Archive for the ‘Uncategorized’ Category

linas-linkevicius-68213700

Nuotr. URM arba Ukrainos reiokalų ministras komjaunuolis, buvęs komunistas, Linas Linkevičius.

Kristina Sulikienė

Nuo pat nepriklausomybės pradžios buvo kliedima, kad neprievartinis pasipriešinimo būdas netinka. Buvo ginkluojamasi, vėliau prekiaujama ginklais su arabų kraštais.

Tie, kas tai žinojo, kaip Zigmas Vaišvila, ilgiems metams pasitraukė į užkulisius.

Ką man reikėjo daryt?- retoriškai klausė jis 2015m. susitikimuose su gyventojais. Juk aš žinojau, kad įvyko stambiosios ginkluotės pardavimo sandoriai. Aš tiesiog pasitraukiau.

Čia ir atsakymas tiems, kas kaltina Vaišvilą, kad jis nebuvo visus šitus metus viešumoje. O ką reikėjo daryti, kad jis sužinojo, kad iš Lietuvos ruošiama pakilimo takas, o dabar jau išgirdo, kad ir branduolinių atliekų aikštelė?

Zigmas Vaišvila ir šiuo skandalingu projektu žadėjo pasidomėti – kad iki 2032 metų bus vežamos visos Europos branduolinės atliekos į Visaginą…

Jeigu jis, žaliųjų organizacijos, kovojusios už gamtą, dalyvis, būtų žinojęs, kad trečias reaktorius ir apskritai, visa atominė bus pakeista branduoliniu sąvartynu, jis tikrai nebūtų kovojęs. Bet žmonės – ne aiškiaregiai. O ir priešas mūsų stiprus – hibridinis: ir viduje, ir išorėje.

Gudragalviai vakar siūlė švęsti „patriarcho“ gimtadienį.

Tačiau pats „patriarchas“ pagalvojo – „oj ne šunauja, runkelistanas, ne ne ne, runkeliams ne, aš Mindaugas 3-iasis“, ir susigalvojo, kad serga. Ėmė tirtis „ant aparatų“ – ir rado plaučių uždegimą.

Būtų diedukas gal jau visai pasibaigęs. Visa laimė, jog jis taip reikalingas Lietuvai, kad jam gyvam ruošiamasi statyti paminklus…

Vieną išeitį siūlo Lukiškių aikštėje (su aliuzija, kur yra jo vieta…) – Vytis, o ant Vyčio jojantis „patriarchas“.

Po apačia parašyta „Dėdulė. Rankomis neliesti.“

Na, o internautai, tiksliau, istorikai, visiškai sugalvojo išsityčioti iš vieno jau iki mirties paskelbto šventuoju Seimo nario.

Dėl prokuratūros aršumo to paveiksliuko viešinti negalime, nes jame pavaizduota „georgevskaja lentočka“, na o Lietuvoje už tai baudžia – nesvarbu, jog Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune yra ekspozicijoje bent 2 medaliai su „lientačkomis“, ir abu jie priklauso …lietuviams. Taip taip, ne joks ne starykovas ar nepagaunamas draugas Putinas ten pavaizduotas, kad apdovanotas. O dar išvardyta, kad papildomai 5 lietuviai gavo šiuos 1-ojo pasaulinio karo ordinus.

Tame kare kovėsi ir du mano senelio broliai: Juozas ir Jurgis, abudu Apanavičiai, nuo Jakštonių.

Jurgis ir prieš Japonus kariavo. Aišku, caro pajėgose. Ne komunistų. Amerikėje iki 95 metų gyveno ir porino anūkams apie tą karą, kurio jie net suvokti nebegalėjo.

Taigi, o Lietuvoje nuo pat nesmurtinės revoliucijos pradžios smurtinės jėgos bando išsiūbuoti teritorijos išvalymą: juk karas ir tėra geras pravalymas nuo žmonių – nuo tų, kurie nesusiprotėjo dingti iš čia.

Na o emigracijos mastai iš Lietuvos yra kaip iš karo zonos: palyginus su kariaujančiomis teritorijomis pasaulyje, visais Somaliais, Maliais ir Marsais, mūsų Lietuva vos ne pirmoje vietoje.

Atsiprašau – Marsas yra planeta, kuri puola su žaliais žmogeliukais Landsgrybį, ten karas nevyksta, jis vyksta tik paraleliniame lygmenyje. Iš anksto atsiprašau.

Na o runkelistano runkeliai nuo ryto iki vakaro kaunasi:

  1. Darbovietėse
  2. Feizbuke
  3. Komentaruose
  4. Troleibusuose, traukiniuose, autobusuose (pasitrauk, man trūksta vietos – dažniausiai babanios rėkia, užsidėjusios krepšius ant 3 kėdžių)
  5. Šeimose (tu su kaimynu Petru per tvorą pasižiūrėjai per daug meiliai, aš pavydžiu)
  6. Parduotuvėse (kodėl kasininkė aptarnauja prieš mane stovintį, aš jau noriu, kad ji mane aptarnautų. Kodėl kasininkės valgo 12 valandą? Aš vėluoju žiūrėti SERIALĄ.)
  7. Bažnyčiose (negiedokime šitos giesmės, bus per gražu, dar netyčia žmonės atsivers; „kunigas negeras, neprileido prie sakramentų – nes aš elementariai neturiu sutvirtinimo, bet kas čia tokio?? Juk nebe sovietas, mane tuokite aš moku BABKES.“)
  8. Ir galima vardyti visas gyvenimo sritis – lietuviai nebeturi ramybės, nes verkiant reikia KARO.

Magnolija jau vėl paruošė įstatymą, kad ji gali atsikėlusi ne ta koja, imti ir paskelbti karą.

Štai mano kaime statė kažkokias radioaktyvias antenas, nepaskelbė pratybų, o štai jeigu Magnolija galėtų paskelbti mano Rokų kaime KARĄ, tai aš ir po 22 valandos iš kiemo negalėčiau išeiti – nepykit, Magnolijos valanda.

Summa sumarum, Lietuvoje likęs 1 mln. suaugusiųjų dar bando atsilaikyti, bet į kiekvieną jų pastangą pasigirsta klaikus kiaulių žviegimas, ir rėkimas, kad mes vis tiek jus išvarysime iš čia. Netikite? Kakoji lauko tūlike? Apmokestinsime šūdą!

Neturi BABKIŲ baudai sumokėti – atimsime tualetą, o po to ir namą!

Slava Ukraine – gerojam Slava!!!

Advertisements

kilkus a

kilkausmocas

Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl be žinios dingusio Aivaro Kilkaus.

Šių metų spalio 15 dieną, apie 17 val., jis motociklu išvyko iš namų Vilniuje ir negrįžo, o jo buvimo vieta nėra žinoma.

Turimais duomenimis, spalio 15-osios popietę Aivaras Kilkus galėjo būti pastebėtas Trakuose, Trakų rajone ar Senojoje Varėnoje.

Policija prašo visuomenės pagalbos – mačiusius Aivarą Kilkų ar jo motociklą (matomą pridedamose nuotraukose), kuris buvo rastas Varėnos rajone, prašome skambinti telefonu 112 ar kreiptis tel. (8 5) 271 6030, mob. tel. +370 682 67900.

Pranešimas žiniasklaidai, dingusio asmens ir jo motociklo nuotraukos atsisiunčiamos pasinaudojus apačioje esančia nuoroda –

https://we.tl/90NkUHUMgj

Pagarbiai

Komunikacijos poskyris

Tel.: (8 5) 271 6162; (8 5) 271 6155
El. p. vilniausvpk.vos.vrp@policija.lt

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Birželio 23-iosios g. 16, LT-03602 Vilnius, Lietuva

messu tevu

Kristina Sulikienė

Jeigu nebūčiau prisiklausiusi konservatorių partijoje, nežinočiau, kokie visi komjaunuoliai, bei partiniai sekretoriai yra šiais laikais tremtiniai – kaip ir stebuklingai konservatorių “patriarcho” ugdytinė Dalia Grybauskaitė ja tapo (“aš nežinojau, kad tėvelis iš tremtinių, nežinojau, kad ir senelis tremtinys” – dėstė šiuos “atradimus” Magnolija neseniai, nors senelis buvo nacių kolaborantas, o tėvelis buvo NKVD infiltruotas į partizanų  miškinį judėjimą, kažko neatliko iki galo, ir buvo išvežtas, bet ne kaip tremtinys – juk po galais, jis dirbo represinėje SSRS struktūroje, koks čia trėmimas), turbūt neatpažinčiau konservatoriškos gaidelės neliečiamojo NP apologetikoje, kai jis tiesiog maldavo palikti jam neliečiamybę – kad dar kokį dešimtmetį galėtų slapstytis nuo baudžiamosios atsakomybės Seime.

Jeigu turėčiau tiek etatų patarėjams, samdyčiau minimum vieną teisininką, o ne arkliavagę, ir vagių tinklo prižiūrėtoją, ir tada paklausčiau juristo – ar aš pasislėpiau Seime ar ne? Ir juristas patarėjas atsakytų – ne, nepasislėpei, nes senatis sustojo nuo momento, kai Seimas tavęs neleido traukti atsakomybėn. Tai būtų tik 1 minutės konsultacija, bet agronomės, aktorės, ir dar kažin kas juk susigaudo apie teisę, kaip karvė apie debesį.

O ir karvė apie debesį susigaudo turbūt daugiau, nes žino, jog jeigu lyja, reikia gailiai mūkti.

NP ėmėsi paskutinio šanso – ėmė visus graudenti, koks jo tėvas buvo tremtinys, kaip kentėjo, nes nupiešė Staliną. Ir visi salėje turėjo apsiverkti.

Mano prosenelė Anatazija Kubilienė  nepiešė Stalino, ją šlykščiausiais metodais ištrėmė kur badas, radiacija, ir dantų griežimas, ji ir mirė Irkutske. Mano kaimo seniūnė, kuri didžiuojasi, jog gimė ten, net nežino, jog kai ji gimė, mano prosenelė jau 6 metai kaip buvo mirusi sakoma, jog nuo skrandžio vėžio. Mano prosenelių bėda kad jkie turėjo 42 hektarus, o prosenelė, nor sir nemokėjo rašyti, bet vadovavo moterų organizacijai. O vėliau buvo “buožių trėmimas”. Tai tokia istorija. Mes buožėms buvome priskirti. Nors močiutė buvo tarybinė mokytoja. Jos mokinės su giomnastika skynė medalius. Tai nepadėjo – du lietuviai skundikai buvo viskas: skundinėjo lietuviai, skurdžiai, baudžiauninkų palikuonys, išgamos. Trėmė Kubilius stribai lietuviai. Yra dokumentuota. Čia visiems atsakymas, kurie loja, kad trėmė iš kažkur atvažiavę rusai, o lietuviai tik žiūrėjo. Na panašiai, kaip šaudė vokiečiai žydus, o lietuviai tai ne. Išgamos yra išgamos, irįvardykime kiekvieną konkretų atvejį. Čia atsakymas visiems, kodėl nesergu rusofobija – sunkiu gyvenimo momentu, kai mane norėta nužudyti, pagalbos ranką ištiesė visai ne lietuviai. Brolis dingo, niekada nebeatsirado, o mane nusaugojo. Neris išplukdė bendraamžio lietuvio, kuris mane sekė, lavoną: policija nurašė į poledinę žūklę, nelaimingą atsitikimą, niekas nenorėjo kišti rankų, man irgi liepė tylėti ir nesikišti.  Kaip pokaryje, taip ir dabar – savi savus pagatavi užmušti, o jeigu likai gyvas – tave šmeiš net iš Seimo tribūnos.

Nepiešė Stalino ir mano močiutė – matematikos, fizikos ir gimnastikos mokytoja, kuri yra tikra tremtinė, o ne įsivaizduojama, ir visi įstatymai ją tokia pripažįsta, tik yra vienas “bet” – ji atsisako eiti į teismą, nes jai tiesiog šlykštu visi tie tremtiniai, kurie giriasi tais statusais, ima dotacijas, ir kabinasi ordinus. Mano močiutei 91 metai. Dėl prarastos tapatybės ji neteko ir 5 metų darbo stažo, bet ji nekreipia dėmesio – o dirba, mezga kojines, jomis prekiauja, ir nedejuoja, ir yra pavyzdys visiems dejuojantiems.

Mano močiutė stribams užėjus į mūsų sodybą Panemunių kaime, Rokiškio rajone, buvo išgelbėta, tačiau ji neteko paso, namų, tapatybės, ir slapstėsi 54 metus. Jos kasdieninis palydovas buvo baisi baimė, jog ją kas nors atpažins, jog ji nėra tuo, kuo dedasi.

Slapstėsi ji čia Lietuvoje, susiklastojusi tapatybę. Vienuolė pusseserė Anatazija Smalstytė atidavė savo pasą.  Tačiau toks gyvenimas yra baisesnis, negu NP tėvuko, kuris už tą portretą atkalėjęs, grįžo, ir gyveno pilnavertį gyvenimą – dare karjerą.

Sūnus jo NP irgi darė karjerą – važiavo kautis į Afagnistaną, gavo algą, o Vilniaus dalinyje jį įtarinėjo, kad jis KGB šnipas, pats jis rašo apie tai savo atsiminimuose, interviu Čyvui – jį neva įtarinėjo, kodėl jis vilnietis, tarnauja Vilniuje. Na pats sakė ir ant savęs pasisakė, ne man spręsti.

Charakteringas atvejis yra tai, jog NP nekenčia ir neįsileidžia į savo susirinkimus…Afganistano brolija.

Taip taip – gerai išgirdot: nors NP giriasi, jog jis neva “afgancas”, kartą jis Klaipėdoje viešai iš salės jėga išmesti liepė Afganistano karo veteraną Vladimirą Moksvičiovą, kuris darbe yra netekęs abiejų kojų.

Vladimiras tada pasipiktino, jog NP nėra joks afgancas, nes jie taip vienas su kitu nesielgia, be to, paviešino, jog kai jie kovėsi, kraują liejo, NP buvo kolaborantas su tuometiniu priešu, ir jiems – modžahedams – pardavinėjo ginklus. To jau buvo per daug, ir NP liepė išmesti likimo brolį, o kaip paaiškėjo – tokiu savęs nelaiko.

Dėl tremtinių tėvų ir panašiai. Mano tėvas Stalino nepiešė, bet močiutė Elena buvo baisiai antitarybinė, o mano močiutės seserį Katariną  per provokacijas išdavė Tauro apygardos partizanai, ir ji pasielgė senoviškai – paaukojo save, o gal kas padėjo į šulinį įlipti, kas čia žino. Tauro apygardos kovotojai, kuriuos šėrė mano močiutės sesers šeima, vieną žiemą per vasario šešioliktą pasiėmę armoniką taip plyšavo, jog aidėjo 4 kaimai – ne tik Ražiškiai, garsas ėjo iki pat Rokų. Tai smogiamosios struktūros jau žinojo kur eiti, ir pas mano senelius, gyvenusius netoliese, atėjo, pratardė, buvo suėmę. Nes juk vis tiek sesuo, tai gal ir mano močiutė laiko partizanus. Visa laimė, senelis neseniai buvo juos pasiuntęs ant trijų raidžių, dėl ko jie jam pralaikė šautuvą prie smilkinio visą naktį. Tai NP aiškina, jog tik jo tėvas nukentėjo. Mano tėvas nė nebūtų gimęs, jeigu tas bailys ir degradas būtų paspaudęs gaiduką. Jiems nerūpėjo, kad mano senelis 1941 metais neteko brolio Juozo Opanavičiaus. Ne, ne Stalino portretus jis braižė – jis tarnavo Lietuvos slaptoje karinėje žvalgyboje, kovojo su raudonaisiais revoliucionieriais – pogrindininkais, buvo tautininkas bei Kėdainių apskrities šaulių vadas. Lietuvai atkovojo Klaipėdą, turėjo vilą Palangoje. Gal ten dabar Vaišvilos FF lizingo turtas (buvęs) – juk patogu supirkinėti “niekieno” namus: Opanavičiai į Laptevus išvaryti gyvuliniais vagonais, nieko nebelikę…Elitinė šeima – sunaikinta.

Todėl, kad žvalgybininkas, atsargos karininkas – atėję sovietai jo nepakuteno: nors jis dirbo sumautiems sovietams, buvo tarybinis mokytojas nusikaltusių vaikų internate Kalnaberžėje, Kėdainių rajone. Dėdės KGB tardymo byloje yra visos mūsų šeimos sekimas, mano senelį sekė, dar kai mano tėvo nebuvo. Dabar gi NP visiems aiškina, jog mano tėvas apsišvietęs kažkoks, bet taip jis nesakė, nes Drižius yra kaltas.

Tačiau iš Seimo tribūnos, kur jaučiasi kaip piktas ir kvailas šuo už aukštos tvoros, kuris aploja kiekvieną praeivį, jis pareiškė, jog pats būdamas žvėrynietis, mano tėvo karoliniškiečio (čia maždaug 3 stotelės troleibusu) nepažįsta, gyvenime nematęs, ir mano tėvas, garsus dirigentas, koncertmeisteris, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto, įsikūrusio Vilniuje, Konarskio gatvėje, orkestro vadovas, o po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – pasaulyje garsus etnologijos profesorius – tiesiog yra niekas – jis vadovavo kažkokiam muziejui Kaune. Kaip greitai Vytauto Didžiojo universitetas su šimtais darbuotojų ir tūkstančiais studentų, ir Humanitarinių mokslų fakultetas, kuriam  nuo 1998 metų 8 metus tėvukas vadovavo, pavirto mažu muziejuku Kauno senamiestyje, kuriame man teko dirbti 3 metus, ir ten man vadovavo Aurelijus Stunžėnas, kuris nėra mano tėvas.

Jeigu dar kilo abejonių, jog NP šmeižia tendencingai ir tyčia, tai ta garsi jo kalba, kur jis kaip piktas ir kvailas šuo dar kartą apšmeižė mano tėvą – pasidarė aišku, jog šmeižikas veikia tyčia, ir veiks toliau. Ir to siekia, ir to nori.

Šmeižikui ėmė pritarti Petras Gražulis, kuris ėmė piktintis Seimo statutu. Pasiskaičiau Seimo statutą, sulyginau su Konstitucija, o ir dabar jau aš pasipiktinau.

Balsavimas dėl neliečiamybės Seimo nariui prilyginamas konstituciniam įstatymui, tačiau tai yra absurdas, nes balsavimas dėl neliečiamybės pagal laikinosios komisijos išvadą yra tik techninis klausimas. Laikinoji komisija nustato, ar yra politinis persekiojimas, jeigu nėra, priimamas balsų dauguma turėtų būti sprendimas patvirtinti išvadą – priešingu atveju vadinasi, Seimo nariai nepasitiki savo pačių sudaromomis komisijomis, laiko jų darbą niekiniu, be to, laikinosios komisijos išvada negali būti prilyginama konstituciniam įstatymui. Tačiau akivaizdu, jog Seimo nariai, Seimo kėdę laikydami puikia priebėga nuo visų negandų, net jeigu yra apsivogę ir apsiloję, – priėmė tokią antikonstitucinę nuostatą, jog turi balsuoti 71 narys, ir būtinai už.

Tačiau toks reikalavimas yra įtvirtintas tik dėl Konstitucijos keitimo.

Nuo kada paprastas procesinis veiksmas, kaipo Seimo nario, vengiančio teismo, atvesdinimas, tiksliau, leidimas jį atvesdinti, yra prilyginamas Konstitucijos keitimui? Juk svoris ne tas, ir reikšmė ne ta.

Juk niekur ta byla, esanti teisme, nedingsta, tiesiog Seimas tokiu būdu demonstruoja žiaurią nepagarbą teismui, kuris yra savarankiška valdžia.

Petras Gražulis aiškino, jog būtina keisti Seimo statutą – pritariu: reikia panaikinti tokį aukštą balsų daugumo –(“turi už balsuoti daugiau negu pusė visų Seimo narių”)reikalavimą, kuris prilygsta tik konstituciniams klausimams. Reikia pakeisti, jog dėl išvados balsuojama paprastąja dauguma. Juk valstiečiai ėmė balsuoti kojomis, ir sujudino netgi didžiąją žiniasklaidą – na tą, kuri turi šifruotojus, ir didelį biudžetą.

Tiesa, jeigu jūs palyginsite 2012 06 22 NP mintį “jos tėvas apsišvietęs KGB agentas, o jos laikraštis “Karštas komentaras” veikiamas prezidentės patarėjo Merkevičiaus per VSD”, tai panašų kliedesį jis pasakė iš Seimo tribūnos:

“Jos tėvas yra buvęs vieno Kauno muzikinio muziejaus direktorius, o jos laikraštis yra mažo tiražo, nemoka šifruoti.”

Tai sulyginus tas pats – mano tėvas yra absoliutus nulis, o mano darbovietė – irgi.

Tai yra šimtaprocentinė šmeižimo nusikaltimo sudėtis: yra sakomos tokios idėjos, kad būtų pakertamas pasitikėjimas asmeniu, o pagal KGB metodiką, būtinai kertama per šeimą.

Bet kad mano tėvas profesorius Romualdas Apanavičius per daug žinomas, kad būtų galima tikėti šiais kliedesiais. Labai keista ir tai, kodėl niekas neatkreipė dėmesio, jog NP nusišneka.

Juk profesorių Romualdas Apanavičių cituoja net Tanzanijos universitetas, o jo Rasių išsiskyrimo teorija etnomuzikos duomenimis yra įtraukta į Civilizacijų studijų teorijų sąrašą, ir prilyginama tik Džordanijai – garsiam mokslininkui, kuris atrado, jog žmogus galėjo kilti iš 2 vietų – Afrikos ir Kinijos.

Jeigu NP vaidina, kad buvo prie Sąjūdžio, jis negali neatsiminti Lietuvos socialdemokratų partijos revoliucionieriaus, kuris draudė komunistams – taigi, ir Daliai Grybauskaitei…- jungtis prie LSDP,kuris konkuravo su Sakalu, ir kuris įkūrė Tautiškosios Socialdemokratijos judėjimą, o vėliau 1992 metais kandidatavo Seimo rinkimuose su Konsultaciniu Seimu.Toks Bielinis, jau visai senas senučiukas, bet kuriam atmintis nesutrikusi, atvirai NP siūlė paliudyti, jog NP nusišneka ir šmeižia šeimą, kurią jis gerai pažįsta iš tautiškosios socialdemokratijos judėjimo laikotarpio.

Juk tai netgi VRK duomenys. Kokiu reikia būti zombiu ir dislektiku, kad sakyti tokius kliedesius iš Seimo tribūnos.

Žiūrint tą posėdį, po kurio įsižeidusiu apsimetė toks amžinai nedirbantis Juraitis – Jokša, 7 vaikų tėvas, Vytauto Landsbergio kaimynas per tvorą – pirma pasidarė koktu, o po to supratau, jog čia ne neliečiamumas – čia kalba nepakaltinamumas. O tokių nepatrauksi į teismą, net jeigu nuims tą neliečiamybę.

O šiuo metu NP pristatomas netgi kaip “kandidatas į prezidentus”. Kokiu nuzombėjusiu reikia būti, kad už tokį žmogų, kuris nemoka skaityti, ir kuriam šlubuoja atmintis (Vilniaus apylinkės teisme jis paklaustas teisėjos, ar 2012 06 22buvo Seimo nariu, drąsiai atsakė “ne, aš neatsimenu, turbūt ne”) – kad iš viso siūlyti tokį žmogų klandidatu.

Dar radau perliukų ir Zigmo Vaišvilos pasisakymuose. Jis teigia, jog 1989 metais niekas nekalbėjo apie tai,kad bus Nepriklausoma valstybė, jog viskas įvyks be kraujo.Ne tiesa. 1990 02 savo atkurtame laikraštyje, kurį su mano mama redagavo, “Lietuvos žiniose”, tėvas aiškiai rašo:

“ Šiuo pereinamuoju Nepriklausomybės laikotarpiu…” Taigi, 1990 03 11 aktas buvo suplanuotas, ir žinomas iš anksto. Tai nebuvo spontaniškas veiksmas – niekas tik nežinojo, koks tas “pereinamasis nepriklausomybės laikotarpis”, kaip rašė Romualdas Apanavičius, bus.

Supraskite, ir piliečiai, ir ne piliečiai – visa šita šutvė kuria kažkokį informacinį triukšmą, kad žmonės nebeatsimintų nieko – nei kaip vyko Atgimimas, nei kokie veikėjai reiškėsi.

NP labai aktyviai nuo 1983 metų besireiškusį mano tėvą – jis orgazizavo pirmąsias slaptas etnomuzikos vakarones, kai dar nebuvo jokio atšilimo ir jokiu Atgimimu nekvepėjo  (šioje vakaronėje Archeologijos muziejuje Vilniuje teko ir man dalyvauti) išvadino  NIEKUO.

O aš gi gaunasi NIEKO duktė. Neva – ką jie šneka, čia niekalai.

O mano tėvas paišė Staliną.

O tokių provokatorių, kurie paišė Stalinus, ar grodavo garsiai Lietuvos himną, buvo pilna – atvažiuokit NP ant mano močiutės sesers kapo Jonučių kapinėse, rasite 1946 metus. Kiek dar galėjo moteris gyventi, ji nebuvo sena, jai buvo 48 metai, tai vyriausia mano močiutės, sesuo, Katarina Baronaitė – Veiverienė. Jos žentas senučiukas dar gyvas, jam arti 100 metų. Ji nepamatė kokios puikios proanūkės užaugo, yra jos proproanūkiai. Mūsų giminė graži, inteligentiška, iš aristokratų, sovietas per savo įtakos agentus, kurių turėjo pilną partizaninį ir patriotinį judėjimą, naikino, kiek galėjo, paliko tik beraščius, bevalius ir degrades – taip vyksta teritorijos valymas visais laikais. Kas atsilaikė – šiais laikais yra šmeižiami, persekiojami, niekinami. Arkliavagė NP patarėja viešai mane vadina “Stalino anūke”, ir siūlo mane nužudyti, bet kadangi yra nepakaltinama – policija jai bylos nekelia.

Neatlaikiusi šios netekties (3 vaikai liko našlaičiais, vyriausioji duktė, kuri dainavo kartu su provokatoriais, buvo suimta, Veiverys buvo išvežtas į Sibirą, nebuvo paleistas), mirė iš sielvarto mano prosenelė 1947 metais, ji nebuvo sena. Galėjo dagyventi. Prosenelis irgi mirė kaip sakė dėdė Algis “dar visa jaunas”, jam 1958 metais buvo apie 80 metų.

Senelis Zigmas Apanavičius, kurį šaudė partizanai, o vėliau tardė NKVD – išgyveno 96 metus, ir Lietuvai davė garsų pasaulyje profesorių Romualdą Apanavičių, kuris Lietuvoje prikėlė etnologiją, etninę kultūrą, ir kankliavimą – jo įkurti Kelmės vasaros kursai vyksta jau 30 metų. Tokios etninės kultūros puoselėtojo nebuvo ir nebus Lietuvoje per ateinančius 100 metų.

Jam meilę etninei muzikai įskiepijo mano močiutė Elena Apanavičienė, kuri gražiai dainavo, ir nepaisydama sovietų, turėjo savo kantičkų giedotojų ansamblėlį, uždirbinėjo pinigus , nepaisydama sovieto, nešiojo bajorišką aprangą, tgurėjo skrybėlių kolekciją, panašiai rengdavosi jos sesuo Marijona Balčiūnienė ir kolūkiečiai tyčiojosi, o jos nekreipė dėmesio. Kolūkio pirmininkas atvirai dokumentuose kolūkietes Apanavičienę ir Furmanavičienę vadina “šlėktomis”, “kurios įsivaizduoja, jog brikelėje pasikinkiusios vargšą darbo liaudį vežiojasi”. Močiutė laikėsi visų aristokratijos papročių, ir po karo nelegaliai turėjo tarnaitę. Ir jai nieko nebuvo, ji sake:

“Rusas bolševikas atėjo ir išeis, tėvelio žemė buvo ir bus”.

Deja, tėvelio žemę, kurią prosenelis paskolino kolūkiui 1948 metais, išgrobstė su konservatnykų – “tremtinių” dėka nuo 1998 metų Lietuvos Respublika, o ką valdė pati respublika, irgi neatidavė, sakė, dar čia žmonėms rezervuota – nors įstatymai nenumatė grąžintinos žemės rezervuoti 11 eilės pretendentams, nes grąžinimo eilė yra “1”. Šiuo metu netgi namų valdos kolūkinis 60 arų sklypas išgrobstytas, bet kažkokiu stebuklingu būdu jau kaimynai sakė stumsis tvoras atgal – galgi valdžia vis tik kitokia, o ne “konservatnykų klonas”, kaip skleisdamas dūmų uždangą, meluoja buvęs Seimo narys Nakas. Žemės klausimais ne pirmas atvejis, kai be teismų stumiasi ir griūva tvoros, nes žemės grobimas yra antivalstybinė veika, ir jai senaties – nėra.

Labai daug dūmų uždangos, kad žmonės toliau pagal KGB planą būtų nusivylę valstybe.Kad kol dūmininkai, žolininkai skleidžia propaganda, žmonės išvyktų plauti tualetų, nors tonomis krenta obuoliai, ir galima uždirbti bent šiuo metu laiku vieną kitą šimtą eurų, o jeigu turi sunkvežimį, ir turi verslo planą – gal ir viosą tūkstantį. Registruok iš anksto nereikalingus ūkius, obelis, planuok – kitais metais rudenį neskursi. Nereikia emigruoti – pilna čia darbo, veiklos, galima laikyti gyvulius, auginti augalus, pardavinėti uogas, pieną, sviestą, kuris jau vėl kainuoja kosmines kainas.

Inteligentai ne tualetų turi važiuoti plauti – o gali dirbti korepetitoriais, tai yra skatinama veikla, VMI džiaugiasi visais, kurie moka mokesčius. Išsijunkite TV, ir netgi internetą, išeikite į laukus, įkvėpkite tėviškės oro. Lietuva yra nuostabi. Tik ją apraizgęs tas pats tinklas, kuris raizgalyne raizgėsi nuo pat pirmosios aneksijos ir okupacijos.

Kodėl aš nenusivylusi? Nes esu aukštakilmių palikuonė., Kadaise mano prosenelis valdė pusę Suvalkijos. Ir sakė “Lietuva – tai mes”. Mano šaknys driekiasi iki Podolės Ukrainoje, ir todėl man labai skauda dėl Ukrainos. Nes mano ten šaknys, 15 amžius, Kamaneco kaimas. Man skauda ir dėl Rusijos, nes Smolenskas kadaise buvo Lietuva, ir iš ten kilę Apanavičiai. Man skauda dėl Gudijos, dėl Lenkijos, nes iš ten kilę Sulikai. Aukštakilmiai myli Didžiają Lietuvą, ir tokia yra didi mūsų “litvinais” pravardžiuotųjų tapatybė, nors mes esame tikri lietuviai, tiesiog dėl proto gabumo mokėdavome daugiau negu vieną kalbą. Aš irg dabar atgaivinau rūmų ir dvarų vietinę – gimtąją kalbą, ir kalbu prancūziškai, vyras mokosi lenkų kalbą. Mes turime susigrąžinti savo asmenines tapatybes, ir tapatybė yra ne Londone, ir ne Mančesteryje, ir tuo labiau, ne vištų fermose užsienyje – kurkite vištų ūkį savo kaime, savo kieme, ir pamatysit skirtumą.

Kadaise mano protėvis atsisakė siųsti kariuomenę Lenkijai padėti kovoti su priešais, išrėžęs jos karaliui:

“Lenkija pati turi kariauną ir tegul kovoja, o mes lietuviai savo karių kraujo už svetimą karą neliesime.” Berods, kažkokiam Sobieskiui išdraskė akis. Ir nieko mano protėviui nebuvo. Jis nebuvo chalopas, buvo didikas – lietuvis. Lietuvoje lenkams buvo uždrausta pirkti žemes – Landsbergis rėkė iš balkonėlio, jog tai nesąmonė. Žmogus, nežinantis istorijos, linkęs pakartoti klaidas. Prisiminkime, jog net broliški lenkai neturėjo teisės Lietuvoje pirkti žemės. O dabar jau vokiečiams leisime…Negerai.

Propaganda skleidžia, jog didikų lietuvių nebuvo, visi buvo sulekėję.

Netiesa.

Mano proproprosenelis Georgijus  Baronaitis, kuris buvo vedęs didikų Pociejų dukterį Rozaliją Pociej  atsikraustė į Rokų kaimą ir čia liudijo visose krikštynose, laidotuvėse, vestuvėse, buvo “testes”, lotyniškai “liudytojas”. Vadinasi, buvo raštingas. Netiesa, kad žiaurūs lenkai viską lenkino, jo pavardė aiški tai “Baronaitis”, kai kur “Bajronaitis”.

Su tokia pavarde buvo kariškių, valstybės gynėjų, vienas palaidotas Panemunės kapinėse.

Mūsų giminė garsi. Mano senelio brolio Jurgio Apanavičiaus sūnus Vytas buvo Lietuvos kariuomenės majoras, privalėjo trauktis, grįžtant sovietams.

Mirė Vokietijoje, bet išgelbėjo visą šeimą.

Plati Apanavičių šeima gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose.

Per geležinę uždangą jie rinko mano tėvo, kurį NP iš Seimo tribūnos vadina ”niekuo”, plokšteles (tėtis koncertavo su savo ansambliu “Sutartinė”) straipsnius, knygas. Jie didžiavosi savo pusbroliu.
Mano tėvas nors visose anketose melavo, jog giminių Amerikoje ir Vakaruose neturi, jo į užsienį neišleido nuo 1970 metų.

NP prieš šmeiždamas, galėtų juk pas draugus pasiklausti, ar praeis tas šmeižtas objektyviai, nes kuo toliau, tuo šis neliečiamasis klimpsta melo pinklėse.

Mano tėvui nebuvo leidžiama išvykti, nes jis atsisakė šnipinėti kelionės draugus, ir teikti informaciją, o Briuselyje be kelionės vadovo leidimo, nuėjo pas vietos lietuvius, ir su jais bendravo, pasakojo apie sovietinį lagerį, kaip čia yra viskas blogai, ir kaip reikia laisvės. Buvo suskųstas kelionės vadovo, tardomas KGB rūsiuose. Vėliau buvo padarytas Vilniaus konservatorijoje visuotinis pasmerkimas.

KGB ideologinis skyrius sukvietė visą Konservatoriją, ir pasmerkė viešai mano tėvą, pasakydami, jog taip, kaip draugas Apanavičius pasielgė, kad jis ne tik be žinios nuėjo, bet vėliau atsisakė teikti informaciją, apie ką kalbėjosi su Belgijos lietuviais – elgtis negalima.

Visi ir draugė X, ir draugas Landsbergis, ir kiti draugai puikiai suprato viską.

Kadangi mano tėvas nesuprato, kaip veikia sovietai, tai jo katedros vadovas Tamošaitis jį 1980 metais suskundė į prokuratūrą, nuosavybės grobstymo skyrių, kad jis, dėstytojas, ima kyšius, mano tėvui buvo užvesta baudžiamoji byla. Buvo duotas leidimas kratai, tik laimei, tėvas neturėjo kabineto – sužinojusi apie vykdomą susidorojimą, marksizmo vadovė mergautine pavardė Plečkaitytė, perspėjo tėvą atsisakyti kabineto, kad nebūtų kur įmesti “įrodymų”.

Bylą tyrė ir ištyrė, kad Tamošaitis yra melagis, ir skundikas, siūlė duoti priešpriešinį skundą, tėvas atsisakė.

Tauragėje teko vieną dieną dainuoti Zenono Chomskiuo vadovaujama chore. Garsus chorvedys pasakė atsimenantis gerai mano tėvą. “Visi buvo drąsūs, o jis buvo tarsi įbaugintas, išsigandęs, visada galvodavo, ką kalba”. Tai yra KGB persekiojimo požymis.

“Jeigu tai būtų Stalino laikai, draugas Apanavičius birbynes drožtų Sibire iš kedrų”,- siautėjo viešame gynime Liaudies instrument katedra, pavardžių dabar nebeatsimenu. Jo disertacija buvo vėlgi suskųsta į KGB, ir jam teko išmesti keletą skyrių iš jos, galiausiai nusispjovęs į idiotus, tėvas įstojo į Kijevo akademiją, ir ten parašė dar vieną disertaciją, nes pamatė, kad su idiotais sunku susikalbėti. Profesorius Nosirevas atskrisdavo i6 Kijevo pas savo gabų mokinį, su juo dirbo. Tėvas skraidė į Kijevą, kartą ir taksi parvažiavo, o visą kelią jam taksistas pasakojo apie garsų muzikantą Apanavičių, ir klausė, ar jis jį pažįsta. Mano tėvą žinojo Kijevo taksistai. O NP nežino, ir nieko nebuvo girdėjęs. Tėvelis tik Vilniuje išlipdamas prisipažino, kad jis ir yra tas Apanavičius, kurio koncerte jis buvęs, ir Vilniuje ruošiasi eiti…Įsivaizduokite – taksistas sutiko vežti mano tėvą tokį kelią, nes tikėjosi vėl pamatyti jį grojant. O NP skleidžia kliedesius, kad mano tėvas – nežinomas asmuo.

Tada jau leido gintis ir čia, mano tėvas yra du kartus mokslų daktaras, o profesoriumi tapo šiais laikais. Jam trukdė tapti profesoriumi Nako, Vaišvilos ir ko. Dievinamas Ozolinšas, etninis latvis, kuriam vadovavo KGB vadas Esimuntas: leidykloje ideologinis KGB skyrius nurodė “nepraleisti” Apanavičiaus, išimti jį iš viršelio, ištrinti visas jo citatas. Buvo jau 1990 metai. Tėvas kategoriškai atsisakė, pasakydamas:

“Iš šitos knygos “Lietuvių liaudies instrumentai” aš ginsiuosi habilitaciją, ir profesūrą”.

Kaip man sekasi gintis 10 metų rašytą disertaciją – ogi panašiai: šiuo metu kreipiausi į apylinkės teismą, o šiam atsisakius priimti ieškinį, į apygardos teismą. O mano “alma mater” ne savo šūdus kuopia, kodėl nevykdo Aukštojo mokslo įstatymo reikalavimų – bet naikina KTU. “Lomat – ne strojit”, sake rusai (“griauti – ne statyti.)

Tai štai dabar daviau visus “kozyrius” NP, iš viso šito išsinagrinėk, kurioje vietoje mano tėvelis KGB agentas, apsišvietęs ar ne.

O dėl šmeižimo laikraščio atžvilgiu, aš viską suprantu – juk aš dirbu šiame laikraštyje oficialiai, o per užsakymus teisinėms paslaugoms nuo 2015 metų, esame su Aurimu Drižiumi laimėję stambią pergalę prieš Sadecką Lietuvos Aukščiausiame teisme. LAT vadovas Norkus mano rašytą ir patenkintą apeliaciją pripažino tokia detalia ir pagrįsta, kad kasacinė instancija neturi jokio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos sprendimą. Tai teisinėje karjeroje yra tiesiog medalis – tai kur nusiramins sisteminis šmeižikai, juodintojai, ir šiaip, pavyduoliai. Gali būti, jog NP duodama “fas” komanda, pasakoma, ką sakyti, ir jis vykdo. Gaila žmogaus.

Taigi reikia šmeižti ir juodinti laikraštį, nes jo skaitomumas auga.

Tiražas yra 0.4 mln. skaitytojų, nes mus skaito visame pasaulyje, daugiausiai emigravę ir grįžti į Lietuvą svajojantys žmonės.

Kai NP mane šmeižė man dirbant “Karštame komentare”, tuo metu jo skaitomumas buvo dar didesnis.

 

NP visada iš dramblio bando padaryti musę.

Tiek “Karštas komentaras”, tiek “Laisvas laikraštis” nėra nei maži, nei mažo biužeto. Jie skaitomi visame pasaulyje, jeigu NP supranta, ką tai reiškia. Šiuos laikraščius būna kad cituoja pasaulio generolai, prezidentai. Pavydu, juk NP necituoja.

Tik norėčiau paakcentuoti, jog lazda turi du galus.O šiomis dienomis iš NP šaiposi visa didžioji žiniasklaida.

Neįtikėtina, tačiau straipsnio apie Skardžių kontekste mane gynė netgi garsusis Dovydas Pancerovas, su kuriuo mes tikrai neitume nei obuoliauti, nei į žvalgybą.

Apgynė mano tiesos troškimą netgi garsusis Valatka, kuris, beje, yra signataras, ir kurio nuomonė yra reikšminga ir svarbi.

Žinomiems žurnalistams ir netgi dar visai neseniai su NP draugavusiam Vaišvilai pasirodė nesuvokiama šitoks trukdymas teismo procesui, balsuojant kojoms.

Balsavo kojomis tie, kurie į rinkimus ėjo su šūkiu, jog jie profesionalai.

Tik nepasakė, kurioje srityje – gal bėgiojimo iš darbo? Linas Linkevičius lanko tik 25 proc. Posėdžiųū, ir kaip tuomet tikėtis, 71 balso “už”, Pūko darbe nėra, ir nebus artimiausiu laiku. Nausėda turėjo insultą, Čmilytė Nielsen greitai gimdys. Nuostata apie 71 narius yra beprotiška, laikas ją naikinti, kaip įtvirtinančią teismų darbo trukdymą.

Pats NP siūlė visiems naikinti neliečiamybę, tik išskyrus save.

Kuo baigsis šitas farsas, niekas nežino. Visa laimė, jog NP padėjėjos “šestiorkė” Darius jau kažkur atmušė inkstus į akmenėlį, ar į degtinėlę, ar į kaukolinį iš “taško” gretimame kaime, ir šiuo metu globojamas Panemunėje, arčiau padėjėjos namučių. O tai pernai, kai tik prasidėjo teismų procesas, mano šeimą ėmė pulti šitie nežinia iš kur atsibastę Seimo pinigais šeriami bomžai.

Didysis kovotojas su mafija pats šalia savęs turi žmones, kurie ir yra mafija. Visada geriausia garsiai rėkti, kad tavęs ar tavo aplinkos neįtartų.

***

Autorių asmeninė nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Šitas atviras pamąstymas yra atsakymas šmeižikui, kuris jau 5 metus vengia baudžiamosios atsakomybės, o į dialogą eiti atsisako: yra pasirinkęs autonominio monologo žanrą, kuris nėra kas kitas, kaip tęstinis šmeižimas.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=5233:atsakymas-np-apie-konservatnykiska-tremtinio-tapatybe-ir-ne-tik&catid=33&Itemid=141

 

 

 

 

 

Kristina Sulikiene nuotrauka.

Kristina Sulikiene nuotrauka.

Kristina Sulikiene nuotrauka.

Ryšių ir informacinių sistemų vienetų pratybos „Karo Šauklys 2017“ Vilniaus rajone

2017-09-29, 12:15
Įvertinkite šį įrašą

(0 balsai)
Ryšių ir informacinių sistemų vienetų pratybos „Karo Šauklys 2017“ Vilniaus rajone© kam.lt

2017 m. spalio 2-13 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabas, siekdamas treniruoti ir tobulinti Sausumos pajėgų Ryšių ir informacinių sistemų vienetus remti karines operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja RIS vienetų pratybas „Karo šauklys 2017“, kurios vyks Vilniaus rajone.

Pratybų tikslas yra patikrinti RIS vienetų gebėjimą keistis informacija mobiliomis priemonėmis vykdant karinių operacijų paramą ir integruoti RIS vienetus teritoriniu principu išnaudojant civilinę infrastruktūrą karinėms reikmėms.

Norime informuoti, kad Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro teritorijoje planuojamas karių poilsio zonų įrengimas.

vrsa.lt

http://l24.lt/lt/politika/item/211378-rysiu-ir-informaciniu-sistemu-vienetu-pratybos-karo-sauklys-2017-vilniaus-rajone

rokaiantena2

rokaiantena1

rokaimasina

54°49′52″N 23°56′49″E Rokai Kaunas region Nemuno 14

Central public park of Rokai community.

rokaiantena2

Nuo vakar vakaro niekas Lietuvoje negalėjo atsakyti,koks naujas karinis objektas išdygo 54°49′52″N 23°56′49″E

Koordinatės ir Vienos (2011) sutarties pažeidimo faktas perduotas šalims partnerėms ištirti.

Nes nei Lietuvos Karo policija, nei Kibernetinio saugumo centras, nei KAM Viešieji ryšiai nieko nesugeba atsakyti.

rokaiantena1

Image result for radioactivity

Tai yra radiacijos ženklas

Fig 1.2: Ionizing and non-ionizing radiation hazard sign

https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Radio_waves_hazard_symbol.svg

Rokų kaimo gyventojai jau skundžiasi stipriais galvos skausmais bei sutrikdytu interneto, TV bei radio ryšiu.

Pagal tarptautinius teisės aktus tokia veikla yra tarp terorizmo ir plataus masto šnipinėjimo,beto, ryšiai trikdomi atvirai- tai yra terorizmo veikla tikrąja to žodžio prasme. Asmenys,kurie tai vykdo,neturi jokių skiriamųjų ženklų,ir gali apsimesti Lietuvos kariais.

Rokų kaimo bendruomenės parke yra be leidimų ir suderinimų pastatytos 2 didelės antenos ir prijungtos 2 mašinos,LK 515C ir LK 470C bei įsodinti neidentifikuojami kariai, be skiriamųjų ženklų.

Tai yra taikos meto įstatymų pažeidimai, piktnaudžiavimas tarnyba.(Jeigu čia tikrai yra kariai,o ne apsimetėliai)

Generolas majoras Žukas akivaizdu iš viso nevaldo situacijos Lietuvos kariuomenėje.

Espionage,Rokai,  54°49′52″N 23°56′49″E 

 

Rokai2017101116val

Kristina Sulikiene nuotrauka.

Kristina Sulikiene nuotrauka.

Nuotr.Vaizdelis bendruomenės parke Rokų kaime,viešoje vietoje be jokių

leidimų pastatytos galingos antenos.

2017 10 12 apie 9:00 Rokų kaime iš arčiau apžiūrėjus įvestą kariuomenę,paaiškėjo,jog nei kariai,nei mašinos- nežymėtos.

Yra tik numeriai:LK 515 C ir LK 470 C. Abi mašinos su klausymosi įrangą,ir prisijungę prie dviejų nemažų laikinų bokštų, kurie pastatyti bendruomenės parke adresu Nemuno 14,Rokai, Kauno raj.

Pamatęs mano vaikščiojančią iš mašinos LK 470 C išlindo seržantas ,prisistatyti atsisakė.Pasakyti kur tarnauja,atsisakė.

Atsakyti į klausimą,kokios čia pratybos- atsisakė.

Yra Lietuvos kariuomenėje ryšių tarnyba,vadinamoji RIST, pusiau žvalgyba,pusiau ne.Gal čia jie treniruojasi?

Bandė užpulti su klausimais,o kam reikia, tai atsakiau,kad gyvenu visai netoli ir aš turiu būti informuojama. Tyla.

Neinformuota ir kokio galingumo antenos ir kokį ryšį

naudoja,kokiu tikslu renka informaciją.

 

Rokai2017101116val

Kristina Sulikienė

Šunys mūsų kaime šiaip jautrūs. Loja jeigu kas garsiau pravažiuoja, ar nusikosėja.

O antra diena iš eilės Rokų kaime viešame bendruomenės parke pastatyta vadavietė, ir patruliuoja kariškiai. Iš vaizdo matyti,jog jokie ne šauktiniai.

Greičiausiai rusai iššoko iš išardyto geležinkelio Magnolijos košmariškuose sapnuose.

Vargšė Magnolija net nežino,kad Rokų kaime Kaliningradas- Maskva linija važiuoja tik jos paranojiškuose sapnuose: juk tiesiama nauja vėžė.

Dėl viso pikto (ogal ieškoma rusų desantininkų,gal teleportavosi?) išsiunčiau paklausimą į KAM viešųjų ryšių skyrių.

O galgi.Gal pagaliau.Gyventojai net rūsių neturi, ką jau kalbėti apie bomžpaketus, žibalines lempas ir kitokį pasiruošimą karui (hibridiniam).

rokai2017101119val

2017 10 11 19: 20

skirta Karo.Policijaaurimas
Skambinau Karo policijos budėtojui.Negalėjo atsakyti,kokios pratybos Rokų kaime. Sakė nebijoti,nueiti pasižiūrėti.
Tada išdrįsau nueiti pasivaikščioti. Mano šuo išsigando,kaip supratau, maskuotoje mašinoje yra kovinių šunų. Arba grėsmingų žmonių.Vienas iš dviejų.

LK  515C už kampo krepšinio aikštelėje valgė(poste turbūt sėdi, neva, stebi priešą)Palinkėjau gero apetito. Toliau valgė.Pakilnojau kepurę, tada tik pastebėjo mane.Parengtis kovinė praktiškai.

Jokios informacijos.Ta mašina kur kaip vadavietė,iš viso maskuota.
Cirkas be pinigų.Lauksiu atsakymo iš KAM viešųjų ryšių.
Pažeidimų nėra, bet LK diskreditacija akivaizdi.
Kristina Sulikienė
PAPILDYTA
201710 1120:20karo policijos budėtojas paaiškino,jog čia išminuotojai.
Jie dar pabus šią naktį.
Kodėl Rokų kaimo seniūnė Dalė Žėkienė niekam nepranešė apie pratybas- niekas kariuomenėje nežino.
Žinant Dalę Žėkienę,kažkodėl nestebina jos nebendravimas su gyventojais.
Keista tik,kodėl Lietuvos kariuomenė pasiduoda tokiai madai- su niekuo nebendrauti,o vėliau reklamuotis save viešose šventėse.
Reklamuotis  reikia kas dieną,bendravimu su visuomene.Natūraliose tokiose kaip ši situacijose. Skelbimų lentų Rokuose yra.Vietinės parduotuvės, ir net koplyčia turi po lentelę,kur mielai priima visus skelbimus.kravice
Pavyzdžiui,Portugalijos kariuomenės kariai ne tik prisistatė,bet ir mielai nusifotografavo su manimi Bosnijoje ir Hercegovinoje, turbūt tik 4 metai po mūšių tepraėjus (nuotrauka suskaitmeninta, rodo suskaitmeninimo datą,o ne nuotraukos padarymo). Jie buvo JTO taikos misijoje, be jokių ginklų.Labai draugiški. JTOmisijų dalyviai moka ir privalo bendrauti su žmonėmis,ginti juos. Kada mūsų kariuomenė pamils žmones,ir suvoks savo misiją? Užtektų mažo skelbimuko:
“Sveiki,Rokų gyventojai. Mes 3 dienas gyvensime su jumis. Nuoširdžiai jūsų-Išminavimas”.Turbūt ir gėlių, ir obuolių ir kokią kulką sidabrinę, rastą darže, gyventojas vienas kitas būtų atnešęs. Kam bijoti žmonių? Pavyzdžiui, norėjau nunešti jiems skanių obuolių-bet nežinau,kas tokie,kaip reaguos. Juk slapstosi. Susilaikiau. Vynuogių yra lietuviškų. Jurginai žydi. Įteikti gėlę negaila.Bet kad jokios komunikacijos.

prof.Aleksa

ПРОТЕЗЫ ХОРОШИЕ-НО СЕГОДНЯ СРОЧНО НУЖНЫ ДЕНЬГИ НА ИХ РЕМОНТ И ГОСУДАРСТВО МОЕЙ ОРТОПЕДИЧЕСКОЙ ФИРМЕ-ОРТОЛБАЛТИК – ИХ НЕ ВЫДАЕТ-НА ВООРУЖЕНИЕ ПОЧЕМУ-ТО ОГРОМНЫЕ СРЕДСТВА ДАЮТ ВЕДЬ ИМПОЧЕМУ-ТО ТАК СЕГОДНЯ НАДО-МЫ МОЛ РУССКИЕ НАПАДАЕМ НА ЛИТВУ ВИДИТЕ-ЛИ-ПОЗОР ТАКИМ ПОЛИТИКАМ НЕСУЩИМ БРЕД С ЭКРАНОВ ТВ И В РАДИО И НЕДАВНО МНЕ ПРЕРВАЛИ РЕЧЬ КОГДА НАЧАЛ ГОВОРИТЬ ПРАВДУ О ПЛОЛЖЕНИЕ НА ЛИТОВСКИХ ЖЕЛЕЗНЫХ ДОРОГАХ-ВЛАДИМИР МОСВИЧЕВ ИЗ ЛИТОВСКОГО ГОРОДА КАУНАСА И НЕ ТРОНЬТЕ РАЙОННЫХ БОЛЬНИЦ-ВЕДЬ Я ДУМАЮ ЛЮДИ ВЕРНУТСЯ ЛИШЬ НАДО ВЛАСТЬ ПОМЕНЯТЬ И ПОСАДИТЬ НОРМАЛЬНЫХ ТУДА И ПОРЯДОК НАВЕСТИ С РАСХОДОВАНИЕМ СРЕДСТ ПРИХОДИМЫХ

Vladmiras Moskvičiovas, Kaunas

prof.Aleksa

Nuotr. Jaudinantis profesoriaus Vitalijaus Aleksos ir VladimiroMoskvičiovo susitikimas po 5 metų.

Kelionė į Vilkaviškį  su “priešu” rusu, kuriam lietuviai išgelbėjo gyvybę,ir kuris kovėsi Afganistane už visus mus

Kristina Sulikienė
Daugelis laisvos minties šalininkų, „opozicionierių“ žino Vladimirą Moskvičiovą iš Kauno: tikras rusas, Ukrainos pilietis, ir labai didelis Lietuvos patriotas.

Už meilę Lietuvai korumpuota Lietuvos teisėsauga nuolat jam kelia bylas. Per 2016 m. Seimo rinkimus gavo 60 eurų baudą, kodėl atvežė į balsavimą seną neįgalią moteiškę.

Motyvuota, jog jo mašina- agitacinė, o agitacija neva draudžiama rinkimų dieną.

Vienas  mažas “bet“,kurį norėtųsi adrestuoti ir nuolat V.Moskvičiovą persekiojantiems policininkams, teismams ir „vatnykų medžiotojams“ (tame tarpe ir „jorkšyrei“kuziai) –Vladimiras neturi abiejų kojų, yra neįgalus.

ŠILUMVEŽIS PILVIŠKIUOSE NUPJOVĖ KOJAS-VILKAVIŠKIO GYDYTOJAS VITALIJUS ALEKSA IŠGELBĖJO GYVYBĘ

Tos dienos, kai Pilviškių stotyje netoli Vilkaviškio Vladimirui Moskvičiovui buvo nupjautos kojos, jis nepamirš gyvenime.

Tačiau dėl skausmo ir narkozės jis neatsiminė nei seselių, kurios slaugė, nei turėjo progos padėkoti gydytojui profesoriui Vitalijui Aleksai, kuris jam išgelbėjo gyvybę.

Su Vladimiru Moskvičiovu į Vilkaviškio ligoninę šių metų spalio 9 dieną nuvažiavome į darbo pabaigą, niekam nepranešę. Tačiau kadangi gydytojas tą dieną buvo priskirtas budėti priėmime,tai yra paros tarnyba-būtume vis tiek atradę,kad ir kaip mus visi klaidino: tai skyriuje, tai namo išėjo.

Personalo moterys, pamatę žmogų su geležinkeliečio atributais ir dviem protezais drąsiai žengiantį ligoninės koridoriais, ir garsiai dėkojantį visiems ką sutinka- „ačiū ačiū, kad jūs mielosios visos jūs grąžinote mane į gyvenimą!“,ir atgal sulaukdamas plačių seselių,slaugių,gydytojų šypsenų(o kam nemalonu yra komplimentai?)subėgo pasižiūrėti į Vladimirą.

„Aš prie jo buvau tą naktį, kai jį atvežė“,-kukliai prisipažįsta medicinos sesuo.

Vilkaviskissesele

„Kristina, greitai tu man ją nufotografuok, aš turiu išsaugoti angelų veidus“,paliepia Vladimiras. Atlikta.

Pro šalį eina rajono ūkininkė Pundienė, ji susijaudina, pamačiusi žmogų be kojų,su protezais, kuris garsiai dėkoja ligoninei, nufotografuoja  jį,ir padovanoja mums savo gamybos sūrį. Visiškai ne suvalkietiškas elgesys!

Siūlau pinigų (nes parašyta, kad 4 eurai ir 30 centų-juk esame Suvalkijoje!),atsisako.Priešingai- ištraukia dar vieną sūrį,ir liepia perduoti profesoriui Vitalijui Aleksai, kuris jau atėjęs ir maloniai nustebęs.“Taip reikia“, kaip kirviu nukerta ūkininkė.

Vladimiras Moskvičiovas gydytojui dėkoja, spaudžia ranką, lenkiasi, o V.Aleksa šypsosi ir kukliai sako: „Ne aš išgelbėjau. Tai labai stiprus žmogus, stiprios valios, jis kariškis, jis pats save išgelbėjo. Pats sau sustabdė kraujavimą,laikė abi iškeltas kojas, kol jį vežė.“

Gydytojas šiek tiek papasakoja tos dienos peripetijas: ligonis buvo atvežtas labai sunkios būklės,buvo visiškai nupjautos kojos.Reikėjo operuoti skubiai,nepasiruošus, reikėjo reaguoti beveik kaip mūšio lauke,prisiimti atsakomybę čia ir dabar. Skubiai buvo susiruošta, seselės leido morfijų, ligonis dar bandė atsisakinėti,neva,nereikia. Reikėjo numalšinti skausmą,nes žmogus gali mirti ir nuo šoko. Gali sustoti širdis.Buvo atliekami visi būtini veiksmai.

Tačiau visų nuopelnų prisiskirti gydytojas (nei seselės,tada vykdžiusios visus paliepimus) nenori. Kiek tenka vėliau pasiskaityti vietos spaudoje, tai begalinio kuklumo ir diskrecijos gydytojas, kuris netgi neoperuoja,jeigu ligonis nori kito gydytojo- turi savo prietarus, darbines taisykles. Gali perleisti kitam operaciją- neieško garbės ir reklamos (nekaupia tarnybinės statistikos- o reaguoja žmogiškai į kiekvieną situaciją). Kad tik pasisektų, kad tik žaizdos užgytų.Didžiausia bėda yra pooperacinės komplikacijos,nurodo dar 2005metų interviu gydytojas laikraštyje „Santaka“. „Todėl būtina,kad pacientas pasitikėtų gydytoju, ir tikėtų operacijos sėkmės.Todėl mes visada klausiame,ar tinka o gal pakviesti kitą,kurį jis labiau pažįsta“, regioninėje spaudoje darprieš dešimtmetį paaiškino gydytojas.

Vladimiro Moskvičiovo išgelbėjimo sėkmęir lėmė tai,jog jis pasitikėjo Vilkaviškio gydytoju,kuristą dieną kaip tikbuvo Vitalijus Aleksa. V.Moskvičiovas suvokė savo sunkią būklę,ir nereikalavo jo kažkur kitur pervežti- kaip kad tarkime nesena istorija su Seimo nariu Razma,kai jis reikalavo jį iš Molėtų vežti į Vilnių su beveik nukirsta galūne,ir pakeliui vos nenumirė.

Gydytojas- tikras profesionalas. Paprašo parodyti,kaip atrodo kojos po protezais. Išgiria, kad gerai atrodo, kad sveikos,  be pragulų. „O kaip jūsų širdis“,-pasiteirauja gydytojas- traumatologas (priminsiu,jog kitiems gydytojams būna nesvarbios kitos,ne jų srities, sveikatos problemos.)Kadangi buvo užsiūtos kraujagyslės, ir suformuota kitokia kraujotaka, širdies darbas veikia kitaip,todėl traumatologas ir teiraujasi. Pagiria,jog sportuoja,palaiko organizmo fizinį krūvį. Gydytojas prieš klausdamas nežino,kokią fizinę apkrovą atlieka buvęs pacientas. Tačiau mato,jog raumenys palaikomi,ir  už tai pagiria.

„Man sunkiau yra,man sunku vaikščioti,bet aš vaikštau, be ramentų stengiuosi“,paaiškina Vladimiras.

Vladimiras Moskvičiovas dar pasakoja, jog važinėjasi dviračiu, plaukioja jūroje.

Labiausiai seselės ir personalas stebisi, kad šis žmogus ir dirba- ir netgi tarptautinėje kompanijoje, vežioja mašinų pirklius į Rusiją,Ukrainą.

Vilkaviskyjeobuoliai

Gydytojas ir personalas turi patikėti, kad tai tiesa- nes mes paaiškinome,ką veikiame Vilkaviškyje-atvežėme į supirktuvę parduoti obuolius,ūkio produkciją,kurios Kauno regione niekam nereikia: neveikia nei vienas telefonas, nei vienas supirkėjas nenori supirkinėti obuolių. Vietos spaudoje perskaičiau,kad Vilkaviškio įmonė visus ragina obuolių nepūdyti, o surinkus- atvežti. Kadangi V. Moskvičiovas-vairuotojas, paprašiau mane nuvežti su „agitacine mašina“- joje labai daug vietos.

Visa ligoninė, personalas, praeiviai-ošia.

O gydytojas sako: tai stiprus žmogus, jis pats save išgelbėjo.Ir kuriuo tikėti? Gydytojas juk kuklinasi-neužsiuvus žaizdų, ir nepersodinus odos ant pjovimo vietų, nenupjovus išdraskytų galūnių kosmetiškai,nesuformavus galūnių,tinkamų protezams, ne tik kad Moskvičiovas galėjo mirti – jis galėjo neprisitaikyti protezų,ir būti pasmerktas sėdėjimui namie. Kojos paruoštos gyvenimui – joms buvo pritaikyti amerikietiški protezai. Sėdėjimas  namie tokiam žmogui,perėjusiam Afganistaną- tolygu būtų mirčiai gyvam. Vladimiras Moskvičiovas būtent norėjo ir padėkoti,kad ne tik išgelbėjo gyvybę,bet suteikė šansą gyventi visavertį gyvenimą –dirbti,  keliauti, gyventi  šeimos gyvenimą.

Aš tai iš to jaudinančio susitikimo supratau viena: angelai nusileidžia į žemę, ir jų sparnų mes nematome.

Man tokiu angelu pasirodė Vitalijus Aleksa- kuklus, savo darbą išmanantis medikas.

RAJONŲ LIGONINĖS NAIKINAMOS, GYDYTOJŲ ALGOS VOS VIRŠIJA MINIMALIĄ ALGĄ.KODĖL?

Vladimiras Moskvičiovas taip pat išreiškė nuostatą,jog krašto gynybai finansuoti (virš 2 procentų, kurių reikalauja NATO sutartis) skirti dar daugiau pinigų negalima-būtina juos skirti rajonų ligoninėms.“Jeigu jie neturi kur dėti pinigų- ne tankus reikia pirkti,o skirti sveikatos apsaugai“.

Jo istorija –kai jis nebuvo niekur pervežinėjamas,o išgelbėtas nelaimės vietovės ligoninėje- rodo,jog rajonuose ligoninės privalo išlikti.Neaišku tik, ar Aurelijus Veryga, neturintis laiko susitikimams(išskyrus,jeigu atvyksta  Minedas)- suvokia.

Gydytojas ir personalas beje,nebyliai pritarė,linktelėdami galvomis.Garsiau politikuoti turbūt jiems negalima.Praras ir tas savo elgetiškas algas,kurias dabar gauna.

2016 metais per pačią Seimo rinkimų agitaciją teko matyti “biudžeto pyragą“.Šiuo  metu didžiausią riekę gauna net ne krašto apsauga,o švietimas- ir dar toliau mokytojai rėkia,jog jiems algos per mažos,nes iš 800 eurų jie esą negali oriai gyventi.Ministrė patvirtino,jog vidutinė mokytojo alga yra 520 eurų į rankas. Vadinasi, ant popieriaus tai yra du minimumai- normali kvalifikuoto asmens alga, kurios negauna neretas antstolio ar notaro padėjėjas – profesionalus teisininkas.Valstybės sektoriuje teisininko alga- 550 eurų. Teisininkas turi tylėti, o mokytojas gali rėkti.O gydytojai nepiketuoja,nes jie dirba.

11 metų „atarusio“ universitetuose ir ligoninėse pradedančio gydytojo alga – 430 eurų.(Mokytojas mokėsi dvigubai mažiau ir gauna dvigubai daugiau.)

Šiek tiek daugiau negu minimumas. Jeigu gydytojas nori nemirti badu,jis privalo ieškotis dar vienos vietos.Taip ir profesorius V.Aleksa- kad išgyventų, laisvalaikiu dirbdavo ir Marijampolės ligoninėje 0,5etato.O gal tai profesinis pasišventimas-nors labiau manau, jog 1991 metais atsikėlęs į Vilkaviškį,neišgyveno iš gydytojo algos,kuri nuo 1992 metų   buvo nustatyta „didelė“- tai 430 litų (kaip dabar- 430 eurų).Dar viena prielaida,jog jis yra labai gabus traumatologas, ir jo reikėjo gyvybėms gelbėti Marijampolėje. Iš paties gydytojo nedaug ką išgirdau,jis labai kuklus-be to,klausytis to pasakojimo buvo labai sunku.Pasakiau profesoriui,kad džiaugiuosi,jog vis tik nedirbu gydytoja – negalėčiau ramiai operuoti suplėšytų kojų…Kartą vaikų stovykloje, kur dirbau auklėtoja,vaikas persipjovė pirštą ir kraujas tekėjo upeliu. Visikiti ėmėlakstytikaip galvas pametę.O aš ramiai sustabdžiau kraujavimą.Tik vėliau nuėjau prieupelio pamedituoti. Turbūt ir chirurgai- gyvybes gelbėja čia ir dabar,vėliau tik pailsi. Neseniai teko iš mirties traukti pagyvenusią moterį (apalpo mišių metu, krito pulsas,ėmė stoti širdis) – nusiraminti neišėjo iki vakaro. Viena felčerė manparašė“mes vienas kitam išsipasakojame,o jūs Kristina kai ne medikė,neturite su kuo pasišnekėti.Mes irgi žinokite išgyvename,jaudinamės,pergyvename dėl kiekvieno atvejo“.

Jie,angelai be sparnų – kas dieną gelbėja gyvybes.

Gediminas Vagnorius 1992 m. nustatė,jog gydytojams ir dėstytojams nereikia mokėti daugiau negu 430 litų. Tuo pačiu metu su “tėtušiu“ landsgrybiu arabų kraštams už vieną kitą milijardą pardavė sunkiosios ginkluotės,ją nusipirkę už nurašytus rublius,kurie Maskvoje galiojo. Visiems kitiems runkeliams- elgetizmas,o mums- milijonizmas.Taip  mąstė Lietuvos šventieji gelbėtojai,iki šios dienos tebetęsiantis Lietuvos griovimo politiką.

Dabar gi Lietuvos chirurgai,kad užsidirbtų pensiją,savaitgaliais skraido į Londoną operuoti.

Grįžtant prie šio jaudinančio atvejo,tai yra geriausias įrodymas,jog gyvybes reikia gelbėti. Išgelbėti žmonės vėliau su kaupu atsimoka visuomenei.

VLADIMIRAS MOKSVIČIOVAS APLANKĖ GARLIAVOS DIEDUKUS,IŠREIŠKĖ JIEMS PALAIKYMĄ

Moskviciovasklonyje1

Vladimiras Moskvičiovas,nors aršiai persekiojamas korumpuotos teisėsaugos,kad netyli facebooke ir viešuose susirinkimuose, išdrįso sulaužyti savo partijos principus nesikišti į Kedžių istoriją,ir po vizito Vilkaviškyje, dar apsilankė Kedžių namuose.Tokiu būdu partijoje „Tvarka ir teisingumas“sukėlė sąmyšį. Jam buvo skambinama ir grasinama „nuteisti per etiką“.Buvo aiškinama,jog nereikia kištis.O Vladimiras tuo metu sėdėjo virtuvėje pas Kedžius,ir jam širdis sruvo krauju,matant diedukų kančią.  Vladimiras Moskvičiovas atsakė:

„Tvarkos ir teisingumo partijos nesikišimas į Garliavos istoriją yra nepateisinamas. Su 240 iki dantų ginkluotų policininkų kas atėjo? Šiandien Vatikane veidmainiaujantis Skvernelis. Jo buvo įsakymas.Ir Magnolijos. Taip neturi būti. Aš šitą klausimą pristatysiu,ir mano partija privalės tuo užsiimti. Tai yra nusikalstama palikti senelius vienus,ir jiems nepadėti.Buvo šturmuota Europos Sąjungoje privati nuosavybė.Tai tarptautinių teisės aktų pažeidimas.O Skvernelis šiandien Vatikane kalbasi su popiežiumi.Apgailėtina. Aš Neringai sakiau- dink iš Lietuvos, ir tave ras su 3 promilėm negyvą.

Vakar Skvernelis pas juos atėjo- o šiandien gali ateiti pas   tave. Jau dabar pripirkęs jis vandens mašinų,su kuriomis visus išvaikys.Tada Klonio gatvėje jie neturėjo tos vandens mašinos,vaikė su automatais ir lazdomis, dujomis,mergaitei uždėjo ant galvos raudoną skudurą Vaikų teisės ir ta antstolė-„gelbėjo vaiką“.Aš buvau tada Klonio gatvėje 10 valandų 6 minutės,pranešiau savo partiečiams.Jie atsainiai žiūrėjo,atseit,reikia nesikišti. Langai buvo išdaužyti, garažo durys sulaužytos.Privačioje nuosavybėje Europos Sąjungoje.“

Vladimiras Moskvičiovas-pilnas gyvybinės energijos, ir turi daug idėjų, kaip žadinti užmigusius Lietuvos gyventojus.

„Aš niekada nelindau pas diedukus į namą,bet šiandien kitokia diena – aš turiu pasakyti,ką galvoju.Ir tą padariau“;- džiaugėsi turininga diena V.Moskvičiovas.

Moskviciovasklonyje

Plačiai širdį atvėrė,nes padėkojęs jam gyvybę išgelbėjusiems Vilkaviškio medikams,pajuto dėkingumą Lietuvai- būtent jos paprastiems žmonėms.

„Perėjau karą-bet kojų netekau civilinėje situacijoje. Išgelbėjo rajono ligoninėje, mano didvyris Aleksa.“

O turbūt geriausia padėka Vilkaviškiui už išgelbėtą gyvybę turbūt buvo Moskvičiovo pasišventimas ir obuolių šiam miestui pristatymas.

VLADIMIRAS MOSKVIČIOVAS, KURIAM NUTRAUKTOS ABI KOJOS,TOLIAU DIRBA VAIRUOTOJU: ĮSPŪDŽIAI IŠ VILKAVIŠKIO OBUOLIŲ SUPIRKTUVĖS

Radome tuščią supirkimo sandėlį. Supirkėjas labai mumis apsidžiaugė.“Čia jūs nuo ryto skambinote ir pranešėte apie pusę tonos obuolių?Mes jūsų labai laukėme.“Pasvėrus paaiškėjo,jog mano spėjimas buvo klaidingas: „vos“ 275 kg pririnkau. Sumokėjo dosniai, kaip ne Suvalkijoje- 33 eurus. Įmonės supirkimo vadybininkė dar ryte nusistebėjo: kaip galiuma sulaukus skambučio apie kelis šimtus kg obuolių,atsakyti,jog tai neva per mažas kiekis.“Visas kiekis nėra per mažas – mes juk vykdome gamybą“.Na,man  tai aišku,-o „iš miegų“ 8:01ryto  prikeltiems vadybininkams,kurie neslėpė,jog  dar sapnuoja trečią sapną- tai buvo „per mažas kiekis“.Ką gi- vadybininkų priedą gavome mes.Išėjo kompensacija  už benziną. Dosniai sumokėjo suvalkiečiai.

Įmonė “Vaiskona“ iš obuolių spaudžia koncentratą,ir veža į…Rusiją.Ir net  neslepia, kad prekiauja su šia valstybe.

Gal dėl to nei vienas jų turimas supirkėjas nevažiuoja po namus ir nesupirkinėja obuolių. Tai yra politiškai ekonominis sabotažas-jis nukreiptas ne tiek prieš pačią įmonę,kiek prieš Lietuvos žmones. Kai kurių lietuvių sodai išlikę per visą okupaciją,o dabar obuoliai turi supūti.Tie,kas nepasiduoda,atsiranda Vilkaviškyje. Jau nuo pernai žinau,kad Kaune nei vienos obuolių supirktuvės nėra. Pernai rudeninius  obuolius supūdžiau,nes elementariai- o kur juos dėti,jeigu sulčių turėjau dar nuo 2015 metų. Žieminius dar galima laikyti,valgyti- bet dėl keisto karšto oro liepos gale-rugpjūčio pradžioje kelinti metai iš eilės obuoliai pūva iš vidaus,neišsilaiko iki pavasario.Todėl naudingiausia juos pakeisti į pinigus. Pinigai juk nerūdija.

Šiais metais nutariau veikti. Rezultatais visi likome patenkinti. Šioje situacijoje labai jaučiama „Kremliaus“ iš Briuselio ranka- kad  tik kaimiečiai nieko  nedarytų,viską pūdytų,kad teritorijos būtų apleistos,ilgainiui kad liktų dykynės. V.Moksvičiovas man ir pasakė:“Tu esi šaunus žmogus.Tu priduodi ūkio produkciją.Ką užsiauginai- tu pardavei. Tavo obuoliukai kaip sirupas keliaus į mano mielą Rusiją. Taip ir turi būti.Mes turime su kaimynais draugauti,o ne pyktis.Tik visi iš to išlošime“.

Juk iš valdžios yra nurodymas nieko nedaryti,kas tik naudinga Rusijai. Magnolija visiems pažadėjo 5 kartus brangesnių dujų, kurios plaukioja su Singapūro vėliava. Va čia yra tikrasis patriotizmas.O firma registruota…Bermudų salose.Gerai,kad ne Bermudų trikampyje.

Tik mano toks naivokas klausimas: kodėl visi verkiame,kad nėra pinigų,kad sunku gyventi?

Tačiau tuo pačiu  metu mes ne tik obels šaką kertame,ant kurios sėdime.Bet ir obuolius pūdome,-neduok Dieve firma,kuri prekiauja su Rusija, uždirbs!

Žmonės,atsipeikėkite! Už savo Lietuvėlės pūdymą ir žlugdymą atsakingi  tik mes patys!

Nei Putinas,nei Rusija nėra kalta,kad Lietuvoje dingo sveikas protas. Kai buvo įvestos sankcijos Rusijai,Lenkijoje ūkininkai nebegalėjo parduoti Rusijai obuolių – jie nepūdė,bet organizavo obuolių išdalinimo akciją nemokamai.

Lietuvos ūkininkai pylė ir pylė į griovius pieną,galiausiai organizavo nemokamo pieno akciją Vilniuje.O senoliai gavę pienuko,verkė. Mus apdovanojusi ūkininkė Pundienė  pieną pardavinėja po 60 centų. Brangoka,pasakiau jai. Nes mano kaime pienas kainuoja 50 centų.“Atvažiuokite-žiūrėsime vietoje“,vėl visiškai ne suvalkietiškai pažadėjo moteris. Aišku,doras miestietis už pieną parduotuvėje (praskiestą vandeniu) moka ir visą eurą.

VILKAVIŠKIO RUSAI KAŽKODĖL NEPUOLA

Po pusdienio Vilkaviškyje man susidarė įspūdis,jog čia gyventojai su protu nesusipykę,o su Rusija ir rusais jų santykis normalus, jų rusai nepuola.Gal lemia Rusijos sienos artimumas? O gal būtent šio miesto verslo ryšiai?

Vitalijus Aleksa pažymėjo:

„Mes juk nediskriminavome, kad pacientas  -rusas.“

O Vladimiras Moskvičiovas atsakė:

„Mes, rusai, tikrai nepuolame.Aš myliu Lietuvą.Myliu Vilkaviškį.Mane čia grąžino į gyvenimą.Aš esu dėkingas gydytojui, medicinos seserims,visiems jums.Aš dirbu,esu laimingas.Tik valdžia man nedavė protezų, man dabar reikia eiti į komisiją,nes Lietuvoje yra kvaili įstatymai – kas metus tikrina,ar kojos neataugo. Jeigu neateisiu parodyti,kad neataugo- man nuims invalidumą. Labai keista šalis,keisti įstatymai,bet reikia lietuviams nepasiduoti.Aš nepasidaviau.Mane išgelbėjo.Aš noriu pasakyti-Lietuva tai graži šalis, čia reikia dirbti,ir klestėti.Užtenka tos neapykantos. Ir to „rusai puola“.Rusai nepuola.Aš myliu Lietuvą.Taip ir parašykit“.