Alytaus gaisras – lokalinis, tačiau užterštas pienas – valstybinis klausimas?

Posted: October 26, 2019 in Uncategorized


Valdžia niekaip negali apsispręsti, kokio lygio yra Alytaus ekologinė katastrofa, nors tereikėjo domėtis Prancūzijos LUBRIZOL įvykiais, ir valkdžia į priekį būtų žinojusi, jog šimtus tonų pieno bus reikalinga išmesti.
Ir ką gi – centrinė valdžia, atsižengojusi nuo Alytaus gaisro, šiandien ėmė davinėti valdingus nurodymus Alytaus karšto ūkininkams, ne tik nepriduoti pieno, bet ir NEŠIENAUTI UŽTERŠTOS ŽOLĖS.
O ūkininkai atsakė, kad kadangi gaisras lokalinis, esą, čia jų alytiškių problema, ir centrinė valdžia nesikišo ir nesikiš, taigi, ir šieno nemokamai valdžia neatveš, todėl ūkininkai šienavo ir šienaus pievas, kol dar yra žolės.

Štai tau boba devynerios.

Taigi, kol centrinė valdžia sprendžia, jog lokalinis gaisras yra tik Alytaus problema, kurį gesino privatūs asmenys -nes Meras ne gaisrininkas, jis veikė grynai kaip alytiškis – savanoris gaisrininkas – brigadininkas, nes ne jo kompetencija yra tampyti žarnas, ir vadovauti brigadoms – taigi, kol gaisras buvo gesinamas PRIVAČIAI, valstybė skraidė į Japonijas, vertė Seimo pirmininką, ir kėlė gyventojų pajamų mokestį.

Aišku, Alytaus meras prisiėmė bepritišką atsakomybę už valstybę, nes jis yra vietinis meras – bet jis nėra prezidentas, ministras. Faktiškai, jo atliekami veiksmai apima daug ką – tai valstybinis mąstymas. Bet realiai žiūrint, į jo pareigas tas neįėjo, vadinasi, VRM gavo beprotiškai pasiaukojusį karį – pareigūną – savanorį, ir jo netgi neįvertino, tik visaip trukdė jam dirbti, šmeižė, kliedėjo apie jį ir tebekliedi.

Jokiam merui neprivaloma apsirengus gaisrininko uniforma (beje, tokio dydžio kelnių nebuvo, todė meras nesaugiai ėjo su džinsais į gaisravietę, dėl ko greičiauiai gavo beprotišką dozę kancerogenų.) eiti į gaisro vietą, gesinti savo rankomis gaisrą, metis darbą, 10 dienų gyventi gaisravietėje. Tai nėra mero pareigos, ir seimūnai, kurie iki šiol šoka ant Lietuvos pelenų, galėtų tą įvertinti ir vusokti, jog žmonėms jie tapo šlykštūs ir prezidentas su prezidentiene, kurie bandė piarintis iš Japonijos, Alytaus gaisro metu žmonėms sukėlė tik pasišlykštėjimą, nes žmonės gėrėjosi suodinais gaisrininkais, pervargusiu ir jausmų nebelaikančiu Nerijumi Cesiuliu. Tokie politikai, kurie artimi tautai, žavi, o ne karalius vaizduojantys, Vilniaus draustinyje gyvenantys “PONAI”.

Dar valstybė bandė uždrausti gesinti gaisrą – ėmė domėtis, kas privačiai veža maistą, kas aukoja mineralinį vandenį. Esą, tik valstybė gali maitinti, gesinti gaisrus, koks čia per privatus susibūrimas.

Šitas visa situacijos beprotiškumas atsispinti būtent pieno ūkio klausime, nes pieno ūkis yra valstybinis, o ne lokalinis ūkio sektorius.

Bet kadangi valdžia visas dienas triūbijo, jog Alytaus gaisras yra tik alytiškių problema, tai Alytaus ūkininkai šiandien jau PASIUNTĖ VALSTYBĘ ant trijų raidžių.

Ką gi, gali būti, gersime užnuodytą pieną, nes ūkininkai gali atsisakyti vežti priduoti pieną, nes valstybė juk iki šios dienos nepaaiškino, jog gaisras valstybinis, vadinasi, už išpiltą į griovius pieną niekas nesiruošia kompensuoti.

Tokiu būdu Lietuvos genocidas bus įvykdytas žymiai greičiau, negu šitas šliaužiantis genocidas, kuris buvo vykdomas 30 metų. Išmirsime kaip blakės, kaip musės, ir niekas nebeprisimins – tik žemėj Lietuvos šiukšlių deginimo gamyklos, branduolinės atliekų aikštelės ir naujos padangų perdirbimo gamyklos žaliuos, tiksliau, mėlynuos ir juoduos.

Leave a Reply

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s