diana-labokaite-67845294

Nuotr. Teisėja Diana Labokaitė paskirta į Kauno apygardos teismą vos 2016 metų balandį, o jau skamba keistoje byloje, kur tretysis asmuo nefigūruoja savo paties byloje. 

Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių.

Rašėme apie neįgaliojo Gintaro Balandžio būsto pritaikymo bylą, kuri, laimėjus jam ir jo žmonai trečiajam asmeniui Tatjanai Balandienei 2016 12 29 Lietuvos Aukščiausiame teisme, grįžo į Kauno apygardos teismą išnagrinėjimui iš naujo. Tiksliau – turėjo grįžti. O kaip yra – neaišku.

Yra tokia teismų informacinė sistema, kur kiekvienas pilietis gali pasitikrinti ties savo vardu vykstančias bylas, pateikti tose bylose prašymus, pasitikrinti, kada byloje posėdis. Pateikti nušalinimus, prašymus dėl taikos sudarymo, atsisiųsti dokumentus – galima iš viso prašyti, kad visa byla būtų suskaitmeninta, tada galima bylinėtis iš namų. Ypač tai aktualu neįgaliesiems – nes jiems kiekvienas pajudėjimas iš namų yra problematiškas: ypač Balandžių atveju, kai Kauno miesto savivaldybė piktybiškai jau 15 metų nepritaiko būsto, neskiria neįgaliųjų reikmių lėšų.

Be to, 2017 06 05 Tatjanai Balandienei Kauno apygardos teisme liepta pasirašyti (3 liudytojams, ir 2 advokatėms, 3 teisėjams girdint), kad ji žinanti apie kitą posėdį, kuris vyks 2017 06 26 9:30.

Tačiau suvedus į paiešką bylos numerį Nr. 2A-645-413/2017 – toks posėdis nenumatytas.

Tatjana Balandienė panoro sužinoti, kas ir kodėl perkėlė byloje, kurioje ji yra proceso dalyvis, posėdį, į kurią dieną, todėl prisijungė prie Elektroninių paslaugų portalo (EPP).

Labai didelei jos nuostabai – ši byla Nr. 2A-645-413/2017 jos portale neegzistuoja.

Įdomiausia, jog visiškai ištrinta ir iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėta byla apylinkėje ir apygardoje (byla Nr. 2-69-3-06852-2015-9) – belikusi „tik“ kasacinė instancija.

Neišeina suprasti – tai kurioje byloje Tatjana Balandienė rašė kasaciją? Jeigu tos bylos iš viso nėra.

Kitas klausimas – kam tariamai atstovauja advokatė Kristina Mykolaitė, jeigu Tatjana Balandienė, remiantis EPP informacija, iš viso nedalyvauja byloje, ir net neturi teisės žinoti, kada posėdis?

Nepasidavėme ir ėmėme ieškoti bet kokios informacijos.

Ir še tau boba devynerios – posėdis nukeltas į 2017 06 23 9:30.

„Tai dabar būtų buvę taip – ateina nušalintos advokatės Liatukaitė ir Mykolaitė – teismas išnagrinėja bylą, o mes su vyru neva neatėjome. Nagrinėti galima – juk jos vis tiek save laiko atstovėmis (vakar skambinėjo ir sakė, kad jos tarpusavyje kažką derinasi).Ateiname 2017 06 26 dieną, kai paskirta – atsiprašome, nieko nežinome, byla jau išnagrinėta. O internete pasižiūrėti net negaliu – NEFIGŪRUOJU SAVO PAČIOS BYLOJE“.

-piktinasi Tatjana Balandienė, 15 metų su šeima nesulaukianti būsto pritaikymo neįgaliajam.

„Jeigu ne Kauno savivaldybės užsispyrimas, mano vyras vaikščiotų. Jo negalią pastiprino visiška izoliacija nuo pasaulio. Vakar man skambinėjo abi advokatės ir vėl įtikinėjo, kad „būtina taikos sutarties sąlyga yra atsisakyti ieškinio“. Keista, kad jos nežino, jog atsisakius ieškinio, niekas nebepriklauso. O kita šalis gali paduoti į teismą už nepagrįsto ieškinio padavimą – nes jeigu atsisakai, vadinasi, buvo nepagrįstas reikalavimas. Mes nieko nesiruošiame atsisakyti, išskyrus, kažkokiu būdu reikia išspręsti kelis dalykus – visų pirma, noriu dalyvauti savo pačios byloje, matyti visą informaciją; noriu žinoti, kodėl manęs ten nėra, tačiau advokatė – yra; trečias dalykas – advokatės akivaizdžiai eina prieš klientų interesus, todėl Kauno teisinė pagalba privalės spręsti dėl jų profesinių ir etinių gebėjimų. Kaip įrodysiu? „Taikos sutarties“ projektas rodo tuos jų gebėjimus – ten parašyta, kad Gintaras Balandis atsisako ieškinio, nors 2016 12 29 laimėjo kasaciją. Kur jūs matėte tokią „gynybą“? LAT aiškiai pažymėjo, jog byla visiškai neišnagrinėta: nebuvo analizuojamos neįgaliųjų eilės (o mes laukiame nuo 2002 m., ir ši informacija jau dingusi iš savivaldybės); apygardos teismas pritarė apylinkės teismo sprendimo argumentams, KURIŲ NĖRA; visiškai nesprendė dėl neturtinės žalos – laikė tai „nereikšminga bylos aplinkybe“, nors tai sudarė ieškinio reikalavimą ir dar ten visokių teismų klaidų prirašyta. Todėl ir nenorima nieko nagrinėti.

Be to, dabar tokia situacija, kad aš nežinau, ar iš viso dalyvauju byloje – juk prie mano pavardės nei dabartinės, nei buvusios bylos teisminio proceso numeris 2-69-3-06852-2015-9 iš viso nėra – nors mano kasacija tenkinta. Lietuvos Aukščiausias teismas juodai paryškinęs, ir parašęs, jog aš tretysis asmuo, esu kasatorė, nes būsto pritaikymas palengvintų ir mano buitį, ne tik neįgaliojo, nereikėtų jo tiesiogine žodžio prasme nešioti ant rankų. Savivaldybė tyčiojasi, nors turi neįgaliųjų poreikių pinigus…Kur juos deda, niekas nežino“.

Kas paaiškės dėl minimos bylos Nr. 2A-645-413/2017, pranešime netrukus. Viena aišku, jog jeigu Kauno apygardos teisme ta byla iš viso nevyksta – tai ir sistemose jos nėra. 2017 06 05 advokatė Matilda Liatukaitė blaškėsi po foje, nes nerado tos bylos informaciniame tablo. Informacinis tablo susijęs su liteko sistema, nes EPP irgi yra liteko sistemos dalis.

Lieka tik paslaptimi, kaip liteko neegzistuojant šiai bylai, Kauno apygardos teisėjai sugeba šią bylą „įzombinti“ į „nagrinėjamų bylų“ tvarkaraščius, jeigu tokios bylos niekur liteko nėra? Tretysis asmuo, laimėjęs kasaciją, negali prisijungti prie šios bylos, nes neegzistuoja joje. Tai kas per cirkas ten vyksta, ir, jeigu T. Balandienė nefigūruoja byloje – kieno interesus atstovauja Kristina Mykolaitė, ir kodėl jai, atstovaujančiai neaišku kam, mokami pinigai, po 6 eurus už valandą?

Man, visko mačiusiai teisininkei per dešimtmetį vykdomos veiklos, žvelgiant į byloje vykstantį farsą, jau 2017 06 05 tapo aišku, jog kažkas su šia byla negerai, ir buvo darbinė nuojauta „gal šios bylos iš viso nėra“ – nes teisėjas Koriaginas maldavo pabaigti bylą, kad tik nereikėtų jos nagrinėti. „Jūs garantuosite, kad nebeliks nei vieno ieškinio reikalavimo – kad mums nereikėtų nieko nagrinėti“ – prašė jis advokatės Matildos Liatukaitės.

Būna, kad teisėjai ištrina iš viso bylą iš sistemos – man taip yra buvę, po to sugrąžinti tą patį numerį nebegalima, nes byla jau archyvinė. Po to teisėjai, gavę bylą vėl nagrinėti, būna sukasi iš padėties, klastoja numerius, ir į visus užklausimus – meluoja. Taip buvo su Rūta Palubinskaite, kuri ištrynė bylą iš sistemos, vėliau Lietuvos Apeliacinis teismas ją grąžino, tai ji sukūrė naują bylos numerį, ir į visus užklausimus išsisukinėjo, jog nieko ji neklastojo.

Tačiau kodėl neužregistruojama  nauja byla, arba neišsiaiškinama, kodėl Tatjanos Balandienės EPP portale nėra nei vienos bylos – man lieka neaišku. Negi laikomi neįgalieji ir jų šeimos nariai visiškai „nušokę nuo realybės“ – juk prisijungti prie EPP sistemos Tatjanai Balandienei tereikėjo:

  1. Elektroninės bankininkystės
  2. Susikurto elektroninio pašto.

Visa tai trunka 15 minučių. Atsidarius EPP, Tatjanai Balandienei rodė vienintelę bylą, kuriai net neduota eiga – tai ieškinys dėl Sonatos Vaicekauskienės.

Bylos nr. 2A-645-413/2017 nei nebaigtų, nei baigtų bylų skyrelyje – NĖRA.

Tai ir lieka klausimas – kas toje byloje pareiškėjas? Ir ar iš viso ta byla egzistuoja?

Tiesa, tarkime, Balandžiai pasirašo šią sutartį, ir po to savivaldybė nevykdo teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Kreipiasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, Byloje Nr. 2A-645-413/2017, teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą, Balandžiai skundžia iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo, o LAT paaiškėja, jog tokios bylos iš viso nėra – todėl neįmanoma išduoti vykdomojo rašto.

Viskas yra suplanuota, ir sustrateguota.

Tačiau jeigu įvyko „techninė klaida“, ir Tatjanai Balandienei iš EPP dingo kažkodėl ši konkreti byla – kai visos kitos nedingo – tada Teismų administracija gal galėtų pateikti kažkokį paaiškinimą, bent pabandyti gal ką nors pameluoti, na, dėl šventos ramybės?

 

Kauno apygardos teismas

 

CIVILINIŲ BYLŲ TVARKARAŠTIS

 

Data    Laikas  Vieta   Bylos Nr.         Teismo sudėtis

Proceso dalyviai

(fizinių asmenų vardai ir pavardės tvarkaraštyje nurodomi, tik tuomet, kai paieška atliekama įvedus jų vardą, pavardę ir gimimo datą)

Bylos esmė      Įvykis  Posėdžio rezultatas

2017.06.23      09:30

2-69-3-06852-2015-9 | 2A-645-413/2017       Gintautas Koriaginas  (pirm. , pran.)

Albina Rimdeikaitė

Diana Labokaitė

atsakovas Kauno miesto savivaldybė

( 188764867)

kompensacijos priteisimo dėl būsto nepritaikymo neįgaliojo poreikiams        Posėdis

 

 

Image result

2017 m. birželio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Generalinė prokuratūra sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai dėl galimai melagingų paaiškinimų teikimo Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).

Po partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų duomenų teikimo apie nelegalaus alkoholio vartojimą Lietuvoje. Tokią informaciją A. Veryga Pasaulio sveikatos organizacijai teikė prieš tapdamas ministru.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 235 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad tas, kas pateikė melagingus parodymus būdamas ekspertu ar specialistu, pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Gyvename teisinėje valstybėje. Tokios bausmės yra numatytos BK. Tik teismas gali nuspręsti, ar buvo padarytas nusikaltimas ir kokios bausmės vertas nusikaltimą padaręs asmuo: viešųjų darbų ar laisvės atėmimo“, – sako R. Žemaitaitis.

2017 m. gegužės 16 d. sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pakviestas PSO Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius dr. Gaudenas Galėja (Gauden Galea) paskelbė informaciją, jog lietuviai yra labiausiai prasigėrusi tauta pasaulyje. Anot PSO, pernai kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko po 16 litrų gryno suvartoto alkoholio, o skaičiuojant asmenis nuo 15 metų – net 18,2 litro! PSO atstovas pristatė pagrindinius, su alkoholio vartojimu susijusius, statistinius duomenis, kurie Lietuvoje ypatingai prasti. Pasak dr. G. Galea, šiuo metu Lietuva pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Be to, šalis patenka į dešimtuką tų šalių, kur daugiausia kepenų cirozės atvejų ir į ketvertuką tokių šalių, kuriose daugiausia su alkoholio vartojimu susijusių vėžio atvejų. Kol alkoholio vartojimas kitose pasaulio šalyse mažėja, Lietuvoje, anot jo, vartojimas išlieka stabilus ir net auga.

Tačiau 2017 m. gegužės 30 d. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė visai kitus duomenis: praėjusiais metais kiekvienam vyresniam nei 15 metų šalies piliečiui teko 13,2 litro suvartoto alkoholio. Palyginus su 2015 m., vidurkis sumažėjo net 0,8 litro.

„Tikiuosi, kad Generalinė prokuratūra tinkamai įvertins pono A. Verygos nuopelnus. Tačiau, kas įvertins, kokią žalą Lietuvos reputacijai padaro tokie „ekspertų“ veiksmai. Kas atsakys už Lietuvos vardo juodinimą ir lietuvių, kaip neva didžiausių pasaulio girtuoklių, šmeižimą?“, – piktinasi R. Žemaitaitis.

Lietuvoje veikia PSO biuras, kurio vadovė yra Ingrida Zurlytė. Taip pat Lietuvoje yra du oficialūs PSO dokumentacijos centrai (Vilniuje – Lietuvos nacionalinė medicinos biblioteka, Kaune – Lietuvos sveikatos mokslų medicinos universiteto biblioteka). Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra oficialiai įteisintas kaip su PSO bendradarbiaujantis centras lėtinių neinfekcinių ligų srityje, o Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas nuo 2012 metų patvirtintas kaip Žalos mažinimo srities bendradarbiavimo su PSO centras. Naujas Lietuvos ir PSO bendradarbiavimo reiškinys yra aktyvėjantis mūsų šalies ekspertų dalyvavimas PSO misijose NVS ir kitose šalyse, kurie teikia duomenis PSO organizacijai.

 

Daugiau informacijos:

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas

Remigijus Žemaitaitis, tel. 8 698 42238

Visi Lietuvos ir ne Lietuvos gyventojai tą 2012 05 17 rytą suprato, jog pažeisdama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 03 22 sprendimą, kuriame aiškiai parašyta, kad „prievarta prieš vaiką negalima“, Sonata Vaicekauskienė savivaliavo, ir peržengė įstatymų ribas. (http://www.alfa.lt/straipsnis/14907668/isvados-kurias-atsisake-isgirsti-seimas-pries-mergaite-buvo-panaudotas-smurtas)

Tam, kad nebūtų pati teisiama, buvo padaryta nukentėjusiąja byloje, kurioje Kaišiadorių apylinkės teismas visus „smurtininkus“, kurie nestumdė antstolės ir netrukdė jai vykdyti, tiksliau, nevykdyti 2012 03 22 teismo sprendimo ir jį kuo grubiausiai pažeisti – išteisino.

(http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/ausine-balciune.-garliavos-sturmo-byla.-antroji-instancija)

Nors „smurtininkai“ yra teisiami iš naujo, net ir teismų pasaulyje jau abejojama, ar pasiseks nuginčyti teisėtą, pagrįstą, argumentuotą ir motyvuotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą.

Per tą laiką buvo sukurta Sonatos Vaicekauskienės legenda iki tokio lygio, jog minėta antstolė įsijautė vykdyti sprendimus, netgi nesant vykdomojo rašto ir suėjus vykdymo senatims.

Tatjana Balandienė ir Gintaras Balandis teismą pralošė 2011 04 22 – sprendimas dėl iškeldinimo iš jų turimų patalpų Kauno miesto centre įsiteisėjo ir galėjo būti vykdomas iki 2016 04 22.

Teismo sprendime nebuvo iš viso aptarta viena iš patalpų, kurią Balandžiams kaip teisėtiems valdytojams priteisė 2002 11 18  metais Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nutartis įsiteisėjo, ir ji niekada nebuvo panaikinta. Už vieną patalpą name Kauno miesto savivaldybė niekaip neatmokėjo, todėl Balandžiai atsisakė palaisvinti tas konkrečias patalpas. Motyvavo taip pat tuo, jog niekas nekompensuoja vartų, tvoros, privažiavimo neįgaliajam, be to, 15 metų atsisako skirti neįgaliųjų būsto pritaikymo pinigus kitam būstui. (Šiuo metu Kauno apygardos teisme dėl šio klausimo vyksta byla, joje advokatės Liutvinaitė ir Mykolaitė savavališkai už ieškovus atsisakinėja ieškinio, o teisėjas Koriaginas prašo tai daryti kuo skubiau…Balandienė nušalino pačias advokates, ir atsisakė jų paslaugų.)

Kauno miesto savivaldybė 2017 metais kreipėsi į Sonatą Vaicekauskienę, ir paprašė „iškeldinti“ Balandžius. (Primenu, jog suėjus senačiai). Sonata Vaicekauskienė, toks įspūdis, „įvykdys“ bet ką – taigi, S. Vaicekauskienė 2017 04 21 ėmė ir „iškeldino“ Balandžius.

„Iškeldinimo protokole“ parašyta, jog vykdomas vykdomasis raštas, iš bylos, kurios metai  – 2010 m. „Vykdomosios bylos numeris 0114/13/00240, teismo vykdomasis raštas Nr. 2-391-375/2010“. Net Buridano asilui aišku, jog nėra jokios vykdomosios bylos, nes netgi protokolo viršuje nėra jokio numerio. Teismai tik vienu atveju daro išimtų vykdymo senatims – jeigu vykdomasis raštas pateiktas vykdyti iki 2011 10 01 įstatymo pakeitimo, deja, šioje byloje tokio fakto nėra – išieškotojai kreipėsi 2013 metais, senatis taikoma 5 metų…

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 606 str. 2 dalis aiškiai nurodo teismų sprendimų vykdymo terminus – tai 5 metai.

Įvairių instancijų teismai pažymėję, jog ši norma 2011 metų spalio 1 dieną buvo pakeista (įsiteisėjo, pakeista dar anksčiau – birželio mėn. 22 d., įstatymų leidėjas tyčia sutrumpino nuo 10 iki 5 metų, ir šis terminas nėra plečiamas, ar kitaip apeinamas.

„Iškeldinimo protokolą“ apskundus, Sonata Vaicekauskienė 2017 05 02 „patvarkymu“ be jokio bylos numerio atsakė, jog ji vykdė teisėjos Poderienės 2016 metų nutartį, kuria ji ištaisė 2010 metų nutartį. Nors teisėja Poderienė pažeidė visus nutarčių išsitaisymo terminus, bet sistemiškai žiūrint, teisėja ne naują nutartį ar sprendimą priėmė, o ištaisė 2010 metų nutartį, kurios vykdymo senatis suėjo 2016 04 22. O nutarčių ir dar dėl ištaisymo, vykdyti joks įstatymas Sonatai Vaicekauskienei neleido.

Be to, antstolė Sonata Vaicekauskienė 2016 metais kreipėsi į teismą, prašydama  „ištaisyti vykdomąjį raštą“, nors kreiptis  į teismą, suėjus vykdymo terminui, ji neturėjo teisės, o teisėja Irena Poderienė tokio prašymo negalėjo nei priimti, nei svarstyti.

Iš esmės 2016 05 09 teisėjos Irenos Poderienės nutartis yra absoliuti klastotė, be to, ši klastotė nesukuria jokių juridinių faktų, nieko byloje, kurioje suėjusi vykdymo senatis, nepakeičia.

Teisėja Poderienė tik kuria iliuziją, jo byla atnaujinta (Sonata Vaiucekauskienė nėra civilinio proceso šalis, ir atnaujinti bylos negalėjo), netgi nutartyje pakeičia bylos numerį iš 2010 į 2016, kad susikurtų iliuzija, jog nepraleisti jokie vykdymo terminai.)  Teisėja Poderienė, suklastodama savo pačios nutartį, klastoja bylos numerį, ir rašo: „Ši nutartis yra neatskiriama teismo sprendimo Nr. 2-391-375/2016“, tačiau tokio sprendimo nėra, nes yra teismo sprendimas Nr. 2-391-375/2010. Toks suklastojimas būtinas sukurti iliuzijai, jog civilinė byla vyksta, terminai nesuėję, vykdymo senaties nėra. (Aūū, Matjošaiti – dalyvaujat galimame nusikaltime – savavališkai įgyvendinate įsivaizduoijamą teisę – savavaldžiavimas (LR BK 294 str.)! Bet gerinate miesto įvaizdį !! Geras meras, nieko nepridursi.)

Toliau iliuziją, kad viskas teisėta, stimuliuoja nemokami advokatai, kurie rašinėja skundus į LAT, vėliau apsiima rašyti į EŽTT – nors Irenos Poderienės nutartis neturi absoliučiai jokio skirtumo šioje byloje, be to, praleidus nutarties išsitaisymo terminus, kurie yra 20 dienų, ir neprašant jų atnaujinti, yra niekinė, ir negaliojanti klastotė.

Advokatė Kristina Mykolaitė vis tiek surašo į EŽTT, kur megalingai nurodo, jog Lietuvos įstatymai nereglamentuoja terminų, ir ji taikytų „protingus terminus“. Už tokį skundą K. Mykolaitė vėliau norės iš nemokamos teisinės pagalbos pinigų, nors skundas yra klastotė, nes LR CPK labai aiškiai nurodo visus terminus, o vykdymo terminas yra vos 5 metai, ir nėra plečiamai aiškinamas.

Tuo ir paaiškintina, kodėl antstolė Sonata Vaicekauskienė vykdė įsiveržimą į patalpą, jėga draskymą daiktų, jų išmėtymą – nes ji negalinti į sistemą įrašyti vykdomojo rašto, nes jo nėra, antra, joks teismas jo išduoti negali, nes visi teismai vadovaujasi LR CPK 606 str. 2 dalimi.

Todėl Sonata Vaicekauskienė pagaliau pasirodė visame gražume.

Tatjana Balandienė ir Ginataras Balandis pateikė ieškinį teismui dėl žalos, kurią padarė ši antstolė,išmėtydama jų daiktus, ir padėdaama Kauno savivaldybei jėga užvaldyti jų valdomą patalpą, atlyginimo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2017 05 25 nutartį stalčiuje pralaikė iki 2017 06 05, tik tada teikėsi išsiųsti (Lietuvos pašto suteikta informacija).

Šiuo metu T. Balandienė kaunasi su Kauno nemokama teisine pagalba, nes jos vadovai atsisako vykdyti Teisingumo ministro 2010 05 28 įsakymą Nr. IR-121 dėl rekomenduojamos sprendimo formos – atsisako pasirašyti sprendime, įtikinėja, jog parašo reikalavimas yra panaikintas, kiša sprendimo tekstinį projektą, įtikinėja, jog jie bus tokie geri ir išsiųs į teismą – turbūt šį tekstinį projektą, ir teismas jo tiesiog nepriims, nes tai paprasčiausias tekstas.

Sonata Vaicekauskienė parodė, jog antstolio vardas jai reikalingas tik priedangai. O Neringa Venckienė, tampriai tampyta sisteminių gniaužtų už virvučių, su ta rytine transliacija per televizija, padėjo S. Vaicekauskienės legendą sustiprinti – žmonės jos bijo, o ji ėmė atiminėti patalpas miesto centre be jokio vykdomojo rašto, tiesiog eidama jėga, ir aiški9ndama, jog tai jai leidžia jos tarnybinės pareigos, ir kažkokios „ištaisytos nutartys“, kurias ji vykdo pagal savo Sapnų ir šešėlių civilinio proceso kodeksą.

Tokią antstolę reikėtų teisti baudžiamąja tvarka, tačiau juk tokie antstoliai reikalingi – jie turi valstybės antspaudus, ir jau išrado būdą, kaip nevykdyti įstatymų – tiesiog paprasčiausiai jų nevykdyti, viską daryti jėga. 2012 05 17 jau buvo aišku, kad ši moteris prasilenkia su sveiku protu, ir visiškai nepaiso įstatymų. Gaila, kad visus šiuos metus protestuojai, paišę kreidelėmis „tiesos“, nepasidomėjo šios antstolės „veikla“.

O prie manęs žmonės prieina, ir pasakoja apie šią vykdytoją neįtikėtinų dalykų.

Štai kaunietis Vladimiras turėjo su šia antstole reikalų. Kiekvienų kalendorinių metų gale ji nubraukdavo visą išieškojimo sumą, ir nuo sausio 1 d. pradėdavo viską iš naujo. Vladimiras pasisamdė advokatę, buvusią teisėją – tai advokatei į kontorą buvo skambinėjama, ir siūloma mesti klientą, ir potekstė buvo aiški – tu jį mesk, o mes iš jo pavogtus pinigus pasidalinsime, nebūk durna.

Galvojo, jog Vladimiras tai melžiama karvė, ir galima bus gyventi iš jo pensijos, ir apsaugininko atlyginimo.

Nepasisekė žvitriajai antstolei. Buvusi teisėja, dabar advokatė prirėmė ją prie sienos.

Po Naujųjų metų antstolė ėmė pervedinėti pinigus apvogtam Vladimirui, o jis pagaliau galėjo išeiti iš darbo į užtarnautą pensiją  (dirbęs VRM pareigūnu, iš nuvogtos pensijos, nurėžtos, antstolė dar nusirėždavo), nes nebereikėjo išlaikyti šios savivaliautojos biuro.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4428:garsioji-s-vaicekauskiene-prisianstoliavo&catid=47&Itemid=101

Image result for teisėjas liatukas

Aurimas Drižius

Gerai informuoti LL šaltiniai teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo, kuriame dirba šio teismo teisėjas Bronius Liatukas, nuolat nagrinėja bylas, kuriose  bylos šalis atstovauja teisėjo dukra advokatė Matilda Liatukaitė. Nors tokius dalykus draudžia įstatymai, tačiau LL buvo pateikti konkretūs bylų, kurios nagrinėtos šiame teisme, ir jose atstovavo M. Liatukaitė, numeriai.

Tokius dalykus draudžia Civilinio proceso kodeksas. 34 straipsnio  5 dalyje rašoma, kad „kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar  teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai)m broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“.

Civiliniame procese šalims atstovaujantis advokatas yra dalyvaujantis byloje asmuo kaip atstovas. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalies normą Kauno apylinkės teismas nagrinėja šias Kauno apylinkės teismo teisėjo  Bronislavo Liatuko dukros advokatės Matildos Liatukaitės atstovaujamų klientų bylas:

Nr. 2-1942-947/2014, Nr. 2-3366-347/2014, Nr. 2-12035-752/2014, Nr. 2-8280-199/2014,  Nr. 2-2035-199/2014, Nr. 2-8279-717/2014, Nr. 2-4596-924/2014,  Nr. 2-14042-947/2014, Nr. 2-16008-944/2014, Nr. 2-11534-920/2014, Nr. 2-16759-329/2014, Nr. 2-16756-877/2014, Nr. 2-5242-920/2014, Nr. 2-12762-451/2014.

Kyla pagrįstų abejonių dėl Kauno miesto apylinkės teismo nešališkumo, nagrinėjant advokatės Matildos Liatukaitės atstovaujamų klientų bylas, nes advokatės Matildos Liatukaitės tėvas Bronislovas Liatukas dirba Kauno apylinkės teisme teisėju. Esminės reikšmės turi tai, kad pažeidus  teisėjo ir teismo nešališkumo garantiją – įstatyme nustatytą aiškų apibojimą teismui esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms nagrinėti bylas – kenkiama teisingumo įgyvendinimui, teisminės valdžios autoritetui.

TEISĖJŲ TARYBA JAU NAGRINĖJO B. LIATUKĄ

Dar prieš dvejus metus buvo kilęs skandalas paaiškėjus, kad teisėjas B. Liatukas paleido iš kalėjimo žudiką, atlikusį vos trečdalį bausmės, ir sugebėjusį kalėjime padaryti dar vieną nusikaltimą.

Panaikindamas B. Liatuko nutartį Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybė neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokiu teikimu. Nors dvi mažametes dukras turintis E. Ašmontas ir buvo atlikęs trečdalį jam skirtos bausmės, jis neturėjo teisės į išlygą, taikomą šią bausmės dalį atlikusiems mažamečių tėvams, nes laikomas TI padarė naują nusikaltimą.

Prieš tai užsimerkė ne tik, kaip įtariama, visus pergudrauti mėginę šios įkalinimo įstaigos darbuotojai, bet ir prokurorė su teisėju.

Paleisdamas E. Ašmontą, atlikusį tik trečdalį bausmės, B. Liatukas rėmėsi neva Hagos tribunolo praktika. Minėtas šio sprendimas suteikti  tokią pačią malonę už nusikaltimus žmogiškumui nuteistai Bosnijos serbų lyderei Biljanai Plavšič. Nors, anot specialistų, B. Liatukas šį sprendimą gerokai iškraipė. Penktadienį posėdžiavęs Teisėjų garbės teismas nagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Bronislavo Liatuko ir Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jurkštienės drausmės bylas.

„Sutinku su išdėstytais faktais. Atsakomybės nevengiu. Privalėjau sužiūrėti faktus, nesvarbu, kas mane klaidino. Tačiau nuteistasis nesipriešino ir pats grįžo į laisvęs atėmimo vietą. Neturiu patirties tokių bylų nagrinėjime. Per metus gauname tris ar keturias tokio pobūdžio bylas“,- savo elgesį aiškino B. Liatukas.

LL šaltiniai sako, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislavas Liatukas šiurkščiai pažeidžia Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, galimai daro neleistiną įtaką savo kolegoms, Kauno apylinkės teismo teisėjams, kurie nagrinėja teisėjo Bronislavo Liatuko dukros advokatės Matildos Liatukaitės atstovaujamų šalių bylas. Dėl šių galimų ryšių advokatės Matildos Liatukaitės klientai sulaukia palankių Kauno apylinkės teismo sprendimų.

Be to, teigiama, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, skaidrumo bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principus, nes leido savo gyvenamosios vietos adresu V. Putvinskio g. 66-2a, Kaunas, įsteigti advokatės Matildos Liatukaitės advokatų kontorą. (http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=org&org=0&id=3750)

Taip pat teisėjo B. Liatuko gyvenamosios vietos adresu veikia „advokatės M. Liatukaitės vadovaujamos Žmogaus teisių gynimo ir socialinio teisingumo sąjungos būstinė“.

Advokatė M. Liatukaitė naudoja teisėjo B. Liatuko namų telefono numerį 222345 advokatų kontoroso reikmėms. Šiuo telefono numeriu atsiliepiantis teisėjas B. Liatukas galimai bendrauja su advokatės M. Liatukaitės klientais ir matyt, kad teikia šiems teisinio pobūdžio infomaciją. Teisėjas B. Liatukas teikia teisines konsultacijas telefonu 222345 ir Žmogaus teisių gynimo ir socialinio teisingumo sąjungos interesantams, rekomenduoja jiems ginti savo interesus pas advokatę M. Liatukaitę.

Nors LL prašė advokatės M. Liatukaitės pakomentuoti minėtus teiginius, redakcija jokio atsakymo nesulaukė.

Ar galėjo taip būti, kad teisėjas B. Liatukas šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principus, pažemino teisėjo vardą, nes 2000-2014 metais dalies Kauno apylinkės teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų nutarčių  galimai neišsiuntė kompetetingoms institucijoms vykdyti?

„Laisvas laikraštis“, 2014 m. spalio 11-17 d., Nr. 39, p. 4.

visuomendotcom komentaras:

Šį straipsnį pakelti iš užmaršties dulkių paskatino neseni įvykiai, kai straipsnyje minima advokatė Matilda Liatukaitė, visiškai neseniai, surašiusi kasaciją  Gintarui Balandžiui ir tokiu būdu laimėjusi Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (civilinės bylos Nr. 3K-3-540/2016), ir bylai grįžus į Kauno apygardos teismą pernagrinėjimui (civilinės bylos Nr.2A-645-413/2017), nes apygardos teismas pritarė apylinkės teismo argumentams, kurių nėra – 2017 06 05 viešo posėdžio metu 9:30 val. ėmė labai atkakliai ir intensyviai Gintaro Balandžio vardu, šiam dėl jo neįgalumo nedalyvaujant (byla yra dėl 15 metų nepritaikomo išvažiavimo iš jo buto – todėl jis ir negali dalyvauti, nes elementariai – negali atvykti į teismą) ATSISAKINĖTI IEŠKINIO, kurį pati surašė, ir dėl kurio pasisakė pats LAT, nurodęs, kad teismai visiškai to ieškinio yra neišnagrinėję.

Taip gali elgtis tik galimai pakabintas asmuo, kuriam gresia kažkokios etikos ar kitokios bylelės, kuris mirtinai bijo dėl savo mantijos, bei dėl vienos ar dviejų kontorų (viename kabinete), jeigu tikėtume tuo senu straipsniu.

Taip pat parašymas, jog ji yra dar ir žmogaus teisių gynėja, suponuoja mintį apie kažkokius projektinius pinigus, tačiau tai yra net nesusidubliavimas, o susitrejinimas – nes savo veiklai finansuoti M. Liatukaitė pinigus gauna iš Teisingumo ministerijos, nes ji veikia kaip valstybės garantuojamos pagalbos advokatė. Tačiau po ta priedanga ji, matote, dar ir žmogaus teisių gynėja – o ką tie užsieniečiai, kuriems ji galimai savo veiklos ataskaitas, siunčia, susigaudo? Lietuvoje įmanoma būti dvigubu, ir net trigubu asmeniu, bet klientams neturėti anei minutės laiko.

Pamenu, tą įsimintiną posėdžio, kurio metu M.Liatukaitė atsisakinėjo ieškinio, dieną, ji atėjo likus 10 minučių iki posėdžio, ir net nežinojo, kurioje salėje byla.

Tatjana Balandienė net neįsivaizdavo, kaip veikia ši sistema, nors yra pastebėjusi, jog vienos advokatės kasacijų visiškai LAT nepriima, o M. Liatukaitės priima visas. Pati T. Balandienė manęs klausė, koks yra šifras, kodas dėl tų kasacijų? Atsakiau jai, jog šifras ir kodas yra „Bronislavas Liatukas, tėvas“. Ji nelabai suprato, gal dabar supras, pasiskaičiusi šį seną Aurimo Drižiaus straipsnį.

  1. Liatukas išgarsėjo ta byla, kai paleido žmogžudį, cituodamas Hagos tribunolo praktiką: teko susipažinti su minėtu Hagos tribunolo sprendimu, rengiant disertaciją apie Balkanus. Mirjana Plavšič labai gailėjosi savo veiksmų, be to, ji nieko tiesiogiai nežudė, dar keliems metams prabėgus Slabodanas Miloševičius buvo išteisintas, kaip nesukėlęs Bosnijos genocido. Bylos visiškai nepanašios ir neadekvatus tokių bylų gretinimas. Gerai, kad toks sprendimas užkliuvo apygardos teismui bei vėliau – teisėjų garbės teismui. Kaip rodo teismų sistemos puslapiai. B. Liatukui visi skandalai – kaip nuo žąsies vanduo: jis tebedirba Kauno apylinkės teismo teisėju. Be to, pažeidžiant valstybės tarnybos įstatymą, jis nemoka anglų kalbos – nurodytos užsienio kalbos „rusų“. Tokie įrašai puikuojasi ir prie kitų kiek korumpuotesnių teisėjų – jiems Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja. O juk valstybės tarnyboje dirbant privaloma mokėti 1 Europos Sąjungos kalbą bent B1 lygiui…Beje, todėl ir nesugebėjo suvokti Hagos tribunolo sprendimo, nes jis buvo skelbiamas angliškai. Pavyzdžiui, pati savo nutartį suklastojusi (praėjus 6 metams, „ištaisė“ savo nutartį pagal antstolės Sonatos Vaicekauskienės prašymą „ištaisyti vykdomąjį raštą“, kuris nebeturėjo juridinės galios, nes buvo suėjusi vykdymo senatis dėl Balandžių iškeldinimo) šio teismo teisėja Irena Poderienė irgi temoka rusų kalbą. (http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-biografijos/1693/c691)

Gali būti, jog negebėjimas išmokti reikalaujamą bent vieną Europos sąjungos kalbą (tai gali būti ir vokiečių, prancūzų, italų)  rodo ir menką intelektualinį lygį – juk kalbai išmokti reikia ir laiko, ir pastangų – ir intelekto? Be to, nuo kada teisėjams nebegalioja minimalūs reikalavimai dirbant valstybės tarnyboje? O juk už šį košmarą atsakinga ne kas kitas, o madame Grybauskaitė, kuri skiria ir atleidžia teisėjus. Kurios valstybės teisėjai yra Liatukas ir Poderienė – jeigu jų užsienio kalba yra rusų?

http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/zmogzudi-paleides-kauno-teisejas-sulauke-bausmes-330537

http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-teisejui-nepagristai-lygtinai-paleidusiam-nuteistaji-iskelta

 

linas-kukuraitis-583bf49859428

Nuotr. Kukuraitis su Grybauskaitė mano, jog Lietuva nemiršta, ir galima priimti 1005 pabėgėlį, kuriam aptarnauti bus skiriamos Lietuvos gyventojų sumetamos lėšos. Taip pat jie abu mano, jog Lietuva tokia turtinga, jog gali nuo 20 17 07 01 išsiųsti visą kuopą (60 specialistų karių) į Ukrainą “mokymams” – “specoperacijoje kovinėje grupėje”. 

Žiauriai rašo kaimynai rusai, net išversti sunku, esmė ta, kad valdžiagyviams čia nebesvarbi nei kalba, nei seniausia etninė grupė Europoje, nei tai, kad žmonės buvo išsilavinę, skaitlingi, siekiantys. Net nebesmagu juoktis iš šios tragedijos, rašo rusų spauda.

При этой неспособности что-либо изменить остается только смеяться. Хотя смеяться здесь не над чем. Над Прибалтикой смеяться грешно. Нет ничего смешного в том, как деградирует во всех отношениях некогда успешный, образцовый регион, как на наших глазах умирают последние народы балтской группы, как становятся историческими их древние красивые языки, как многообразие мира становится чуточку меньше за счет неуклонного исчезновения латышей и литовцев.

http://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/05062017-greshno-smeyatsya-nad-pribaltikoy/

Image result for karoblis

Today in the Lithuanian Parliament Lithuanian Defence Minister Raimundas Karoblis will represent chances of the laws, concerning militar quiestions.

He urges for the right to send Lithuanian troups, covering any militar action under “cooperation” principle.

Parliament Law department asks Karoblis: why to involve “cooperation” under coverage of “special militar operations”? Why minister himself doesn’t aprove those operations, and why he is askind to change laws?

“It is not quite understandable, why “cooperation with Ukraine army” is involved in the law, concerning special militar operations abroad?” – asks Law department of Lithuanian Parliament.

Key words: Lithuanian troups, Ukraine, cooperation, special operation

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIIIP-790*&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus=1

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2015 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. XII-2232 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ VIENETŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“ PAKEITIMO

 

2017-06-06 Nr. XIIIP-790

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

  1. Projekto 1 straipsniu keičiamo nutarimo 1 straipsnio 3 dalimi siūloma „siųsti  į Ukrainą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų,  Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“ (pabraukimas – mūsų).

Seimo nutarimo, kurį siūloma keisti teikiamu projektu, preambulėje yra nurodytas nutarimo teisinis pagrindas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 5 dalys. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Seimas Respublikos Prezidento teikimu priima sprendimą tuomet, kai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai siunčiami dalyvauti kitoje karinėje operacijoje.

Iš teikiamame projekte pateiktos formuluotės – „Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais“ – nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos kariniai vienetai būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje ar kokiais kitais tikslais.

Mūsų vertinimu Lietuvos Respublikos karinių vienetų siuntimas į Ukrainą jos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis – „tarptautinės operacijos“, „kitos karinės operacijos“, „kitų karinio bendradarbiavimo renginių“ sąvokomis – turėtų būti traktuojamas ne kaip  siuntimas dalyvauti tarptautinėje operacijoje, bet kaip siuntimas dalyvauti kitame karinio bendradarbiavimo renginyje.

Tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į teikiamame nutarime siūlomą siųsti karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių, sprendimą turėtų priimti ne Lietuvos Respublikos Seimas, o Krašto apsaugos ministras.

  1. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į aukščiau pateiktą pastabą, teikiamo nutarimo preambulėje reikėtų įrašyti teikiamo nutarimo teisinį pagrindą – atitinkamą Įstatymo straipsnį bei Prezidento dekreto, kuriuo yra teikiamas Seimo nutarimo projektas, priėmimo datą, pavadinimą bei numerį.

 

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. liucija.schulteebbert@lrs.lt
  2. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko@lrs.lt

kupciuslk

Iki šiol nei vienas teisės aktas taip ir nepaaiškino, kokiu pagrindu Lietuvos kariuomenė kišasi į Ukrainos vidaus reikalus. Nei vienas “karo ekspertas”, ar tai būtų bobučių pasakų mėgėjas Saldžiūnas, ar “karys” Pancerovas irgi neatsakė į klausimą – ką Ukrainoje veikia vis stambėjantis Linas Linkevičius – jeigu URM nuostatuose aiškiai parašyta, jog jis ten gali lankytis, tik jeigu ten kariauja mūsų kariai?

O viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog Lietuvos pajėgos betarpiškai dalyvauja konflikte Ukrainoje, suskubta “pasitaisyti” – teikiamas 2015 metų gruodžio 22 d. Seimo nutarimo, kuris reglamentavo karių dalyvimą karinėse specoperacijose – tikslinimas.

Tikslinimas atliktas skubotai, matyt, nervingai – kur nesinervuosi, kai visa priešiška Rusijos ir ne Rusijos spauda pastarosiomis dienomis rėkė apie Lietuvos specialiųjų pajėgų dalyvavimą kare Ukrainoje – o jokio Lietuvos įstatymo, kuris būtų tai leidęs – nėra.

linkevicius-storas

Ukraina yra SSRS šalis, o su tokiomis šalimis jungtis į karinius vienetus draudžia ne tik Lietuvos Konstitucija, bet ir konstitucinis įstatymas dėl nesijungimo į postsovietinius junginius.

Kadangi nutarimas taisomas skubotai, tai Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turi labai daug pastabų, jas ir pateikiame. Trumpai tariant, net paprastas Teisės departamentas nesupranta, kodėl bendradarbiavimas dėl kariuomenių įrašomas po karinių specoperacijų priedanga, ir kodėl KAM ministrui prireikė keisti įstatymus, jeigu jis pats gali priimti nutarimą ir išsiųsti karius? O gal jis bijo atsakomybės?

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2015 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. XII-2232 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ VIENETŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“ PAKEITIMO

 

2017-06-06 Nr. XIIIP-790

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

  1. Projekto 1 straipsniu keičiamo nutarimo 1 straipsnio 3 dalimi siūloma „siųsti į Ukrainą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais –  iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“ (pabraukimas – mūsų).

Seimo nutarimo, kurį siūloma keisti teikiamu projektu, preambulėje yra nurodytas nutarimo teisinis pagrindas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 5 dalys. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Seimas Respublikos Prezidento teikimu priima sprendimą tuomet, kai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai siunčiami dalyvauti kitoje karinėje operacijoje.

Iš teikiamame projekte pateiktos formuluotės – „Ukrainos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais“ – nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos kariniai vienetai būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje ar kokiais kitais tikslais. Mūsų vertinimu Lietuvos Respublikos karinių vienetų siuntimas į Ukrainą jos ginkluotojų pajėgų mokymo tikslais, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis – „tarptautinės operacijos“, „kitos karinės operacijos“, „kitų karinio bendradarbiavimo renginių“ sąvokomis – turėtų būti traktuojamas ne kaip  siuntimas dalyvauti tarptautinėje operacijoje, bet kaip siuntimas dalyvauti kitame karinio bendradarbiavimo renginyje. Tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į teikiamame nutarime siūlomą siųsti karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių, sprendimą turėtų priimti ne Lietuvos Respublikos Seimas, o Krašto apsaugos ministras.

  1. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į aukščiau pateiktą pastabą, teikiamo nutarimo preambulėje reikėtų įrašyti teikiamo nutarimo teisinį pagrindą – atitinkamą Įstatymo straipsnį bei Prezidento dekreto, kuriuo yra teikiamas Seimo nutarimo projektas, priėmimo datą, pavadinimą bei numerį.

 

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. liucija.schulteebbert@lrs.lt
  2. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko@lrs.lt

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/0a20f4f04b4811e78869ae36ddd5784f

 

 

senvaityte

Kam Vytauto Didžiojo universitetui kiti universitetai, ir „jungimosi“
pinigai, jeigu šio universiteto paprasčiausi katedrų vedėjai nesugeba net suvokti, kas parašyta Doktorantūros reglamente?

Ne pirma ir nepaskutinė esu, „persekiojama dėl teisybės“ VDU doktorantė. Nerašau nesąmoningos disertacijos, kurios po baigimo niekam nereikės, ir ja bus galima pasikurti pečių.

Kad sužinočiau, kokios temos tapo „einamomis“, nuėjau į Kultūrų studijų katedros gynimus šiandien – taip pat norėjau pasižiūrėti į Dalios Senvaitytės, kuri apsimeta, jog galimai nemoka skaityti, kas parašyta,- veidą – tai recenzentė, kuri drįso rašyti nesąmones, ir po tom nesąmonėm suraityti parašą, nes matote, prie jos pavardės yra raidelės „doc“. Jeigu esi doc. – realybės jausmas yra nebūtinas, galima iškraipyti visus iš eilės faktus, ir rašyti kokias nori nesąmones.

Per gynimą išėjo gintis su „atominė“ tema – priminsiu, dalyvavau kultūrų krypties gynime, ir Baltijos regiono studijų programos studentai atsiskaitinėjo, o tema „Rusijos ir Vokietijos vaizdavimas karikatūrose 2010-2017m.“

Drebėdama 22 metų mergaičiukė bandė paaiškinti sudėtingus žvalgybos, geopolitikos ir karo principus, įvykius, bandė aiškinti apie Ukrainos, Sirijos karą.

Susiėmiau už galvos- ne vienam apžvalgininkui ši tema jau kainavo ir gyvybę, ir sveikatą, o čia 22 metų mergaičiukė. Tiesa, jos rankos (abi) – drebėjo.

Recenzento klausimai – „kosminiai“: „Kaip jūs atskyrėte, kur Rusijos propaganda“.

Vos nepaklausiau iš vietos „ar darbo rašymui išsiėmėte VSD leidimą“, bet patylėjau.

Bakalaurantė, beje, nepasimetė, ir propaganda apkaltino Vakarų spaudą taipogi. Laukiau, kol ją Senvaitytė su Anglickiene čia pat gal „subalados“, ir „sušaudys“ – tyla. (Nes atsakymas – neteisingas: juk propaganda užsiima tik Rusija, o Vakarai – ne. Dabar gi jeigu sienos turi ausis, tai tą mergaičiukę gal ir saugumas išsikvies.)

Juk negalima kaltinti Vakarų niekuo – galima tik Rusiją. Lengviau atsikvėpiau, kad studentai irgi suvokia, jog propagandą transliuoja abi pusės.

Recenzento klausimas: „O kodėl karikatūros nepasklido dėl Gruzijos konflikto – gal dėl technologinių galimybių, kurios prasidėjo tik nuo 2010 metų?“ (Pats klausia – pats atsako!).

Kadangi bakalaurantė nežinojo teisingo atsakymo, uždaviau „klausimą – repliką“, ir paaiškinau visiems šitiems „saugumiečiams“, jog tai būtų buvęs melagingos propagandos skleidimas, nes po Gruzijos – Rusijos konflikto Europos Komisija nustatė, jog agresorius visiškai kitas, negu buvo skelbta. Komisija pritrenkta nutilo, o bakalaurantė PADĖKOJO.

Štai tarp kokių man teko vaikščioti visą doktorantūros laiką – niekuo nesidomi, bet „žino“.

Danijos, Švedijos ir Suomijos lietuvių kultūrinių draugijų tyrimo bakalauro recenzentė – ypatingai proteguojama Laimutės Anglickienės, Gintarė Dusevičiūtė – Neimantienė, parašė neįtikėtiną nesąmonę:

„Pažymėtina, jog darbe nesuvokiama, ir netikslu, kai naudojama ETNOGRAFINIS APRAŠYMAS“. Etnografinis aprašymas (tokio metodo nėra) arba etnografinis tyrimas yra etnologijos mokslo tyrimų metodologija, pasibaigus bakalaurantės „atsimušinėjimams“ į tą neetišką ir pilną įžeidinėjimų recenziją, paprašiau žodžio, ir nusistebėjau, kodėl šitokį „šedevrą“ sukūrusi recenzentė iš viso neatėjo, o antru punktu padėkojau bakalaurantei, kad naudoja mokslinį etnografijos tyrimų metodą.

Komisija vėl sėdėjo tylėdama. Bakalurantė man privačiai pasakė: „Aš irgi nusistebėjau, kodėl mokslinį metodą nurašo į darbo trūkumą?“

Štai tarp tokių „genijų“ man teko gintis kiekvieną mielą atestaciją, kai būdavo, kokia nors docentė paklausia „o ką reiškia etnokonsefinis – AŠ NESUPRANTU ŠIOS SĄVOKOS??“.

Filosofijos magistro gavau 6, nes pagrindinis darbo „trūkumas“ – NAUDOJAMASI MOKSLINĖMIS BAZĖMIS, NEGALIMA! (doc. Berkmanas, beje, jis mokslinės bazes pavadino „internetiniai šaltiniais“, nes niekada tų bazių nebuvo matęs). Matote, 2006 metais VDU neišgalėjo nusipirkti mokslinių bazių prenumeratos, ir man, Helsinio universiteto mainų studentei, naudojantis tomis bazėmis, ir esant 10 metų pralenkus VDU – „nuskilo“ ne pagyrimas, o..mažesnis pažymys. Toks tad yra VDU veidas, ir toks čia mokymasis, ir vertinimas.

Teisės magistrą 2010 m. ginantis, niekas nešokinėjo, ir pažymio nemažino.

O etnologijos disertaciją parašiau dar pernai, ji buvo įvertinta kaip baigta 2016 metų rugpjūčio 25 dieną.

Ir po to – nei iš vietos.

Docentė Laimutė Anglickienė ir docentė Dalia Senvaitytė staiga nebemoka skaityti, vadovautis doktorantūros reglamentais, net nežino, ką reiškia, kai doktorantas atestuotas.

Reikalavo, kad pati įvertinčiau savo darbą – kad parašyčiau sau recenziją. Atsisakiau, nes to nenumato reglamentas.

Tada išreikalavo „laisvos formos laišką“, parašiau.

Dabar turbūt netinka „laisvos formos laiškas“, bet kadangi nei formos, nei turinio tokiam laiškui joks reglamentas nenumato, nėra kur pasižiūrėti, kaip rašyti tą laišką, tai ir parašiau, jog visos pastabos yra tekste sužymėtos, ir ten reikia žiūrėti, o senąjį mano darbo pavadinimą – sugrąžinti, nes jis buvo „apipjaustytas“, galimai tyčia, kad vėliau būtų galima aiškinti, jog tema per daug abstrakti.

Lietuvos Mokslo taryba informuota, pirma profesoriai sunkiai galėjo patikėti, ką pasakoju, po to paaiškinau, jog aš mintinai žinau reglamentus, nes mano tėvas daug metų dirbo Mokslo taryboje, ir jis man juos kaldavo į galvą.

Dar paaiškinau, jog tėvas profesorius yra bandęs kandidatuoti rektoriaus rinkimuose VDU, ir matyt po to visi ir negali atsigauti, ir keršija.

Profesorius negalėjo patikėti, kad ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nestabdo šito bardako – paaiškinau, jog „labai principingas“ jos vadovas išaiškino, ir tas galioja visiems universitetams, jog galima disertaciją skaityti 2 paras – tai pakankamas laikas įsigilinti.

Minėtas profesorius gavo lengvą šoką, nes jis matyt skaitęs ne vieną ir ne dvi disertacijas, ir žino, jog tokio laiko nepakanka.

O valdantiesiems tad ir klausimas – kam toliau šerti šituos, kurie nesugeba vykdyti paprastų paprasčiausios disertacijos gynimo procedūros? Tai ką jie iš viso sugeba? Ir kam jiems tos finansinės injekcijos, juos pačius reikia prie kurio nors universiteto prijungti, ir nelaikyti jų dominuojančiais, nes užsiima kažkokiomis intrigomis, studentai per gynimus – dreba, kreta, o viešai giriamasi, jog čia labai laisvas ir nuostabus universitetas, TIK BŪTINAI DUOKITE DAR DAUGIAU PINIGŲ.

L_ir_V_Kedziu_prasymas-1

L_ir_V_Kedziu_prasymas-2

 

Image result for vaikas

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė kaunietės I. B. gynėjo skundą, kuriuo jis prašė pakeisti švelnesnėmis kardomąsias priemones itin žiauriu mažamečio bejėgiškos būklės sūnaus nužudymu kaltinamai moteriai.

 

Kaunietė kaltinama tyčia sistemiškai leidusi mažamečiam bejėgiškos būklės sūnui daugybinį skaičių injekcijų švirkštu į poodį ir tiesiogiai per kateterį į veną nenustatytą kiekį cheminės medžiagos formalino, ir tai tapo jo mirties priežastimi. Moteris įtariama taip kankinusi sūnų apie metus laiko, nuo 2011 m. liepos iki 2012 m. birželio, gulėdama Kauno klinikose ir Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje.

 

  1. B. buvo laikinai sulaikyta 2016 m. kovo 15 d., kitą dieną jai buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, jis tęsiamas iki šiol.

Kaltinamosios gynėjas  prašė teismo švelnesnių kardomųjų priemonių, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas gynėjo skundą atmetė.

 

Moteris kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.