Archive for July, 2015

norvegijoje-paskelbta-gabrieliaus-bumbulio-paieska-54c8990f1c250
Nuotr. Nors viešai Bumbulio gynėjai akcentavo vien teisinį kelią, peršasi prielaida, jog tai tebuvo dūmų uždanga organizuojant vaiko pagrobimą, pasitelkus lenkų detektyvų biurą.

Pirma Gražina Leščinskienė ir Neringa Ozolina atsiribojo nuo Klaipėdos visuomenininkės Kristinos Paulikės.
Paskui advokatė Sandra Latoninaitė atsiribojo nuo Gražinos Leščinskienės bylos.
O 2015 07 30 spaudoje pasirodė žinutė, jog Lenkijoje lietuviškai kalbantys vyrai suleido morfijaus Gražinai Leščinskienei.
Lenkijoje, kaip žinia, gyvena garsusis seklys morka Rutkovskis, kuris grobia lenkų ir lietuvių vaikus, ir grąžina mamoms.

Visi tie atsiribojimai galėjo būti akių dūmimas.
Neįtikėtinai daug istorijų susiję su uostamiesčiu. Ten savivaldybės šeimos komisijoje dirba Kristina Paulikė.

Matyt ir socialines paslaugas teikia. O savivaldybės komisijoje ir vienas prokuroras yra. Gal ir teisėsaugoje ryšiai yra.
Taigi, vaikai parvežami į “saugų rajoną” – Klaipėdos.

Kristina Paulikė nesuprantamu būdu skelbėsi, kad ji susijusi su kova prieš Barnevernet.
Pastaruoju metu ir kilo klausimas, kai pamačiau susijaudinusios vienos mamyčių komentarą, kad Kristina Paulikė šventas žmogus: man padėjo kai pagrobiau vaiką, kad advokatė S.Latoninaitė panaikintų man kaltinimus.

Gal vis tik yra kažkokios schemos, o tam, kad niekas neįtartų, jog yra schemos, buvo sugalvotas atsiribojimų ratas?
Visais atvejais aišku: Gražina Leščinskienė nesilaikė saugumo, ir Lenkijoje buvo sekama mūsų “banditų”, kurie ją gerokai išgąsdino.

Tačiau pagrindinis klausimas: jeigu Sandra Latoninaitė, kaip feisbuko diskusijose teigė viena iš pagrobusių vaiką mamų, organizuoja kaltinimų panaikinimus, tuomet gal jos atsitraukimas iš Gražinos Leščinskienės bylos tėra akių dūmimas?

Advertisements


Nuotr. Kovotojos su “barnevernet” ir piketų organizuotojos atsitraukia dėl nepatvirtintos istorijos Lenkijoje.
Vakar garsioji Norvegijos teisininkė Sandra Latotinaitė pareiškė, jog paprašė teismų ją nušalinti nuo Gražinos Leščinskienės bylos.
Laikraštyje buvo žinutė, jog bandyta susidoroti su asmenimis, kurie palaiko G.Leščinskienę, ir nenurodyta jokia konkreti informacija.
Pažymėtina, jog visus, kas susiję su vaikų prekybos bylomis, ir seka, ir terorizuoja, ir gąsdina, tik gal niekas nedaro tokių pareiškimų su šou elementais.
Gražina Leščinskienė be to užsiėmė politikavimu, pritraukė įvairias reakcingas jėgas.
Rėmėsi uostamiesčio veikėja, kuri neaiškiais finansais gyvena, neva vykdydama projektus.
Ji neseniai grasino, jog tiems, kas jos atsisakys, baigsis blogai.
Keista, jog pastarieji įvykiai nesiejami su uostamiesčio veikėjos grasinimais.

Kitas minimas atvejis, jog žmogus buvo sumuštas, siekiant išsiaiškinti, kas finansuoja vaikų grobimus Norvegijoje, irgi šou elementas.

Šaltiniai praneša, jog uostamiesčio veikėjos finansine veikla susidomėjo valstybės institucijos, todėl labai jau perdėti įvykiai, kad kažkas kažką eina mušti, kad sužinotų, iš kur imami finansai.

Vaikų grobimo finansavimą laisvai išaiškins valstybės institucijos.

Uostamiesčio veikėja neseniai atsiuntė žinutę prieš 5 metus paimto vaiko motinai, ir nurodinėjo jai, jog jos neva vienintelis kelias – vaiko grobimas.

Gali būti, jog vengiant baudžiamosios atsakomybės – o vaiko grobimas ir pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą yra nusikalstama veika – ir sukeltas šaršalas apie tariamus susidorojimus.

O jeigu įvykiai ir tikri, tai susimąstykime: moteriškės buvo tokios drąsios, visą laiką vaidino, jog vienos pačios sugebės vos ne Hagos konvencijas įvesti Norvegijoje.
Galiausiai atsipalaidavo, po to susikalė tarpusavyje, tada uostamiesčio veikėjo pradėjo visoms grasinti apie “aukštesnes jėgas”.

Saugumo kalba tai yra smogikai.

Tada smogikėliai pasivijo Gražiną ir prileido vaistų. Beleisdami pasakė, jog nelįsk kur nereikia.

Ir tada gabioji advokatė staiga traukiasi: irgi neišlindusi anksčiau iš laikraščių pirmų puslapių.

O gabioji vertėja irgi traukiasi, nors anksčiau buvo tiesiog kovos už vaikus vėliava.
Viskas, traukiuosi, nebekovokite, traukitės.
Valio – palikime vaikus tolimesnei “demokratijos” prekybos linijai,

Visada įtariau, jog visos šitos “kovotojos” turi tiek parako, kiek ateityje šviečiasi Seimo kėdė.
Kai ji nustojo šviesti, tai staiga paėmė ir atsitraukė,.

Tokia tad ir kova. Deklaratyvi.

O uostamiesčio veikėjos finansus tikime patikrins valstybės institucijos.
Tada visi ir sužinosime, kas ir už kiek grobia vaikus, ir už kiek nutraukiamos bylos mamoms.

Juk pasitraukusi advokatė jas nutraukdavo.
Įdomu, ar visai legaliai? Ar Norvegijoje irgi yra čemodaninė sistema?
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kovojant_uz_vaikus__per_plauka_nuo_mirties/
Komentaras po straipsniu “Respublikoje”
Ir dar 2015 liepos mėn. 30 d. 11:54:42

Ne tik patriukšmauti ir paverkti, bet dar ir nemažą pinigų sumą
susirinkti iš patiklių žmogelių neva savo saūnaus gelbėjimui. O jei
taip vis tėvai, praradę vaikus elgtųsi? Ir nereikia vartalioti, kad
kažkas Gražiną ėda. Ji pati save į tokią padėtį pastatė. Pirma
bandė meluoti, kad vaiką už nieką atėmė, po to bandė meluoti, kad
žmonių pinigai išgelbės tą vaiką.
Dabar meluoja, kad ją puola
kažkokie banditai. Tai gal jau gana to melo? Gal jau laikas pagalvot, kaip
atsiskaityt su apgautais žmonėm, aukojusiais pinigus melagei? Juk kiti
tėvai dabar net nedrįs prašyti tokios pat paramos, kai Gražina
prisirinko pinigų neva ekspertui, kurio nėra.

To faktas 2015 liepos mėn. 30 d. 10:52:31

Ar tai vienas tik vaikas paimtas? Ar tik Norvegijoj? UK tik vienam
Peterboro rajone yra paimta 15 lietuvių vaikų! Kad vertėja turi lakią
fantaziją, dar nereiškia kad yra tik viena motina. Nemalonu, kai viskas
siūta baltais siūlais, kai dėmesio siekiama prasymanymais, kai advokatė
atsisako bylos neve dėl menamų banditų, nors iš tikrųjų žino kad tie
“banditai” yra jos klientė, organizuojanti savo vaiko pagrobimą
neteisėtu būdu. Gera jai organizuoti už svetimus pinigus

klausimui 2015 liepos mėn. 30 d. 10:14:36

Tarnybos ir be patarimų infos semiasi facebuke. O advokatė paskubėjo
tepti slides sužinojusi apie planuojamą vaiko pagrobimą su lenko
pagalba. Tipo-ji čia ne prie ko. Iš anksto apsidraudė. Tegu sau grobia
tą vaiką lenkų detektyvas, tik kam kelti tokį sąmyšį? Galvojo, kad
taip nukreips dėmesį nuo planuojamo pagrobimo? Kam kaltinti Lietuvą?

norvegijoje-paskelbta-gabrieliaus-bumbulio-paieska-54c8990f1c250

Nuotr. Pasidariusi nemenką reklamą, pusiaukelėje advokatė netikėtai meta Bumbulio bylą.

OFICIALUS PRANEŠIMAS

Kreipiausi šiandien i teisminę instanciją, mane paskyrusią atstovauti Gabrieliaus motiną Gražiną Leščinskienę, su prašymu atleisti mane nuo įsipareigojimų šioje byloje. Pranešu, jog yra pradėtas susidorojimas su vaiko motina Gražina Leščinskiene ir ją palaikančiais žmonėmis. Susidorojimas turi banditiškų metodų požymių, o nukentėję žmonės bijo viešinti to, kas vyksta. Nenoriu būti sekanti aš, ar juolab – mano šeima. Tolimesnis darbas byloje yra nebeįmanomas, ypač atsižvelgiant į tai, kad darbas didžiąja dalimi buvo idėjinis, o ne motyvuotas finansiškai. Kaip ir daugelis mano kolegų Norvegijoje, o taip pat ir kitų profesijų atstovų, suvokdama “barnevernet” sistemos ydingumą, reiškiu didelį susirūpinimą dėl to, kad lietuvių kilmės tėvai, netekę savo vaikų Norvegijoje bei susidūrusių su esminiais žmogiškųjų teisių pažeidimais, savo pilietybės valstybės yra paliekami likimo valioje bei marginalizuojami.

Advokatė Sandra Latotinaite

P.S. Visuomenedotcom nuo pat pradžių kritikavo šią atstovę, nurodę kitas charakteringas bylas, kai ji nerašė apeliacijų, arba po teismo posėdžio sėdo į priešingos pusės advokato automobilį (garsi byla, susijusi su jaunuolio žūtimi, kurioje gynėja nepasivargino surašyti apeliacijos.)

Paukšteliai Lietuvos padangėje čiulba ką kita: užsiėmus finansų tikrintojams garsios uostamiesčio “kovotojos” pinigėliais, iš galimai finansinių maklių lenda ir gynėjos pavardė.

Kodėl?

Todėl, kad Norvegijoje vaikai buvo grobiami organizuotai: vėliau organizuotai buvo dirbama, siekiant panaikinti kaltinimus mamoms.

Neseniai viešėdama Norvegijoje, pasiūlymo grobti ir pargabenti vaiką į Lietuvą, o vėliau neva advokatė viską sutvarkys, sulaukė ir vieno prieš 5 atimto vaiko mama. Šitą pasiūlymą parašė prieštaringai vertinama uostamiesčio visuomenės veikėja, be kita ko, nurodžiusi laiške, jog “tiek tau, tiek Gražinai nelieka kitos išeities – tik grobti”.

Nesuvokiami tokie “pasisukimai”, kai Norvegijos parlamentas ką tik ratifikavo Hagos konvenciją, dėl kurios šitiek neva kovoja ta pati uostamiesčio veikėja, kurios 7 asmenų šeima pragyvena vos iš 305 litų metinių pajamų.

Nuotr. Birutė Vaikšnoraitė, Gegužės 17-osios labdaros ir paramos fondo valdytoja.

2012 05 17 Klonio gatvėje Garliavoje įvyko įvykiai, kurie vėliau kai kuriems asmenims atvėrė kelius į finansinius srautus.

Kalbu tiek apie partiją ir dotaciją, tiek ir apie Gegužės 17-osios fondą.

Kol kas teigti, jog kažkas iš fondo gavo naudos, negalima, nes nėra detalios ataskaitos.

Fondas tačiau susikūrė su šūkiu, jog bus renkami pinigai tiems 39 nukentėjusių asmenų, kurie dėl mažo vaiko gynimo, stebėjimo, kaip vykdomas teismo sprendimas, tąsomi po teismus: tiksliau jų gynybai apmokėti.

Vienas jų, kuris teisiamas gegužės 17-osios įvykių byloje Kaišiadorių apylinkės teisme, yra Gediminas Aidukas.

Jam fondo valdytoja Birutė Vaikšnoraitė parašiusi malonų laišką, kaip ir visiems kitiems, kad atsiųskite kokias apturėjote išlaidas, apmokėsime.

Žmogus ir atsiuntė laišką, jog 750 litus kainavo bylos kopija.

Tuo metu fondas jau gyrėsi turintis 10 000 litų savo sąskaitoje.

Deja, B.Vaikšnoraitė atrašė, jog nesupranta, ko iš jos G. Aidukas nori.

Tas pats su baudžiamąja byla, kurios advokatams neva ir sukurtas fondas.

Toks įspūdis, jeigu kaltinamasis nesisamdo Kedžių giminės advokatų – jam fondo apmokėjimas nepriklauso.

Gediminas Aidukas pasisamdęs visiškai nebrangininką advaokatą iš Vilniaus Anatolijų Novikovą, kuris tūkstančiai pinigų į priekį nereikalauja: tačiau kad ir daliai sąskaitų apmokėti sunkiai, keliomis pamainomis dirbančiam vyrui, fondas nesiteikia.

Todėl ir kyla klausimas:ar Valstybinė mokesčių inspekcija susidomėjo šio fondo veikla?

Juk fondas susikuria su tam tikrais tikslais: o jeigu jis tu tikslų nevykdo, tai tokia veika gali būti traktuojama kaip sukčiavimas?

Iš fondo puslapio:

“Kol kas nagrinėtos tik administracinės bylos, tačiau akivaizdžiai matėme, kad net ir šiose, iš pirmo žvilgsnio paprastutėse bylose, įrodyti tiesą ir apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų nebuvo paprasta.  O kas laukia baudžiamojoje byloje?

Manome, kad šiose bylose kvalifikuotai ir kompetentingai ieškoti tiesos yra ypač svarbu. Taip pat manome, kad ši kova už tiesą, už demokratiją, už laimingą vaikystę yra svarbi ne tik tiems žmonėms, kurie priversti minti teismų slenksčius – ji svarbi daugeliui Lietuvos žmonių. Todėl įsteigėme Gegužės 17-osios labdaros ir paramos fondą, kurio surinktas lėšas pirmiausia norime skirti 2012 05 17 Garliavos įvykiuose nukentėjusių ir teisėsaugos persekiojamų asmenų teisinei kovai remti, t.y. samdyti jiems teisininkus, advokatus.”

Naujienos

2014 02 21     Vasario 20d. Kaišiadorių teisme atversta 17-os Garliavos šturmo liudininkų byla. Tačiau bylos nagrinėjimas nepradėtas, nes posėdyje negalėjo dalyvauti keli advokatai, bei vienas teisiamasis.  Kito posėdžio data numatyta kovo 25d. 9.30 val. Mūsų žiniomis 6 arba 7 kaltinamieji kol kas neturi advokatų, pagrinde dėl finansinių priežasčių. Todėl fondo parama šiuo metu jiems labai reikalinga. Dėkojame Jums už aukas.

http://www.geguzes17fondas.lt

Taip, dėkoja visiems už aukas, neva advokatų išlaidoms apmokėti Kaišiadoryse nagrinėjamoje byloje, tačiau Gediminui Aidukui tiesiog nepriklauso.

Nuotr. manipuliuodami atjauta ir kokektyviniu jausmu “padėti vaikui”, galimai aferistai sukūrė finansinį tinklą, kurio vaisiais dalintis su tais, kam priklauso, nenori ir nesiruošia. Fondo valdytoja prieina ir prie DK pinigų, dalyvauja rinkimuose, ir partijos veikloje. Ji šturmo metu liko nepaliesta, nors šalia jos žmones suiiminėjo.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=1746158&s=11&f=4

Nuotr. Šarūnui Biručiui niekaip nesiseka išsirinkti nesusikompromitavusį viceministrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas Artūras Butkevičius Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui nurodė per 1 savaitę atleisti Vytautą Vigelį (buvusį ilgametį Švenčionių merą, kuris labai daug metų buvo tiesioginiame hierarchiniame santykyje su savo žmona, kultūros skyriaus vedėja, nematydamas tame jokio interesų konflikto).

Premjeras nurodė ir priežastį: naujasis viceministras ne tik kad nederinta kandidatūra su Premjeru (o vis tik viceministras, kuruodamas tam tikrą sritį, formuoja ir valstybinę politiką, ir Vyriausybės veiklos gaires, ir finansus), bet ir “neatitinka moralės reikalavimų”.

Šarūnui Biručiui, kuris prieš tai padėjėjuose turėjo dokumentų klastotoją – priminsime, jog jo viceministras buvo nebaigęs vidurinės mokyklos, tačiau susiklastojęs baigimo pažymėjimą, baigęs aukštąją mokyklą, o STT tą faktą “pastebėjo” tik po Prezidento rinkimų….- labai sunku su komandos formavimu.

Jis nesuvokia, jog valstybės tarnautojas turi būti ne tik “patikimas” (viceministras yra politinio pasitikėjimo pareigybė), tačiau jis turi atitikti bendruosius valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus.

Vienas jų – nepriekaištinga reputacija.

Tokios V.Vigelis galimai nebeturi, nes apie jį rašė spauda, kokia ten istorija, nesikartosime.

Patys švenčioniškiai pasakoja, jog etnokultūros sritį kuruojant straipsnio herojaus žmonai (Birutis esą jį skyrė kuruoti šios srities, nes jis esą labai susigaudo – tik pamiršo premjerui pridurti, jog susigaudo žmona, o kaip susigaudo, galite pasiklausinėti apylinkėse – visi etninės kultūros specialistai buvo arba išguiti, arba atleisti, arba patys pabėgo iš darbo) – nebeliko apylinkėse specialistų, dirba dar seno raugo biologai, fizrukai, bet ne etnologai.

Jeigu Šarūnas Birutis neklausys Premjero, jam pačiam gali grėsti interpeliacija.

gers ciesas

Nuotr. Netikėtas šventės akcentas Suvalkijoje- Žemaitijos tradicinė kaimo kapela iš Pakražančio “Gers čiesas”.
Šeštadienį, liepos 25 dieną, Oninių išvakarėse, Šunskuose, Alenskų sodyboje, vyko tradicinė, jau devintus metus iš eilės rengiama Duonos kelio šventė.
Joje dalyvavo ne tik vietinis kolektyvas „Žvirgždė“, skaičiuojantis net 45 gyvavimo metus, bet ir Pakražančio (Kelmės raj.) tradicinė kaimo kapela „Gers čiesas“, kurio dalyvių tarpe pastebėta giesmininkų iš Žalpių kolektyvo vadovė nenuilstanti etnokultūros propaguotoja Danutė Anankaitė.
Kolektyvas džiugino akį žemaitiškais kostiumais, dainomis ir tarme.
O suvalkiečių tarpe matėsi ir vienas aukštaitiškas kostiumas: iš Pasvalio krašto kilusi Audronė Šlyterienė pabrėžė savo aukštaitišką kilmę.

valdzia

Nuotr. Retai kada, atrodo, vietinės reikšmės šventėse būna šitoks gražus valdžios dėmesys. Susirinko visi: nuo savivaldybės vadų iki kaimo seniūno ir vietos veiklos grupės pirmininkės.
„Kostiumas tik vakar baigtas“ – pasakojo visiems, kurie susižavėję norėjo bent pačiupinėti prabangų aukštaitės moters etnografinį apdarą, -„nors gyvenu Suvalkijoje, ir dainuoju vietos ansamblyje, tačiau manau žmogus turi išreikšti tai, ką jaučia: o būtent aš ir dabar jaučiuosi tikra aukštaite“.
Taigi, šventėje, kuri tarsi turėjo lokali, buvo etninių akcentų iš visos Lietuvos.
Tas pats dėjosi ir prie vaišių stalo, pabaigus „rugiapjūtę“, kuri, palydint Žvirgždės moterų dainoms, buvo inscenizuotai atliekama. Vaišių tarpe buvo ir žemaitiško kastinio, kurį atvežė ne kas kitas, o aktyvioji žemaitė D.Anankaitė. Suvalkiečiai skubėjo skanauti ir žemaitiškos vasaros sriubos.
Bekertant rugius, paaiškėjo, jog vyras su šiaudine skrybėle – tai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Paklausus, kur gi taip išmoko rugius kirsti, nė nemirktelėjęs atsakė: „Čia. Atvažiuoju ir švenčiu kasmet, todėl ir išmokau“.

olekas

Nuotr. Čia ne reklaminė nuotrauka. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas iš tiesų rugius kirto pasislėpęs po šiaudine skrybele, ir nedemonstruodamas savo gebėjimų į foto objektyvus.
Ministras, kai atėjo eilė „sunešti stalą“, šventės organizatoriams padovanojo „miestiškų“ vaišių: šakotį.
Šventė vyko jau 9-ąjį kartą.
Dalyvavo visa vietinė valdžia, kas retai pasitaiko kituose renginiuose, kuriuos teko stebėti.
Šventės pradžia nudžiugino bitininko Lekečinsko paskaita, kurioje buvo išdėstyta, kaip gyvena bitės, kaip jos neša medų, ir netgi kokios medaus rūšys pasitaiko. Bitininkas yra profesionalas, netgi baigęs bitininkystės specialybę. Paskaitos visi šventės dalyviai klausėsi noriai, o paskaitos akcentai buvo gyvai pateikiami klausytojams: kiekvienas galėjo paskanauti bičių duonelės ir žiedadulkių.
Duona ir medus – lietuvio kūną ir sielą gaivino per amžius.
Vietinis ūkininkų palikuonis Jonas pristatė, kaip kuldavo grūdus sovietmečiu, ir kaip kuldavo tarpukariu.
„Tuomet tokiame manieže sukdavosi 6 arkliai…O jau vėliau tai kitaip. O viską taip organizuodavo, kad pirma rugius iškulia, paskui jau kitus javus, reikia skubėti, viskas surikiuota būdavo“.

jonas

Nuotr. Ūkininkų ainis Jonas žino, ir kaip dalgį pjūčiai paruošti, ir kaip rugius kuldavo. Visi stebi net sulaikę kvapą.
Audronė Šlyterienė, Jono kaimynė, „vertė“ Jono kalbą, nes jis kalbėjo labai paprastai, ūkiškai, ir vartodamas specifinius ūkio terminus: „šalinė“, „kapa“ ir kitus miestiečiui nelabai žinomus žodžius.
Šventė baigėsi pasiskanavimais prie stalo: labai  džiugino žemaitiškas kastinys, ir vakarone, kurią vedė žemaičių ansamblis „Gers čiesas“.

bites

Programoje: “Raselė meduota, bitelė ratuota” – patirtimi ir įžvalgomis apie bičių gyvenimą ir medonešį dalinasi bitininkas Justinas Lekeckas

ALDONOS KATILIENĖS NUOTRAUKOS.

agentohman
Nuotr. Šaltakraujai Ukrainos naikintojai, vaikų, senelių žudikai, prisidirbę Ukrainoje, naikindami savo piliečius, tarsi didvyriai, atlydimi Jono Ohmano, ir priimami Lietuvos kaimuose.
Brangieji ,labai reikia pagalbos-darbas tikrai įkandamas ,bet reikalinga talka ,norintys ir galintys prisidėti -susisiekite nurodytu numeriu ,su šito projekto iniciatore Nata Kamarauskiene … Palaikykite šitą gražią iniciatyvą ,nes tai daug nekainuos,bet nuopelnas bus aukso vertės
smile emoticon

SOS. Mieli bičiuliai, labai reikia Jūsų pagalbos. Gal kas turit noro ir ūpo? Žodžiu: laukiu ukrainiečių, labai pagalbos, gerumo ir rūpesčio nusipelnusių žmonių. Vienas jų – “Donbas” sec. pajėgų kareivis, Ukrainos didvyris, keturis mėnesius kankintas nelaisvėje, praradęs sveikatą, jo sužadėtinė iš Ilovaisko su septyneriu metų sūneliu, kuri nešiojo maistą kariams, ir teko bėgt, nes Ilovaiskas tapo separatistų. Dabar tie žmonės be namų, ir be ateities. Vizos jau padarytos. Jie atvažiuoja.

Turiu sodybą, ten juos žadu apgyvendint, bet ten- šabaštynas. PADĖKIT SUTVARKYT. Viena – niekaip. Bus norinčių, rašykit ir skambinkit. Mano tel. 370 647 33770.
Nata Kamarauskienė Ačiū labai, mielieji. Talka šeštadienį, gal pavyks organizuotis kelias mašinas. darbas fainas: valymo darbai, langų plovimas…..Vyriškų rankų labai reikia, kas moka su žoliapjove dirbt, santechniką sujungt. smile emoticon
Patinka · Atsakyti · Liepos 22 d., 21:50
Nata Kamarauskienė Sodyba netoli Jašiūnų, Lydos plentu apie 30 km.
Patinka · Atsakyti · Liepos 22 d., 21:57
Nata Kamarauskienė Ačiū visiems atsiliepusiems. Ryt važiuojam. Gal tarp skaitančių yra kas išmano elektrą ir santechniką.? Šiandien su Aleksandru buvome, sakė ten nieko sudėtingo, bet vistiek reikia kas išmano. Reikia prijungti skalbimo mašiną. iš elektros susukti rozete ir pakabinti šviestuvą.
Patinka · Atsakyti · Liepos 24 d., 17:50
Nata Kamarauskienė Didžiulis AČIŪ Aleksadrui Chalanskiui, Mindaugui Buožiui, Almai Austytei, Laimai Dačiučiulytei, Irinai Juškaitei ir jos šeimai, padėjusiems NERALIAI, sutvarkyti mano sodybą, kad svečius iš Ukrainos galėtumėm priimti be ypatingo gėdos jausmo. Dar tokių …Žiūrėti daugiau
Patinka · Atsakyti · 1 · 14 val.

ps
Nors organizacija “Pravyj sektor” nėra Ukrainos valstybės kariuomenė, tačiau Lietuvos kariuomenės pareigūnai jaučia pareigą juos priimti kaip lygius, rodyti mūsų Lietuvos kariuomenės pajėgumus, mokymo centrus, ir kitas įstaigas, kurios nėra prieinamos Lietuvos piliečiams.

Iš kur Lietuvos kariuomenės pareigūnai žino, kurių tarnybų bendradarbiai yra Pravyj sektor?
Ar galima taip naiviai atvėrinėti LK duris, net jeigu Pravyj Sektor rekomenduoja “Lietuvos draugas” Jonas Ohman?
Šiuo metu Pravyj sektor stengiasi nuversti Ukrainos valdžią – kurią legitymia laiko mūsų Lietuvos valdžia.
Vadinasi, Lietuvos kariuomenė remia Ukrainos valstybės perversmininkus?
ps2
Nuotr. Pravyj sektor smogikams pristatoma Lietuvos kariuomenės struktūra.
ps3
ps4
Pravyj sektor smogikus (kurie neseniai rengė Maidaną -III ir reikalavo pakartotinio valstybės perversmos) kaip lygius priėmė ir Lietuvos šaulių sąjunga.
ps5
“Pravyj Sektor” DUK 5-to bataliono kariai, vizito Lietuvoje metu aplankė Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos mokymo centrą, susitiko su Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos atstovais.Taip pat aplankė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną, pasidalino savo patirtimi. Buvo aplankytas ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, kuriame buvo išklausytos dvi paskaitos.
Negana to, kariai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos istorija- aplankė Genocido aukų muziejų.

Бойци 5 батальона ” Правый сектор ” ,во время визита в Литву, побывали в учебном центре военной медицины имени Й.Басанавичюса ,встретились с представителями дивизии генерала С. Раштикиса , литовской школы армии .Так же навистили батальон логистики имени Великого князя Вытениса-поделились свойм опытом.Так же навистили центр обучения имени литовского партизана Й.Лукши ,где выслушали две лекции.Мало того у бойцов была возможность познать литовскую историю в музиеи жертв Геноцида.
Pravyj sektor ir J.Ohmano informacija
066_Dovydas_Pancerovas
Jono Ohmano fanui Pancerovui įdomiau ne faktus aprašinėti, o juos kurti.

Picture 1819

Laimėti bylas yra sunku, pralaimėti, ir kad iš to turėtum naudos – dar sunkiau. O gal ir lengviau, jeigu tavo advokatų kontoroje dirba tikras prokuratūros žiedas. Kalbu apie generalinio prokuroro pavaduotoju trumpai dirbusį tikrą teisės minties galiūną Andrių Neverą.

Pamenu pirmą susitikimą su Henriko Daktaro advokatu Kristupu Ašmiu.

Henriko Daktaro šeimos moterys man į ausį pakuždėjo, jog jis kai kuriais klausimais tarsi užprogramuotas, ir, sako, tu truputį jį pajudink dėl Čiapo epizodo.

Tai aš ir paklausiau:

„Sveiki, advokate, ką manote, kad 1996 metais neįmanoma buvo paskambinti mobiliuoju telefonu iš Vilniaus miesto centro, nes nebuvo galimybės – nes mobilusis ryšys tiesiog neveikė, o Lukiškių kalėjimas yra centre?“

Baikite – kokį pusvalandį buvau įtikinėjama, jog buvo įmanoma, ir kad jis pats neva Saulėtekyje yra kalbėjęs telefonu, būtent 1996 metais.

Galiausiai advokatas savo įrodinėjimo gale pasakė:

„O jeigu neužsakė telefonu skambindamas, tai yra rašteliai“.

Toks advokatas gynė Henriką Daktarą dviejų instancijų teismuose.

Kaip žinia, nuosprendyje teisėjai įrašė išteisinimą būtent „rūsio skambučio“ ir „rūsio raštelių“ epizodui: jog buvimas Lukiškėse prevenciniame sulaikyme 1996 02 -04 yra ta aplinkybė, kuri kaip tik išteisiną H.Daktarą negalėjus užsakyti nužudymo.

O kaip elgėsi advokatas iki paskutinės bylos minutės?

Henriko Daktaro namiškiai pasakoja, jog įtikinėjo, jog viskas su Čiapo epizodu beviltiška, jog būtent dėl šių epizodų nebus išteisintas.

Jungtinėse Amerikos valstijose, kur yra ne viena advokatų sąjunga, yra įprasta leisti knygas apie advokatų, teisėjų, prokurorų elgesį, analizuoti jų ryšius ir juos demaskuoti.

Kokias mintis sukelia šitoks Kristupo Ašmio elgesys? Tai, jog jis turėtų būti nepatenkintas bylos baigtimi: nes jis atkakliai iki paskutinės nuosprendžio skelbimo minutės tikėjo, jog Henrikas Daktaras nebus išteisintas dėl TIKRŲ nužudymų.

Ar advokatas Kristupas Ašmys viską padarė, siekdamas įrodyti savo kliento nekaltumą nužudant niekada nesurastus Seneckį ir Ganusauską, pravarde Mongolas? Tikrai ne.
Byloje ir teismo posėdžių salėje neteko pastebėti, jog advokatas būtų dėjęs visas pastangas, jog būtų gauta informacija apie šiuos du „nužudytuosius“.

Visą gynybą susirado ir susirinko vėlgi Henriko Daktaro artimieji.

Advokatai, aiškėja iš Henriko Daktaro bylos, yra tarpininkai tarp prokuratūros ir teismo.
Klientas jiems nėra pirmoje vietoje.

Lukiškių rūsio istorija buvo tokia kvaila, ir ta raštelio istorija buvo pateikta TV laidoje „Yra kaip yra“, kur Algimantas Kliunka iš paskutiniųjų įrodinėjo jau raštelio, KURĮ JIS RADO BET NIEKAM NEPERDAVĖ, istoriją.
Tai sutapo su 2013 metų Kristupo Ašmio įtikinėjimais, jog dėl rūsio epizodo tikrai neišteisins, nes jeigu ir paaiškės, kad mobilieji neveikė, tai tuomet paaiškės „kad buvo raštelis“.
Raštelis apie česnakus buvo, tačiau jis niekam nebuvo perduotas. Beje, Čiapas neturėjo pravardės „česnakas“. Koks jo buvo operatyvinės veiklos vardas KGB, ten dirbant majoru, žino geriau turbūt A.Kliunka: o iš kur Daktarui žinoti?

Algimantas Kliunka laidoje stengėsi vengti temos apie Turisto ir Mongolo nerastus lavonus.

Iki šiol teisinėje praktikoje nebuvo girdėta, jog būtų įmanoma net pradėti nužudymo bylą nesant lavonų.

Didydis romanistas Dailis Dargis, „apvaražytas“ teisėsaugos pasakėčių, be jokių „galimai“ net nesant nuosprendžio galutinio, rašė, jog Henrikas Daktaras yra baisus žudikas.

Jis teigė, jog tai Henrikas Daktaras užsakė Čiapo nužudymą.

Normalioje valstybėje tokios knygos būtų konfiskuotos ir uždraustos. Dabar išeina, jog Henrikas Daktaras turi teisę paduoti didįjį romanistą į teismą dėl šmeižimo.

Grįžkime prie Kristupo Ašmio.

Kaip jis jaučiasi, kai šitaip tikėjo, kad jo klientas nebus išteisintas dėl rūsio epizodo? Manau, kad blogai. Juk kai tikėjimą atimi, nebelieka nei vilties.

Tikėkimės, jog Kristupas Ašmys nebesiims politinių bylų ir nedirbs dvigubo – advokato ir prokuroro – darbo.

Ir, beje, jau tada, kai 2014 03 11 Kristupas Ašmys buvo pastebėtas laisvą dieną leidžiantis alaus bare Vilniaus gatvėje su prokuroru Vytautu Kukaičiu, klientams reikėjo mąstyti, ar verta toliau dirbti su prokurorų draugu.

Jungtinėse Amerikos valstijose toks vaizdelis, kai labai žymios bylos advokatas laisvalaikį leidžia alaus bare su labai žymiu valstybiniu valstybinių (taigi, „užsakomųjų“) bylų prokuroru – būtų neįmanomas.

Kaune panaši situacija buvo su per daug susidraugavusiais prokuroru Mariumi Kuzminu ir jo geriausiu draugu advokatu Ruslanu Mazurov.

Ne kartą ir ne du pastebėti tame pačiame bare, jie vėliau byloje dėl vienos moteriškės tariamo nusikaltimo, su labai nemažu 900 000 litų ieškiniu, bandė apsimesti vienas kito nepažįstantys.

Advokatui Rolandui Tamašauskui paviešinus, jog šiedu teisės sargai po darbo valandų susitikinėja bare ir galimai aptarinėja bylų sudarinėjimą, teisėjas nušalino prokurorą nuo bylos.

Pakeitus prokurorą, moteris buvo išteisinta.

Advokatas Ruslanas Mazurov surašė kasacinį skundą, o prokuratūra – susilaikė.

Generalinei prokuratūrai atėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo paklausimas, kokia prokuratūros pozicija byloje. GP atrašė, jog jų pozicija yra – išteisinti.

Nušalinus korupciniais ryšiais susijusius veikėjus, byla sugriuvo.

Greičiausiai Henriko Daktaro byla būtų sugriuvusi greičiau, atsisakius su prokurorais draugaujančio advokato žymiai anksčiau.

Vien jau kliento įtikinėjimas, kad „tu nieko nepasieksi“ visų pirma yra profesinė „šyza“ – vadinasi, pats tu netiki savo darbu, vadinasi, blogai apie save manai, ir apie savo teisinius dokumentus, antra – tai yra advokatavimas ne klientui, o prokuratūrai.

Keisčiausia, jog visose bylose kartojasi ta pati situacija.

Eglės Kusaitės byloje jau minėtas R.Tamašauskas ją patalpinus dar kartą į kalėjimą, surašė apeliacinį skundą dėl suėmimo nutarties panaikinimo.

Tačiau ji taip buvo įtikėjusi advokatu Stungiu, jog R.Tamašausko surašyto skundo neišsiuntė: nors advokatas iš Šiaulių jį surašė net nepasibaigus apskundimo terminui, ir lankydavo klientę Lukiškėse – nors pats gyvena Šiauliuose.

Advokatas Stungys (vilnietis) tik dėl spaudos spaudimo parašė apeliaciją, tačiau ji nebuvo priimta: nes Stungys nesugebėjo nueiti iki Lukiškių ir gauti klientės parašo.

Tuomet jis persigando dėl savo reputacijos, ir to, jog iš Eglės Kusaitės buvo paėmęs 10 000 litų į priekį už tariamą gynybą, rašė prašymą atnaujinti procesą, ir lėkė jau pasibaigus terminui į Lukiškių kalėjimą.
Teismas savo ruožtu tiek buvo užgarantuotas, jog niekas nerašys skundo, jog nutartyje dėl suėmimo net neįrašė suėmimo termino: nes prašyme prokuroras Mindaugas Dūda nebuvo įrašęs. Taigi, „copy- paste“ makliavodami, Vilniaus apygardos teismo teisėjai buvo priėmę negaliojančią nutartį.

Dėl kurios Eglei tereikėjo išsiųsti savo pačios apeliaciją.

Tačiau tikėjimas prokurorų ir saugumo tarnu buvo žymiai stipresnis.

Beje, Eglė Kusaitė vėliau buvo išteisinta dėl terorizmo, o advokatas mirė. Į priekį sumokėta suma maišė samdytis papildomą pagalbą, todėl Rolandas Tamašauskas, kiek teko girdėti, tą skundą buvo surašęs nemokamai. Tačiau kaip minėta, įtaiga buvo stipresnė.

Šie duomenys, jog advokatas Stungys nesugebėjo laiku pateikti skundo, yra gauti iš Lietuvos Apeliacinio teismo viešųjų ryšių tarnybos vykdant žurnalistinį tyrimą, ir yra tikri.

Kuo skiriasi Henrikas Daktaras nuo Eglės Kusaitės? Tuo, jog jis nuolat analizuoja ir prašo jam suteikti kuo geresnę gynybą.

Tai, jog Kristupas Ašmys jį įtikėjinėjo, jog jis nebus išteisintas dar dėl dviejų lavonų – priminsiu, jog Henrikas Daktaras išteisintas dėl visų TIKRŲ lavonų, beliko prokurorų fantazijų lavonus pašalinti iš bylos – lėmė, jog Daktaro artimieji parinko kitą, nešališką, advokatą, kuris pasižymi prokuratūros darbo kritika, o ne liaupsinimu.

Picture 1185
Nuotr. Romualdo Apanavičiaus mirtį įregistravo Irena Ramanauskienė, remiantis CMI 96 str., kuris reglamentuoja LAIDOJIMĄ- kai paslaugūs kaimynai praneša apie vienišo kaimyno mirtį ir jį palaidoja. Romualdas Apanavičius, neva nuskendęs bet mirties priežasties Romoje, taip išeina, Vilniuje buvo laidojamas paslaugios kaimynės ponios Irenos Ramanauskienės – tuo tikslu ji mirties liudijimą išsiėmė. Tik, sakykite prašau, kur kapo vieta, jeigu nėra lavono?
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento direktoriaus E. Varonecko pavedimu, siunčiu Jums atsakymą į Jūsų paklausimą.

Informuojame, kad asmenų mirtys registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – LR CK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis (toliau – CMT).

CMT 102 p. nustatyta, kad užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtis įtraukiama į apskaitą jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Jeigu mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

2014 m. gegužės 16 d. į Vilniaus miesto CM skyrių kreipėsi p. Irena Ramanauskienė dėl Romualdo Apanavičiaus, gimusio 1975 m. sausio 1 d., mirusio 2014 m. kovo 12 d. Romoje, Italijoje, mirties įtraukimo į apskaitą. Pareiškėja pateikė 2014 m. balandžio 16 d. išduotą Romos miesto civilinės metrikacijos skyriaus išrašą Nr. 01930 iš mirčių registro, pavirtintą pažyma Apostille, taip pat jo vertimą į lietuvių kalbą, kuriame buvo nurodyta, kad Romualdas Apanavičius, gimęs 1975 m. sausio 1 d. Vilniuje, susituokęs su Giedre Ramanauskaite, mirė 2014 m. kovo 12 d. Romoje. Vilniaus miesto CM skyriaus darbuotoja, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir pateiktais dokumentais, 2014 m. gegužės 16 d. įtraukė minėto asmens mirtį į apskaitą, įrašydama mirties įrašą Nr. 2416, ir išdavė mirties liudijimą Nr. AA761252. Informuojame, kad pagal CMT 96 p., dėl asmens mirties įregistravimo gali kreiptis asmenys, nesusiję tiesioginiais giminystės ryšiais su mirusiuoju, pvz., kaimynai, giminaičiai, gyvenamosios patalpos savininkai, sveikatos priežiūros ar policijos įstaigos.

CMT 23 p. numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka, taip pat CMT XIV skyrius reglamentuoja civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, informuojame, kad Vilniaus miesto CM skyriuje buvo teisingai priimtas prašymas dėl Romualdo Apanavičiaus mirties įregistravimo, ir jo mirtis buvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Geros dienos,

Jolanta Kuzmienė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Teisės departamento

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja

K. Kalinausko g. 21

LT-03107 Vilnius

Tel. (8 5) 233 4659

El. p. jolanta.kuzmiene@vilnius.lt

http://www.vilnius.lt

Vadovaujantis minėtu 96 punktus, jis taikomas, kai žmogus miršta, ir paslaugūs kaimynai ir giminaičiai jį laidoja. Tai susiję su laidotuvėmis. Pažymėtina, jog tariamo R.Apanavičiaus lavono laidotuvių nebuvo.
Laba diena,

panašų atsakymą aš jau gavau. Norėjau sužinoti, pagal kokį teisės aktą jokiais giminystės ryšiais nesusijęs asmuo galėjo tapti pareiškėju ir netgi gauti mirties liudijimą?
Mes su advokatu tikrinome mirties registravimo taisykles, radome, jog tik laidojimo tikslais tai įmanoma. Į mano paklausimą jūs neatsakėte.
Prašome atsakyti, koks teisės aktas, nurodymas, taisyklės reglamentuoja, jog į Civilinės metrikacijos biurą gali užeiti visiškai svetimas žmogus ir registruoti kažkieno mirtį, jeigu tuo pačiu metu giminaičiai bando sustabdyti tą registraciją užsienyje, nes nėra lavono, ir mirties faktas yra suklastotas.
Brolio ieškojau kaip dingusio be žinios. Kažkas užsienyje visiškai ne giminaitis neva “atpažino” lavoną, o kažkas ne giminė Lietuvoje sukūrė mirties faktą.
Prašome man atsiųsti tiksliai pacituotą taisyklės vietą, pagal kurią bet kas iš gatvės, bet koks svetimas žmogus nuo šiol gali eiti ir registruoti bet kieno mirtį.,
Man, kaip praktikuojančiai teisininkai ši informacija nauja, ir aš būtinai paskleisčiau per visuomenės informavimo priemones apie šią naują praktiką.
Kai man reikėjo gauti brolio mirties liudijimą, man buvo aiškinama, jog man vos ne išimties tvarka tai daro.
O ponia kažkokia Irena Ramanauskienė nebuvo mano broliui giminaitė.
Prašome atsakyti neperspausdinant jau gauto atsakymo teksto, o atsakyti, kokios taisyklės leidžia visiškai svetimiems žmonėms
užsiimti civilinės būklės aktų registracija, ir dar gauti civilinės būklės dokumentą.
Man, kaip artimajai giminaitei ir teisininkei, tokie dalykai nesuvokiami.
Prašome mane apšviesti, kokios čia naujos taisyklės, ir nuo kada nebegalioja CK nuostatos apie giminystės ryšius.
Advokatas skaitė man 96 punktą, tačiau ten yra susiję su LAIDOJIMU. Kadangi kūno nebuvo, nebuvo ir laidojimo. Jokio laidojimo Lietuvoje nebuvo, jūs man pacitavote ne visą punktą. Kaimynai negali gauti mirties liudijimo, išskyrus, jeigu jie laidoja kokį vienišą senuką.
Mano brolis pastaruoju metu teigiama Lietuvoje negyveno, todėl ponia Ramanauskienė negali būti traktuojama kaip gyvenamosios patalpos kuriame gyveno mirusysis savininkė, taip yra iškreiptas 96 punkto taikymas. Jis sukurtas tam, kad lavonas neliktų patalpose, ir būtų galima pašalinti. Pritaikytas manau neteisėtai.
Iki šiol nėra jokių lavono nuotraukų, nebuvo ir laidotuvių. Be to, jums nebuvo pateiktas medicininis mirties liudijimas, tik kažkoks išrašas iš Romos Civilinės metrikacijos knygų.
Tuo pačiu metu paskambinau į Lietuvos ambasadą Romoje, ir paprašiau spręsti šitą tamsią istoriją nuo pradžių, nes registruojant asmens mirtį, reikėtų bent įsitikinti, kad asmuo tikrai mirė.
Tą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas. Už akių kažką paskelbti mirusiu galima tik teismo būdu, šiuo atveju nevyko joks teisminis procesas, o asmenys, kurie dalyvavo mirties legalizavime per dokumentų klastojimą, net nesusiję giminystės ryšiais.
Jokių duomenų, kad kažkur mano brolis būtų, aš ir negavau, jo niekas nerado, išskyrus buvo sukurta jo mirties istorija, jam neva stebuklingai išplaukiant lavono pavidalu atviroje jūroje Italijoje, istorija verta Oskaro, tačiau nepanaši į tikrovišką, tuo labiau, jog joje veikia kažkokie suinteresuoti asmenys, kurie galimai pardavė mano brolio vaiką.
Mirties faktas Ramanauskų šeimai buvo reikalingas kad geriau galimai parduoti vaiką įvaikinimui, nes mirties atveju, tėvo sutikimas juk nereikalingas.

Prašome išnagrinėti mano paklausimus, ir jeigu reikia, užsiklausti patiems Romos Civilinės metrikacijos skyriaus įstaigą, Romos policiją, nes man informacija, nors aš esu sesuo, iš viso neteikiama. Todėl aš absoliučiai netikiu, jog mano dingęs be žinios brolis yra miręs, ir man Jūsų įstaigos dokumentas trukdo atnaujinti jo paiešką.
Kristina Sulikienė