Archive for August, 2016

paula

Nuotr. Pernai šmeižto kampaniją bandė užsakyti Kristina Paulikė, kandidatuojanti su “Lietuvos sąrašu”. Šiemet smogė Lietuvos ryto Tv. Paneiginės tik melą ir šmeižtą, jog K. Sulikienė LK tarnavo “kelias dienas” Kitos dalies nepaneiginės. Sveikiname K. Paulikę – pagaliau tau pavyko!!! Tiesa, iki šiol neišeina rasti K. Paulikės CV. K. Sulikienės tai viskas yra internete. 

Kandidatė į Seimą Kristina Sulikienė kelis kartus bandė susisiekti su ją galimai apšmeižusia lryto televizija, kai 2016 08 26 buvo ištransliuoti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Visas reportažas faktiškai apie nieką.

Svarbiausia buvo paskleisti melagingą informaciją, jog Kristina Sulikienė nėra jokia teisės profesionalė bei ji nedirba mokslinio darbo.

Šitą melą žinių redaktorius kuriam K. Sulikienė siuntė ir laišką, ir skambino telefonu, atsisakė paneiginėti, nes jis “turi savo nuomonę”.

Matote, jeigu asmuo kiekvieną mėnesį tiesiog nuterorizuojamas sodros, jeigu tik laiku nesumoka sveikatos įmokos, o VMI kiekvienų metų gale grasina baudomis ir sankcijomis, jeigu tik ne visi centai iš teisinės veiklos, regitruotos 2013 12 05, suskaičiuoti – tai šitam žmogui tik atrodo, jog jis vykdo teisinę veiklą. Ir jeigu jis save pilnai išlaiko iš šios veiklos – čia šiaip, na jam tik atrodo.

Matote, Lryto TV žinių atsakingam asmeniui geriau viskas matosi iš suflerio būdelės.

Arba jam kažkas pasako. Valstybės dokumentai – čia ne įrodymas.

Ir net jeigu apšmeižtas žmogus duoną valgo iš tos veiklos, kurios neva nevykdo, jam matote, tik atrodo, – tai čia nieko tokio. Juk TV toks galingas įrankis, yra sužlugdęs ne vieną ir ne du gyvenimus.

Ką mano pati K. Sulikienė?

“Paaiškėjo, jog Lrytas Tv galimai dangstė kariuomenės virtuvinį skandalą, kai buvo praplautos neįtikėtinos pinigų sumos.

Tam reikėjo sukurti dirbtinį skandalą, kad “otvleč vnimanije” Čia klasikinė KGB metodika.

Šakutės, peiliai už 8 kartus didesnę sumą – viskas galima, nes “rusai puola”. Pateisinami nusikaltimai prieš Lietuvos žmones – biudžeto grobstymas.

Vietoj to, kad LK būtų pradėta baudžiamoji byla, BNS šiandien jau praneša, kad neva LK yra nukentėjusioji pusė!!

Vagis tapo nukentėjusiuoju!

http://www.bns.lt

Lėšas iššvaistęs kariškis toliau dirba KAM sistemoje! Bet kariuomenė juk nukentėjo”.

  • Ką manote apie 6 metus vykdomą šmeižto kampaniją, neva jūs tik “prisistatanti teisininkė?
  • Pirmą kartą šią sąvoką sugalvojo Juozas Ivanauskas – jis darė interviu su Neringa Venckiene, ir ten mane įvardijo būtent “prisistatančia teisininke”, nors pati Neringa žinojo, jog aš esu tikra teisininkė, ir klausydavo mano patarimų vienais ar kitais klausimais.
  • Kitas išpuolis buvo rengiamas pernai, kai tokia Kristina Paulikė davė interviu “Vakaro žinioms”, ir šitas laikraštis net manęs neapklausęs, rengė reportažą, apie tai, jog aš esu aferistė, ir netikra, tik “prisistatanti teisininkė”.
  • Mano viena klientė man pranešė, jog prieš mane yra pradėta neregėto šmeižto kampanija, pati susisiekiau su VŽ ir sustabdžiau tą šmeižtą.
  • Bet kodėl savarankiškai dirbantis teisininkas yra tokia grėsmė šitai klaninei sistemai?
  • O jūs tik pagalvokit – niekam neatsiskaitau, dirbu pati sau. Atlyginimą moku pati sau. Galiu turėti darbuotojų, vairuotoją, galiu dirbti su kuo noriu, paprašyti kiek noriu, niekas manęs nekontroliuoja. Negi nepikta klaninei advokatūros sistemai?
  • Jiems gal atrodo, jog iš jų “paimami klientai”,. tačiau šiuo metu aš turiu klientę, kuri manęs ieškojo 2 metus! Ir pagaliau rado – ir labai džiaugiasi, nes žino, jog tik aš išspręsiu jos bylą, turinčią tarptautinį elementą. Mūsų teisininkai nelabai išmano tarptautinę teisę. Gavau avansą, viskas legaliai, viską mato VMI. Kur čia kažkoks “prisistatymas”??
  • Ką šiuo metu dar konsultuojate?
  • “Laisvą laikraštį”, kuriame mėgstu publikuoti su mano veikla susijusius straipsnius. Šiandien dėl konsultacijos kreipėsi smulkus ūkis, kuris kovoja su Maisto ir veterinarijos tarnyba, ir nebežino, kaip nuo jos atsiginti – sako, jog “naglai” reketuojama “atkatą mokėt”. Kadangi domiuosi kiaulių ūkiais, esu parašiusi ir teisės mokslo straipsnį, todėl sutikau padėti – nes gerai išmanau aplinkosaugos teisę.
  • Taip pat dirbu šeimos bylose. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiu ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, lengva byla, nes antra pusė sutinka su ieškiniu. Tačiau teismas be procesinio dokumento juk negali išspręsti klausimo. Todėl kreiptasi į mane, kaip į gerą teisininkę, kad parengčiau visą dokumentaciją. Tą ir darau.
  • Ką palinkėtumėte lrytas TV?
  • Mažiau šmeižti,daugiau dirbti. Šiandien yra kilęs šakučių ir peilių skandalas – juo ir reikia domėtis. O ne kas kur sakė nesakė ar pasakė. Nežinau, ar tikrai Rusija tokia didelė grėsmė, palyginus su mūsų sistemos vagimis, ir biudžeto švaistytojais – va jie yra didžiausia kirmėlė, ir piktžaizdė, ir ją reikia rauti su šaknimis.
  • Dėkojame už pokalbį.
  • visuomenedotcom kolektyvas

Nuotr. Istoriją bak. ir mag. baigusi Asta Venskienė VDU labai reiškiasi etnologijos mokslo srityje, nors yra kitų specialistų, kurie bent baigę minėtus mokslus. Negi istorikai neturėtų dirbti istorijos darbo – kad etnologams atsilaisvintų užimtos vietos?

Naikinama etnologija, specialistus ruošia ne specialistai. VDU atvejis

Kristina Sulikienė

Kiekvienas kandidatas stengiasi pateikti save iš tų pusių, kurias išmano.

Kaip etnologijos krypties doktorantė, kuri šiuo metu yra disertacijos pateikimo baigiamajame etape, taip pat kaip dirbusi šioje srityje virš 4 metų, drąsiai galiu teigti, jog šiuo metu situacija etnologijos mokslo srityje darosi tragiška.

Vytauto Didžiojo universitetas didžiavosi 3 specialybėmis, kurios buvo didžiausio VDU fakulteto – Humanitarinių – pažiba: tai istorija, etnologija ir filosofija.

Studentai, įstoję į šį fakultetą, pirmus 2 metus mokėsi visi kartu, ir po to nuspręsdavo, kur pasukti.

Pasikeitus universiteto valdžiai 2006 m. kartu su „senais kadrais“, buvo pradėta naikinti ir jų kuruoti dalykai.

Jeigu universitetui esą nebereikėjo garsaus etnologo prof. Romualdo Apanavičiaus- 2006/2007 m.m. jis buvo nustumtas ne tik nuo priėmimo, bet ir nuo gynimo komisijų, nuo vadovavimo bakalauro, magistro darbams, ir tai darė jo paties rankomis priimti docentai, daktarai – tai kartu su profesoriaus naikinimu ir panieka jam, buvo pradėtas naikinti ir jo atgaivintas etnologijos mokslas.

VDU „gelbėtojai“ per kelerius metus pasiekė, jog į etninės kultūros studijas pradėjo stoti mažiau studentų. Tas pats vyko paraleliai su filosofija ir istorija, kuri šiandien vienintelė išlaikė savo bakalaurą: 2016 m. įstojo 16 studentų.

2007 m., po VDU, „išgelbėjimo“, pasklidus garsui, jog prof. R. Apanavičius nustumtas nuo visų akademinių reikalų, į etnologijos ir istorijos magistro studijas  neatėjo nei vienas studentas. Juos surinko tas pats R. Apanavičius per papildomą priėmimo etapą – kai jau „gelbėtojai“ suprato, jog niekaip be jo neišsisuks…Istorikus rinko irgi bandytas nustumti R. Janauskas. Bakalaurantai matė perversmą VDU viduje, ir bėgo iš VDU kaip iš skęstančio laivo. Etninės kultūros bakalaurai magistrą studijuoti išvyko į Vilnių.

VDU valdžia iki šiol nesuvokė, ką jie 2006 m. padarė su humanitariniais mokslais, ir jog atstatyti iki 2006 m. lygį šiuo metu praktiškai nebeįmanoma, nes griovimas jau įsibėgėjęs…Beje, prof. R. Apanavičių studentai pripažino „laukiamiausiu dėstytoju“, o prasidėjus ciklui „Alus, dėstytojas ir aš“, būtent R. Apanavičius atidarė šį ciklą, dėstydamas apie populiariąją muziką, o baras, kur vyko paskaita, „lūžo“- apsilankė 250 studentų. „Gelbėtojai“ nuo 2006 m. dezorganizavo ir demoralizavo universitetą, ir praktiškai universitetą apėmusi autoimuninė liga, turinti paranojiškumo požymių – baisiausia yra viskas, kas susiję su R. Apanavičiumi. O Etnologijos katedra juk yra jo „lizdas“. Šiais metais šiam profesoriui buvo suteikta net 0.00 etato jo kurtame universitete, dėl to, nenorėdamas žemintis, jis parašė prašymą atleisti iš darbo. Nors jo paskaitos – vienos lankomiausių.

VDU paslaugiau siūlė dirbti 0 etato, bet važinėti savo lėšomis į katedros posėdžius.

Sunaikinę etnologiją, šie gelbėtojai, gryni sovietų palikuonys – nes tik sovietai šitaip žiauriai naikino mokslą apie Tautos Dvasią – jausis atlikę Lietuvai naudingą darbą…Todėl kaip kandidatė į Seimą ir mąstau: kol šitie sovietų pakalikai, tęsiantys sovietijos darbus, neįsijautė per daug, turbūt laikas tautai svarbias mokslo šakas perimti valdyti valstybei? Juk visiška universiteto autonomija veda į štai šitokį bardaką, kai iš viso nemąstoma apie Lietuvos ateitį. Juk ją vis tiek valdys lietuviai, o ne azijiečiai – į kuriuos, deja, šiuo metu orientuojami etnologijos mokslą norintys rinktis absolventai?

Jeigu abiturientai ateidavo parašę prioritetą į lietuvių etninės kultūros studijas, priėmimo komisija juos nuorientuodavo į Baltijos studijas, arba Azijos. Taip ir neliko etninės kultūros. Juk ne savaime ji sugriuvo – griovėjai intensyviai dirbo.

Nors 2013 m. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė net 10 tikslinių ir finansuojamų vietų šiai esą „nepaklausiai“ specialybei, VDU valdžia, prieštaraudama valstybės etninės kultūros politikai, iš viso panaikino etninės kultūros bakalaurą, ir nebeskelbia priėmimo į šią specialybę.

Esą Lietuvai nebereikia žmonių, kurie išmanytų etnografinius regionus, būtų susipažinę su tarmėmis, tautiniu kostiumu, bei kitu materialiniu ir nematerialiniu lietuvių tautos paveldu.

Vietoj to universitete kaip grybai po lietaus pradėjo dygti Azijos ir kitų tolimų kraštų studijos, tačiau jose dirbti nebūdavo pakviečiamas nei vienas Etnologijos krypties doktorantūrą baigęs absolventas.

VDU pradėjo eiti UAB stiliaus ir savitiksliškumo keliais.

Nors per visą Lietuvą net ir šiandien susidarytų 20-30 abiturientų grupė, kurie rinktųsi šias studijas (pavyzdžiui, vien iš Kelmės stotų apie 7 abiturientus – nes Kelmės vasaros kursai bei amatų centras ugdo etniškai nusiteikusius mokinius), VDU valdžia nusprendė, jog tai atgyvena, ir nebereikia lietuviams mokytis savo tautos paveldo, bei tapatybės.

Šiandien per įvadą pirmakursiams VDU buvo minima

„orientuotumas į būsimą darbdavį“.

Leiskite paklausti, mieli kolegos: o mokslo institutas ar leidykla, muziejus, kultūros centras – čia ne darbdavys?

Jeigu sunaikinta sovietų persekiota etninė kultūra atgaivinta, paskleista per VDU, šaliai davė specialistų, – kodėl ją vėl reikia sunaikinti, išdraskyti Etnologijos ir folkloristikos katedrą, ją pervadinant  „moderniškai“ – „Kultūrų studijų“?

Žinote, koks atsakymas man peršasi?

Nes katedroje nėra daug tikrų etnologų. Ir todėl nebeliko, kam kovoti dėl etnologijos išsaugojimo.

Tikras specialistas yra tas, kuris specialybę yra baigęs, kvalifikavęsis  bakalauro ir magistro studijomis.

Pasižiūrėjus Kultūrų ir etnologijos studijų katedros dėstytojų biografijas, kai kurie jų nėra baigę etnologijos studijų.

Nors VDU aiškina, jog labai gerbia ir myli studentus, tačiau man labai patiko vieno būsimo studento šūkis, kurį jis pasiūlė VDU – truputį matęs nenormaliai vykstančias atestacijas, kai VDU „etnologai“ nenorėjo „praleisti disertacijos“.

„Į DĖSTYTOJĄ ORIENTUOTAS UNIVERSITETAS“.

Šis šūkis yra labai taiklus, ypač kalbant apie etnologijos specialybės dėstytojus, daugelio kurių biografijose nematome, jog jie būtų šią specialybę patys baigę – nes daktaro laipsnis nėra kvalifikacija, tai garbės, mokslo, vardas.

Kai universitetas pasidaro orientuotas į dėstytoją, tada prie dėstytojo gali būti pritaikomas net jo padalinio pavadinimas. Kad tik tas dėstytojas išlaikytų darbo vietą.

Daktarė lektorė Asta Venskienė – „gryna“ istorikė. Tai labai panašu į etnologiją, tačiau tai nėra etnologija. Nes tyrimo metodai, pagrindinės sąvokos labai skiriasi.

Docentė Rasa Račiūnaitė – Paužuolienė. Filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikacija, bakalauro ir magistro laipsnis (Vilniaus universitetas). Kiek teko mokytis pas ją, svarbiausi akcentai šiai dėstytojai yra rašybos ir skyrybos klaidos bei sakinių struktūra, o ne etnologija.

Per disertacijos pristatymą gavau pastabą, kodėl darbe aiškinu „savaime suprantamus dalykus, kad etnologija – tai humanitariniai mokslai“.

Tačiau tokiems „specialistams“, kurie visiškai neseniai net nebuvo girdėję apie etnologiją, reikia paaiškinti šio mokslo raidą Lietuvoje ir Europoje. Nemanau, jog tai yra jiems „savaime suprantama“. Juk atėjus iš lietuvių kalbos, kur svarbiausia – sintaksė, gramatika, bei skyrybos ženklai, neretai sunku suvokti procesus, fenomenus, ir kultūrinę sąmonę. Nekalbu jau apie civilizacijas, kas „kablelininkams“ – tamsus miškas.

Dalia Senvaitytė – „gryna etnologė“: tiek bakalauras, tiek magistras baigtas VDU. Tačiau pastaruoju metu ji pasuko į „populiaresnę“ – tai religijotyros – sritį. Matyt, pinigai kiti, ir tyrimo sritis įdomesnė. Gaila. Nors katedroje yra „tikras“ etnologas, tačiau nėra kam tą etnologiją apginti.

Kita „gryna etnologė“ tai katedros vedėja Laimutė Anglickienė. Dar ji būna atstovi ir už mokslą, ir už studentą, ir už tinkamą teoriją – tačiau vėlgi, vienam kovoti su malūnizmais yra per sunku. Bendruose susirinkimuose vedėjos balsas prasmenga kitų, nekompetetingų, asmenų mirgalynėje. Vedėja mano disertaciją palaiko, nes tai yra ir jos 2000 m. apgintos disertacijos tęstinumas: juk malonu, kai tyrinėjamos tautinės mažumos. Bėda ta, kad Rasa Račiūnaitė – Paužuolienė „irgi“ jas tyrinėja, o čia jau prasideda „mokslinio cecho“ konkurencija. Nesuprantu ir nesuprasiu šių dalykų: juk normalūs ir išsamūs totorių, žydų, sentikių, rusų, lenkų tyrimai Lietuvoje nevyko ir nevyksta – viskas tik epizodiškai ir pripuolamai.

Lektorės Giedrės Barkauskaitės kompetencija  labai juntama. Visų pirma, tai žmogus, kuris niekada nieko nekeikia, neužsipuldinėja, nekritikuoja nepagrįstai, pritaria naujoms idėjoms ir sumanymams. O pasižiūrėjus gyvenimo aprašymą, aišku, kodėl: ši dėstytoja turi etnologijos mokslų magistro laipsnį, tiesa, bakalauras – choreografijos, pedagogikos. Tačiau visas situacijas ši gležnutė dėstytoja ir sprendžia būtent – pedagogiškai. Todėl katedroje yra dar vienas nors ir „negrynas“ etnologas. Bet ar iš baimės prarasti darbo vietą, ar dėl charakterio savybių, nėra kovojama dėl šios mokslo krypties išsaugojimo. Nes vis tik akivaizdu, jog veikia‚“didesnės jėgos“.

Kas metai katedra išleidžia po 1-2 etnologijos mokslų daktarus, kurie prieš tai būna baigę etnologijos bakalaurą su magistru. Tačiau Etnologijos katedroje, kuri greitai vadinsis „Kultūrų tyrimų“, šiems perspektyviems „gryniems“ specialistams vietos neatsiranda. Vietoj jų pridarbinta kažkokių niekam nematytų jaunuolių, neaišku, iš kur pakviestų. Vėlgi – „kažkas liepė“.

Kur dirba mūsų absolventai?

Lietuvių tautosakos naminių gyvulių įvaizdžius, konkrečiai, žirgą, ištyrinėjusi mokslų daktarė Giedrė Šukytė vos- ne- vos buvo gavusi darbelį Šiaulių universitete, lektore, kaip pati guodėsi, darbas – tik pusė etato, o kabinetą jai skyrė rūsyje, net susirgo plaučių uždegimu. Šiuo metu dirba kažkur ne pagal specialybę.

Piemenų tradicijas Aukštaitijoje ištyrinėjusi Regina Mikštaitė – Čičiurkienė dar studijuodama etnologijos bakalauro studijose, išleido šia tema monografija, buvo pripažinta inovatyviausia studente. Po studijų baigimo jai nebuvo pasiūlytas joks darbas universitete. Šiuo metu dirba Nalšios muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja.

Sakmiškus pasakojimus ištyrinėjusi ir 2016 08 26 disertaciją apsigynusi Ingrida Stundžė – gryna etnologė, iki disertacijos ir 2 monografijų bendraautorė. Darbas universitete jai nepasiūlytas. Dirba kultūros srityje, darbą susirado dar studijuodama doktorantūroje.

Lakūnų gyvenseną ištyrinėjęs ir birželio mėnesį daktaro disertaciją apsigynęs Arvydas Griškus – „grynas“ etnologas – tiek bakalauras, tiek magistras, ir mokslų daktaras. Darbas universitete – nepasiūlytas. Šis specialistas dirba Jurbarke, kuruoja kultūrą.

Kristina Blockytė pernai metais apsigynė daktaro disertaciją. Ji – viena iš išimčių. Nuo magistro laikų turi darbą Klaipėdos universitete, pagal etnologijos specialybę. Nusimato tolimesnė perspektyva. Tačiau K. Blockytės atvejis – menka išimtis.

Galima tęsti atvirai klausti: kam tuomet VDU iš viso vykdo šias programas – etninės kultūros magistro ir daktaro, jeigu jiems nereikia šių kompetetingų ir jų pačių išugdytų žmonių?

Beje, ar žinojot, jog visi šie mokslų daktarai „vos ne vos“ apsigynė, nes tai apimtis buvo per maža, tai teorija netinkama, tai dar kažkas netiko. Kristina Blockytė, Ingrida Stundžė, ir šių eilučių autorė 4 kurse turėjo ne 2, o 4 atestacijas. Visoms trims buvo sakomos neįtikėtinai keistos pastabos, daugiausiai – kad tyrimai per platūs, kad juos reikia „susimažinti“. Kaip galima „susimažinti“… kompetenciją?

Labiausiai prie visko „prisikabinėja“ būtent etnologijos bakalauro ir magistro mokslų nebaigusios lektorės: tai Asta Venskienė ir Rasa Račiūnaitė – Paužuolienė. „Grynos“

ir „pusiau grynos“ kabinėjasi mažiau arba iš viso nesako  pastabų: nes džiaugiasi, kad tęsiami jų mokslo šakos tyrimai.

Kai šitaip gražiai VDU savo įvadinėje savaitėje pristato universitetą, tad ir norisi paklausti: kur link universitetas eina, jeigu tarkime etnologijos nelaiko „tinkama“ mokslo šaka, o mokslų daktarus ruošia „iš inercijos“? O iš tiesų gal galėtų visiems atskleisti tiesą, jog vyksta didžiulė konkurencija dėl žinių, o etnologiją galutinai siekia nukonkuruoti visai net ne humanitarinės mokslo šakos…Matyt, su pabėgėliais „ateina“ ir labai dideli pinigai…Per URM…o gal kurią kitą ministeriją?

Dėl to kažkokiai URM darbuotojai, tuo pačiu metu dirbančiai dar ir VU, buvo rezervuota pavasario semestre vieta „net“ už 87 eurus – ir dar važinėti iš Vilniaus. Kai pasiklausai, kaip tarsi elgetos ašaros ir „krapijamos“ „valandos“ – konkretiems žmonėms, nekreipiant dėmesio į studijų kokybę, tai tos įvadinės pirmakursių savaitės lektoriams ir norėtųsi pabaksnoti su faktais prieš nosį.

Jog VDU svarbiausias žmogus – tai dėstytojas.

Charakteringas dalykas, jog pasikeitus rektoriui, Humanitarinių mokslų fakultete iš foje 2 aukšte buvo dingę visi minkštasuoliai: kad tik studentai „nesitrintų“ ir „netrukdytų“. Matyt, studentams pradėjus sėdėti ant šaltų grindų, buvo nuspręsta dalį minkštasuolių sugrąžinti.

Tokie paprastučiai dalykai irgi rodo, į ką orientuojamas universitetas.

Disertantą tokios dėstytojos, kaip A.Venskienė gali piktai aiškindama išvaryti iš kabineto,  žemindama jį bakalauranto akivaizdoje, nes „turi konsultaciją“. Pasako eiti dirbti į biblioteką, nors tokią doktorantūrą gali ir panaikinti – jeigu doktorantai neturi įrengtos darbo vietos.

Doktorantas VDU– ne studentas, ir ne dėstytojas. Jis yra akademinis „niekas“.

Juk jam po studijų baigimo nebus pasiūlyta darbo vieta, ir net „vakuojančios“ vietos už 87 eurus per semestrą bus pasiūlytos ne „saviems“, o kažkokioms URM darbuotojoms, kurios turbūt ateityje „kuruos“ milijonų įsisavinimus. (Koks tikslas važinėti pusę metų iš Vilniaus, gaišti kas kartą 5-6 valandas, ir gauti 87 eurus?)

Manau, jog studijų susiejimas su dideliais pinigais, arba verslo struktūromis yra ydinga tendencija, tačiau gaji VDU, kuris nebegali pasigirti tuo, kuo gyrėsi iki „universiteto išgelbėjimo“.

2006 m. universitetan atėjus „gelbėtojams“, buvo išsigelbėta nuo filosofijos, etnologijos, nuo kai kurių europinio lygio specialistų, dar pora dėstytojų, neatlaikę baisios atmosferos universitete, mirė (jaunas istorikas ir jauna, 2 vaikų mama, filosofė.) Tokia atmosfera būtų buvusi neįmanoma prie senosios valdžios, kuriai rūpėjo kiekvienas studentas, nes VDU iki 2006 m. buvo orientuotas į studentą.

Nuo 2006 m.- į dėstytoją. Tiesa, kas neprisitaikė, tuos išnešė kojomis į priekį. Ir vėl ramu VDU, likusius dar ir atleido dėl „etatų mažinimo“. Ilgus metus humanitarinėse specialybėse dirbantys dėstytojai liūdnai padejuoja, jog jau susitaikė su būsina pardavėjo dalia, kai VDU bus atleidinėjami „nereikalingieji“, „nepaklausių specialybių“ darbuotojai. „Tik kad dar priimtų prie tos kasos – juk ir ten reikia kompetencijos…“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2717:pamastymai-aukstojo-mokslo-tema&catid=33&Itemid=141

Nuotr. Savanoriai perka net virveles, kariuomenei vadovauja istorikas, o URM ministras kariauja Donbase. Tada belieka prispirkti virtuvės įrankių už 8 kartus didesnę kainą ir laukti kol užpuls rusai. Pelmeniais pavaišinsime skaniais. 

Štai dar viena yla išlindo iš maišo.

Praeitą savaitę Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas lygioje vietoje bandė sukelti skandalą, kad rusai ar ateiviai puola generolą.

O šiandien paaiškėjo, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama skundo tyrimą, nustatė, jog Lietuvos kariuomenė jau daug metų iš eilės viską per brangiai perka iš kažkokios vienos firmos „Nota bene“.

Tokiai kariuomenei su tokiais vadais, kurie turbūt ir apatines kelnes perka už 8 kartus didesnę kainą – kad paklodes perka kelis kartus brangiau, irgi paaiškėjo tyrimo metu – tai joks rusas, siras, arabas ar marsietis nereikalingas.

Tokia kariuomenė su tokia vadovybė yra demoralizuota, ir pavirtusi neregėta pinigų plovykla.

Jeigu LK domėtųsi savo įvaizdžiu, tai pasižiūrėtų, kokias reakcijas sukelia šitie skandalai.

O reakcijos žmonių vienareikšmiškos: komentatoriai diskutuoja, gal tos lentelės po 180 eurų su paauksuotais kraštais, o viduryje – Užkalnio paveikslas?

Kiti juokiasi, jog su vienu peiliu gal ruošiamasi visai kariuomenei duoną raikyti, kad už 140 eurų reikia pirkti? Štai peilis mėsai kapoti – 250 eurų (apie 800 litų).

Tai yra 2014 metų viešojo pirkimo tyrimas. Priminsiu, jog tais metais tarnavau Lietuvos kariuomenėje. Trūko visko – paklodės, užklotai, užvalkalai buvo suplyšę, o tualetuose nebuvo tualetinio popieriaus.

Tuo pačiu metu LK pirko auksinius peilius, samčius ir net sietelius (161 euras).

Kai taškė pinigus į dešinę ir į kairę, krašto apsaugos savanoriams buvo liepta susipirkti virveles (1 euras), peilius, šakutes, puodelius geležinius į nusipirkti (6 eurai), atsivežti savo tualetinį popierių (1,45  euro).

Buvo motyvuojama, jog visiškai nėra pinigų kariuomenėje, kad kariuomenė yra baisiai skurdi.

Tos pačios pasakos buvo pasakojamos, kai buvo klausiama, kodėl nėra taktinių liemenių, ir kodėl šautuvai sulūžę ir datuojami 1965 m.? „Nėra pinigų“.

Buvo tokių požymių, jog dalis aprūpinimo yra perpardavinėjama visokiose „karinės krautuvėse“ – į kurias savanoriai ir siunčiami nusipirkti tuos daiktus, kurių neva kariuomenė „neišgali nupirkti“.

Peilis mėsai kapoti – tai 250 virvelių, kurių kariuomenė „neišgali nupirkti“.

Akivaizdu, jog kariuomenė nesusimokėjo didžiajai žiniasklaidai, kad toliau ją liaupsintų, todėl pastaruoju metu ir „nuteka“ „gėdinga informacija“ apie ir taip viešai tarp karių ir ne karių žinomus dalykus.

Lietuvos kariuomenės kūrėjai, atsargos karininkai kone miršta badu, gaudami „labai dideles“ 130 eurų pensijas, o dabartiniai kariškiai taškosi ir perkaliojasi visokius peilius po 250 eurų. Nes Juozas Olekas visada pakištą raštą apie tai, kaip baisiai trūksta KAM sistemai pinigų, pasirašys. Ir paskutinį butą iš atsargos karininko nušvilps, kad „chebra“ pasidalintų, kad tik neskurstų.

Juk tokie „patriotai“ ir patriotiškai perka vieni iš kitų 8 kartus didesnėmis kainomis.

O ir patys karininkai nevengia dalyvauti verslo sandoriuose.

Štai majoras Valaitis kadaise dirbdamas Gynybos štabe, buvo tuo pačiu metu ir „Kraustos“ akcininkas. Ir tuo pačiu metu, jam bebūnant tuo akcininku, staiga Lietuvos kariuomenė perka kraustymo paslaugas iš „Kraustos“. Kam toks sandoris –  jeigu pervežimams LK turi Logistikos valdybą? Atsakymas aiškus: tam, kad didžiai nusipelnęs Lietuvai majoras Valaitis gautų papildomų pinigų per firmą, kurioje jis turi akcijų.

Kada baigsis šitas totalus valstybės užvaldymas ir plėšimas?

Viskas prasidėjo nuo auksinių kastuvėlių tyrimo. Juos LK bandė pateisinti su „piaro kompanija“, kai tyčia demonstratyviai kažkokiose „mokomosiose programose“ laužė kitų firmų kastuvus (bet kurį metalą truputį pakaitinus ugnyje, galima lengvai perlaužti…), ir taip neva demonstravo, jog tik „Nota bene“ gamina tinkamus.

Keista.  Kažkodėl pilni sandėliai  ne auksinių ir labai senų kastuvėlių, kurie nelūžta. Ir kuriuos naudoja kariai. Turbūt „Nota bene“ tik tarpinė stotelė. Gal visa šita amunicija dar kažkur pervežama. Arba tiesiog 8 kartus didesnė kaina skiriama tam, kad labai Lietuvai nusipelnę, labai parlamentą gynę ir labai labai pasauliui nusipelnę majorai ir pulkininkai pasidalintų tą „likutį“ – 7 tos pačios prekės kainas. Juk kažkoks racionalus paaiškinimas turi būti. Esmė ta, kad vyksta biudžeto vagystės stambiu mastu, bet STT, FNTT, GP tyli – nes vagia tai kariuomenė. O kaip čia dabar Lietuvos kariuomenei kelsi baudžiamąją bylą? Na kažkaip ne lygis. Juk jie ne „vatnykai“ ir ne „koloradai“. O labai patriotiškai grobsto valstybės biudžetą. Juk tai ne nusikaltimas.

Nors šiandienos informacijoje akivaizdžiai matome veikos sudėtį- sukčiavimas stambiu mastu, kai sandorių kaina tyčia padvigubinama, nors net nebuvo skirta 1,622 mln., o tik apie 724 tūkst. (lauko virtuvių atsarginėms detalėms). Kas čia jeigu ne tyčinis nusikaltimas, tyčia grobstamas biudžeto lėšas, žinant, jog labai garsiai paklykavus, jog vėl puola rusai, geriečiai iš Seimo leis grobstyt kiek tik panorėsi.

O jeigu koks žurnalistas alla Sulikienė rašys, tai ją galima bus užčiaupti, padarius „fas“ pačiam generolui Žukui: kuris pagrasins NATO, šmato ir kosmine žvalgyba, ir taip visi vagių kritikai užsičiaups. Koks geras valstybės išgrobstymo planas, ką tu ką tu!

 

 

 

 

 

KAM vagia jau ne milijonais, o milijardais

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad Krašto apsaugos ministerija permoka milijonus už kariuomenei perkamus elementariausius daiktus. Pvz., KAM pirko pjaustymo lentelę už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, galąstuvas už 103 eurus, peilis mėsai kapoti už 250 eurų, sietelis už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai už 243 eurus ir 258 eurus – šiuos ir kitus įprastus virtuvės įrankius už neįprastą kainą Lietuvos kariuomenė įsigijo pirkdama atsargines detales ir agregatus savo lauko virtuvėms.

 

Toliau galima skaičiuoti, kiek pavogta perkant tankus ir kitus žaisliukus, kurių niekada neprireiks, nes generolai, kaip visada, rengiasi praėjusiam karui – galvoja, kad puls tankai, pėstininkai, artilerija, visai kaip per Antrą pasaulinį karą. Nors iš esmės viskas būtų daug paprasčiau – rusų raketoms „iskander“ tereikia 10 minučių pasiekti bet kurį Lietuvos tašką, ir tada nebereikės jokių šarvuočių.

Ne, tai ne klaida: pjaustymo lentelę Lietuvos kariuomenė pirko už 180 eurų, duonriekį peilį – už 142 eurus

Įprasti virtuvės įrankiai – už neįprastą kainą

Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, galąstuvas už 103 eurus, peilis mėsai kapoti už 250 eurų, sietelis už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai už 243 eurus ir 258 eurus – šiuos ir kitus įprastus virtuvės įrankius už neįprastą kainą Lietuvos kariuomenė įsigijo pirkdama atsargines detales ir agregatus savo lauko virtuvėms.

Minėtus virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo maždaug aštuoniais kartais brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje.

„Auksinius“ virtuvės įrankius kariuomenė įsigijo iš UAB „Nota bene“ – vienintelės bendrovės, pateikusios pasiūlymą šiam pirkimui. „Nota bene“ – laiko patikrinta kariuomenės tiekėja. Nuo 2006-ųjų ši bendrovė yra laimėjusi virš penkiasdešimt skirtingos apimties Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų už bendrą beveik 30 mln. eurų vertę. „Nota bene“ yra ir viena iš dešimties didžiausių Lietuvos kariuomenės tiekėjų.

„Vieno dalyvio konkursai ir ilgamečiai ryšiai su vienu tiekėju eliminuoja perkančiųjų organizacijų racionalų požiūrį į valstybės lėšų naudojimą – tai pasakytina tiek apie šį, tiek apie kitus Lietuvos kariuomenės ir „Nota bene“ sandorius, – sako Viešųjų ryšių tarnybos direktorė Diana Vilytė. – Stipri kariuomenė turi naudotis kokybiška lauko virtuvių įranga, tačiau šiuo atveju lojalumas senam tiekėjui nugalėjo racionalumą, kurį būtų pademonstravusi bet kuri samtį rankoje nors kartą laikiusi šeimininkė“.

Su šia bendrove Lietuvos kariuomenė 2014 m. pasirašė 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį (turėdama preliminariąją sutartį su konkrečiu tiekėju, perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo sutartyje numatytomis sąlygomis pagal poreikį, neskelbdama atskiro konkurso). Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų – juo, kartu su kitomis prekėmis, ir nupirkti minėti įrankiai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teisėsaugos institucijų prašymu atliko minėtų sutarčių vertinimą ir rado jose pažeidimų.

Pavyzdžiui, sutartyje nurodžius, kad visų prekių gamintojas yra „Karcher-Futuretech GmbH“ (išskyrus kelias prekes, kurių gamintojas „Dometic“), buvo pristatytos ir kitų gamintojų prekės, ant kurių bendrovė buvo užklijavusi lipdukus su „Karcher-Futuretech GmbH“ pavadinimu.

Kaip nurodyta  Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento atliktame įvertinime, Lietuvos kariuomenė priėmė ir atsiskaitė už sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes, ir dar už jas permokėjo – identiškų (to paties gamintojo, tokio paties modelio) prekių kainos rinkoje tuo metu buvo ženkliai mažesnės.

Pavyzdžiui, už kiaurasamčius, kurių vienetas rinkoje tuo metu kainavo apie 9,20 Eur eurų, Lietuvos kariuomenė sumokėjo po 70 eurų už vienetą. 250 eurų už vienetą Lietuvos kariuomenei kainavęs virtuvinis kapojimui skirtas peilis rinkoje tuo metu kainavo apie 44,42 Eur. Už peilių galąstuvus sumokėta po 103 eurus už vienetą, nors to paties gamintojos toks pats galąstuvas kainavo apie 11,24 eurų. Vartymui skirta mentelė (dokumentuose nurodoma kaip „platus keptuvės peilis“) rinkoje tuo metu kainavo 9,33 eurų, tačiau „Nota bene“ už ja sumokėta po 75 eurus už vienetą. Virtuvinis sietelis, parduotuvėje kainavęs 20 eurų, Lietuvos kariuomenės įsigytas 161 eurą. Identiška pjaustymo lentelė rinkoje tuo metu kainavo apie 28 eurus, tačiau Lietuvos kariuomenė sumokėjo po 180 eurų už vienetą. Minėtus įrankius galima rasti bene kiekvienoje virtuvės įrangos profesionalams ir mėgėjams parduotuvėje.

Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti Lietuvos kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. eurų, tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma pasirodė priimtina. VPT išvadose akcentuojama, jog perkančioji organizacija turėtų ne didinti pirkimui suplanuotas lėšas, o gauti jas neviršijantį pasiūlymą.

VPT rado pažeidimų ir kituose Lietuvos kariuomenės pirkimuose. Vertinant, kaip įgyvendinama 240 tūkst. eurų vertės Lietuvos kariuomenės sutartis su „Nota bene“ dėl 4 komplektų karių apgyvendinimui skirtų palapinių, konstatuota, jog sutartis vykdoma neskaidriai. Vertinimo metu nustatyta, jog pateiktuose dokumentuose sistemiškai nesutampa datos, sertifikatai apie kariuomenės atstovų apmokymą eksploatuoti palapines išduoti anksčiau, nei kariuomenė priėmė prekes. Pagal palapinių techninę specifikaciją privalomi įrankių ir instrumentų bei atsarginių detalių komplektai tikrinimo metu nebuvo pateikti, tad VPT išvadose nurodoma, jog kariuomenė priėmė iš tiekėjo įrangą, kuri neatitinka pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų.

Neigiamai įvertintas ir Lietuvos kariuomenės 1,342 mln. eurų karinių kastuvėlių pirkimas, kuriame, atmetusi kitų tiekėjų pasiūlymus, Lietuvos kariuomenė laimėtoja paskelbė didžiausią – 1,522 mln. eurų – kainą pasiūliusią UAB „Nota bene“.

VPT šiuo metu dar nagrinėja gautą tiekėjo pretenziją dar vienam Lietuvos kariuomenės pirkimui. Jame laimėtoja pripažinta vėl „Nota bene“, su kuria pasirašyta 126 800 eurų vertės preliminarioji sutartis dėl antklodžių tiekimo. Dvigubai mažesnę – 66 400 eurų – kainą pasiūliusio tiekėjo pasiūlymas atmestas kaip neatitikęs techninės specifikacijos reikalavimų.

VPT išvada dėl lauko virtuvių sutarties sudarymo: http://goo.gl/Q67hO5

VPT išvados dėl lauko virtuvės įrangos bei palapinių sutarčių įgyvendinimo: http://goo.gl/ZtsdX5

Daugiau apie Lietuvos kariuomenės viešuosius pirkimus: http://freedata.lt/vpt/bypo/188732677

Daugiau apie „Nota Bene“ laimėtus viešuosius pirkimus: http://freedata.lt/vpt/searchContracts?q=Nota+bene

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: VITA RAMANAUSKAITĖ, VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBA

http://www.laisvaslaikrastis.lt/

 

Image result for dilpšienė
Nuotr. Drąsos kelias politinės partijos kandidatai Birutė Dilpšienė ir Mykolas Kačinskas aprašyti Šiaulių krašto spaudoje.
2016 m. rugpjūčio 11 d.

Paaiš­kė­jo kan­di­da­tų į Sei­mą ri­kiuo­tė vien­man­da­tė­se rinkimų apy­gar­do­se. Dėl šiau­lie­čių bal­sų var­žy­sis 31 kan­di­da­tas. Ei­na į Sei­mą po­li­ti­kai „su sta­žu“ ir nau­jo­kai. Vie­nas pa­ts sa­ve iš­si­kė­lė.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

11 par­ti­jų iš­kė­lė kan­di­da­tus

Per šiuos Sei­mo rin­ki­mus šiau­lie­čiai sa­vo at­sto­vus rinks dvie­jo­se mies­to vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se (“Auš­ros“, „Sau­lės”) ir vie­no­je miš­rio­je su Šiau­lių ra­jo­no žmo­nė­mis ( Kuršėnų–Dainų).

Pas­ta­ro­jo­je apy­gar­do­je mies­tie­čiai rin­kė­jai tu­ri per­sva­rą – jų apie 1000 yra dau­giau, nei ra­jo­no rin­kė­jų.

Šio­se tri­jo­se apy­gar­do­se iš vi­so yra 30 kan­di­da­tų, ku­riuos iš­kė­lė 11 par­ti­jų (Cent­ro par­ti­ja, Dar­bo par­ti­ja, „Drą­sos ke­lias“, Liau­dies par­ti­ja, Lais­vės są­jun­ga (li­be­ra­lai), Li­be­ra­lų są­jū­dis, par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja, Tau­ti­nin­kų są­jun­ga, Tė­vy­nės są­jun­ga-krikš­čio­nys de­mok­ra­tai, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga).

Vie­nas kan­di­da­tas pa­ts sa­ve iš­si­kė­lė.

„Sau­lės“ apy­gar­do­je yra 11 kan­di­da­tų, „Auš­ros“ ir Kuršėnų–Dainų – po 10 kan­di­da­tų.

Bu­vo ir no­ri bū­ti

Vi­si trys da­bar­ti­niai šiau­lie­čiai Sei­mo na­riai vien­man­da­ti­nin­kai – so­cial­de­mok­ra­tai Ar­vy­das Moc­kus, Ed­var­das Ža­ka­ris bei su „vals­tie­čiais“ į šiuos rin­ki­mus ei­nan­tis Va­le­ri­jus Si­mu­lik – sie­kia iš­lai­ky­ti man­da­tą.

E. Ža­ka­ris vėl kan­di­da­tuo­ja „Auš­ros“ apy­gar­do­je. Tarp jo var­žo­vų yra Sei­mo na­rė li­be­ra­lė Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen ir Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kų – mies­to vi­ce­me­ras „vals­tie­čių“ at­sto­vas Sta­sys Tu­mė­nas, „dar­bie­tė“ An­ge­lė Ka­va­liaus­kie­nė, kon­ser­va­to­rius Mar­ty­nas Šiur­kus.

Čia kan­di­da­tuo­ja ir bu­vęs so­cial­de­mok­ra­tas, bu­vęs mies­to me­ras Vy­tau­tas Juš­kus, į po­li­ti­ką ban­dan­tis su­grįž­ti su Cent­ro par­ti­ja.

A. Moc­kus ir „sa­vos“ Dai­nų apy­gar­dos ne­te­kęs Va­le­ri­jus Si­mu­lik – ta­po var­žo­vais „Sau­lės“ apy­gar­do­je.

Tarp jų kon­ku­ren­tų – Sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai kon­ser­va­to­rius To­mas Pet­rei­kis, li­be­ra­lė Gied­rė Men­do­za Her­re­ra, „dar­bie­tė“ Dan­guo­lė Mar­tin­kie­nė bei „tvar­kie­čiu“ ta­pęs And­rius Še­džius, dar kar­tą ban­dan­tis grįž­ti į Sei­mą.

„Sau­lės“ apy­gar­do­je vie­nas iš nau­jų vei­dų – Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tas Vy­tau­tas Ža­lys, ei­nan­tis su Lais­vės są­jun­ga ( li­be­ra­lais).

Šiau­lių ra­jo­ne ne vie­ną ka­den­ci­ją rink­ta Sei­mo na­rė „vals­tie­tė“ Ri­ma Baš­kie­nė kan­di­da­tuo­ja Kuršėnų–Dainų apy­gar­do­je.

Čia tarp kan­di­da­tų šiau­lie­čių yra pro­fe­so­rė kon­ser­va­to­rė Gied­rė Če­pai­tie­nė, mies­to Ta­ry­bos na­rys Ge­di­mi­nas Ber­ži­nis-Ber­žins­kas, at­sto­vau­jan­tis Cent­ro par­ti­jai, so­cial­de­mok­ra­tas Gin­ta­ras Sit­ni­kas.

Šio­je apy­gar­do­je pa­ts sa­ve iš­si­kė­lė Lai­mis Šle­žas. Kad bū­tų įre­gist­ruo­tas kan­di­da­tu, jis dar tu­ri su­rink­ti 1000 apy­gar­dos rin­kė­jų pa­ra­šų.

Pir­mas skun­das

„Sau­lės“ apy­gar­do­je su­lauk­ta pir­mo­jo skun­do. Apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jur­gi­ta Mor­kū­nai­tė „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo, jog skun­džia­mas A. Moc­kus, me­ce­na­vęs sū­py­nių pa­sta­ty­mą Ch. Fren­ke­lio vi­los so­de.

„Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja per­siun­tė mums šį skun­dą tir­ti, – sa­kė pir­mi­nin­kė. – Ko­mi­si­ja nag­ri­nės, ar šiuo at­ve­ju nė­ra rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mo.“

Kan­di­da­tų ri­kiuo­tė

„Auš­ros“ apy­gar­da

Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen (Li­be­ra­lų są­jū­dis), Ka­zi­mie­ras Du­ra (par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas”), Vy­tau­tas Juš­kus (Cent­ro par­ti­ja), My­ko­las Ka­čins­kas (“Drą­sos ke­lias”), An­ge­lė Ka­va­liaus­kie­nė (Dar­bo par­ti­ja), Mo­des­tas Po­cius (Liau­dies par­ti­ja), Vid­man­tas Šim­kus (Lais­vės są­jun­ga (li­be­ra­lai), Mar­ty­nas Šiur­kus (Tė­vy­nės są­jun­ga- krikš­čio­nys de­mok­ra­tai), Sta­sys Tu­mė­nas (Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga), Ed­var­das Ža­ka­ris (So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja).

„Sau­lės“ apy­gar­da

Ro­mual­das Čin­ga (Cent­ro par­ti­ja), Bi­ru­tė Dilp­šie­nė (“Drą­sos ke­lias”), Re­das Jab­lons­kis (Tau­ti­nin­kų są­jun­ga), Dan­guo­lė Mar­tin­kie­nė (Dar­bo par­ti­ja), Gied­rė Men­do­za Her­re­ra (Li­be­ra­lų są­jū­dis), Ar­vy­das Moc­kus (So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja), To­mas Pet­rei­kis (Tė­vy­nės są­jun­ga-krikš­čio­nys de­mok­ra­tai), Va­le­ri­jus Si­mu­lik (Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga), Jus­tas Skau­mi­nas (Liau­dies par­ti­ja), And­rius Še­džius (par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas”), Vy­tau­tas Ža­lys (Lais­vės są­jun­ga (li­be­ra­lai).

Kur­šė­nų-Dai­nų apy­gar­da

Ri­ma Baš­kie­nė (Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga), Ge­di­mi­nas Ber­ži­nis-Ber­žins­kas (Cent­ro par­ti­ja), Gied­rė Če­pai­tie­nė (Tė­vy­nės są­jun­gos- krikš­čio­nių de­mok­ra­tų), To­mas Kar­čiaus­kas (Lais­vės są­jun­ga (li­be­ra­lai), Re­gi­na Rup­šie­nė (Li­be­ra­lų są­jū­dis), Gin­ta­ras Sit­ni­kas (So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja), Ar­tū­ras Šid­laus­kas (Liau­dies par­ti­ja), Jū­ra­tė Ši­vic­kie­nė (par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas”) Lai­mis Šle­žas pa­ts iš­si­kė­lė, Ing­ri­da Ven­ciu­vie­nė (Dar­bo par­ti­ja).

http://skrastas.lt/?data=2016-08-13&rub=1065924810&id=1470845147

linkuskariauja

Nuotr. Linas Linkevičius mūšio lauke Ukrainos pilietiniame kare. Priminsime, jog Lino LInkevičiaus favoritė Rados narė Savčenko neseniai paviešino tą, ką visi seniai žinojome: jog karo padėtis Ukrainoje po šiai dienai nepaskelbta.

„Santykių derinimas su Rusija neturėtų būti traktuojamas kaip nukreiptas prieš NATO“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/880986/linas-linkevicius-pirmasis-es-ir-nato-ministras-apsilankes-turkijoje-po-perversmo?utm_source=kitiRubrikosStr&utm_medium=susijeVerslas&utm_campaign=naujiena

Linas Linkevičius lankėsi Turkijoje, kur prieš numatomą Turkijos ir Rusijos santykių atšilimą, bei jau beprasidėjusį drungnumą, jis bandė kažką parodyti, jog Lietuva neva palaiko Turkiją.,

Minėjome, jog Turkijoje L. Linkevičiaus laukė šaltas dušas.

“Lietuvai – pastabos dėl Guleno sekėjų Dėl nepavykusio liepos 15-osios perversmo Turkijos valdžia kaltina JAV gyvenantį pamokslininką Fethullah Guleno (Fetchula Giuleną). Ankara reikalauja Vašingtoną jį išduoti, kad jis stotų prieš teismą tėvynėje. L.Linkevičius BNS patvirtino, kad Turkijos pareigūnai atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiančias įstaigas, kurios siejamos su F.Guleno judėjimu. „Esu išgirdęs nuogąstavimus dėl jų veiklos, dėl infiltravimo į įvairias struktūras, dėl grėsmės, kurią gali kelti ne tik Turkijoje, bet ir kitur. Tokius komentarus girdėjome ir čia būdami“, – sakė ministras. „Kokių nors reikalavimų nesame girdėję. Esame sakę, kad institucijos veikia pagal Lietuvos įstatymus ir mes labai atidžiai stebime procesą. Neturėdami faktų neturime priežasčių reaguoti. Padėkojome už informaciją ir priėmėme domėn, tai ką jie teigia“, – pridūrė L.Linkevičius. Ministras konkrečių įstaigų neįvardijo. Lietuvos žiniasklaidoje skelbta, kad su F.Guleno judėjimo siejama Vilniuje veikianti tarptautinė mokykla „Vilnius International Meridian School” (VIMS). ”
Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/880986/linas-linkevicius-pirmasis-es-ir-nato-ministras-apsilankes-turkijoje-po-perversmo?utm_source=kitiRubrikosStr&utm_medium=susijeVerslas&utm_campaign=naujiena

Tačiau nepaisydamas šių Turkijos saugumo tarnybos pastabų, Linas Linkevičius niekaip nereagavo, grįžęs į Lietuvą.

Vietoj to, kažkas sukurstė generolą leitenantą Žuką pradėti kovoti prieš niekam nežinomą tinklaraštį “visuomenedotcom”, kurį kas dieną skaito vos 100 originalių skaitytojų,

Kažkas prikurstė Žuką ne tik skundinėti šitą niekam nežinomą dienoraštį, bet dar ir paskelbti, jog šio dienoraščio egzistavimas yra grėsmė ne tik jam, Lietuvai, bei ir visam aljansui.

Pasiskaitinėjus, ką mano rusiškai rašantys portalai, matosi, jog jie tyčiojasi iš Žuko.

O mūsų pozicija, jog jeigu Žukas nebeatsimena, ką kur kalbėjo, jis tuomet turi arba pasiimti atostogų, arba išeiti iš tarnybos: jeigu ta tarnyba jam pasidarė per sunki,

Per prievartą sėdėti generoo leitenanto kėdėje, ir daryti tokias viešumo klaidas – va šitoje vietoje būtent yra grėsmė Lietuvai, aljansui ir demokratijai.,

O Linas Linkevičius nenustebsime, jeigu sakys, kad jis nesakė, kad geri santykiai su Turkija tai nėra nusistatymas prieš NATO.

Juk Žukas irgi nesakė, jog nėra Rusijos grėsmės, o didžiausia grėsmė – tai savų karių neturėjimas.

O po metų pridūrė, jog ir NATO karių neturėjimas yra negerai.

Šiandien Žukas ar jo patarėjai, už jį rašinėjantys nesąmones, teigia, jog jis nieko nesakė.

Rusijos spauda ir išsityčiojo, jog Žukas turi dvynį, kurį ir prašo pagauti.
Prisipažinsime: mes nesame Žuko dvyniai.

Straipsnis, nuo kurio taip “susirgo” generolas buvo apie vokiečių pacifistus, kur buvo kritikuojamas L. Linkevičius, o Žukas paminėtas tarp kitko – kad jo nepuola rusai.

Visada, užsipuolant straipsnį, reikia žiūrėti tekstą ir kontekstą.

Tas straipsnis net nebuvo susijęs su Žuku.

Ko jis taip užsidegė kovoti dėl to vieno užrašo po nuotrauka, ir ką norėjo tuo, apart apsijuokimą pasaulio spaudoje pasiekti – neaišku.

Buvęs VSD vadas facebooko platybėse, vakar pakomentavo, jog jeigu Žukas jaučiasi apšmeižtas, jis turi kreiptis į policiją, o ne į žvalgybos institucijas.

“Man įdomu, kas jam toks patarinėja”, klausė Ged Grina prisistatantis FB vartotojas.

3 atsakymai
Ged Grina

Ged Grina Dėl informacijos iškraipymo reikia kreiptis į policiją (tai baudžiamojo persekiojimo reikalas), o ne į žvalgybos institucijas. Ir kas čia kariuomenės vadui tokius patarimus duoda?

3 atsakymai
 
Vytautas Jonas Žukas
Kомандующий литовской армией генерал-лейтенант Йонас-Витаутас Жукас приказал военной разведке и контрразведке выяснить, кто в интернете от его имени делает лживые и провокационные заявления. Такое сообщение для прессы сделал капитан Миндаугас Неймонтас, пресс-атташе командующего.

Речь идёт о дезинформации. 9 июля генерал-лейтенант, якобы, говорил о том, что NATO — это угроза безопасности Литвы.

В другом случае командующий литовской армией, якобы, заявлял, что “никакой угрозы со стороны России не было и нет, никакие её группировки у государственной границы [Литвы] не концентрируются. А появление рот [иностранных армий] – угроза Литве, а не помощь со стороны NATO”.

Генерал-лейтенант Йонас-Витаутас Жукас утверждает, что никогда не говорил ничего подобного. Капитан Неймонтас информирует, что командующий армией обратился за помощью в департамент государственной безопасности.

Как ранее сообщал портал BALTNEWS.lt, литовские специалисты и эксперты в области кибернетической безопасности утверждают, что атаки в мировой паутине на госучреждения страны – обычное дело. И таких атак очень много.

Однако впервые хакеры делают громкие заявления от имени конкретного государственного служащего. Тем более – командарма. Такие деяния можно рассматривать и классифицировать, как диверсию с целью подрыва авторитета командующего армией и деморализации её личного состава. В первую очередь – офицерского корпуса.

BALTNEWS.lt продолжает следить за развитием событий.

http://baltnews.lt/world/20160824/1016070407.html

General nikogda negovoril etovo:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/93970

I etovo on tože negovoril:

http://www.alfa.lt/straipsnis/49809378/kariuomenes-vadas-kol-kas-lietuvai-nera-jokios-karines-gresmes

I zdes hakera govorili, a ne on:

Kariuomenės vadas: kol kas Lietuvai nėra jokios karinės grėsmės iš Rusijos

 

14:15 24.08.2016(обновлено 14:18 24.08.2016) Получить короткую ссылку
5000

Командующий литовской армией Йонас-Витаутас Жукас заявил, что кто-то в интернете ругает НАТО от его имени, в то время как сам он к альянсу относится хорошо.

РИГА, 24 авг – Sputnik. Командующий литовской армией генерал-лейтенант Йонас-Витаутас Жукас приказал военной разведке и контрразведке выяснить, кто в интернете от его имени делает лживые и провокационные заявления.

Литовский военачальник обратился за помощью в департамент государственной безопасности, сообщает портал Baltnews.lt со ссылкой на заявление капитана Миндаугаса Неймонтаса, пресс-атташе командующего.

Сам Жукас в Facebook привел три ссылки на статьи, в которых ему приписывается критика НАТО, отметив, что ничего подобного не говорил.

Жукас 9 июля якобы заявил, что НАТО — это угроза безопасности Литвы, а в середине августа повторил, что Россия не угрожает Литве, а настоящая угроза исходит именно от иностранных армий, то есть войск НАТО. По словам Жукаса, оба высказывания ему не принадлежат.

Учитывая, что не так давно Жукас активно обсуждал с командованием НАТОсоздание системы ПВО в странах Балтии, вряд ли он раздавал интервью, в которых называл НАТО угрозой для Литвы.

Хакеры не в первый раз высказываются от лица высокопоставленных военных. Так, в январе прошлого года аккаунт Центрального командования вооруженных сил США в Twitter был взломан какими-то поклонниками группировки “Исламское государство”, которые запостили там несколько пропагандистских видео и обещали Америке кибер-джихад, рассказывает Tech

Times.Однако сама страница в социальных сетях, на которой генерал отказывается от своих слов, вызывает подозрения. Дело в том, что аккаунты в Facebook, принадлежащие публичным фигурам, обычно проверяют, и после подтверждения того, что страница действительно принадлежит этому человеку, возле его имени появляется синяя галочка. Этот значок можно увидеть в аккаунтах президента США Барака Обамы, президента Литвы Дали Грибаускайте и мэра Риги Нила Ушакова. На странице Жукаса такой галочки нет.

Screenshot сайта Facebook
© SPUTNIK/ COLLAGE/SCREENSHOT FB
Screenshot сайта Facebook

linkuskariauja

Photo. Linas Linkevičius participating in fights in Eastern Ukraine, occupied by Russian invisibble forces (“green men”). Maybe Linas needs those tanks??

VILNIUS – Lithuania today signed a contract on acquisition of German Boxer infantry fighting vehicles for almost 386 million euros, the priciest purchase ever made by the Lithuania’s Armed Forces.

“Some 88 infantry fighting vehicles will be purchased for 385.6 million euros, they have been customised to the requirements of the Lithuanian Armed Forces,” Defense Minister Juozas Olekas informed the press.

According to Olekas, Lithuania’s Armed Forces will employ the vehicles for at least 30 years.

“I hope that we will all be able to witness and applaud the presentation of the new capacity of Lithuania’s Armed Forces here in Lithuania and see it in action in international missions and operations, or ensuring Lithuania’s safety to prevent anyone from crossing our state border,” the defense minister stated.

Olekas signed the contract with representatives of German consortium ARTEC, which produces Boxers, and the international weaponry acquisition organisation OCCAR.

The Boxer infantry fighting vehicles will include 30 mm turrets, anti-tank ammunition, and machine guns.

The 88 Boxers will have 84 IFVs, outfitted with 300 MK2 turrets, and four armoured command vehicles that will be deployed to two Land Forces Battalions in Rukla and Alytus. The two units compose the core of the army’s Response Forces.

Chief of Defense Lieutenant General Jonas Vytautas Zukas remarked the Lithuanian Armed Forces would be provided with “one of the most modern machines made to answer the requirements of our specialists.”

He noted that the two M113 armoured vehicles presently used by the army would be redistributed to other military units.

The first four vehicles are planned to arrive in Lithuania at the end of 2017, with the project running until 2021.

In response to Russian aggression in Ukraine and heightened activity in the Baltic Sea region, Lithuania has been boosting its defense budget by about one-third since 2014. In 2017, the nation plans to reserve 725 million euros for defense purposes, which makes about 1.8 per cent of its gross domestic product (GDP).

http://www.baltictimes.com/lithuania_buying_german_infantry_fighting_vehicles_for_386_mln_euros/