Archive for the ‘Uncategorized’ Category


Klaipėdietė Aldona Kazimiera Tunik teisiama už pamąstymus socialiniuose tinkluose.
Kretingos teismo absurdai: Aldona Kazimiera Tunik už teisėsaugos kritiką gavo beveik 4000 eurų baudą
Kristina Sulikienė
Senjora Aldona Kazimira Tunik yra žinoma mūsų skaitytojams, kaip kovotoja su teisėsaugos savivale, ir kurią korumpuota teisėsauga per kišeninius prokurorus ir tyrėjus, pasinaudodami teismais, toliau visaip persekioja, darydami galimai tam tikras schemas, per kurias savinasi žmonių turtus.
A.K. Tunik naujame vaizdo įraše pasidalino savo džiaugsmu dėl parodyto gausaus žmonių palaikymo, kai ją nufilmavo ir paviešino Eugenijus Ostapenko – pats labai kenčiantis nuo korumpuotos teisėsaugos persekiojimo, bylų kurpimo, neteisėtų sulaikymų.
„Labai noriu padėkot iš širdies gelmių. Lenkiu savo žilą galvą prieš 30 000 žmonių, kurie dėl manęs pergyveno, ir kurie rūpinasi mano likimu.
Buvo parodytas reportažas apie Kretingos teismą, kur aš buvau nuteista 4000 eurų baudą. Ir noriu paaiškinti žmonėms, kad buvo daroma taip, kad man neduotų advokato.
Kad aš negalėčiau apskųsti apeliaciniam (instancijai – K.S.)- Klaipėdos apygardos teismui. Buvo daromi tokie dalykai, kad aš viską praleisčiau. Ir kad man ta bauda liktų, ir jeigu aš neapskųsiu, reiškia, viskas – teismo sprendimas įsiteisėja.
Ir kadangi yra surišta su Klaipėdos apygardos teisėjais, tai mano tą skundą perdavė apeliaciniam teismui.
Didžiai gerbiami žmonės, kurie dėl manęs pergyvenate. Aš visada pranešiu, kaip tęsis visas šitas reikalas iki galo.
UŽ ŽODŽIO LAISVĘ IR UŽ DEMOKRATIJĄ matosi, kad sutinkant 100 metų valstybės šventę yra taip elgiamasi.
Ir, matote, yra elgiamasi su žmonėmis, kurie yra silpnesni.
Mano statusas yra „nedarbinga“. Aš dirbu. Aš įdarbindavau žmones. Padėdavau svetimiems žmonėms.
Bet mane visą gyvenimą žlugdė. Žlugdė, žlugdė.
O dabar noriu pasakyti, kad jūs galvojate, ta mano bauda 4000 – čia yra pirmutinė?
Ne! Jinai yra ketvirta bauda. Ir mane jie nori uždusinti baudom. Bet mane iš to objekto ir iš darbo vietos išneš tiktai kojom į priekį!
Aš niekam neatiduosiu. Nes mano viso gyvenimo santaupos, ir viskas yra įdėta į darbelį. Ačiū brangieji.
Kaip skaudu žiūrėti, jog kai ponia madam Dalia su fejerverkais pasitiko šimtmetį, paprastas darbo, biznio žmogus persekiojamas jos kišeninės prokuratūros, ir apkraunamas nepakeliamomis baudomis, tarsi čia būtų ne Europos Sąjungos, o Šiaurės Korėjos, Džibučio, ar kurios nors Afrikos nykštukinės valstybėlės – karinės diktatūros valstybėlės realijos…

Advertisements

Kristina Sulikienė
Yra tokia separatistinė – teroristinė valstybė DNR, kuri nepripažįsta tautinės valstybės Ukrainos, ir piktinasi visokiais mūsų herojų defamavimais.
Slava Ukraine!!

DNR pranešė, jog Lietuvoje naikinami sovietiniai paminklai tuo pagrindu, jog jie pastatyti “ne tiems žuvusiems”.

1946 m. nuo miško brolių didvyriškų žygių prieš taikius gyventojus žuvo žmonių, baisieji sovietai pastatė jiems paminklą.,
Lietuvos patrioptinė valdžia kovoja prieš sovietinę nostalgiją.
***
P.S. Pabandžiau rašyti “išplautų smegenų soindromo” kamuojamo delfinariumo ar penkiolikos kapeječkų mada. Pavyko.
Parašai viską tą patį, ką nori pasakyti, tik įvelki į propagandinius rėmus.


Kristina Sulikienė
Nors vakart nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties neturėjau elektros, tačiau nesistebiu. Visada reikia žiūrėti, ko bijo mūsų velniena.
taigi, bijo žurnalistų, katrie moka rusų kalbą, nėra užverbuoti neonacikų, fašistų, landsbergistų, ir kurie myli Lietuvą.
Šiandien matau naujieną, jog Ukrainos valdžia pervargo nuo neaiškios paskirties ATO, kuri nedavė jokių rezultatų.
Pereiname į puolimą, pranešė jie.
Paskelbtas naujo karo prieš save etapas.
Dabar bus kariaujama prieš Donbasą, ir bus naudojamos kažkokios “jungtinės pajėgos”.
Primenu, jog Romos statutas draudžia civilių perkjėlinėjimą, žudymą, veiksmuųs, kai jie verčiami išvykt.
Tai vadinama genocidu.
Atsakomybė – asmeninė.
Teismas įsikūręs Hagoje, vadinamasis Hagos kriminalinis teismas.

Rokai2017101116val
Magnetinis galimai ginklas Rokuose panaudotas pirmą kartą spalio mėnesį, apie tai rašė užsienio spauda. Jokių leidimų nenustatyti ir skiriamųjų ženklų nemūvintys Lietuvos kariškiai neturėjo. Nupūsti buvo dėl radiacinės saugos pažeidimo
Prielaida: Jonavos narkobaronai galimai susiję su AOTD arba kaip spectarnybos „atjunginėjo“ Sulikienę „nuo laido“
Kristina Sulikienė
Vakar mano kaime mano kaimynai ir mano surastas elektrikas įsitikino, kad jeigu tu esi visiškas idiotas, aklai klausai VSD, AOTD, STT ir kt. nurodymų – tu gali dirbti Esso firmoje.
Užvakar sukrėsta tiesioginės transliacijos iš Jonavos Maximos esančios Kosmonautų gatvėje, kai apsinarkašinęs „tarčiokas“ vos nepapjovė garsaus muzikanto Eriko Imbraso – prie visos savo drąsos šis su Ligitu Kernagiu ir Arvydu Vilčinsku grojantis (laisvalaikiu, kai nesėdi 14 val. per dieną 5-6 dienas per savaitę Maximos apsauginio būdoje) gabus muzikantas, ir genialus kūrėjas (yra įrašęs muzikos kūrinių, be to, jo mokinė Monika Juškevičiūtė X-faktoriuje neseniai laimėjo 2-ąją vietą, ir tapo tikra žvaigžde) gabuolis pajungė transliuoti savo pokalbį su apsivogusiu „tarčioku“, kol atvyks policija.
Nors policija atvyko greitai, net per 20 minučių, patikėkit, man tos minutės prailgo į amžinybę.
Neseniai pradėjau šiek tiek mokytis kompozicijos, atlikimo ir scenos meno iš šio kūrėjo – aišku, jis pats nesuprato, kad aš imu iš jo pamokas, bet aš jį „apžaidžiau“,nes kitokiu būdu jis mokyti nesutiko, nes dėl darbo absoliučiai neturi laiko. Turi sėdėt „skladuke“, kaip aš juokais vadinu jo apsaugininko būstinę.
Žinau seną gerą būdą, kai tarkime mokslinis vadovas nenori dirbti su studentu: tada studentas siunčia jam gabaliukus teksto, o mokslinis vadovas, kaip taisyklė, neiškenčia ir siunčia atgal viską su pataisymais, pridėdamas literatūros sąrašą, ir kartais net pačią literatūrą. Tokiu būdu dirbome su Tomu Sodeika, kai rašiau savo bakalaurinį darbą apie…muzikos filosofiją, ir muzikos gimimą iš muzikos dvasios (pagal Nyčę ir Vagnerį). Tiesa, dabar jau profesorius, mielai su manimi dirbo, susitikdavome ir gyvai. Tačiau ši metodika yra universali. Ar rašant mokslą, ar mokantis muzikos nuotoliniu būdu.
Nutariau siųsti mažus pragrojimus, nes online groti prieš šitą labai gabų muzikantą bijojau, man buvo gėda, nes nesu mokiusis nei gitaros, nei su ja daugiau nei Raudondvario kultūros centre 2005 m. koncertavus (tų atvejų, kai su gitara groju mišiose ar kokiose religinėse sueigose aš nelaikau pasirodymu, nes tai yra ritualas.)
Erikas atrado, kad mano aukštos natos skamba nedrąsiai, o žemos drąsiai ir gražiai. Niekas anksčiau to man nesakė. Taip pat, kad reikia ieškoti savo balsui būdingų dainų.
Nors Erikas Imbrasas bando sudaryti rūstaus žmogaus įspūdį, aš jam iš karto ėmiau cituoti Nyčę – apie stabų saulėlydį ir kaukes, ir jis šiek tiek ėmė šypsotis.
ERIKAS IMBRASAS – APSUPTAS MUZIKALIOS ŠEIMOS IR TALENTŲ: JO MOKINĖ MONIKA JUŠKEVIČIŪTĖ, SHINE VOKALISTĖ, NESENIAI VOS NELAIMĖJO X-FAKTORIAUS
Šis meno kūrėjas, muzikantas, rokeris, yra įspaustas į kampą klaikios skurdžios lietuviškos kasdienybės: kad išlaikytų šeimas (turėjęs jų keletą), būtinai turi dirbti kad ir tokį prastą darbą, kur kas dieną reikia bendrauti su „tarčiokais“. Nes su dukrų mamoms sutaria gerai, o dukros būna ateina, ir sako „tėte, duok eurą“. Tai atsakingas tėvas dirba prastai apmokamą darbą – nors mieliau kurtų muziką.
Kaip supratau, gyvenimas jį „aplaužęs“ tiek, kad jis nieko gero nebesitiki, nusivylęs ir Lietuvos estrada.
Dėl Monikos Juškevičiūtės, su kuria E. Imbrasas ne tik dirbo, bet ir įrašė keletą kūrinių, tokių kaip SHINE „Prarasti sapnai“, dar prieš dešimt metų, o pati menininkiė labai neprastai dainuoja jazzo stiliumi – yra pavyzdžių pasižiūrėti youtube – mūsų nuomonės vienodos: X- faktorius ne atrado ją, o sudarkė jos kuklų, „džiazovą“ įvaizdį, ir neatskleidė jos vokalinių galimybių – gal bijodami naujosios „Jazzu“, nes Monika niekuo jai nenusileidžia ir netgi pranoksta.

Yra toks spectarnybų metodas, labai gabų žmogų „nusodinti“, davus jam va kokią nors antrą vietą konkurse, kur ir be konkurso aišku, kas jame yra Nr. 1 – tai Monika Juškevičiūtė. Viskas ten buvo aišku. Įsivaizduoju, kaip Erikas Imbrasas viduje išgyvena dramą, kad SHINE grupės vokalistės, kuri dar prieš 10 metų mokėsi iš jo sceninio meno paslapčių – gabumus ir pasiekimus prisiskyrė kažkokie ten Jazzu ar Saulius Prūsaitis.

Nei jie atrado, nei jie atskleidė Moniką – ji seniai buvo atrasta ir atskleista. Jos mama – gabi akomponuotoja, muzikos pedagogė: jos džiazovą grojimą galima pamatyti youtube, kur ji pritaria Eriko Imbraso labai gabios dukrytės Saulės Erikos Imbrasaitės pasirodymams Dainų dainelėje LRT studijoje su daina „Kad jį šunes tą darželį“ bei „Kurmiai“ (Monikos Juškevičiūtės džiazuojanti pianinu mama Adriana Juškevičienė su Saule, jau penkerių laisvai atlikdavusi sinkopes, surinko net 104 000 peržiūrų internete.)

Mergytės mama – labai gabi Jonavoje dirbanti muzikos pedagogė Solveiga Maslauskaitė- Kuliešienė, turinti ir pasakišką aišku, vėlgi, džiazovą balsą.
Solveigos duktė Eglė Kuliešiūtė iš pirmosios santuokos – dar viena SHINE vokalistė, irgi su labai galingu, Monikos tipo balsu.
Erikas Imbrasas yra atradęs daug talentų, tačiau jam niekada niekas nepadėkojo. Jau nekalbant apie tai, kad Jonavos kultūros centras netgi patalpų nebedavė repetuoti, nors tokiam žmogui jeigu būčiau KC vadovas, ne tik salę, bet ir kelias grupes dirbti su mokiniais duočiau. Pedagogas geras, turi įgimtą talentą: nesvarbu, kad gal nėra vadinamojo „diplomo“.
O kai Maximos apsaugoje ėmė sirgti darbuotojai, jis buvo pasodintas dirbti nuo ryto iki vakaro beveik be išeiginių, ir niekam yra neįdomu, jog jis nebegali nuvykti į repeticijas, arba elementariai, iš viso nelieka laiko sau.
Aš nebijau, kad dabar po mano straipsnio apie Jonavoje siautėjančius narkomanus, kažkas (turbūt spectarnybos) pasiiims (pažeisdamos privataus gyvenimo apsaugą) mano ir Eriko susirašinėjimus. Kaip man pasakė Alvydas Veberis – niekas neturi teisės kištis į mano asmeninį gyvenimą. „Iš namų gali kalbėti su kuo nori ir ką nori, turi būti gerbiama visa tai“, pareiškė principingas kovotojas, persekiojamas teisėsaugos.
Kad ėmiau muzikuoti, turėjo būti šiokia tokia paslaptis. Bet kai įsikiša specialiosios tarnybos, žiūrėk, tuoj gausiu „baną“ visuose Kultūros centruose, bijodami, kad gali kas nors išeiti, mūsų „šunes“ (gerai dainuoja apie tas mūsų specialiąsias tarnybas, kurios yra vaikų darželio lygio) „išsiuntinės aplinkraštį“, kaip yra padarę ties mano pavarde visiems įmanomiems darbdaviams Lietuvos Respublikoje (pamenate AOTD ir VSD mėgstamą grasinimą „tu Lietuvoje niekada nesurasi darbo“. Kaip jie tai daro- paprastai: grasindami su kažkokiom durnom pažymom.) Neseniai buvo labai juokingas atvejis, jog ten, kur muzikuoju – 100-150 klausytojų turintis bažnytėlės chorelis, gavo „pastiprinimą“ – moterį, kuri nesisveikino, ir vaikščiojo į mišias kaip į darbą. Ir per šventines mišias ji nustumdama koja mano rankinę, atsistojo man už nugaros, na ir sudainuos ji dabar „Marijos varpas“ – pati viena. O mane suėmė juokas, nes šią giesmę, tik vokiškai, mokiausi Karoliniškių muzikos mokykloje apie 1989 metus. Provokacija nepavyko, nes „naują talentą“ aš perdainavau. Ir visiškai nekeista, kad „choro gelbėtoja“ nebeateina. Žmonės sakė, kad buvo labai gražu: kur jau ne, mano rankinė kojomis paspirta, o aš pati išsilaikiau tik alkūnėmis gal, nes ir mane dvigubai už mane didesnė moteriškė norėjo išstumdyti. Bažnyčioje.
EŽTT TEISMAS YRA PASISAKĘS, JOG SUSIRAŠINĖJIMAS NET DARBO METU ATLIEKAMAS YRA ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO APSAUGOS SAUGOMA
Tiesiog noriu perspėti „Maximos apsaugos“ firmos viršininką Remigijų, jog tai vis tiek susirašinėjimai konfidencialūs. Nesvarbu, kad Erikas nebetverdamas sėdėjimo po 14 valandų vienoje vietoje 6 dienas per savaitę juos atliko. Remigijus iš Maximos apsaugos tegul pasiskaito kada nors Darbo kodeksą. Ten parašyta:
LR DK 160 str. Nepertraukiamas paros poilsis -11 val. (pažeista.)
LR DK 161 str. Nepertraukiamas savaitės poilsis -36 val. (iki praėjusio sekmadienio – pažeidinėjo.)
Nes jeigu būtų keliamas klausimas, kodėl kartais darbo metu darbuotojas susirašinėja, tada reikėtų kelti klausimą kitu kampu: kokio darbo, jeigu Lietuvoje darbas – tai veikla pagal darbo kodeksą? O ką reiškia 84 valandų darbo savaitę, ką, p. Remigijau?
Buvau susitikusi ir su Remigijumi – jis paniškai bijo teisininkų, o tai yra požymis, kad mėgsta pažeidinėti įstatymus. Iš jo pasakojimo supratau, jog į apsaugą buvo bandoma infiltruoti labai patyrusį kriminalistą. Kodėl? Kas negerai „Maxima apsaugoje“, jeigu siunčiamas profesionalus tyrėjas. Remigijus, pamenu, su pašaipa apibūdino tą kriminalistikos asą. O aš paprastai paklausiau: „Jūs įtarėte …infiltracija?“ Beje, Remigijus man niekada nebepaskambino. Kažkodėl Erikui atrodė, jog aš tiksiu į apsaugą, o aš buvau įsitikinusi, kad dėl valdžios paranojinės baimės, kad aš išaiškinsiu viską, nebūsiu priimta: nes kažkam apsimoka „nutekėjimas“ bei darbo teisės pažeidimai. P. Remigijus pasirinko iš viso nieko nepaaiškinti.
TARČYLOS LAISVAI SIAUTĖJA PO JONAVĄ: LABAI LENGVA KAŽKAM UŽSAKYTI „NUKALTI“NAUJŲ APSAUGINIŲ, KURIE JUOS PER ARTI PRISILEIDŽIA
Jeigu kažkokia negerovė paviešinama – štai paviešinau, kad žinau, jog „tarčiokai“ vos nenudėjo Eriko Imbraso, – o kas čia, maždaug, tokio, juk būtų dar vienas dar vienos Maximos apsaugininko nudūrimas? Juk visuomenė jau paruošta „serialui“: Klaipėdoje apsaugininkų kambarėlyje neseniai labai jaunas apsauginis buvo nudurtas vienu dūriu. Tik šio žmogaus nužudymas sukrėstų visuomenę, nes jis visur groja su dviem žinomais dainininkais. Toks ir skirtumas.
Daugelį metu stebiu šitus žudynių serialus, ir plika akimi matyti, kad scenarijai režisuojami. O žmonės nesuvokia, kad už scenos sėdi tas gudrus kažkoks senis, ir jis išrenka aukas, prognozuoja legendas. Jau net atsibodę, fui. Ir vėl Klaipėda, kur neseniai „savaime“ mirė 35 metų prokuroras. Kur kriminalinę žvalgybą vykdo blondinės, dingusios su prabangiu Audi ir čigonais, Jonavos rajone bendrapavardis…
Pats E. Imbrasas nesuvokia, kam jis esą reikalingas (kad nudėtų, Lietuvoje nereikia kartais būti net žymiu – užtenka, kad pavardė su kuo nors sutaptų), ir iš viso, keletą kartų pakartojo, jog niekas matyt ir neverktų dėl jo. Nors duktė Saulė Erika jį tiesiog dievina. Bendradarbiai irgi: jis niekada nieko „nepakišinėja“, nepersekioja, taikus ir malonus žmogus.
GABUS MUZIKANTAS IR KŪRĖJAS KITUS UŽKREČIA POLĖKIU KURTI
Per savaitę skubokų pamokų išmokau dainuoti, akomponuoti, ėmiau netgi kurti. Tekstus siųsti mokytojui nebijojau, nors jie ir buvo lengvai erotiniai. Erikas man atgal ėmė siųsti savo seniausiai sukurtas ir pamirštas dainas, kurios beveik visos – erotinės, ir labai gražios.
Visas impulsas prasidėjo nuo to, kad tyliai man atsiuntė dainą „Prarasti sapnai“, kuri yra nors paprasta, bet joje yra sudėtinga instrumentuotė, graži kompozicija. Ne kiekvienas sugebėtų tokį kūrinį sukurti ir dar atlikti. Niekas ir nepagroja boso partijos šioje dainoje. Mane tiek supurtė dainos unikalumas, ir pasakiško balso tuo metu 18-metė Monika Juškevičiūtė, kad viskas tapo aišku, kaip čia yra: ant scenų draskosi Minedai, o gabūs kūrėjai sėdi sandėliuose, ir skolina tarčyloms pinigus iš savo sunkiai uždirbamos algos.
Iš viso ėmė nesiderinti su tarčiokais bendraujančio apsaugininko ir švelnaus poeto įvaizdžiai, akivaizdu, jog meno kūrėjas yra labiau susitapatinęs su apsaugininko vieta, o jo baimė prarasti šią vietą žinoma, todėl ir siunčiami tarčiokai.
Ne iki galo aprašiau, kaip jie terorizuoja šį muzikantą. Ogi kai kurie tyčia apsimeta kad vagia, tada pagaunami, nuvedami pas apsauginį, o tada verkia „Erikai, tu geras, aš tau su visa uvažūcha sakau – bet duok man 6 eurus ant dozės, nu aš neištversiu“. Aš nedrįstu spėlioti, bet gali būti, jog bijodamas šitų visų „narkušų“, Erikas net ir sąsiuvinį vedasi, kada kam paskolino po 6 eurų. Šis žmogus yra liudytojas Jonavoje veikiančio narkotikų kartelio, jo sąsiuvinys DIA (kovos su narkomafijos departamentas JAV) tarnyboje būtų pagrindinis įrodymas demaskuojant narkomafijos tinklą.
Tik ne Lietuvoje.
Eriką bandžiau perspėti, jog visi, kas tik bando man kaip nors padėti, yra gąsdinami, persekiojami, galiausiai, nužudomi. Jis man juokdavosi į monitorių. Jam atrodė visa tai juokinga, arba nervingu juoku jis maskavo kažkokius jausmus. Galimai didelę baimę.
Jo dėka bent kurį laiką pamiršau visus vatnikus, spectarnybas, nesąmoniungą Lietuvos diktatūrą su atomine grybe priešakyje.
„Tu kas dieną užsiimk muzika, dainuok, kurk, ir pamatysi, kaip gausis“. Tai žmogus, kuris galėtų prabudinti mases. Pagal CŽV metodikas, tokie žmonės yra visuomenės bukinimo ir valdymo grėsmė. Todėl pagal „executive orded“ su daug vienetų, tokie žmonės naikintini. Ta metodika sukurta 1986 metais.
Labai drąsus vyriškis, kuris deklaravo man visada, kad nebijo tų tarčiokų, paliko įjungtą transliaciją: jis viename kambarėlyje su vieną dozę jau paėmusiu narkomanu. Paėmęs, aišku, narkotikus. Jis nelabai agresyvus, bet kadangi Erikas jo nepaleidžia, tai grasina pabėgsiąs, galėjau betgi, bet to nedariau, juk galėjau ar ne Erikai? Juk man nieko nebūtų. Erikas tik linkteli galvą. Nes niekas negali išieiškoti iš narkomanų tų 20 eurų, kuriuos jie išsinešdami brangaus alkoholio butelį pavagia.
Narkomanai turbūt irgi yra netinkami liudytojai, nes jie žino: kas prekiauja narkotikais. Kokiais narkotikais. Kokie kiekiai sukasi „taške“. Kas „stogas“. (Jie žino vardus ir pavardes, rangus).
Pamenate tą istoriją su blondine mergina, policijos kriminalinės policijos biuro Klaipėdos žvalgybos valdybos vado bendrapavarde?“
Yra toksai „saugumo protokolas“, jog jeigu į tave kėsinasi, ir tu gali tai fiksuoti – fiksuok. Policijai radusiai tavo lavoną bus lengviau nustatyti, kas įvyko. Jeigu tave grobia – įrašinėk garsą, gal vėliau atpažins, kas tokie tave pagrobė, kur tavęs ieškoti, perduok tą įrašą, jeigu gali pasislėpęs po lova iki pagrobimo.
Erikas labai pyksta ant manęs, bet aš negaliu jam išaiškinti, jog jis panaudojo šį saugumo protokolą, jis šifruojasi tiesiog: „SOS“. Kai žmogus užpultas elgiasi ramiai, bet spėja pajungti kameras, kažkur paspausti mygtuką, įjungti garso įrašinėjimą, paspausti telefoną. Tai yra pagalbos prašymas. Tačiau aš nežinojau, kaip padėti. Tiesiog laukiau, stebėjau. Kad Erikas žinotų, jog esu, keletą kartų užkliudžiau gitaros stygas. Jis turėjo jaustis drąsiau. Jis aišku, po to, kai viskas laimingai baigėsi, viską neigia.
Jeigu žmogus naudoja pavojaus akivaizdoje kodinę kalbą, ir jis tavim tiek pasitiki, kad žino, jog suprasi, vadinasi, ten Jonavoje Erikas Imbrasas nėra saugus, o sėdi toje būdoje įspraustas į kampą, nes neturi išeities – žino per daug apie veikiančią Jonavos narkobaroniją, ir kažką iš labai aukštai pažįsta. Toks man susidarė įspūdis. Bet mane vertino (iki vakar), nes turėjo labai gerą nuomonę apie mane, nors nebuvome niekada gyvai bendravę. Vadinasi, savo aplinkoje turi nesusitepusių kariškių (mano toks spėjimas.) Arba VRM žmonių, kurie yra mažuma ir gerbia mane bei padeda man (prisiminkime girtuoklio Ruklos instruktoriaus sulaikymą Varėnos miškuose – policininkai ne tarnybos metu tai atliko. Išsiunčiau padėką. Nes dėl šito galimai neadekvato ir buvo ir tebėra visos bėdos su kariuomene: esu likusi jos dalimi, bet mes visiškai nebendraujam vieni su kitais.)
SPECTARNYBŲ FEJERVERKAS ROKŲ KAIME – 5 RYTO DINGSTA ELEKTRA, ESSO ATSISAKO NUSTATYTI BEI PADĖTI ŠALINTI GEDIMĄ
Taigi, dabar jūs sužinosite, per kokius Kalvarijų kalnus turi eiti doras pilietiškas kovotojas, kuris tikit ar netikit, nepriklauso nei VSD, nei AOTD, o DIA (narkotikų kovos departamentas) pas mus tiesiog nėra – nors iš Amerikos juk imame visas „vertibes“ (liet. Vertybes).
Todėl ir „ataskaitas“ tenka rašyti štai tokia forma.
Tiesa, vėlai vakare, jau perskaitęs mano straipsnį apie tą įvykį su narkomanu, kai jis vos nepapjovė Eriko, pastarasis man atsiunčia nuorodą, kurią šifruojant grynai mafijos žargonu, suvokti galima tik kad man „chana“. Nelabai tikiu, kad Erikas iš kurio pastarosiomis dienomis girdėjau vien poeziją, man pats grasintų – tiesiog perdavė spectarnybų žinutę.
Na, jeigu „chana“ – tai „chana“. Atsikeliu, kaip visada labai anksti, prieš vištas ir prieš aušrą. Einu prie kompiuterio, vėl kažką rašysiu. Nusprendžiau parašyti Eriko draugei laišką, išdėstyti, kas nutiko, ir jog jis lėtai žudomas sargų būdoje (Erikas pvz. nežino ir „lėto žudymo“ spectarnybų metodikos, kai darbe žmogui užvaromi 2-3 etatai, ir veikiama per jo turimą ligą. O Erikas serga, ir man būdavo pasakojasi, kaip jam negera, bet bijodamas prarasti darbą, neleidžia man nieko daryti. Nurodžiau jam „saugumo protokolą“ – kai bloga, darbe išsikvieti greitają, ji pamatuoja, įrašo į lapą, gali atsisakyti vykti į ligoninę. Turi įrodymą, kad darbe negera.
„Po tokio „saugumo protokolo“ galėsiu būti bedarbis, iš karto atleistų“,- pasiguodė jis.
Įsivaizduokite, ką man tekdavo išgyventi. Dar atsiunčia savo suprastėjusius rodmenis. Priversdavau pasimatuoti, sakau, pasakyk, kiek. Negalima viešinti sveikatos būklių, bet aš viešiniu nusikaltimą, tęstinį, kuris atliekamas prieš šį žmogų. Darbe duodamas nesuderinamas su jo turima liga maistas. Jeigu prie šios ligos reikalinga dieta, tai jam duodamas riebus maistas. Laimė, kad aktyvi uošvienė („ir kodėl tu draugės nevedi, Erikai – juk gausi ir uošvienę, kuri tave dievina“) užsuka į darbą ir atneša dietiško maisto. Pagarba šiai moteriai.
Pastoviai girdžiu apie kažkokius nesąmoningus patiekalus. Vieną dieną užvalgo bandelę, ir pasidaro negera. O reikėtų žuvies, sriubos, lengvo maisto.
O yra ligų, kur maistas ir sėdėjimas gali nuvaryt į kapus. Ir prieš Eriką toksai stebuklas, kažkam sugalvojus pasiimti ilgalaikį biuletenį, beje, ne dėl ligos, o dėl kito asmens slaugymo – vykdomas. Nors biuletenio, ir gal netgi ilgalaikio, reikia jam.
„Šitas siaubas tęsis iki kovo 10 dienos, nieko tame tarpoe negaliu planuoti, toks grafikas“. Aūū, Darbo inspekcija!!! Yra tokia įstaiga Lietuvoje? Žmogus žudomas lėtai, bijo skųstis, bijo neiti į „darbą“ (virš 60 valandų savaitė čia nebe darbas, o lažas.)
Kadangi tiek prieš mano tėvą, tiek prieš Leonidą Donskį (jis ir mirė, paveiktas šios „strategijos“), tiek prieš mane, mano vyrą yra vykdytos šios strategijos (vyras, turėjęs praėjusią ligą, Rokų keramikos fabrike buvo užvarytas dirbti 3 pamainas su 5 valandų dviem pertraukom, po to sutriko sveikata, atsistatė tik po 4 metų; mano tėvui VDU žmonės skambinėdavo naktį, aš neperduodavau tėvui ragelio, atšaudavau, jog dabar poilsio laikas; kartą grįžęs iš užsienio kelionės, buvo verčiamas šeštadienį tikrintis darbo paštą – atvažiavau, išjungiau internetą, kompiuterį, paguldžiau į lovą, išviriau pietus. Padėkojo labai. Sako „Kristuka, aš darboholikas, tai mano bėda.“) Mokykloje, kur dirbau, kad visai nusivaryčiau nuo kojų, man buvo duodamos 2 pamainos vesti pamokas. Pradedi 8 ryto, su žurnalų pildymais baigi 8 vakaro. Toks tik pozityvus dalykas, kad už šitą kančią minėta mokykla atsidėkojo, pagelbėdama mano vyro siekį pasivyti moksle, jis būtent čia baigė vakarinę mokyklą, ir labai gerais rezultatais, ir motyvuotas rinktis istorijos studijas (Garliavos Jonučių gimnazija – ačiū.) Tas mokytojų nuvarymas buvo diktuojamas iš ministerijos – kad vergai neturėtų laiko galvoti, kad 180 eurų alga per maža už visą etatą. Duokite jiems papildomų valandų, gaus papildomus 10 eurų, nebesiskųs…apgailėtina; kitoje – tyčia laikydavo labai ilgai po darbo pabaigos, ir plaudavo smegenis apie mokymą, nors tai buvo 4-a mokykla, kurioje dirbau; VDU mirė keletas dėstytojų – jie dirbo arba 3 etatais, arba labai nervavosi dėl etatų mažinimų), ir jos tikrai kerta bent jau per imunitetą, paskiau per sveikatą, tai aš bandau paaiškinti Erikui, o jis negirdi, tai sakau parašysiu jo draugei.
Ir 5 ryto stebuklas, nėra jokios elektros. O kamščiai net neiššauti. Neveikia net skaitliukas.
Nors iki skausmo pažįstama spectarnybų taktika, nesinori tikėti.
Spectarnybos- ne bažnyčia, todėl net nesiruošiu analizuoti „tikėjimo akto“, pusę septynių skambinu į esso. Prieš tai pasišviesdama su mobiliuoju ir su kompiuterio elektros likučiais, vis tik parašau laišką Eriko draugei, bet neišsiunčiu. Ten išdėstau, jog kartais darbe jis prieina pavojingą gyvybei ribą, bet niekur pranešti man neleidžia. Todėl paprašiau pagalbos – gal ji pakalbėtų, jog negalima dirbti 5-6 dienas po 14 valandų, ir apsimesti, jog tai yra normalu. (Vėliau po Eriko žinučių, jog turiu atsiprašyti, išsiunčiau tą laišką, bet dar „pabloginau situaciją“.)
Be to, į tokį žmogų, kuris visada būna darbe, lengviau pasikėsinti, nes jis visada randamas – nuo ryto iki vakaro beveik kas dieną, o jo reakcija lėtėja. Todėl gali būti labai suaktyvėjo narkomanai, pamatę, kokia tvarka yra parduotuvėje: kad yra persitempęs žmogus, kurį, be to, galima „nugręžti“ 6 eurams.
Taigi, parašau tai mielai moteriškei, išsisaugau laišką, ir laukiu esso veiksmų.
Netrukus atvažiuoja Esso, su paprasta mašina, be kopėčių, ir iš jų elgesio matosi, jog nieko jie netvarkys ir problemos nespręs. Neįkalbinu net eiti į namą pažiūrėti į skaitliuką.
Su mano atsineštom kopėčiom (dar gaunų velnių, kad mažos – bet Esso turi dideles, kurių neatsivežė, o aš paprasta kaimo moteris, neprivalau turėti specialios įrangos, mes laikome kopetėles lemputei pakeisti, daiktams nuo antresoles nuimti. Viskas.) pasižiūrėi išorinę dėžutę, nustato, jog „iš mūsų pusės viskas gerai, tačiau laidai lyg nudegę“.
Normalus Esso tarnautojas nueitų ir atjungtų elektrą – nes jeigu laidai nudegę, juos reikės taisyti (yra pavojus elektros instaliacijai, namui ir aplinkiniams), o taisyti bus neįmanoma, nes vis tiek nors pačiame name nėra elektros, vykdomas energijos tiekimas.
Vienas toks juodais ilgais plaukais po ilgo įkalbinėjimo sutinka eiti į namą, pamatęs neveikiantį skaitliuką, skubiai pasako, jog viskas tvarkoje iš jų pusės (!!!), ir visa trijų asmenų kompanija, neatsivežusi specialiosios įrangos, skubiai, kaip į gaisrą, išvažiuoja.
Neturėk pinigų, bet turėk šimtą draugų. Apie 9 val. gaunu privataus elektriko telefoną, jis ilgai atsikalbinėja, nenori pas mane vykti.
Bet paaiškėjo, jog žmogus tiesiog nežinojo, koks nuotykis jo laukia. Jeigu būtų žinojęs, jog teks vaikyti net 3 esso brigadas, jis iš karto būtų atvažiavęs.
SAVO PAČIOS KIEME PRIVALAU ATSIKLAUSTI KAIMYNŲ, AR ARTĖJANT -24 ŠALTUKUI, GALIU SUSITAISYTI ELEKTRĄ (ESSO IŠMINTIS)
Kaimynai, manęs net neatsiklausę, užsako man 1 toną kuro. Todėl aš matydama, kad elektra atjungta galimai tyčia, ją sugadinus pažaidus su įtampomis, visą dieną tvarkausi po namus, kūrenu pečius, ir vežioju briketus. Išmokau nekreipti dėmesio į spectarnybas, nesinervuoti, nepasiduoti jų primetamoms sąlygoms – išsišiepusi išsiblizginu namus, kad meistrai vėliau net eina ant pirštų galiukų. O kada blizgintum grindis vos ne su vašku, kai norisi tą perskaityti, tą parašyti, ir dar dainą paklausyti, sugroti, įrašyti, peržiūrėti? Nuostabi meditacijos diena!!
Kaip tik sutampa, kad kaimynė padarė man gerai, nes aš prieš tai telefonu kažką mykiau, kad imsiu lyg kuro, neimsiu, tai ji ėmė ir užsakė, ir viskas. Kita kaimynė, su vyru jau susivežusi toną, klausia, ko nevežu, juk toks geras oras. Pas mus tokia kieme atmosfera, sakau kieme, nes gretimas namas yra mano prosenelio sodybos namas, man čia viskas aplinkui namai.
Vėliau antroji Esso brigada man aiškins, jog gali atjungti mano elektrą NUOSAVAME ATSKIRAME NAME tik su gretimo namo (kodėl tik vieno, kodėl ne visos gyvenvietės, ir fabriko bei seniūnijos??) leidimu. O dabar, žvengė tiesiog elektrikai, instruktuojami iš „centro“ (manau, Kibernetinio saugumo dubliuojamo), stovėdami per minus 12 mano kieme, nieko nedarysim, nes jūs neturite kaimynų sutikimo.
Sakau pasižiūrėkit, mūsų net kuro maišai tie patys kiemuose riogso. Mes net nebendraudami vienas kitą suprantam, suvokiam. Mes gal net nesikalbam kartais, bet mes kartu čia visi gyvenam, ir vieni kitus palaikome, ir niekas tikrai manęs neduos į teismą, nei jūsų, kad aš per speigus tvarkausi elektrą.
Vėliau taip ir buvo – kaimynė, mano močiutės sesers sutuoktinio anūkė (pusiau giminė) pasako, jog ji nieko prieš, nes ji nori panešioti kurą, oras labai geras, darbas sėdimas, todėl judėti būtina.
Nes paaiškėja, jog kažkokie visiški idiotai mano atskiro namo saugiklius lauko „spintoje“ susukę, ir sumaišė su gretimo, atskiro namo, saugikliais: susukta viskas ant vienų laikiklių, o tokia „difuzija“ savaime gali išmušinėti elektrą abiejuose namuose: o gretimas mano prosenelio Jono Baronaičio 1924 metais statytas namas iš viso senučiukas yra. Bet man labai mielas, juk giminės lizdas. Bet irgi padarytas „užsikūrimui“, nes tokios nesąmonės – saugiklių difusija gresia tik trumpu jungimu. Tą panosėje burba tie du jau ėmę dirbti essoistai. „Atsargiai, nes gali kalti per tą kitą namą.“ Tada suvokę debilizmą, kad šalia esant 3 gnybtams, jie palikti tušti, o saugikliai sudifuzinti, jie perkelia mano saugiklius į mano saugikliams skirtą vietą, ir sugrąžina elektros energiją kaimynams, o man palieka atjungtą. Pagaliau po 15 valandų po elektros dingimo, galima taisyti gedimą!LEIDO!
Bet kaip matome, antroji brigada jau inStruktuota kaip atsikalbinėti, ir šneka tas nesąmones, kad negalima nieko daryti, nes laidai supainioti, o reikalingas kaimynų atsiklausimas. „Mus paskui padavinėja į teismą, jūs turite mums parodyti kaimynų sutikimą“ – patys pridirbę idiotiškų nesąmonių, kai skirtingų namų saugiklius, saugančius visiškai skirtingus elektros kabelius, sukloję ant vienų trifazių saugiklių laikiklių, aiškina man šitus kliedesius.
Užkilo tiesiog juristo sąmonė.
„Jūs elektrikai man neaiškinkit, kas yra teisė. Aš esu teisininkė, ir jeigu jūs dabar neatjungsite man tų saugiklių, aš kviesiu trečią brigadą, jeigu ji neatjungs, aš kviesiu ketvirtą, kartu su policija atjunginėsime, o tada dar paduosiu jus į teismą. Čia yra force majeur (pr. Nenugalima jėga – aš artėjantį šaltį įvardijau kaip nenugalimą gamtos jėgą, todėl nebūtina iš viso laikytis formalių teisinių procedūrų, siekiant gelbėti mane ir mano šeimą, ir viskas), ir jūs nieko nesigaudote apie teisę kai yra tokia situacija. Poryt minus 24, jokie čia sutikimai iš niekur nereikalingi yra. Judinamės, ir greitai.“
Kokia aš kartais galiu būti žiauri…
Didelei elektrikų nuostabai, jiems „centras“ liepia vykdyti mano grasinimus, o kaimynė kuri yra šiokia tokia giminaitė, garsiai tuoj pat patvirtina, jog jai nereikalinga elektra bent 2 valandas, nes ji sportuoja lauke su kuru. Dar esu raginama laužtis į gretimų kaimynų butą, bet aš kategoriškai atsisakau:
„Jie miega, matote, lempos nedega. Jie juk mato jus per langą, jeigu jiems netiks, kad darbuojatės – išeis ir pasakys. Bet jie to nedarys, nes jie patys mane ragino būtinai susitvarkyti, jie informuoti.“
Dideliausiai nuostabai, mano namas turi atskirus saugiklių laikiklius, į kur iš karto perkeliami gnybtai. Pasirodo, specialiosios tarnybos iš anksto pasiruošę bet kokiam gedimui mano name – o kadangi kaip taisyklė, elektra dažniau genda žiemą, dėl to, kad žmonės dažniau verda, geria arbatą, dažniau pajungia šildytuvus, tai viskas apskaičiuota.
Tiesa, skaitliukas priklauso tiktai elektros tinklams, o ne man, todėl mano surastas meistras duoda velnių Esso. Operatorė pripažįsta, jog plombas nuimti tikrai pačiam žmogui negalima.
Tačiau atvykę fainuoliai pradeda bumbėti, kodėl jūs patys nenumušat plombų, „mes jums leidimą telefonu būtume davę.“ Po to prokuratūrai, kuri iškeltų bylą dėl neteisėto plombų numušimo, pateik tu tuos telefoninius leidimus ir įrodyk. „Žinau, kaip iškeliamos bylos, mano klientams yra buvę“, Ramutės Daktarienės atvejį, kai „Aro“ kovotojai, nieko neradę, apkaltino elektros vogimu, prisimenu aš. Nors su automatais visa šeima buvo sustatyta veidais į sieną, ir jokių plombų nenumušinėjo – turbūt tą padarė patys „ariniai“.
„Tai pilna tokių atvejų“, paaiškina meistras. „Kaimynas tarkime yra pavydus, lauke stovi skaitiklis, jis ateina, numuša plombas, ir pats suskundžia policijai.“
Tada meistras ir aiškina, jog gedimas staitliuke, o iki jo tiekiama elektra, ir jis negali taisyti. Ne iš karto jie supranta, nes jiems visą laiką nurodinėjama „iš centro“: greičiausiai dubliuojanti Esso, sėdinti „Kibernetinio saugumo centre“. Juk „vatnykus“ reikia atjunginėti, čia yra tikri kremlinai – nesvarbu, kad jie stovi 1860 metais įkurtos sodybos kieme yra yra vietinių vietiniai. Pikta, kad neišeina mūsų išvaikyti nuo mūsų šaknų.
Kai atlupamas skaitliukas, mano meistras nusikeikia rusiškai: laidai atrodo negerai.
Prisimenu kad prieš metus man pranešę prieš kelias valandas, tinklai atvyko ir staigiai nulupę seną skaitliuką, uždėjo naują. Net nespėjau pažiūrėti, ką jie ten užsuko. Sukdami naują skaitliuką aišku nesiceremonino, su peiliais paaštrino kampus. Laidai labai seni, juos galima paveikti, kaip minėjau, ir su įtampa, o kadangi gedimas skaitliuke, galimi dar kitokie būdai. Meistras netiki, tačiau laisvai galima kalti per patį skaitliuką, tai nėra sunku. Yra juk meteorologinius prietaisus atjungiantys aparatai, skirti kovai su rusais, terorizmu ir Sulikiene. Fotoaparatas buvo atjungtas su tokiu bangų ginklu 2012 metais, ir nebeįmanoma buvo sutaisyti. Veikė galimai AOTD chebrytė jau tada. Pyko, kodėl stabdėme „Meškiukų skrydžio“ karą.
Va toks paslėptas gedimas, kuriam sukeitus saugiklius lauko spintoje, buvo seniai pasiruošta. Esso žinojo apie mūsų laidų stovį (kurį patys dar pablogino, kai staigiai keitė skaitliuką), o mes patys tai ne, nes neturime aiškiaregio akies.
Na o kaip atjungti name elektrą ir dar su tokiais laidais, galima matyti kiekviename spectarnybų filme – užtenka atsidaryti lauko spintą, ir pažaisti su įtampa. Ir ten, kur yra defektiniai laidai, „bum“ garantuotas. Gal ir gaisras įmanomas. Kadangi keliuosi pastaruoju metu 4-5 val. tai turbūt ir išgelbsti, nes jeigu būtų kas svilę, būčiau pastebėjusi. Nesvilo. Tik visiškai dingo name elektra.
MEISTRAS GYVENIME NĖRA MATĘS ŠITOKIO ESSO IŠSIDIRBINĖJIMO!
Taigi, meistras betaisydamas laidus, pripažįsta, jog tokiame „bojevyke“ seniai nėra buvęs, nėra matęs šitokio baisaus esso išsidirbinėjimo, o dirba tai profesionaliai, ir labai daug metų.
Giedrė Gorienė sakydavo: jeigu kažką teisingai parašai apie spectarnybų darbelius juoduosius, jie būna iššauna fejerverką. Dar prisiminkime „Mirotvorec- LTU“. Juk jie sakė kad sudegins mūsų namus. O tam jau ir pasiruošta, kaip mačiau iš to bardako oficialioje Esso elektrinėje spintoje – tik psichiškai nesveikas žmogus gali sudėti dviejų skirtingų namų saugiklius ant vieno laikiklio. Arba spectarnybos.
Dar nors liūdna pripažinti, visiškai nuzombinti yra mano tėvai, ir su jais neįmanoma susišnekėti, net apie šiukšlių išvežimą, nors grąžinti man mano senelio paliktą namą man jie atsisako, nes gali kenkti kartu su specialiosiomis tarnybomis. Lietuvoje, jau aprašiau praeituose straipsniuose, yra būdas pasisavinti nuosavybę neteisėtos registracijos būdu – po to kitas, kuriam priklauso, gali įrodinėti, ką nori, policija šalina jį iš jo paties namo, elektros tinklai netgi klausinėja, kas sudaręs sutartį, kur savininkas. Nors gyventojas tai tu, ir dar tau paliktas šitas turtas, tik neteisėtai pasisavintas. Kad „savininkui“ turtas rūpėjo tik dėl užgrobimo, pamato meistras: „Tikras savininkas, mylintis turtą, nepaliktų tokių baisių laidų. Čia juk laidams yra šimtas metų.“.
„Taip, tėvas viską darė atmestinai. Vos įtikinau pakeisti svylantį vandens siurblį – jis bet kada galėjo užsidegti. Kaip buvau kaltinama, ko „kišuosi“.
Nes taip yra šioje visuomenėje: spectarnybos veikia per artimą aplinką, tai saugiausias joms būdas konspiruotis.
Gruodžio mėnesį artimieji nuslepia ir pranešimą apie būsimą elektros atjungimą dėl…59 eurų „skolos“.
Mūsų kaime kai kurie ūkininkai nemoka, kol neprisuka 200-300 eurų, ir niekas jiems neatjunginėja. Tiesiog labai mažai išeikvojame elektros, ir nutariau mokėti kas antrą mėnesį. Esso iš karto sureagavo, atvažiavę patikrino, dar pareiškė, jog „čia negyvenamas namas“, ir po to ėmė siuntinėti grasinimus atjungti.
Pamenu, gavau antrąjį grasinimą atjungti elektrą – pirmojo nemačiau, Turbūt siųstas formalaus savininko vardu (vyksta teismai.)
Antrajame rašoma, jog elektra bus atjungiama sausio 29 dieną- per pačius speigus.
Paskambinu į Esso, ten labai mandagus vaikinas atsiliepia, o aš jo paklausiu, ar Esso visiškai išprotėjo su tokiu „pasiūlymu“, ir ar tai reiškia, jog man jau dabar reikia įsirengti saulės kolektorių sistemą – nes tokia firma su mini kolektoriukais Rokuose netgi yra? Kitame laido gale stoja nejauki tyla.
Sakau, nuo kada jūs už 59 eurų atjunginėjate elektrą, kas jums iš viso darosi? Vaikinas pasiūlo „tartis“, ir mokėti „dalimis“, sakau be jokių problemų, tiesiog aš nesu tiek įsitempusi, kad mokėčiau kas kartą po 15-30 eurų, tai ir sukaupiau netyčia „skolą“, ir tiek, kas čia tokio, juk gruodį mokėta. Juk pats esso sako, jeigu moki bent kažkiek, niekas niekada nieko neatjungs. Patys grasinime rašo „gruodį mokėta“. Tačiau sausį siūlo atjungti elektrą. Na o kadangi mano bylų atsakovas nesuinteresuotas iš viso nei mano laime, nei mano gerove, tai atjungus elektrą, jis juk prašymo ją vėl pajungti nerašytų. Suprantate manevrą? Aš ir padaviau savo tėvą į teismą, nes jis iš viso neturi jokio supratimo, kad namui reikalingas ne tai kad kapitalinis remontas, bet pusės jo perstatymas (dėdė garsus architektas yra sakęs, kad stogą laikančios gegnės yra per plonos, ir jas visas reikia keisti. Įsivaizduojat kokio masto tai remontas? Tai pusės namo statyba iš naujo, su labai galingais kranais, statybininkų brigada…) Vakar dienos meistras tą patvirtino. Kad elektra kaip pastatytas namas, taip ir niekad netaisyta. O specialiosios tarnybos tada gali kad ir dabar kai rašau šį rašinį, vėl atvažiuoti, pažaisti su įtampa (9 klasėje per laboratorius esame žaidę, ir žinau, kaip lengva tai daryti), ir vėl neturiu elektros, o Esso vėl nurodymai, ir viskas. Juk čia pasaka be galo. Kad tavęs neatjunginėtų, tu turi būti susitvarkęs viską kad blizgėtų. Nes jeigu seni laidai, tai esso susirinkę informaciją iš anksčiau, atvažiuoja ir išsidirbinėja, nebevykdo savo pareigų.
Kadangi kai kurie laidai sienose, aš be teismo sprendimo kad esu bent dalies sienų savininkė, griauti jų negaliu. Taip ir sėdim, o AOTD trina rankom.
Juk čia karinės žvalgybos reikaliukai kažkur kažką atjungti „nuo laido“, provokuoti, kokį gaisriuką paorganizuoti. Kariškiai apmokomi diversijų meno specialiuose apmokymuose.
Juokingiausia, jog trečioji brigada – tie patys rytiniai „ambalai“.
Atvažiuoja jau su specialia mašina (antrieji tai su elektroautobusu), ir turi netgi KOPĖČIAS.
Pasimetę, o ilgaplaukis, kuris pasakė, jog neveikiantis skaitiklis – čia mano asmeninis o ne Esso reikalas, slepia veidą.
Į ausį meistrui sakau „čia rytiniai“.
„Ale jie kaip per ausį gavę“,- kikena meistras. „Bet gal jums iš įtampos atrodo, kad čia tie patys“, netiki, jog rytinė pamaina už bausmę vėl išvaryta dirbti į naktinę pamainą. Juk jiems turėjo būti paros poilsis.
Neįvykdėte iki galo, draugeliai – prašau: į naktinę. Be kopėčių važiavot – dabar prašau, avarinis automobilis. Žodžiu, jeigu pirmą kartą atvažiavę nieko nesigaudė nei apie elektrą, nei apie skaitiklius, naktį atvažiavo šilkiniai.
Atsinešu pundą pinigų, ir noriu juos visus paduoti meistrui. Jis sako „baikit, nesąmonė, duokit, 20- užteks“.
Meistras dirbo 5 valandas, didelę dalį šaltyje, ir dar varinėjo 2 Esso brigadas – davė jiems juodai velnių.
Jis pajuto kažkokį profesinį malonumą, kiek man pasirodė.
Gavo objektą. O kadangi esu žmogus visuomeniškas, tai manau, gavo visą gatvę ir kelias gretimas…Visur yra reikalingi gabūs ir principingi žmonės.
KIEK TA SULIKIENĖ KARIAUS SU LIETUVOS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS – JUK JOS TOKIOS PATRIOTIŠKOS?
Aha. O narkotikų verslas – irgi patriotinė veikla? O per kurį galą?
Kad žudomi čigonai? Kad žūsta jauni žmonės, kad vaikai vartoti ima? Kad Lobovą bus vėl galima pasodinti, jeigu jis rėkaus, kad Jonavoje po kameromis vykdoma prekyba?
Bet po „Maxima“ kameromis vyksta darbuotojų terorizavimas: aš geras, aš vogiau, bet nebėgau, duok 6 eurus.
Vietoj to, kad gabus muzikantas grotų, ar iš viso, dirbtų su talentais – o pinigai šitame versle labai, oj kokie dideli – jis sėdi sumautame „skladuke“, ir dar taip bijo, jog vieną pokalbį su vienu „tarčioku“ paleidžia tiesiogiai.
O kad dar ko nors nepratransliuotų, mūsų spectarnybos „atrubajet kislorod“ – „atrubalinę“ man klientus – dalį susodino, dalį perpirko, dalį „atjungė“, kad daugiau nebeskambintų, dalį infiltravo („gelbėkit, padėkit, užpuolė su byla kariškis, mano vyras nekaltas, „išsuktos rankos“ – ir veždavo net naktimis plytų tonas, ir dar įlįsti sugebėjo po kapotu man „iš dėkingumo“ matyt, už gerą konsultavimą baudžiamojoje byloje – teismas dalyje kaltinimų atmetė prokuratūros reikalavimą) taip kad mano mašinoje irgi „atjungta“ (meistras irgi klausė, kas yra su apsnigta mašina, nenorom paaiškinau, jog 2017 07 15 degėme autostradoje, į mus pasikėsinta, yra nupjauta šlangutė, gedimas gal menkas, už 20 eurų, bet aš tiesiog nebenoriu vairuoti, nes vos nevirtome gyvais fakelais su vyru Žalgirio mūšio dieną…), dabar ėmėsi paskutinio veiksmo – „atrūbinti“ man elektrą.
Nes šildymo atjungti negali – ne tik savo medžių, šakų turime, bet dar ir labai gerus kaimynus, kurie vis per prievartą užsako papildomo natūralaus kuro, aš gal neimčiau, dar pasitaupyčiau, nes labai jau suvalkietiškas genas šauna į viršų, bet išlendu būna į kiemą, jau stovi mašina ir krauna su kranu.
Gerus turiu kaimynus – giminaičius, iš kurių šiandien Esso reikalavo sutikimo mano pačios prosenelio sodyboje. Kaimynai gyvena mano prosenelio name, mano namas stovi jo sode, o man mano asmeniškam kieme, kur aš esu 6 karta kilusi iš Georgijaus Baronaičio ir grafaitės Rozalijos Pociej – reikalaujamas LEIDIMAS.
Visa šita istorija turi ir absurdo atspalvį.
SKAMBUTIS ARVYDUI VILČINSKUI IR ERIKO IMBRASO MONOLOGAI, KAIP „PARDUODAMI DRAUGAI“, NES…JŲ REIKIA GYVŲ (!!)
Ryte jau kelias valandas būdama be elektros, radau Eriko Imbraso žinutes, kad jis mane blokuoja visuose mano FB profiliuose, bet labai laukia atsiprašymo. Kad man ant galvos – karūna. Bet jeigu tikėtume mafijine ideologija, tai ją man uždėjo 2015 metais ir nebe mano valioj ją nuimti. Todėl netgi privalau kariauti su narkotikų karteliu, dėl kurio ir sėdi mano klientas, kuris save vadina mano „broliu“. „Ji mano sesuo“, pareiškė jis žmonai. Tai sukėlė baisų nepasitenkinimą toje šeimoje. „Padėk man Kristina, būsiu tau broliu“, maldavo laiškuose kankinys.
Kai bandė perkelti mano klientą į Pravieniškes, pamenu, susapnavau jo motiną, ji buvo labai susirūpinusi, ir ji man tarsi sakė: „Blogai, Kristina blogai“. Ryte ėmiau rinkti informaciją, atradau, kad 5 ryto yra užmuštas šios šeimos apsaugininkas. Savaime, palindo po fūra lygiame kelyje. Puoliau rašyti į Lukiškes. Pamenate, kaip prokuratūra pakeitė poziciją, apskundė teismo sprendimą perkelti kalinį, ir…išgelbėjo jam gyvybę.
O aš nieko nesigaudau, bet tyčia atsakiau Erikui: „O kas jeigu kaip filmuose sako, aš esu karūnuota, ir ką tu padarysi?“ „Mafijos autoritetas“ DH atsisakė prisiimti Lietuvos narkotikų kartelį ant savęs, todėl sėdi iki gyvos galvos už dviejų vaiduoklių nužudymą ypatingai žiauriu būdu Sapnų ir šešėlių pasaulyje.
Turiu neva atsiprašyti, už tai ką padariau (išviešinau Jonavoje veikiančio narkotikų baronijos schemą, kad tarčiokai „šaltinėlį“ turi abiejose Maximose. Tiesa nerašiau prekybos centro pavadinimo, nerašiau Eriko Imbraso vardo ir pavardės. Bet dabar rašau, nes netgi „mentovsku“ žargonu man grasino mane nubylinėti. Nežinau ar tai yra bajeris ar ne. Nes kaip suprantu, visiškai nepažįstu to žmogaus, nes jis nepažįsta netgi pats savęs. Todėl metų metais ir bijojo prieiti užkalbinti.
Ką daryti? Žmogus užpykęs, liepia atsiprašyti. Mano meno mokytojas, turbūt nebebus jau tokiu (nors net dabar rašydama šį ilgą rašinį, mokausi dainų), pyksta, nes labai galimai nori daryti narkomanų rėmėjo ir guodėjo karjerą. Reikia bent atsisveikinti, padėkoti už praleistą kartu, kad ir elektroniškai, laiką. Pastaruoju metu tuos eilėraščius ir dainas taip siuntinėjomės, kad kartais bendraudavom po 3 valandas per dieną. Pripranti prie žmogaus. Tai yra normalu. Jis man, būdavo, skambina per FB ir sako: „Nežinau, kas yra, bet pasiilgau, kaip SAVOS“. Būna, kad žmonės jeigu kalba kokia nors specifine, meno, poezijos kalba, jie ir yra SAVI“. O aš jam visada sakydavau, jog „my svojich nebrasajem“, bet jis apsimesdavo, kad nesupranta rusiškai.
Skambinu..Arvydui Vilčinskui. Labai mandagus šitas tautos dainius, paaiškinu, kad kaime nėra elektros, o turiu kažką atsakyti Erikui. Net nesakau, kokiam. „Tuoj“, labai maloniu balsu pasako vokalistas.
Gaunu žinutę – telefono numerį ir „Erikas“.
Skambinu. Ir sakau „čia tas Erikas ar ne tas“. Pirma jis juokiasi, po to kokią valandą be sustojimo man duoda velnių.
Ištisą valandą turiu klausytis, kaip aš jį išdaviau, kad draugai taip nesielgia ir t.t. ir panašiai.
Pradedu nujausti, jog Jonavos narkobaronai pas jį buvo atvažiavę. Balsas labai užkimęs. Erikas visiškai negeriantis, vadinasi, stovėjo naktį lauke ir aiškinosi. Netgi turbūt rėkė.
Paaiškinti vėl bandau, kad jis panaudojo saugumo protokolą „SOS“, o jis vėl ima visaip šaipytis, kad laikiau tave paprasta mergina, kuria galima pasitikėti.
Atsakiau, jog manimi negalima pasitikėti, nes aš visų pirma pati niekuo nepasitikiu. Per galvą versdavausi aiškindama, jog nesu paprasta, bent tokia manęs nelaiko spectarnybos ir narkomafija.
Mus su Eriku Imbrasu sieja ir vienas paslaptingai nužudytas draugas – tai šachmatininkas Aidas Labuckas. Buvo tokia istorija, kai buvo „vyrų po ledu“ serialas 2012/2013 metų sezonu. Buvo įmestas į upę, imituota, jog ėjo, įkrito, nuskendo.
„Draugai taip nesielgia“. Atsakau, jog niekada iki šios istorijos jis neleido man savęs vadinti jo drauge, o aš jį vadinau ir vadinsiu Mokytoju.
Be to, yra visi požymiai, kad juo bandoma atsikratyti, o kadangi veikia greičiausiai AOTD (juk Rukla tai netoli, o kodėl Jonavos narkobiznis negali priklausyti kažkuriems kariškiams?), tai imamasi „savaiminės taktikos“ – kai analizuojama žmogaus liga, ir veikiama per ją, siekiant palaužti gyvybines funkcijas. O jeigu nepasilaužia – visada yra „tarčiokai“ su netyčiniais peiliais. Už 15 eurų jie būna papjauna žmogų.
Summa summarum, nors Erikas mane ir atblokavo, dar kartą blokavausi aš, nes jis aiškiai pasakė, jog jo visus pokalbius kažkas įsirašė.
„Nors tu viską ištrynei, nesijaudink, pas mus eina „atsarginis chodas“. Bandžiau ištardyti, ar yra sekimo sistema, nes labai atvirai kalbėdavosi apie viską, tai neigė, o dabar, kai jam grasinama, išsidavė, jog viskas įrašoma.
O kiek jam bandžiau aiškinti, jog jį įrašinėja, kad nebūtų per daug atviras, ir nebūtų savimi darbo vietoje.
Bet iš kitos pusės – pati „Maxima apsauga“ yra teisės pažeidėjai. Lietuvoje vergų darbas nenumatytas. Yra normalu, jog darbuotojas, kurio darbo laikas viršija numatytą laiko normą (galima dirbti 60 valandų, tačiau turi būti laikomasi 11 val. paros poilsio taisyklės ir 36 val savaitės poilsio taisyklės – šiuo gi atveju šie abu punktai buvo pažeidinėjami.) nebeįmanomą ribą pasiekia, ir kad neišprotėtų, jis turi nebedirbti (žmogaus organizmas, kaip lygintuvas – įjungia „budėjimo režimą“) – tai užsiima filmų žiūrėjimu, plepėjimu per FB. Ar toks vergo darbas kokybiškas, kai jis tik puse akies stebi parduotuvės salę – klausimas darbdaviams, kuriems taip atrodo. Man taip neatrodo. Greičiausiai gaila pinigų dviems darbuotojams, nes šiaip jau, 14 val. darbo viena nelabai įmanoma Lietuvos Respublikoje. Nebent dirbi „ant savęs“, ir esi pats sau bosas. Savęs į teismą nepaduosi. Kaip mėgstu juokauti, faktas, kad mažai uždirbu, turi būti pateikiamas mano darbdaviui – o juo esu aš. Todėl tik save galiu kaltinti. O kadangi aš po mašinos gaisro autostradoje nenoriu dirbti su klientais, ir pasinėriau į gamtą ir keičiu profesiją (lengvai), tai viskas tvarkoj su mano pačios darbdaviu, kuris mane išleido kūrybinių atostogų. O jeigu koks mielas klientas pasiprašo – padedu, atsitraukdama nuo meno, kūrybos, meditacijos gamtoje.
Pažintis, kuri buvo tokia trumpa ir iki vakar – prasminga, įrodė, jog einu geru keliu. O kadangi spectarnybos padarė man „siurprizą“, vadinasi, jos ne tik pyksta dėl Jonavos narkobaronijos, bet eina iš proto, kaip pražiūrėjo mane ir Eriką – juk pas mane gyvenime turi būti viskas kontroliuojama. Kaip sako seni žmonės – maro, tvano, sraunios upės ir tvirtos draugystės tu nesukontroliuosi. Tai kaip gaivalas, kaip ugnis, kaip kalnų viršukalnės – kitam neįveikiama, tik tikriems draugams. Tikiuosi, Erikas dar man atleis.
Kaip sakydavo Giedrė Gorienė – jeigu išnaudojai visas galimybes pasikalbėti su žmogum arba tarnyba, visada lieka laikraštis. Todėl ir rašau čia, nes nesugebėjau įtikinti, jog viską darau tik dėl jo paties ir visuomenės saugumo, ir jokių „pliusų“ kaip man buvo sakoma, ar „bonusų“ aš negavau“ vienintelė dovana – vakar naktį atjungta elektra, kurios bandė neleisti man susitaisyti. Geras „pliusas“. O šiandien kaime -18, būtų užšalęs vanduo, reikėtų vaikščioti į šulinį, nelabai miela perspektyva. Poryt -24…Kai pas mus kaime užšąla vanduo, tas ledukas sistemoje prasilaiko iki kovo galo.
Tiesa, laukiu Esso ketvirtos brigados. Turi uždėti plombas. Nes trečioji – pirmoji brigada to nedarė, jie „avariniai“. Kol kas mirtina tyla.
Pradėsiu skaityti apie elektrą. Nes iš manęs buvo reikalaujama žinių apie ją. O mokiausi sustiprintą fiziką tik Licėjuje. O laboratorinius su elektra dariau tik 9 klasėje. Turėjau labai gabią porininkę, jai pasisekdavo viskas su tom įtampom, tad turėjau 9 berods.
Kadangi man rūpi mūsų Lietuva, ir kaip ji gaivinama, tai padėjau organizuoti Rokų laisvalaikio salėje Arvydo Vilčinsko koncertą – gavau iš Eriko Imbraso dainininko telefoną, perdaviau atsakingai renginių organizatorei. Kadangi ji už mane jaunesnė etnologė – aš buvau doktorantė – o ji bakalaurantė pacankė, ji manęs labai klauso. Dainininkas surinko 50 klausytojų, kas mūsų kaime yra daug. Dainininkas nepasididžiavo, ir neatšaukė koncerto, šaunuolis jis.
Nesuprantu tik vieno – kodėl toks iniciatyvus, mielas, gabus žmogus turi ten su tais tarčiokais „dirbti“, nes iš esmės, jis dirba Kriminalinės žvalgybos darbą.
Na nebent aš kažko nežinau, nes apie šią tarnybą jis nebuvo blogos nuomonės. Tik, sakyčiau, jeigu tas visas tinklas jau aiškus, ir dozės kaina aiški, gal vis tik laikas tuos visus „tarčiokus“ „susemti“. Juk ir sąsiuvinukas yra. Ir netgi aš liudytoja tapau, kaip laisvai jaučiasi narkomanai Jonavos parduotuvėje, kaip banke, kur jiems kas kartą suteikiama paskola. Tai mano toks klausimas – kiek lieka Erikui nuo algos?
Antras klausimas – kodėl šiam žmogui, kuris ką tik vos nebuvo padurtas, ir iš baimės instinktyviai panaudojo „SOS“ signalą, yra grasinama, kad visi jo pokalbiai bus paimti, analizuojami, jog jis geriausiu atveju „štabeliuos dėžes“?
Atsakiau jam, kad geriau su tom dėžėm tuomet tąsytis, negu toliau dalyvauti narkomanų šou.
„Bet jie man nieko nedaro, gerbia“.
„Erikai, gal tu nori pamatyti nuotraukas žmogaus, kuris pasitikėjo alkoholikų, vagių tinklu“. Pasiūliau pamatyti, kaip atrodė po užpuolimo mano tėvas, kuris irgi kalbėdavo panašiai, jog alkoholikas Petka jo draugas, jog išgeriantis Valerka irgi. Vos nepabaigė krūvoj. Labai sunkiai išgelbėjom gyvybę, pats ligonis aktyviai priešinosi, klausė nurodymų iš jį marinusių gydytojų „nebendrauti su artimiaisiais, nes nuo jų kyla spaudimais“. Nesvarbu, kad galvoje buvo gili hematoma. Štai nuo kraujo smegenyse spaudimas nekilo, o nuo dukros – taip.

Žinau visus šitus dalykus, kad jeigu tu matai, kad kažkam pavojus, jis dar priešinsis visomis jėgomis.
Tąkart tėvą gelbėjo SAM ministras Andriukaitis ir…Kauno policija (ačiū tiems dviem šaunuoliams, kurie atskalbė gydytoją, kuri draudė slaugyti tėvą. „Dukros darbas yra slaugyti tėvą, prašom baigti čia tas nesąmones“, nurodė du budintys policininkai.
Erikas nepasiduoda, ir toliau man aiškina:
„Kitą kartą kai ateis manęs, aš tau uždėsiu transliaciją su vaizdu“, – juodą humorą mėgsta tas Erikas, sakyčiau. Būtent aš tada taip ir jaučiausi, kad tuoj bus peilio dūris, ir rytoj ryte man nebereikės siųsti jokių 2 dainų po 3 minutes…
Mafijos ideologija kalbant, Erikas yra pasidavęs likimui. Mafijoje nekovojama, kai „ateina laikas“. Mafijon tiesa juk būna infiltruojami operatyvininkai. Bet riba yra riba, užtenka.
Tai jo atseit likimas, ir jis net prisėmęs riziką, kad „jo ateis“. Nes jis tada „uždės vaizdo transliaciją“. Jis vėl naudos saugumo protokolą. O gal iškrypusiu būdu renkami įrodymai, kad narkomanai žudo žmones? Bet juk čia asilui aišku, kad pavartojęs žmogus, norėdamas dozės, ir nužudyti gali. Tai kam tie papildomi lavonai?
Visą laiką kartojęs, jog yra tik profkinis, šis žmogus labai gerai paruoštas, tik nelabai laimingas gyvenime, ir tiek. Tačiau moka kitus prajudinti.
Neįvertintas. Ir jeigu kas atsitiktų, taip ir parašys – ech kaip gaila, bet jam gyvenime atseit nesisekė, bet jo mokinė Monika Juškevičiūtė X-faktoriuje nepaminėjo, kas jos mokytojas. Su kuo būdama vos 18 metų įrašinėjo dainas.
Vaidino „namų šeimininkę iš kaimo“: angeliško balso mūsų moteriškas Lui Armstrongas…Nugesinta pop muzikos projekte.
„Tu sergi Monika, ji tave apsėdo“, kažkurią dieną pasakė man Erikas. „Tavo Monika talentas“. „Ji ne mano. Tačiau tu teisi – ji talentas. Ji tokia gimė.“, apie savo ugdytą talentingą atlikėja kukliai pasakė gabus muzikas, ganantis narkomanus provincijos parduotuvėje…
P.S. Arvydas Vilčinskas – siejasi su „viltim“, su grįžimu į Lietuvą. Tai Atgimimo dainius. Erikas Imbrasas yra jo pagrindinis gitaristas.

Moskviciovasklonyje1
Nuotr. Kedžius palaiko ir Tvarkos ir teisingumo partijos narys, geležinkeliečių profsąjungos Europos Sąjungos padalinio atstovas Vladimiras Moskvičiovas iš Kauno miesto.
Kristina Sulikienė
Garsiojoje „pedofilijos“ byloje, kai Deimantės Kedytės seneliai buvo apkaltinti pedofilija, padėtas taškas pusėje bylos.
4 teisėjų kolegija (3 kolegijoje, ir vienas atsarginis) nutarė, jog Andrius Vytautas Kedys nekaltas.
Bylą nutraukė.
Visa spauda ką parašė? „Kedžiai nuteisti už anūkės tvirkinimą“.
Diedukas Kedys buvo tąsomas korumpuotos teisėsaugos dar keliose bylose, labiausiai jam įsiminė „triusikų byla“.
„Triusikų byloje“ buvo pripažintas kaltu, nes paaiškėjo, po mirties kažkokiu neprocesiniu būdu išteisintas pedofilas po butą su triusikais vaikščioti negalėjo.
Pedofilijos byloje 2010 02 10 kaltinamąjį aktą pedofilui surašęs prokuroras Ramūnas Šileika neseniai priėjo karjeros galą, nes buvo „pakištas“ Obliaus ir Kumpio byloje. Būna, vietoj atleidimo „paaukština“, bet čia akivaizdus sakymas „eik lauk iš prokuratūros“. Jeigu perkėlė į kitas pareigas, ir tokiu būdu atėmė garsiąją Kumpio „nužudymo“ bylą. Kažkas ne taip, jau nebepasitikima juo.
Tame kaltinamajame akte nurodęs prokuroras, jog jam netrūksta jokių įrodymų, jog A.Ū. tvirkino mažametę, todėl perduoda bylą į teismą.
A.Ū. bylos nagrinėjimo metu mirė prigėręs baloje, todėl procesas pasidarė negalimas, byla buvo nutraukta. Kažkas kurstė Neringą Venckienę „kovoti“. Ji apskundė šią nutartį, ir LAT nurodė bylą nagrinėti – nors baudžiamajame kodekse nuostatos, jog būtų įmanomas procesas po kaltinamojo mirties – nebuvo. Vadinasi, byla toliau buvo tęsiama neprocesiškai, ir sprendimas joje yra niekinis ir negaliojantis, o paskutinis įrodymas galiojantis byloje – kaltinamasis aktas, juo ir reikėtų vadovautis.
Teisėjas A.Cininas bylos nagrinėjimo metu apsirgo širdimi, nors jaunas vyras, bet ir jį paveikė. Vėliau jis aiškino, kad neapklausė mergaitės (esminis baudžiamosios bylos pažeidimas!), nes jos „atmintis ištrinta“, bet kažkokiu stebuklingu būdu ta atmintis po dviejų metų atsigavo, ir mergaitė žodis į žodį paliudijo apie Aidą ir Andrių, kurie ateidavo pas mamą, ir liepdavo jai daryti negerus dalykus, ir patys darydavo.
„Triusikų byla“ buvo sukurpta, kad senelis matė mergaitės mamos nuomojamame bute su triusikais vaikštinėjantį A.Ū. Jis paliudijo byloje, ir ne kartą, ir tiesiog kartą- kitą atkartojo savo parodymų esmę į TV kameras, kažkam iš žurnalistų pasipasakojo: ką yra sakęs prokuratūroje. Negi yra nusikaltimas pasakyti parodymų esmę nagrinėjamoje byloje? Juk pedofilijos byla iš viso buvo viešai nagrinėjama viešuose posėdžiuose. Tai byla iškeliama ne dėl pačių parodymų, o kad papasakojo viešai – po mirties negerbė labai nusipelniusio Lietuvai žmogaus. Garsus buvo tik vienu – tai pedofilijos byla. Tiksliau, pedofilija. Niekada jis nebuvo išteisintas, nes išteisinimas po mirties neįmanomas, reikėjo gyvam esant stengtis išsiteisinti. Jis nesistengė. Tik sėdėjo TV eteryje ir sakė, jog jis teisus. Vėliau važiavo su chebryte kažkur pramogauti, pirko 4 buteliukus degtinės vidury dienos kaimo krautuvėje, miškelyje susitiko Remigijų Šimašių, apie kažką pasikalbėjo, ir tada užkliuvęs už kažko, sustabdė motociklą, išlipo, įkišo galvą į 50 cm gylio balutę ir taip garbingai mirė. Todėl apie tokį asmenį tik gerai arba nieko!!
Žurnalistai klausė spaudos konferencijoje, kodėl A.Ū. nužudytas Italijos mafijos metodais, geros nuotaikos tą dieną buvęs prokuroras Palaima, matyt pavardė įpareigoja būti visada palaimingos būsenos, atsakė: „Mūsų mafija nėra taip pažengusi, kaip Italijos“. Toks buvo atsakymas. Nors diena po Kedžio lavono dingimo nušovę žmoną ir nusišovė pats Italijos kaimelyje A.Ū. draugas, mergaitės parodymuose minimas italas Frančeskas. Jis nemirė iš karto, apie 50 dienų gulėjo peršautu veidu. Mirė beveik panašiu laiku kartu su geru draugu A.Ū., su kuriuo važinėdavo į Suomiją, o Lietuvoje Šančiuose turėjo bendrą baldų biznį, buvo registravęs per A.Ū. savo veiklą.
JEIGU PEDOFILAS VAIKŠTO BE TRIUSIKŲ – BYLA NEBŪTŲ KELIAMA. KADANGI PASAKĖ, KAD SU TRIUSIKAIS BUVO – NUTEISĖ. UŽ NEPAGARBĄ. PEDOFILAMS(??)
Ak, tiesa, o kaip pedofilas būtų galėjęs tvirkinti mergaitę, jeigu būtų vaikščiojęs su triusikais?
Jeigu senelis būtų sakęs, jog matė pedofilą iš viso be triusikų – tikrai niekada nebūtų teisiamas.
Senelis Kedys turi teisę nubylinėti „Lrytas“ žurnalistus tokiai pačiai sumai, kuriai buvo areštuotas jo namas iš sklypas – 2 mln. litų. (apie 580 000 eurų.) Juk šita „spaudos“ priemonė pardavinėjo namą, dėjo nuotrauką, pažeisdama nuosavybės, privataus gyvenimo apsaugą, asmeninio gyvenimo neliečiamumą – padarė didelę neturtinę žalą, taip pat turtinę, nes visiškai nepardavinėjamas namas buvo siūlomas didelio tiražo laikraštyje prekybai. O tai panašu į reketą.
Primenu, jog įvairiausi rašeivos pardavinėjo Klonio namą tiesiog šeštadienio numeryje, o gausūs patarėjai iš „violetinės partijos“ ir kitų „kovotojų“ pusės ragino pakuotis daiktus ir kraustytis kažkur kitur gyventi, nes „atims namą“. Diedukai metai iš metų net atsisakydavo kokio medelio didesnio, nes „vis tiek teks viską palikti“. Norėjau pasidalinti violetiniu riešutmedžiu, kuris veda violetinius lapus. Sakau tinka labai. Močiutė sutiko – senelis tuo pagrindu, kad vis tiek viskas nebe jų, nesutiko. Tai įsivaizduokit, kaip buvo paveikti senoliai?

TURTO AREŠTO NUTARTYJE PLIKA AKIMI BUVO MATOMA APKALTINAMOJO NUOSPRENDŽIO PRIĖMIMO SENATIS: TEISMAI „NEMATĖ“!
Kartą seneliai parodė turto arešto pratęsimo nutartis, kurias pasiūliau apskųsti. Tuomet ir atkreipiau dėmesį, jog seneliams yra rašomos atskiros nutartys, o senelio nutartyje parašyta, jog jis nusikaltimus darė iki 2009 metų liepos mėnesio, ir paminėtas senasis kodeksas, kuris numatė tik 5 metų senatį apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Keista, kad toks kompetetingas prokuroras Egidijus Motiejūnas, Sausio 13–osios medalininkas nieko nėra girdėjęs apie nuosprendžio priėmimo senatį, reglamentuotą LR BK 95 str.
Ūsas buvo „išteisintas“ po mirties: kadangi mirė, byla nutraukiama.
Andrius Vytautas Kedys išteisintas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Jeigu Ūsas išteisintas, tai ir senelis išteisintas.
Tai tada išlieka klausimas: jeigu vyriškiai Andrius Ūsas ir Andrius Vytautas Kedys netvirkino mažametės, tai kas tie „dėdės“, kurie tai darė? Mergaitė mini kažkokį Andrių, jeigu šie du Andriai atkrenta – tai prokuratūra turi atnaujinti bylą ir ieškoti, kas čia per tvirkintojai.
Siūlymas tikėti, jog teta Olė iš kitos gatvės pusės, dviejų policininkų, dirbančių Garliavos nuovadoje, mama tai darė – atsiprašau, bet šitas kliedėjimas per skystas. Močiutė darė tvirkinimą? Nejuokinkit.
Tai kas tie vyrai, kurie ateidavo ir lįsdavo prie mergaitės?
Byloje aiškiai atsakyta mergaitės 2014 metų spalio mėnesio parodymuose:
„Andrius, Aidas, atsimenu, jie ateidavo pas mamą, ir jie darydavo man, aš …“
Tai yra baudžiamosios bylos medžiagos sudėtinė dalis. Kad mergaitė tikrai taip liudijo, pasirašė teisėjas Rauckis, jo sekretorė, advokatas Černiauskas, „kaltinamieji“.
Tai kas yra gerbiamieji teisėjai, pedofilijos bylose yra vadovaujamasi nukentėjusiojo parodymais? Sudrebėjo ranka išteisinti moteris, kurios fiksavo mažametės parodymus, kuri juos atkartojo po 4- 8 metų žodis į žodį, netgi kai buvo visuotinai skelbiama kad jos „atmintis ištrinta“, ir ji jau „atsimena ir liudija prieš artimuosius“?
Kaip teisėjai nusprendė, kuria medžiaga tikėti, o kuria ne?
Ir be to, sesuo Nijolė Sadūnaitė paprašė pasakyti, ar mergaitė gyva.
Jeigu ji negyva, šita visa byla yra absoliutus farsas.
Ir beje, be specialaus prašymo, teisėjai, paimkit ir panaikinkit nekalto dieduko namo ir sklypo areštą. Kiek galima tyčiotis iš seno žmogaus.
Arešto nutartyje būdavo parašyta, jog jis, drebantis senukas, neturi teisės disponuoti savo rankomis pastatytu namu.
Gal teisėjai teiksis iš savo algų atlyginti šią ilgametę žalą, kai jie būdami aukštojo teisinio išsilavinimo ir bent jau preziumuojama, jog turėtų mokėti taikyti BK, ir ypač kas susiję su senatimis, tyčia tęsė ir tęsė arešto būklę namui, ir netgi neteisėtą nutartį patvirtino Kauno apygardos teismas, nesuradęs problemos tame, jog A.V. Kedžiui iš viso yra senatis ir jo atžvilgiu joks nuosprendis nebus niekada priimamas.
Tiesa, Laimutė Kedienė jau dabar turi pastabų nuosprendžiui: visų pirma, Alytaus teismo paskirtą baudą ji labai seniai sumokėjusi, todėl jai nesuvokiama nuosprendžio dalis, kur aiškinama, jog ji privalo dar kartą mokėti tą baudą.
Antra, keista paskirtoji suma, nes tarkime, Klaipėdoje teisė vaikų pornografijos dideliu mastu laikytoją prokuroras pasiūlė 150 eurų baudą, teisėja skyrė 10 kartų didesnę. Delfi pamenu piktinosi, kodėl vaikų pornografijos mylėtojui skirta tokia didžiulė – „net“ 1000 eurų bauda. O štai dvi moterys nelaikė jokių gašlių nuotraukų, dėl jų Vokietijos teisėsauga nevykdė jokio tyrimo – bauda 10 000 eurų.
Dabar gi joms su kaimyne Olia skirta 8 kartus didesnė bauda negu pedofilui, laikiusiam labai didelį kiekį vaikų pornografijos.
Trečia: Kedienė nesuvokia, kokius dar kursus ji turi lankyti, kai ji jau lankė, ir buvo įvertinta tik puikiai. Jai buvo leista prižiūrėti Deimantėlę. Gal jie neturi kursantų, ir per bylas juos susirenka, stebisi močiutė.
Priminsime, jog Olga yra tas žmogus, kuriam išsipasakojo apie šlykščius pedofilų žaidimus mažametė Deimantė.
Normalioje valstybėje pedofilijos bylos liudytojams suteikiama apsauga.
Nenormalioje valstybėje pedofilijos bylos liudytoja teisiama net keliose bylose: tai nuosprendyje ir turėtų parašyti – teisiama už tai, kad paliudijo, ką sakė mergaitė. Tada būtų visiems aišku.
Kad pornografiją vaikų laikyti galima, bauda 150 eurų, o liudyti, kad vaikas tvirkinamas – negalima, bauda 10 000 eurų.
Valstybinis pedofilijos banditizmas, ne kitaip.
P.S. Laimutei Kedienei senatis šitoje byloje sueina šių metų liepos mėnesį. Todėl bylai keliaujant į apeliacinę instanciją, gali sueiti senatis, ir byla irgi bus nutraukta.


Kristina Sulikienė
Pamenate nesenus įvykius, kai Jonavos rajone buvo rasta dingusios merginos mašina, kažkokios kameros fiksavo kažkokią dar vieną mašiną, merginos (neva) kūną neva rado Kėdainių rajone, o iš anksto jai pakasti buvo iškastos net dvi duobės, o štai kastuvą toms duobėms kasti „žudikai“, kuriuos per televiziją be teismo nuteisė Linas Pernavas 2017 03 10, dar išvadinęs juos ir degradais, o Lietuvos laisvę (Nepriklausomybės dienos išvakarėse) – nieko neatnešusia gero, gavo Marijampolės rajone – kažkoks pilietis „paskolino“, nes romų kilmės asmenys neva gražiai paprašė. Visą tą laiką gražuolė mergina buvo vežiojama bagažinėje.
Žodžiu, ten tokia nenormaliai susukta istorija, kad net ir greičiai neatitiko realybės, laiko ir erdvės matavimo dėsnių – labai jauna ir nepatyrusi mergina po Lietuvą lakstė visur esant prikaišiotiems radarams 165 km/h greičiu, o jos galimo pažeidimo nefiksavo nei vienas iš 5 radarų, sustatytų keliuose tarp Plungės ir Elektrėnų.
Tuo pačiu metu, kai dingo minėtoji mergina, Jonavos rajone dingo ir tautininkas Valiūnas, kuris greitai buvo atrastas negyvas, padurtas viename šulinyje. Šaltinių teigimu – konfliktavo su romų kilmės asmenimis. O nužudymas – gryna „bytovycha“, su kažkuo esą susipyko …pirtyje.
Visame tame fone bediskutuojant, pagerbė ar kas nepagerbė 25 metų merginos, ar ne tokiu žvilgsniu pasižiūrėjo į jos nuotrauką, niekas neiškėlė klausimo – „qui bono“? (Kas laimi?)
Ogi policija. Pasinaudojant merginos dingimo ir nužudymo atveju, PD prisipirko naujintėlaičių automobilių už sumą, viršijusią Krašto apsaugos ministerijos asignavimus Lietuvos kariuomenei (metinį jos biudžetą).
Neva dabar dar efektyviau gaudys vagis, o tam reikia labai galingų mašinų.
Jas pasidemonstruoti policininkai atvažiavo netgi į Šiluvą, į policijos maldos dieną.
O Jonavoje kaip tebeveikė vagių tinklas ir narkotikų prekybos lizdas, taip viskas ir tebeveikia.
Apie tai garsiai ne tai kad šnekėjęs, bet rėkęs Andrejus Lobovas buvo pats nuteistas, nutildytas ir išvežtas į „sanatoriją“ – laisvės atėmimo vietą. Už kažkokį nuplėštą alkoholio reklamos plakatą, už trukdymą skiepyti vaiką, kuris klykė nežmonišku balsu poliklinikoje. Čia baisūs nusikaltimai.
O štai kad kas vakarą ir netgi dienos metu Jonavoje parduotuvėse vykdomi plėšimai, ir daroma žala nuo 20 iki 60 eurų parduotuvei, o jeigu įvykiai fiksuojami – tai dešimt ar netgi šimtą kartų didesnė žala valstybei (nes ikiteisminiai tyrimai kainuoja)- apie tai niekas nekalba, nes reikėtų sugrįžti prie paslaptingos istorijos : kodėl paslaptingoji mašina buvo priparkuota Jonavos rajone, kur dingo mergina, su kuo ji važiavo susitikti?
Ar mergina tikrai sukapota kastuvu, pakasta į dvi iš anksto iškastas duobes, o kastuvas skolintas Marijampolėje? O kodėl ne Suvalkuose, ar Varėnoje?
Kokios tikrosios tautininko Valiūno nužudymo priežastys? Gal ir jis kartu su Lobovu kovojo prieš nelegalius kvaišalų taškus? Ir buvo nutildytas amžiams?
Jonavoje vykdomi plėšimai. Plėšimas nuo vagystės skiriasi tuo, jog plėšimas – tai privilegijuota vagystė iš uždarų ir saugomų patalpų, teritorijų.
Tokių vagysčių tyrime nėra žiūrima pavogto daikto vertė, nes atviroji vagystė yra visuomenei pavojinga veika, ir tiriama pagal LR BK 178 str. 2 d.
Vienas charakteringas atvejis, kaip vykdomos vagystės Jonavos parduotuvėse.
Į parduotuvę užeina keletas narkotikų taško lankytojų, arba jie laukia prie parduotuvės, o vienas siunčiamas vogti. Vagiamas labai brangus alkoholis „Jack Daniels“, kuris kainuoja 20 eurų 1 butelys.
Jeigu vagis pagaunamas, tai užsakovai neišaiškinami, jie bėga. Vagys Jonavoje dažniausiai nėra pagaunami, apsaugos darbuotojai pamato jų nugaras, per kameras, geriausiu atveju iš karto, o neretai ir peržiūrinėdami įrašus, bandydami išanalizuoti dienos darbą. Šie plėšikai yra profesionalai, jie moka vogti taip, kad apsaugos darbuotojas neretai to nemato per kameras. Vienas plėšikas buvo pagautas todėl, kad yra labai kvailas: jis turėdamas po skvernu „Jack Daniels“, sustojo mandagiai pasisveikinti su apsaugininku, kuris paklausė, kodėl keistai elgiasi, ką nešasi, ir tas butelis beveik išriedėjo iš po vagišio skverno. Vėliau vagišis labai ilgai maldavo jo „neperduoti“, aiškino, jog turi būti paleidžiamas, nes yra labai mandagus – apsivogęs nebėgo, o sustojo pasisveikinti. Atominiai argumentai. Manau, būtent tokio žmogaus vieta yra kalėjime, o ne visuomenėje.
Policija tokių tyrimų nemėgsta, nes tai yra kova su simptomatika: nuo to, kad bus ištirtas plėšimas, narkotikų taškas neužsidarys. Žmogus dėl „dozės“ vogė ir vogs.
„Dozės“ kaina Jonavoje 6 eurai. Žmogus vagia už 20, gauna už 6. Narkotikų taške, vadinasi, kaupiasi „Jack Daniels“ sandėliukas. Policija, jeigu norėtų gerai dirbti, šturmuotų tą sandėliuką, ir sugrąžintų parduotuvėms tuos konjakus, „suformintų“ sandėliuko savininkus, iškeltų bylą dėl prekybos narkotikais, neakcizinėmis prekėmis, skirtų baudas ženklias, gal pasodintų į kalėjimus, ir Jonavoje būtų taika, ramybė ir tai būtų gražus ir patrauklus miestas. Deja, šiuo metu taip nėra dėl siautėjančių plėšikų, kurie prieš keletą dienų iš vienos parduotuvės vogė tiesiog vidury dienos, buvo sučiupti, tačiau nepasidavė, po valandos atsiuntė kitą plėšiką, ir jam pavyko ištįsti butelį to paties „Jack Daniels“.
Keletą kartų pagauti vagišiai išsisukdavo, teisindavosi, kad norėję dozės, arba kad krato „pachmielas“. Jeigu visi atvejai būtų fiksuojami ikiteisminių tyrimų registre, tai vaizdas Jonavos kriminogeninės situacijos būtų klaikus, ir net nesuvokiu, kaip išsisukinėtų Linas Pernavas. Bėda ta, kad prekybos tinklų darbuotojai yra pervargę, ir be tiesioginių pareigų, jie turėtų vaikščioti į dešimtis ikiteisminių tyrimų, vėliau – važinėti į teismus, jeigu būtų šaukiami liudytojais. Niekas nenori papildomo neapmokestinamo darbo. Kurį turi dirbti policija – kai kalbama apie teistų asmenų priežiūrą (su probacijos tarnyba vykdo) arba kai vykdoma prevencija (kriminogeniniuose rajonuose turi būti vykdomos plataus masto socialinės priemonės, kartu su narkotikų srities prevencijos specialistais, psichologais, socialiniais darbuotojais.) Negirdėjau, kad Jonavos policija manytų turinti problemų dėl tragiškos kriminogeninės situacijos Jonavos policija viską sprendžia geriau uždarydama Andrejų Lobovą į kalėjimą, kuris vienintelis gal apie tą klaikią padėtį Jonavoje šneka. Nėra žmogaus, ir nėra problemos. Lukiškėse didžiausias rėksnys, tegul pailsi. O Jonavos policija formina toliau vagystes iš parduotuvių, kai narkotikų taškų lankytojai eina ieškoti „valiutos“ eilinei „dozei“.
Lietuvoje, prevencines priemones neretai vykdant tik projektinėse dokumentinėse ataskaitose, policija turi kautis tik su pasekmėmis. Jokio prevencinio darbo nevykdo (beveik, yra ir gražių išimčių, kai policija nesistengia būtinai bausti, bet išaiškina, nurodo, pataria, palydi. Yra tokių policininkų, ir didžiulė jiems pagarba. Bando su alkoholikais kalbėtis, išklausinėti, kas nutiko, kodėl vartaliojasi grioviuose, palydi namo, netąso po areštines. Tačiau su narkomanais yra sudėtingiau. Ir kaip su jais dirbti – nelabai aišku. Jie, be to, yra neadekvatūs, pavojingi. Policininkai vengia, bijo dėl savo gyvybės, šeimos. Todėl pasirenka stebėtojo poziciją, nes eilinis policininkas puikiai žino, kas kontroliuoja narkotikų verslą – charakteringa yra Šiaulių policijos narkobaronų byla, nagrinėjama Panevėžio teisme, apie šią bylą rašo vienintelis Alvydas Vėberis.)
Probacijos tarnyba vietoj 30 lygtinai paleistųjų vienas probatorius turi apie 80, ir daugelis kaimuose, vienkiemiuose, o probacijos tarnybai 1 mašina skiriama 2 greta esantiems rajonams. Darbas su lygtinai paleistaisiais – neįmanomas, tas buvo išaiškinta dar pernai per TV, kai buvo aptarinėjami Jonavos rajono Žeimių įvykiai (ten rastas dingęs automobilis, bet be merginos.)
Jonavoje yra ne viena tam tikro tinklo parduotuvė. Iš kiekvienos tinklo parduotuvės, jeigu ne kartą į dieną – tai kelis kartus į savaitę yra išvagiami brangus „Jack Daniels“ buteliai. Per keletą parduotuvių nuostolis per mėnesį siekia 600-1000 eurų. Verslas patiria nuostolį, policija turi deginti benziną, pildyti protokolus, neretai vėliau iš vagių ir narkotikų tinklui priklausančio asmens valstybė negali nieko išieškoti. Todėl geriausia būdas būtų užkirsti kelią vagims iš viso vogti.
Tam reikia naikinti priežastį: narkotikų tašką, alkoholio surinktuvę, atrasti, kur yra sandėliukas, kuris mainais už 6 eurus kainuojančią dozę ima 20 eurų kainuojantį butelį.
Uždarius tokį tašką, narkomanai turėtų tiesiog emigruoti, arba eiti gydytis. Ir būtų sunaikinta visa šita simptomatika.
Jeigu minėtas prekybos tinklas dabar skaito mano rašinį, toks klausimas: argi tikrai apsimoka tas 600-1000 eurų nuostolis per kelias parduotuves Jonavoje? Ar bandėte kreiptis į Liną Pernavą ir prašyti išardyti vagių tinklą Jonavoje?
Juk jis toks principingas, tokių greitaeigių mašinų pripirko policijai kovai su organizuotu nusikalstamumu.
Gauna algą, kuri 9 kartus viršija jūsų tinklo apsaugininkų ir salės darbuotojų algą.
Minimalius atlygius gaunantys darbuotojai atlieka tiesioginį savo darbą, tačiau jie privalo gaudyti, ir fiziškai (sučiupti už skverno tiesiogine to žodžio prasme, perduoti apsaugai, apsaugininkas turi nepažeisdamas įstatymų, perdavinėti vagį policijai – taigi, turi bandyti su juo susitarti, kad jis nesipriešintų, ir tik jeigu priešinasi, tada galima naudoti prievartą) vagis. Tačiau paprasti salės darbuotojai gali stipriai nukentėti- ir netgi tragiškai gali pasibaigti apsaugininkui sėdėjimas vienoje patalpoje su vagimi, kuris gali būti pavartojęs kvaišalų, jį gali kankinti abstinencijos sindromas.
Jonavoje apsaugininkai dirba po vieną. Kol atvažiuoja policija, jie turi sėdėti vienoje patalpoje su sulaikytuoju. Iki panašios tragedijos kaip Klaipėdoje – vienas žingsnis.
Lietuvoje atnaujintas visuotinis šaukimas. Begalė nieko neveikiančių karių tūno Ruklos kareivinėse. Jeigu policija nesugeba patruliuoti Jonavos mieste, ir miestą užvaldę vagys su narkomanais, gal laikas kreiptis pagalbos į kariuomenę, bei specialiąsias tarnybas?
Jeigu policija nepajėgi kovoti su narkotikų tinklu, kuris yra akivaizdus Jonavoje, gal policijai reikėtų kreiptis pagalbos į kurią nors tarnybą, katra galėtų ištirti, kas kuruoja narkotikų verslą Jonavoje? Kas „stoguoja“? Koks procentas mokamas „stogui“, ir kodėl prekybos centras, kuris patiria 600-1000 eurų nuostolį per mėnesį (skaičiuoju pagal tai, kiek statistiškai pavagiama per savaitę, dauginant iš keturių – vagiami ir daiktai iš kišenių; yra apvogtas ir sargų kabinetas, išneštas kompiuteris, vėliau nuneštas realizuoti į vagių tinklo „tašką“) – nesikreipia su prašymu į policiją, bei specialiąsias tarnybas stabdyti organizuoto nusikalstamumo savivalę Jonavos mieste?
Jeigu prekybos centras, nebeapsikentęs 2 minimalias algas viršijančio nuostolio per mėnesį, kreiptųsi į Policijos departamentą oficialiu raštu, manytina, jog išjudėtų šitas klausimas. Dabar gi lieka tik Andrejaus Lobovo šauksmas tyruose, ir tai – jau pritildytas tas visuomenininkas, kovojantis už sveiką gyvenseną. Viskas sukeista vietomis: tas, kuris nevagia, dirba, kovoja – yra laikomas kalėjime, o tie, kurie atvirai plėšia – vaikšto laisvai po Jonavą. Gal laikas baigti šitą parodiją ir imti dirbti?


Andrejaus Lobovo veiksmai traktuoti kaip įstatymo pažeidimas, nors šiuo metu jau yra įvesti dideli alkoholio reklamos apribojimai.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=5938:jonavoje-siauteja-parduotuviu-plesikai-narkotiku-tasku-klientai&catid=31&Itemid=101

laurynas-baltrunas-oblius-beizioniu-vaiku-namuose-veda-jaunuju-sauliu-bureli-58d241d6c9f03
Kristina Sulikienė
Net Lauryno Baltrūno advokatas Juzukonis iš viso nesuprato, kam tokia skuba paleidinėjant iš suėmimo Lauryną Baltrūną.
Tuo pačiu jis nusistebėjo, jog vykdoma nužudymo bylos tyrimas, nors jokio fakto apie nužudymą nėra.
Šaltinių duomenimis, „mirusysis“ nebeiškentė ir susisiekė su žmona iš „Anapus“.
Šaltinių manymu, ši medžiaga buvo nusiųsta mūsų pusglušiams iš Juodojo kubo.
Šaltinių manymų, staigiai atsistatydino „karjeros padarymo“ būdu prokuroras, nes nebežinojo, kaip suktis iš padėties.
Naujas ir jaunas ir neapsilunksnavęs tyrinėtojas ėmė girtis, jog būtinai sieks Lauryno Baltrūno suėmimo pratęsimo. Teismui irgi buvo nutekinta informacija, jog tiriamas gyvo žmogaus nužudymas. Teisėjai išsigando dalyvauti šitoje klastotėje – paleido iš suėmimo Oblių.
Juodasis kubas ėmė kurpti dar vieną bylą, kad Oblius mušėsi su kažkuriuos baikeriu.
Aš irgi mušiausi su vieno klubo prezidentu, jis mane puolė, aš gyniausi, gal ir man iškels bylą? Daviau jam į „dūdą“, po to jį „teisė“ jo klubas, galiausiai visi sumušėme bokalais, ir juokėmės garsiai.
Dar vieni šaltiniai kalba, kad dėl šios klastotės, kai į užsienį išvykęs žmogus imitavo savo „žmogžudystę“, kad sistema – visi saugumai, ir visi tie, kuriems labai nepatinka Laurynas Baltrūnas – galėtų susidoroti su atsargos kariškiu, gali lėkti Pašilio galva.
Dar trečių šaltinių duomenimis, Laurynas Baltrūnas labai pasižymėjęs kariškis, yra įvykdęs ir didvyriškų žygių, todėl yra labai gerbiamas NATO Priešakinių pajėgų batalione. Todėl, kalba paukšteliai, NATO su visais savo satelitais ir visom karo lauko žvalgybos sistemos seniai yra užfiksavę, kur po saulė kaitinasi Kumpis. Tiesiog stebėjo, kiek tęsis šitas idiotizmas, ir šitas idiotiškas šou, kai prokuratūra iš oro sukurpė bylą, ir demonstravo, jog gali suimti ir Obliaus žmoną, ir netgi atimti vaikus.
Pažymėtina, jog už baudžiamosios bylos įrodymų suklastojimą bylai pradėti gresia baudžiamoji atsakomybė, bauda, viešieji darbai, arba laisvės atėmimas, bei jeigu tai padarė prokuroras – teisės dirbti šį darbą atėmimas.
Pranešama, jog šiandien Laurynas Baltrūnas parvežtas namo, kur jam uždėta apykojė, iš išaiškinta, kad jis negali eiti į pelkes ieškoti Kumpio lavono. Nes tiesiog Kumpis ne pelkėse, o ramiai pasislėpęs tūno užsieniuose, net vaikams yra aišku. Ir NATO žvalgybai (ačiū!).

Kristina Sulikienė
DALIA GRYBAUSKAITĖ TURI AUKŠČIAUSIĄ DIPLOMATO RANGĄ, BET NESIGAUDO DIPLOMATIJOJE: IŠRŪPINO KIAUŠINIŲ EKSPORTĄ Į ARABŲ KRAŠTUS, BET SPJOVĖ Į EKONOMINIUS SANTYKIUS SU KAIMYNAIS
Nors Lietuva su savo diplomatijos žvaigžde (turi aukščiausią diplomato kategoriją) Dalia Grybauskaite eskaluoja esanti NATO ir EU narė, realybėje elgiasi lyg būtų SSRS buvusių respublikų ir įtakos zonos satelitas.
Štai jeigu atvažiuoja į Lietuvą buvusios Tarybų Socialistinės Ukrainos Respublikos Rados narė Savčenko, ją priima ne tik Seime (tas pats lygmuo), bet ir Prezidentė.
Jeigu atvažiuoja kas nors iš Burundžio, Džibučio, Saudo Arabijos, ir Korėjos – nesvarbu kurios, o dar geriau yra Kinijos Liaudies Respublika, Naša Daša meta visus darbus ir lekia išskėstom rankom sutikti “partnerius”.
Gal eilinis “runkelis” nežino, bet Daša išsiderėjo lietuviškų kiaušinių eksportą į arabų kraštus. Welll-done, well-done: kuo daugiau mūsų mažėjančių ir nykstančių ūkių produkcijos bus eksportuojama, tuo intensyviau lietuviai turės apsipirkinėti Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, o kai kurie jau spjauna į tokią “politiką” ir ima patys auginti dedekles vištas. Kiek galima mokėti 6 litus senais pinigais už “desetką”? Kiek kainavo ši “prabangos” prekė prieš visas eurus, kurie neturėjo branginti produkcijos (berods 3 litai?) – jau visi ir pamiršom.
Tuo pačiu Klaipėdos apygardos teisme teisiami 3 visuomenininkai, kurie pasakė, kad nenori jie būti NATO ir EU. Nenori ir euro valiutos, vietoj nacionalinės, kuri buvo įvesta po rublio. Nenori, kad kiaušiniai kainuotų 9 litus senais pinigais – o jie jau kainuoja, tarkime, Klaipėdos Akropolyje pirkėjai rado 10 kiaušinių už 2,89 euro. Nenori, nepirk. Bus, kas pirks.
Dalia Grybauskaitė per Daukanto aikštės Telefoninės teisės skyrių nurodė juos kuo griežčiau nuteisti, nes viena yra norėti/nenorėti, o kita – priklausyti kažkur.
Naša Daša žino, jog svarbu sakyti kažkokius lozungus, kurių prasmės ji nežino. Iki 2013 metų ji mylėjo Rusiją, po to kažkas jai pakeitė plokštelę, ir ji nebemyli jau jos daugiau. Ir varo priešingus lozungus. O kas dedasi jos galvelėje, niekas nė nežino. Kiaušinių eksportas į arabų kraštus.
Štai Dalia Grybauskaitė pagal savo elgesį nepriklauso nei NATO nei EU, bet ji garsiai rėkia, kad jeigu kas nors prieš šias įstaigas pasisakys, bus nuteistas. Nepriklauso, nes jai labiausiai rūpi ne EU ir ne NATO šalis Ukraina. Visos kitos šalys tame tarpe ir Lietuva yra neįdomios.
Ir visiems gerai. Svarbiausia- kaip tu rėki. Nesvarbu, kad šalies prezidentė negieda Lietuvos valstybės himno. Čia nėra patriotizmo trūkumas. Svarbu rėkti, kad rusai puola, o NATO gina. O tuo metu tyliai kažką reguliuotis Ukrainoje, kuri nėra nei NATO, nei EU šalis.
Dabartinė valdžia nevengia susitikinėti netgi su Rusijos ambasadoriumi – nes Rusija duoda pinigėlių paminklų tvarkymui. Bet kad niekas neįtartų, jog imami Rusijos pinigai, koks nors Laurynas Kasčiūnas su Gabrieliumi ima rėkti, jog reikia nuverst visus sovietinius reliktus.
Aišku, prieš tai “praplovus” už tvarkymą šių kapų paminklų riebius Rusijos pinigėlius.
“Vatnikas – Lietuvos saugumų projektas. Patys atidarė, patys ir uždarė”,- trumpai ir aiškiai prieš keletą dienų man pasakė buvęs anos sistemos žvalgas.
“Jūs taip gerai suprantat iš karto, nes…turit kompetencijos?”. Jis linktelėjo galva.
Taigi, labai nustebau, kad Laurynas Kasčiūnas ėmėsi kviesti Vokietijos Bundestago AfD partijos parlamentarus.
GABRIELIUI VADOVAUJANTYS MAMA, ŽMONA IR SENELIS UŽDRAUDĖ Į SEIMĄ ĮLEISTI VOKIETIJOS PARLAMENTARUS?
Juk iš karto buvo aišku, jog namie Gabrieliaus Austėja lauks jeigu ne su samčiu, tai grėbliu, nes “šventajai Dinastijai”, kurios “ŠVENTENYBĖ” Dėdulė pats dar neseniai skraidė Maskvą ir ten vogravo SSRS Liaudies deputatų “sjezde” (nelojalių sovietinei santvarkai į tokius “organus” niekas nerinko) negalima, oj kaip negalima viešai glėbesčiuotis su tais, kurie…blogai kalba apie Krymo (kąąąą??? Kur tai yra?) geopolitiką.
Dieve brangus, pagalvojau, Lietuvą ir Vokietiją skiria tik Lenkija, ir jūra. Per jūrą mes iš viso kaimynai.
NATO įstaigoje (NATO – ne šalis!!O įstaiga, organizacija. Tačiau Klaipėdoje 3 vyrukai teisiami, kad pasisakydami prieš šią įstaigą, pažeidė Lietuvos suverenitetą.) Vokietija yra mūsų kuratorė: mūsų pats aukščiausias generolas atsiskaito ir Vokietijos žvalgybai, nes tiesiog yra Vokietijos paruoštas karininkas. Baigė Bundeswehro karo vadų akademiją.
Mūsų generolas būna neklauso Dašos, bet jeigu jam iš Vokietijos kas “duoda per galvą”, jis šiek tiek paklauso. Nors ir ne visada. Linas Linkevičius, beje, irgi “neturi akies” Vokietijos pusėn. Bet čia jo bėdos, nes kai elektrikas-inžinierius pastatomas vadovauti diplomatijai, tai ką jis gali susigaudyti – gal tik kaip nužeminti elektrą santykiuose, bet ne kaip juos kurti, o esamus – palaikyti.
Vokietija yra sena Europos Sąjungos šalis, kuri moka didžiausias kontribucijas EU reikale. Tai svarbiausias ir didžiausias mūsų partneris.
Atvyko Vokietijos Bundestago nariai, prieš Lietuvos šimtmetį. Pagerbė. Vokietijoje saugomas ir nutarimo kreiptis į pasaulį 1918 02 16 tekstas. Tai mūsų didžiausias draugas – Vokietijos suvienyta valstybė!
Diplomatinis protokolas reikalauja sutikti tokius aukštus svečius tuo pačiu lygmeniu.
Paprastai tariant – ministrai sutinkami vyriausybiniu lygmeniu, parlamentarai – parlamentiniu. Viskas, paprasčiausia beveik vaikiška logika. Daliai Grybauskaitei, aišku, mielesnė yra žudikė (ji yra nuteista už nužudymus, tiesiog atgauta į Ukrainą kalinių keitimo būdu, ir neteisėtai, neatlikusi bausmės paleista tiesiai į …Radą) Savčenka, rodžiusi “fakus” Rusijos teisėsaugai. Tačiau jeigu užimi tokį postą, miela ponia, diplomatijos vadovėlis turi būti ant stalo.
Gerai, nenori susitikti su Vokietijos parlamentarais- niekas neprašo.
Bet paprotinti Gabrieliuką, kuris bijo mamos, žmonos ir dieduko rėkimo namie, tai bent galėjai.
Bet ką čia – juk buvo aišku, kad konservatorių partiją valdo valdomas asmuo. Kaip jam kažkas iš Rusijos, Gruzijos, ar Ukrainos opozicijos pasako, taip jis ir darys. Matote, kurių šalių įtakos zonoje yra konservatorių partija? Ogi TSRS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS PAŽEIDĖ DIPLOMATIJOS PROTOKOLĄ. LAURYNUI KASČIŪNUI RIEBUS DIPLOMATIJOS “0” (UŽ SVORIO METIMĄ -10+)
Na, o dabartinis Seimas tai “sufeilino”. Jie žinojo, kad atvyksta Bundestago nariai.
Ir liepė neįleisti jų į Seimą.

Jaučiuosi pamaloninta. Mūsų “pavojingumas” vienodas su AfD nariais. Tik man vienkartinius leidimus duoda. O Vokietijos Bundestago nariams iš viso negalima.
Priminkite, kokia Lietuvos valdymo forma?
Autokratija? Monarchija? Diktatūra? Ką?
Daliai Grybauskaitei, Viktorui Pranckiečiui ir Laurynui Kasčiūnui, kuris pabėgo kaip koks kvailys ir bailys nuo parlamentarų, kuriuos pats pakvietė, rašau diplomatijos 0.
Laurynui Kasčiūnui už pastangas mesti svorį ir nebeatrodyti kaip riebiai nusipenėjusiai kiaulei rašau 10+. Bet čia tik už grožį, nes politikoje Laurynai neblizgi. Anei diplomatijoje, turėdamas…mokslų daktaro diplomą! Berods – politologijos (!!).
Aš štai vis dar dr. (šifruojama kartais ne tik „daktaras“, bet ir „durnas“, gal ir gerai?) neturiu, nors baigiau doktorantūrą, išlaikiau visus egzaminus, ir parašiau disertaciją, gavau visas atestacijas, neduoda VDU to dr. ir viskas (rašau apie pokario banditizmą, juk dar negalima, reikia palaukti kokius 250 metų), pridengė dar ir nacis „etikmat“ pirmininkas (nes rašau apie Holokaustą – o kalbėt apie tai iki šiol juk irgi negalima!), bet diplomatijos vadovėlius varčiau dar 12 klasėje. Ten net apie šaukštus, peilius ir šakutes rašo. Juokai juokais, bet geram diplomatui reikia žinot stalo serviravimo taisykles. (!!) Nekalbant jau apie tarpvalstybinius santykius.
DIPLOMATIJOS VADOVĖLIŲ NETURI NEI D. GRYBAUSKAITĖ, NEI L. LINKEVIČIUS, TIK MEČYS LAURINKUS
Ak tiesa, neturi jie visi to vadovėlio, kur parašyta „vienodo lygmens valstybės atstovus priima ne žemesnis lygmuo, tai yra, parlamentarą- parlamentarai (Parlamentas), Vyriausybės narius Vyriausybės nariai, diplomatijos atstovus – diplomatai, ir t.t.“. Daug metų praėjo. Dievuliau brangus, juk Dalia Grybauskaitė ir diplomatijos „grandas“ elektrikas – inžinierius, komunistas Linas Linkevičius nesidalina diplomatinių vadovėlių kopijomis!
12 klasėje Licėjuje man grėsė „2“, jeigu neatliksiu politologijos namų darbo apie diplomatiją. Labai griežtas mokytojas liepė man surasti 2 knygas, iš kurių reikia atlikti užduotį apie diplomatinį protokolą. Vieną už 19,95 lito radau knygyne. Bet ten tik peilių ir šakučių klausimus aptarinėjo. O kitą knygą buvau mačiusi vieno diplomato, saugumo vado M.L. namuose, nes draugavau su jo dukra B.L., kartu ruošdavom pamokas. To saugumo vado žmona gerai man buvo žinoma – labai gabi etnologė, pasisveikindavome jos kambario – kabineto tarpduryje. Pilni namai pas mus buvo jos knygų. Garbinga šeima. Beje, vienintelis M.L. neseniai gynė Rūtą Vanagaitę, kai ją bandyta sukūrenti ant laužo.
Vienintelis M.L. gynė Zigmą Vaišvilą. Gerai gerai, diplomatijos vadovėlis buvo pas Mečį Laurinkų. Bet kad jis tas visas knygas ir skaitęs, o ne kaip namų interjerą laikė.
Jau esu aprašiusi, kad tuo metu Mečio Laurinkaus pavaldiniai, jo kažkokių neprietelių „šestiorkės“ jį patį sekė, nes sekiojo paskui mane, sukurpę “sektos bylą“.
Kadangi sekta – Prancūzijos sekta, gali būti, net ir šiandien ta sena medžiaga naudojama prieš mane dingusios brolio dukros reikale. Ką tik atėjus į Lietuvos katalikų bažnyčią (atėjau tik 1999 metais), nuo gimimo slėpus nuo manęs Dievą ir visus su juo susijusius klausimus, man neatrodė pavojinga melstis rožinį. O VSD – atrodė. Kažkokiu būdu net vienas mano aplinkos žmogus žinojo apie šį sekimą, ir liepė neit daugiau melstis rožinį į butą, kur tarybiniais laikais lankydavosi Sadūnaitė, o slaptas mišias laikydavo Tunaitis. Neklausiau, nes man neatrodė pavojinga melstis rožinį. Kad rožinio malda yra sektantizmas, iki šiol sunku patikėti – sunku suvokti ir VSD bukumą.
VSD nelaiko pavojumi lakstyti nuogiems po miškus, gerti, riaugėti, bezdėti, ir garbinti kažkokius „Senovės baltų dievus“, kurių niekas nėra matęs ir jie niekada nepadėjo Lietuvai, nes kaip rašoma šv. Rašte, stabai akių neturi – jie negyvi. Beje, miškų dvasių „religiją“ rėmė ir KGB. Niekas nepasikeitė.
Juokinga, bet pasipriešinimas prieš mane, sekimas, provokacijos buvo tokio dydžio, jog turbūt tik VSD vadas ir tegalėjo padėti baigti mokyklą. Suteikdamas tyliai savo namų biblioteką, kurią laikė virtuvėlėje, kur mes su Beatriče ruošdavome pamokas. Beatričei labai patiko virtuvėlėje būti, kaip beje ir man. Ten sakydavo, ji ir arbata šalia, ir jauku.
Gali būti, jog aš kažką tam mokytojui ir pasakiau, tiesiog jis atsikeršydamas liepė įrodyti, jog aš mačiau tokią knygą. Aš ir mokyklos laikais mėgdavau prieštarauti, diskutuoti. Ta knyga buvo labai reta. Ir įrodžiau.
Šita diktatūrinė, represinė, teroro santvarka kaip prasidėjo su konservatorių turinčių teroro organizacijos požymių, veikla, taip tęsiasi, iki šios dienos.
Ir „diplomatinis šūvis į koją“ neįleidžiant Bundestago narių į Seimą – konservatorių, kurie valdomi keistų demokratijos fondų pinigų – darbas.
Pamenu, tada todėl ir padariau tą namų darbą, dar pamenu, kad ir „nusmigau“ miegot prie to darbo, man atrodo, virtuvėje, nes nebuvo lengva, kalba diplomatinė tai kieta. Užduotis buvo supainiota, kažkoks diplomatinis kazusas, ir reikėjo jį išspręsti.
Pamenu 3:30 iš darbo grįžo saugumo šefas. Pramerkiau vieną akį. Man būtent iš tų laikų užsifiksavę, kaip turi dirbti saugumas, kad jeigu tiria bylas, turi dirbti net naktį. Tuo metu VSD tyrė kunigo Mikutavičiaus nužudymo bylą, nors viešai apie tai nerasite informacijos. Aš žinojau, nes Beatričė skundėsi, jog jai skirta apsauga. Aš įsidėmėjau tai, ir todėl kartą, kai ją bandė pagrobti mafijozai, išsitempiau ją iš tos nesaugios aplinkos. Ji kaip visi naivūs vaikai, norėjo būti laisva, nepriklausoma, o man teko ją saugoti. Na mano toks būdas, aš negaliu nereaguoti, jeigu yra pavojai. O ji stengėsi „būti kaip visi“. Deja, tai yra tipinė ypatingų šeimų bėda, būdinga net karališkosioms (prisiminkime princezės Dianos dramą). „Jiems“ mes niekada nebūsime „kaip visi“…
Kartais saugodavau ją nuo jos pačios. Tai be galo meniškas ir gilus žmogus. Labai gražus tokios draugystės periodas, vėliau aš baigiau mokyklą ir įstojau į universitetą, ir man buvo „ne lygis“ draugauti su mokiniais. Bet štai diplomatijos vadovėlio ir jame skelbtų tiesų nepamiršau.
Ryte, pamenu, trise virtuvėje gėrėm kavą, aš, draugė ir jos tėtis VSD vadas. Kaip suprantu tik praėjus labai daug metų, jo pavaldiniai per mano mokytoją tikrino, ar tikrai lankausi tuose namuose – nes tą knygą turi tik diplomatinis korpusas, jos niekur nėra nei vienoje bibliotekoje.
AR DALIA GRYBAUSKAITĖ STATO LIETUVOJE STALINIZMĄ?
Bet Laurynui Kasčiūnui kas nors galėtų duoti bent kopiją. O gal elekrikas- inžinierius Linas Linkevičius neturi? O komunistė Raudonoji Dalia, kuri mokslus baigė Sovietų Rusijoje – juk geriausiu atveju KGB vadovėlius ten dalino, o ne pasakojimus apie diplomatiją. „Nieko čia nebus“, juk buvo jiems aiškinama. „Persimokinsite Amerikoje, ir marš toliau statyti stalinizmo“. Ką Dalia ir daro, ir ganėtinai sėkmingai – sistema pradėjo veikti netgi be teismo sprendimų. Policija, pavyzdžiui, ėmė nuginkluoti gyventojus, Seimui net nepriėmus ginklų kontrolės įstatymų – Policijos komisaras priėmė neegzistuojančio įstatymo neegzistuojančio norminio akto įgyvendinimo įsakymą.
Tai pastebėjo Seimo narys Simonas Gentvilas, ir per specialią spaudos konferenciją „davė velnių“ Linui Pernavui už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir Seimo apėjimą. Bet ar kas išgirdo? Juk yra Dalios Grybauskaitės diktatorinis valdymas, kuris nepripažįsta Seimo, teismų, Konstitucijos, kuriam nereikalinga net Tauta.
Kažkas panašaus juk buvo tik prie Stalino.
O štai Laurynas Kasčiūnas nėra skaitęs ar vartęs tų vadovėlių. Tai kas nors jam gaukit tą kopiją, netikiu, kad Linas Linkevičius labai jau skaito, juk galimai nieko nesigaudo apie diplomatiją, ir apie Lietuvos interesus užsienyje. Su XXXXXXXL dydžio liemene skraido ir skraido į Donbasą, gal kokią paną susiradęs, nes aš niekaip nesuprantu, ką ten veikti, jeigu mūsų kariai tikrai nekariauja, lietuvių ten nėra. O URM reglamentas kitų atvejų, kad ministras galėtų taip tankiai skraidyti – nenumato. Tiesiog yra URM ministro tarnybos reglamentas, kada jis gali vykti į užsienio šalį dažnai. Rytų Ukrainoje tokių pagrindų nėra.
PAGAL “IKIMAIDANINĘ” UKRAINOS KONSTITUCIJĄ KRYMAS BUVO AUTONOMINĖ RESPUBLIKA, GALINTI BET KADA ATSISKIRTI NUO UKRAINOS, BEI RINKTIS KITĄ VALSTYBĘ, KURIOS SUDĖTYJE BŪTI- REFERENDUMO BŪDU
Ak, tiesa, dar apie Krymą.
Čia juk ir yra priežastis, kodėl Lietuvos Respublika pažeidė diplomatijos protokolą, ir nepriėmė valstybiniu lygiu Vokietijos Bundestago narių.
Krymas iki Maidano turėjo statusą “Krymo autonominė Respublika”. Specialusis statusas, kuris nustatė, jog Krymas laisvai įsiveda kalbas, numatytos kelios valstybinės kalbos, specialusis statusas taip pat leido bet kada keisti suverenumo klausimą – nuspręsti atsijungti nuo Ukrainos, prisijungti kažkur kitur.
Viskas buvo parašyta Ukrainos Konstitucijoje, skiltyje “Krymo Autonominė Respublika”.
Kaip suprantu, Laurynas Kasčiūnas neskaitė, nes per sudėtingas dokumentas.
Dar pagal tą Konstituciją išeina, kad Viktoras Janukovyčius po šiai dienai yra Ukrainos Prezidentas, nes atstatydinti jį galėjo tik apkaltos būdu arba dėl sveikatos būklės. Kiek pamenate, apkaltos nebuvo. Nebuvo nė išvados dėl negalėjimo eiti pareigų.
Taigi, šita valdžia Ukrainoje, kuri yra nelegetymi, nes ji atėjo karinio perversmo (nors Molotovo kokteilius mėtė civiliai ir atsargos kariškiai, bet jie buvo organizuoti į kuopas, turėjo griežtą karinę struktūrą) būdu, ir jos nerinko visos šalies gyventojai (rinkimai nevyko Kryme, Luhanske, Donecke) Lietuvos Seiman, Prezidentūron gali patekti kada nori, ir visiškai neaišku tuomet, ar Lietuvos politikai skaitę Lietuvos Respublikos Konstituciją, jog mums negalima jungtis į postsovietinius darinius – į jokius: nei karinius, nei ekonominius.
Ką daro Dalia Grybauskaitė, Linas Linkevičius, Gabrielius Landsbergis?
LIETUVOS POLITIKAI BENDRADARBIAUJA SU SSRS SATELITAIS, IR NEIGIA NATO BEI EU ŠALIS?
Jie prijunginėja Lietuvą prie tarybinės Respublikos Ukrainos.
Ar tai normalu? O štai NATO ir EU valstybės parlamentarams pasako “dinkite iš čia”.
Tai klausimas trečioko lygio asmeniui: kurios zonos valstybe Lietuvą laiko Dalia Grybauskaitė, Viktoras Pranckietis, Laurynas Kasčiūnas ir Gabrielius Landsbergis?
(Trečiokas atsakytų: SSRS satelitu.)
Beje, baimė susitikti su kitokios mąstysenos – tautiniais socialdemokratais (tokių Lietuvoje nėra, nes LSDP “prarijo” komunistai) parlamentarais iš šalies partnerės nerodo ne tik didelės politinės, bet ir psichologinės sveikatos.
Vadinasi, konservatorių partija, turėdama ne vieną mokslo daktarą, neturi argumentų atremti diskusijoje apie pabėgėlius ir Krymo klausimą?
Slysta ant teisės, diplomatijos, sienų klausimo žievės?
AfD aiškiai sako: šiuo metu Vokietijoje yra 600 000 nelegalų, juos reikia išsiųsti. Ką į tai L.Kasčiūnas? Kad reikia perkelt į Lietuvą?
Konservatoriai – aū, kam tarnaujat? Kuriai valstybei?
Jeigu Vokietija nebe partneris, o be Ukrainos nebegalit gyventi (ji yra SSRS satelitas), tai gal laikas kurti ten kažkokį savo Seimelį, ir ten vadovauti tiems kraštams, nes čia Lietuva: NATO ir EU šalis. Čia turi būti svarbūs šių organizacijų šalių klausimai.
Man Krymas iš viso neįdomus, nes Lietuvos jis neliečia: Krymas iki prisijungimo prie Rusijos nebuvo EU ir NATO sudėtinė dalis, ir dabar nėra.
KĄ TEIGIA LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO PROTOKOLAS IR KAIP JĮ PAŽEIDINĖJA D.GRYBAUSKAITĖ, L. KASČIŪNAS IR GABRIELIUS?
Saugumo protokolai nurodo, jog tokios teritorijos yra “trečiosios šalys”, o kontaktai su jomis ribotini (karinėje, ir saugumo sferoje…). Kodėl konservatoriai nesilaiko Lietuvos nacionalinio saugumo protokolų? Ir kaip VSD duoda leidimus dirbti su slapta medžiaga tokiems asmenims? O gal VSD irgi nežino mūsų šalies, kuri priklauso NATO ir EU, saugumo protokolo?
Tiesa, kaip pamiršau – į VSD ir AOTD protingų, mokančių skaityti žmonių juk nepriima. Praėjo tie laikai. Jeigu gali įrodyti, jog esi bukas kaip bato aulas, ir vykdysi visus, net ir pačius idiotiškiausius nurodymus, tave priims. Taip pat yra ir LK. Kuo bukesnis – tuo aukštesnis laipsnis, patiems protingiausiems – žemiausias.
Durnių laivo valstybėje ir Vokietijos Bundestago nariai bučiuoja Seimo durų rankeną, ir turi eiti į “Kremliaus televiziją”, o “Kremliaus spauda” (ta, kur “neteisinga”) rašo.
Rusai puola. Galąskime auksinius šaukštus.
Man dar tokia mintis šovė: jeigu įmanoma neįsileisti Vokietijos Bundestago narių, vadinasi, galima neįsileisti ir Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Suomijos parlamentarų, teisingai mąstau?
Dar galima aptverti Lietuvą auksinių šaukštų tvora, ir parašyti “čia kažkada buvo didinga valstybė, ir dabar čia liko tik durniai, runkeliai, ir dar bukesni, kurie juos valdo”.
Bet aš didžiuojuosi savo valstybe. Ir man nepatinka, kad tokia bukuma ją valdo, ir šitokią gėdą padarė visame pasaulyje – pažeidusi diplomatijos protokolą. Ir net nepaaiškino “Durnių laivo” kapitonė, kodėl.
Ir tada, kai po ilgų klajonių/
Žemėn atsiguls mana galva/
Nesakykit mano vardo žmonės/
Pasakykit žmonės LIETUVA.
O jūs Dalia Grybauskaite, galėtume taip pasakyti, kaip sako šio eilėraščio herojus?
O Laurynas Kasčiūnas – suvokia, jog Lietuva – tai Mes. (Taip mėgo sakyti Vytautas Didysis.)
Nuo kada Krymas, Doneckas, kuriame kažkoks priedurnis vasario 16 d. pakabino sušaudytą Lietuvos vėliavą – svarbiau nei Lietuva, jos saugumas, bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis? (žiūrėkit Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.)

Lietuvoje – neregėto masto diplomatinis skandalas.
Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno kvietimu pakviesti Vokietijos Bundestago nariai, priklausantys AfD partijai, kuri pasisako už pabėgėlių srautų kontrolę – buvo nepriimti Seimo lygmeniu.
Laurynui Kasčiūnui nesusitikti su Bundestago nariais, kuriuos jis pats pakvietė, nurodė Gabrielius Landsbergis, kuriam vadovauja žmona, mama ir senelis.