Archive for August, 2019


Kiti ligoniai paramos ieškosi patys. S.S. kažkodėl kompensuota ar finansuota labai brangi imunoterapija, kuri folikulinės limfomos atveju nėra kompensuojama.
Netikiu, kad S.S. serga “pradinės stadios vėžiu”, ir galiu nurodyti, kodėl taip manau.
Visų pirma, pirmoje stadijoje nors ir būna darinių organuose, tačiau tai ir būna tos ar kitos kūno lokacijos vėžys. Čiagi buvo atlikta skubi inkstų operacija, visuomenei primeluojant, jog “atlikta planinė operacija”. Po tariamos planinės operacijos iš karto atsirado Prezidento dekretas dėl 1,5 mėnesio nedarbingumo, ir visi suprato, jog nutiko kažkas rimta.

Tada matyt kažkur nutekėjo informacija, ir teko suktis iš padėties, ir meluoti, jog Limfomos negalima nustatyti be…inkstų operacijos? Kas čia per naujas vėžio nustatymo būdas? Limfoma yra limfinės sistemos vėžys, limfinę sistemą sudaro limfmazgiai, blužnis, kraujas, kraujo plazma, limfinis skystis. bet ne inkstai.

Paslaptis glūdi tame, jog folikulinės limfomos atveju 3-4 stadijos atveju būna pažeidžiami kepenys ir inkstai. Prie 3-4 stadijos būtent taikomi agresyvūs gydymo būdai, siekiant išgelbėti pacientui gyvybę arba šiek tiek pratęsti gyvenimą: tai chemoterapija ir imunoterapija. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teisės aktais, limfomos atveju imunoterapija nėra kompensuojama.

Folikulinės limfomos 1 stadija gydoma radioterapija: atliekamos procedūros 30 dienų, ir asmuo pilnai pasveiksta.

Vien S.S. gydymo būdas rodo, jog kalba eina apie invazinę ir pažengusią 3 ar net 4 stadiją, ir matyt, norėdamas iki pat galo būti įsikabinęs valdžios lovio, bei pasinaudodamas teise darbovietei neteikti informacijos apie savo sveikatą, nes tokią teisę garantuoja demokratija – (kuria naudojasi “pirmoji Lietuva”) su patarėjų korpusu geriau sukūrė pasaką, kaip serga 1 stadijos vėžiu ir kaip tuojaus pat išgis.

3 stadija yra pagydoma, bet retu atveju. 4 stadija eksperimentiškai kol kas bandoma sustabdyti imunoterapija, tačiau kadangi Lietuvoje ne visi pacientai lygūs, ir ji kainuoja apie 100 000 eurų, duomenų apie imunoterapiją Lietuvos vėžio mokslininkai neturi, todėl taip drąsiai teigti, jog šios priemonės padės ir nuo lapkričio S.S. jau bus sveikas, yra naivu, ir tai yra visuomenės apgaudinėjimas.

Visuomenės. kuri 2016 metais balsuodama kiek kitaip, norėjo geresnės Lietuvos. o gavo LTSR -3 projektą, su vaikų atiminėjimais, stabilia nekintančia 380 eurų alga, ir stabiliu 25 procentų skurdu.

Bei stabiliu nekovojimu su įsisiautėjusiu tarptautiniu narkotikų karteliu. Šiuo metu Lietuvos narkomafijos bylą intensyviai tiria suvienytos Airijos, Anglijos ir Vokietijos teisėsaugos pajėgos, nustačius, jog Lietuvos teisėsauga absoliučiai neįgali. Priminsiu, jog minėtas nepakeičiamas politikas iki 2014 metų buvo Policijos generaliniu vadovu, o nuo 2014 metų VRM ministru (taigi, atsakingu už kovą su mafija), nuo 2016metų premjeru, irgi atsakingu už geresnį gyvenimą, taigi, ir už kovą su mafija.

Tarptautinė gerai organizuota mafija pasveikino savo draugą S.S. “fejerverku” pačią antrą jo premjeravimo savaitę – labai ramiame rajone po VSD langais sušaudė jėgos sporto atstovą Remigijų Morkevičių. Jį galėjo sušaudyti vien dėl to, jog Lietuvos neįgali teisėsauga jau buvo parengusi jam nekrologą – “agresyvus, buvo susijęs su mafija, vykdė nusikaltimus”.

Toks “valdymo stilius” ir privedė garsųjį S.S. prie tokios būklės, kokioje jis yra. Dar priminsiu garsiąją I.S. bylą, kur jis niekam nežinomos merginos tėvus atjautė, ir parodė, jog mafija jam yra svarbiausia pasaulyje, Nepraėjo nė 13 mėnesių, Europolas įkūrė biurą ir susėmė “Kamuolinius”, dėl kurių buvo kilusi tokia isterija – gink Dieve, tik niekas neminėkite “Kamuolinių” O šią savaitę atsirado ir I.S. dingęs krovinys, kurio policija ieškojo su dronais ir su išminavimo komandomis – nušvilpti narkobiznio pinigai buvo investuoti į socialinį būstą ir užsiūti pagalvėse.

Na o pasveikti nelinkėsiu, nes piktadariams ir Biblijoje parašyta, koks galas laukia. Vis tik minėtas S.S. atsakingas už Romualdo Apanavičiaus jaunesniojo dingimą, ir jo dingimo bylos neištyrimą, nes tos bylos suklastojimo metu, kai su tarptautinės, konkrečiai, Italijos mafijos Spados klano pagalba buvo pakištas kitas, nepanašus ir 30 cm trumpesnis lavonas, S.S. buvo generaliniu policijos komisaru.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Folikulinė_limfoma

Išplitusi liga
Esant III ir IV ligos stadijai šiuo metu žinomais metodais folikulinės limfomos išgydyti neįmanoma. Išimtis yra III stadija be rizikos faktorių (mažiau nei 6 pažeisti limfinių mazgų regionai, <5 cm ligos masė, nėra išreikšto tarpuplaučio pažeidimo), šiuo atveju gydymui galima skirti radioterapiją.

Kitais atvejais skiriamas sisteminis gydymas chemoterapija ir imunoterapija. Nesant ligos simptomų galima strategija „stebėti ir laukti“, kadangi anksti pradėtas gydymas nepagerina pacientų išgyvenamumo.

Advertisements

IMG_20190827_141358.jpgIMG_20190827_141348.jpgIMG_20190827_141325.jpg

Šiandien Panemunėje, Kaune, greičiausiai sukdamas į kairę iš šalutinio kelio, einančio iš Inžinerijos bataliono, ties Vaidoto gatve ir netoli Smėlio gatvės,Kauno mieste, ties gyvenamuoju namų ir nebeveikiancia vandens stotele, toje teritorijoje nupasakojant lokaciją apytikriai, padarė avariją.
Nudaužta mašina- prabangus BMW.
Karys tarnybinei mašinai nuplėšė visą priekinį bamperį, nes, galimai, vengdamas didesnio susidūrimo, šoko ant šaligatvio, kuris po rekonstrukcijos turi labai aukštą bortą.
Klausimas LK – ką jūs skiriat į vairuotojus? Ar žmogus iš viso moka vairuoti, jeigu nežino, kad reikia praleisti pagrindinio kelio mašinas, ir tik įsitikinus, kad kelias laisvas, sukti į kairę?

Many Unemployed Ukrainians seek ways to make money across the border, in Poland. Some apply for underpaid, menial jobs; others simply trade on the road-side. Eking out a living is a daily struggle but they believe they have no other option.

buzo
Pažymėtina, jog šių metų rugpjūčio 24 dieną Marijampolėje įvykęs šachmatų turnyras ilgamečio šio miesto žaidėjo, ir mecenato gerbiamo Narvydo Buzo, kurį asmeniškai teko pažinoti ir su kuriuo nuoširdžiai bičiuliavomės ir net giminiavomės (mano proproproprosenelė yra Buzaitė, ir aš kartą tai jam pasakiau, o Narvydas atsakė, jog čia rimta pretenzija į giminystę, ir nuo to karto mane jau laikė už giminę, ne tik už draugę)paliko neblogą įspūdį, o apie blogus kai kuriuos įspūdžius, kurie kyla iš šachmatininkų intrigų lauko, irgi atskirai pasisakysiu, tai niekaip nesusiję nei su Narvydu Buzu, nei su šiuo turnyru, tačiau tai yra neatsiejama šachmatų gyvenimo ir netgi šachmatinės atmosferos dalis.

Visų pirma, įdomu yra tai, kad per didelis pasitikėjimas savimi (jau kaip imsiu ir nugalėsiu) pakišo koją labai pajėgiam vietos žaidėjui Pultinevičiui, turnyre turėjusiam 2-ąjį reitinga po Tomo Laurušo.
Su 6,5 taško galutinėje įskaitoje jis teliko 8, ir neužėmė prizinės vietos, kuri buvo tik iki 6 turnyro galutinės įskaitos vietos. Jį nugalėjo jaunas perspektyvus šachmatininkas Pijus Stremavičius, kuris surinko 7 taškus ir galutinėje įskaitoje buvo 3.
Vadinamieji “aukšto lygio žaidėjai” darė dar vieną įprastinę klaidą, kuri leidžia “iš apačių” prasiveržti ir laurus nuskinti vidutinio lygio žaidėjams – jie “surašinėjo lygias”, kai tuo tarpu mane 3 ture su kombinaciniu matu (net šilta prisiminus valdovės auką) nugalėjęs Darius Viškelis paskutinius 4 turus vien laimėjo, tokiu būdu surinko net 7,5 taško ir užėmė 2 vietą – turėdamas visiškai neypatingą reitingą , nesiekiantį nė 2000 – tai 1993. Su šiuo žaidėju dar apturėjome smagų įvykį, kai sausakimšame koridoriuje niekas nepastebėjo kažkieno paliktos piniginės, o aš pati liestis prie pinigais išpūsto daikto nenorėjau, todėl pasikviečiau Darių Viškelį ir paprašiau kartu apžiūrėti piniginę, jis staigiai įvertino, jog yra ir banko kortelė, todėl galima atpažinti savininką, kartu nunešėme teisėjams, nenorėjau jokių laurų ir garbės, jam buvo padėkota, o aš dėkojau Likimui, kad dar ir dar kartą tokiais būdais galima išlaikyti žmogiškumo egzaminą. Keletą minučių netoli piniginės aš tyčia stebėjau, kaip reaguoja mūsų kolegos šachmatininkai. Kai kurių žvilgsniai blizgėjo, pamačius piniginę, kitų žvilgsniai buvo sumišę – tačiau nei vienas nesugebėjo imti ir spręsti situacijos. Kartais žmonės kaip sakau, laimi dvigubai – ir antrą vietą turnyre, ir žmogiškumo varžybas. Po varžybų su Dariumi dar kartą aptarėme piniginės epizodą, ir abu vieningai sutarėme, jog iš tokių piniginių dar nei vienas nepraturtėjo, ir kad labai gerai padarėme, kad neleidome kažkam pasisavinti (kas nebūtų išlaikęs šio egzamino). Kurį laiką diskutuodamas įnirtingai su Andriumi Mulevičiumi, jis matė tą daiktą, bet nesusimąstė, kas ten yra. Piniginę iš užuomaršumo pamiršo jauno ir perspektyvaus šachmatininko Pelenio tėvas.

Turnyrą pradėjau labai sėkmingai – 2 iš 2, tada pralaimėjau minėtam Dariui Viškeliui, nors lentoje turėjau gerą poziciją ir pėstininką viršaus, tačiau jis laikė įtampa visuose flanguose, ir galiausiai, pakabinusi jo visas figūras, ir nupurčiusi labai daug laiko, pražiopsojau taktinį matą dviem ėjimais, po ko paėmė tik juokas, ne kažkoks nusivylimas, o juokas, kaip geresnėj pozicijojk galima tiesiog vienas du ir pralaimėti.

Taktiniai dalykai sekė ir toliau ir buvo mano nesėkmių priežastis – po ilgos pertraukos, per kurią buvo galima ir numigti, prieš tai aplankius vietos kepyklėlę, kurioje nebuvo nei vienos bandelės, ir teko tenkintis absoliučiais likučiais – paskutiniu krusandu su karamele,riestainiu su žydišku pavadinimu, ir 30 mililitrų pieno ar panašų juokingą kiekį įpylė – gavau žaisti Džiugą Mockų, kuris po ilgo labai skaičiavimo, nukirto su rikiu ant a6, aš nukirtau ba, ir jis nukirto su bokštu mano žirgą ant c6. O nekirsti rikio neišėjo, nes traukiant žirgą, kristų pėstininkas ant b7, nors analizuojant, kaip po to subyrėjo visa pozicija, turbūt reikėjo atiduoti keletą pėstininkų dėl jos gelbėjimo.

Po to sekė partija su Raižiu, kuris neatlaikė ir pralaimėjo. Kitą ratą mane pasodino žaisti VIP lentoje, garsiai paskelbę, jog pagerbia, nes atvažiavau pirma, nors jau turnyro pradžioje minėjo, jog paims ir pasodins vieną ratą tiesiog be priežasties iš pagerbimo į tą lentą. Malonu ir džiugu buvo, tuo labiau, kad su Rolandu Martinkumi esame senokai pažįstami, tai geras organizatorius, entuziastas, ir šachmatų specialistas. Nieko blogo negaliu pasakyti, tačiau VIP lenta su transliuojama partija šiek tiek išmušė iš vėžių, ir žaidėsi blogai, Daugirda Kazimieras, su kuriuo susidraugavome per “Kluono čempionatus” arba Vilkaviškio šachmatų formulę, spaudė poziciją ir vedėsi praeinantį pėstininką, kurio sustabdyti buvo beveik nebeįmanoma, aš jį labai bukai ir kvailai užblokavau žirgu ant c8, ir tas kažkodėl gelbėjo – išmąstė visą laiką, ir aš staigiai pasiūliau jam lygiąsias, nerizikuodama, o gal šis žaidėjas mokės puikiai blicuoti, nes vyresni žaidėjai ne kartą mane yra nustebinę įvairiausiais gebėjimais. Jis ėmė ir sutiko, tokiu būdu mano taškų balansas ėmė atsistatinėti.
3,5 iš 6. Tačiau kitoje partijoje sekė pralaimėjimas vėlgi jaunam talentui, kuris vos neužmigo, beskaičiuodamas variantus, bet po to ryžtingai prasivedė pėstininką, teko pasiduoti.
Pasirodo, kol man taip ėmė nesisekti, kita žaidėja Irena Makackienė ne tik ėmė lipti ant kulnų, bet mane pralenkė, ir po 8 ratų ji turėjo ne 4.5 kaip aš (laimėjau ir gantinai lengvai prieš lenkaitę Palejko Gabrielą), o visus 5, tačiau paskutiniame rate ji gavo žaisti labai pajėgų žaidėją Gintautą Petraitį, kuriam pralošė, o aš labai greitai laimėjau prieš Viktorą Kasperavičių, kuris šiaip jau be kovos nepasiduoda, o paskutiniame rate žioptelėjo valdovę, po to ir matą. Šiaip kai yra atskiri moterų prizai, aš niekada nesidomiu, kuri moteris kiek turi taškų, ir labai nudžiungu ir nustembu, jeigu man netikėtai atitenka koks nors prizas, nes nuo seno esu įpratusi kautis bendroje įskaitoje, nes kaip rodo Dariaus Viškelio pavyzdys, visi žaidėjai su pajėgumais apie 2000 reitingą, turi vienodus šansus išlipti į olimpinį viršų.

Irena Makackienė ir pareplikavo, jog aš ją pralenkiau galiausiai, o aš atsakiau, kad net nežinojau, jog buvau pralenkta, aš tai sakiau draugiškai, o žaidėja atrodė nusiminusi.
Tačiau žvelgiant į mūsų reitingų skirtumus, nereikėtų nusiminti, jeigu pajėgesnis žaidėjas turnyrą baigia pajėgiau – vis tik jos reitingas 1440, o mano 1753, reitingas yra objektyvus ir skaičiais išreikštas kriterijus, rodantis žaidėjo gebėjimą žaisti, kad ir kaip norėtum ginčytis. Pajėgesnis žaidėjas ir “ištempia” iki galo, paskutinė partija ir rodo, jog ištvermės turiu, nors turnyras buvo sunkus, ir labiausiai dėl ne tokios atmosferos, prie kurios jau baigiu priprasti Vilkaviškio šachmatų formulės varžybose, kur visi arba beveik visi atvyksta su labai pozityvia nuotaika.

Kalbu apie “genijus”, kurie susiprietę į kažkokį vištų pulkelį, slankioja po turnyrą. tiesa, prieš mane Simno varžybose siautėjęs “talentas” Kipras neatvažiavo, girdėjau praeinant gandus, jog “gilinasi į šachmatus”. Labai mintyse jam linkėjau to, nes pradedant liepos 6 dienos turnyru Kaune, kur jis spygavo ir rėkavo ant vyresnių žaidėjų, ir kvietinėjosi teisėjus reikia ar nereikia, ir kai nusisiautėjo Simne, kur kvietė teisėją ir teigė, jog aš neva jį trikdau, terorizuoju (nes kaip iš mažo vaiko atėmiau pėstininką, kurį jis suko rankose, ir daužinėjo į stalą – tarsi nežinotų, jog tai yra draudžiami, neetiški judesiai) – matėsi, jog žmogus ganėtinai nebeadekvatus, psichiškai persitempęs (tą pripažino pats Kaune – kad jis kaltas, kad rėkauja, kad atsiprašo visų – gal kas pasiūlė eiti “pasikalbėti”?) – norėjosi, kad žmogutis pasiilsėtų, ir nebedarytų iš šachmatų šou. Nieko tokio tie genijų būreliai, tačiau vaizdas, kaip Tomas Laurušas gimimo 1996, ir 10 metų jaunesnis už Aleksandrą Jegorovą, sėdi atsilošęs su kavos puodeliu ir liudija žmogžudystės byloje Kauno kriminalinėje policijoje, ir ten aiškina, jog jis yra pastarojo vaikystės draugas, todėl jį labai gerai pažįsta – man stovi prieš akis.

Kokiu moraliniu autoritetu gali būti kam nors Tomas Laurušas, jeigu faktiškai pagal jo ir iš Vilniaus “įvykius mačiusio” “kito vaikystės draugo”, 6 metais jaunesnio už Aleksandrą Jegorovą, Vedricko, liudijimais, pirmojoje instancijoje ir buvo nuteistas jis tariamai už kvalifikuotą nužudymą – savo artimojo nario.

Koks moralinis autoritetas tad gali būti Tomas Laurušas – aš jūsų visų klausiu, ir prašau susimąstyti. Mano ir kitų nuoširdžių liudijimų pagalba, antrojoje instancijoje terminas kalėti buvo sumažintas iki įstatyme neegzistuojančio minimumo, todėl prokuroas apsiskundė, ir LAT liepė persvarstyti bylą. Aleksandrui kalėjimo kančias sumažinęs teisėjas Kažys netrukus po nuosprendžio, kur pasigailėjo apšmeižto “draugų” šachmatininko, neteko teisėjo vietos garsiojoje “teisėjų korupcijos byloje”, tačiau tiek teisėjų taryba, tiek Prezidentas Nausėda Kažio kaltės nemato ir atleisti jo neprašo. Nors yra nušalintas nuo pareigų, tačiau teisėjo statusą tebeturi. Lietuvoje tokie teisėjai, kurie neklauso “iš aukščiau “nurodymų yra galiausiai sudorojami.

Vedrickas padarė karjerą iš karto po liudijimo kad jis yra kartu su Laurušu vaikystės draugai Jegorovui (aš tokių vaikystės draugų neatsimenu. Platelių turnyre, kur dalyvaudavau nuo 1996 metu kartu su Aleksandru, neatsimenu tokio Laurušo, anei Vedricko – vienas nebuvo dar gimęs, o kitas gulėjo vystykluose). Tačiau atsimenu Aleksandrą, jo nuostabų tėvuką. Su Aleksandru mūsų amžiaus skirtumas nėra didelis – 6 metai, tačiau kadangi jis žaidė labai gerai ir nuo labai ankstyvo amžiaus, jį žinojau ir pažinojau, po jo tėvuko mirties kas dieną tarsi ką negero nujausdama, susirašinėjau feisbuku, davinėjau patarimus dėl mamos slaugos, net kanalizacijos specialistų telefono numerį daviau. Man jo netgi buitis buvo žinoma, todėl drąsiai pati pasiskambinau kriminalistams ir nuėjau liudyti apie jo gerąsias savybes. Ta dėmė mūsų šachmatų pasaulyje – kaip du susitarę iš anksto “vaikystės draugai” bandė sunaikinti savo tariamą draugą- manau, liks visam laikui, ir vaizdinys, kaip Tomas Laurušas net atsilošęs “liudija”, kaip jis būdamas 10 metų jaunesnis, vienoje smėlio dėžėje žaidė su Aleksandru – man liks visam gyvenimui.

Apskritai, kai kas ieško lietuvi tapatybės kodo, tai yra išdavystės kodas. Lietuvis prieš kitą lietuvį, o jeigu jis nelabai lietuvių kilmės – kaip Aleksdandras )jis yra iš sentikių), – tada jau iš viso gerai. Jau sudoroti rusą ar rusų kilmės pilietį – tai patriotizmas.
VILKAVIŠKIO ŠACHMATŲ KLUBO ŠIRVINTA PERIPETIJOS

Bežaidžiant daug Vilkaviškio apylinkėse, galiausiai išgirdau istoriją, kaip pr balsavimą buvo “išrotuotas” klubo vadovas Stasys Kružinauskas. Apie jo išrotavimą ir pakeitimą Aretos Jaškūnaitės, kaip tik labai artimai draugavusios su Tomu Laurušu )draugystės neslėpdavo viešų renginių – čempionatų, turnyrų – metu)mama – nežino netgi kai kurie šios formulės entuziastai. Nors esu už moterų vadovavimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, kadangi tai yra Tomo Laurušo draugės ar ex draugės mama )tikrai nežinau dabartinės jų draugystės statuso, todėl neimsiu spėlioti), tačiau pajutau šioje istorijoje, kad kažkas yra ne taip, tuo labiau, kad Dalia išskyrus Vilkaviškio seniūno taurės turnyrą, daugiau turnyruose nedalyvauja – nors jeisu esi Šachmatų klubos direktorius, tu privalai rodyti dėmesi klubo nariams. Todėl labai nustebau, jog niekur nedalyvaujantis žaidėjas gali būti klubo vadovu. Iš karto ir reagavau, jog čia buds Tomo Laurušo vadovavimas klubui iš Vilniaus. O už jko stovi ar tik ne Tata, kuriam visur vaidenai rusai, todėl Stasys ir netiko, nes jis nėra iš “teisingiausios žmonių partijos”. Geriau tada bet kas, bet ne “neteisingas žmogus”. Jeigu jūs manote, jog valstybės užvaldymas nevyksta per kultūrins ir sporto įstaigas, jūs labai klystate. Vilkaviškis – beveik pasienio miestas su Rusija. Rusofobams mažiausiai reikia, kad čia imtų lankytis rusų sportininkų delegacijos, ir vykdytų kultūrinius, sportinius mainus. Todėl pastačius nuolat užsiėmusią moteriškę vadovauti )turi 4 vaikus, ūkį, gyvena iš žemės ūkio), garantija, jog klubas plėsis ir klestės – tiksliau, kad klube tvyros stagnacija – yra šimtaprocentinė. Reprezentacinis klubo vadovas ir vykdys visokias reprezentacines šventes, kur teisėjaus šeimos nariai (nieko prieš Aretą neturiu, bet ji yra direktorės duktė, ir teisėjavo turnyrui), o kituose mažesniuose renginiuose nedalyvaus. Nemačiau jos nei viename kluono čempionate, nors iš Vilkaviškio atvykti pas Stasį į kluoną yra šiek tiek arčiau negu man. Gal dar Žemaičio sodyba tolokai, 25 kilometrai ar 30. Esmė yra tokia, kad klubas yra suskilęs ar suskaldytas – klubo žaidėjai, ir branduolys liko Stasio aplinkoje, ir jie paklūsta jam, ir važiuoja net į užsienį, jeigu jis sako, kad reikia važiuoti )drausmingai atvyko į Punską nebumbėdami)na o įgaliojimai, anspaudas, direktoriaus kėdė lieka Tomo Laurušo vadovaujamų moteriškių rankose.
Kaune dėl panašių skaldymųsi ir nenormalių rungtynių, kas gražesnis ir geresnis, niekas su niekuo nebesikalba. Tą pačią madą atnešė ir į regioną, kad tik būtų kuo daugiau skaldymo, ir nepasitenkinimo, ir dvivaldystės. Todėl antrą kartą Tomas Laurušas man nėra joks moralinis autoritetas, ir jo geras žaidimas bei aukštas reitingas neatperka nieko, ir tiesiog tai yra mano nuomonė, galima su tuo nesutikti, ginčytis, bet aš pasilieku prie tokios nuomonės.

Tiesiog po Jegorovo sudorojimo istorijos man matyti Laurušą yra kančia, ir sunku tada lošti tokiame turnyre. Jegorovas mamos nežudė, jis slaugė mirštančią, Alzheimeriu sergančią ir realybės nebesuvokiančią mamą, o pasodintas į kalėjimą dviejų susitarusių draugužių parodymais, pats liudijo ant savęs, nes neliudijant, galėjo gauti ir iki gyvos galvos, toks matyt ir buvo planas, pirminis valstybės paskirtas advokatas, pamatęs, su kokia baisia mašina einama prieš jį, patarė nurodyti nužudymo motyvaciją, nes nurodžius motyvą, neįmanoma gauti iki gyvos, tik iki 20 metų, jau pirminiame etape susitarusi chebryte pralošė, o vėliau sekė nokdaunai po nokdauno. Tiesa, apeliacinė instanciją vel padidino bausmę, bet galgi advokatas dar kartą apskųs į LAT. Nes padidinta baumė vėl pasirėmusi susitarusių melagių liudytojų parodymais ir kliedinčios slaugės fantazijomis.

Turnyro atmosfera labai svarbus aspektas. Džiugu, kad aukšto meistriškumo žaidėjai lankosi regionų varžybose. Bet jie galėtų pasižymėti ir aukštomis moralinėmis savybėmis, nes sportininkas jomis pasižymėti privalo.

https://chess-results.com/tnr460450.aspx?lan=1&art=1&rd=9&turdet=YES&flag=30

irina-rozova-79739479
Nuotr. Seimo narė Irina Rozova
Iš esmės VSD Seimo narę Rozovą apkaltino tuo, jog turėdama antgamtinių galių, ir mokėdama spėti ateitį – taigi, 2011 metais gerdama kavą su Klaipėdoje reziduojančiu diplomatu ji jau žinojo, jog po metų jis bus išaiškintas šnipu ir išsiųstas iš šalies – šių savo telepatinių gebėjimų pagalba gautų įžvalgų neperkėlė į anketą, skirtą darbui su valstybės paslaptimis.

Be to, VSD mano, jog grafa “ar turite asmeninių ryšių su trečiųjų šalių piliečiais”, reiškia, jog asmeninis gyvenimas apima ir kavos gėrimą viešoje vietoje, darbo metu, pagrindinėje miesto gatvėje aptarinėjant rusų diasporos teisių klausimus. VSD yra tokia įstaiga, kurioje trūksta tiek filologinių, tiek teisinių žinių: nes žodis “asmeninis” yra labai aiškiai apibrėžtas Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, be to, teisėje tas žodis traktuojamas kaip “privatus”, ir jis apima gyvenimą su kažkuo, susitikinėjimą namie, slaptos vietose, ne darbo metu. Todėl Seimo narė Rozova ir atsakė, jog neturi intymių ir asmeninių santykių su jokiu trečiųjų šalių piliečiu. Nes kavos gėrimas viešoje vietoje miesto centre darbo metu, kalbant apie darbo reikalus, neapima sąvokos “asmeninis gyvenimas”, veikiau tai yra vieša, tarnybinė veikla.

Dabar pakalbėkime apie VSD nusižengimus.

Seimo narė I. Rozova be sankcijos buvo sekama nuo 2011 metų. Tais metais VSD vadovavo buvęs komjaunuolis Grina, kurį puolė rusai, nes po komjaunimo karjeros jis tapo uoliu patriotu, o uolius patriotus visada puola rusai. Taigi, Grina velniai žino kokiu pagrindu ėmė sekti Rozovą.

Darius Jauniškis, atėjęs į Grinos vietą 2015 metais, iš viso nepasidomėjo sankcija, ar ji yra, ar jos nėra, ir ruošdamas atsisakymą suteikti leidimą dirbti su slapta medžiaga Seimo narei Rozovai, pasinaudojo savo pirmtako pysulkomis – iš viso neanalizuodamas, ar Grina turėjo leidimą sekti Rozovą, ar ne. Taigi, gerbiamieji, sekimas be sankcijos arba kreivu pagrindu yra pripažintins neteisėtu, taigi tokio sekimo pagrindu gauti duomenys nėra duomenys, o snarglys ant nosinės.

Darius Jauniškis ypatingai neperneša teisės ir teisingumo, jis štai visokius tokius interneto blogus JAV dienraščiui yra išvadinęs nacionaline grėsme ir “rūko aplinka”. Tokio nekompetetingo teisiškai VSD vadovo Lietuva nėra mačiusi. Todėl jam nieko tokio suraityti tokį atsakymą, kur visiškai neaišku, kokiu pagrindu Darius Jauniškis Seimo narę Rozovą pripažįsta (su pysulka!!) NELOJALIA VALSTYBEI, ir atsisako duoti leidimą dirbti su slapta medžiaga, tokiu būdu nors ir pavėluotai, bet sukeldamas skandalą, kad esą Rozovai iš viso reikia atimti mandatą – nes Darius Jauniškis TAIP MANO.

Kiekvieną dieną rėkiama, kokia tobula Lietuvos santvarka, ir čia ne Stalino trojkų laikai. Taip, tobula santvarka, kurioje jokių teisės mokslų nebaigęs VSD vadas, metų metais buvęs įslaptintas ir absoliučiai neprivalantis pasakoti, ką ir kur jis veikė ir kiek galimai žmonių nužudė ir netgi ne Lietuvos teritorijoje, kovodamas dėl “žmonijos laisvės” visur kitur, bet ne Lietuvoje – gali pasiimti kompiuterį, parašyti absoliučią nesąmonę, ir padėjęs parašą, vaidinti, jog čia taip ir yra – nepridėjęs jokios sankcijos (data, teismas, išdavęs leidimą, kada įvykdyti sankcijų pratęsimai – nes sekimas prasidėjo 2011 metais, o kavos epizodas Klaipėdos miesto centre įvyko tais pačiais, ar kitais metais (sunki suvokti iš labai ne konkrečios pysulkos turinio) . Koks teismas pastoviai pratęsinėjo sankciją kas pusę metų, kokia baudžiamoji byla buvo užvesta. Kodėl per Seimo rinkimus Darius Jauniškis tylėjo ir neatskleidė visuomenei, kad Rozovos atžvilgiu yra baudžiamoji byla, ir t.t.)

Beje, aš senokai įtariu mūsų VSD vadą, kad jis ir anais laikais galėjęs būti nuo sovietų infiltruotas į ATAS tarnybą- tarnybą, kuri kovojo prieš KGB. Nes elgėsi provokaciškai – sausio 13 1991 metų klausė, gal kas nori pirkti ginklų, ir dėl to turėjo rašyti pasiaiškinimą. Kai buvo pasikėsinimas į Sakalauską, jis išbėgo į lauką ir iššaudė visą apkabą, nors tuo metu prašyta taupyti šaudmenis. Po tarnybos kariuomenėje ieškojo, kur čia užsirašyti, pirma nuėjo į KAD, po to nuėjo į ATAS.

Šitos pysulkos paviešinimas yra KGB pasveikinimas Lietuvai Baltijos kelio 30 mečio proga. Sveikiname Lietuva!!O dabar susimuškite dėl VSD pysulkos, paviešintos Viktoro Pranckiečio, kurį iš posto verčia Ramūnas Karbauskis. Ir nebesvarbu, kad Ramūniukas prisipirko sklypų Kauno marių pakrantėje, visiškai nesvarbu, kad Gitanas Nausėda vetavo Miškų įstatymo pataisas, ir visiškai dzin, kad toks Neverovičius irgi yra infiltrantas į Nausėdos aplinką, ir jau pirmą mėnesį dirbdamas, skundžia savo patroną – ir viešai pasakoja, kad patronas vetavo pataisas, nes galimai jam liepė Švedijos ambasada.

Visa šita politinė košė ir smarvė visais laikais būdavo užglaistoma storu glaisto sluoksniu, kuris turi universalų pavadinimą “RUSAI PUOLA”.
Su gimtadieniu, Lietuva, su 30 metų jubiliejumi, kai susikibome visi su latviais ir estais vardan tos Baltijos.

Tik nepamiršk, broli lietuvi, jos Baltijos kelyje stovėjai ir su Rozova, ir su Tomaševskiu – kurie šiuo metu tave ypatingai puola, vien dėl to, jog po Nepriklausomybės įteisinimo, jie staiga tapo etnine mažuma.

Bet etninė mažuma nėra politinė mažuma.

Manytina, Rozova dar pakovos, ir įrodys, jog kavą gerti su diplomatais viešoje vietoje darbo metu galima ir būtina, siekiant palaikyti glaudžius rusų diasporos ir juos palaikančios atstovybės santykius. Priešingu atveju, Lietuva gali būti apkaltinta, jog engia savo tautines mažumas, beje, tas yra akivaizdu, bet šis atvejis dar labiau tai išryškina.


Atidžiai pasižiūrėjau šį vaizdo įrašą, kur Giedrius Drukteinis ganėtinai skeptiškai aiškina apie pirmiausia jį buvusias užplūdusias mintis apie gyvenimo prasmę ir netgi apie galimai sutiktą Jėzų, kuris prabilo į jį senovine lenkų kalba, pacituodamas sakinį iš pirmojo žinomo lenkų rašytinio šaltinio.

Šiais pasidalijimais Giedrius parodė, jog jis nėra lėkštas etiketo žinovas. Senovines kalbas žino labai siauras ratas žmonių. Tai yra diplomatinis korpusas, bei kai kurie specialiųjų užduočių kariai. Na, ir filologai – klasikinių kalbų žinovai. Senosios kalbos yra mokomos, kad labiau galima būtų suvokti tautos, kurią “norima apginti” charakterį, kad mokėti “įeiti į jos nacionalinį nervą”.

Senovinės kalbos yra būtinos kai kuriose labai slaptose tarnybose. Ką gi, Giedrius būdamas ką tik grįžęs į gyvųjų tarpą išsidavė, jog jis nėra nei lėkštas, nei kvailas, kokį vaidina visus šiuo metus, kalbėdamas vien siauromis ir ganėtinai, kvailomis temomis.

Tada matyt buvo išvadintas “psichu”, ir jam pagrasinta “nebeskirti eterio laiko, jeigu kalbės tas nesąmones”.

Apie Dievą jau bijo kalbėti, bei apie gyvenimo prasmę. Šioje laidoje jis vėl skiedžia apie savo tariamą gyvenimo esmę – tai šlykštus, nesveikas ėdėlas, kuris jam buvo toks skanus, kad jis tapo mėšlaininės akcininku.

Ir kaip jis 1992 metais užėjo Amerikoje į prabangių drabužių krautuvę, ir suvokė, jog jo gyvenimo esmė – uždirbti tiek, kasd galėtų nusipirkti tokius drabužius.

Ir tokias nesąmones kalba žmogus po 2 klinikinių mirčių. Nelabai tikiu, jog tai nėra parašytas tekstas, ką jis turi kalbėti.

Vietoj to, kad pareklamuotų sveiką gyvenseną (tiesa, šiuo metu kaip tik verdu kvietinę košę, kurią labai mėgstu ir valgau nuo vaikystės), bet jis sveiką maistą išvadina šlykščiu, ir klausia, kodėl žmonija nesugalvojo, kaip jį pagardinti.

Tuo pačiu metu matome jo FB paskyroje švaistymąsi žodeliais “praščiokai”, ir “virėja”, – nors dabar gi jis valgo tą sveiką grynai prastuomenės maistą, ir jeigu spręstume pagal jo gyvenseną, jis pats šiuo metu yra prastuomenė – nes ir ėsdavo juk tam, kad būtų storas, nesveikas ir prisiderintų prie chebros.

Juk sveikas protas turėjo kuždėti, jog Mc Donalds nėra sveika, ir atvežta čia, kad nuvaryti į kapus šiaip jau iš po sovietmečio atseit “bado” išlikusią ganėtinai sveiką tautą.

Vesdamas beprasmiškų pokalbių laidas, ir ėsdamas mėšlaininėse, jis pats save tiek nuvarė, jog per 49 metus nugyveno visą gyvenimą (per pusę skirto gyvenimui laiko) ir pridavė galus mašinoje prie Seimo – tokia simbolinė mirtis. Iš mirties per prievartą ištrauktas, vėl ėmė kalbėti tas pačias nesąmones, kad gyvenimo prasmė yra blizgučiai, gerai prisiryti, apsirengti kažkokiu kostiumu iš Amerikos “labelo” parduotuvės.

Pažymėtina, jog šitas nesąmones mums importavo Vakarai po 1989 metų, kad greičiau suskaldytų visuomenę. Niekur nėra tokios nelygybės, ir tokio proto krušimo, jog jeigu tu nedėvi “Dolce Gabana” tu atseit ne žmogus.

Vokietijoje milijonieriai vaikšto purvinais batais, dėvi džinsus – ir vairuoja senučiukus VW.

Olandijoje gėlininkai, kurie vartosi milijonuose, atvažiuoja į automobilių salonus taip prastai apsirengę, kad blondinės sekretaršos jų net neaptarnauja. Tada jie savo mėšlinais batais ir nudrengtais džinsais pėdina į kitoje gatvės pusėje esančius salonus, perka mašiną už 0,5milijono, sėda ten mėšlinais batais (nes elementariai, nėra kada persimauti, reikia vėl bėgti į plantaciją) – pamojuoja blondėms, ir sako “būtum mandagesnė, pas tave būčiau pirkęs naują mašiną”, ir lekia į savo gėlininkystės ūkius.

Niekur pasaulyje nėra tokių Drukteinių, kurie skraidytų į Afrikas ir kurstytų išsižadėti savo tėvų, kodėl mokėsi Maskvoje, ir mėgo tarybinę santvarką (pasufleruosiu Giedriui todėl, kad tuo metu, kai Amerikoje juodaodžiai neturėjo teisės tose pačiose sėdynėse sėdėti autobusuose, ir neturėjo balso teisės, TSRS jie galėjo studijuoti, dirbti, vesti, ir gyventi. Aišku, tai labai baisu, juk pagal Giedrių, visuomenė turi būti padalinta į keletą kastų.)

Dabar Drukteinis gyvena baimėje – bet ne baimėje, kad gaus didesnį infarktą ar insultą (liga po vieną niekada nevaikšto), bet kad “neturės tiek pajamų rytoj”.

Kažkas pabudusį iš komos, ir ganėtinai dvasingai nusiteikusį Giedrių ėmė ir įbaugino “jeigu kalbėsi tas nesąmones apie Jėzų – neduosim tau eterio, o be babkių tu niekas”.

Jeigu Giedrius nori gyventi dar 49 metus, jis turi spjauti į savo televizinę chebrą, pasibarstyti galvą pelenais, toliau valgyti kruopas, nukeliauti arba į Indiją, arba į Medžiugorę, melstis, atgailauti, kad šitiek metų gyveno beprasmį gyvenimą, kad siutino visuomenę, kurioje beveik milijonas išvyko, o kitas milijonas prie konteinerių pastatyti – ir tada Likimas nesmogs dar kartą, nes, elementariai, Gamta nemyli parazitų, ir juos būna kad sunaikina, kad ir kokia moderni būtų medicinos įranga.

Kluonoch 2-1
Dažnai būna žmonės įsižeidžia, kaip tame multike “mane suskaičiavo”, nors sportas yra vieša, o ne privati veikla.
Tačiau kluono čempionatai vyksta privačiose erdvėse, todėl šį kartą per daug neaprašinėsiu, ir be atsiklausimo iš savininko net apie kluoną nieko nepasakosiu, nors jo atgavimo iš “kolchoznykų- trihektarininkų” istorija yra įspūdinga.
Kaip ne pirmą jau kartą turnyrą rugpjūčio 18 dieną kurį juokais vadinu “Kluono čempionatu – 2”, nes antrą kartą vyko prie kluono, praeitą kartą grynai kluone, o šiandien pakluonėje – laimėjo Laimutis Kasparavičius su 7,5 taško.
Antrąją vietą užėmė Kristina Sulikienė su 6 taškais. Tokią aukštą vietą lėmė pirmavimas didelę dalį turnyro, laimėjimas prieš L. Kasparavičių, lygiosios su Vytautu Teleiša, laimėjimas prieš Tamulaitį, ir kitos įspūdingos pergalės, bei 4 kovinės lygiosios.
Pralaimėjimas buvo vienas – tai 4 vietą užėmusiam Kalvaičiui, kuris buvo puikios sportinės formos, nes neseniai dalyvavo Suvalkuose vykusiame klasikinių šachmatų turnyre, o jį ir iš jo vyko dviračiu, todėl žaidėjo forma buvo tiesiog puiki, ir žaidė jis tiksliai, ir triuškinančiai.
Labai gerai žaidė ir turnyro šeimininkas Stasys, kuriam K. Sulikienė lygiąsias pasiūlė dėl šachmatinės kultūros – nes visą partiją turėjęs daugelio pėstininkų persvarą, gale partijos teturėjo 1,5 minutės, todėl jam galėjo baigtis laikas. Kiti šachmatininkai gal ir stebėjosi tokia baigtimi, šnabždėjosi “bet juk labai mažai laiko”, atsakė sportininkė “būtent. Ir noriu kitus pamokyti sportinės kultūros. Nepurtykite laiko, jeigu varžovas įrodė, jog labai gerai žaidžia. Siūlykite lygiąsias.”
Tas pats variantas buvo su Teleiša. Vos nenugalėjęs šachmatininkės, vėliau įkliuvo į pinkles, ir gale partijos buvo be 2 pėstininkų, tik su bokštais ir karaliais. Sportininkė pasiūlė lygiąsias. Nes begalvodama, kaip išsukti situaciją, išnaudojo labai daug laiko, ir teturėjo 2,5 minutės. Varžovas laiko “nepurtė”, nors ir galėjo. Pasirinko sporto kultūrą. Tas žavi, kad senojo kirpimo šachmatininkai dar žino, kaip mandagiai žaisti, ir baigti partijas.

Dalyvavo net 4 žaidėjai virš 80 metų. Tai, jog sudaryta jų atskira grupelė, juos skatina atvykti. Seniausias žaidėjas – 94 metų, kuris nors surinko vos 0,5 taško, sutikęs lygiosiomis su kitu draugu senjoru, nenusiminė, ir sakė: “Ne mūsų tai turnyras. Kitame tai duosime visiems garo”. Stebina ir džiugina toks vidutinio (nesakysiu juk vyresnio, kai žmogus atrodo jaunas) amžiaus žmonių entuziazmas. Kitiems tik pasimokyti. 94 metų žaidėjas paliudijo, jog “visi visi aplinkui jau išmirė, o aš gyvas”. O atrodo jis beveik 20 metų jaunesnis, nes, kaip matyti, džiaugiasi gyvenimu, myli jį ir nesiruošia taip lengvai dar pasiduoti.

ilkaviškio Šachmatų Formulė – 2019.

Vilkaviškis, rugpjūčio 18 dienos rezultatai.

Vieta

Žaidėjas

Dienos rezultatas

VŠF reitingo taškai

1

Kasparavičius Laimutis, Šakiai

7,5

10 + prizas

2

Sulikienė Kristina, Rokai

6

9 + prizas

3

Sidaravičius Leonas 60, Kazlų Rūda

6

8 + prizas

4

Kalvaitis Gintautas, Vilkaviškis

6

7

5

Teleiša Vytautas 80, Marijampolė

5,5

6 + prizas

6

Ignatavičius Martynas , Vilkaviškis

5,5

5

7

Kasparavičius Viktoras 60, Šakiai

5,5

4 + prizas

8

Kružinauskas Stasys 60, Vilkaviškis

5

3

9

Bikauskas Arnas, Alvitas

5

2

10

Smolenskas Dainius, Marijampolė

5

1

11

Janulaitis Gintautas, Vilkaviškis

5

12

Liubinas Vidmantas 70, Alvitas

5

+ prizas

13

Wolyniec Edmundas, Punskas

5

14

Žemaitis Raimondas 70, Kazlų Rūda

4,5

+ prizas

15

Daugirda Kazys 70, Marijampolė

4

16

Navasaitis Mykolas 70, Kazlų Rūda

3,5

17

Grinius Vytautas 80, Vilkaviškis

3

18

Lukoševičius Ervydas 70, Marijampolė

2

19

Bačianskas Reinoldas 80, Kaunas

0,5

20

Tarulis Bronislavas 80, Kaunas

0,5


Iš Vokietijos vizito pas Merkel matome, jog Gitanas Nausėda galutinai pavirto Dalia Grybauskaite, taigi, kai į antrą turą buvo išėjusi Šimonytė, ir priešiška rusiška žiniasklaida rašė, jog “Dalia Grybauskaitė laimėjo 3 kartą”, tenka pritarti rusams.

Tik šį kartą jau Dalia Grybauskaitė laimėjo Gitano Nausėdos vaidmenyje.
Šiek tiek paaiškinsiu, kas vyksta su išrinktais Seimo nariais ar Prezidentais.

VSD ir AOTD pas juos apsilanko, ir padeda ant stalo “labai rimtą medžiagą”.
Ten “su įrodymais” pateikiama Rusijos planas okupuoti Lietuvą.
Aišku, šį planą rengė NATO fantastai iš propagandos skyriaus.

NATO fantastai žino mūsų nacionalinį charakterį, “nervą”, ir moka pataikyti į skaudžiausią vietą.

Neseniai Gitanas Nausėda pareiškė, jog jis “neturintis moralinės teisės bendrauti su Putinu”, o vakar Vokietijoje pareiškė, jog Rusijai sankcijos turi būti pratęstos, Vokietijos armija Lietuvoje gali likti, na o dėl Putino jau nesikartosime – autonominė, niekada faktiškai in corpore Ukrainai nepriklausiusi Krymo Respublika, kurios autonominis statusas ir teisė atsijungti nuo Ukrainos ir jungtis į kokius nori valstybinius darinius buvo garantuota ikiMaidaninėje šalies Konstitucijoje – turi, atseit, kažkokiu būdu būti pakeista. Prieš žmonių, ten gyvenančių, valią, taip išeina. Taip išeina, nykštukinė Lietuva, dar 1918 metais pasinaudojusi niekur tuo metu įstatymuose nebuvusia “Tautų apsisprendimo prigimtine teise” (ji buvo įtvirtinta tik 1949 metais tarptautinėse konvencijose) – nepripažįsta šios teisės Krymo tautai, jos kaip atskira tauta, turinčia apsisprendimo teisę – o būtent, gyventi TAIKOJE (koks skirtumas, kas ramų miegą saugo – NATO ar Rusijos lėktuvai: Krymo žmonės turi teisę vystyti turizmo verslą, eiti į darbą, mylėti, tuoktis, o ne gyventi bombų apsupty, kaip jau 5 metus gyvena Donbaso, Luhansko žmonės…)

Baltarusijos AE – dar vienas suklupimo akmuo Nausėdai, kuris visiškai apspigintas to slapto “RUsijos okupacijos plano”, patikėjo kliedesiais, jog pigi elektra sužlugdys Lietuvą ir “pajungs į Rusijos įtakos sferą”. Ir kaip nustebo naujasis ir jau Grybauskaitės klonu bevirstantis Prezidentas, jog latviai spjovė į NATO “pysulką” apie kažkokią ten okupaciją, ir pirks pigią Baltarusių elektrą – taigi, latviai kels ekonomiką (nes pigia elektra galima netgi apsišildyti namus, ką jau kalbėti apie fabrikus, troleibusus, cechus, fermas…).

Jeigu Lietuvoje bus tęsiama sankcijų politika – o senokai jau užsienio laisva ir ne visai laisva spauda tiesiog rėkia, kad Lietuvos ekonomika miršta nuo tų sankcijų – Lietuvoje nebeliks dar vieno milijono žmonių. Gal net ir likusių dviejų, galės likti tie 2000 “partizanų respublikos” “patriotų”, tik”, įdomu, ką jie valgys ir gers ištuštėjusioje Lietuvoje su…Dalios Grybauskaitės klonu. Taip išeina, trečioje jos prezidentinėja kadencijoje.

Priminsiu, jog 1926 valstybės perversmas buvo įvykdyta analogiškai: Lietuvos kariuomenės vadui buvo parodyta “pysulka”, jog Tarybų Sąjunga tuoj tuoj okupuos Lietuvą, ir buvo vidury nakties išvesta kariuomenė į gatves, o ką tik išrinktas šalies Prezidentas Grinius – nuverstas, į jo vietą antikonstituciškai pasodintas Antanas Smetona, kurio įkonstitucinimas įvyko gerokai prieš SSRS įžengimą į Lietuvą: nebuvo šaukiamas net Parlamentas metų metais, negaliojo žmogaus teisės.
Ką Gitanas Nausėda seniai pasakė apie Antaną Smetoną?
Kad jis “geras vaikinas”, nieko tokio, maždaug, jeigu jis įvedė autokratinį režimą, prikūrė konclagerių, ir t.t.
Paties prezidento tėvas, vertėtų jam priminti, kalėjo vergu – tarnu turtingos vokietės ūkyje, ir iš ten bėgdamas pateko į nacių konclagerį, iš kur stebuklo dėka išėjo gyvas, bet kaip skeletas. Labai trumpa jau Nausėdos atmintis.
O gal jau Grybauskaitės tamsus šešėlis praslinko atgal į Rūmus ir užėmė “sostą”.
Gal iš viso ji rytais atvažiuoja “į darbą” – kabinetą Daukanto dvare, ir toliau vadovauja valstybei? Kas žino.

Kad NATO visus – tuo pačiu ir savo aukštuosius karininkus – baugina “Rusijos grėsme”, ir nuo ryto iki vakaro aukšti žvalgybos pareigūnai turi kartoti mantrą “nieko gero nėra iš Rusijos, Rusija turi kristi, Rusiją reikia sunaikinti” – jau yra žinoma.

Klausimas – ar Nausėda nesuvokia, jog už Atlanto ar Briusely ta Lietuva jiems yra toli, o mes juk gyvename čia?

Kur maisto kainos viršija Paryžiaus kainas, o kas trečias šalies gyventojas gyvena jeigu ne prie konteinerio, tai be penkių minučių – ir tai skelbia ne priešiška užsienio spauda, o mūsų šalies Statistikos departamentas.

Jeigu žmonės jau miršta nuo gripo, ar seniai išnykusių ligų – apie kokią okupaciją kliedi fantastai iš ideologinio skyriaus? Juk tuoj nebebus ką okupuoti.


Video. Lentelių mūšiai garantuoja, jog visi komunistai, bei sovietų kolaborantų vaikeliai, sėdintys demokratinės Lietuvos tarnyboje, nebus judinami dar ateinančius 30 metų – juk mes turime lenteles, ir diskusijas, kkie geri buvo naciai – tačiau ambasadų kėdes ir visą URM atidavėme ne kam kitam, o komunistams ir komunistų kolaborantų vaikeliams.
Štai viskas kada nors ir išaiškėja – niekaip nebuvo įmanoma suprasti, kodėl lavonus telefonais atpažįstantis diplomatas VIktoras Dagilis toks neliečiamas.
Priminsiu, jog 2014 03 12 šis konkretus asmuo Italijoje telefonu Italijos policijai pasakė, jog rastas tinkluose įsipainiojęs žmogus yra lietuvis Romualdas Apanavičius.

Štai taip ir gaunasi – kol kovotojai už lenteles kaunasi mitinguose, ir vaidina didelius patriotus, tuo pačiu metu tarnybose, ypač URM, sėdi užkietėję komunistai arba labiausiai lojalių sovietų kolaborantų vaikeliai – koks, pvz. yra Viktoras Dagilis

Jau 16-oji lietuvių divizija faktičeski “više nekuda”. Tai buvo kolaboravimo viršūnė, tai žmonės, kovęsi su naciais. Elitas. Mums atnešė Rytų saulę. Jų vaikai anūkai ir proanūkiai iki gyvos galvos sėdės nepriklausomos, demokratinės, laisvos Lietuvos tarnyboje kaip bebūtų keistą už…uolią tarmystę..taip taip, sovietams.

“Vėliau buvo tarnyba sovietinėje armijoje, ten Jonas įgijo vairuotojo teises. Tarnavo Vilniuje, 16-ojoje lietuviškoje divizijoje. „Paėmė rudenį, prieš spalio šventes. Pradėjo mus rikiuotėje vaikyti, ruošti šventiniam paradui. Buvau kuprotas, rankos nutįsusios, jokio žingsnio kariško neturėjau. Pamatė divizijos vado pavaduotojas pulkininkas Lunia ir liepė tokius kaip aš „klaustukus“ iš rikiuotės pašalinti. Kadangi buvau mechanizatorius, nukreipė į divizijos automokyklą“, – pasakojo J. Dagilis. Tarnybą Jonas baigė būdamas štabo vairuotoju.”
Nesvarbu, jog po karo 16-oji divizija juk su jokiais naciais nekariavo, o 1956 metais buvo iš viso išformuota, bet net ir interviu prieš mirtį Jonas Dagilis, diplomato, atpažįstančio lavonus telefonu, tėvas, pasididžiuodamas sako “tarnavau 16-oje divizijoje”. Galėjo tiesiog pasakyti “tarnavau armijoje”. Beje, į Vilnių lietuviai buvo siunčiami tarnauti tik ypatingais atvejais – jeigu turėdavo KGB “pripyską”. Normaliai lietuviai Lietuvoje netarnaudavo. Aišku, čia turbūt buvo tas išskirtinis atvejis, kai žmogus neturėjo “pripyskos”.

“Pagal žydų kiekį tai buvo ir pati žydiškiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje. Žydai sudarė 13 % (136) karininkų ir 34,2 % kareivių koviniuose daliniuose.

Pradžioje divizijoje darbo ir įsakymų kalba buvo lietuvių kalba. Tačiau daugiau kaip trečdalis divizijos kovotojų lietuvių kalbos nemokėjo – divizijai priskirti patyrę frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai. Be to, bijota, kad fronte divizijos karius dėl nepažįstamos kalbos galėjo palaikyti priešais ir apšaudyti. Todėl netrukus divizijos kalba tapo rusų kalba.”

https://lt.wikipedia.org/wiki/16-oji_lietuviškoji_divizija

Ir žinote, kodėl tie lentelių mitinguotojai niekada neis prie URM ir niekada nevers nei užkietėjusio komunisto LIno Linkevičiaus, nei jo pavaduotojo dar didesnė komunisto Germano – nei šito pačio Viktoro Dagilio: nes jų pačų tėvai arba jie patys buvo uolūs tarybiniai kolaborantai.

Garsiausiai rėkiančio tautininko tėvas tikrai buvo partizanas (mitingo pradžioje jis stovi ant scenos ir gieda himną). Tačiau sovietams šturmavus mišką ir visus kitus sušaudžius, šitojo tėvas buvo paliktas gyvas, na o toliau pasakoti nereikia – ne tik buvo paliktas gyvas, bet jo sūnus – garsiausiai rėkiantis visuose mitinguose – studijavo Rusijoje, na o “laisvės laikais” dirbo Seimo nario, būtinai tautininko, padėjėju.

Šitiems visiems vatnykams nieko tokio perkreipta kepurė. Tada jie – tarybų socialistinio rojaus kūrėjų vaikai, dabar – jie neša mums laisvę ir demokatiję.

Panašiai kaip Magnolija. NKVD karininko, infiltruoto į partizanus , duktė. Didžiulė patriotė.
Su tuo ir noriu pasveikinti visus “lentelių mūšių” dalyvius, ypač landsbergine retorika pračiulbusį Seimo narį Mindaugą Puidoką, kuris, tarsi kokia Juknevičienė, iki 4
kartos pirmiausia išvardijo savo garbingus protėvius tremtinius, visi buvo arba ištremti, arba ryšininkai, arba partizanai. Tik iš kur tada jis toks atsirado – nes elementariai, jeigu jie nebuvo KGB agentais, jie turėjo būti nurepresuoti – tai likau nesupratusi.

Pavyzdžiui, mano geneologija labai jau panaši – bet mano šeimą persekioja raudonieji išgamos iki šios dienos. O MIndaugas Puidokas šilčiausiai sau ėdi Seime, dargi pasidinęs reitingus landsbergine mada – “išjojęs” ant reitingų arklio ant vienos parduotos į Naująją Zelandiją mergaitės kupros.

Apie VYtauto Lansdsbergio buvusį kolegą iš konservatorijos Marksizmo – lenininzo katedros, dabar jaugi baisų tautinių idėjų išpažinėją (visi tie komunizmo dėstytojai po to tapo “laisvės šaukliais”…) Arvydą JUozaitį iš viso patyliu, nes , be to, net nėra ką pasakyti. Žmogus šaukėsi Amerikos KOnstitucijos – taip, kaip kadaise studentams grasino matyt Sibirais, visais velniais ir mosikavo grūmodamas SSRS konstitucija. Laikai keičiasi, tik veikėjai ir jų vaikai – tie patys…

O dar jeigu su elitiniu komunistu Algirdu Butkevičiumi sieja ilgametė draugystė…Tai ką jau čia. Net prisidirbus vaikeliui Italijoje, ir URM parsiuntus jį iš tarnybos į Lietuvą – staigiai atsirado kitos šiltos vietos kitose ambasadose….
“Su Algirdu Butkevičiumi buvome įsidarbinę atliekų surinkimo punkte popieriaus presuotojais. Ir po kelis rublius uždirbi, ir grįžti su pilnu sakvojažu visokių knygų“, – apie tai, kokiais keliais spaudiniai keliavo į namus, pasakojo šeimininkas.”

Atsisveikinant su Jonu Dagiliu: netekome dar vieno šviesuolio

Dar Jonas Dagilis pristatomas kaip kraštotyrininkas. Galėjo juk persikirsti keliai su mūsų tėvu, kuris irgi buvo kraštotyrininkas, o dabar garsus etnologijos profesorius. Tik mūsų tėvas sovietams netarnavo ir su jais nekolaboravo, toks ir skirtumas. Visada raudonąsias išperas atskirsite pagal jų kėdžių šiltumą ir veido storumą, dalis jų jau ėmė mirti ankstyvomis mirtimis, nes daugelį metų ryja biudžeto pinigus, o naudos iš jų – jokios.
Raudonoji Magnolija prieš baigdama tarnybą sukaišiojo į diplomatines kėdes jai labiausiai nusipelnusius asmenis: kurie geriausiai laižė vieną vietą.
Kam ir kaip ką atlaižęs Romualdą Apanavičių, gyvą, bet dingusį asmenį pavertęs mirusiu, lieka neaišku, tik viena aišku – jog Lietuvoje klesti geneologiniai medžiai, pagal kuriuos, o ne pagal gabumus ar išsilavinimus, ir yra padalijamos diplomatinės ir politinės tarnybos. Tas pats klesti ir kariuomenėje.