Oficialiai pakviesti Lietuvoje viešėjo Vokietijos Bundestago atstovai – dr. Kristianas Virtas (Christian Wirth) ir Nikolė Hiochst (Nicole Höchst). Jie yra trečios pagal dydį Vokietijos Bundestago partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nariai.

Jūsų dėmesiui visas nekupiuruotas Vokietijos politikų pašnekesys besikuriančios visuomeninės televizijos „PressJazz.TV“ laidoje „PressJazz pokalbiai“ drauge su signataru Zigmu Vaišvila, asociacijos „Taikos partija“ vadovu Stanislavu Ladinskiu, žurnaliste Svetlana Martyniuk bei padėjusių vertėjauti, buvusiu diplomatu Algiu Avižieniu. Laida vedė Audrius Nakas.

WWW.PRESSJAZZ.TV
WWW.EKSPERTAI.EU

Advertisements


“Alternatyvos Vokietijai” parlamento deputatų dr. Kristiano Virto (Christian Wirth) ir Nikolė Hiochst (Nicole Höchst) vizitas sukėlė tikrą isteriją konservatorių stovykloje. Pirmiausiai tapo aišku, kad propagandiniai teiginiai esą AfD yra “fašistai”, “homofobai” , “prorusiška partija” neveikia.

Viešnagės Lietuvoje metu su delegacija susitiko ne tik visuomeninkai ar žurnalistai , tačiau ir aktyvioje veikloje esantys politikai iš įvarių partijų (tiesa kai kurie neviešai) . Juk visiškai akivaizdu, kad AfD šiandien atstovauja bendrą tendenciją , kuomet antitautinį ir antivalstybinį liberalizmą keičia pragmatiško patriotinės partijos arba , kaip pvz. Austrijoje tradicinės partijos vis labiau sukasi savo valstybės stiprinimo link.

Katalizatoriumi be abejo tapo nelegalų invazija į Europą , kuomet buvo šiurkščiai pažeistos Dublino sutarties, numatančios bendrų sienų apsaugą, sąlygos.

Todėl be abejo šio interviu viena svarbiausių temų buvo būtent Europos nelegalų krizė ir iš to kylančios socialinės ir nusikalstamumo problemos. Kai kurie svečių atsakymai gali šokiruoti .

Nepamiršome aptarti ir šeimų klausimus. čia taip pat netikėtai nuskambėjo žinia, kad jau Briuselio koridoriuose rengiami teisės aktai leisiantis dar laisviau atiminėti vaikus jei jų tėvai neauklėja jų pagal ideologines rekomendacijas. Mažą to dalis siūlymų ruošiama taip, kad net nuostatų prieš ES diegimas gali tapti vaikų konfiskavimo priežastimi.

Šiame interviu bus ir ekonominių temų . Na o pabaigai šiek tiek apie Rusiją ir Krymą, kad pasirodė esą toli gražu ne pats įdomiausias ir svarbiausias klausimas.
Savo Varpinė

Štai dar vienas prokuratūros nokdaunas.
Net 6 metus tampytas po teismus ir apklausas nukentėjusiosios tikroje pedofilijos byloje Deimantės Kedytės senelis paaiškėjo joks ne pedofilas, nes jam sukurptoje byloje aptariami įvykiai turi senatį.
Gaunasi, jog prokuratūroje dirba tokie buki individai, jog jie nesusigaudo iš viso apie procesą, ir į teismą labai smarkaii išsireklamavę ir šmeižę už kiekvieno kampo Vytautą Andrių Kedį, atidavė niekinę bylą, ir dar dieduko namą ir sklypą areštavo 2 mln. litų.
Apgailėtinas toks be to lėtas teisingumas, jeigu man užteko tik užmesti akį į bylos dokumentus, ir aš iš karto pasakiau ant čemodanų gyvenantiems ir į kažkokį butą prie kapinių norintiems išvykti diedukams (nes esą namą atims.)
“Yra absoliuti senatis. jeigu namą atims, kitoje pusėje, kur neatims, galėsit gyventi, užteks sočiai”, raminau diedukus ne kartą, ir buvau teisi.
Rudenį siūliau sodinuką – violetinį lazdyną, nes pas mane pridygę į valias.
Diedukas pasipriešino, motyvuodamas, jog esą vis tiek gal nedaug liko gyventi savo nameliuose, teks kraustytis.
Teisėsauga su savo nesąmoninga byla tokį protingą žmogų buvo apdurninusi ir vertė tikėti jų skleidžiama propaganda ir kliedesiais.
Taigi, o kadangi Vytautas Andrius Kedys nukentėjo, nes buvo liudytojas tikroje pedofilijos byloje, ir jam pradėtas atbulinis procesas, tai dabar kuzia yhahah laikykis su visom lovatiesėmis – kiek kartų spaudoje šmeižėt šitą dieduką ir aiškinot, kad jis pedofilas? Va dabar teismas irgi pasisakė, kad jis ne pedofila, byla nutraukiama, tai dabar jis visus ir visas gali paduoti į teismą, ir kaip Kalės šeima atsidaryti sąskaitą, kur kapsėtų pinigai nuo bylų.
Tik tiek, kad diedukas yra padorus žmogus, ir jis tokiomis nesąmonėmis senatvėje greičiausiai neužsiiminės.

Lietuvos disidentė ir žmogaus teisių gynėja Nijolė Sadūnaitė ekskliuzyviniame interviu Sputnik Lietuva papasakojo, kodėl šalyje tinkamai netiriama pedofilijos byla ir kaip visa tai vertina prezidentė Dalia Grybauskaitė
Senas skandalas dėl mažametės Deimantės Kedytės tvirkinimo iš naujo įsiliepsnojo prieš Lietuvos valstybingumo šimtmečio šventę Vasario 16-ąją. Disidentė Nijole Sadūnaitė sausio 13 dieną Seime vykstančio 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykių 27-ųjų metinių minėjimo metu, po to, kai jai buvo įteikta Laisvės premija, priminė, kad šios bylos jau beveik dešimt metų niekas netiria. Manoma, kad į šią bylą gali būti įsivėlę aukšto rango pareigūnai, būtent todėl apie ją nutylima, o liudytojai ir kaltintojai netikėtai dingsta.

2009 metais verslininkas Drąsius Kedys nušovė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių už tai, kad manė, jog teisėjas tvirkino jo mažametę dukrą, vėliau Kedys ir pats buvo nužudytas. Po to, 2012 metų gegužę, policininkai jėga paėmė mergaitę iš tėvo namų, kur ji gyveno su giminaičiais. Sausio 13 dieną ceremonijos metu Sadūnaitė priminė, kad mergaitė dingo prieš aštuonerius metus, o apie jos likimą iki šiol niekas nieko nežino, gal jos jau nebėra tarp gyvųjų.

– Jums buvo įteikta Lietuvos Laisvės premija.

— Taip, aš septintoji, kuri ją gavo.

– ES komisaras Vytenis Andriukaitis savo laiku ragino neįteikinėti premijos pirmajam faktiniam Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.

— Aš visiškai įsitikinusi, kad jeigu ne Landsbergis, mes niekada napasiektume laisvės. Jis kaip Danko, kuris ištraukė iš savo krūtinės širdį ir ėjo toliau. Jeigu nebūtų tokio lyderio… Kaip sakoma, kai žmogus aukoja save, tai ir kitus įkvepia pasiaukoti. Ši okupacija (Sadūnaitės žodžiai — Sputnik) buvo, pirmosios aukos prie televizijos bokšto — dėl to, kad mes turėjome ryšį su Vakarais, ten išgirdo, kad pas mus naikinami civiliai, — tai sukėlė audringą reakciją Vakarų valstybėse, ir Gorbačiovas išsigando. Buvo planas per dvi su puse valandas okupuoti Lietuvą (Sadūnaitės žodžiai — Sputnik), atskraidinti sraigtasparnius, įvesti tankus ir įsteigti prezidento valdymą, būtų nepriklausomybės pabaiga. Tačiau šios aukos, nekaltas kraujas — ir Vakarai labai viešai užstojo Lietuvą.

– Andriukaitis ir kiti kaltino Landsbergį tuo, kad jis sovietmečiu buvo KGB agentas. Tai melas?

— Tai šimtaprocentinis melas.

– Labai didelį rezonansą sukėlė Jūsų kalba apie dingusią mergaitę — Deimantę Kedytę. Sako, kad Jūs stojote prieš Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

— Aš tiesiog jos paklausiau. 2012 metais Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, kad negali dingti nei vienas sulaikytas asmuo, ką jis bebūtų padaręs. Ar jis žudikas, ar baisiausias nusikaltėlis, giminaičiai privalo žinoti, kur jis randasi, jie turi teisę susisiekti laiškais arba dar kaip nors. O Deimantė po tai, kai iš jos pasityčiojo vyrai, dingo. Keturios komisijos pripažino, kad vaikas negali tokių dalykų išgalvoti, kad vaikas nemeluoja, nefantazuoja, sako tiesą. Mažą vaiką galima apklausti tik vieną kartą, nes tai jį traumuoja. O čia net keturis kartus, ir vis parodymai buvo, bet viskas sunaikinta. Teismas užstojo tuos pedeofilus.
Kaip jūs manote, ar gyva Deimantė?

— Aš ir klausiau (Seime sausio 13-ąją), kur Deimantė? Aš tikiu, kos jos nėra gyvųjų tarpe. Kodėl jie taip piktai pasiėmė ją (kai išsivėžė iš namų — Sputnik)? Visa tai užfiksavo. Ant jos užmetė antklodę. Ji prarado sąmonę, tekėjo seilės, galva nesilaikė, ji klausė, kodėl pas mane aštuonios rankytės. Tai buvo 2012 metų gegužės 17 dieną 7:00. Jie paskambino į duris — 40 ginkluotojų (pareigūnų — Sputnik), su dujomis, su automatais… Kai Deimantę išnešė be sąmonės, jie ją baisiai laužė. Šios mergaitės mama (Laimutė Stankūnaitė — Sputnik) ėjo iš kairės, laužė jos kairiąją koją per kelius, advokatas (Gintaras Černiauskas — Sputnik) ėjo dešinėje ir laužė kairiąją. Bet kokį nusikaltėlį, chuliganą taip palaužyk — tai baisus skausmas, jis negalės pasipriešinti. Mergaitė rėkė žmonių akivaizdoje. Deimantė mylėjo senelį, močiutę, mylėjo savo tetą, buvo tokia aktyvi… Jie pasiėmė ją taip baisiai
ir taip žiauriai.

Kas jie?

— Pedofilai. Kitą dieno po to, kai išvežė Deimantę, turėjo atvažiuoti komisija, kur nustato, meluoja žmogus ar ne. Todėl jie ją ir išsivežė. Jiems reikėjo, kad Deimantė pasakytų, kad pedofilų nebuvo, kai tai jai įteigė tėtis ar teta. Ši byla trūko kelerius metus. Viskas, kas buvo apie pedofilus, sunaikinta. Tai ir telefonų pokalbiai, ir įrodymai. Dvidešimt liudyninkų arba nusižudė, arba tragiškai žuvo, nuskendo. Prokuroras gavo tuščią bylą, viskas buvo sunaikinta.

– O kur Deimantės mama?

— Niekas nežino. Jos tėvas buvo nužudytas. Regis, mama yra laikoma slaptai, ją kažkas išsivežė ir saugo. Visa Lietuva dreba, geriausi žmonės. Tačiau Dievas, kai dalino baimę, tikriausiai, mane užmiršo. Kai Dievas su tavimi — tiesa su tavimi, ir neapsaugoti vargšo, nekalto vaiko… Tegu aš sėdėsiu kalėjime iki mirties, tegu į mane šaudo. Man taip bus lengviau, nei aš žinosiu, kad bijojau paklausti, kur Deimantė.
Vadinasi, pedofilai prie valdžios ir prezidentė juos dangsto?

— Prezidentė bijo, ji iškart buvo už Deimantę ir jos tetą (Neringą Venckienę — Sputnik), o vėliau ją prispaudė, ir dabar ji baiminasi. Kai baigėsi šis pasirodymas (Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje — Sputnik), ji (Grybauskaitė) mane apkabino ir pasakė: “Aš niekada nežinojau ir nežinau, kur Deimantė”.

– Kalbama, kad Dalia Grybauskaitė dirbo Sankt Peterburge, kai buvo studentė, ir galėtų būti susijusi su KGB. Kaip dabar tai patikrinti?

— Man atrodo, joje yra daug gėrio. Ir ji tiesiog ten, kur priversta būti… Aš pasakysiu taip. Galbūt tada, kai Dalia buvo prezidentė pirmą ir antrą kartą, geresnio varianto nebuvo.
https://sputniknews.lt/society/20180214/5144394/sadunaite-pedofilai-ibaugino-visa-lietuva.html


Kristina Sulikienė
Nors bado akcijos dalyvis Dainius Petkus už nieką buvo suimtas, teisėsauga ne tik jo nepaleido namo, bet suorganizavo dar geresnį scenarijų: kaip jam ne kartą yra grasinusi jo buvusi žmona, dirbanti LVAT , jis esą bus uždarytas į psichuškę, ir iš ten esą nebeišeis.
2018 01 17 prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą ne tik atlikti Utenoje ekspertizę, bet ir uždaryti Dainių Petkų į sveikatos įstaigą.
Prašymas formuluojamas taip, kad prokurorė tarsi žino atsakymą – ką nustatys ekspertizė. Iš kur prokurorė gali turėti specifinių medicinos žinių?
Teismas prašymą tenkino.
Primintina yra tai, jog dar rugpjūčio gale bado akcijos metu Vilniuje buvo atlikta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Tąkart Dainius Petkus negavo jokio atsakymo, jog pripažintas būtų nepakaltinamu, ar kad yra pavojingas visuomenei. Susirado vairuotojo darbą, dirbo, uždirbo, ruošėsi mokėti alimentus vaikams (savanoriškai.)
Dainiaus Petkaus, sveiko, darbingo žmogaus sudorojimas vien dėl to, kad jis nepatinka buvusiai žmonai Ramunei Petkuvienei, ir kuri dirba Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme patarėja, yra būtent ta situaciją, apie kurią perspėjo Rusijos URM per atstovę Zacharovą: jog Lietuvoje yra tokio keisto tipo demokratija, jog sudarinėjami netinkamų asmenų sąrašai, ir jie gali būti bus uždarinėjami, sudorojami KGB metodais.
Matyt Rusijos URM turėjo duomenų apie Dainiaus Petkaus atvejį.
Juk D. Petkus imtas doroti dar sausio mėnesį.
Įdomiausia, jog visos nutartys yra skundžiamos, tačiau Dainiui Petkui nesuteikiama galimybė gintis, jam neduodamas advokatas, nei valstybės garantuojamas, nei privatus – na toks įspūdis susidaro, nes normaliai Dainius Petkus viską skųsdavo netgi pats, arba prašydavo išmanančių teisę pagalbos.
Dainius Petkus prieš šį susidorojimą kreipėsi į mane, prašydamas padėti išsiaiškinti kiek vaikų jis turi oficialiai.
Dainiui Petkui patariau patikrinti valstybės registrus. Paaiškėjo, jog ne santuokoje po fiktyvių skyrybų sugyventi net du vaikai nėra oficialiai jo. Tik Dainius Petkus ėmėsi žygių rašyti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, buvo pastebėtas valstybiniuose registruose tikrinantis informaciją – iš karto buvo sudorotas, prisidengiant tariama „smurto artimoje aplinkoje byla“.
Priminsiu, jog Lietuvoje vykdomas priverstinis asmenų dingimas.
Vaikai, kurie neturi vieno iš tėvų, irgi gali laisvai dingti, kad ir atostogų užsienyje metu. Nes vieniša mama laikoma rizikos šeima. Dainius Petkus turi daug informacijos apie tam tikrus valstybės asmenis, kai ką spėjo papaakoti. Įdomus faktas yra tai, kad Ramunė Petkuvienė buvo mano dingusio be žinios brolio Romualdo Apanavičiaus klasiokė iki 4 klasės. 43-ioji mokykla Lietuvoje turi ypatingai daug „valstybininkų“, ir įtakingų žmonių, kas yra labai keista. Dainius Petkus nespėjo visko papasakoti, tuoj pat buvo sudorotas išsiunčiant į Utenos psichiatrijos ekspertizių centrą, kur buvo dorojami tokie disidentai kaip Eglė Kusaitė ar Jokimas, kurį persekiojo galimai papirkti valstybininkai. Tąkart Jokimas iš Utenos psichuškės buvo ištrauktas visuomenininkų pagalba.
Nelikime abejingi. Turintis gerą darbą žmogus pagal buvusios žmonos, dirbančios viename aukščiausių teismų Lietuvoje, užsakymą yra daromas daržove.
Teismams iš Telefoninės teisės skyriaus vadovauja juk Dalia Grybauskaitė per savo patarėjus.
Labai keisto tipo demokratija yra Lietuvoje, pasakė ponia Zacharova.
Ar ne taip, ponia Grybauskaite? Čia tokia šimtmečio Lietuva? Bet juk prie sovieto disidentai turėjo teisę į teismą ir į advokatą. Į psichuškes siųsdavo tik tokius žmones kaip visą vagoną karių iššaudžiusį Artūrą Sakalauską, nes jam tikrai buvo sutrikusi psichika nuo patirtos seksualinės ir fizinės prievartos.
Kas čia per parodomasis šou šita byla? Juk Dainius Petkus ją išviešino, visa Lietuva žino, jog jokios nusikaltimo sudėties nėra, tiesiog buvusi žmona nori ne tik namo, sklypo, bet ir vaikų. Tik vyras pradėjo kalbėti, jog spręs dėl tėvystės nustatymo dviems vaikams – atsidūrė psichuškėje.

gryb1
Kristina Sulikienė
Žinote, pasiskaitau komentarus, o ten taip teisingai rašo: jeigu profesionalų teisininką teisėjai bando išmaudyti – ką daryti „paprastam žmogui“?
Pastebėjimas toks – teismai nelaiko profesionalių teisininkų net „paprastais žmonėmis“, o jeigu tik turi progą – tyčiojasi.
DALIA GRYBAUSKAITĖ, KURI MĖGSTA KIŠTIS Į TEISMŲ DARBĄ, TRUMPAM ATSITRAUKIA IŠ MANO BYLŲ
Po savo straipsnio apie tai, kad Dalia Grybauskaitė nagrinėja mano paveldėjimo bylą, nutariau apskųsti teisėjo veiksmus, nors visiškai nesitikėjau, jog tas mano skundas bus priimtas: juk Lietuvoje skundus dėl savo neteisėtų veiksmai priiminėja kas? Tie patys teisėjai, kurių veiksmai skundžiami.
Ilgame 2018 02 02 skunde išdėsčiau nuomonę, jog teisėjas Artūras Šafronas naudojasi tuo, kad yra Dalios Grybauskaitės paskirtas vietoj bylą užvedusios teisėjos, ir galimai vykdo kaip pats sakė, spaudimo ir kišimosi į bylą būdu gaunamus nurodymus.
Be kita ko, atskirajame skunde nurodžiau, jog teisėjas Artūras Šafronas iš viso nesivadovauja kodeksu, o į klausimus, ar jis negalėtų vadovautis, atsako, kad tokiu klausimu jam daromas spaudimas. Savo galias jis naudoja ne tam, kad vestų bylą, o tam, kad kaip nors diskredituotų mano profesinę reputaciją, pažemintų mano asmenį.
Dar nurodžiau, jog nutraukinėti bylos šalis, iš jų šaipytis – yra teisėjo etikos pažeidimas, o teisėjas viso posėdžio metu tai šaipėsi, kad jis ne konsultacijų biuras ir konsultacijų neteikia, jeigu suabejodavau jo atliekamais – tiksliau, neatliekamais veiksmais, tai po pertraukėlės (gal galimai galvęs naujus nurodymus, o gal netikėtai pakeitęs nuotaiką) pareiškia, jog esu profesionali teisininkė, todėl man nereikalingas joks advokatas, nors aš jį ir turiu. Ir praveda posėdį advokatui nedalyvaujant (vėl nusprendžia už mane, ir man net neleidžia žodžio įterpti.) Kadangi pripažino, jog aš labai didelė profesionalė, tai ėmiau teisėjui ir išaiškinau Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005 12 29 nutarimą Nr. 56 – išaiškinti visiems teismams, jog bylos, kuriose persipina ypatingosios teisenos ir ginčo klausimai, nagrinėtinos kartu, vienoje byloje. 1.2 nutarimo punktas. Tada salėje stojo nejauki tyla, o kuratorius byloje – profesionali advokatė – pritarė man, ir pavardijo panašias bylas.
Labai keista yra tai, jog Artūras Šafronas nepanašus nei iš išvaizdos, nei iš charakterio į kitą visiškai kito teismo teisėją Rūtą Palubinskaitę – bet elgesys, nuotaikų kaita bei ieškovo pusės įžeidinėjimas – toks pats, nors ir praėję 10 metų nuo anos bylos patirties. Pamiršti sunku, nes teisėjai mūsų piliečių nuomone (o ir įstatymai tą reglamentuoja) turėtų būti adekvatūs stabilus, nesikaitaliojančiomis nuotaikomis. Deja, tiek Rūta Palubinskaitė, tiek Artūras Šafronas pagal nuotaikų kaitą, neleidimą pristatyti savo pozicijos (esu pareiškėja, tačiau visada kalba teisėjas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o jeigu aš kažką pasakau, mane apkaltina „spaudimu teismui“) yra vienodi.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog tokiose bylose vadovauja „nematoma ranka“, o teisėjai – tik gerai apmokyti statistai. Nes kaip kitaip paaiškinti visiškai skirtingų teismų teisėjų vienodą elgesį?
Be to – 2018 01 30 ieškinys visiškai neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų, nors trūkumų išvardinti teisėjas nesugebėjo, o štai 2018 02 07 kita teisėja, patenkinusi mano atskirąjį skundą, nustato, jog jokių trūkumų nėra, ir nustato 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Juk aš nepasikeičiau per savaitę, o ir mano tekstas byloje – tas pats.
„STEBUKLAI“ KITOJE CIVILINĖJE BYLOJE: AMŽINAS VILKINIMAS, MIRUSIŲJŲ ĮTRAUKINĖJIMAS Į BYLĄ IR TEISMO PIRMININKO D. KANTARAVIČIAUS GRASINIMAI
O tos visos nesąmonės kitoje byloje – kad neskundžiama nutartimi priimtas ieškinys bus laikomas nepaduotu, jeigu neįtrauksiu prieš 10 metų mirusio žmogaus? Ir tokia nutartis neskundžiama. Neįtraukiau to numirėlio, ir dar nutartį apskundžiau, ir teisėja pati pasinaikino savo nutartį. O mirusio žmogaus „prikėlinėjimas“ man kainavo 10 eurų. Gal nieko tokio teisėjams, kurie gal už pietus moka panašiai, o litais tai 34,5 litų, ir maisto krepšys šeimai. Buvo pikta, kad teisėja piktnaudžiauja įgaliojimais, ir nevykdo savo pareigų, ir daro tai tyčia.
Toje byloje į teismą kreipiausi pernai metų kovo 21 dieną, teisėja parašė, jog ji nemato priedų, išvardijo man smulkiausias instrukcijas teismams (o ne pareiškėjams), kad turi būti PDF priedai, o JPG būti negali (nors kitoje byloje teisėjai Olgai Šinkarenko tie patys JPG priedai tiko), o kai pateikiau patikslintą ieškinį vietoj pareiškimo, ir su „teisingais“ priedais, kaip ji reikalavo, teisėja atrašė, jog aš turiu „kreiptis į teismą“ (o į ką dar – jeigu ne į teismą kreipiausi?) su ieškiniu, ir todėl nutarė…“pareiškimo nepriimti“. Akivaizdu, jog teisėja mane laikė tokiu niekiniu žemės gyviu, jog net nesiteikė bent užmesti akį, ką aš po jos nutarties, kurioje ji prisipažino nematanti priedų (nors O. Šinkarenko matė – todėl išleista į pensiją, nes matyti negalima) parašiau.
Aišku, tokią nesąmonę apskundžiau, 2017 05 25 Kauno apygardos teismas tenkino atskirąjį skundą, ir be kita ko išaiškino teisėjai, jog ji neteisi, kai teigia, jog negalima nagrinėti vienoje byloje klausimų ir ypatingosios, ir ieškininės teisenos tvarka. (Teisėjas A. Šafronas šitos teismų praktikos iš viso nežinojo.)
Mano ieškinys iš apygardos teismo sugrįžo į apylinkę pas tą pačią teisėją 2017 06 01, 2017 06 05 ji priėmė nutartį taikyti turto areštą, ir toliau absoliučiai byloje nieko neveikė. Ieškinio priėmimo klausimas, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, normaliai išprendžiamas per 3 dienas.
2017 07 12 parašiau skundą teismo pirmininkui. Tada gal liepos 19 d. buvo priimtas ieškinys. Pažymėtina yra tai, jog jeigu teisėjas parašo, jog taiko turto areštą, toje nutartyje būna pasisakoma ir dėl ieškinio priimtinumo ir priėmimo, ir ten yra pasisakyta, jog ieškinys priimtinas. Tačiau uždėti rezoliuciją teisėja „pamiršo“. Tąkart byloje nieko nebuvo veikiama 56 dienas, o nuo ieškinio pateikimo teismui – 4 mėnesius. Čia vėl klausimas labai Rusiją ir kitas „nedemokratines“ šalis kritikuojančiai Daliai Grybauskaitei: o ten, kur esą nėra demokratijos, teisėjai išsidirbinėja taip pat, kaip Lietuvoje, ar dar baisiau?
Dar toje byloje buvo ne tik reikalavimas įtraukti į bylą mirusį asmenį, bet buvo ir „šabloniškos“ nutarties perrašymas, kurioje buvo įrašyti visiškai neaiškūs asmenys, teko rašyt prašymą išsitaisyti klaidas.
Dar buvo, jog teismo pirmininkas man grasino baudomis, jeigu prašysiu ATEITYJE nušalinti šią teisėją, kuri štai šitaip „dirbo“. Uždraudė nušalinimą, atėmė šią teisę, nurodęs, kokią baudą skirs, jeigu reikšiu nušalinimą (lyg ir 200-500 eurų, nors LR CPK nenumato, jog už nušalinimo teisės naudojimą reikia susimokėti.)
Galiausiai buvo gauta paveldėjimo byla, tiksliau, tik neoriginali jos kopija (kas čia per žanras – padaryti bylos plikas kopijas, tada tas kopijas siųsti į teismą?), kuri elektroninėje byloje nebuvo įskenuota, teisinantis, jog ji „yra pas teismo posėdžių sekretorę“.
Paveldėjimo bylos pirmas lapas, tiksliau, notaro lydraštis, buvo įdėtas į bylą, ir parašyta, jog čia paveldėjimo byla.
Prisiminkime, jog šita pati teisėja mane pernai metų kovo mėnesį auklėjo, jog aš nesilaikau elektroninių bylų vedimo taisyklių, nes viskas turi būti suskenuota ne bet kaip, o PDF formatu, lapai turi matytis aiškiai, kad visos šalys galėtų susipažinti.
Taigi, elektroninių bylų vedimo taisyklės galioja tik pareiškėjams, ir tai – ne visiems. Teisėja gali laikyti priedus stalčiuje. Sako kabinete. Nes byla, taip išeina, yra jos, o ne pareiškėjo.
Teko rašyti skundą į Teisėjų etikos komisiją, kuri aišku, nieko netyrė, o po mėnesio po kreipimosi tik buvo pakeistas tas failas, ir vietoj vieno lapo atsirado visi, įdomiausia, jog buvo keičiamas tas neteisingas failas, o elektroninė sistema rodė, jog atliekami yra veiksmai dabar. Nors normaliai teisėja turėjo šios dienos data prijungti dokumentus prie bylos.
VISOS LIETUVOS ELEKTRONINĖS VALSTYBINĖS SISTEMOS TURI GALIMYBĘ LEISTI KLASTOTI DOKUMENTUS, IR ĮVESTI „ALGORITMĄ“
Algoritmus turi ir Sodros sistema. Žmonės juk metų metais teiraujasi, kodėl neteisingai paskaičiuota pensija, jiems atsakoma, jog „trūksta dokumentų“. Tačiau kai man ėmė skaičiuoti neteisingai, daugindami iš kažkokio skaičiaus, ir aš ėmiau teirautis, iš viso ištrynė vieną iš mano suvestinių, nuo kurios ir skaičiavau. Po to atsakė, jog ištrinti galėjau aš. Toks buvo atsakymas iš sodros, kodėl man už vieną mėnesį darbo puse etato ji skaičiuoja daugiau nei mėnesį pilno stažo. Juokinga yra tai, jog visas ataskaitas apie savo kaupiamą stažą esu išsisaugojusi, todėl suvestinės ištrynimas iš elektroninės erdvės situacijos nepakeitė, o parodė, jog Sodra nelinkusi nei taisyti savo algoritmų, nei iš viso – kalbėtis, nors lindo prie žmonių su idiotiškais violetiniais vokais. Pernai metais sumokėjusi virš 1000 eurų mokesčių, „teuždirbau“ 1 mėnesį stažo, nors per visas priemones Sodra galimai meluoja kiek kitaip. Bandymas aiškintis, atsimušė kaip į sieną, o štai dirbant vos puse etato, jau kaupiasi virš mėnesio pilno stažo, tikras „abra kadabra“.
Iš viso Sodra, kuri kitiems nuiminėja po 3-5 metus tarybinių metų darbo stažo, man „iš oro“ yra pridėjusi 2,5 metų darbo stažo, ir ištaisyti šią klaidą kategoriškai atsisako.
Dabar visiems tikintiems VRK sistemomis atsakau: jeigu įmanoma klastoti teismų, sodros sistemas, daryti klaidas dirbant VMI (kai pateikiau prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio išdėliojimo į dalis, man atsiuntė atsisakymą, adresuotą visiškai kitam asmeniui – aišku, ta tarnautoja tebedirba, nes ji „dirba teisingai“: galimai klastoja dokumentus. „Klaida“ buvo atlikta 5 kartus, nes siunčiamą raštą tikrina skyriaus vadas, kalbos skyrius ir t.t.), pieno riebumo stažą skaičiuoti Sodros sistemoje, tai šioje valstybėje galima viskas.
DALIA GRYBAUSKAITĖ IR JOS TELEFONINĖS TEISĖS IDEOLOGINIS SKYRIUS LIETUVOJE
O grįžtant prie galimai VRK kompiuterinių sistemų išrinktos prezidentės, kuriai atrodo, jog jeigu ji skiria teisėjus, tai vadinasi, gali prieiti prie visų bylų, nurodinėti, kaip jas išnagrinėti (prisiminkime Darbo partijos „Juodosios buhalterijos bylą“ – prezidentūra skambinavo teisėjams ir prokurorui, ir tie naktimis nemiegodavo, bijodami ponios rūstybės, vykdydavo jos nurodymus toje byloje. Žinau, nes ir pati toje byloje patarinėjau – nes mane įtikinėjo, jog V.Uspaskichas yra baisus Rusijos agentas, „po nazvisku“ „Kabelis“, ir kad čia valstybės gynimo reikalas. Vėliau pavaikščiojusi į posėdžius ir išgirdusi, jog ant visų buhalterijų pasirašę Loreta Graužinienė, Kęstutis Daukšys ir Vytautas Gapšys, ir nepamačiusi pirmųjų – viena sėdėjo Seimo pirmininko kėdėje už parašą ant vienos ataskaitos, kitas neliečiamas Seime – tai supratau, kad šita byla yra klastotė. O kai nebepalaikyti ėmiau Dalios Grybauskaitės, jai dorojant Uspaskichą, pasidariau jos asmeninis priešas, ir tokiu likau iki šios dienos. Dabar Grybauskaitė per kišeninius teisėjus galimai bando sudoroti mane. O čia tik civilinės bylos.
Pabandykime įsivaizduoti, kaip gi vyksta baudžiamosios bylos, kai ten minimi „neteisingi asmenys“? Ogi veikia Daukanto aikštės „telefoninės teisės skyrius“.
Čia ne anekdotas – KGB tokį skyrių turėjo Ideologinėje valdyboje.
Kadangi Dalia Grybauskaitė Lietuvoje diegia totalitarinės valstybės modelį, ji įdiegė ir KGB Ideologinės valdybos modelį visur.
O kadangi dabar yra internetas, tai kontrolė ir teroras veikia geriau, negu KGB laikais. KGB-istams tiesiog svajonės išsipildymas jų ideologijos įgyvendinimas šiomis sąlygomis.
Kad buvo skambinėjama „Klonio šturmo“ administracinėse bylose, sakė patys teismo tarnautojai: kad teisėjai, kai skambina „kažkas dėl Klonio bylos“, užsidaro kabinetuke, ir kalba labai tyliai, vėliau išeina iš kabineto labai paslaptingas, ir eina pas kitą teisėją, kuris nagrinėja analogišką bylą, ir tariasi. O kaip gi „bylos sprendimo priėmimo paslaptis“? Todėl bylose buvo duotas nurodymas man skirti baudas už atstovavimą. Teisėja vienoje byloje vėlavo, o kai aš padaviau savo teisininko diplomą (reaguodama į sekretorės žodinį nurodymą „šalys prašome pateikti įgalinimus“), ji pasakė, jog aš vaikštau teisme, elgiuosi netinkamai, ir skyrė 300 litų baudą. Kai parašiau skundą, apeliacinė instancija jį patenkino, ji vėliau skyrė 500 litų baudą: nors įgalinimus sekretorės patikrina prieš posėdį, ir baudą reikėjo skirti už vėlavimą teisėjai, ir už posėdžio trukdymą- o ne man. Akivaizdu, jog tokį pasipūtėlišką užsispyrimą teisėja, vardu Olga, demonstravo dėl jai galimai duodamų instrukcijų. Teisėjas Rauckis man irgi nuo vidurio proceso ėmė grasinti baudomis, bet skirti – neišdrįso, nes turi kažkokio padorumo.
Dabar susitikęs teismuose mandagiai sveikinasi. Tai tas pats teisėjas, kuris, vykdydamas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2014 metų spalio mėnesį užfiksavo Deimantės Kedytės parodymus, jog ji atsimena, kaip pas mamą ateidavo vyrai, atsimena Andrių, Aidą. Tas teisėjas dabar bijo, mačiau jo išgąsdintą žvilgsnį.
Pamenate, Dalia Grybauskaitė juokdamasi makiavelišku ar netgi makabrišku juoku, pasakė vaikams, besilankantiems prezidentūroje: štai šitoje vietoje ateina valstybės vyrai, ir jie prieš mane dreba.
O aš tavęs, Naša Daša – nebijau.
Pasakiau tau – nustok kištis į mano bylą!
Lietuviškai, pasirodo, dar supranti, nors kaip ten su ta lietuvių kalba jai yra, nežinau, nes kažkodėl kalba su anglišku akcentu, pabrėždama savo tariamą „kitoniškumą“.
Man šitie visi KGB, komunizmo, stalinizmo apologetai primena Raudonojoje Aikštėje gulintį Lenino lavoną.
KAIP ITALAI 2016 04 01 NUMARINO DALIĄ GRYBAUSKAITĘ, O NESENIAI SPORTO VARŽYBOSE SUGROJO…LTSR HIMNĄ
Pabaigai dar priminsiu vieną tokį atvejį – diplomatijos skandalą, iš kurio Naša Daša išvadų nepasidarė.
2014 03 12 Dalios Grybauskaitės kuruojamas diplomatas Viktoras Dagilis pranešė Italijos ir Lietuvos policijai, jog jis telefonu atpažinęs mano brolio Romualdo Apanavičiaus lavoną.Šis lavonas be jokių daiktų ir dokumentų 8:30 buvo rastas atviroje jūroje ties Ostijos miesto kavine, o po pietų spauda pranešė, jog „kūnas atpažįstamas dėka dokumentų“. O tas „dokumentas“ – telefoninis skambutis (prisimenate – sakiau, jog Lietuvos KGB Ideologinė valdyba turi Telefoninės teisės skyrių?).
Apie savo telefoninį heroizmą pats diplomatas Viktoras Dagilis prisipažįsta savo laiškais, kuriuos jis, siekdamas, kad nebebūtų ieškomas be žinios dingęs R. Apanavičius, rašinėjo į Lietuvos kriminalinę policiją.
Telefoninis atpažinimas virto mirties įrašu Romos civilinės metrikacijos biure, vėliau kažkas visai svetimas, ne iš mūsų šeimos, priregistravo šį „faktą“ Vilniaus miesto metrikacijos biure. Iki savo „mirties“ brolis turėjo dukrą, žmoną ir žemės sklypą. Po mirties šie asmenys ir turtas liko niekieno, kaip ir „pakibo ore“. Dukrą bandyta parduoti vaikų pardavimo mugėje Paryžiuje, jai Prancūzijoje buvo užvesta išvaikinimimo byla (2015 02 05).
2015 04 01 su vyru išsiuntėme (nežinodami apie išvaikinimo bylą, nes Lietuvos institucijos melavo, jog „neturi jokios informacijos“) ieškinį į Prancūzijos teismą, prašydami teisės įvaikinti. Mūsų ieškinio pagrindu buvo nutraukta išvaikinimo byla, surasta mama, iš jos beveik jėga „išmuštas“ prisipažinimas, jog ji neatsisako vaiko. Tačiau vaikas nebuvo jai grąžintas. Lietuvoje dabar Lino Kukuraičio patarėja dirbanti Kristina Paulikė skleidė kiek kitokius gandus: tai buvo įprastinis gandas, kad „teta nori atimti vaiką iš mamos, nes yra Venckienės pasekėja“. Nieko sau „mama“ – anoniminiai įvaikintojai, kurių interesais buvo grobiamas vaikas, vaiko tėvas telefonu paverstas mirusiu, o mama dingusi nežinia kur iki teismas paskelbė paiešką pagal mūsų ieškinį?
Mano brolio tikra žmona prieš 2 metus ištekėjo dar kartą. Dalios Grybauskaitės kuruojami diplomatai dirba taip gerai, kad telefonu nustato lavono tapatybę: todėl leidžia daugpatystę. Nes dingusio asmens žmona greičiausiai negalėtų sukurti dar vienos santuokos santuokoje, o štai diplomatai atskubėjo į pagalbą, telefonu padarė asmenį mirusiu, ir tekėk kiek tik nori – tik vaiką pardavimui, būk gera, palik mainais už tai, ok?
Juos visus kuruoja toksai amžinas komjaunuolis Linas Linkevičius, iš išsilavinimo inžinierius – elektrikas, dėl sveikatos būklės nepriimtas į Lietuvos kariuomenę, bet visada norėjęs būti kariškiu. Nors yra ir Seimo narys, Seime beveik nepastebėtas, bet kad nesukūstų, jam mokama ir Seimo nario alga, ir jam pagaminta speciali XXXXXXXL dydžio neperšaunama liemenė, kurią jis mūvi Donbase, kur jaučiasi kaip namie.
Taigi, italai neliko skolingi už lavonų atpažinimus telefonu, ir 2016 04 01 laidojimo paslaugų mugėje Bolonijoje paskelbė mūsų Dalią mirusią, mirties datą irgi sukūrė atbuline data: tai 2012 01 25.
Nors tai buvo gera proga atsiprašyti Italijos policijos, Romos civilinės metrikacijos skyriaus – nes 2014 03 12 rastas 160 cm ūgio lavonas priklauso 2014 01 07 į vandenį įvirtusiam italui žvejui (lavonas rastas įsipainiojęs žvejybos tinkluose), Dalia Grybauskaitė, Linas Linkevičius, Viktoras Dagilis yra neklystantys, ir jie ėmė reikalauti atsiprašyti Italiją. Bolonijos laidojimų paslaugų mugės stendo, numarinusio Grybauskaitę, savininkas atsiprašė, nurodęs, jog jo sūnui tik 18 metų, ir jis galėjęs susimaišyti.
Prieš keletą dienų Italijoje vykusiose sporto varžybose italai mūsų šalies atletams sugrojo LTSR himną. Nes Bolonijos laidojimo mugės „žinios“ Dalia Grybauskaitė nesuprato.
Aišku, vietoj to, kad vėl imtųsi tos „telefoninių lavonų atpažinimų“ istorijos, D. Grybauskaitės dvaras Italijai išsiuntė notą.
Nesvarbu, kad Lietuvos Seime LTSR himnus gieda net tokie Lietuvos patriotai kaip Rasa Juknevičienė.
DALIA GRYBAUSKAITĖ VERČIAU SKRAIDYS Į HAGĄ, NEGU TVARKYS DIPLOMATINĮ KORPUSĄ, PROKURATŪRĄ IR TEISMUS?
Dalios Grybauskaitės ir jos viso biuro užsispyrimas paversti gyvą asmenį mirusiu, o jo dukrą parduoti įvaikinimui toks stiprus, jog Dalia Grybauskaitė verčiau skraidys į Hagą, negu imsis ištaisyti šitą totalų kliedesį – kai jai atsakingi diplomatai telefonais atpažįsta lavonus. Kodėl kalbu taip griežtai? Tiesiog jeigu brolis yra gyvas, tai norint parduoti jo vaiką, reikia atsiklausti „ar tu sutinki, kad iš tavęs būtų atimamas vaikas ir atiduodamas įvaikinti?“ Kadangi broliui ši mergaitė yra viskas, jis aišku, atsakė ir atsakytų bet kuriame teisme „tikrai ne“. O štai jo žmona pasislėpė kažkur, ir jai už akių buvo sprendžiamas klausimas, gerai dar, kad nebuvo už vaiko palikimą iškelta baudžiamoji byla. Persigandusi baudžiamosios atsakomybės, ji matyt ir nesutiko, kai teismas jos paklausė „ar sutinki atiduoti vaiką svetimiems įvaikinti, o gal pati auginsi?“ Atsibudo motiniški jausmai. Veidukas tąkart 2015 12 18 Paryžiuje buvo nesmagus.
Vaiką bus galima lankyti su socialinių darbuotojų priežiūra. Kaip ir Norvegijoje. Rėkti, kad kažkas atėmė vaiką, brolio žmonai neišeina- nes ji pati jį paliko, ir juo nesirūpino.
Dabar brolio žmona su antruoju vyru gyvena Italijoje, kaip supratau, visur veikia lietuviškos „apžendinimo“ agentūros, kurios jai surado turtingą niekada nevedusį asmenį, beje, mano brolio amžiaus ir netgi panašaus charakterio. Tačiau vaidmuo šios moters visa kitas: tai seksuali namų šeimininkė, kuri, be to, geria, rūko, ir labai ryškiai dažosi. Būdama mano brolio žmona, ji mėgo visuomeninę veiklą, rengtis dalykiškai, ir beveik nesidažė, negėrė, tiesa, rūkė. Gali būti, kad Viktoras Dagilis nelėktų iš diplomatinio korpuso dėl savo „telefoninės telepatijos“ sugebėjimų, mano brolio žmona buvo atvežta į Italiją, kad kažkur kažką pasirašytų, ir tą 160 cm ūgio lavoną „atpažintų“. Kiek man pavyko tąkart iš Viktoro Dagilio ištraukti, tai tas lavonas niekam nereikalingas ilgai gulėjo morge.
Kiek suprantu, net brolio žmona nenorėjo imtis laidoti svetimo kūno. Tačiau gali būti, naudojama kaip statistė, ji visur sudėjo parašus, o vėliau gavo kažkokį aprūpinimą: jos dokumentai rodo, jog net Italijos pasą ji galimai turi (prie jos pavardės matyti Italijos socialinio draudimo numeris). Taigi, paslauga už paslaugą: tu padėjai mums atsikratyti tuo dingusiu, mes parduosim jo dukrą, tau pasas, išlaikymas, ir dar turtingas vyras.
Pernai metais būtent Calabrijoje gegužės mėnesį, kur kiek anksčiau ir atsirado mano svainė, buvo suimti 62 asmenys, iš Calabrijos mafijos, Katalikų bažnyčios (keletas kunigų) ir Caritas organizacijos, dėl prekybos žmonėmis: užsiėmė apsimestine pabėgėlių globos veikla, išrūpindavo jiems fiktyvius leidimus gyventi, pasisavindavo jiems skiriamas išmokas. Kai buvo atrasta mano ieškota šeima, Interpolas minėjo, jog svainė gyvena Caritas nakvynės namuose – turbūt jau tada jai buvo taikoma kokia nors „programa“.
Tąkart 2016 04 01 dėl gyvos, bet numarintos prezidentės Lietuvos ambasada veikė netgi sekmadienį, kai dėl „paprastų piliečių“ tikrų (arba melagingai atpažintų telefonu) lavonų ši ambasada iš viso neatsako, arba atrašo kažkokią nesąmonę.
Niekas niekada tos aferos Spados klano valdomamame Ostijos mieste nesiaiškino, nes, elementariai – į visus prašymus atnaujinti ikiteisminio paieškos tyrimo procesą ir aiškintis, kieno ten tas lavonas, parodyti bent lavono nuotraukas, sutikrinti, ar yra kokie nors panašumai – atsimušdavau į prokuratūros ir teismų sieną, o argumentas neatnaujinti gyvo žmogaus paieškos bylos buvo toks „kadangi kūną atpažino Italijos policija, NETIKĖTI JAIS NĖRA JOKIO PAGRINDO“.
Tačiau paieškos byloje parašyta, jog kūną telefonu atpažino Lietuvos ambasados ministras – patarėjas Viktoras Dagilis.
Na, o kaip diplomatai moka meluoti, rodo 2000 08 14 metų įvykis Latvijoje, Limbažių rajone, 1 km nuo Salacgrivos miestelio, kai su daug užsieniečių ir keletu lietuvių važiuojantis TOKS autobusas nuvirto nuo kelio, ir vos nežuvo 45 keleiviai.
Tame autobuse buvo ir mano brolis (tas pats, kurį kaip žveją lietuvį„atpažino“ Viktoras Dagilis“, ), jis davė išsamius parodymus, bei davė interviu ir „Lietuvos rytui“, ir straipsnis su jo nuotraukomis atspausdintas 2000 08 26 priede „Gyvenimo būdas“.
Lietuvos atašė Latvijoje Dainius Lucinavičius visoms spaudos priemonėms, ir netgi tai buvo perspausdinta JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“ pareiškė:
„Pasak Lietuvos diplomato, be žuvusio vairuotojo, kitų Lietuvos piliečių autobuse nebuvo.“

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/crime/zuvus-lietuviui-vairuotojui-baudziamoji-byla.d?id=50729“
Normalioje valstybėje toks fantastas nebedirbtų diplomatinėje tarnyboje nei vienos dienos – nes be mano brolio, vyko ir žuvusio vairuotojo porininkas lietuvis, ir dar 5 lietuvės, kurios studijavo Skandinavijoje, vienos net vardą atsimenu, Eglė Morkūnaitė – nes aš tuo metu buvau Taline irgi su Egle Morkūnaite, ir mes vėliau stebėjomės, kaip būna vienodais vardais žmonių. Brolis toms merginoms ir gyvybę išgelbėjo – nes pasiūlė nesėdėti priekyje, nes avarijos metu priekis nukenčia labiausiai (kas ir įvyko šioje avarijoje.)
Įdomus dalykas tai, jog mano brolio paieškos byloje jo paso duomenyse 2000 08 14 įvažiavimo į Latviją nėra – yra tik įvažiavimas už dienos į Lietuvą.
Kai diplomatas Dainius Laucevičius kalbėjo tas nesąmones, jis citavo pakoreguotus sienų kirtimų duomenis, o ne pranešė faktus.
Pasinaršius internetą, toks faktų klastotojas (vis tik baisi avarija, o ne vištos dingimo byla: pajūryje autobusas vertėsi nuo kelio, sustojo tik stebuklo dėka, atsitrenkęs į namą, keleivciai patys išdaužę langus, atsukę liukus išlipo, autobusas nuo smūgio smilko, galėjo užsidegti, durys buvo užremtos namo siena) dar visai neseniai dirbo Slovėnijoje esančioje Lietuvos atstovybėje, ir aišku prie palaikų gabenimo. Tai pagalvokite, kaip jie dirba, jeigu įpratę meluoti ir neraudonuoti?
Todėl atliekant kokius nors apkaltos veiksmus – ko mūsų Dalia bijo kaip velnias kryžiaus, būtent reikia remtis konkrečios kad ir vienos bylos įrodymais, ir nurodyti konkrečius Dalios Grybauskaitės kenkimus, kišimusis į bylą, jos dekretus, kaip yra mano konkrečioje byloje: mano byla sugriaunama, nes į bylą įsikiša Dalia Grybauskaitė, kuri bijo, jog patyrusi teisėja tinkamai išnagrinės bylą, o byloje sprendimas turi būti „netenkinti“.
Todėl Dalia Grybauskaitė priima dekretą ir „nuverčia“ nuo bylos teisėją, nors joks įstatymas neleidžia. Pažeidžia pamatinį nesikišimo, ir teisėjų sudėties nekintamumo principą.
Po to naujasis teisėjas atvirai skundžiasi, kad jam daromas baisus spaudimas. Artūras Šafronas yra patyręs juridinių faktų bylų teisėjas, nagrinėjantis ir platesnio pobūdžio civilines bylas. Ir jis slysta ant banano žievės, ir pasiduoda neteisėtai įtakai, nebemoka pasivadovauti Civilinio proceso kodeksu, kuris nenumato jokių žodinių nutarčių rašytiniame procese. Nes netgi joks protokolas neberašomas (teisėjas mini „protokolinę nutartį“, kurios niekur negalima pačiupinėti.)
Baimė prarasti mantiją tokia baisi, jog pasidaro nebesvarbu paties profesinė reputacija: jog priėmęs žodinę nutartį tais laikais, kai neberašomi jokie protokolai, jis pastatė visų pirma save į keistą poziciją: nes atrodo kaip visiškai negebantis atlikti teisėjo darbo.
DALIOS GRYBAUSKAITĖS KURUOJAMI DIPLOMATAI TELEFONU PAVERTĖ BROLĮ MIRUSIU, O JO DUKRĄ BANDĖ PARDUOTI UŽSIENIO ĮVAIKINIMUI: O TOKIUS NUSIKALTIMUS TIRIA TARPTAUTINIS KRIMINALINIS TEISMAS HAGOJE
O aš nebijau Dalios Grybauskaitės. Praradus artimiausius žmones, ir jos „šestiorkių“ rankomis mano vienintelį brolį, ir vyriausią, ir mano pavydį, pavertus mirusiu dėl to, jog Dalia Grybauskaitė valdo diplomatus, ir gali jiems paskambinti ir nurodyti, ką ir kaip paversti mirusiais – aš bijau tik jos tolimesnio teroro, tolimesnės totalitarinės valstybės kūrimo ir tokio modelio įtvirtinimo. Tokio modelio nebuvo net prie despoto Stalino, buvo bent apeliaciniai teismai, „trojkės“ bent gilinosi į įrodymus. Dabar paneigiama pati teismų institucija, bylas gali išnagrinėti Grybauskaitė, notaras, ambasadoriaus padėjėjas – ministras patarėjas gali nustatyti lavono tapatybę. Ir visi šitie piktnaudžiavimai niekur neskundžiami, nes ir teismus, ir prokruatūrą, ir policiją, ir aišku VSD, valdo ta pati Grybauskaitė, kuri „užsako muziką“ – ką noriu, paverčiu mirusiu, kieno noriu verslą sužlugdau, ką noriu, praleidžiu į Seimą, ko nenoriu – nepraleidžiu, viso gero, Pūkas kol pūtė Dalios dūdą, buvo geras, pakeitė pūtiną – atsibodai, eik lauk.
Lietuva tapusi demoniška, totalitarine valstybe, kur juoda paverčiama baltu, kur žmogaus teisių gynėjai yra įtraukiami į VSD sąrašus.
Neužilgo gali būti diena, kai pati Dalia Grybauskaitė už šią totalitarinę santvarką atsidurs Hagos tribunole.
Vasario 7 dieną nuo staigaus insulto mirė žmogaus teisių gynėja, teisininkė, rusų diasporos teisių gynėja Oksana Bekerienė.
Ji buvo įrašytą į garsiąją Dariaus Jauniškio 2016 metais skandalingai pristatytą grėsmių Lietuvai bendrą VSD ir AOTD ataskaitą.
Oksanai Bekerienei nuolat grasino susidorojimu anonimai, o policija netyrė jos skundų.
Jai tebuvo 43 metai.
Romos statutas, kurį priėmusi ir Lietuva, numato, jog asmuo gali kreiptis dėl valstybėje atliekamų genocido, nusikaltimų žmogiškumui veiksmų, dėl nežmoniško, kankinančio elgesio, kuris lemia žmonių išnykimą, arba jų perkėlimą.
Prie genocido priskiriamas ir prievartinis žmonių dingimas.
Mano brolis ir jo duktė yra dingę be žinios, o kai ėmiau ieškoti, dukrą bandyta parduoti, o brolis dokumentiškai padarytas mirusiu. Nėra jokio lavono, o bendradarbiauti Dalios Grybauskaitės valdomas diplomatinis korpusas ir jos mylimas ministras Linas Linkevičius, mėgstantis būti Donbase su XXXXXL dydžio neperšaunama liemene – atsisakė.
Yra visos sąlygos užvesti prieš juos bylą Tarptautiniame baudžiamajame teisme, nes Dalios Grybauskaitės „valdymas“ peržengė bet kokias ribas.
Pasirodo, Oksana Bekerienė užkliuvo Lietuvoje įtvirtintam totalirtariniam režimui dėl to, jog Rusijos atstovai tarptautinėje organizacijoje OSBE pasiskundė, jog į Lietuvą į tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti I-ąjį pasaulinį karą, nebuvo įleisti Latvijos atstovai. Tame 2015 metų spalio mėnesio raporte minima ir informaciją pranešusi Oksana Bekerienė, kuri be kita ko nurodžiusi, jog bijo pati vykti į Latviją, nes prieš ją gali būti naudojama ta pati žeminanti taktika: neįleidimas į šalį ir gėdingas išmetimas iš jos.
Kaip galėjo toks skandalas patikti šitaip demokratija, žodžio laisve ir „vis geriau veikiančiais teismais“ pastoviai besigiriančiai Daliai Grybauskaitei?
Kad būtų sukeltas jaunam žmogui insultas, užtenką jį pastoviai terorizuoti, kaip tai buvo daroma su Oksana Bekeriene. Šiuo metu terorizuojamas yra filosofas Vytautas Rubavičius, ir nors net pats Seimas stojo mūru už jį ir prašo ištirti, kas siunčia grasinančias žinutes jam kompiuterio ekrane – policija nesiima jokių veiksmų. Pats filosofas jau gruodžio mėnesį, matyt, išvargintas persekiojimo, kalbėda,as Seime užsikirtinėja, kartoja žodžius po kelis kartus. V. Rubavičius nėra senas, ir jo terorizavimas, kiek suprantu, turi tą patį tikslą, kaip ir kitais atvejais: kad žmogus apsirgtų ir numirtų, kad nebebūtų jo Lietuvoje. Jo sūnui grasinama, jog niekada Lietuvoje nebesuras darbo, grasintojai prisistato saugumiečiais – kontžvalgybininkais.
Romos statutas draudžia versti žmones išnykti arba išvykti iš savo šalies, laiko tokį elgesį genocidu.
Jeigu šalyje ima mirti jauni žmogaus teisių gynėjai, jie įrašomi į VSD ataskaitas, o kai nepavyksta kitų asmenų ten įrašyti, yra sukuriamas „taikdarių sąrašas“ vatnikas. Lt (Ukrainos sąrašo, pagal kurį buvo žudomi žmonės, analogas) ir tik įsikišus Rusijai jis uždaromas – tai Lietuva su savo Grybauskaitės tipo demokratija jau parodė visą savo veidą arba snukį.
O dėl totalitarinių valstybių dažniausiai žodį taria Tarptautinis baudžiamasis teismas, esantis Hagoje.
Nors Dalia Grybauskaitė nežino, tačiau šis teismas nagrinėja ir fakto dėl Lietuvoje veikusių nelegalių CŽV (CIA) kalėjimo bylą, kurioje įrodymų tyrimas buvo atliekamas iki šių metų sausio 31 dienos. Jos pirmtakas Valdas Adamkus visada įnirtingai neigė tokių kalėjimų buvimą, tačiau Dalios Grybauskaitės prievolė buvo išsiaiškinti – tai tiesa ar melas. Jos kišeniniai prokurorai imitavo tyrimą, vėliau nutarė, jog „nieko nerado“. 2016 metais JAV Senatas faktą apie Lietuvoje veikusius CŽV kalėjimus įtraukė į metinę ataskaitą.
Be to, visos Garliavos epopėjos prasidėjo būtent tada, kai į valdžią atėjo Dalia Grybauskaitė.
Be to, Dalia Grybauskaitė kišosi į Garliavos bylos epopėją, gali būti, bandė daryti įtaką ir teismams, todėl teismai ir priiminėdavo priešingus sprendimus, nes taip veikia teismai, kai veikiama per telefoną: jeigu nepaskambinama, teisėjas priima sprendimą, kaip jam atrodo, o po skambučio priima priešingą.
Visi žmonių dinginėjimai šalyje tęsiasi, paskutinis, kuris sukrėtė visuomenę, tai kai iš gerų, mylinčių tėvų vakare, kaime, iš kiemo be pėdsakų dingo jų 2 metų vaikas.
Ką reiškia, kai asmenys dingsta be pėdsakų, aš asmeniškai žinau. Kai vyksta pagrobimas, žmogus dingsta žiemą netgi palikęs visus savo žieminius batus. Nes pagrobėjai neduoda laiko susikrauti daiktams…
Romos statutas teigia, jog žmonių dinginėjimai šalyje reiškia nusikaltimus žmogiškumui. Žmonių dinginėjimas yra prilyginamas genocidui.
Rudenį Varėnos miškuose dingo baikeris, policija jo nerado: nei gyvo, nei mirusio, kad žmonių dinginėjimo klausimas Lietuvoje nebūtų toks akivaizdus, iš karto buvo apkaltintas šio dingusiojo draugas. Vakar teismas priėmė nutartį Lauryną Baltrūną, dirbantį su beglobiais vaikais, paleisti iš kalėjimo namo. Teismas tuo pasakė, jog prokuratūra nepateikė jokių įrodymų, todėl laikymas suėmime – beprasmis.
Pernai metais šalį dirbtinai krėtusi, naudojantis visomis spaudos priemonėmis istorija, irgi turi dingimo požymių: nes kaip ir prognozavau, bus atkastas senas lavonas, kuris neatpažįstamai suniokotas. Dingimo versijos niekas netyrė, nors įrodymų, jog mergina buvo nužudyta – nėra, nes nėra jokių kraujo pėdsakų. Visi asmenų kaltinimai, kad jie negerbia nužudyto asmens, gali subliukšti į tų asmenų paprastą prašymą: parodykite lavono nuotraukas. Kai vyksta tokios istorijos, aš visiškai netikiu oficialiai pateikiama versija, nes vėlgi, reikia tikėti kaip religinėje sektoje, o ne vadovautis logika.

Ten figūruoja ir „išdaužytų dantų“ naratyvas: kas nežino, tai Interpolo lavonų atpažinimo taisyklės nurodo į dantų konfigūraciją. Man tas „išdaužytų dantų“ atvejis sako viena: normalus atpažinimas nevyko, o lavonas – senas. Jeigu aš neteisi – pataisykit. O kaip teisininkė turiu teisę vadovautis teisės aktais, o ne kažkieno fantazijomis. Policija privalo maskuoti visus tokius keistus dingimus, kai žmogus dingsta nuo žemės paviršiaus, o tam nesigėdijama netgi telefonais pranešinėti apie „lavonų atpažinimą“, kaip yra padaryta dirbtinai nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl Romualdo Apanavičiaus, kuris iki šios dienos gali būti laikomas ir džihadistų pagrobime (Viktoras Dagilis savo laiškuose minėjo „čečėnus“). Kadangi tokiose bylose reikia prašyti Rusijos, kovojančios su čečėnų terorizmu, pagalbos, mūsų policija ir VSD per daug išdidi, kad tą darytų. Nes Lietuvoje esą neveikia jokios teroristinės organizacijos, žmonių niekas negrobia, ir čia Marijos žemė.
Nors Panevėžio rajone mestos didžiulės pajėgos rasti lavoną gyvo ir pagrobto berniuko, kurios seniausiai gali būti arba parduotas pedofilams, arba išmėsinėtas organams – klausimą reikėtų kelti kitokį.
METAS LIETUVIAMS DĖL ROMOS STATUTO PAŽEIDIMŲ KREIPTIS Į HAGOS TARPTAUTINĮ KRIMINALINĮ TEISMĄ
Jeigu Donecko save apsiskelbusi respublika į Hagos tribunolą dėl Ukrainos „karių“ nusikaltimų pateikė 442 skundus, gal ir Lietuvos piliečiams laikas kreiptis?
O tos nežmoniškos pensijos 155-190 eurai?
Kiek dienų pragyventų pati Dalia Grybauskaitė už tokią sumą?
O studentų stipendijos -76 eurai? Arba draudimas studijuoti nemokamoje vietoje, jeigu nelaikė matematikos, bei liepimas susimokėti 635 eurų už semestrą – nors rėmimo sistema neveikia?
Nes bankai jeigu nenori, gali studentui neduoti jam skirtos paskolos.

O minimali alga – 400 eurų – kuri antra nuo galo Europoje? Kiek laiko Grybauskaitė už ką pagyventų? Dieną, dvi, o gal tik pusantros? Juk jos kasdien suveliama šukuosena mėnesiui daugiau kainuoja. O jeigu moteris irgi nori susivelti kas dieną šukuoseną, kas tada?
Sakys Dalia – vėl kelia nepatogius klausimus, juk mes taip gerai gyvename. Išvaikyti visus tokius nes reikia kad žmonės nežinotų, jog minimali alga šiandien turi būti 525 eurų, o pensija virš 350 eurų.
Dalia nežino, kaip valdyti valstybę?
O kodėl kitose valstybėse yra laikomasi Europos socialinės chartijos? Atsakysiu: todėl, kad nuo minimalios algos iš viso neskaičiuojami mokesčiai, o PVM kitose šalyse yra 14 procentų, o ne 21.
Nors Dalia Grybauskaitė įsivaizduoja, jog ji susigaudo ekonomikoje, o iš kišimosi į bylas – turbūt galvoja, jog yra ir gera teisininkė, tačiau toks prezidentas Lietuvai yra nelaimė.
Iki artėjančių prezidento rinkimų turėtų būti patikrintos VRK sistemos, išvalyti visi algoritmai.
O jeigu yra masiškai klastojami rezultatai, tada turėtų būti įvestas elektroninis – vardinis balsavimas, ir ne iš namų, o atėjus į apylinkę. Čia pat iš kompiuterio, jeigu reikia – ir nuimant pirštų atspaudus. Balso anonimiškumas yra sukurtas dėl balsuotojo apsaugos, tačiau dabar tai naudojama rinkimų rezultatų suklastojimui.
Nes metų metų ne mes renkame valdžią, o kompiuteriai.
Šitą bardaką turime ne tik dėl to, kads VSD ir keletas teisėjų nuvertė tautos rinktą prezidentą, bet ir dėl to, jog po jo mums prezidentą išrinko kompiuteris, ir daro tai iki šios dienos.
Tai yra neokomunistinė – neokgbistinė „demokratija“, kai vardan sistemos galima viskas – o ypač dokumentų klastojimas, nes esą lietuviai tokie buki, kad jie nesupranta neokomunistinės diktatūros gėrio, ir gali netyčia neteisingai pasirinkti.
O kai 2016 m. per Seimo rinkimus nepavyko per antrą turą „suprogramuoti“ Gabrieliaus Landsbergio „laimėjimo“, tai antri metai naujai valdžiai trukdoma dirbti, o Lietuvai ir netgi jos teismams vadovauja Dalia Grybauskaitė, apsistačiusi savo 2 neadekvačiais ir akivaizdžiai antsvorio turinčiais ministrais – abudu jie rėkia, jog reikia kariauti Ukrainoje, ginant Lietuvą nuo Rusijos. Tam esą reikia didinti karinį biudžetą, šaukti jau ne tik vaikinus, bet ir merginas į karą.
Tačiau Seimo pirmininkas ir premjeras aiškiai pasakė: užteks.
Mes norime suartėti su kaimynine Rusija, atgaivinti ekonomiką, baigti pyktis.
Mes patys sau šaudome į batą, ir eikvojame biudžetą.
Lietuvoje pilna vidaus problemų, pastebėjo naujai išrinkti politikai.
Sveikatos apsaugos ministras irgi atsibudo, ir ėmė tikrinti ligoninės – kai kuriose jų paduodamas ne maistas, o atliekos. Nors košės, pabrėžė ministras, į negerą maistą nurašyti nevertėtų – tai sveikas maistas.
Atsibudo aktyvūs tėveliai: darželiuose vaikai maitinami atliekomis.
Atsibunda ir patys šauktiniai: jau įteiktas pirmas atsisakymas tarnauti ne Lietuvos kariuomenei ir ne Lietuvos interesams (nes Ukraina nepriklauso Lietuvai ir jos ginti mes neprivalome: o Seimas jau senokai patvirtino dokumentus, pagal kuriuos galima Lietuvos karius siųsti į svetimas šalis „pagalbai“.)
KAM ministro Karoblio aiškinimai, kad reikia papildomų 400 mln. dėl visuotinio šaukimo sukėlė paprastą reakciją: gerai, mokykime vaikus kariauti, tačiau tai galima daryti pigiau – įvedant karinio parengimo pamokas mokykloje. Kaip tarnavusi LK, galiu kategoriškai atsakyti: jokie papildomi milijonai mūsų išvogtai gvardijai nepadės – pinigai dingsta kaip kosmose daiktai juodojoje skylėje. Reikia atimti visus pinigus, ir išdalinti kad ir vidurinėms mokykloms ir universitetams, ir bus daugiau naudos – įsteigiant karinio rengimo katedras.
Juk apie tai kalbėjo tik į Seimą įžengęs Ramūnas Karbauskis.
Šioje valstybėje reikia tvarkytis visų pirma, kad visiems būtų gera gyventi.
Apie tai Press jazz laidoje ir kalbėjo analitikas Kęstutis Urba. Šis analitikas, beje, savarankiškai tyrė 2000 08 14 avariją Latvijoje, ir buvo aptikęs pėdsakus, jog tai galėjęs būti teroro aktas. Apie tai, jog girdėjo ar sprogimą, ar kažkokį garsą, ir kad smilksta dūmai, kalbėjo ir iš šoko beatsigaunantys keleiviai, tai yra aprašyta ano meto spaudoje.
Kad niekas nesuprastų, koks svarbus liudytojas toje byloje yra mano brolis, jis iš anksto buvo paskelbtas niekada nevažiavusiu tuo autobusu. Suprask – meluoja, išsigalvoja. Bet mes netgi Taline planavome susitikti, nes aš žaidžiau tuo metu šachmatų turnyre. Brolis teisinosi neturėjęs moralinių jėgų, be to, jis nenorėjo manęs kišti į pavojų, kiek supratau. Nors man buvo tik 19 metų, aš pastebėjau, jog visur kur einame su drauge, mes turime „uodegą“. Iš tikrųjų ta istorija yra keista, ir nebuvo tiriama iki galo. Gal „uodegas“ pastebiu po 1999 metais prieš mane vykdyto VSD sekimo, bent jau tokia nauda iš tos kontoros.
P.S. Daliai Grybauskaitei tiesiog tokia paskutinė pastaba: viskas jūsų rankose – jeigu galit atsitraukti iš civilinės bylos, galit imti dirbti ten, kur yra jūsų jurisdikcija: diplomatinis korpusas, kuris melagingai atpažino mano 185-190 cm ūgio brolį kaip 160 cm ūgio žveją.
Linas Linkevičius atsakingas už užsienio politiką – jis asmeniškai turi domėtis užsieniuose užstrigusiais Lietuvos piliečiais. Kažkur vaikų namuose Paryžiuje yra mano dukterėčia. Miela prezidente, žinau, kaip smagu žiūrėti „chokėjų“ Pietų Korėjoje. Bet gal laikas pradėti dirbti? O ir su Rusija mūsų valdžia nori draugauti – juk mano brolio byloje minimi Rusijos teroristų organizacijoms priskiriami čečėnai? Kažkodėl tikiu Viktoru Dagiliu šioje vietoje. Gal šiek tiek jis moka ir dirbti, ir nemeluoti.
Juk tas juokingas bandymas mane paversti teroriste – juokiasi juk visi, net jūsų „asmeninis“ Vadovybės apsaugos departamentas, kuris man ir nutekino šią „ypatingai slaptą ir konfidencialią informaciją“.

2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 50 min. Alytuje, Raudonkalnio g., buvo sustabdytas automobilis „Ford Focus“, kurį vairavo neblaivus (2.13 prom. alkoholio) ir neturintis teisės vairuoti Tadas Skripka (g. 1990 m.). Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, todėl nuo rugpjūčio 30 d. paskelbta T. Skripkos paieška.

Asmenis, žinančius ar atpažinusius nuotraukoje matomą vyrą ir galinčius suteikti reikšmingos informacijos, policija prašo pranešti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjai Deivydui Gavėnui tel. +370 315 55707, el p. deivydas.gavenas@policija.lt arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Alytaus apskr. VPK informacija

Pagarbiai,

Eglė Kačinskienė
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
komunikacijos grupės vyresnioji specialistė

Prokuratūra, kuri pralaikydavo suėmime asmenis po 5 metus ir net 8 metus “iki teismo”, patyrė fiasko: garsųjį baikerį Lauryną Baltrūną, pravarde Oblius, teismas liepė paleisti, tik paėmė jo dokumentus, kad niekur neišvyktų.
Prokuratūra, tarsi neturėtų ką veikti, praneša, jog būtinai skųs šitą nutartį.
Esą neaišku, kodėl nutartis kitokia, juk iki šiol teismai šokinėjo pagal prokurorų dūdelę.
Aukštesnės instancijos teismas galės tad parodyti, teismas jis ar tik prokurorų takelis po kojom.

Užpernai Bolonijos laidojimo paslaugų mugėje buvo pavaizduota mūsų šalies prezidentė kaip mirusi gražuolė.
Šiais metais Italija sugrojo LTSR himną sporto čempionate.
Lietuva nusiuntė notą.
O patyi Lietuva telefonais atpažįsta lavonus Romos priemiestyje Ostijoje, nu ir kas”?Italija nesiunčia notų, tai kartas nuo karto pasityčioja.

https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/skandalas-cempione-tapusiai-lietuvei-sugrotas-ltsr-himnas-lietuva-siuncia-nota.d?id=77146039