Kristina Sulikienė,  LL

Kas nėra susidūręs su Lietuvoje klestinčiu Idiotistanu, tas nežino ir turbūt niekada nesužinos,ką reiškia įrodinėti darbe (kas dieną), kad tu dirbi.

Turbūt nebuvo mano gyvenimo darbovietės, kur nebūtų pirmą savaitę medum viskas patepta,o po kurio laiko prasideda neeilinės provokacijos ir jos tęsiasi visą darbo laikotarpį – kiek numatyta sutartyje,tiek ir tęsiasi nesąmonės.

Ilgainiui tiek išsitreniruoji,jog imi atitinkamai reaguoti. Į idiotizmą – aktyviais veiksmais, į  1 skundą – 11 kontrskundų. Nenusiramina – trenki viešumu. Ir vienas persekiojamas, tačiau užsispyręs žmogus, vis tiek laimi. Juk jis vienas – o  prieš jį pusė ir daugiau darbovietės.

Štai kodėl man Lietuvos kariuomenės Jonušo Radvilos Mokomajame Pulke vykdytos nesąmonės buvo iki kaulų smegenų pažįstamos: nes tokias „taktikas“ išgyvenau Išlaužo pagrindinėje  mokykloje, kur 2007-2008m.dirbau anglų kalbos mokytoja.

Aš dirbau, o direktorės durninamas personalas ir mokiniai rašė „donosus“, visaip persekiojo. Nelikau skolinga: apskundžiau į Darbo inspekciją, jog nėra numatyta pietų pertrauka, ryja tik ir taip neplonos „administracijos“ ponios,o mokytojas kaip koks vergas – per pietų pertrauką jis nemokamai budi. Nors pietų pertrauka, atidirbus 4 valandas, priklauso VISIEMS.

Kai susivienija vidutinybių pulkas, tada  vienas dirba, o  20 +k žmonių užsiima nesąmonėmis.

Tuo metu mokiausi teisės studijose, ir man labai reikėjo pinigų susimokėti už mokslą.

Vidury laukų totaliame kaime iš niekur gavusi mokytoją, direktorė išsikalinėjo ištisus metus, kol galiausiai neteisėtai mane atleido, ir teismą, aišku, pralošė. Berods baigėme taikos sutartimi, nes išsigando,jog reikės mokėti už pusę metų atlyginimą ir sodros mokesčius. Tai kažkokią panašią sumą susitarėme kaip žalą.

Aišku, įsiteisėjus teismo nutarčiai Išlaužo mokyklos direktorė net nesiruošė mokėti. Teko vėl kreiptis į teismą, išsiimti vykdomąjį raštą, tada vykti į Prienų antstolių biurą. Ilga kelionė per kopas.  Antstolė savo ruožtu išsigando imtis vykdymo veiksmų prieš mokyklą, kurią finansuoja kitoje gatvės pusėje esanti savivaldybė. Sako „gal negerai, tačiau pabandome kitaip“.Paskambino direktorei ir labai griežtu tonu paklausė, kodėl ji nemoka. Dalį pinigų gavau tą patį vakarą,o likusią sumos dalį netrukus. 1800 eurų ant grindų nesimėtė. Ir šiais laikais nesimėto.

Į bylą direktorė pateikė kolegų “paaiškinimus“, jog beveik visi geria raminamuosius. Vienai mokytojai – isterikei, kurią ilgą laiką parveždavau namo, buvo „užkilęs cukrus“, spaudimas, ir ji man atrodo, irgi  gėrė raminamuosius. (Kur neužkils spaudimas, jeigu anksčiau aš ją namo 4 km parveždavau, o kai ji ėmė išsikalinėti,eidavo pėsčiom, tokia nemenka, stambi mokytoja. Vien nuo ėjimo gali nervas užkilti, ką jau cukrus…)

Sekretorė gėrė raminamuosius.Rašė,jog „Xanax“. Juokas ėmė skaitant tokias „pysulkas“ – juk dėl savo nesąmoningų komisijų kiekvieną dieną, skundų rašymų,protokolų sudarinėjimų ir pervargo. Kol jos durniavo,žaisdamos teismą, aš dirbau.

Kur negers,kad eidavo į darbą kaip į mūšį.Turi užduotį- „išėsti“ gerai dirbantį darbuotoją. Pirma gerdavo ką kita – atsibodo man tos „bonkės“ darbe ir darbo metu (vaizdas kaip bare – o ne kaip mokykloje) – apskundžiau merui. Teko pereiti ant kažko stipresnio…Logiška.

Lietuvos kariuomenėje – ne mano dalinyje –irgi pavažiavo nervai mano persekiotojams.Antrą mano tarnybos savaitę kapitonas Tertelis ne kalbėdavo,o klykdavo.

Mano dalinys, 8-oji rinktinė, nervais nesiskundė. Tai konkretūs vyrukai,su kuriais gal netgi per gerai sutarėme.Ilgainiui man, jaunesniajai eilinei, visokie majorai buvo ėmę atidavinėti pagarbą.Juk čia konkretus hierarchijos išsikraipymas.To būti kariuomenėje negali. Bet buvo.Ir tebėra. Kovo mėnesį mane pamatę šauktiniai išsirikiavo ir atidavė pagarbą.

Taigi, buvo. Ir yra- hierarchinis išsikraipymas. Nes LK nuostatai yra kreivi. Negali du kartus magistras mokytis kartu su abiturientais, kurie pameta batus, dantų pastą, ir nežino, kaip naudotis kompasu.

Kai landsgrybostano žvalgybos ir įvairaus plauko tarnybos man į namus atsiuntė visiškai neblogai apmokytą „russkovo proischoždenije“ specialiųjų pajėgų karį- klausiausi jo pasakų apie Putiną,bei apie tai, kaip jis, 5 kartus skatintas ir laukiamiausiu ir mylimiausiu šauktinių išrinktas instruktorius, yra už Rusiją. Matėsi gatavi, įkalti tekstai, gal tuo metu buvo įrašinėjama, todėl tokiais atvejais būtina reaguoti. Jeigu pritarsi ar nutylėsi – viskas, „provokacija“ pavyko.Provokatorius neatsakys jokia tvarka.O tu automatiškai tapsi „Rusijos agentu“.

Ramiai jam atsakiau,jog Rusijoje buvau vos kartą,nieko ten nepalikau,ir nelabai suprantu,kodėl jis – LK-karys taip kalba.Viskas. Po to net nebekalbėjo panašių nesąmonių.

Nepaisant šių provokacijų,sužinojusi,jog šio “specuko“ namuose beveik apsigyveno socialinė tarnyba, bei kad  jo (ir mano adresu) yra  „anonimkė“ AOTD gauta (jis neva pažeidinėja tarnybos nuostatus,nes taiso mašinas tarnybos draugams laisvalaikiu,o aš negera, nes mane majoras Triusikas (majoroValaičio vienas skundas buvo apie triuikus,todėl LK jis gavo „triusiko“pravadę)   skundė su tarnybiniais raštais,kurie buvo pripažinti nepagrįstais), subeldžiau pranešimą KAM ministrui,ir majorui Jurskiui.

Kitą jau dieną majoras Jurskis išsikvietė specuką ir pasakė,kad jį gins. Pasakė, jog yra vienas blogas raštas,ir trys geri.Kuriais vadovautis? Dar patikrino, jog yra 5 paskatinimai.

Tapome draugais. O niekada ir nebuvome priešais: čia kariuomenėje skleidžiami gandai, ir už kariuomenės,jog mane kažkas kažkur kažkada „išmetė“.

LK idiotai net neįsiskaitė į Juozo Oleko įsakymą.Ten aiškiai parašyta,jog esu perkeliama į rezervą.

Pamenu,tas specukas,kurį gelbėjau,pamatęs,jog mano pranešimai-tarnybiniai raštai vizuojami ir per dieną vykdomi,išlemeno: „Tai tu ne šiaip rezerve,o aktyviame!“

Ką aš suprantu landsgrybostano valstybėje? Uniformos nepaliko,sakė,kad tokia antiteroristinė instrukcija.“Kad niekas nelaipiotų per tvoras“. Atsakiau ramiai savo vienam iš vadų,jog man į galvą nešautų lipti per tvorą – kai galiu per vartus įeiti.

Bet kai pasižiūri tokį smagų filmą „RED“ (rezerve ir labai pavojingas šifruojasi), taip ir gaunasi čia: kad į rezervą perkėlė,bet uždėjo žymą „labai pavojingas“.

Apgailėtina, kai valstybė bijo pati savo karių,ir savo  rezervistų. Daro kažkokias juokingas provokacijas, siunčia specukus, kuriuos pačius tenka gelbėti nuo susidorojimo.

Pamenu graudžius rašinius pas Giedrutę laikraštyje KK,jog Daliai Grybauskaitė bijo „juodųjų angelų“,kad jie jai ruošia „atentatą.“ (2012 m. ji bijojo pasikėsinimo, vargšė.)

„Juodieji angelai“ tai čia pirmieji savanoriai turbūt, jie rengėsi juodai, ir buvo Lietuvos specialiosios pajėgos –karinė žvalgyba, anti–KGB pajėgos,viskas viename. Aišku,kad landsgrybostaninė valdžia turi jų bijoti.

Jų tarpe labai stipriai išreikštos anti-KGB ir antikomunistinės nuostatos.

O Dalia Grybauskaitė, ar jos rėmėjas Tapinas susiję su komunizmu tiesiogiai.

Tapinas turėjo tėtušį, kuris priklausė TSKP. Taigi, Dalia Grybauskaitė ne šiaip Andriūšą apdovanojo – čia apdovanojo savo kovos draugą senąjįTapiną, per sūnų. Šeimyniniai ryšiai, klaninė landsgrybinė santvarka, škia. Tik šlepečių betrūksta.

Sakysite, dėl tos MX užpykau? Šiek tiek prisipažinsiu – užpykau. Darbas prie namų, atsisėdai,pypt- pypt skenuoji,prekes išsidėlioji,valgyt gavai,atarei visą dieną – ir namo. Niekur nereikia važiuoti,jokiais traukiniais trankytis. Jau į Lietuvos kariuomenę tiek prisivažinėjau,tarnaudama tas „2 dienas“ (čia Žuko „šestiorkės“ folkloras) – o iš tikrųjų 2 metus,turbūt keletą tūkstančių litų išvažinėjau. O algos gavau 690 litų. Kaip už dvi dienas,turbūt tikrai turiu majoro laipsnį,ką?

O mano  2015 metais gauti delspinigiai 13 eurų  priskaičiuoti į šių metų deklaraciją – kaip „kitos pajamos“.Turėjau net 2 eurus susimokėti mokesčių!

Lietuvos kariuomenė į VMI išsiuntė pažymą, jog su manimi turi „kitokių nei darbinių santykių“.Aš irgi beje jus myliu. Šitą pažymą suformavo kovo 10 dieną,o kovo 11 dieną ir buvau puolama per visas spaudos ir spjaudos priemones. Ryšį matau,tik kas visiškai neturi smegenų,nieko nesupranta,kad kažkokia Pievutė visiškai „ne prie ko“,kaip pasakytų Grybauskaitė.

Žuko „šestiorkės“ Neimonto tad ir norėtųsi paklausti: jeigu anot kapitono, dabar jau majoro (pakėlė dėl informacinės atakos, maladec, tovarišč, diskreditavo Žuką),jeigu 2 dienas tarnavęs karys net praėjus 4 metams yra „kitokiuose nei darbiniuose santykiuose“ su LK,tai gal ir Neimontui laikas į rezervą? „Pasantykiautume“ kur prie alaus bokalo, apie internetinius dvynius padiskutuotume. Bet ne – sėdi įsikabinęs kėdės. Šilta ten šalia Žuko.

Manęs net rezerve nepaleidžia ir siunčia pažymas į VMI, kurdami legendą,jog turiu „kitokių nei darbinių santykių“ su LK.

Nors aukščiausiu lygiu baigiau teisę (nes mokė mus ir vyrukai iš CŽV rezervo ir Baltųjų rūmų), paaiškėjo,jog Landsgrybostane egzistuoja savi kodeksai,ir savos normos.Ir landsgrybiai jomis labai atkakliai vadovaujasi.

Vien ko verta Landsgrybio hibridizacija.

Pirmasis visada pabrėžė, jog  komunistų partijai nepriklausė. Antroji priklausė net per Nepriklausomybės skelbimo ceremoniją. Atkakliai dirbo aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje tuo metu buvo įsikūrę TSRS armijos desantininkai. Vienas „atkūrė Lietuvą“, kita palaikė okupacinį režimą, o kartu sudėjus, gavosi visiškai neblogas Landsgrybas.

Nors kadaise protestuodami prieš komunistų sugrįžimą į valdžią į miškus išėjo savanoriai, dabar LK yra tokie savanoriai,kurie batų raištelio negali užsirišti patys. Ir net nežino, kaip nesimokant ir nedirbant, turėti sveikatos draudimą – pasirodo, “mama armija“ turėjo pasirūpinti.Pats vaikelis  nežino.Gal kokia leitenantė ar kapitonė dar už vaikelį turėjo į sodrą nueiti,o gal nuo savo algos už jį  34,20 euro pervesti.“Mes nežinojome,jog kariuomenė taip nesirūpina atitarnavusiais kariais“- piktinosi verktinio mamytė. O kad vaikeliui jau 20 metukų, o aš tarkime tokių metų  jau ir  Šalčininkų mokykloje dirbau  – tai čia ne rodiklis. Delfinariumas padaro kaip dienos naujieną, ir nesugebantį socialiai orientuotis aplinkoje rezervo karį pateikia kaip sistemos auką.Tik klausimas – kurios sistemos? Ar visiško naujosios kartos negebėjimo išauklėti vaikus taip, kad suaugę jie nesitikėtų vystyklų, tiek visuomenėje,tiek namie, tiek kariuomenėje ir po kariuomenės?

Pamenu mamytukus, kurie gavę budėjimą, bijojo imti grindų skudurą į ranką – nes gyvenime nebuvo jo laikę,ir tas matėsi! Mes su vienu pasieniečiu pasirinkome klozetų šveitimą – nes ten galėjome ramiai pasikalbėti. Aišku,už tą budėjimą iki 2 valandos nakties mes negavome jokių pinigų, o keltis turėjome su visais kartu – 5:45. Čia tokia buvo manęs nualinimo programa – neva neatlaikys. Ir kiekvieną dieną tuos visus seržantus ėmė siaubas, nes kuo labiau mane vaikė, tuo daugiau jėgų pas mane radosi. Maratonų nesu bėgusi,bet  10 km man prabėgti nėra bėda. Taip ir  20 valandų būti ant kojų –kas čia tokio.Kelmės vasaros kursuose  4 dienas iš eilės būname ant kojų: jeigu nori ką nors išmokti, audi juostą nuo ryto iki vakaro,arba kali, droži kankles,neprisėsdamas.Kitaip nieko nespėsi.O lyginant su manimi,tie visi mamytukai diena iš dienos atrodė vis liūdniau. Štai tokia istorija iš kariuomenės.

 

Tokie,kaip tas, kuris verkia, jog kariuomenė jam neišaiškino,jog reikia mokėti PSD (LK nėra sodros filialas,be to, ne globos įstaiga) – ne tik iki miško,bet iki gretimo kiosko vadui cigarečių nupirkti nueiti nesugebės. Dar tas vadas turės eiti kartu ir nupirkti jam šokolado,kad karys netyčia neapsiverktų.

Dar ką atsimenu iš tarnybos,tai 25 metus neremontuotos patalpos, ir lemputės – „slojikai“,tokios gal tik iš tarybinių laikų dar likę. Lietuvos kariuomenė iš viso yra archyvinis keistas muziejinis darinys. Ten galima vedžioti ekskursijas. Idėja nebloga- juk galima papildomų lėšų tokiu būdu gauti.

Ten dar yra žmonių,kurie išvedė Rusijos armiją,ir negavo nieko, gal tik medalį.O gal už akių ir vilko bilietą,ir būsimą kulką į kaktą kada nors. Kas žino.  Ir yra tokių, kurie nusifotografavo ant smėlio maišų Aukščiausioje Taryboje 1991 01 13, o kadangi Rusija neskuba atverti archyvų, taiyra gavę aukštus laipsnius –bet ir dreba, kaip epušės lapeliai. Visas rėkimas,kad mus Rusija puola,yra teisingas, turint galvoje jog pulkininkas leitenantas Norkus,kuris vadovavo Ruklos „pelkei“,kai tarnavau, iki 1992 metų tarnavo Rusijos armijoje,žvalgybos batalione. 1991 12 31 Sovietų Sąjungos nebeliko,visiems SSRS armijoje buvusiems, buvo pasiūlyta likti ir prisiekti Rusijai, Norkus liko ir prisiekė Rusijai. Nelogiška,kad būtų galėjęs vadovauti žvalgybos daliniui, neprisiekęs motušei Rosijai.

O dabar šiais laikais gražiausiai sau vadovavo jaunimo- šauktinių ir visokių jaunesniųjų vadų ruošimuiLietuvos kariuomenėje –NATO,EU ir taip toliau,valstybėje.Rusijos žvalgybos karininkas.  Grybauskaitei irgi labai buvo gerai toks dvigubas karininkas – dviejų žvalgybų, tarpusavyje priešiškų, suderinamumas. O kai teisme paaiškinau atsisakymo vykti į pakartotinius mokymus priežastį – kad nesutikau,jog man vadovautų Rusijos žvalgybos atsargos (o gal dar visai ne atsargos?) karininkas,man KAM teisės skyrius atsakė „tai nėra pakankama priežastis“.

Suprantate – jeigu norit būti patriotu,jus rusai turi pulti tiesiogiai. Tarnyboje kas dieną,ir kiekvieną minutę.Na kaip mane puolė Rusijos karininkas Norkus su savo šestiorkėmis.

Beje,Rukloje labai jautėsi ir matėsi baimės ir teroro atmosfera.

Nenustebsiu,jog po kiek laiko kaip ir Išlaužo atveju (kurį išlaužiau),paaiškės,jog visi terteliai ir valaičiai kartu su norkais gėrė raminamuosius. Pamenu,Norkus blaškėsi po dalinį,lėkė į medpunktą,ir kažką sniaukrojo apie psichologinę pagalbą.Tikiuosi,jam ji buvo suteikta.Ilgainiui nebeatlaikė toje vietoje,ir pasiprašė perkeliamas kur nors ramiau. Toliau vadovauja mokymams. Tik kitur. O gal jau išėjo į pensiją? Tik įdomu – kurią?

Rukloje, kaip ir visoje kariuomenėje (išskyrus mano kuopoje Vilniuje…)jautėsi sovietinių spectarnybų smarvė – bet prasmirdusi visa landsgrybinė santvarka.

Landsgrybinė santvarka susiveda į neomarksizmą, apie kurį rašė patriotas,skautas Vilius Bražėnas straipsnyje „Per anksti šoktiant komunizmo kapo“.

Jis dar 1990 metų birželį nurodė,jog Rytų Europai nėra ko džiaugtis.

Amerikoje yra pilna neomarksistinių universitetų,kur bus permokyti nesenų laikų komunistai,kaip pragysti nauja kalba,ir jie, grįžę į savo valstybėlės, toliau jas valdys,į lūpas jiems įdėjus naują kalbėseną.

Juk tas ir nutiko su mūsų atominiu grybu: Džordžtaune kai pasimokė, kokiuose nors neo-KGB vadų kursuose,išmoko „šnektos naujos“.

Pirma per daug nesistengė, ir bandė draugauti su Rusija,ir su Lukašenka gerai sutarė,kartu ten tą atominę kapsulę Astrave mūrino. Liaudis buka – pamiršo. Tik kad ne visi buki. „Karštas komentaras“ net 4 puslapius priedo 2012 metais išleido, su Grybauskaite ir Lukašenka,abudu su šalmais Astrave,prie statomos AE.

Grybauskaitė tada pasakė „Baltarusija gali statyti kad ir 5 atomines,mes ne prieš“.

Nors šiandien sakoma, jog kaimynai pažeidė Tatena reikalvimus,ir neva nesikreipė dėl poveikio aplinkai vertinimo, juk tai dar vienas Landsgrybo melas.

2010 metais pats išsilavinimo fizikas Kubilius irgi vyko ir su šalmu vaikščiodamas ten viską vertino. Ir nieko blogo jis ten nerado.

Po 6 metų konservatoriams (ypač jų jaunimą) ištiko senatvinė krizė,ir jie ėmė protestuoti prieš save pačius: prieš Kubilių ir Landsgrybą, kurie nieko blogo Astravo AE nerado.

Kai vieną konservatorių paklausiau,kodėl neprotestuoja dėl branduolinio sąvartyno,Ignalinos atominės elektrinės vietoje statomo,išsisuko nuo klausimo,ir atsakė,jog užtenka protestų dėl Astravo.

Su konservatoriais tad taip ir yra:jie kažkur girdėjo, kad atominė energetika gali būti pavojinga sveikatai, prieš kažką protestuoti reikia,o štai branduolinio šiukšlyno milijardai jau nuo 2014 metų paskirstyti. Tai kaip čia prieš save dabar protestuosi?

Arba socdemų Skardžius – na jau toks kovotojas prieš Grybauskaitės „Independence“, net 2015 metais, net neprasidėjus rinkimams, buvo straipsniai,laidos. Bet partijos pritarimo nesulaukė. Na netiko socdemams šita korta,nenorėjo pyktis su prezidente,ir gadinti jai reikalų. Ir kam čia laimėti tuos rinkimus.Juk jau rotacijos metai. Reikia vėl atiduoti viską konservatoriams. Tiek to,prakentėsime čia kaip nors, manė Aparatas. Gabrielius Landsbergis jau save premjeru matė. TV laidose net nesivaldė. Karbauskį auklėjo.

Pralaimėjimas smogė kažkur į konservuotus paširdžius.

Nemokantys pralaimėti smogė atgal. Jie valdo pinigus,žiniasklaidą.Dabar jau vienerius metus visuomenė mato nuolat aktyvėjančius konservuotuosius.Staiga jie netgi Mindaugo profesinę mokyklą pastebėjo,ir direktorės šeimos klano konglomeratą. Anksčiau nematė. Kol šildėsi valdžios saulėje.

Dar rusų puolimas nuolat jiems vaidenasi.

Geriausias pokštas buvo visai neseniai,kai ilgametis ir dosnus konservatorių rėmėjas lakūnas Kairys buvo išvadintas susijusiu su KGB.

Neva taip leido teigti operatyvinė vieno KGB‘isto pažyma apie tai,kad jis seka kažkokį Medvėgalį.(Visi skaitytojai turėjo suprasti, jog sovietmečiu Lietuvoje buvo tik vienas lakūnas, ir būtinai tai yra kalbama apie Kairį.)

Pasirodo, jeigu tave sovietmečiu KGB sekė – tai irgi yra „bendradarbiavimo įrodymas“.

„Više nekuda“,kaip sako Lietuvą puolantys rusai.

Daugiau nusišnekėti ir nusikonservuoti neįmanoma.

Tačiau Landsgrybo režimo rėmėjai turi visur ir visada rėkti apie juos puolančius agentus,net jeigu tam agentui 2 metai ir jis čiulpia soskę. Na ir kas – juk sovietai į tremtį  vežė ir vaikus.

Ir mes išvešime.Ir veža. Pardavinėja vaikus,ir niekas neva nekaltas.

Landsgrybas tik nepamiršta su vaikais fotografuotis. Nes jos pirmtakas Stalinas irgi taip darė. Ir Hitleris (su kurio pakalikais kolaboravo jos senelis, ir buvo dėl to išvežtas) fotografavosi.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

grybce2.jpg

Kristina Sulikienė,LL

Dar neišvyko paskutinis lietuvis iš Lietuvos, nors emigracijos mastai – siaubingi.

EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS – SOCIALINĖ

Senokai sociologai (yra tokia specialybė – nors nebelabai girdėta) pastebėję, jog emigracija iš Lietuvos yra ne ekonominė, o socialinė.

Ką reiškia socialinė emigracija? Ogi tai, jog Lietuvos žmonės, pamatę,jog Vakaruose žmogus yra laikomas žmogumi, pasirenka verčiau ten būti juodadarbiais – bet būti gerbiamais valstybės ir ne valstybės įstaigose. Retai kada tave iškeiks Vokietijos ar Suomijos banke, ar vietos savivaldybėje. Veikiau  sutvarkys dokumentus per 1-3 minutes,ir palinkės geros dienos.

Buvau girdėjusi, kaip veikia Suomijoje biurokratija, bet kai susidūriau, tai ėmiau svajoti – kad Lietuvoje bent dešimtadaliu taip veiktų. Ten „vieno langelio principas“- ne kokia sausa teorija, niekad neįgyvendinama, tačiau realybė. Gyventojo registraciją Helsinkyje, pamenu,gavau per  1 minutę ir  20 sekundžių. Nors moku suomiškai, bet Helsinkyje visi kalba ir angliškai. Man davė gyventojo kortelę, ir palinkėjo geros dienos. Iš karto pasimiršo ką tik sumokėti 40 eurų, kuriuos vienas vokietis norėjo apskųsti. O aš atsakiau,kad neskųsiu, nes tvarka yra tvarka. Jie įsivedę gyventojo registraciją,ir reikia gerbti. Gyventojo registracija juk savyje slepia ir migracijos kontrolę, ir antiteroristinius nuostatus. O mainais registruotas gyventojas gauna viešojo transporto nuolaidą – be registracijos jos gauti negali.

Lietuvoje idiotai jau rėks, jog čia sovietinė „propiska“. Gal – bet Vokietijoje yra labai panašiai: be gyvenamosios vietos registracijos negausi net SMS kortelės. Kaip teigė kalbintas japonas, jų šalyje – lygiai tas pats. Taip yra dėl saugumo. Nesvarbu, jog tai nepadeda apsisaugoti nuo teroristų: bent šiose šalyse stengiamasi. O mūsuose kas klesti? Milžiniški kiekiai heroino, ekstazio, ir nevaržoma ginklų prekyba.

LIETUVA – GINKLŲ PREKYBOS TARPINĖ STOTELĖ

Tiesa, ginklais prekiaujame kaip tarpinė stotelė. Mums kažkuri Vakarų šalis parduoda,o mes varome į Ukrainą – kad broliška respublika kuo greičiau išsipyškintų.O gal Ukraina irgi tėra tarpinė stotelė – juk vis teberusena Sirijos konfliktas. Ir jį reikia stimuliuoti.

Juokai juokais, tačiau ir ginklų prekybos sandoriams raštingi žmonės reikalingi,negi ne? Tačiau su tokia nuostata, kai į LK stengiamasi priimti beveik vien tik idiotus,o “protingų čia mums nereikia“,abejoju, ar šitie galimai idiotai,pildantys rezervą, sugebės tą patį ausinį šaukštą „praplauti“. Juk  finansinėms vagystėms irgi reikalingas intelektas.

Susidaro įspūdis,jog tam tikra klika  formuojasi iš žmonių,“žinančių kaip“,o visus kitus stengiasi formuoti kaip „patrankų mėsą“, įvilkdami į skambią „rusai puola,jau greitai užpuls su tankais“ mitologemą.

„Dviračio žynios“ turėjo  2 personažus – tai stribą ir partizaną, juos galėjai „durninti“ panašiomis milogemomis. Tiksliau, pirmasis būtų įrodinėjęs, jog amerikonas neateis, o antras būtų rėkęs, jog ateis. O esmė tokia,kad kai amerikonas atėjo 2014 metais, tai net ir sisteminiai laikraščiai laidė juokelius,kad „pagaliau,praėjus 70 metų, amerikonai atėjo“. Juokai juokais,tačiau Vietinės rinktinės vaikinai jų laukė nuoširdžiai. Juk partizaninio karo esmė,jog tu atlieki tam tikras diversines veikas priešo užnugaryje, LAUKDAMAS KARIUOMENĖS. Mūsų visus  partizanų vadus užsienio specialiosios tarnybos tik durnino,ir stebėjo (išsilydydami matyt iš „kaifo“), kaip jie žūsta, nesulaukę pagalbos nei iš oro, nei iš vandens.

O Gyventojų genocido ir rezistencijos centras nuo 2014 metų ėmė skleisti naują propagandą, jog amerikonai  niekada nežadėjo ateiti, jog tai yra „pokario partizanų vadų sukurtas mitas, gal iš pervargimo“. Va taip. Vaikinai atgulė bevardžiuose kapuose – o amerikonų būsimą atėjimą,pasirodo,jie…tik išsigalvoję buvo. Tikslią straipsnio metriką turiu, o antraštė idiotiška „Pokario Vakarų pagalbos – partizaninio mito analizė“.Landsgrybei vadovaujant, juk ir SZausio 13-osios nukentėjusieji teisėjo Lemežio paskelbti “priešinęsi teisėtiems jėgos struktūrų veiksmams, todėl patys kalti“. Na, jeigu tas nukentėjusysis – Zigmas Vaišvila.

Kai istorinių tyrimų centrui vadovauja Landsgrybio draugė inžinierė Burauskaitė, taip ir išeina,kad ir mūsų madamme tėvas ir senelis jau ne nusikaltėliai, o tremtiniai.
(Priminsiu,jog pirmosios šalies ponios senelis kolaboravo su naciais, todėl buvo nuteistas, o tėvas priklausė NKVD, bei pabėgo iš tarnybos, todėl buvo nuteistas.) Viską galima paversti kaip tik nori. Dar gal Rūta Janutienė bandė aiškintis šias klastotes, bet ir pati nutilo,išėjo sodų ir daržų sodinti. Nes sodų ir daržų temos labiau paklausios, labiau ramina nervus, ir nekelia įtampos su Daukanto aikšte.

Kai Zigmas Vaišvila viename iš savo įrašų teigia, jog Lietuva yra beviltiška ginklų perpirkimo stotelė-  tai buvo taip pat „nulykinta“ internete. Todėl signataras neišsigalvoja.

Dar tik prasidėjus “maidaunams“, jau vyko prekyba –  tik nebuvo įvardyta, kas toks perpardavinėja ginklus. Na o tas 2014 09 01 įvykis su Jono Ohmanon „humanitarine siunta“, iš kurios buvo išmesta 4,6 tonos „nehumanitarinės“ medžiagos – viską kaip ir paaiškino visiems Runkeligrybostano gyventojams. Buvo tokia istorija, jog su  Karinių oro pajėgų lėktuvu, kuris tarptautinių skrydžių žurnale buvo registruotas kaip humanitarinis skrydis, bandyta išskraidinti ginkluotę į Donbasą.

Buvo juokinga ir graudu stebėti, kaip žurnalistė stovėjo su neperšaunama liemene, koviniu šalmu (kokio Lietuvos krašto apsaugos savanoriams tik pavydėti reikėjo – mūsų tai buvo sulūžę, surūdiję, ir siekiantys – neįsivaizduoju,-gal Vietnamo karo laikus – kažkokia kažkieno labdara), rankose laikė ginklo optiką,ir verkė į TV kameras: „Štai,neleista išgabenti šios humanitarinės pagalbos“.

Kalbinti kariai sakė, jog ir šiandien ir netgi specializuotuose daliniuose nėra ginklų optikos,jie siūlė patys nusipirkti,ir atnešti į dalinius.Jiems neleido.O Jonas Ohmanas teigė,jog optiką ir visą kitą ginkluotę jis perka turguje pas babytes. Babytės adresas tik įdomu – Irano turgus, Teheranas ar Džibutis? Kur tas turgus?

LABAI PROTINGA ŠALIES VADOVĖ-BET KAIP BE NUOVOKOS

Grįžtant prie mūsų Atominio Grybo, pažymėtina, jog madamme yra labai raštinga ir protinga.

Bet jeigu pastebėjote jos tragišką stilių (turi tik vieną kostiumą), ir įtrauktus pečius, kietai sučiauptas lūpas – jai vadovauja tie idiotai iš „Naujosios pasaulio tvarkos“ vadovėlių. (Priminsiu – NPT teigia :80proc.idiotų valdys  20proc. protingų.)

Mokslų daktarė (na,gal tik „kandidat nauk“, bet vis tiek…), sportininkė, komjaunuolė, komunistė,ir šiaip,valinga ir ryžtinga asmenybė,dabar nuo ryto iki vakaro užsiima kažkokiomis nesąmonėmis, nes kažkas taip liepia.

Prieš Minsko taikos derybas (2014 m. rugsėjį) ir iki tos Jono Ohmano siuntos likus dienai, ji pareiškė į TV kameras:

“Mes padėsime Ukrainai, ir padėsime karinėmis priemonėmis“.

Pati Ukraina neskelbia jokio karo, vis dar vadina ATO, o Lietuva dar 2014 metais pareiškė, jog padės Ukrainai išsišaudyti karinėmis priemonėmis.

Vladimiras Putinas, beje, neneigia,jog tam tikri  jo pajėgumai yra Ukrainoje.

Tik jis atsisakė apie tai kalbėti, nurodydamas:

„O jūs norite pakalbėti apie NATO karines bazes Vokietijoje? NATO raketines bazes? Ką jos ten veikia“ Pakalbam? Ar irgi nenorit? Taip ir aš nenoriu kalbėti šiais klausimais“. Geras politikas yra visų pirma geras diplomatas. Po šio atsakymo žurnalistui ir užkando žadą.

Negalima sakyti, jog paties Putino niekas nevaldo. Bet priešingai, nei mūsų madamme, jis nevaidina, kai fotografuojasi su vaikais. Kaip rašoma tam tikrose knygose, kurias Lietuvoje dar 2014 m. spectarnybos išėmė iš lentynų (netyčia buvau knygyne kratos metu – ir spėjau pavartyti “pavojingas knygas“) – Putinas tariasi su ypatingų gabumų turinčiais vaikais.

Rusijoje yra išvystyta  ypatingai gabių vaikų programa, jie yra skatinami, lavinami, vėliau valdžios atstovai tariasi su jais įvairiais klausimais. Pastebėjote, kad Rusijos sprendimai kartais labai vaikiškai paprasti? Tarkime, kaip tas povandeninis karo laivas, kuris, prasidėjus Sirijos krizei 2013 metais, kaip pastebėjo analitikai,plaukė tokiu greičiu,vėžlio tempu, jog Sirijoje turėjo būti tik po 2 savaičių.

Kaip jūrininkai pasakytų- dreifavimas ramiame vandenyje. Mūsų spaudos priemonės ėjo iš proto “Ką daro Putinas? Kodėl neskuba?? Juk čia jo interesų laukas!“

Lėta – tai žvalgybinė, budėjimo pozicija. Tokį patarimą galėjo duoti tik labai senas arba labai jaunas žmogus.  Vidutinio amžiaus žmonės esant karo padėčiai reaguoja emocionaliai, nori skubių sprendimų.Senukai arba vaikai visada siūlo ramiai palaukti, kol išsispręs esama situacija. Senukai tai žino iš patirties, o vaikai jaučia. Prezidentas, kuris tariasi su vaikais, nėra vertas pašaipos. O štai mūsiškė tik su jais fotografuojasi, o nesitaria su nieko: nes jau pati nebemąsto.

  1. GRYBAUSKAITĖ BIJO SUSITIKINĖTI SU ŽMONĖMIS, KAD JIE NEPAMATYTŲ JOS BŪKLĖS?

Gal ji bijo susitikinėti su gyventojais, nes jie pamatytų,jog ji nemoka kalbėti be suflerio. Gal pamatytų jos psichikos būklę. O ar žinote konstitucinę nuostatą,jog Prezidentas, kuriam pavažiavusi psichika – nebeturi teisės eiti šių pareigų? Gal Bado akcijos dalyviai išsiaiškins pirmosios ponios būklę,ir praneš visuomenei. Nes nuo visuomenės jos būklė slepiama. Italai pernai labai žiauriai pajuokavo,ir pavadino ją mirusia. Lietuviai nesuprato, jog tai labai stipri užuomina. Gal supras.

Dalia Grybauskaitė,tiesa, bandė sekti Putino pavyzdžiu. Ji ieškojo per tam tikras anketas gabių žmonių (apie mano vaikystės draugus, dirbančius jos patarėjais, jau rašiau), susirinko juos  į komandą. Na ir kas? Buvo laikas, kai ji visiškai jautėsi bejėge, ir pasirodo,konsultavosi pas mane.

Giedrutė iš KK pastoviai klausdavo „išaiškink tą, išaiškink aną“. Turėjau išaiškinti, kad Prezidentas yra valstybės vadovas. Niekas Lietuvoje to nežinojo, teko man istorinė našta išaiškinti šį paprastą- bet konstitucinį –  dalyką.

(Apie tai, kad Grybauskaitę neva konsultuoja Gorienė,rašė R.Janutienė savo „Raudonojoje Dalioje“. Ji manė,jog tai apgailėtina.Tačiau tikrai ne apgailėtina,kad svarbiais klausimais Grybauskaitė,nebeturėdama su kuo pasitarti, ne kartą kreipėsi  į mane,tik aš nesupratau,kas čia toks teiraujasi, maniau, kad koks patarėjo- patarėjo „šestiorkė“.) Po mano  išaiškinimo madamme sustiprėjo ir tai mano klaida. Nors aš gerbiu ir myliu Konstituciją,ir mane erzino jos iškraipymas, kai kažkurie KT teisėjai paprašyti Landsbergio, buvo išaiškinę,jog „valstybės vadovas tai Seimas“. Niekur nei pasaulyje to nėra, nei mūsų Konstitucijoje – atsiverskite ir pamatysite. Seimas įstatymų leidyba,o vadovas – Prezidentas. Jie tik lygiaverčiai, bet išlaiko balansą. Seimas irgi gali kviesti ant kilimo Prezidentą,tačiau to nedaro. Kad ir dėl teisėjų savivalės – prezidentas turi pasiaiškinti, kodėl jo paskirti teisėjai negerbia Konstitucijos, nesilaiko įstatymų. Ar Prezidentė nemoka jų atrinkti? Šitais klausimais ji privalo prisiimti atsakomybę.  Nėra taip, kad ji gali su niekuo nebendrauti. Bet nebendravimas yra klasikinė KGB taktika ir metodika,prabandyta ir veikianti. Bado akcijos dalyviai tad bandys  prabudinti Dalią Grybauskaitę,kad ji suvoktų,jog yra gyva ir ji nemirė, gali bendrauti su žmonėmis. Ne tik gali, bet ir privalo. Kartais tokiam apsisapnavusiam ligoniui padeda atsibusti tiesiog paprasčiausi įkyrūs žmonės, kaip ta įkyri našlė iš Biblijos.

Šaunuoliai bado akcijos dalyviai Dalios Grybauskaitės susireikšminimą,jog ji yra valstybės vadovas (tačiau  žodžių iš Konstitucijos neišmesime –ten taip ir parašyta, o ne Konstitucinio Teismo dvasioms spręsti!!)  – panaudos prieš ją pačią.

Valstybės vadovas esi – spręsk valstybinius klausimus. Nustok slėptis po tuo idiotišku švarku, susagstytu iki kaklo.

AURELIJUS VERYGA – TARSI BERAŠTIS D. GRYBAUSKAITĖS ĮRANKIS, TURINTIS ĮVESTI VISUOTINĮ ASMENŲ SEKIMĄ

Bado akcijos organizatoriai teigia,jog D. Grybauskaitė nepriima žmonių. Kaip tai neprima? Priėmė politinį nieką Gabrielių Landsbergį, Liną Kukuraitį (visiškas socialinis – politinis niekas, net nekontroliuoja pinigų plovimo schemų savo paties ministrijoje. Geras ministras turėtų pats dalyvauti, plaunant (atsiprašau – skirstant) pinigus). Štai Aurelijus Veryga irgi seka Grybauskaitės pavyzdžiu. Neturi laiko visuomeninėms organizacijoms, pacientų, neįgaliųjų teisių gynėjams, bet turi laiko Minedui.

Debilizmas, durnumas,neraštingumas – kolonijinėje trečiojo pasaulio valstybėje,kokia matoma Vakaruose Lietuva – vis dar „pirmaujanti“ pozicija,visose srityse.

Juk Lino Kukuraičio ministerija irgi skyrė pinigus pralaimėjusioms organizacijoms – kurios parodė mažiausią intelektinį gebėjimą, ir įrašė į rezervą tas, kurios sugeba kažką nuveikti. Na ir kas,kad sugeba kažką nuveikti gėjų lyga – bet ji surinko beveik daugiausiai taškų.

Prie ko čia  „vertybės“, kai matematinė aibė sako, jog vertingesnis didesnis skaičius? Trynė rankomis „patriotai“ – vajei, koks geras ministras (kai nekontroliuoja situacijos! O patarėjai daro, ką nori.)Taip,tas geras ministras mums greitai perkels pabėgėlių iš Manilos ir Tailando – juk ten įsikūrę jo vienuolynai (priklauso jis Assumtion vienuolyno „draugams“ -tretininkams,yra prisiekęs) – o jiems ne pro šalį atsikraustyti po „pabėgėlių“ priedanga – juk katalikai laisvai įrodys,jog nekatalikiškose šalyse yra „persekiojami“.

Neraštingumas, nepotizmas,idiotizmas – trys sąvokos,kurios būdingos valstybės tarnybai.

Ką valstybės tarnyba – jeigu Lietuvoje studentas sargo darbo negaus, jeigu neturi giminaičio toje įstaigoje,kur norėtų padirbėti.

Beje, Aurelijus Veryga yra Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės vyro giminaitis, jos vaikų kažkelintos eilės pusbrolis. Jo nekompetencija ir neraštingumas, ir prasišviečiantis „idiotizmas“ ta graikiška prasme,kd idiotu buvo laikomas žmogus, kuris nedalyvaudavo visuomenės sueigose ir nebalsuosdavo – yra akivaizdūs.Nesvarbu,kad žmogus neaišku kokiais keliais gavęs netgi „profesoriaus“ vardą. Esu mokslo  žmogus,ir žinau,jog daugelis mane “vertinusių“ docentų ir profesorių yra šiek tiek kvailesni už mane. Todėl šiandien Lietuvoje profesoriaus vardas visiškai nereiškia, kad žmogus yra protingas, ir jo  galva veikia logiškai. Tai gali būti draugų ir giminių suteiktas vardas, „po blatu“. Vytautas Lamdsbergis irgi habilituoto daktaro vardą, kaip ir Marija Povilionienė, išplėšė jėga, nes „man priklauso“. Komisijos nariai pasakė tada: „Tokio nepasiruošimo ir žemo lygio nesame matę per visą gyvenimą“. „Na ir kas“,kaip mažas vaikas atsakė Tata“,-„O man IR TAIP PRIKLAUSO“. Su  M. Povilioniene buvo tas pats: pateikė kažkokią  esė, apybraižą,ir pareikalavo habilituoto daktaro vardo. Mokslo taryba suteikti atsisakė. Tačiau Kornelijus Platelis išsigando teismų,skandalų,ir parūpino tą vardą už …esė. Nors už esė galima duoti meno premiją, bet ne mokslinį vardą.

Taigi, nors ministras tariamas profesorius, bet jo negebėjimas bendrauti su žmonėmis – prasišviečia. Todėl visiškai neaišku,ar jis moka bendrauti su studentais. Ir tegul nepyksta už graikišką žodį „idiotas“ – moku  senąją graikų kalbą, ir man labai patinka ši sąvoka, kuri labai tinka užsibarikadavusiems kabinete ir savyje politikos žmonėms.

Veryga  nepriima žmonių,jeigu tai ne Minedas – taigi,nedalyvauja visuomenės sueigose.Žinau,nes gyvenu toje apygardoje,kur jis išrinktas – nė karto nebuvo nei vienoje šventėje. Ateinantį savaitgalį parašytas kaip šv. Roko šventės globėjas Panemunėje – bet lažinuosi,neras laiko apsilankyti.

Susipažinus su prekybos centrų specifika,aiškėja,jog Veryga su savo „alkoholiu“ ir  „cukrumi“ tik žaidžia dinderį su  slaptosiomis tarnybomis ir bando „prastumti“ visuotinio sekimo pinigus didiesiems prekybos centrams, kurių kai kurių akcininke galimai yra Landsgrybas.

Įdomiai gaunasi: visuotinio sekimo pinigai pramušinėjami iš „antiterorizmo“ ir NATO fondų, o vėliau  sugrįžta per dividentus į tą patį Daukanto dvarą.

Gal mūsų ponia iš karto pasidarytų pervedimą kad ir tiesiai iš biudžeto,ir nereikėtų čia pliekti to dinderio tam vargšui Verygai su tuo alkoholiu ir cukrumi?

Suprantate, būna labai kvaili nusikaltėliai. Bet būna ir tokie,kur per sudėtingai daro nusikaltimą,todėl irgi lengva matyti,ką turi galvoje.

Taip ir čia – tiek šneka nesąmones apie alkoholio žalą, kad “paprastas“ gyventojas ne tik kad važiuoja geriau pirktis maisto į Lenkiją, o alaus į Latviją, bet ir suvokia, jog po šitu nesąmoningu kalbėjimu slepiasi problema – kad Lietuvos valstybėje visiškai nekontroliuojama narkotikų rinka.

O kur tu kontroliuosi, kad narkotikai, žmonių prekyba ir ginklai  sudaro vieną kartelį.
Žmonių prekybosiš Lietuvos bylomis jau lūžta užsienio teismai, o neseniai pasieniečiai (šaunuoliai) pagavo ir į Vakarus bandytus parduoti ukrainiečius.

Štai tau nuo liepos pirmosios „laisvas asmenų judėjimas“ su Ukraina. Nauja partija vištų gaudytojų,prostitucių, ir vagių.

Nebereikės lietuviukų pardavinėti – gal mums ir gerai. Tačiau čia vėlgi juodas humoras.

Už dvigubai ar net penkiagubai per „Independence“ permokamas dujas dar ir vaikus Norvegijai tiekiame,kai jų negelbėja nuolat pilnėjantis Linkevičius, ir nieko nesigaudantis savo paties ministerijoje Kukuraitis.

P.S. Apie alkoholio NAUDĄ gydytojai pacientams kalba tik pašnibždomis: jie neturi teisės siūlyti bokalą alaus nuo aukšto spaudimo (jeigu yra švelnioji hipertenzija), arba  išgerti 100 gramų starkos, netekus artimojo.Tačiau Veryga lai nebūna naivus: vis dar atsiranda gydytojų,kurie ir liaudies medicinos pamokina (apeina vaistų  verslą), bei  patys (tiesa, laisvalaikiu) aiškina žmonėms apie alkoholio NAUDĄ. Dalyvavau vienose laidotuvėse, garsus mikrochirurgas visiems primygtinai siūlė išgerti,ir vadino “čierką“ “vaistais“. „Pravalo galvos  kraujagysles, mašina insulto ir infarkto riziką,patikėkit,mes darbo mažiau turėtume“.

Sakys Veryga, kalbu nesąmones? Mažas alkoholio kiekis ramina nervus, praplečia kraujagysles, valo jas. Alus mažina spaudimą, gerina virškinimą, kasos darbą. Pietų valstybėse nėra alkoholikų: nes ten gyventojai vartoja vyną ir degtinę mažais kiekiais, ir beveik nuolat. Ir šioje vietoje aš pranašesnė už Verygą,nes esu daug laiko praleidusi Bosnijoje ir Hercegovinoje,o jis, nemanau, kad kur toliau Naisių ir Seimo buvęs.

Visais atvejais,vengdamas ir alkotaškų – kaukolinio temų, Veryga atrodo tik kaip dar vienas Daukanto dvaro beraštis. O juk Grybostane reikalingi raštingi – kad ir alkoholikams skaičiuoti. Arba skaičiukams, kurie „pagerėjo“, visiems masiškai atakuojant Lenkijos ir Latvijos rinką, skaičiuoti.

Šaltiniai man teigia,jog didžiuliai kiekiai alkoholio yra Lietuvoje tiesiog „perštampuojami“ eksportui į Rytus ir į Vakarus. Šio kiekio lietuviai nei mato, nei išgeria. Veryga labai, net labai nušokęs nuo realybės. Muitinė įmuitina šias prekes, ir jos patenka į „suvestines“. Tačiau tai vieno bendro su  tariamu  „lietuvių alkoholizmu“ deja neturi. Beraščio ir bedalio, kentėjusio nuo alkoholiko-maratonininko tėvo, galimi paistalai, padedantys dar labiau nusivilti Lietuva, ir skatinantys emigraciją.

 

 

 

 

 

Image result for vaišvila zigmas

Kristina Sulikienė, LL

Tęsiamose informatyviose signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijose įsibėgėjo diskusija dėl Lietuvos teismuose vyraujančios korupcijos,nebaudžiamumo,bei Lietuvos valstybės vardu priimamų neretai nelogiškų,ir su sveiku protu prasilenkiančių sprendimų.

Signataras Z.Vaišvila padėkojo Seimo administracijai,kad korumpuotos prokuratūros ir teismų persekiojamą Lietuvos kariuomenės kūrėją,pirmosios karinės žvalgybos vieną iš vadų (1990 m.vadovavo KAD Šiaulių regiono skyriui,buvo karinis kontrolierius) Žilviną Razminą įleido į Seimą,kad jis galėtų pasiklausyti konferencijos,pasakyti savo nuomonę.

„Žilvinas Razminas yra teisiamas už savo nuomonę,ir nieką daugiau.“,teigė Z.Vaišvila.“Būti teisiamam už piketus, nuomonės raišką,ir dar baudžiamąja tvarka – yra teisinės demokratinės valstybės absurdas“.

Į kankinį ir vienuolį labiau panašesnis matyt ir skurdo regintis Lietuvos kariuomenės kūrėjas- savanoris Ž.Razminas džiaugėsi suteikta galimybe išreikšti savo nuomonę.

Ją reiškė atsargiai, pamatuotai.Su jo pasakyta nuomone neišeina nesutikti: „miltelių“ ir „alaus“ „referendumas“ buvo suklastotas,o į NATO stojimo  referendumo netgi nebuvo. Iš esmės jis ir teisiamas už savo pasisakymus,jog NATO pajėgos Lietuvoje yra neteisėtai. Tačiau Lietuvos Konstitucija neleidžia užsienio karinių bazių įsikūrimo, ir  Žilvinas Razminas, cituodamas Konstituciją yra teisus,o jį persekiojantys prokurorai su teismais – negerbia Konstitucijos.

„Baigiama išnaikinti lietuvių tauta“,-pabrėžė kariškis,LK kūrėjas – savanoris.

Džiugu,jog Zigmas Vaišvila rodo pavyzdį,kaip bet kokį radikalą arba tokiu vaizduojamą asmenį galima pakviesti ramiai diskusijai, suteikiant jam žodį,leisti pasijausti reikalingu ir gerbiamu visuomenės nariu.

Donatas Šulcas,vienas iš bado akcijos prie prezidentūros vyksiančios nuo rugpjūčio 21 dienos,organizatorių, buvo emocingesnis.Jis nurodė, jog jau 17 metų veikianti Žmogaus teisių stebėtojų sąjunga savo praktikoje susiduria su labai dideliu neteisingumu. Teismų veiksmai – be jokios atsakomybės.Žmonėms atiminėjamas turtas,tiesiog užgrobiamas. Pirma bado akcija buvusi 1999 metų rudenį,iki sausio mėnesio kitų metų,ir žmonės badavo,nes buvo neteisėtais veiksmais atimtas jų turtas. „Šiandien gyvena tame savo būste, nes pasiekė tada,konkrečių sprendimo būdų.Bado akcija vyko prie Seimo,buvo sėdima tol, kol kažkas panoro padėti spręsti problemą“.

Dabar akcija prasidės prie Prezidentūros.Vyks tol,kol bus išspręsti konkretūs klausimai.

Siekiama įstatymų pakeitimo. Įstatymų pakeitimų projektai bus teikiami Prezidentei,kad ji kreiptųsi į Seimą – nes ji turi įstatymo leidybos  iniciatyvos teisę.

Nuo liepos 1 dienos iš visų Lietuvos gyventojų atimta apeliacijos teisė civiliniame procese.

Žmonės padaryti  teisiškai neveiksniais: nes apeliaciją surašo ir pasirašo advokatas. „Jau 2003 m.buvo atimta kasacijos teisė, dabar nueita dar toliau – atimta apeliacija. Tačiau tai prieštarauja konvencijoms, ir Konstitucijai, kur aiškiai nurodyta,jog asmuo turi teisę kreiptis į visas instancijas“ – pažymėjo žmogaus teisių gynėjas Donatas Šulcas.

Nuo savęs galiu pridėti tiek, kad įstatymų leidėjo sprendimas beprotiškas ir todėl, kad gyventojų Lietuvoje yra  3mln., o advokatų vos 2000. Kauno nemokamoje teisinė tarnyboje 4 civilistai advokatai,o žmonių Kauno regione – virš pusės milijono.

Net jeigu visi Lietuvoje esantys advokatai nuo ryto iki vakaro  rašys apeliacijas – o juk turi ir posėdžius,ir ieškinius,ir kasacijas,ir apklausas – jie nesugebės visiems norintiems surašyti.

Įstatymas akivaizdžiai priimtas ne tam,kad pagerėtų  apeliacijų kokybė:o tam,kad jų iš viso nebebūtų.

Lietuvos Aukščiausiąjį teismą bus greitai galima paleisti.Jis nebereikalingas bus,kai išnyks apeliacija.

Kita akcijos vadovė Scholestika Katavičienė (turinti ne tik medikės, bet ir teisininkės išsilavinimą) pažymėjo,jog prie Kauno apylinkės teismo dar prieš 2 metus buvo didžiulis mitingas dėl  neteisingumo.Kreipėsi ir užsienyje esantys lietuviai,kurie turėjo išvažiuoti dėl teisinių bėdų,turto užvaldymo per neteisingus teismų sprendimus.

„Praėjo 2 metai – ir niekas iš viso nepasikeitė. Situacija tik blogėja“.

Advokatas Jonas Ivoška nurodė,jog teismai kartais surašo visiškai su sveika nuovoka prasilenkiančius sprendimus,kuriuos būtų netgi gėda viešai pateikti.

O apeliacinė instancija jau nebetikrina faktų,tai jeigu namas „kabo ore“, ir jam negalioja žemės gravitacijos dėsniai,tai aukštesnė instancija yra „saistoma pirmosios instancijos nustatytųjų faktų“.

Šiuos ir kitus absurdus,taikomus teismų praktikoje,spaudos konferencijoje nurodė teisininkas.

Pati neseniai paviešinau atvejį,kaip teisėja E.Kriaučiūnienė (Kauno apylinkės teismas) man nurodė įtraukti mirusį asmenį į bylos nagrinėjimą,pasiremdama straipsniu „procese dalyvaujantys asmenys“ (LR CPK 111 str.- neva aš pažeidžiu to asmens teises,nes jo nenurodau),nors procese dalyvaujantis asmuo yra tas,kuris dalyvauja,o jį ieškovas nurodo laisvai – teismas negali įpareigoti kažką paduoti į teismą,gali tik pasiūlyti.

Tačiau nutartis skambėjo imperatyviai – jeigu šis mirusysis nebus surastas ir paduotas  į teismą, ieškinys,kuris jau priimtas,ir dėl jo vyksta pasiruošimo procesas – „bus laikomas nepaduotu“.

Nors suradau dokumentus,įrodančius,jog teisėjos reikalaujamas atrasti asmuo jau  10 metų kaip miręs,nutartį apskundžiau.Nes ji neatitiko ne tik teisės, bet ir sveiko proto reikalavimų.

Didžiam mano nustebimui, teisėja pati pasinaikino savo nutartį. Pasirodo, kodeksas leidžia teisėjams taisyti savo klaidas – tik ar jūs matėte,kad teisėjas naudotųsi šia galimybe? Kai teisėjas pasinaikina nutartį,bylos neištinka 2 mėnesių pertrauka,nėra vilkinamas procesas. Tačiau šioje byloje čia yra išimtis,nes aš teisėjo nutarties naikinimąsi per 10 metų praktika sutinku tik antrą kartą.

Jonas Ivoška vėliau nurodė,jog keistai skamba ir dar keisčiau  taikoma nuostata „teisingumą vykdo tik teismai“.  Paprieštaraučiau ir priminčiau,jog iki šios dienos šios nuostatos nesuvokia ir nepripažįsta prokurorai. Tačiau aišku,ši nuostata negali lemti teisėjų visiškos savivalės ir jokios asmeninės atsakomybės už priimamus sprendimus nebuvimo.

Nes jeigu  asmeniui duodama visiška laisvė, išlenda pačios blogiausios jo savybės, privalo būti kontrolė.

Kalbėję klausytojai nurodė,jog iki šiol nėra aišku,kas turėtų tikrinti pačius įstatymus –iki 1994 metų ši kontrolės funkcija priklausė prokuratūrai. Nuo 1994m.Konstitucinio Teismo sprendimu – panaikinta.

Teisės aktų registras atsirado  tik 2014m.

„Asmuo neatleidžiamas nuo atsakomybės,nes privalo žinoti įstatymus.Kaip juos jam žinoti,jeigu nėra jie paskelbti,suregistruoti?“ – piktinosi žiūrovas – diskusijos dalyvis.

Šokiravo ir pagyvenusios moters pasakojimas,jog ji pralošė jau 5 teismus dėl neįgaliojo (turi 1grupės negalią) mašinos suteikimo.

Sūnaus netekęs tėvas jau  20 metų siekia teisingumo,kad nužudyto sūnaus žudikai būtų nuteisti.  Jau sumuštas ir mažas jo sūnus: supranta,jog tai grasinimas.

Scholestika Katavičienė,baigdama pasisakymus,pažymėjo,jog nusibadavimas iki mirties nėra šios akcijos tikslas.

„Badas gali būti ir kitoks,ne tik fizinis.Mes visi badaujame teisingumo. Mes keisimės,  yra  daug  palaikančių žmonių. Bus regioninės akcijos taipogi“.

„Prie teismų gal bus pastatoma palapinė,kad palaikantys akciją regionuose galėtų prisijungti, pasikalbėti,parodyti palaikymą“,-svarstė Donatas Šulcas.

Visi organizaciniai klausimai sprendžiami šiuo metu,o bado akcijos pradžios dieną bus išrinkta taryba, kuri ir bendraus su bendrauti nenorinčia prezidente.

Visi spaudos konferencijos dalyviai pažymėjo,jog Dalia Grybauskaitė pažeidžia Konstituciją,kai iš viso nebendrauja su pareiškėjais,neatsako į  jų paklausimus.Ji yra valstybės vadovė,ir ji turi Konstitucijoje apibrėžtas pareigas.“Be to, ji skiria ir atleidžia teisėjus.“- visi kaip vienas pabrėžė pranešėjai.

„Kiekvienas nuo  teismų  nukentėjęs žmogus   paruoš po lapą pranešimo apie savo atvejį, įteiksime Daliai Grybauskaitei.Ji sakė,jog aštunti metai,ji neatostogauja, tvirta,tegul dirba!“ – šypsojosi neseniai apiplėštas teismų sprendimais ir bankroto administratoriaus galimai nusikalstamais veiksmais,kai 40 kartų pigiau buvo pardavinėjamas įmonės turtas,signataras Zigmas Vaišvila.

Skeptikai,kurie nemėgsta Z.Vaišvilos,šaipydavosi dėl jo spaudos konferencijų. Tačiau šiandien Seimo salytė buvo puspilnė. O jeigu žmonės telksis, tai sulauksime ir sausakimšų  Zigmo Vaišvilos informatyvių konferencijų.

 

 

 

 

 

 

 

 

HenrikasD

Nuotr. Lukiškių TIK administracija padarė “išimtį” ir 2017 07 05 Henrikui Daktarui leido pasimatyti su VISA ŠEIMA -dukromis,mama,žmona, anūkais.Anksčiau šitie pasimatymai buvo draudžiami,motyvuojant,jog nėra vietos. 

Kristina Sulikienė,  LL

Prabilo viešai garsaus kalinio Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė.

Ji iškėlė klausimą, kodėl Vilniaus apygardos teismas,nutaręs neleisti perkelti jos vyro iš Lukiškių į Pravieniškių koloniją –  iš viso išėjo iš skundo ribų. Kodėl prokuratūra sau leido apkalbinėti jos vyrą, nors nevyko joks baudžiamosios bylos nagrinėjimas: buvo sprendžiamas tik klausimas dėl perkėlimo arba neperkėlimo. Ir viskas.

Ramutė Daktarienė viešai pažėrė kritikos:

“Šiais savo pasisakymais tas prokuroras visiškai išėjo iš nagrinėjamo skundo ribų, tarsi teisme būtų narpliojama baudžiamoji byla, nors buvo sprendžiamas perkėlimo klausimas. Prokuroras savo skunde rašė, kad Pravieniškėse bausmės atlikimas gali būti nesaugus tiek Henrikui, tiek kitiems nuteistiesiems. Gal po tokio prokuroro teiginio derėtų susirūpinti teisingumo ministerijai, kalėjimų departamentui? Ką jie tada daro, kad įkalinimo įstaigose bausmę atliekantiems nuteistiesiems būtų saugu?

(http://www.tv3.lt/naujiena/921056/prabilo-lukiskese-palikto-henriko-daktaro-zmona-ramute-graudu-ir-pikta-iki-negalejimo)

Beje,prokuroro nuomonę teismas perrašė beveik žodis į žodį…Tačiau teismas juk savarankiškas,ir prokuratūrai nepavaldus. Turėtų būti.

Jau rašėme, kad Vilniaus apygardos teismas pasidavė prokuratūros kerams: kai prokuratūra nurodinėja teismams, kokius sprendimus priimti.

Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas kreipėsi į teismą su teikimu, nes ši įstaiga negali įvykdyti teismų sprendimų, kuriais nustatyta, jog neleisti ilgalaikių pasimatymų yra prilyginama kalinio kankinimui, tai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimas.

  1. Daktarienė piktinasi, kad teismas su prokuratūra nepripažįsta EŽTT praktikos, bei minėtos Konvencijos, nepaiso ir lokalinių LIetuvos teismų sprendimų:

“Jų argumentai buvo tokie: „Henrikas Daktaras savo asmeninius poreikius iškelia aukščiau nukentėjusiųjų, visuomenės interesų.“ Bet tokiais veiksmais ignoruojami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, kuriais aiškiai sakoma, kad ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas prilyginamas kankinimui ir tai pažeidžia konvenciją.”

Visuomenė nėra suinteresuota kas mėnesį mokėti po 25000 eurų kaliniams, kai jie nuolat laimi EŽTT teisme bylas. Pigiau ir paprasčiau yra leisti kaliniams matytis su žmonomis, ir nemokėti jiems naujų  priteisiamų žalų. Teismas šitoje vietoje galimai parašė į šoną. Visuomenės interesas yra toks – kad surenkami mokesčiai eitų paskirstymui geriems tikslams, o ne nuolat mokėti už tų pačių teismų nekompetenciją, nes padavęs į EŽTT, H. Daktaras tikrai laimės, nes žmogaus teisė – teisė į šeimos gyvenimą, yra šioje byloje paneigta, prilyginta “malonumams, keliamiems aukščiau už visuomenę”. Savaime miręs ar nužudytas Mongolas nėra jokia visuomenė: jis buvo siejamas su narkotikų bizniu, nesuprantu, kuo jis teismams toks svarbus,ir prilyginamas visuomenei? Narkotikų mafijos vadeiva negali būti net vadinamas “visuomene”, tai išgama,pardavinėjęs kvaišalus, jo gailėti – amoralu. Niekur pasaulyje negailima, kai dingsta ar žūsta narkobaronas. Bet Lietuva – kitokia šalis.

Tačiau teismas gaili Mongolo. Susidaro įspūdis, jog šį narkobiznio “tėvą” iškelia būtent teismas aukščiau visuomenės. O ne kad H. Daktaras savo kuklų pasimatymą, kurį gautų turbūt kartą per mėnesį, kelia aukščiau visuomenės. Jau Mongolas yra kanonizuotas, iškeltas mums virš galvų, turime visi jo gailėti. Kodėl? Kad narkotikus “stumdė”, gerai gyveno, prisidirbo,bėgo iš Lietuvos,kad kaip buvo įtariama Daktaro aplinkoje, (ir to meto kriminalistų) galimai užsakė išžudyti savo paties giminaičius? Už ką jo gailėti? Padarytas “nužudytu”,kad pats nesėstų už Vilulos žudynes? Dėl to gailėti? O gal padarymas “nužudytu” yra ne kas kita, kaip liudytojų apsaugos programa. Niekas nematė nei Mongolo gyvo, nei mirusio. Prie ko čia “nužudymo byla”? Teismai atsisakė išklausyti ir kažkurį garsų kalinį, kuris liudijo raštu, jog 1995 metais susitiko Mongolą Prahoje,jis turėjo naują tapatybę, Izraelio pasą. Juk tokį liudijimą galimabūtų patikrinti, bent suieškoti to Izraelio piliečio nuotrauką, sugretinti su Mongolo. Tačiau pasirinkta taktika “nieko nežinau,nieko negirdžiu,Daktaras kaltas”.

Taigi, visuomenės interesai aukščiau Daktaro. O Mongolo dar aukščiau visų, ar ne?

Absurdiškiau pasisakyti jau turbūt negalima.  O 51 000 eurų, kuriuos Lietuva turės mokėti kaliniams dėl birželio pabaigos – liepos pradžios sprendimų Strazbūre – čia  tik “statistika”, ar ne? Juk kaliniai laimėjo dėl kankinimų, ir panašių kaip šioje byloje, išsidirbinėjimų.

Primenu, jog Henrikas Daktaras kali už tai, jog esą 1993 12 25 nužudė savo pusbrolį “Mongolą”, kuris spaudos pranešimais, dar 2008 metais sau saugiai gyveno Lenkijoje (sūnaus teigimu – Baltarusijoje),o kaip teigia jo sūnus Elvis – palaidotas 2010 metais Mogiliove. Net ir antkapį surastų, jeigu prokurorai paprašytų. Deja, Elvio Ganusausko liudijimas apie tai, kad jis iki 1996 metų bendravo su  “nužudytuoju” tėvu, nesudomino nei prokuratūros, nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo.

Henriką Daktarą nutarus perkelti į lengvesnes sąlygas ir arčiau namų – priminsiu, jog kalinys turi ir šeimos pareigas – auga nepilnametė dukra, Civilinio kodekso nuostatų apie tėvų pareigas rūpintis ir auklėti savo vaikus irgi niekas negali panaikinti, ir atimti, yra ir anūkučiai,kurie myli senelį –  šio ryšio paneigti irgi joks teisėjas negali – dar kartą bandyta nuteisti, pareiškus, jog jis nesigaili, jog nužudė pusbrolį, kurio jis nežudė. Tačiau, kaip nurodė kalinys, „gerbiu teismų sprendimus“. Nes kitos išeities nebelikę – žudė,nes toks teismo sprendimas – nors, atvirkščiai –  tas žmogus kaip tik Henriką Daktarą buvo galimai užsakęs nužudyti. Juk Vilulos skerdynėse H. Daktaras liko gyvas tik stebuklo dėka. Kriminalistai nustatė, jog „Mongolas“ žudynių metu slapstėsi užsienyje, Lenkijoje ar Bulgarijoje. Ant jo krito šešėlis, jam buvo trenkta, jis buvo peršautas (konkrečiai šauta į  ranką – pagąsdinimui, matyt), kai jis grįžo. Jį draugai kaltino žudynėmis. Šis epizodas iš viso neištirtas, ir neprijungtas prie H. Daktaro bylos, neva nereikšmingas.

Niekam iš teisėjų neįdomu ir tai, kas gi pasikėsino į visą H. Daktaro šeimą 2008 metų gruodį (į vaikų kambarį buvo įmesta kovinė granata, o  siena apšaudyta iš kovinio kulkosvaidžio,“pedesetkės“), ir kodėl jis galimai su diplomatiniu pasu pabėgo iš Lietuvos. Šis epizodas netirtas, o kam? Violetinių ir politinių bylų prokurorė Rita Poškienė su savo tyrėja A. Gecevičiene šią pasikėsinimo išžudyti visą šeimą bylą  įvardijo „viešosios tvarkos pažeidimu“, ir bylos netyrė. Sustabdė, ar nutraukė – teko tik trumpai ją perversti R. Daktarienės automobilyje, tada žmona bylą nuvežė „gynėjui“ V.S, ir aišku, byla kažkur atgulė,kad tik nieko nebūtų daroma, kaip visada.

„Nepakankamai gailisi“,- paskelbė visai Lietuvai prokuratūra.

Gal prokuratūrai vertėtų pasiskaityti šį 2008 metų straipsnį – čia aiškiai rašoma,kad Rimantas Ganusauskas gyvena Lenkijoje (kas yra šalia Baltarusijos.)

„“Vilijoje“ niekuo dėtų vyrų nužudymas sukėlė didžiulį atgarsį Lietuvos kriminaliniame pasaulyje. H. Daktaras, visą šį laiką praleidęs savo užmiesčio viloje Užliedžių kaime, pasiuntė vaikinus rinkti informacijos. Sėbrai privalėjo išsiaiškinti, kas kalbama apie šias žudynes. Greitai paaiškėjo, kad įtarimas krinta ant 1994 metais paslaptingai dingusio mafijos autoriteto Rimanto Ganusausko (Mongolo) pusbrolio Ričardo Ganusausko, pravarde „Ganusia“, ir mašinvagių autoritetu tituluojamo Rimanto Zalagaičio (Zalagos). Prieš keletą metų R. Zalagaičiui buvo uždėti antrankiai. Jis iki šiol atlieka bausmę užsienyje už tai, kad į Italiją bandė parplukdyti 17 kilogramų kokaino. R. Ganusauskas slapstosi Lenkijoje. Yra duomenų, kad kaunietis vis dar bijo „daktarų“ keršto, todėl jį ištisą parą saugo ginkluoti apsaugininkai.“ http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/slaptieji/20081015/slaptieji_03.html

Beje,  Rimantas Ganusauskas prieš savo „mirtį“ apšaudė ne Henrikui Daktarui, o savo asmeninei žmonai duris. Todėl motyvą nužudyti jį turėjo žmona. Tačiau  ši versija netiriama – žmona pateikiama kaip nukentėjusioji šioje byloje, kuriai H. Daktaras ir nesumoka tariamos žalos, kompensacijos – tik neaišku, už ką – juk narkobiznyje šis Kauno autoritetas nedalyvavo. Atsisakė. „O veltui“ – juk nesėdėtų, ar ne?

Beje, sprendime neperkelti H. Daktaro nurodyta,jog jis labai įtakingas.

Bet leiskite paklausti – o kas tas milijardines narkotikų siuntas kontroliuoja, kur dabar kas dieną pagauna, tai Klaipėdoje, tai Lenkijoje,tai kažkuriose jūrose – ir visur lietuviai, visur jie. Tai čia vėl Daktaras? O gal šventoji dvasia? Kas konkrečiai vykdo narkobiznio kartelio veiklą, jeigu  cituojant teismą “Daktaras žiauriausias nusikaltėlis“? O gal Lukiškėse yra satelitas, ir perkėlus į Pravieniškes, Daktaras nebegalės per kosmines stotis vadovauti valtelėms jūrose? Gal čia tą norėjo pasakyti? Bet tai jeigu gerai suprantu – iš Bulgarijos pargabentas,nes be jo niekaip biznis „nėjo“. O dabar jam esant Lukiškėse, biznis „eina“?

Juokai juokais, tačiau visoje Europoje visi narkodyleriai, kaip taisyklė,  ar mašinų vagys, pričiupti prisistatydavo nuo Daktaro. Jam esant incognito Bulgarijoje, nusišalinus nuo viešojo gyvenimo,sunkiau pasidarė prisistatyti jo vardu…O juk reikia sukti naujas siuntas,ir naujas vogtas mašinas gabenti…O kadangi Lukiškių rūsyje veikia tarpplanetinis ryšys,ir dar 1996 metais neva buvo galima užsakinėti nužudytmus iš to rūsio, tai kaip dabar čia perkels – dar paims ir nesuveiks tas kosminis ryšys Pravieniškėse. Juk nurodė teismas: „ten nesaugu“. O taip-narkotikų karteliui nesaugu.Nes Henrikas Daktaras Pravieniškėse eis baldų gaminti,arba užsirašys dirbti į skalbyklą, artėja ir obuolių rinkimo metas – tikrai užsirašys į sodininkystės ūkį dirbti, nes nėra tinginys. Kaip galima bus įrodyti,jog jis vadovauja mafijai? Niekaip. O Lukiškės tokia vieta: ten ir rūsyje veikia satelitas. Juk visa šita byla buvo pirmiausia sukurpta su legenda,kad iš Lukiškių rūsio Henrikas Daktaras užsakė nužudymus.Nebepamenate? Reikėjo sukurti legandą, kad H. Daktaras pats žiauriausias nusikaltėlis.

Juokiausi, kai perskaičiau kasacinės instancijos nutartyje, kokiais kitais „įrodymais“ prokurorai grindė Čiapo nužudymo užsakymą: kad kažkokie žmonės nuvažiavo į Maskvą, susitiko su čečėnais, o šie… atsisakė nužudyti Čiapą. Štai čia įrodymas, jog buvo „užsakytas“ nusikaltimas… Tiesa, susitikimas įvyko kavinėje diplomatiniame viešbutyje. Ir dar ten buvo filmuojama viskas. Gal ir labai garsiai rėkiama buvo: „ar nužudysi Čiapą, čia toks Henrikas Daktaras iš Kauno rajono prašo,sutinki?“ Grynas vaikų darželis.

O  jeigu gerai supratau iš Vilniaus apygardos teismo nutarties – tos tonų tonos hašišo, ekstazio, kokaino – čia ne žiauru, čia maždaug „demokratijos pinigai“, ar gerai supratau?

P.S. Tai kaip ten dėl nesaugumo kolonijoje, ir saugumo kalėjime? Tai ką veikia visos tarnybos, ir netgi kriminalinė žvalgyba – nieko? Kokie čia nepagrįsti kaltinimai vienai ar kitai įkalinimo įstaigai – juk tai panašu į šmeižtą. Pravieniškių kolonija turėtų kažkaip sureaguoti, ir neleisti viešai šmeižti. Nes dar tą pačią dieną buvo parodytas reportažas, jog ten kali kaliniai iki gyvos galvos, ir sodus augina, ir reabilituojasi socialiai, ir fiziškai, taisosi. Kam reikalingas tas beprasmiškas laikymas iš viso 120 kalinių vos ne rūsio sąlygomis? Kad nebūtų galima įsisavinti fondų pinigų, kurie skirti reabilitacijos programoms? O kam nuo to geriau,kad Pravieniškėms neleidžiama pasididinti kalinių skaičiaus, perkėlimo būdu, ir pastatyti dar keletą reabilitacijos- integracijos sodybų ar netgi stovyklų? Juk kaliniams privaloma taisytis, o ne stovėti vietoje ar degraduoti.

O aktoriaus Dimšos reabilitacija? Visa Lietuva matė, kaip jis ne tik pats įrodo,kad taisosi, bet įtraukė iš kitus kalinius į spektaklį.Kodėl šmeižiama ši kolonija štai tokiais teismo sprendimais? Kai kurie kaliniai Lukiškėse piktinasi,jog nėra pakankamai būrelių, o megzti ne visi nori – juk tai moteriškas darbas. Jeigu Lukiškės negali patenkinti kalinių integracinių ir darbinių poreikių –kodėl teismai per prievartą laiko kalinius tokiose sąlygose? Ir kurioje vietoje laimi visuomenė, jeigu kaliniai nedirba? Juk dirbantis kalinys sumoka mokesčius visuomenei,o nedirbantis – ima mokesčius iš visuomenės. Matematika labai paprasta – kaip du kart du.

Zigmas Vaišvila nuotrauka.

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaryta paroda „Hiroshima ir Nagasaki. Bomb and humankind“. Parodos plakatai – sukrečiantys. To, kas atskleista, neperteiks jokia žuvusiųjų statistika. Beje, šią statistiką, remiantis parodos duomenimis, bent Wikipedia reikia taisyti. Hirošimoje po bombos susprogdinimo iškart žuvo ne apie 80 tūkst., bet apie 140 tūkst. žmonių, Nagasakyje – ne apie 40 tūkst., bet apie 80 tūkst. žmonių. Nurodoma paklaida – 10 tūkst. žmonių.

Parodos organizatoriai – Judėjimo „Prieš atominę ir vandenilinę bombą“ Japonijoje narys, Černobylio medicinos Centro Lietuvoje įkūrėjas ir ilgametis vadovas gydytojas Gediminas Rimdeika ir Lietuvos medicinos biblioteka, kaupianti bei sisteminanti medžiagą radiacinės saugos klausimais. Radiacinės saugos centro darbuotojai prieš parodos atidarymą atsakinėjo į visuomenei aktualius klausimus.

Į parodos atidarymą atvyko ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje Jo Ekscelencija ponas Toyoei Shigeeda, ambasados atstovai, Radiacinės saugos centro direktorius gydytojas Albinas Mastauskas, ir šio centro atsakingi darbuotojai.
Parodos atidarymą pagerbė ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio atstovas, kuris viešoje kalboje ambasadorių Jo Ekscelenciją poną Toyoei Shigeeda patikino, kad Lietuva ne tik solidarizuojasi su Japonijos žmonėmis dėl šių tragedijų, bet ir gerbdama mūsų tautos valią, pareikštą 2012 m. spalio 14 dienos referendume dėl atominių elektrinių nebestatymo Lietuvoje, jau įgyvendino šį sprendimą ir Visagino AE nebestatys.

Nenorėdamas Lietuvos kompromituoti Jo Ekscelencijos poną Toyoei Shigeeda akivaizdoje ir gelbėdamas Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio autoritetą, nedelsdamas šiandien, tragedijos Nagasakyje paminėjimo dieną, kreipiausi į dar vieną Lietuvos Seimo Pirmininką – šį kartą į poną Viktorą Pranckietį – dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo skubos tvarka. Ankstesnius Seimo pirmininkus – ponią Ireną Degutienę, poną Vydą Gedvilą ir ponią Loretą Graužinienę analogiškais raštais trukdžiau, tačiau rezultato nesulaukėme.

Tikėkimės, kad nauja valdančioji koalicija, savo pavadinime įsirašiusi ir žodį “žalieji”, neapvils tautos ir už juos balsavusiųjų. Tuo labiau, kad tam būtinus įstatymų projektus (XIP 4940-4949) Seime buvęs jo narys ZGintaras Songaila įregistravo dar 2012 m. lapkrityje. Tikėsimės tai aktyviai parems ir Seimo narys Linas Balsys.

Seimo Pirmininko V. Pranckiečio dėmesį atkreipiau ir į Lietuvos geologų nuomonę, kurie niekada nederino Drūkšių aikštelės Ignalinos AE statybai, o 1972-06-16 Lietuvos geologijos valdybos Pažymoje dėl šios statybos konstatuota, kad ši aikštelė neatitinka sanitarinių AE projektavimo taisyklių (Nr.38/3-68) 7b punkto reikalavimų. 2012-06-08 d. Europos Komisijos nuomonėje LR Vyriausybei dėl Visagino AE statybos konstatuota, kad neišspręstas radioaktyvių atliekų saugojimo klausimas, o minima 5 mlrd. EUR tiesioginių Visagino AE statybos išlaidų suma yra negalutinė.

Todėl kviečiu naująjį Seimą skubiai įgyvendinti 2012-10-14 referendumo sprendimą, ištaisant buvusių Seimų klaidas.

Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto signataras
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui 2017-08-09 Vilnius

DĖL 2012-10-14 d. REFERENDUMO SPRENDIMO ĮGYVENDINIMO

2012-10-18 d. Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Lietuvos Respublikos patariamojo referendumo rezultatus – referendumas įvyko, nes jame dalyvavo 52,58% visų rinkėjų, net 62,68% balsavusiųjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje.
Pagal LR Referendumo įstatymo 8 str. 2 d. reikalavimus šis Tautos sprendimas laikomas priimtu. Ši įstatymo norma įpareigoja Seimą per 1 mėn. įgyvendinti šį referendumo sprendimą. Tauta, kuriai po ilgos pertraukos buvo leista pasakyti savo nuomonę vienu svarbiausių jos ateičiai ir egzistencijai klausimų, aktyviai ir pakylėtai dalyvavo balsavime, patikėjo, kad jos balsas šioje valstybėje yra sprendžiantis, ir didžiule balsų persvara pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje. Seimas neturi teisės šį sprendimą neįgyvendinti, paneigti ar pakeisti.
Naujos atominės elektrinės statybos klausimai spręsti LR Atominės elektrinės įstatymu (2007-06-28 Nr.X-1231), LR Įstatymu dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte (2012-06-21 Nr.XI-2085). Tad Seimas įgyvendinti referendumo sprendimą gali tik skubos tvarka priimdamas įstatymą, kuriuo pripažįstami netekę galios šie du ir kiti susiję įstatymai – Seime įregistruoti įstatymų projektai, kuriais pripažįstami netekę galios LR Atominės elektrinės ir su juo susiję dar 9 įstatymai (numeriai XIP 4940-4949). Atsižvelgiant į referendumo sprendimą koreguotina ir Nacionalinė energetikos strategija.
Referendumai Lietuvoje tik skirstomi į privalomus valdžiai, kuriuos ji privalo skelbti, ir patariamuosius, dėl kurių valdžia turi teisę kreiptis į tautą. Tačiau LR Konstitucija nesuteikia teisės Seimui neįgyvendinti referendumo sprendimo.
Dėl referendumo sprendimo įgyvendinimo 2012-10-23 raštu kreipiausi į Seimo Pirmininkę I. Degutienę, 2012-11-08 raštu – į Prezidentę D. Grybauskaitę. 2012-11-06 raštu Nr.S-2012-8416 atsakė Seimo atominės energetikos komisijos pirmininkas a.a. R. Žilinskas Iš šio rašto paaiškėjo, kad buvęs Seimas atsisakė įgyvendinti referendumo sprendimą, taip pat tai, kad Seimas nedisponuoja ir Vyriausybės dėl Visagino AE pasirašytomis sutartimis, dėl ko nežino referendumo sprendimo įgyvendinimo galimų pasekmių.
Dėl buvusių Seimų vadovų neatsakingumo jau praleistas terminas įgyvendinti 2012-10-14 referendumo sprendimą. Todėl skubos tvarka prašau pateikti Seimui svarstyti įstatymų projektus (numeriai XIP 4940-4949) ir inicijuoti Nacionalinės energetikos strategijos pakeitimo svarstymą. Tai leistų Lietuvos piliečiams patikėti, kad jų balsais teisėtai ir didžiule balsų persvara priimtą Tautos sprendimą nauja valdžia gerbia ir vykdo. Tik tokia ir neatidėliotina nuostata leistų rinkėjams patikėti, kad naujasis Seimas skirsis nuo ankstesnių Seimų, ignoravusių Tautos valią. Tautos sprendimo nevykdymas Seime lemia visuotinį Lietuvos piliečių nusivylimą pagrindiniu demokratijos įrankiu – referendumu ir LR Konstitucijoje įtvirtintomis piliečių teisėmis, atstovaujamąja valdžia.

Atkreipiu Jūsų dėmesį ir į tai, kad Lietuvos geologai niekada nederino Drūkšių aikštelės Ignalinos AE statybai, o 1972-06-16 Lietuvos geologijos valdybos Pažymoje dėl šios statybos konstatuota, kad ši aikštelė neatitinka sanitarinių AE projektavimo taisyklių (Nr.38/3-68) 7b punkto reikalavimų. Ignalinos AE statybą suderino ne Lietuvos, o TSRS Geologijos ministerijos atsiųsti geologai. Po Černobylio AE ir Fukušimos AE avarijų reikalavimai aikštelėms AE statybai tik sugriežtėjo. Todėl prašau išsiaiškinti, kodėl Visagino AE statybos aikštelės parinkimui pritarta ir kokiu būdu tai padaryta. Minėtas a.a. R. Žilinsko pasirašytas raštas sudaro prielaidas manyti, kad Visagino AE aikštelių, esančių šalia Ignalinos AE aikštelės, poveikio aplinkai vertinimas atliktas konjunktūriškai ir galimai nusikalstamai, nes per 40 metų geologinės struktūros negalėjo pasikeisti. Vyriausybės ir/ar jos struktūrų pasirašytų sutarčių dėl Visagino AE slėpimas nuo Seimo ir Tautos, priėmusios Seimui privalomą įgyvendinti sprendimą nestatyti Lietuvoje naujų atominių elektrinių, yra nesuderinamas su demokratija ir Tautos valia.
2012-06-08 d. Europos Komisijos nuomonėje LR Vyriausybei dėl Visagino AE statybos konstatuota, kad neišspręstas radioaktyvių atliekų saugojimo klausimas. Šio sprendimo kaina artima AE statybos kainai. Didelio radioaktyvumo atliekos saugomos iki 500000 metų, o šis klausimas Lietuvoje negali būti išspręstas, nes nėra tam tinkamų geologinių struktūrų. Pagal kitų šalių praktiką tai vėl padvigubintų AE statybos išlaidas. Tad šioje Europos Komisijos nuomonėje minima 5 mlrd. EUR tiesioginių Visagino AE statybos išlaidų suma, akivaizdu, yra negalutinė (viešai neteikiama informacija, ar į šią kainą įtrauktas išorinis gaubtas ir apsauga nuo radioaktyvių atliekų galimo pateikimo į gruntinius vandenis, kurie Drūkšių ežero smėlėtoje aplinkoje yra vos 0,5-3 m. gylyje – Fukušimos AE avarijos tipo atveju tai išskirtinai svarbu). Todėl 18 ct/kWh prognozuojamos kainos skaičiuotė ne tik viešai nepateikta, bet ir akivaizdžiai nepagrįsta, nes nepanašu, kad įvertinti aukščiau minėti faktoriai.

Tačiau svarbiausias klausimas yra atominės elektrinės saugumas. Atominė elektrinė dėl labai didelių išsiskiriančių šilumos kiekių privalo būti nuolat aušinama, net sustabdžius jos veiklą. Bet koks aušinimo sutrikimas net keletui sekundžių gali sukelti reaktoriaus aktyviosios zonos suirimą. Taip atsitiko ne tik Trijų Mylių Salos AE ir Černobylio AE, bet ir keturiuose Fukušimos AE reaktoriuose, kurių avarija iki šiol nėra likviduota. Lietuvoje planuotam ar vis dar tebeplanuojamam Visagino AE projektui numatyta Hitachi elektrinės konstrukcija tokia pati – su baseinu 30 metrų aukštyje po nelabai tvirtu stogu. Tai yra viena pagrindinių Fukušimos AE avarijos neišspręstų problemų.

Todėl rizikos dėl AE statybos ir veikimo Lietuvoje klausimą teisę spręsti turi tik Tauta. Ypač maža Tauta, gyvenanti mažoje teritorijoje. Tai deklaravo ir Tautos nuomonę gerbė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, atvedęs Lietuvą į Nepriklausomybę. Seimas taip pat neturi teisės negerbti Tautos valios, teisėtai ir didele balsų persvara priimtos 2012-10-14 referendumo sprendimu, nes tik Tauta turi teisę spręsti, ar ji prisiima šią riziką savo egzistencijai.
Iš 2012-11-06 Seimo atominės energetikos komisijos rašto Nr.S-2012-8416 taip pat tapo aišku, kad Kaliningrado AE ir Astravo AE statomos Lietuvos kaimynystėje, net neatlikus šių statybų poveikio aplinkai vertinimų ir nesilaikant Espoo konvencijos (Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos) reikalavimų, nederinant šių statybų su Lietuvos Respublika. Kaimynams forsuojant šių AE statybas, neužtenka vienpusio susirašinėjimo su jais ministerijų lygmenyje ir paklausimų Espoo konvencijos sekretoriatui. Lietuvos valdžios tylėjimas ir informacijos slėpimas yra Lietuvos piliečiams visiškai neatsakingos valdžios požymis ir tarnybinių pareigų neatlikimas.

Kviečiu naująjį Seimą skubiai įgyvendinti 2012-10-14 referendumo sprendimą, ištaisant buvusių Seimų klaidas.

Taip pat prašau Jus išsireikalauti ir viešai pranešti visuomenei apie Vyriausybės ir/ar jos struktūrų bei Visagino AE pasirašytas sutartis dėl Visagino AE projekto. Nustačius, kad šioje veikloje yra tarnybinių pareigų neatlikimo ar piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis bei kitų galimai nusikalstamų veikų požymių, kreiptis į prokuratūrą. Viena tokių veikų yra viešai žinoma – Visagino AE lėšų panaudojimas referendumo ir Seimo rinkiminei agitacijai, vykdytai pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Visos po šio referendumo Visagino AE projektui naudojamos lėšos neturi tam teisinio pagrindo.

Pagarbiai,
Zigmas Vaišvila

granatos-75414761

Kristina Sulikienė,LL

Vasarą labai lengva atlikti aferas, plauti pinigus. Naujoji valdžia irgi „žino kaip“. Senas „bajeris“ su  „aš atostogose“ – buvo bandomas „prasukti“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kur dirba galimai korumpuotas ministras Linas Kukuraitis.

Jeigu jis būtų ne korumpuotas, jo pavaldiniai nebūtų darę tokios aferos, jog jam esant atostogose, jie “atrinko“ pačius mažiausius balus surinkusias organizacijas, o daugiausiai surinkusias – paliko už borto. Atvirkščiai ir ganėtiškai psichopatiška alogika.

Juk buvo rašyta, jog Linas Kukuratis metų metais yra prie projektų, ir jis „žino kaip“.

Atsakomybės, deja, nuo jo naštos nuimti neįmanoma – nes jis yra ministras- taigi, įstaigos vadovas. Jeigu jo pavaldiniai aferistai, jis pats kaltas, kad tokius idiotus pasirinko viceministrais ir patarėjais: idiotas būtent nežinos,kad 55 yra daugiau už  46. Nes idiotas tai toks žmogus, kuris turi intelekto trūkumą. Ir neskiria, kuris skaičius yra didesnis. O būtent galimai idiotai Lino Kukuraičio pavaldiniai demonstruodami visišką idiotizmą,ir manydami,kad visuomenėje absoliučiai visi atostogauja (o kas maximose ar interneto tiekime aria, ką?), arba geria – priėmė sprendimą paskirstyti pinigus pralaimėtojams, o laimėtojus palikti be skatiko. Mačiau net socialiniuose tinkluose, jog buvo kas sveikino Liną Kukuraitį – koks jis geras, koks fainas – gėjus paliko už borto. Bet gėjų organizacija surinko daug balų. Prie ko čia jų seksualinė orientacija, kai kalba eina apie korupciją? Šitoje vietoje prasideda jau nacistinė ideologija, kuri nieko bendro su sveiku mąstymu neturi. Jeigu nepatinka gėjai, ir žinai, kad jie dalyvaus konkurse – anuliuok visą konkursą, ir neskirstyk pinigų. Arba eik lauk iš ministro kėdės, jeigu priesaika vienuolynui trukdo dirbti. Paprasta. Nesu nei už gėjus, nei prieš juos, manau, jog jų teisė rinktis – tačiau 55 yra daugiau 46. Taip mokė matematikos pamokose.

Kita naujiena, jog premjeras Skvernelis pagaliau atsibudo, ir nutarė panaikinti pajamų ir kitokius mokesčius mažiausias algas uždirbantiems. Tokiu būdu  šiems bėdžiams atliktų po 80 eurų, būtiniausioms reikmėms jau šis tas – bent už elektrą ir internetą žmonėms jau bus iš ko mokėti. Na, gal ir nuolatiniam bilietui užteks. Spėkite, kas ėmė prieštarauti šiam socialiai teisingam projektui? Ogi mūsų visų madame Grybauskaitė: iš savo Daukantynės pareiškė, kad nesutinka,ir nesirašys. Nes biudžete atsiras 18 mln. „skylė“. Girdite, runkeliai, vergai- kas išlaiko valstybės biudžetą? Taip taip – vargo pelės, bėdžiai, vargetos, uždirbantys sūriu prakaitu savo minimaliomis algelėmis „brangesnį grabą“, kaip pasakytų „prezidentas“ (Marso arba Jupiterio) Landsbergis.

Dar viena naujiena, jog mus eilinį kartą puola rusai. Dabar jau net ne per Zapad pratybas, kurios paskelbtos, ir į kurias gali kad ir pats Valatka arba Tapinas važiuoti – baltarusiai (arba gudai) neprieštarauja. Tačiau Lietuva įsileido neva bepasį ir bepilietį Saakašvilį, kuris nuėjo į ohmanišką piketą su Kubiliumi ir Adomėnu prie Rusijos ambasados, ir nors  Gruzija jam išdavė Europos arešto orderį, jis laisvai sau piketuodamas Latvių gatvėje, pareiškė į TV kameras, jog Rusija ruošiasi užpulti…Baltarusiją.

Keistai nuskambėjo, jog Baltarusija mus puola per Zapad pratybas. O pačią Rusiją su visu Zapadu užpuls Rusija. Saakašvilis ganėtinai pavalgęs man pasirodė, ir nepanašus į jokį persekiojamą ar bepilietį asmenį – nebent Lietuvos sieną kirto kartu su vietnamiečiais ar kitokiais nelegalais, kas naktį šturmuojančiais Švenčionių apylinkes.

Panevėžio aktyvistė Rūta Liberienė bandė Lietuvą „dusinti“ su „40 šunų, kurie neprižiūrėti ir valgo vienas kitą“. Nuvyko ten televizija, bobutė parodė pilnus aruodus ir puodus ėdalo, gražiai atrodantys šunys palojo į kameras, rado vieną nusilpusį, išsivežė. Bandyta sukelti panašią isteriją kaip su triušiuku. Nepavyko. Žmonės nebeužkimba. Bobutė aiškiai pasakė „bijau viena gyventi, išveš šunis, o tada mane užkapos kirviu.“ Aišku? Juk net lakūno Kairio tėvas buvo vienkiemyje užkapotas kirviu. Gyvūnų teisių aktyvistai kartais persistengia. Mano apylinkėse miško sodybose mažiau 10 šunų niekas nelaiko. „Bet čia 10, o ne 40“, įtikinėja mane telefonu minėta Rūta, kuri paprašė paskambinti- nes oponavau jai socialiniuose tinkluose. Koks skirtumas. Kuo daugiau kiauksi – tuo žmogus saugiau jaučiasi.

Pirmuose puslapiuose visą savaitę matome pusnuogį Putiną, ir delfinariumai su penkiolika kapeikų mums bando įpiršti mintį, koks jis patrauklus ir netgi seksualus. Čia gal dėl to,kad nemąstytume – o kur Dalia Grybauskaitė? Ar ji išlindo iš savo Stalino tipo surduto? Ar bent kaklą atlaisvina, ir leidžia pasilepinti odai saulės spinduliais? Mes juk neklausiame, ar ji turi draugą ar draugę, ir kokius ledus ji valgo? Juk apie ją žinoti galima tik tiek, kiek leidžia jos Stalino tipo viešieji ryšiai: matome besifotografuojančią su vaikais (per plius 40 irgi neišlindo iš surduto) arba tanke kur nors sėdinčią. Viskas. Disko metikas Andrius Gudžius – pasaulio čempionas, bet prezidentės reakcijos nėra. O jos nekenčiamas Putinas oro uoste savo šalies herojus- čempionus būna sutinka su duona ir druska. Skiriasi šie du politikai, nors tu ką. „Na ir kas, kad tu laimėjai? Man „plevat“- savo abuojumu tarsi sako mūsų pirmoji ir vienintelė šalies ponia.

Normalioje valstybėje normali spauda būtų pastebėjusi, kad signatars Zigmas Vaišvila, rizikuodamas savo paties byla ir turbūt keliais milijonais, kreipėsi su atskiruoju skundu į Lietuvos Apeliacinį teismą, kad šis kreiptųsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, ar LR CPK 306 str. pakeitimai nuo šių metų liepos 1 dienos atitinka Konstitucijos 30 str. – teisę kreiptis į teismą. O teismų įstatymas netgi numato, jog negalima atsisakyti nuo teisės kreiptis į teismą.

Kad sužinočiau, kaip šią  LR CPK 306 str. nuostatą pasirengusi įgyvendinti valstybė, kuri šitaip maloniai atėmė iš piliečių teisę gintis patiems apeliacinėje instancijoje, tyčia užėjau į Kauno nemokamos teisinės pagalbos skyrių Kęstučio gatvėje. Ten labai man maloniai atsakė į man rūpimus klausimus, o aš tuo pačiu pasižiūrėjau į informacinę lentą, kiek gi 400 000 gyventojų turinčiam miestui yra skirta apsigynimui advokatų. Lygiai 5 (čia „civilistai“)

Turint galvoje, jog Kauno regionas dar apima ir Prienus, Šakius, Jonavą ir kitus miestelius,tai kokiam milijonui žmonių yra skirta 5 advokatai, iš kurių lygiai dvi dirba labai blogai (Kristina ir Juzefa)- nes susidūriau tiesiogiai. Lieka 3. Štai tau ir konstitucinė teisė gintis apeliacijoje.

Normalios valstybės spauda būtų pasigavusi naujieną, jog 18 teisėjų paduoti į teismą, o advokatas ar iš baimės, ar iš labai didelės baimės (kito paaiškinimo nerandu, nes Anatolijų Novikovą pažįstu, jį pati Aurimui Drižiui rekomendavau, ir jis niekada nėra pabėgęs iš jokios bylos) pasitraukė iš bylos išvakarėse posėdžio. Kodėl advokatas turi bijoti teisėjų? Negi teisėjai neatsako jokia tvarka, kad padavus juos į teismą, ne jie turi bijoti, o tie gynėjai, kurie padės įrodyti, jog negalima trypti Konstitucijos? Juk cenzūrą draudžia ne tik Lietuvos įstatymai – cenzūros draudimas įtvirtintas ir EŽTT praktikoje pagal Konvenciją.

Advokatams draudžiama rašyti skundus į EŽTT, draudžiama blogai kalbėti apie teisėjus. Greitu laiku  Vatikane turbūt bus užvestos Lietuvos teisėjams beatifikacijos bylos. Nes apie teisėjus kaip apie šventuosius – gerai arba nieko.

Ne visi tokios geros nuomonės apie mūsų neliečiamuosius.

Kaune teisėja Eglė Kriaučiūnienė į bylą liepė įtraukti mirusį asmenį, nurodžiusi,jog su jo teisėmis ir pareigomis susijusi byla: nors jis tik dalyvavo tikrinant nematančio senolio parašą. Ir viskas. Niekaip su ta byla tas miręs buvęs apylinkės seniūnas  ir nesusijęs.  Registrų centras, kuris suteikęs visiems teisėjams nemokamą prieigą prie visų įmanomų registrų, negalėjo patikėti prašymu, kurį pateikiau. Juk, sako, šita teisėja gali pati pasižiūrėti savo kompiuteryje, ir ji matys, ar asmuo miręs.

„Negaliu priversti teisėjos nebūti korumpuota ir dirbti taip, kaip priklauso“,- atsiprašinėdama už teisėją  paaiškinau valstybės įmonėje, kuri Eglei Kriaučiūnaitei suteikusi prieigą prie duomenų, kurių jai nereikia (arba ji nemoka ja naudotis.)

Normalioje valstybėje prezidentė, teismų pirmininkai sužinoję, jog teisėjas tyčiojasi ne tik iš savęs, iš bylos dalyvių, bet ir iš valstybės, būtų jau tokią teisėję teikę bent apvarstyti drausmiškai.

„Jeigu jūs nepateiksit duomenų apie minėtą asmenį, aš laikysiu šitą ieškinį nepaduotu“, neskundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi ir įpareigojimu priimti ieškinį ir jį nagrinėti (teisėjas Tamašauskas) bylą gavusi teisėja tyčiojosi iš aukštesnės instancijos teismo. Nevykdo teismo sprendimo, grasina išmesti bylą- „laikyti nepaduota“. Kai Aurimas Drižius „nevykdė teismo sprendimo“ – toliau rašė ir rašė straipsnius – jam buvo iškelta krūva baudžiamųjų bylų. Bet jis juk ne teisėjas. Jo pareigybėse nėra parašyta,kad jis privalo klausyti kažkokios instancijos teismo – kaip tai tarnybine hierarchine tvarka privaloma yra apylinkės teismo teisėjai.

Ir visiems viskas gerai.  Ieškinį „padavė“ tai aukštesnės instancijos teismas, kuris panaikino neteisėtą nutartį, kuria teisėja nurodė, jog aš pateikusi ieškinį, turiu kreiptis su ieškiniu. Tokia buvo nutarties atsisakyti priimti ieškinį „motyvacija“. Nieko nesupratau, ir apskundžiau. Nes rašo lietuviškai – bet nesąmones.

Prieš tai buvo nutartis, kad teisėja „nemato kopijų“. Nors geras regėjimas būtinas dirbant tokį darbą.

Kuo greičiau reikia įvesti privalomą teisėjų sveikatos (ypač dvasinės) patikrą. Tikėkimės, jog būsimoje bado akcijoje, kuri prasidės prie Prezidentūros rugpjūčio 21 dieną, toks reikalavimas bus: nes daugelis Lietuvos Respublikos vardu priimamų sprendimų neretai ne tiek kad neteisėti, kiek nesveikos mąstysenos, alogiškos, psichopatiškos kažkieno būsenos rezultatas. O taip neturėtų būti. Juk preziumuojama, jog teisėjas (taip pat ir viceministras) tai žmogus, baigęs aukštąjį išsilavinimą, sveiko proto. Dar ir kažkiek moralės turi turėti.

O pabaigai naujienų, aišku, labai skaudi nelaimė –  buvo supleškinta Mažosios Lietuvos kaimo autentiška sodyba Rumšiškių Liaudies buities muziejuje.

Nuo vaikystės tiesiog gyvenau su etnologinėmis knygomis, žinau mintinai ir Rygoje esančio liaudies buities muziejaus pastatus, šulinius, netgi kraigus. Todėl man labai skaudu, kad buvo tyčia padegta būtent labai mažai ištyrinėta ir mažai tyrinėjama Mažoji Lietuva Rumšiškėse. Jos liko mažiau.

Ir čia ne alkoholis, ne fejerverkai – čia bendrai požiūris į viską: ar tai būtų Gedimimo kalnas, ar mūsų jaunimas, kuris vėl susikrovė lagaminus ir paliko Lietuvą.

Juk svarbiausia – tai  nukenksminti naująją valdžią, o ji gali būti yra teisi, kai sako, kad nepakankamai rūpinamasi paveldu, kad etninė kultūra yra tragiškos būklės. Vytauto Didžiojo universitetas, reikalavęs ne tik išskirtinių teisių, bet netgi kurio vadovybė – paprasčiausi žemgrobiai, kuriems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai – su savo nesąmoningu požiūriu, jog jiems nereikia etnologijos, prarado  9,5proc. studentų, ir universiteto žlugimas jau ne už kalnų. Niekam yra neįdomus universitetas, kuris sunaikino etnologiją, filosofiją, o mainais nieko nepasiūlė. Tyrinėti „Rusijos grėsmes“? Ne visi jaunuoliai išsikraustė iš proto. Daugelis išsikrausto iš Lietuvos – poligono, kuriame jau net ne lietuviškos, o užsienietiškos ir net nežymėtos karinės mašinos, ir barzdočiai iš velnias žino kurios armijos specialiųjų pajėgų važinėja. Yra pakelbtas neskelbtinas karas, ir viskas, ate mūsų asfaltui – užsieniečiai niekada neužmokės, nes jie neatsako jokia tvarka už nieką: net kai girtuokliauja Lietuvos baruose.

Nei viena valstybė neišsilaikys, jeigu neturės tautinio pagrindo.“Granatos“  ir  Liaudies buities muziejus – nesuderinamas absurdas.

Dvejus metus iš eilės 2012-2013 m. vykdytą etninės kultūros festivalį „Margos pievos“ privaloma buvo palaikyti ir skatinti, o ne jį visiškai pašalinti iš muziejaus. Štai tas festivalis, kurį tyrinėti teko garbė net dvejus metus, buvo ta šventė, kuri atitiko muziejaus veidą ir vardą.

Muziejui tad linkiu prikelti iš užmaršties „Margas pievas“, nes jų metu susirinkdavo gal ir neskaitlinga, bet motyvuota ir tikslinė žmonių grupė – etninės muzikos, kultūros, ekologijos, ir netgi aktyvūs Žemaitijos mylėtojai (tie patys, kurie kovojo prieš skalūnines dujas).

Karbauskiui linkiu geros likusios vasaros, ir nepergyventi dėl Gretos ir Roverio. Bus tų Gretų ir tų Roverių. Reikia kažkaip sureguliuoti valstiečius, kol jie visiškai nepakriko.

Nors trečiosios jėgos- ne konservatorių ar socdemų – juk joks „demokratijos fondas“ nenumatė,ir neprognozavo, ir dabar nebeaišku niekam, ką daryt su tais žaliais ir dar valstiečiais.

Kurių tarpe yra ir aršių katalikų – kurie nevengia klastoti duomenis, bet vėliau viešai atsiprašo. Buvo ir gėjų teisių gynėja, bet pabėgo pas liberalus. Gal valstiečiai sudraudė, ko kas savaitę vis naujai plaukus persidažo,kas ten žino.

Naujokas Andrius Navickas, beje, liberalių pažiūrų, nors ir konservatorių sąrašinis – aprašė savo pirmą dieną Seime kaip apsilankymą cirke.

Na o šio cirko, kuriam jau beveik metai, liko nebedaug – vos treji meteliai. O jau ne už kalnų  ir prezidentinė isterija. Žiūrėkime, kad mums kokio kaklaraiščius valgančio Saakašvilio nepaskirtų. Lietuvos kolonijos gubernatoriumi.

Juk Auštrevičius kliedi apie tai, kaip reikia jam suteikti pilietybę. Kai saviems neretai gimusiems ir čia augusiems ta pati Dalia Grybauskaitė suteikti atsisakė…Buvo juk Rūtos Janutienės laida. Dažnai ji juk teisybę parodo.

 

 

 

 

 

 

 

Image result

Zigmo Vaišvilos pranešimas spaudai
2017 m. rugpjūčio 7 d.

Zigmas Vaišvila pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl 2017-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Z. Vaišvilos apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo byloje. Teisėja Vilija Mikuckienė šį atsisakymą grindžia tuo, kad 2017-07-01 d. įsigaliojus naujai Civilinio proceso kodekso (CPK) 306 straipsnio 3 dalies redakcijai, teisę surašyti apeliacinį skundą turi advokatas arba bylos dalyvis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Z. Vaišvilos apeliacinį skundą dėl pagrindinio sprendimo byloje, pateiktą 2017-06-28 d., teisėja V. Mikuckienė priėmė nagrinėjimui.
Z. Vaišvila Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl šios Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuriuo teismo prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar šis įstatymo pakeitimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. reikalavimus.

LR Konstitucijos 30 str. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2006-01-16, 2006-05-09 nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997-10-01, 2000-05-08, 2001-07-12, 2004-08-17, 2004-12-29 nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra atkreipęs dėmesį į tai, kad teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Neįmanoma kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., EŽTT 1975-01-21 sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę).

Bylos ieškovai – UAB „FF Lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ir Juozo Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“. Ieškinys – dėl 0,63 mln. Eur tariamos žalos priteisimo iš Z. Vaišvilos. Teisėja V. Mikuckienė pripažino, kad Z. Vaišvilai būtina teisinė pagalba, tačiau bylą išnagrinėjo per kelias valandas, nors dėl didelės apimties tam buvo skyrusi 4,5 darbo dienos. Byla nagrinėta iš esmės nedalyvaujant sunkias politraumas patyrusiam Z. Vaišvilai. nes medikai tęsia jo gydymą ir neleidžia jam dalyvauti teismuose.
Teisėja V. Mikuckienė ignoravo šioje byloje priimtą 2017-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismo pirmininkas Vytautas Zelianka nutatė, kad „pateikti įrodymai apie patirtą politraumą, kartu su duomenimis apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis bylos nagrinėjimo laikotarpiui apribota atsakovo teisė disponuoti savo turtu ir gaunamomis pajamomis iki 1 MMA, sudaro pakankamą pagrindą dėl sudėtingos sveikatos ir turtinės padėties atleisti atsakovą nuo baudos paskyrimo.“ Tačiau teisėja V. Mikuckienė atmetė Z. Vaišvilos prašymus keisti laikinąsias apsaugos priemones, kad Z. Vaišvila galėtų gauti bent kiek daugiau nei 1 MMA gydimuisi ir teisinei pagalbai. 2016-06-29 d. Z. Vaišvila patyrė sunkias politraumas – kaukolės ir stuburo antrojo slankstelio, abiejų riešų ir kaulų lūžius, plyšo kelio, čiurnos raiščiai, buvo prarasta sąmonė, jam atiktos keturios sudėtingos chirurginės rekonstrukcinės operacijos.

Dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcijos, prieštaraujančios Konstitucijos 30 str. reikalavimams skubaus panaikinimo Z. Višvila buvo kreipęsis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Tačiau Seimo pirmininkas atšaukė sutartą susitikimą su signataru ir jo laišką persiuntė Seimo teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, o pastarasis – teisingumo ministerijai.

Viktoras Uspaskich nuotrauka.

“Misija Sibiras” – gera tradicija ir tai sveikintina. Tik geriau ją atlikti be pompastikos, reklamos ir politinių dividendų, o nuoširdžiai.
Kelis metus iš eilės, taip ir šį, jau ne pirmą meno kūrinį, aš užsakiau pas lietuvių meistrą Vytautą Ulevičių, ir
nuvežiau už tūkstančių kilometrų į šiaurinį ištremtųjų kaimelį, pastačiau su užrašu: “Žuvusiems ir nukentėjusiems Stalino laikais nuo represijų ir persekiojimų atminti”. Linkiu nuoširdumo kiekvienam žingsnyje.

Viktoras Uspaskichas

henrikas-daktaras-68287836
Kristina Sulikienė, LL
Lukiškių Tardymo izoliatorius – kalėjimas, pripažindamas savo klaidas Henriko Daktaro atžvilgiu, ir pralošęs jau ne vieną teismo procesą, ir siekdamas pasitaisyti, kreipėsi su teikimu į teismą.
Tai Lukiškių kalėjimas buvo pareiškėjas, o Henrikas Daktaras tik asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis buvo susiję būsimi sprendimai – tik tretysis suinteresuotasis asmuo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 07 07 tenkino Lukiškių TIK teikimą, ir perkėlė Henriką Daktarą už gerą elgesį, rodomą socializaciją, norą taisytis, pagarbų elgesį į Pravieniškių pataisos namus. Tačiau nutarčiai įsiteisėti paliko 7 dienas.
Prokuratūra per savaitę pakeitė nuomonę, ir apskundė šį teismo sprendimą dėl Lukiškių TIK teikimo, skunde apkaltindama Henriką Daktarą.
Teismas pasidavė prokuratūros manipuliacijomis, ir dar kartą nuteisė Henriką Daktarą: įvardijo jį pavojingu ir nesitaisančiu žmogumi, darė kitokį spaudimą vis dar vykstančiame procese (kasaciją Henrikas Daktaras yra padavęs vasario mėnesį.) Nors teismas su spauda leidžia jį vadinti visų laikų baisiausiu nusikaltėliu, tačiau byloje suėję absoliučios senatys, ir nesuvokiama, kokiu pagrindu bvo priimti sprendimai, kai beveik visiems kitiems bylos dalyviams pritaikyta senatis, ir byla nutraukta.
Gegužės 23 dieną Europos žmogaus teisių teismas sprendime pagal kalinių grupinį skundą pasisakė ir dėl Henriko Daktaro bylos – jog joje įžvelgtinas kankinimas, nes teismas visiškai be atsakomybės parašė „iki gyvos galvos“, ir nenurodė, o kokios galimybės kaliniui pasitaisyti?
Šis sprendimas visiems Lietuvos teismams jau turėjo būti žinomas: deja, Lietuva neišgali jo išsiversti.
EŽTT avansu pasmerkė Lietuvos „teisingus ir neklystančius“ teismus, kad jie sulaužė Henriko Daktaro likimą. Jeigu mūsų teisėjai angliškai nemoka, gal ne vieta tuomet teisėjo kėdėje?
Tarptautinis teismas pripažino, kad ir Henrikas Daktaras yra kankinamas, tačiau Lietuvos teismai juk aukščiau tarptautinių.
Henrikas Daktaras Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo apkaltintas norintis malonumų, kai Lukiškių TIK administracija, pripažindama, jog neturi galimybių įgyvendinti teismo sprendimą dėl įpareigojimo leisti matytis su žmona, skiriant asmeninį 24 val. pasimatymą, kreipėsi į teismą.
Šeimos apsauga yra visuotinai tarptautiškai pripažįstama žmogaus teisė, ir negali būti paneigiama jokios įstaigos. Net Lukiškių TIK. Ši įstaiga pripažino savo klaidas, ir norėjo pasitaisyti. Tačiau laikytis įstatymų ir tarptautinių bendrabūvio normų sutrukdė Vilniaus apygardos teismas, vėl, kaip visose politizuotose bylose, dargi sumanipuliuodamas „Lietuvos Respublikos vardu“, nors mokesčių mokėtojai pavargo dėti į kiaurą batą tas baudas, kurias gauna Lietuva dėl grupinių kalinių skundų.
Vien per 2 mėnesius Lietuva pralošė 3 stambias bylas: 2 dėl kankinimų (51 000 eurų bauda), ir vieną dėl kankinimo, neleidžiant išeiti anksčiau laiko „iki gyvos galvos“ pasodintiems. Toje 2017 05 23 byloje teismas nurodė, jog sprendimas pakeis kalinių likimus, todėl žalos nepriteisia. Tačiau praėjo jau 2 mėnesiai – net laimėję bylas kaliniai tokie kaip Juozas Maksimavičius, net nežino, kaip skamba sprendimas, nes niekas lietuviškai išversto kaliniams neįteikė. O ir Seimas tik su Veryga priešakyje nesąmones apie Gretas, triušiukus, ir cukrų (bei alų) kliedi. Nors jeigu nebus vykdomas EŽTT sprendimas, Lietuvai bus skirta bauda. O vykdyti privalo Seimas. Normalios valstybės normalus Seimas jau būtų pakeitęs LR BPK ir bausmių vykdymo kodeksus skubos tvarka – kad nereikėtų mokėti tų amžinai pralošiamų dešimčių tūkstančių kaliniams dėl vykdomų prieš juos kankinimų, nežmoniško elgesio. XXI amžiaus demokratinėje Lietuvoje – kurioje visą laiką pabrėžiama, jog jau už sovietą nieko baisiau nebuvo. Gal tik kepurę perkreipęs buvęs sovietas yra baisiau…
Vilniaus apygardos teismo teisėjai galvoja, kad piliečiai tokie durni, ir atbukę, kad nemoka susirasti teismo tvarkaraščių ir pasižiūrėti, kas ieškovas, o kas atsakovas.
Deja, Henrikas Daktaras šioje byloje statistinėje bylos informacijoje net neminimas. Tai Lukiškių TIK pralošė bylą – ir dabar turbūt kreipsis į teismą išaiškinimo, ką daryti, kai Vilniaus apygardos teismas trukdo vykdyti teismo sprendimą dėl pasimatymų suteikimo Henrikui Daktarui.
Lukiškių TIK turi teisę paduoti papildomą skundą, dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų, nes jie, priimdami sprendimą, turėjo nagrinėti Lukiškių TIK prašymą, ir įsigilinti, kodėl ši įstaiga teikia kalinio perkėlimą, o ne užsiimti demagogija ir kalinio moralizavimu dėl kitų laimėtų bylų – kai jis laimėjo dėl to, kad jam neleidžiama nusipirkti razinų, kurios jam patinka ir yra sveika.
Lukiškių TIK turi teisę kreiptis ir dėl sprendimo išaiškinimo ir jo suderinamumo su kitais įsigaliojusiais ir vykdytinais teismų sprendimais – dėl kurių nevykdymo Lukiškių TIK greičiausiai gaus baudas, jeigu Henrikas Daktaras paduos dėl sprendimo nevykdymo pakartotinius skundus. Jau neseniai jis bylą laimėjo, teismas pripažino, jog nevykdomas teismo sprendimas, ir priteisė žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, paneigdama įsiteisėjusius administracinius teismų sprendimus, kuriais nustatyta, kad Lukiškių TIK pažeidžia įstatymus, kai neleidžia matytis su žmona ir nusipirkti razinų, ėmė moralizuoti, ir ganėtinai sovietiškai surašė, kad „kalinio interesai keliami aukščiau visuomenės“.
Tarsi visuomenei draudžiama matytis su antrosiomis pusėmis ir pirkti razinas!
Dar teisėjai užsiėmė demagogija, ir apkaltino Lukiškėse užmūrytą kalinį, kad jis nesistengia atlyginti žalos – tačiau jis ir veržiasi į Pravieniškes, nes ten galima dirbti – ypač vasarą, jeigu nebūtų šito tąsymosi, kalinys jau būtų galėjęs įstoti į sodininkystės cechą, ir vykti rinkti obuolių, arba užsirašyti į baldų gamybos įmonę. O dabar jis įkalintas Lukiškėse, kur nėra darbo – bet teisėjai jį už tai dar kartą teisia: tu kaltas, kad tu esi Lukiškėse, mes tavęs iš ten neišleisime, bet tu nemoki pinigų.
Tai, kad teisėjai priima ne tik neteisėtas, bet ir protu nesuvokiamas nutartis, akivaizdu.
Ne laiku ir ne vietoje išlindo toks gynėjas V.S. ir aiškino, jog jis yra perskaitęs visa teismų praktiką. Nelabai supratau jo reklaminio pasirodymo: kuo čia didžiuotis, kad vėl pralaimėta byla?
Niekuo Henrikas Daktaras nesiskiria nuo visos Lietuvos bylininkų, ar kitų kalinių: šiandien “komsomolkės” reklamuojamas Beleckas buvo perkeltas po 14 prašymo.
O vienos žurnalistės vyras iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas auginti vaiko tik po 7 prašymo teismui.
Aurimas Drižius jau gavęs ne vieną bylą su realiu laisvės atėmimu. Tik dar nesėdi, nes Lietuva bijo viešo skandalo, nes tarptautiniu lygiu vaizduoja labai demokratinę ir kitas galinčią pamokyti valstybę, nors mokytis nėra ko ir iš ko. Žmogaus teisių pažeidimai jau pasiekė neįtikėtinas debilizmo aukštumas, jeigu žmogaus teisė į šeimą priskiriama prie piktnaudžiavimo, o vitaminai – prie prabangos.
Teismas “neskundžiama nutartimi” paneigė visą EŽTT praktiką bylose prieš Lietuvą, todėl jeigu Henrikas Daktaras paduos Lietuvą į EŽTT, jis tikrai laimės.
Teismas, surašinėdamas nutartį, net patingėjo pasižiūrėti, kas yra bylos šalys, ir į kieno prašymą turi atsikirsti, ir kokiais pagrindais tenkinti apeliacinį skundą. Nelabai per spaudos priemones išgirdome, koks tas pagrindas, kad prokuroro apeliacija tenkintina, o apylinkės teismo sprendimas – nepagrįstas, ir neteisėtas. Apgailėtinai skamba fantazija, jog kalėdamas Pravieniškėse, Henrikas Daktaras sukurs naują gaują. Tokiu būdu prokuroras meta šešėlį Pravieniškių pataisos namams, neva jie bendradarbiauja su nusikalstamu pasauliu, ir sudarys sąlygas nusikalsti. Prokuroras kitą kartą turėtų gal grynu oru pakvėpuoti, prieš rašydamas tokias nesąmones.
Ši byla veikiausiai buvo prokuratūros bandymas įrodyti, jog ji vis dar aukščiau Lietuvos teismų. Beje, tokios sistemos, kad prokuratūra galėtų vadovauti teismams, turbūt nėra net Afrikoje. Juk teismas yra viena iš trijų valdžių, o prokuratūra – niekas, tik vykdomosios valdžios įstaiga.
Apylinkės teismo sprendimas buvo ir teisėtas, ir pagrįstas, ir jis koreliavo su kitomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Šis apygardos teismo sprendimas “Lietuvos Respublikos vardu” yra neteisėtas, nepagrįstas, ir niekaip net nesuderinamas su sveiku protu.
Kaltinimai kaliniui, kodėl jis tik dabar pradėjo megzti, o ne anksčiau, kol dar buvo suėmime, ir tikėjosi išeiti į laisvę – nesuvokiama demagogija.
Tokio rango ir autoriteto vyriškiui eiti į mezgimo būrelį yra didžiausio lygio nusižeminimas. Dėl šeimos Henrikas Daktaras padarė viską – pamynė savo įsitikimus, nusižemino, tapo klusnus ir nuolankus. Teismas nesugebėjo nė to įvertinti, apkaltino, kodėl jis nėra dar nuolankesnis.
Toks teismo sprendimas atima bet kokią motyvaciją kitiems kaliniams stengtis, eiti į būrelius, nes, pasirodo, teismas gali tik pasityčioti iš kalinio noro taisytis ir gerais darbais tai įrodyti.
Henrikas Daktaras megzdamas šalikus, kilimėlius ir kojines vaikams ir nepasiturintiems, realiais darbais įrodė, jog yra atjaučiantis, ir norintis kitiems padėti. Užkietėję ir nuzombėję teisėjai su prokurorais net šių objektyvių tikrovės faktų – kad vaikai žiemą gavo kilimėlius prie lovų, o kūdikiai – kojinaites šiltas – nesugebėjo įvertinti ir pasidžiaugti.
Tai rodo, jog vykdomas ne teisinis, o asmeninis procesas.
O užsakovas greičiausiai sėdi kur? Daukantynėje. Juk Henrikas Daktaras nekenčia komunistų ir visko, kas raudona. O tokie žmonės L(TS)R – neo KGB valstybėje turi sėdėti kur? Lageryje. Juk taip sakė Magnolijos pirmtakas Stalinas, kurio stilių ji ir aprangoje, ir fotografavimesi su vaikučiais kopijuoja.

Aurimas Drižius teisme

Posted: August 4, 2017 in Uncategorized