Nuotr. Kai pradėta teisti Prezidentės atstovė spaudai dėl galimo valstybės paslapčių nutekinimo, staiga JE atsibudo ir pradėjo mokyti prokuratūrą. Dėl dar trumpesnių tyrimo terminų. Nors tuos terminus kaip jos padėjėjos byloje, stabdė procesų dalyvių skundai. Vienas skundas per teismus apkeliauja maždaug per keturis mėnesius.
Lietuvos Respublikos prezidentė, kuri iš viso nebendrauja su piliečiais, neskait0 jų skundų, kuri nekontroliuoja savo paskirtų ministrų, kuri nekontroliuoja ambasadų, šiandien atsibudo iš sąstingio, ir nusprendė, jog kartu su ja turi atsibusti ir prokuratūra.
Tarsi nebūtų rezonansinių bylų, kurių metų metais netiria prokuratūrą, JE pragydo, jog reikia aktyviai ieškoti valstybės priešų, ir tam turi būti pajungta prokuratūra.
Kaži, ar prokuratūrai pavyks ieškoti Ukrainos valstybės priešų, nes skirtingai nei JE, ji nelaiko UKrainos Lietuvos sudėtine dalimi.
Primenu, jog man kreipusis į Prezidentę, dėl dingusios brolio šeimos, ir melagingos prokuratūros informacijos, Prezidentė net nesugebėjo perskaityti jai adresuoto rašto, o jos nesugebanti dirbti atstovė net neiškėlė ambasadų neveiksnumo klausimo, ir viską persiuntė patiems pažeidėjams išsitirti.
Teko Prezidentę ir jos ministrus su ambasadomis apskųsti Seimui.
Jeigu Prezidentė nuliptų nuo tanko, tai ji pamatytų, jog šiuo metu nagrinėjamos Medininkų, sausio 13-osios, Henriko Daktaro, Garliavos Klonio gatvės stebėtojų (tarsi stebėjimas kaip vykdomas teismo sprendimas, yra laikomas baudžiamąja byla) Artūro Račo ir daugelis kitų baudžiamųjų bylų tėra nesąmonių kratinys.
Labai gerai, kad ji sako, jog prokuratūra miega, tik kodėl ji budina prokuratūrą, ne kad ji nustotų ligonių paskas rašinėti, o dirbtų? Juk Garliavos budėtojams niekada nemieganti prokuratūra, kai reikia klastoti bylas, iškėlė dar naujų bylų!
Visą kliedesį galima rasti čia:
Prokuratūra privalo atsikratyti sąstingio
Antradienis, rugsėjo 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Generalinės prokuratūros vadovybe ir apygardų prokuratūrų vyriausiaisiais prokurorais.
Valstybės vadovė teigiamai įvertino prokuratūros pastangas stiprinti kovą su šešėline ekonomika ir tai, kad su mažesniu prokurorų skaičiumi ištiriama daugiau nusikalstamų veikų. Tačiau Prezidentė pabrėžė, kad prokuratūra turėtų dirbti ne dėl statistikos, o dėl teisingumo.
Pasak Prezidentės, kol prokuratūra gins tik savo mundurą, tol neatgaus žmonių pasitikėjimo.
Kaip viena svarbiausių teisėsaugos institucijų, prokuratūra privalo atsinaujinti: tapti moderni, siekti kokybinių pokyčių, atsikratyti sistemos uždarumo bei sąstingio. Tikrąją institucijos reputaciją prokuratūros vadovai gali susigrąžinti ne grumdamiesi dėl nepriklausomumo ir privilegijų, o sutelkdami dėmesį į žmogaus teisių ir viešojo intereso gynimą. Prokurorai turi baudžiamojo proceso priemonėmis ginti valstybę nuo priešiškų jėgų, nedelsdami reaguoti į raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą, į antikonstitucinių grupių veikimą.
Visuomenės pasitikėjimas prokuratūra labai priklauso nuo apygardų prokuratūrų vadovų darbo. Teritorinėse prokuratūrose, kur vyksta daugiausia ikiteisminių tyrimų, neišvengiama ir daugiausia trūkumų, sukeliančių žmonių nusivylimą teisėsauga. (Apygardos prokuratūra apsimelavo, jog mano dukterėčia yra “Prancūzijos žinioje”, o KAM II departamento kapitono Liutauro Balčiūno nužudymo byloje apsimelavo, jog viskas yra puikiai ištirta; mano sesers nužudymo byloje iš viso nusikliedėjo iki klastojimų, todėl byla buvo perduota tirti Panevėžio apygardos prokuratūrai, kuri, remiama šitos pačios prezidentės, bylos netyrė, o nutraukė net neišaiškinus pagrindinių bylai reikšmingų aplinkybių – kas ir kodėl nužudė mano sesę. Ji kaip ir L.,Balčiūnas, buvo tokio amžiaus, kuriame ” natūraliai” nėra mirštama -redakcijos pastaba)
Pavyzdžiui, Vilniaus apygardoje sprendimo ikiteisminiame tyrime žmonėms tenka laukti vidutiniškai 7 mėnesius – ilgiausiai visoje Lietuvoje. (Teisiamas garsus žurnalistas Artūras Račas nurodo, jog jo bylą teismui perdavė per 2 mėnesius. O pavyzdžiui Henriko Daktaro bylą tyrė keliolika metų, o Medininkų – 23, nes ir dabar tebetiria, nes ten nėra jokių įrodymų surinkta. tas pats ir sausio tryliktosios byla, kurioje nėra įrodymų – redakcijos pastaba)
Be to, šioje prokuratūroje labiausiai trūksta pastangų keisti padėtį. Kauno apygardos prokuratūroje ketvirtadalis iš visų ikiteisminių tyrimų trunka ilgiau negu 9 mėnesius. ).( Garliavos budėtojų bylą “tyrė” pusantrų metų, Milinio “sekimo” bylą vėlgi dvejus metus, “Ūso sekimo” – ketverius metus – redakcijos pastaba.)
Visoje Lietuvoje ypač ilgi sunkesnių korupcinių nusikalstamų veikų tyrimai. Klaipėdos apygardoje vien ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų vidutiniškai vyksta beveik 2 metus, o Šiaulių apygardos prokuratūroje beveik pusė ikiteisminių tyrimų dėl tokių nusikaltimų trunka daugiau negu 2 metus. Panevėžio apygardoje dėl sunkiausių korupcinių nusikaltimų išteisinama net 45 proc. asmenų, kas rodo, kad žmonės dažnai persekiojami nepagrįstai.
Prokuratūrų vadovai privalo susirūpinti ikiteisminių tyrimų teisėtumu, jų kokybe, analizuoti klaidas. Prokuratūroje ne vieta korumpuotiems, aplaidžiai dirbantiems, etiką pažeidžiantiems prokurorams ir tarnautojams. Pastaruosius ketverius metus į darbą prokuratūroje nebuvo priimtas nė vienas naujas prokuroras, kvalifikacijos kėlimas nėra privalomas, o prokurorų tarnybos vertinimas tapo formalumu. Būtina į šią instituciją pritraukti sąžiningų ir aukštos kvalifikacijos specialistų.
Prokuratūra turėtų tapti atviresnė visuomenei, dažniau pristatyti savo veiklą, aiškinti sprendimų motyvus, ypač rezonansinėse bylose. (Nieko jie neaiškina ir neaiškins. Bet JE to nesuprasti – red. past). Siekdama užtikrinti prokurorų veiklos vertinimo objektyvumą, atrankų skaidrumą ir visų grandžių prokurorų dalyvavimą priimant sprendimus, Prezidentė pasiūlė prokurorams keisti Atestacijos, Atrankų ir Prokuratūros kolegijos nuostatus.