėl to, kad nebesivilkintų bylą – nes, aiškėja, kuratorius gali bet kada pasišalinti iš bylos, ir tokiu būdu byla gali tęstis labai ilgai – prašau teismą grįžti prie dokumentų įteikimo viešojo paskelbimo būdu. Ieškinys ir jo priedai įteikti teisėjos nutartimi. Tačiau nėra paskelbta viešai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Prašau todėl byloje procesinių dokumentų įteikimą ir toliau vykdyti viešojo paskelbimo būdu (laikyti įvykusį 2017 08 22, 2017 09 15 paskelbimus galiojančiais), o kuratoriaus skyrimą – papildoma ir nebereikalinga priemone, kuri buvo papildomai skirta, siekiant maksimaliai užkrinti mažamečio asmens interesus), tame tarpe ir pranešimus apie posėdžių vietas ir laikus.
Pažymėtina, jog 2015 12 18 Prancūzijos Evry teismas Grand Instance grąžino (užtikrino) visas motinos teises Giedrei Ramanauskaitei, ir bylą dėl globos ar įvaikinimo – nutraukė. Todėl įteikimas motinai irgi yra laikomas tinkamu įteikimu (jeigu laikyti, kad mažametis asmuo negali naudotis internetu ir susipažinti su ten patalpinta informacija), ir mažametės interesų nepažeidžia. Vilniaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl mano brolio mirties įrašo, ir ten dalyvavusiai Giedrės Ramanauskaitės motinai taip pat buvo paaiškinta apie vykstantį šį procesą.
1. Teismas pats parinko procesinių dokumentų įteikimo būdą viešojo įteikimo būdu (minėta, jog tuo tikslu priimtos netgi 2 nutartys, kurios galiojančios, nepanaikintos, todėl nelabai suprantama, kodėl kuratoriaus pasitraukimą teismas laiko „ieškinio trūkumu“. Tai 2017 08 22 ir 2017 09 15 nutartys, kurios yra neskundžiamos, ir įsiteisėjusios jų priėmimo dieną. Todėl teismo prašau ir toliau dokumentų įteikimą – šaukimų įteikimą į teismo posėdžius – vykdyti viešojo paskelbimo būdu.
Kuratorius buvo skirtas ieškovės prašymu. Kuratorius gali būti skiriamas tik jo sutikimu (LR CPK 39 str.). Kuratorius nebegalėjo juo būti, nes nebeteko specialaus profesinio statuso. Kuratoriaus pasirinkimo – išsibraukti iš advokatų padėjėjų – ieškovė niekaip negalėjo paveikti ar įtakoti, todėl visa tai įvyko ne dėl ieškovės kaltės ar valios.
2. Jeigu teismas manytų, jog įteikimas viešojo paskelbimo būdu nėra pakankama priemonė – nors ir įvykusi, ir skubiai manytų reikalinga esant skirti kuratorių, man esant trečiojo suinteresuotojo asmens giminaičiu, ir neturint teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (LR CPK 39 str. 4 d.), kuri būtų priešinga D. R. Apanavičiūtės interesams – aš ją nuo pat pradžių nurodžiau ir siekiau apsaugoti jos turtinius ir procesinius interesus, taip pat siekiau tapti jos globėja, o 2015 04 01 ieškiniu su vyru kreipiausi į Evry Grande Instance teismą Prancūzijoje dėl jos įvaikinimo – prašome tuo kuratoriumi skirti mane, nes aš esu trečiojo suinteresuotojo asmens giminaitė, turiu aukštąjį teisinį išsilavinimą.
PRIDEDAMA: 1. Teisininko kvalifikaciją įrodantis diplomas.
2.Sutikimas tapti asmens kuratoriumi.
Ieškovė
Kristina Sulikienė

Kauno apygardos teismui
Ieškovė Kristina Sulikienė

ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL 2019 02 22 NUTARTIES, KURIA KURATORIAUS KEITIMO KLAUSIMAS PRISKIRTAS PRIE „IEŠKINIO TRŪKUMŲ“
2019 02 26
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje mano prašymu buvo skirtas kuratorius šaliai, neturinčiai teisinio procesinio veiksnumo. Kuratoriumi buvo advokato padėjėja Rita Košubienė, kuri netikėtai pasitraukė iš advokato padėjėjų, ir todėl paprašė ją pašalinti iš bylos.
Teisėja Eglė Kriaučiūnienė ne tik pašalino kuratorę iš bylos, bet ir traktavo šio asmens prašymą kaip mano pateikto ieškinio trūkumą, kurį turiu šalinti.
Teisėja į kuratorės Ritos Košubienės prašymą sureagavo 2019 02 22 nutartimi, kurioje kuratoriaus skyrimo klausimą (LR CPK 39 str.) priskyrė prie ieškinio trūkumų šalinimo klausimų (115 str.), nors šio konkretaus LR CPK straipsnio nutartyje ir nepažymėjo.
Pažymėtina, jog nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo priimama, kai ieškinys turi trūkumų, ir jų nepašalinus, negalima nagrinėti bylos.
Nežinomas bylos šalies adresas, arba kuratoriaus prašymas pašalinti jį iš bylos remiantis LR CPK, nėra laikomas ieškinio trūkumu.
Įteikimo klausimas yra priskiriamas išimtinai prie procedūrinių dalykų, kurie, beje, šioje byloje yra išspręsti. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja visiškai kiti straipsniai, nei LR CPK 115 str. „ieškinio trūkumų šalinimas“ – tai visiškai kitas skirsnis – antras skirsnis, straipsniai nuo LR CPK 117 str. iki 129 str.
Šioje byloje mano prašymu buvo paskirtas kuratorius, todėl galioja LR CPK 129 str. Nelikus kuratoriaus, turi būti sprendžiamas naujo kuratoriaus skyrimas, o ne nustatomas „ieškinio trūkumų šalinimas“. Tai yra ydinga, neteisėta, ir manipuliatyvi, neaišku, kaip sugalvota, formuluotė, bet, akivaizdu, ji skirta kad sutrukdyti išnagrinėti bylą, siekiant iš viso jos nenagrinėti. Su tokiu tikslu priimta nutartis privalo būti panaikinta, nes ji iš viso neatitinka ne tik pačios procesinės teisės, bet ir byloje įvykdytų procesinių veiksmų.
Teisėja nors 2019 02 22 traktuoja, jog ji nustato ieškiniui trūkumus, nes neva ieškinys nėra įteiktas šaliai, yra neteisi, nes dar 2017 08 22 viešojo paskelbimo būdu buvo įteikti procesiniai dokumentai Deimilei Rimantei Apanavičiūtei bei jos įstatyminei atstovei Giedrei Ramanauskaitei. Nutartis buvo neskundžiama, todėl ji yra galiojanti.
Dar viena nutartimi 2017 09 15 teisėja viešojo paskelbimo būdu pranešė abiem asmenim apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
2017 10 31 teisėja atšaukė posėdį, ir nustatė 14 dienų terminą pateikti kuratoriaus kandidatūrą, o jos nepateikus, laikyti ieškinį įteiktu viešojo paskelbimo būdu. Ši nutartis nėra panaikinta, ji galiojanti. Jeigu nėra kandidatūros kuratoriui – 2017 08 22 nutartimi buvo įteikti procesiniai dokumentai.
2019 02 22 nutartis nepagrįsta dar ir dėl to, jog ji surašyta taip, kad ji netgi neatitinka nutarčiai dėl ieškinio trūkumų šalinimo keliamų reikalavimų.
Normaliai ieškinio trūkumai yra nustatomi ieškinio priėmimo stadijoje, o ne paskyrus bylą į posėdį. Posėdis yra numatytas 2019 03 20.
Toliau – jeigu ir kažkokiu būdu buvusios kuratorės Ritos Košubienės prašymas gali būti laikomas „ieškinio trūkumu“, nutartyje turi būti nurodyta, kas gresia šio „trūkumo“ nepašalinus.
Todėl ieškovas gali nesuprasti, ko siekia teisėja- ogi siekia, ir toliau kažkodėl atstovaudama atsakovo interesams, kas buvo akivaizdu nuo bylos neiškėlimo, ir vėliau iškėlimo, vilkinant ieškinio priėmimo klausimą net 56 dienas, už ką kitas teisėjas seniausiai būtų atleistas iš darbo – bet kokiu būdu nutraukti bylą, tokiu būdu panaikinti areštą namui, kuriame gyvenu, ir parduoti tą namą turbūt su visa manim ir mano vyru, ir visais mūsų daiktais, o jau tada galėtume bylinėtis ne tik dėl testamento, bet ir su naujaisiais savininkais.
Planas bylos „užbaigimo“ yra aiškus. Neteisėtas turto įgijėjas laimi pinigus, o sąžiningas asmuo, kuris buvo apgautas lieka be nieko. Teisėjos veiksmai yra labai negražūs ir manipuliatyvūs, ir akivaizdžiai panašūs į korupcinį veikimą, nes teisė naudojama kad būtų ne pasiektas teisingumas, o kad būtų pakenkta ieškovui, bei „apsaugoti“ „atsakovo“ interesai bet kokia kaina išlaikyti galimai neteisėtai įgytą turtą.
Ieškovo sąžiningumas – 2017 10 30 Nr. DOK-41046 prašymas dėl kuratoriaus, kuris buvo tenkintas – yra priskiriamas prie „ieškinio trūkumų“. Tai yra absurdiška formuluotė.
Kuratorių skirti ieškovė prašė prašymu, teisėja tenkino nutartimi ir nustatė terminą, iki kurio aš turiu pateikti kuratoriaus kandidatūrą.
Lygiai tokia pati procedūra turi būti taikoma ir dabar – kai kuratorius paprašė pašalinti jį iš bylos.
2017 10 31 Nutartis dėl kuratoriaus skyrimo ir prašymo skirti kuratorių – galiojanti, nėra panaikinta, ir ji negali būti panaikinta vien dėl to, kad konkreti kuratorė pasišalino iš bylos.
Nutartis turėjo būti surašyta ne dėl ieškinio trūkumų šalinimo – nes kuratoriaus pasitraukimą laikyti „ieškinio trūkumu“, kai toks nebuvo nustatytas iš viso – yra absurdas, ir teisinis neišmanymas – bet turi būti priimta nutartis dėl kuratoriaus kandidatūros pateikimo, o tada teisėja turėtų priimti nutartį dėl jo skyrimo.
Tačiau iš 2019 02 22 nutarties matyti, jog teisėja liepia man iš viso pakeisti „įteikimo būdą“, o jo nepakeitus, turbūt bus nustatyta, jog „tinkamu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis grąžinamas ieškovui‘. Turėjau prašyti ne tik įteikinėti dokumentus viešai, bet ir skirti mane kuratore, nes per 7 dienas surasti naują kuratorių yra fiziškai neįmanoma, be to, toje nutartyje teisėja net nesiūlo tokio varianto- nors, minėta, pati 2017 10 31 nutartimi nustatė, jog byloje skirtinas kuratorius, ir nurodė pateikti jo kandidatūrą per 14 dienų.
Teisėja piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais, ir priima nepagrįstas nutartis, visas procesas panašėja į parodiją, ir teisinio neišmanymo demonstravimą, ieškovo kankinimą. Per 2 metus nebuvo pasistūmėta nė iš vietos, o pagaliau gavus į bylą ekspertizę iš medicininių dokumentų, iš kurios matyti, jog mano prašomą panaikinti testamentą testatorius pasirašė beveik nematydamas – ekspertizė nustatė pažengusią kataraktą, regeneravusias akis – tada teisėja griebiasi senosios bylos taktikos – „ieško trūkumų“, nustato 7 dienas „jiems pašalinti“, o nepašalinus, aišku, grasina iš viso nebenagrinėti bylos. Toks elgesys yra ne tik neteisėtas, bet ir nežmoniškas, nes tai akivaizdus žongliravimas teise, kartu – ir žmogaus likimu.
Nors aš ir pateikiau prašymą įteikti procesinius dokumentus viešojo paskelbimo būdu arba skirti mane kuratore, aš tikrai nežinau, ką vėl sumąsčiusi yra teisėja, ir todėl teikiu šį atskirąjį skundą, kad aukštesnis teismas išaiškintų, ar kuratoriaus kandidatūros keitimo klausimas (LR CPK 39 str.) yra priskiriamas prie ieškinio trūkumų šalinimo (LR CPK 115 str.). Nes mano ieškinys yra priimtas, nors po priėmimo teisėja buvo „nustačiusi trūkumus“ 2017 08 02 nutartimi, kurią apskundžiau, ir kurią po to teisėja pati panaikino – nes man liepė trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtraukti mirusį asmenį, o jo neįtraukus – grasino grąžinti man ieškinį – vėl po dviejų metų matau tą pačią formuluotę, jog turiu „šalinti trūkumus“.
Su tokia nutartimi ir jos formuluote neįmanoma sutikti, tuo labiau, jog nėra parašyta, kas bus toliau, kai „nepašalinsiu trūkumų“ – jeigu „nepakeisiu įteikimo būdo“.
Taip pat yra nesuprantama, kodėl esant LR CPK 39 str. 1 d. sąlygoms ir joms visiškai neišnykus – tretysis asmuo kaip neturėjo, taip ir neturi civilinio procesinio veiksnumo, kaip nežinoma gyvenamoji vieta, taip ir liko nežinoma, tiesiog yra būtina parinkti kitą kuratorių – kodėl teisėja šią nutartį traktuoja ne dėl „kuratoriaus kandidatūros parinkimo“, kaip pirmąjį kartą, kai buvo prašoma skirti kuratorių, o traktuoja kaip „ieškinio trūkumų šalinimą“, ir būtinai nurodo kaip „šalinti“ – tai pakeisti procesinių dokumentų įteikimo būdą, nors kaip minėta, LR CPK 39 str. 1 d. numatyti pagrindai iš viso neišnyko, ir nepasikeitė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog 2019 02 22 yra manipuliatyvi, ateisiška, nemotyvuota, joje trūksta netgi sudėtinių dalių, bei nenurodyta, kokiu pagrindu teisėja nustato „ieškinio trūkumus“, ir kas bus jų „nepašalinus“ – ši nutarties dalis iš viso tuščia.
Taip pat neįmanoma suprasti, kaip kito fizinio asmens valios veiksmai – nutarė nutraukti profesinę karjerą advokatūroje – gali būti laikomi mano – visiškai kito fizinio asmens – veiksmais ar neveikimu, konkrečiai, Ritos Košubienės prašymas Advokatūrai ir teismui kažkodėl laikomas pagrindu atsirasti mano ieškinyje trūkumams, nors kuratoriaus skyrimas yra susijęs su procesiniu dokumentų įteikimu, o ne su ieškinio trūkumų šalinimu. LR CPK 39 str. nėra susijęs su ieškinio trūkumais, o su asmens atstovavimu, jo teisių užtikrinimu.
Taip išeina, jog jeigu nebūčiau prašiusi ginti mažametės interesus, ir būčiau sutikusi su procesinių dokumentų įteikimu viešojo paskelbimo būdu – tada jau ieškinys būtų be trūkumų. Tačiau mano prašymas skirti kuratorių, kuris tebėra galiojantis, ir kuris dėl R. Košubienės pasitraukimo nėra pasidaręs negaliojančiu, ir jis buvo tenkintas – negali būti pagrindas teigti, jog prašymas yra ieškinio trūkumas, nes toks samprotavimo būdas yra absurdiškas. Kodekse nėra niekur parašyta, jog prašymas užtikrinti šalių teises yra ieškinio trūkumas. Taip pat neįsivaizduojama teisinė manipuliacija yra laikyti asmens prašymą pasitraukti iš bylos kaip
„ieškinio trūkumą“. Toks veiksmas vadinamas šalių, asmenų, atstovų keitimu kitais. Normaliai teisėjai pakeisti atstovus – šiuo atveju – kuratorius – skiria protingą terminą. Apie naujo kuratoriaus suradimą nutartyje – nė žodžio. Tokiu būdu teisėja labai grubiai pažeidžia procesinio veiksnumo neturinčio mažamečio asmens teises, galbūt net daro tyčinį nusižengimą arba netgi galimą nusikaltimą, nes ji suvokia arba privalo suvokti, jog pats mažametis asmuo negali savęs nei atstovauti, nei tinkamai apginti.
2017 10 31 teisėja Eglė Kriaučiūnienė priėmė nutartį pagal mano prašymą skirti kuratorių, kuriame tenkino mano prašymą, ir nutarė:
„Įpareigoti ieškovę Kristiną Sulikienę per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui duomenis, reikalingus kuratoriaus paskyrimui.
Nustatytu terminu ieškovei nepateikus teismui duomenų, reikalingų kuratoriaus paskyrimui, teismo šaukimą į teismo posėdį Daimilei Rimantei Apanavičiūtei ir jos įstatyminei atstovei Giedrei Ramanauskaitei įteikti viešo paskelbimo būdu.“
Ši nutartis yra galiojanti, ir ji nepasinaikina vien dėl to, jog paskirtas kuratorius pasišalino iš bylos dėl profesinio negebėjimo toliau vesti bylą.
Pasišalinus Ritai Košubienei, teisėja turėjo vadovautis savo pačios 2017 10 31 nutartimi, ir iš naujo nustatyti 14 dienų terminą pateikti duomenis apie kuratoriaus skyrimą, o nepateikus, dokumentus įteikti viešojo paskelbimo būdu. Tačiau teisėja išgalvojo naują procesinę gudrybę – jog dabar kuratoriaus pasitraukimas yra laikomas „ieškinio trūkumu“, ir skyrė 7 dienas jam „šalinti“.
Remiantis bylos procesine logika, tai dabar nebelikus kuratoriaus, dokumentai laikomi įteikti viešojo paskelbimo būdu – kas iš tikrųjų ir yra padaryta 2017 08 22 nutartimi dėl įteikimo viešojo paskelbimo būdu, todėl nutarties formuluotė, jog dokumentai yra neįteikti, ir tai yra ieškinio trūkumas – yra absurdas, ir neatitinka byloje sukauptų dokumentų bei teisėjos atliktų veiksmų – būtent, neatitinka neskundžiamų, įsiteisėjusių nutarčių turinio ir jų teisinės galios.
Teismas pažymėjo 2017 08 22 nutartyje:
„Kauno apylinkės teisme (teisėja Eglė Kriaučiūnienė), Laisvės al. 103, Kaune, nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Kristinos Sulikienės, gim. 1980-11-25, ieškinį atsakovui Romualdui Apanavičiui, gim. 1947-12-01, dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys byloje notaras Šarūnas Rulys, Liucija Apanavičiūtė, gim. 1994-01-22, Saulius Apanavičius, gim. 1982-01-05, Asta Apanavičiūtė, 1987-03-06, Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, gim. 2011-12-07, atstovaujama įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės, gim. 1983-05-18. Trečiojo asmens nepilnametės Deimilės Rimantės Apanavičiūtės bei jos įstatyminės įpėdinės Giedrės Ramanauskaitės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Su minėtais dokumentais galima susipažinti Kauno apylinkės teisme, Laisvės al. 103, Kaune. Trečiasis asmuo informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Trečiasis asmuo turi teisę per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Informacijos teirautis tel. 8 37 466 312.”
Nutartis neskundžiama.“
Tokie teisėjos veiksmai rodo visų pirma neadekvatumą jos pačios atliktiems veiksmams byloje.
Didelis skaičius nutarčių priimta, ir jos galiojančios ne tik bylos šalims, visoms įstaigoms ir įmonėms, bet ir pačiai teisėjai. Pati teisėja privalo vadovautis savo pačios priimtomis ir įsiteisėjusiomis nutartimis.
Akivaizdu, jog teisėja nuolat žongliruoja byla, toliau kankina ieškovę, galimai tyčiojasi ne tik iš ieškovės, bet ir pati iš savęs – minėta, jog nesivadovauja savo pačios nutartimis, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta, nes kuratoriaus skyrimas nėra priskiriamas prie ieškinio priėmimo klausimų. Kuratoriaus pasišalinimas iš bylos ir iš viso iš profesinės asociacijos pagal jokią logiką negali būti traktuojamas „ieškinio trūkumu“.
Nušalinti šią teisėją negalima nei man, nei atsakovui, abiems yra grasinama susidorojimu per baudas, nors net atsakovas nėra patenkintas šios teisėjos veiksmais, neveikimu bei kai kuriomis galimai tyčia daromomis klaidomis – kad tik kuo ilgiau būtų vilkinama byla. Į teismą kreipiausi, nes noriu ne tik atstatyti teisingumą- mirštantis senelis nespėjo perrašyti, panaikinti testamento – nes vos tik pasakė, jog naikina testamentą, iš karto mirė, nesuteikus pagalbos, (tačiau žodžiu 3 savaitės iki savo mirties jis įpareigojo mane tvarkyti ir valdyti jo turtą, ir aš vykdau jo nurodymus, todėl kreipiausi dėl testamento nuginčijimo), siekiau be to pasinaudoti iki 2020 metų Europos Sąjungos skirta parama Lietuvai būstams kaimo vietovėje tvarkyti, ir senas kenksmingas medžiagas nuo būstų pašalinti, tačiau, kaip matau, dėl teisėjos veiksmų ir neveikimo šia teise pasinaudoti man neteks. Teisėja ima kažkiek laikytis teisės, jeigu yra apskundžiama, bet pagal tokią procedūrą bylinėjantis, kai teisėja neaišku dėl kokių priežasčių atsisako vykdyti teisingumą, vadovaujantis galiojančiu CPK, ir pati prigalvoja savo taisykles, bei formuluotes – galima prasibylinėti ir dešimtmetį.
Todėl nutartis, kuri yra nepagrįsta nei teisiškai, nei faktiškai, nei logiškai, yra be to su dideliais turinio trūkumais, be to, surašyta išgalvotais pagrindais, turi būti panaikinta.
Todėl remiantis išdėstytu, ir LR CPK 39 str., teismo prašau:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 02 22 nutartį, ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą tinkamai išnagrinėti naujo kuratoriaus skyrimo byloje klausimą.
PRIDEDAMA: teisininko kvalifikaciją įrodantis diplomas.
Kristina Sulikienė

Vakar vakare pasirodė straipsnis kur bandoma kamšyti neseniai mirusios nelabai visuomenėje (Lietuvos) žinomos rinkimų stebėtojos biografijos skyles.
Išryškėjo vienas labai negatyvus velionės bruožas-bet kokia kaina visur dalyvauti rinkimuose visame pasaulyje ne dėl to, jog ji pajėgė, norėjo, ar tai buvo būtina, vienai gyvenant su sūnumi-bet ją vedė ganėtinai negatyvi, beveik žudanti emocija “nenoras kitiems užleisti vietą, nes 100 kitų buvo norinčių”.
Panašiai taip parazitiškai mąstančių žmonių teko sutikti studijuojant VDU. Geriau praleis ligonį, ar nieko negebanti, kad tik kitiems, gabiems nebūtų vietų.
Dar laikraštis rašo, neva ji vyko į derybų misijas, suprask, neva tai priklausė kažkokioms specialioms vos ne pajėgoms. Nes rinkimų stebėtojai, kokia ji buvo, dirba savo darbą, ir įkaitų nevaduoja.
Is piršto laužiamos biografijos detalės ir toliau stebina.
Nesugebėjo parašyti, kada baigė mokslus, bent parašyta kur – tai VDU. Labai gerai todėl suprantama parazitinė, komformistinė žiūra – griūsiu, sirgsiu, važiuosiu, bet vietos neužleisiu, nes tokia pozicija yra vyraujanti būtent VDU.
Dėl persidirbimo, dirbant 3 etatas, yra mirusių ir jaunų, ir vidutinio amžiaus dėstytojų (“giūsiu, bet valandom nesidalinsiu”)
Dar tokia pozicija rodo žmogaus ne gebėjimą dirbti komandoje.
Na o aš lieku prie versijos – beskraidydama po visą pasaulį, išeikvojo gyvybinius resursus.
Užteko katinui įdrėksti į ranką.
Vietoj to, kad mirkytų pirštą jode, ir kuo greičiai kreiptųsi į gydytoją, garsenybė fotografavo žaizdą ir dėjo į feisbuką.
Man toks žmogus nepanašus į labai intelektualų.
Esant nuliniam imunitetui, labai pervargus arba įdrėskus giliai su rimtu užkratu, galėjo ištikti sepsis, kuris ir ištiko iš tikrųjų, ir gripas visai ne prie ko.
Visoms mamytėms, kurios blaškosi kaip valkatos po platų pasaulį, nes atseit, jeigu nesiblaškysiu, kita užims mano vieta, pasakysiu – tas vaikas ir taip nematė mamos, jis net ne pajaus, kad ji mirė.
Turint tokią mamą, tas pats, tarsi ji būtų seniai mirusi.
Žinot kas skaudžiausia-kai ji, išlindus tam 1 procentų žmogiškumo ir motiniškumo, prisivaidena anksti ryte prie sodybos vartelių. Jaučiasi tiek prisidirbus, kad į vidų neina.
Tu žinai, kad ji buvo, ir žinai kad neužėjo.
Geriau ji būtų mirusi kurioje nors savo “bobų konferencijoje”.
Galėčiau garbint vaikystės prisiminimą, kai dar buvo normali, neskraidė po pasaulį, ir nežaidė “didžiosios politikos”.
Tokios motinos gamtos požiūriu yra paprasčiausios parazitės, o parazitus gamta naikina, kad neplistų užkratas.
Man tiesiog tokios nelabai gabios moters primena kai ką, ką pati esu patyrusi, o kadangi čia mano blogas, tai ir dalinuosi.
Mes telefono prisivaidenusioji nekelia, o blogą kartais paskaito.

evelina
Evelina Geležiūnienė, intensyviai šmeižiama per INIT TV, užklausė žurnalistės Editos Norkienės, kodėl ji taip elgiasi.
“Žurnalistė” atsakė: “Geros dienos”.

evelina.jpg
Evelina Geležiūnienė, intensyviai šmeižiama per INIT TV, užklausė žurnalistės Editos Norkienės, kodėl ji taip elgiasi.
“Žurnalistė” atsakė: “Geros dienos”.

zaizda
Nuotr. Kelios savaitės iki mirties nuosavas katinas perplėšė pirštą mirusiajai. Oficialiai ji mirė nuo sepsio, nuo širdies nepakankamumo, plaučių uždegimo. Net ir šiuo atveju buvo atlikta propaganda – jog mirė nuo gripo -nors buvo pasiskiepijusi.
Draugė atseit matė, jog jau nuo naujų “sirguliavo”. Tačiau tokios pačios pasakėčios buvo kuriamos, kai neaiškiom aplinkybėm žuvo mano sesuo. Visada pasirenkama taktika “gripas, širdis neatlaikė”, kaip buvo iš tikrųjų, niekas nebesužinos. Turint galvoje buvusio vyro milijoninius verslus, galėjo būti dar viskas kitaip – net jeigu ir “buvo pasirašyta ikivedybinė sutartis” ( viena iš nedaugelio informaciją, ką pavyko rasti spaudoje.)

Neišeina man niekaip iš galvos vasario 6 dieną nuo gripo komplikacijų mirusi pristatyta kaip “žymi žurnalistė, žymi viešųjų ryšiu specialistė, garsi politologė” Dainida Valsiūnaitė.

Visų pirma, taip skambiai pristatytą asmenį išgirdau pirmą kartą gyvenime: o žurnalistikos, teisės ir politikos baruose sukuosi jau 9 metai.
Antra – pradėjus “gūglintis”, absoliučiai jokios reikšmingos informacijos apie tokį neva įžymų asmenį neradau.

Tada prisiminiau visas tas feikines mūsų “spaudos” atakas – tiek prieš mane, tiek ir prieš Stanislovą Tomą: prieš asmenis, kurių biografijos – ant delno, o aukštojo mokslo diplomai – tiesiog įskenuoti internete. Tačiau net esant tokiam asmenybių viešumui, – aš turiu netgi detalią wiki paskyrą, kur absoliučiai viskas apie mane surašyta,- mes sulaukiame įvairių “spaudos” atakų.

Štai paskutiniu metu visaip puolamas Stanislovas Tomas, kad jis neva būdamas 21 metų negalėjęs atstovauti Rolandui Paksui EŽTT, ir negalėjęs mokytis Sorbonoje doktorantūroje.

Štai sugretinkime tokią “žymią asmenybę” su mumis, tokiais neva feikiniais ir neaišku iš kur atsiradusiais.

Apie Dainidą Valsiūnaitę, kaip minėjau, tikrai norėjau pasiskaityti, kas čia per įžymybė, deja, nedarau nei wiki, nei jokio CV, nei ką baigusi, ar iš viso mokėsi aukštojoje, o kadangi pristatyta kaip “žymi politologė”, norėjosi paskaityti kokią nors jos politologinę knygą, bent jau mokslinį straipsnį.
NIEKO. NADA. Absoliučiai tuščia.

Tada jau imuosi gūglinimo.

1997 metais dalyvauja Savivaldybių tarybų rinkimuose. Informacija tokia pateikiama – išsilavinimas vidurinis.
Dainida Valsiūnaitė

Apygarda: Panevėžio miesto (Nr. 10)
Iškėlė: Lietuvių nacionalinė partija – “Jaunoji Lietuva”
Numeris sąraše: 4

Gimimo data: 1974 05 04
Gyvenamoji vieta: Kaunas
Tautybė: Lietuvis (-ė)

Išsilavinimas: Vidurinis

Užsienio kalbos: Anglų Prancūzų

Šeimyninė padėtis: Netekėjusi
https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/19970323/kandvl.htm-35040.htm

Kadangi ji gimusi 1974 metais, vadinasi, šių rinkimų metu jai yra 23 metai. Palyginkime mūsų, atseit, “nežinia iš kur atsiradusių”, “feikinių asmenybių” (na, ne tokių žymių “žurnalistų ir politologų”) pasiekimus, kai mums buvo 23 metai.

22 metų baigiau Vilniaus universitetą, filosofijos bakalaurą, 22 metų įstojau, o 23 metų aš mokiausi Filosofijos magistre VDU.
23 metų, 2004 -aisiais, dirbau Vokietijoje, socialinio darbuotojo padėjėja, mokiausi vokiečių kalbos, bei žaidžiau šachmatais vietiniuose Dresdeno (Vokietija) šachmatų įvairaus sportinio lygio klubuose. Keliavau po Europą – bet savo pinigais.

Būdamas 23 metų, Stanislovas Tomas jau buvo pasižymėjęs Europos Žmogaus teisių teisme, atstovavo Rolandą Paksą. Būdamas tokio amžiaus, jis buvo baigęs ne tik bakalauro studijas, bet ir magistro, ir mokėsi doktorantūroje Sorbonos universitete (teisė). Stažavosi pas “velnio advokatą”, dėl ko po studijų baigimo, gaudavo ir tebegauna labai garsius klientus.

Taigi, sulyginus biografijas, “labai garsi asmenybė” būdama 23 metų, nebuvo iš viso baigusi aukštojo mokslo. Na, o mes, neva atsiradę iš niekur, ir apie kuriuos spauda, nepaisant tūkstančių įrašų internete (priešingai, nei tariamos garsenybės) – paskelbia feikiniais,nežinia iš kur atsiradusiais. Pastoviai abejoja mūsų diplomais, kuria nesąmoningas istorijas apie mūsų asmenybes ir biografijas.

Pagrindinis puolimas būna dėl to, kad mes verčiamės privačia teisininkų praktika: šitai yra didžiausia “nuodėmė”, siaubingas krislas. (Jeigu žmogus “valstybininkas”, ir visą gyvenimą minta iš Lietuvos o dar geriau – iš Europos ar pasaulinio biudžeto – tada čia viskas tvarkoj.)

Kadangi galiu aptarti tik tai, ką randu internete, tai radau vieną pagrindinių įrašų apie Dainidą Valsiūnaitę – tai, jog ji dirbdama stebėtoja, gavo 26950 eurų algą, tik nežinau, čia už metus, ar už kartą stebėjimo. Ten tokia lentelė, kur surašyta įvairūs žmonės iš labai egzotinių kraštų, ir jame parašyta ir ši garsenybė, ir parašyta suma nei didelė nei maža, čia įprastas Lietuvos “runkelis” tokią sumą gali uždirbti per kelerius metus.

Dar garsinama ši moteris yra straipsniuose:
https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2019/02/22/news/nuo-gripo-mirusi-garsi-moteris-pagalbos-neieskojo-del-apgaulingos-priezasties-9338307/

Surašyta, kaip jos garsumo priežastis – tai rinkimų stebėjimo misijos.
Tačiau, kaip minėjau, rasti informacijos ką bent ir kada buvo baigusi ši moteris – neįmanoma. Jokios informacijos nėra.

Karjeros darymas tikrai vyko ne dėl kompetencijos, ar išsilavinimo – kitaip kaip paaiškinti turint vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą, iš karto dalyvauti kandidate rinkimuose, turint vos 23 metus?

Biografija, kuri labai šykšti, “išmeta”, jog dirbo netgi Mykolo Brazausko patarėja, po to tarsi nebūtų jokios kontradikcijos, Arūno Valinsko kaip Seimo pirmininko patarėja (turėdama vos 35 metus), po to jau Auštrevičiaus patikėtinė.

Jeigu paimsime bet kurio “nomenklatūrščiko”- net ir to paties Arvydo Juozaičio- biografiją, jau nekalbant apie Nerį Germaną, skandalingą URM viceministrą, buvusį komunistą, neturintį jokio išsilavinimo, tinkamo dirbti diplomatinį darbą (1970 metais baigęs Leningrado politechnikos institutą, anglų kalbos nemoka) – tai vienintelis vienijantis veiksnys tokias garsenybes yra ne kompetencija, o kažkoks būdas prieiti prie anos, buvusios, sistemos komunistų.

Jeigu žmogus prieina prie komunistų, ir kitokio plauko parsidavėlių, jokie diplomai jam nebereikalingi.

Aišku, aš netikiu, jog nebus baigusi kokios bibliotekininkystės ar istorijos neakivaizdiniu, tačiau pirmiausia norėtųsi sulaukti kažkokių duomenų, nes šiaip jau, net ir labai seniai baigus universitetą, internetas saugo absolventų sąrašus.

Net kuriant tokias feikines kliedesių istorijas apie mane, žurnalistai, skambinantys, ir turintys užsakymą parašyti, jog aš esu nieko nebaigusi, likdavo be žado, kai paprašydavau tiesiog susigūglinti mano mergautinę pavardę – išmesdavo bent jau VDU Teisės fakulteto absolventų sąrašą.

Kai toliau kažką zyzdavo telefonu, pasiūlydavau susivesti mano duomenis į VMI sistemą, nes visi žmonės, vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus, ar įsteigę UAB, ten registruojami.

Kitaip yra su “labai įžymiais valstybininkais”. Jiems nebūtina turėti nei vieno įrašo internete. Priminsiu, jog į skambią formuluotę “labai žymi politologė” jau turėtų eiti automatinis atsakymas – tai jos mokslinis darbas, arba bent jau įrodymai, jog dalyvaudavo mokslinėse konferencijose. Nieko panašaus neįmanoma rasti. Ir priešingai – spaudai gavus komandą “fas” mane apšmeižti, jog “niekada nedirbo universitete”, “nėra mokslininkė”, šmeižikai negalėjo nuneigti viešų įrašų iš konferencijų, o google scholar – ir kai kurių mano mokslinių straipsnių, ką jau kalbėti apie 2 mokslines knygas: 1 monografiją ir kitą knygą, bendrą su autoriais, parašytą dar 2010 metais (kai studijavau vos 3 doktorantūros kurse).Kas, kad VDU “etnologai” “pamiršo” organizuoti mano disertacijos gynimo procedūrą – buvo labai daug lakstymo, “kodėl disertacija yra tokio formato, kaip profesoriaus monografija”. Tiesiog parašiau ne disertaciją, o dar vieną mokslinę monografiją, o tai yra žymiai geriau. Be to, pacituosiu St. Tomą – Lietuvos universitetai yra toks šūdas, kad gėda turėti daktaro diplomus. Pritariu.

Aišku,kas nors radęs šiuos pamąstymus, rėks, kokią teisę turiu – tačiau žmogus pristatytas kaip labai garsus. Visame pasaulyje nuo seno yra toks “nekrologo žanras”.

Čia yra mano nekrologas garsenybei, kuri 23 metų turėjo vidurinės mokyklos pažymėjimą, kas, remiantis Stanislovo Tomo pamąstymais apie genetiką, automatiškai rodo žemesnį negu vidutinį intelektą.

Kalbų mokėjimas dar nerodo, jog žmogus yra vidutinių gabumų, nes išmokti mokykloje grūdamas kalbas mokiniai turi per prievartą. Garsenybė rašoma mokėjo dvi kalbas – tai anglų ir prancūzų.

Prie manęs arba Stanislovo Tomo ištisai kabinėjamasi, kodėl aš moku 10, o jis – 15 kalbų.

Ogi todėl, kad jų mokėmės. Išmokti kalbas reikalingas ne tik protas, bet ir valia. Reikia lankyti paskaitas, daryti namų darbus.
Kam mokytis žmonėms, kurie a priori yra paskelbiami “garsenybėmis”, o už kažkokius rinkimų stebėjimus visame pasaulyje gauna penkiaženkles pinigų sumas?

Ir tiesa, labai gražu piktintis Rusija, Baltarusija, ar Pakistane bei Ruandoje vaidinti, jog Lietuva – tai labai demokratišką šalis. Būti aktorium irgi nereikia turėti didelio proto. Kitas dalykas – visa ši vaidyba bei nelabai gabių žmonių samdymas tokioms atsakingoms pareigoms skirta tik tam, kad būtų nuslėpta, jog Lietuvoje rinkimai – klastojami, o prezidentus bei Seimą iki Zenono Vaigausko išrinkdavo kompiuteriai. Kaip dabar bus – pasižiūrėsime, bent atsirado elektroninis pasirašymo būdas, kas jau yra labai gerai.

Siūlyčiau spaudai bei labai garsios moters buvusius darbdavius užpildyti spragas ir paviešinti, ar yra baigusi kokius nors aukštuosius mokslus, ką baigusi, nes dabar susidaro įspūdis, jog labai išpūstas burbulas, o pasiremti į ką nėra.

Vieninteliai įrašai yra beprasmiai pokalbiai spaudoje apie tualetinį popierių (kaip susipažinti su užsienio turistais- ir įdėta nuotrauka Dainida Valsiūnaitė su tualetinio popieriaus didžiuliu paku Bokšto gatvėje (joks viešųjų ryšių specialistas tokios klaidos nedarytų.)

Tada galima rasti, jog buvo ištekėjusi už nekilnojamojo turto savininko, vadybininko, kurio nelegali pirtis Asvejos ežero pakrantėje buvo griaunama su policijos pagalba.

Dar buvęs vyras buvo teisiamas dėl įtarto 2 mln. eurų žalos valstybei padarymo, bet buvo neseniai išteisintas.

Vienintelis patikimas įrašas apie baigtus mokslus yra čia:

http://klase.tv3.lt/anketa/212848/Dainida-Valsiūnaitė
Draugai įkėlė ir klasės nuotrauką – ir tai turbūt vienintelė patikima informacija apie išsilavinimą.
Rašant nekrologą, būtina žinoti, kokia buvo žmogaus aplinka, kas jį formavo kaip asmenybę – būtina aukštojo universitetinio mokslo draugų kontaktai, kuriuos būtų galima apklausti.

Nieko panašaus nerasime. Kaip minėjau, būdamas 23 metų net nebuvo baigusi jokios aukštosios mokyklos. Bet septinmyliais žingsniais darė ne bet kokią – o diplomatinę, politinę karjerą.
Gabrielius Landsbergis Lietuvos Vyriausybėje ir Prezidento Valdo Adamkaus patarėju irgi įsidarbino su vidurinės mokyklos pažymėjimu – mokydamasis istorijos specialybėje, kur šiaip ne taip įstojo.

Koks yra tokių “genijų” su vidurinės mokyklos pažymėjimais darbo lygmuo, ir kokia kokybė – niekas niekada netikrina. Svarbu turėti reikiamus kontaktus.

Nebūtina būti parašius jokios knygos, kad taptum žymiu politologu.

O štai jeigu būsi baigęs daugiau nei vieną universitetą – spauda, kažkokių mygtukų paspausta, išvadins tave “nieko nebaigusiu”, ir niekada neatsiprašys.
Taip veikia Lietuvos visuomenė.
Dėmenys yra sukeičiami vietomis.

Man iš tikrųjų būtų gaila šitiek apkeliauti, ir būti neparašius nei vienos knygos, nei vieno straipsnio, nepranešus nei vienoje mokslinėje konferencijoje apie moterų, ar religijų padėtį aplankytuose kraštuose.

Žmogus diplomatinę tarnybą priėmė tiesiog kaip šansą keliauti, per daug nieko iš to nereikalaudamas, ir nesuteikdamas jokių žinių visuomenei – išskyrus keletą į atostogų fano panašesnių interviu spaudoje, ar bulvariniuose žurnaluose.

Tai yra vadinama komformistine pozicija.

Ar tikrai užsienis duoda šias svarbias vietas, kam ten būtų įdarbinamos bet kokios asmenybės, vien dėl to, jog jos turėjo priėjimą prie garsių praeities komunistų? Nemanau.

44 metus žmogus gyveno, beveik visą laiką dirbo valstybinėse vietose, keliavo, apie save irgi turbūt manė, jog yra “labai žymi”, bet aš tokio žmogaus net nebuvau užfiksavusi, nes jis niekur nešmėžavo.

Nesinori apie kiekvieną valstybininką rašyti kažkokį panašų nekrologą, bet matyt teks, jeigu dar daugiau išlįs panašių asmenybių, kurios pristatomos “žymūs politologai” “labai garsūs žurnalistai” – o rašytinės istorijos po savęs nepaliko, arba neįmanona jos rasti (šiais interneto laikais.)

51459827_1019674938228256_9171769490852020224_o
Nuotr. Vienintelė randama patikimo nuotrauka ir informacija apie išeitus mokslus – draugų įkelta nuotrauka su visos klasės, kuri mokslus baigė Panevėžio 4 vidurinėje mokykloje, vaizdu, 1992-ieji.
Papildymas
Dar šesta kartą perguglinus, pagaliau pavyko rasti Delfi 2009 01 14 straipsnį, kuriame parašyta, jog ji baigusi komunikacijos ir informacijos magistrą, bei politologijos bakalaurą. Kadangi neįmanoma palyginti šios informacijos su jokia kita,vis tiek lieka atviras klausimas, kur, kada, kokia forma mokėsi.
Dar radau, kad buvo atsakinga už garsaus “miltelių” ir alaus referendumo viešinimą, jo reklamavimą.

valsiunaite
Valteris_Baliukonis_(cropped)
Kristina Sulikienė
2014 03 08 savo sodyboje paslaptingai lygioje vietoje nukrito ir numirė buvęs ne tik Valdo Adamkaus, bet ir Arūno Valinsko, buvusio Seimo pirmininko, patarėja Valteris Baliukonis. Mirties versijos spaudoje skyrėsi, vieni straipsniai turėjo antraštes “nukrito nuo laiptų”, kiti “nukrito nuo stogo”, kaimynai jį rado pirtelės viduje nebegyvą gulintį ant grindų. Mirusiajam tebuvo vos 45 metai.

2019 metų vasarį pranešta apie dar vieną auką iš šios aplinkos: pasiskiepijusi nuo gripo, mirė nuo gripo komplikacijų Dainida Valsiūnaitė. Ji irgi trumpai dirbo Arūno Valinsko, kaip Seimo pirmininko, patarėja. Nors oficiali versija – mirė nuo gripo, daug kas abejoja, ar įmanoma mirti nuo gripo, jeigu žmogus buvo pasiskiepijęs. Žurnalistę galėjo pasivyti bet kurios jos aplankytos šalies virusai. Lietuvio organizmui jie yra pražūtingi, nes lietuvių genetika nepritaikyta prie egzotinių kraštų ligų. Mirusiajai, kaip ir jos buvusiam kolegai, mirties valandą irgi tebuvo 45 metai.