Archive for November, 2019

 

Nudurtojo gydytojo tėvas buvo Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentu tuo metu, kai NATO nelegalios žvalgybos slaptoji užnugario armija pradėjo Rytų Bloko perėmimą, ir verbaciją. Toks prezidentas žinojo arba turėjo žinoti, kas vyksta jo valdomoje valstybėje, ir kokias operacijas rengia aljanso partneriai, kurių bazių iki šiol pilna Vokietija, nors kai kurios jau užsidarinėja – todėl, elementariai, tuos amerikiečių karius reikia kažkur permesti, štai jie ir vežami Rytų link.

1989 metais Vilniaus 43-ioji vidurinė mokykla netikėtai gavo Rytų Vokietijos pasienio miestelio pasiūlymą priimti pas juos šeimose mokinius, o vėliau patiems nuvykti.

Tarp programos dalyvių buvo ir Romualdas Apanavičius, tuo metu 14 metų vaikas, kuris buvo apgyvendintas ne bet kur, o Vokietijos Demokratinės Respublikos pastoriaus šeimoje. Prisiminkime, jog Angelos Merkel tėvas irgi buvo VDR pastorius, tai buvo griežtai Stassi kontroliuojami asmenys.

Grįžęs iš kelionės, miglotai pasakojo, jog buvo pervežtas per sieną ir lankėsi VFR.

Po to kartas nuo karto pasakodavo, jog jis yra kariškis, bet slaptas.

Dar pasakojo keistas istorijas iš Suomijos, kur jį sekė dabartinė lovatiesių, ir imbierinių namelių pasakorė, kurią jis kaltino, kad ji iš viso yra vyras, transgeneris, KGB agentas.

Būdama vaikas, nelabai ką suprasdavau, bet kadangi brolis yra labai protingas, supratau, kad nieko jis nemeluoja, ypač įstrigo Suomijos dienraščio nuotrauka, kur brolis pirmoje eilėje kažkokioje salėje, o jį beveik apsikabinęs Suomijos tuometinis premjeras, supratau, kad brolis yra traktuojamas ypatingu žmogumi, su kuriuo kalbasi valstybių vadovai, nors studijų Suomijoje metu jam tebuvo 19 metų. Jis yra vunderkindas, 17 metų baigė mokyklą, ir 19 metų mokėsi jau 3 kurse, po Suomijos kelionės jo gyvenime prasidėjo juodi baisūs įvykiai, kurie buvo vainikuoti jo dingimu, ir galiausiai, “diplomatijos vadovo” Lino Linkevičiaus ir kitos ne mažiau įdomios kontoros – Lietuvos policijos departamento – jo gyvo įregistravimu mirusiu Viktorui Dagiliui jo lavoną atpažinus telefonu, kai 2014 03 12 radus neatpažintą lavoną be jokių identifikacijos daiktų, po pietų staiga stebuklingai tas kūnas buvo atpažintas, ir raštas į Lietuvą apie mirusius Lietuvos piliečius išsiųstas,- neva jis po mirties susitraukė iki 160 cm, užsiaugino tarsi Kedys juodus ilgus plaukus, pasidėjo mobiliaką, dar lietuviško paso viršelį, ir susisukęs į žvejybinius tinklus, mirė. Tokia pasaka gali patikėti nebent visišiai išprotėjęs žmogus, bet Lietuvos valdžia privertė šitas nesąmones atspausdinti Italijos dienraščiuose.

Šitais visais kliedesiais nepatikėjo tik Jungtinių Tautų Priverstinių dingimų komiteto teisėjas iš Egipto, kuris savo akimis susidūręs, ką išdarinėja Vakarai jo gimtojoje šalyje – kad ir ISIS įsikūrimas ant istorinio Sinajaus kalno, doras egiptietis suvokia, jog jokia netgi stipriausia visuomeninė, kad ir karinė agentūra, negali pati iš savęs šitaip būti finansuojama ir vadovaujama, apkaišiota FB ir planšetėmis kiekvienoje dykumoje, kur tik ji įsikuria, tam reikalingi beprotiški pinigai, o tokius pinigus turi tik Vakarų karinės agentūros.

VFR prezidento sūnaus nudūrimas – tai Al Queda modelis. Beje, Vokietijos slaptosios tarnybos, galimai užverbavę Romualdą Apanavičių – kaip sienos pažeidėją, grasindami atiduoti Stassi kuri jį būtų uždariusi ilgiems metams į kalėjimus – jau kūrė Al Queda, savižudžių batalionus, tuo principu buvo kuriamas Nepilnamečių batalionas būsimiems sausio kruviniems įvykiams, kuriuos planavo abi pusės, nes įtariama, Gorbačiovas irgi buvęs užverbuotas “Gladio” Italijoje 1979 metai – jam nurodant palaipsniui sugriauti Tarybų Sąjungą, jeigu reikės – ir vykdant kruviną scenarijų.

Kai Lietuva kaltina tik Gorbačiovą kruvinu sausio scenarijumi, ji nežiūri į Lietuvos pusę, kas buvo dirigentas ir pianistas, čia, ogi tas, kuris susikrovė pasakiškus turtus, ir kad dar nebūtų gana, įkūręs per anūko žmoną privačias ir valstybės dosniai remiamas mokyklas, į kurias vaikus leidžia kiekvienas, kas tik nori įsiteikti šiam Tatos Liudytojų Sektos klanui. Tai yra tiesioginio kyšininkavimo forma, kuri įvilkta į nekaltą vaiko mokymosi rūbą, todėl Seimas ir bando “užsukti kranelį”, tačiau gali nepavykti, nes privačių mokyklų yra žymiai daugiau.

Buvusio Vokietijos Federacinės ir Vokietijos Demokratinės Vokietijos prezidento sūnaus nudūrimas yra ženklas, jog negalima susikurti savo šeimos gerbūvio ant daugelio kitų šeimų lavonų ir dingusių asmenų.

Tai gali būti ir žinutė mūsų save pasiskelbusiam Prezidentui, kad jam gresia absoliučiai tas pats. Yra toks bumerango dėsnis, ir dar sako, lazda dukart metuose iššauna, o apie antrą lazdos galą irgi visi esame girdėję – jog jis trenkia, bet žymiai smarkiau….

P.S. Kaip įprasta tokio gilaus, ir neatsitiktinio terorizmo bylose, tam, kad nebūtų suvokiama, kas įvyko, ir su kuo susiję, žudikas jau nurašomas į psichikos ligonius, ir išvežtas būtent tokia kryptimi. Tačiau jau netgi knygos yra buvusių agentų išleistos, ir keletas disertacijų parašyta apie “Gladio”, apie jos veikimo būdus, ir kokias priemones naudoja, ir kaip komunikuoja, jeigu išsirenka būtent tokias neatsitiktines aukas, ir ką tuo nori pasakyti.

Priminsiu, jog Lietuva iki 2019 11 18 privalėjo atsakyti į JTO Priverstinių dingimų komitetą, kodėl suklastojo Romualdo Apanavičiaus mirtį, kokių priemonių imsis jo ieškoti, kur jis gali būti, kokias versijas kels Lietuva. Lietuva pasirinko būdą su komunistu, komjaunuoliu Linu Linkevičiumi – NIEKO NEATSAKYTI.

Įvykis su prezidento sūnaus nudūrimu gali reikšti, jog pagrobti asmenys laikomi tam tikrose bazėse būtent Vakarų Vokietijoje, o Linas Linkevičius, ar prezidentas Gitanas Nausėda juk yra labai ištikimi Aljanso tarnai, ir jie tokių paslapčių atskleisti negali, nesvarbu, kad dingęs asmuo – Lietuvos pilietis, o Lietuva juk gelbėja iš kalėjimų Rusijos, ir netgi Norvegijos piliečius, prisidengdama savo šnipų išgelbėjimu. Kai reikia loti ant Rusijos, net putos drimba, kai reikia bendradarbiauti – Lietuvos saugumo tarnybos parodo labai gražius ir ilgamečius ryšius su Rusijos FSB ir karine prokuratūra…

 

 

Štai po savaitės netyčia iš FB sužinau, jog Palestina atakavo Izraelį, paleido virš 200 raketų po to, kai per anti teroristinę operaciją nukautas džihadistų lyderis.

Jo pavaldiniai neliko skolingi ir pavarė raketų ataką į civilines Izraelio gyvenvietes(ne į karinius objektus, kaip darytu kariai, o į civilius, kaip daro teroristai) , namus, greitkelius.

Lietuvos labai objektyvi žiniasklaida nelabai ką teparašė. Svarbiau Venckienė ta, Venckienė aną, trečią ir ketvirtą.

Paaiškinu, kas nesuprato, kas ten įvyko persirenginejimo kambaryje. Ir kodėl narkopop karaliaus namus šturmuoja dėl… mokesčių (??), kodėl liepia griaut namą, ir kodėl jis prapliupo būtent tokiu konteinerio-padugnių žargonu, ir ne kitokiu.

Žvaiždutė priklauso narkomafijaI, o jie visi ten taip kalba. 

Ypač jie nekenčia rimtų bachurų iš jėgos sportų, nes anys jiems asocijuojasi su “Daktarais”, ogi pastarieji patys žinome, žiauriai nekenčia narkushu.

skvernyj

Nuotr. Už atsakymo rengimą į JTO atsakinga Vyriausybė, o jeigu ji neveikia, tada  prezidentas, kuris apie šią bylą, pridedant sprendimą, informuotas dar 2019 10 31…

Šiandien ta diena, kai Lietuvos ministerijos, “vėžiu” serganti vyriausybė ir nuolat piarą darantis Nausėda laiko Konstitucijos egzaminą.
Iki 17 valandos yra laiko, arba gauti kuolą arba bent silpną 3-tą, jeigu sugebės ką nors sumeluoti, dėl Lietuvoje taikomų standartų dėl lavonų atpažinimo telefonu,ir būtinai iš valstybinės ambasados.
Kokie nuostatai Lietuvoje priimti, kurie leidžia nedaryti DNR, netirti pirštų antspaudų, dantų konfigūracijos, kas per teisinė sistema Lietuvoje, kuri apeina artimuosius, ir valstybės vardu nutaria, tas žmogus dabar jau mirė, o tripakopės teismų sistemos ir dvipakopes prokuratūros sistemos lūpomis taria, tarsi bažnyčioje “netikėti nėra pagrindo”.
Teisėjui iš Afrikos valstybės, teisės mokslų daktarui, kaip matyti iš sprendimo, kuris priimtas 2019 10 18,yra juokinga tokia valstybė, kuri visur pasaulyje vyksta atnešti taikos, demokratijos, bet lavonus atpažįsta  telefonu.

Ostia
Nuotr. Roma Today 2014 03 12 nuotrauka, išvežamas lavonas Ostijoje. Šį supakuotą į maišą lavoną, 30 cm mažesnį negu dingusiojo ūgis, telefonu tą pačią dieną atpažino Viktoras Dagilis, kai jam į ambasadą paskambino Ostijos jūrų pakrantės apsaugos viršininkas, ir paklausė, tinkluose įsipainiojęs lavonas, šalia jo neįskaitomas lietuviško paso viršelis, gal dingo koks lietuvis? Viktoras Dagilis atsakė “taip taip taip, čia tikrai bus Romualdas Apanavičius jis dingęs be žinios, jo gimimo data 1975 01 01”. Tą pačią minutę Viktoras Dagilis suraitė raštą ir išsiuntė į Kriminalinės policijos biurą, bei į Europolą, kad Italijoje rastas Romualdo Apanavičiaus lavonas. Apie šią aferą sužinojau 2014 04 18, nes niekas nesiruošė informuoti manęs, dingimo bylos pareiškėjos, liudytojos.

Lietuva per mėnesį Jungtinėms Tautoms taip nieko ir neatsakė apie Romualdo Apanavičiaus dingimą bei jo mirties suklastojimą, telefonu atpažįstant lavoną

Apie šachmatus linksmai

Posted: November 17, 2019 in Uncategorized


Iš visų sportininkų labiausiai savo figūromis rūpinasi šachmatininkai.

Didmeistris nutarė sužaisti su bendrakeleiviu traukinio kupe ir… pralaimėjo. Susijaudinęs sušuko:
– Tik pamanykit, jūs galėjote man duoti matą trimis ėjimais anksčiau, jei būtumėte paėjęs bokštu!
– Kaip, bokštus irgi galima judinti? – nustebo pakeleivis.

Kvailas klausimas:
Nejaugi nematei, kad gali duoti man matą 2 ėjimais?
Atsakymas:
Nejaugi galvoji, kad nebūčiau davęs mato, jei tik būčiau matęs?

Vieno meistro paklausė:
– Na kaip, tu patenkintas savo žentu?
– Kaip čia pasakius, juk jis visai nemoka žaisti šachmatais.
– Ir kas čia blogo?
– Blogai tai, kad nemoka, o vis tiek žaidžia.

Kūno kultūros akademijoje dėstytojas klausia studento:
– Šachmatai kokios rūšies sportas – vasaros ar žiemos?
– Jei namie šildo, tai žiemos, o jei ne, tai vasaros.

– Jonuk, kodėl tu su Algiu daugiau nebežaidi šachmatais?
– O tu pats sutiktum žaisti su žmogumi, kuris pralaimėjęs mėto į tave figūras, koliojasi, tranko per galvą lenta?
– Žinoma, ne!!!
–Tai štai, jis irgi nesutiko…

Numirė šachmatų mėgėjas. Žmogus jis neblogas buvo, tai pakliuvo į rojų. O ten Laskeris, Steinicas, Kapablanka, ir Eivė, ir Aliochinas, ir Botvinikas… Nelaimėlis taip norėtų sužaisti su pasalio čempionais.
Neišlaikė, priėjo prie Aliochino:
– Ar negalėčiau sužaisti su jumis partiją?
– Kodėl gi ne, prašom.
Greitai sustato figūras, mėgėjui burtų keliu tenka baltosios. Jis, aišku, e2-e4. Aliochinas – iš karto guldo savo karalių ant lentos pasiduodamas.
Mėgėjas nusigandęs klausia, kas nutiko, į tai Aliochinas ramiai paaiškina:
– Jūs, mielasis, čia neseniai, o mes žinome, kad, teisingai žaidžiant, e2-e4 visada laimi.

– Įsivaizduoji, vakar restorane sėdėjau už vieno stalo su didmeistriu.
– Ir kas?
– To restorano staltiesės su langeliais, tai jis man druskinę 45 minutes perdavinėjo!

Pareina vyras girtas kaip kiaulė, duris atidaro žmona ir šaukia:
– Kur buvai?
– Pas Petrą šachmatais žaidžiau.
– O kodėl degtine smirdi?
– Tai ką, aš šachmatais turiu smirdėti?

Grįžo vyras namo paryčiais. Žmona kiša jam prieš akis laikrodį ir pasipiktinusi klausia:
– Kur buvai taip ilgai?
– Pas draugą šachmatais žaidėm.O laikrodžio po nosim man nekišk – mes šachmatais žaisdami į laikrodį prisižiūrėjome.

Žmona:
– Tu manęs turbūt visai nebemyli…
– Na ką tu, mieloji. Labai tave myliu. Bet nuo genų nepabėgsi – kai tavo uošvis buvo jaunas ir grįždavo po šachmatų batalijų namo, tavo anyta jam ne laikrodį, o kalendorių rodydavo…

Grįžo vyras namo paryčiais. Žmona jam:
– Kur buvai taip ilgai?
– Pas Petrą šachmatais žaidėm…
Žmona už telefono ragelio, skambina:
– Petrai, manasis buvo pas tave?
Petras:
– Kaip tai buvo, jis ir dabar pas mane sėdi!

Du draugai susitinka gatvėje, vienas jų sako antrajam: „Žinai, žmona man šiandien pasakė, kad jei rytoj vėl eisiu į klubą žaisti šachmatais, ji susirinks daiktus, pasiims vaikus ir mane paliks…“.
Antrasis klausia: „Na, ir ką tu pasirinkai?“. „e2 – e4, kaip visada!“ – nedvejodamas atsako šis.

Skambina vyras žmonai į namus:
Mieloji, šiandien truputėlį užtruksiu, mes čia su Jonu šachmatais žaidžiame.
Žmona pridengia ragelį delnu ir sušnibžda:
– Jonai, jis su tavim šachmatais žaidžia.

– Tu mane myli? – meilikaudama klausia ji šachmatininko.
– Žinoma, – švelniai atsako jis.
– O tu mane vesi?
Jis susinervina:
– Na, kas per kvailas įprotis iš karto pereiti į endšpilį?

Mergina pasikvietė į svečius savo draugą – jauną didmeistrį. Po pokalbių apie orą, muziką ir bendrus pažįstamus stojo nejauki tyla. Norėdama padrąsinti svečią ji paklausė:
– Ką tu veiki, kai lieki vienas su mergina ir visos pokalbio temos būna išsemtos?
Didmeistris su palengvėjimu atsiduso ir, išsitraukęs kišeninius šachmatus, ėmė nagrinėti įdomią padėtį.

Šachmatininko žmona gydytojui:
– Mano vyras siaubingai peršalęs!
– Pasakykite jam, kad daugiau gertų ir ilsėtųsi. Ir kol kas tegu pažaidžia šachmatais vietoje mankštos.
– Jei tai padeda, aš iš viso nesuprantu, kaip jisai sugebėjo susirgti…

Kai traukinys pajudėjo, žmona liūdnai tarė savo vyrui šachmatininkui:
– O, jeigu čia būtų šachmatų lenta…
– Nejaugi, brangioji, tu pagaliau nusprendei išmokti žaisti šachmatais?
– Žinoma, ne. Tačiau namie ant šachmatų lentos liko mūsų bilietai į šį traukinį.

– Šachmatams aš dėkinga už laimingiausias savo gyvenimo valandas, – draugei prisipažino Marytė.
– Tu dažnai vaikštai į šachmatų klubą?
– Aš tai ne. Bet mano vyras – taip.

Kai kurios mergaitės tampa senelėmis taip ir nesuvokusios, kad valdovė – tai tik šachmatų figūra.

Moterys kaip šachmatai — vos žingsnis ne ten, iš karto matas.

Psichiatrinėje ligoninėje šachmatų mėgėjas sako slaugei:
– Būkite gera, nupieškite man ant nugaros šachmatų lentą.
Ši, įpratusi prie ligonio keistenybių, nupiešia.
– O dabar pakasykite, prašau, langelį f7!

Piemuo žaidžia su avinu šachmatais. Prieina kitas piemuo.
– Kaip sekasi?
– Ai, avinas ir lieka avinu…
– O koks rezultatas?
– Du – du.

http://a64.puslapiai.lt/linksmai.htm

sneris.jpg
Tu diemedžiu, rugiagėle žydėjai,
Dangaus žodžius ant lūpų mums nešei,
Tik kai vartus žalčiams atvert padėjai,
Vėtrų pagairėj šalti palikai.

Bridai gyvenimu, tarsi žole šarmota,
Našlaitės kojom be gimtų namų,
Lydėjo eglė pamiškėj šakota,
Lydėjo beržas nebyliu žvilgsniu.

Balandis prašė:
— Grįžkim į tėvynę,
Į Lietuvą, kur Nemuno krantai,
Kur laukia laumės tokios baltos, tylios,
Kai draikos rudenį laukuos rūkai.

Grįžai į žemę pajuodusią, žaizdotą,
Griuvėsių akimis, karštais dar pelenais.
Kur Lietuva, kur sapnuose sapnuota?
Supančiota ji pančiais raudonais.

Tu nekalta.
Užmerktos akys vanagų nemato.
O kaip kitaip lakštingalai giedoti!
Ir meilė juk akla, nemato melo,
Turi jai širdį gyvą paaukoti.

Tik giesmės, tiktai pasakos nemiršta,
Ir žydi diemedis šimtais žvakių liepsnelėm,
Kurias senolio, mažo vaiko pirštai
Visų Šventųjų vakarą kasmet tau deda.

Žmonių teismai poetam juk beverčiai,
Nesustabdyt pavasario skambėjimo.
Šuoliuoja jis ir plaikstos vėjy karčiai
Su diemedžio nevystančiu žydėjimu.

2019-09-23
Raudondvaris, Leonas Milčius, iš Facebook paskyros poeto

Sekmadienio pamąstymai

Posted: November 17, 2019 in Uncategorized


Paskutinėmis dienomis, sako Jėzus, Dievo sūnus, aš jums per Tėvą išliesiu savosios Dvasios, ir jūs matysite, regėsite, suvoksite, Dvasia ims alsuoti jumyse, ir jūs pamatysite, kas buvo paslėpta, kas nebuvo atidengta, dabar bus aiškiau negu kad aikštėje pastatytum – imsite suvokti, ko anksčiau nesuvokėte, imsite kalbėti kalbomis, imsite sapnuoti pranašiškus sapnus, nuo jūsų nusigręš artimieji, tėvai, sūnus, anūkai, kaimynai ims jūsų nekęsti dėl mano vardo, bet aš jus sustiprinsiu, ir išliesiu jums dar daugiau Tėvo Dvasios.

Skęsta Venecija

Posted: November 16, 2019 in Uncategorized



rauginti-kopustai-848x477
Nuotr. Juk gerai, kai Orveliškoje bardakinėje valstybėje kopūstų kokybę tikrina minčių policija, sekdama ir terorizuodama gyventojus, ar ne?
Jau niekuo nebesistebiu šitoje teritorijoje, kuri kadaise lyg ir buvo valstybė nuo marių jūrų iki Juodosios Jūros.

Telefonas nebeveikė nuo antradienio vakaro, trečiadienį jis truputį sublyksėjo, ir nurimo. Viską supratau – kažkas rengiama, kažkokia tarptautinė super slapta operacija. Man visada labai keista, jog savo visas slaptas operacijas išduoda kažkokiais štai tokiais metodais – tai nukala telefoną, tai 7 valandas namie nebūna elektros. Kai kas gal sakytų (persižiūrėję spectarnybų filmų), jog čia “savi kodą perduoda. Gal. Taigi, nuo trečiadienio jau žinojau, kad ruošiama kažkas labai svarbaus ir traptautiškai, bet man neįdomu, man reikia dirbti, taigi, vykau į darbą be telefono, žemėlapio nebereikia, mintinai žinau, be to, senovinės gimtosios vietos, traukia net, kiekvienas akmuo atrodo pažįstamas, kiekvienas pakelės medis sveikina, o ir vietiniai mane traktuoja kaip savą, kalbina, pasišnekame apie viską. Toliau nesiplėsiu, niekas nenori būti aprašomas, bet čia toks intarpas – kodėl kartais manęs nėra informaciniame lauke: taigi dvi priežastys – telefono hakas ir darbas (na tokia logiška priežastis, juk visi pasaulyje dirba – aš ne išimtis.)

Pabandau ketvirtadienio vakare įkrauti Akropolyje – kažkokias gyvybės žyme rodo, bet ir vėl numiršta viską suprantu – kada “chebra” įjungs, tada bus galima. “Pailsėk” tarsi sako jie. “Nebūk šiek tiek tinkle”. O jau šiuolaikiniožmogaus priklausomybė nuo tinklo, Dievuliau brangus, net sudrebu, kaip reikia “pasitikrini pasaulio įvykius”. Randu, kur pasitikrinti – ir nieko. Nieko neįvyko, kad nebuvau “ant laido”. Tai ir gerai, einu skaityti savo pamilto ir labai jau vėlokai atrasto rašytojo knygą apie šį kartą Klaipėdos mafiją – skaitosi lengvai, “bazaras” girdėtas, juk teko šitiek metų dirbti teisininke.

Pasaulis juda ir taip. Ryte nuo pat ryto penktadienio žiūriu, ogo, dar net nėra 8 ryto – dar ne darbo laikas “Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė malonės raštą dviems rusų šnipams”. Tai va, kur šuo pakastas. Tas jau Tamošaitis bus traukiamas už ausų, betgi tegul traukia, juk bendrapavardis galingas brigados generolas yra, o dar ir panašus, gal svat, gal brat, po pusvalandžio ten dar nespėjus pirmos stopkės vodkės 100 gramio padaryt, Rusija, kuri šiaip jau klaikiai mus puola, ir su ja niekas nesikalbės, nes tai “teroristinė valstybė” (cituoju mūsų švč. Moterį Magnoliją – amen) jau atsako “mes reaguosim veidrodžiu”. O vakar jau Tamošaičio, brigados generolo bendrapavardis “apkabino šeimą”, o VSD vadas ir o draugas Žukas gyrėsi “mums rūpi Lietuvos piliečiai”.

Kur gi ne – piktokai pakomentavau – o kur atsakymas į JTO – dėl mano brolio a?

Taigi, o visame šitame informaciniame triukšme man juk reikia užsiraugti kopūstų, na nebegaliu be šito ritualo gyventi, patikėkit.
Taigi, pasijamu savo “tačkę”, eko vežemimuką, ir varau į “pardę”, nes girdėjau, vėl užvežė labai gero, ekologiško ūkininko, o man svarbiausia kad būtų ne sausi, o šlapi – o Dievulėliau tu brangus, tokie ir yra, ir dar kaina maža, žodžiu, pasaka.

Kadangi nugara kažką jaučiau jau (matyt “čiujkos veikia”), tai dokumentus visus išsaugau -0 o gal kokiam priedurniui šaus į galvą kaltinti, jog kažkur savaime pasiėmiau 20 kg kopūstų? Na jau ne.
Dabar gi,m kadangi Lietuvos policija ar kažkas, pasiėmęs jų modernišką busiką, norėjo sužinoti “o ką gi ji tenais karzynkoje veža?”, atsakau štai viešai, viešam jūsų teismui:

Kvitas 57/378 0091679
Lietuviškos plautos morkos 0,29*1,884 kg 0,55
Lietuviški baltagūžiai kopūstai 0,31*2,758 0,85
Lietuviški baltagūžiai kopūstai 0,31*2,768 0,86
Lietuviški baltagūžiai kopūstai0,31*2,428 0,75
Lietuviški baltagūžiai kopūstai 0,31*2,908 0,90
Lietuviški baltagūžiai kopūstai0,31*2,480 0,77
Lietuviški baltagūžiai kopūstai0,31*2,820 0,87
Lietuviški baltagūžiai kopūstai 0,31*3,076 0,95
Lietuviški baltagūžiai kopūstai0,31*2,820 0,81
Palaukit, dar reikia prirašyti limonadą, nes sakys “vaš otčiot nepravilnyj, my proverili po kamerami, tut vsio posmotreli, vy pokupali bolše, anuka napisat”

Na KGK liepia napisat šitam Orvelo gyvulių ūkyje, kur viskas stebima, pyšu, slušajus, KGB jest, sako, togda nado slušat, potomu što posadit už kopūstus, kaip matau, jeigu neatsiskaitysiu:

Gazuotas aromatizuotas gaivusis gėrimas BURATINAS 0,69
“Podoždi, a tara gdie? Nam nevydet opiat”
O dvevuliau brangus, ok
PET (depozitinis) 0,10 0,10
Taigi, čekis, ir ten blablabla sumokėtab 8,10, neapmokestinama 0,10, vsevo mokėta 8 eurai už maistą, ir 10 už tara, blablabla. žodžiu.
Išeinu vėl grįžtu į Koppse, ir ieškau indukų, jų nėra, tada važiuoju namo. Atstumas nuo abiejų parduotuvių nedidelis, bet dabar imkite ir pasakykit, – čia kamerų stebėjimo rezultatai, AČIŪ kortelės, ar stukinimas (akivaizdusis sekimas?)JUK MANO TELEFONAS OFF, OUT TOTAL KOŠMAR, ir jis paliktas namie sufleroju – nesimatau iš kosmoso “ant koordinačių”. Belieka tik akivaizdus sekimas.
Nežinau, kokio tipo sekimas ar tipo “sutapimas”, jau antras per mėnesį (pirmas su šitu tiltu ir tokiais manevrais, kad iššokęs policininkas lakstė tiltu pirmyn atgal ir žiūrinėjo net persisvėręs per turėklus, buvo 2019 10 18 apie 18 val, likus lygiai 2 valandoma iki laiško iš JTO Priverstinių dingimo komiteto gavimo apie URGENT ACTION dėl brolio paieškos – aštuomet ėjau iš Mišių, ir mane šokiravo šita nesąmonė – ant šimto atlekiantis policijos automobilis, iš jo iššokęs policininkas, lakstantis ant tilto…kvailokai atrodė…) jau artėjant prie namų, atlekia visu greičiu policija, deda ant stabdžių, tada apsisuka autobuso stotelėje, ir nuvažiuoja atgal. Tuo metu tyrinėjau krieno lapą palei elektros stulpą, nes mano namų ūkio (ne Orvelo fermos) gyvūnai labai mėgsta krienus, o dar žiūriu vienas žaliuoja.

Pamenate Išminavimo bataliono pratybas 2016 metų vasarį, kai jie mėtė man po nosia būtent palei šitą tiltą ir po tiltu žalius žmogeliukus su Krymo taškiniu kamufliažu? Taigi, kažkas panašaus, jog man priartėjus link namų, ir einant tiltų, suveikia kažkokia “antiteroristinė priemonė”, matyt pagalvojo, jog mėtysiu kopūstus rusams ant galvų, kai jie veš namo Aristidą.(?) Na šiandien jau pradėjus dėti antrą bliūdą kopūstų, ima toks juokas, ir tokia ironija.

Tada kai pamačiau, kokie pragariški Lietuvos policijos manevrai, sustojau, ir pagalvojau – pala pala, čia juk LTSR 2 projektas, o mane seka KGB. Vadinasi, seka, ar negrobstau visuomeninio turto. Nesijuokite, man dašuto, jog jeigu skabysiu pakelės žolę – tai visuomeninis turtas, nesvarbu, jog atrodo klaikiai, ir kaimynė, kurią mano prosenelis išgelbėjo su šeima nuo Laptevų vežimo į Sibirą, tik bus laimingesnė, kad tie gaurai, kuriuos tai šienauja, tai ne nuotaikos žmogus mūsų mylima seniūnė – sumažės. Kadangi mano ūkio gyvūnai labai mėgsta iš tos vietos žolę, nes ten auga gal ant šiluminės trasos, gal ant dujotiekio, gal ir tas ir anas – tai aš iš viso sulėtinau tempą, bet nutariau -žolę – daiktinius visuomeninio kolūkio pakelės turto grobstymo įrodymus – dėti ant savo tačkės.

Ir gerai padariau. Kai pridėjau žolės ant savo tačkės, ant greičio vėl privarė policija, vėl padarė tą patį veiksmą, prie manęs tai prašliaužė. Ką gi, užsirašė matyt padarytą žalą visuomeniniam turtui – lygiai 5 kuokštai žolės (rašykitės, tik skubiai), vienas ar trys žali krienų lapai nuo elektros stulpo ant kaimynės žemės ribos. Pasufleruosiu, jog kaimynė leidžia ir dobiliukus pasiskinti, ir jos žemės pakraščius kitas “ožkinis” atvyksta su savo točke, ir dalgiu, ir žmonės tik dėkingi, jeigu padedi apsitvarkyti pašalius, ir pakampius.

Apžiūrėjo matyt, užsirašė atliktą žalą kolūkiui – 4 rūšių žolė (jeigu būtų apklausinėję, kažką identifikavau – smilgos kelių rūšių, kraujažolė,minėtas krienas, ir dar kažkas, nereikšmingo.)

Dabar rašau su šypsena veide, šaipausi, o man dėl įrašo FB, kad mane su kopūstais einančią sekė Lietuvos policiją, šiandien 11 valandą vėl apribojo rašymą grupėse lygiai savaitei. Tada supratau, jog kiaulinti mėgsta jie tyliai, o paviešinus jiems nemalonu.

Todėl ir viešinu, su visom smulkmenom, ir žolių eksplikacija.

LTSR -2. KGb-ui LTU sekimo ataskaita – Rokų kolūkis, 2019- ieji viešpaties metai.