Greta Thunberg kalba aiškiai ir sklandžiai apie planetos įkaitimą

Greta Thunberg į Ameriką atplaukė laivu, nes ji nebeskraido, dėl planetos išsaugojimo, nes įrodyta, kad lėktuvų išmetamos dujos labai teršia Žemę gaubiantį ozono sluoksnį.

Į Kauno Ramovės šachmatų turnyrus ateidavo ginkluotas “žaidėjas” – gal dėl to turnyrų nebebus?

Pati logiškiausia priežastis, kodėl šį šeštadienį buvo atšauktas net 133 registruotus žaidėjus sukvietęs trenerio Stankūno 100-mečio šachmatų turnyras, yar saugumo reikalavimų užtikrinimas.
Kauno karininkų Ramovė priklauso Lietuvos kariuomenei, taigi, grubiai tariant, yra karinė zona.

Į karinę zoną įeiti civiliams su ginklais yra draudžiama. Draudžiama vaikščioti ginkluotam ir šiaip miesto teritorijoje, ir demonstruoti ginklą, net jeigu jis laikomas ir legaliai.

Šių metų Liepos 6 dieną turnyras vyko Vasaros olimpe, kur pasipiktinę tėveliai pasakojo, jog į Ramovėje rengiamus turnyrus vienas silpnokas žaidėjas ateina su šautuvu kišenėje, ir vaikai mato, kad jis turi jį kelnių kišenėje, ir važiavo net į Vilkaviškį žaisti, ir į Marijampolę, ir visus demonstravo ginklą, ir klausė, ką daryti.

Patariau pamačius pas žaidėją ginklą, pranešti iš karto Ramovės apsaugai, kuri turi teisę su Karo policija tą veikėją suimti, ir išvežti tardymui, atimti jo ginklą.

Tėvelis be to buvo patartas pranešti apie problemą organizatoriams, o jeigu jie nereaguoja – tai Ramovės valdžiai.

Jeigu tai buvo padaryta, logiška, kodėl Ramovės viršininkas Macijauskas atšaukė turnyrą ir greičiausiai visus būsimus turnyrus, kuriuos šitie konkretūs organizatoriai nori organizuoti, nes jie nesugeba užtikrinti saugumo, nors ir turi pareigą bent jau pranešti.

Ginkluotas žaidėjas elgdavosi ganėtinai neadekvačiai, kabinėdavosi prie žaidėjų, o kadangi blogai žaidžia, tai žaisdavo daugiausiai su vaikais, štai dėl ko tėveliai ir išsigando.

Prisipažinsiu, nejauku pasidarė ir man po šios naujienos, pirma reakcija buvo “o varge, reikės nedalyvauti turnyruose Ramovėje, nes yra nesaugu gyvybei.”

Laimei, jog naujasis Ramovės viršininkas ėmėsi saugumo priemonių.

Ginkluotasis žaidėjas kadaise atseit buvo karys savanoris. Patys atsimename, kokias nesąmones jie išdirbinėjo ir su maištu, ir su sprogdinimais po visą Lietuvą, ir mes nežinome, kas dabar jiems ant smegenų, kokios urano ar kadžio dulkės ten sėdi, ir kas gali šauti į galvą, jeigu į turnyrą ateinama su ginklu.

Vilniuje prasidėjo Vilniaus šachmatų čempionatas

Vilniuje rugsėjo 29 dieną startavo Vilniaus šachmatų čempionatas. Jis bus vykdomas pagal grafiką:
1. 2019/09/29 11:00
2 2019/10/03 17:00
3 2019/10/06 11:00
4 2019/10/10 17:00
5 2019/10/14 17:00
6 2019/10/24 17:00
7 2019/10/27 11:00
Žaidėjai žaidžia po 60 minučių galvojimo laiko, pridedant 30 sekundžių kiekvienam ėjimui.

Dalyvauja net 45 žaidėjai. Susidaro įspūdis, jog Lietuvoje šachmatai ne tik kad atsigavo, prisikėlė iš numirusių, bet ir atėjo klestėjimo, pakilimo laikas.
Pažymėtina, jog aktyvusis ir nenuilstantis treneris ir varžybų organizatorius Richardas Fichmanas turnyrus, kuriuose būdavo galima sužaisti klasikinių šachmatų partijas patogiu laiku, organizuodavo nuo senų laikų. Džiugu, kai žmogus išlaiko pasišventimą šachmatams, ir išlaiko tradicijų tęstinumą – vykdo rudenį rimtą turnyrą.

Trenerio Stankūno šimtmečio šachmatų turnyre Kauno karininkų ramovėje nugalėjo AOTD ir karinė drausmė – turnyras buvo atšauktas nepaaiškinus priežasčių

sdr

dav

Nuotrt. Turnyro organizatoriai Jonas Ridzvanavičius ir Algirdas Rauduvė (nuotr viduryje) liko nieko nesupratę, kas ką tik įvyko Kauno karininkų Ramovėje.
Kariuomenėje jau taip yra – aukštesnių vadų įsakymų reikia klausyti, o jeigu jau skambina visais varpais “razvedka”, tai klausyti reikia, netgi jeigu nurodymas – aukščiausio debilumo pilotažo.

Dar niekada Kauno Karininkų Ramovė į šachmatų turnyrus, organizuojamus kartu su kariškių šachmatų klubu A. Gustaičio vardo nepritraukė tiek entuziastų – iki išvakarės registravosi net 133 dalyviai, tokiu būdu organizatoriams jau reikėjo matyt prašyti ir gretimos salės, nes į Didžiąją Aūlą jau visi entuziastai, o kur dar tėveliai, seneliai, treneriai – būtų netilpę.
O dabar – žurnalistiškai, ir teisiškai – išklausome abi puses (Audi et alteram pars – lot.), ir po to parašome savo pusę (trečią, subjektyvią)

Lietuvos kariuomenės galima versija, Kauno karininkų Ramovės vado Macijausko versija.

Turnyro metu jūs nuvertėte palmę oranžerijoje, NES JI PATI NUVIRSTI NEGALĖJO, dėl to aš jus visus nubausiu. Be to, už didžiąją salė turite mokėti 150 eurų, o už mažąją 100 eurų. (Čia persakė turnyro organizatoriai Ridzvanavičius ir Rauduvė.)

Jono Ridzvanavičiaus ir Algirdo Rauduvės versija.

Palmė pati nukrito, mes kaip tik pataisėme ją į vietą, kad negalėjo pati nuvirsti, tai ne tiesa, nes tai, kad ji nuvirto, įrodo, jog palmė gali nuvirsti kad ir dėl svorio centro nelaikymo, aukščio, per mažo vazono, išbyrėjusių žemių. Mes kaip tik pataisėme ją į vietą, ir net sušlavėme žemes. Nors tai ne mūsų darbas.

Pažadėti mokėti ir dar avansu 150 eurų už salę mes negalime, nes kas, kad prisiregistravo 133 dalyvių, jų gali atvykti kokie 56, kaip yra ne kartą buvę mūsų organizuojamuose turnyruose, kai nesurinkdavome kritinės masės, ir tada gautųsi, mes turėsime mokėti grynai iš savo kišenių. O jeigu atvyks visi, mes turėsime taip išeina mokėti ir už gretimą salę, ir tada nebeišeis vėlgi net prizams. Taip pat neįvardyta, o gal čia 150 eurų – tai valandos kaina?? Be to, mes abejojame, ar Lietuvos kariuomenė yra subjektas, kuris gali nuomoti sales, nes dėl salės mes tarėmės žodžiu su Antano Gustaičio šachmatų klubo atstovu Baubliu, ir žodžiu po to pasakyta, kad gerai viskas, ir po to žodžiu pasiūlyta susimokėti 150 eurų, taip išeina, į kišenę kažkieno?

O DABAR KONSPIRACIJOS TEORIJA

Tokių nesąmoningų situacijų, kai dėl 1 žmogaus išvedama iš rikiuotės kuopa, ir netgi visas batalionas, ir netgi sunaikinama gerai ir PELNINGAI dirbanti valstybės įstaiga – aš prisižiūrėjau.

Dar tada nebuvo dingęs brolis be žinios, tiksliau, nebuvo suklastota jo mirtis upėje Romoje, Italijoje, kur jis atseit ar tai žvejojo po Nepriklausomybės šventimo kovo 11 dieną, ar tinklus pabandė išbandyti atviroje jūroje – likau nesupratusi, kokia ten situacija susiklostė, kad turėčiau tikėti, jog 29 centimetrus trumpesnis lavonas išplaukęs atviroje jūroje, ir kurį telefonu atpažino Viktoras Dagilis, kurio tėvas buvo 16-osios lietuviškosios RA divizijos karys, – tai mano brolis, jeigu iki šios dienos negaliu patikrinti, ar lavono koja bent jau 48 dydžio? Ar yra apgamas, kurį turi 1 žmogus iš 2 milijonų? Ar šviesios akys, ar šviesūs, praplikę plaukai (video mačiau ištraukiąmą juodais ilgais plaukais lavoną.)

Visiškai patikėčiau, jog čia taip pat peripetijos tęsiasi dėl mano laimėto konkurso dirbti Rusijoje, Karaliaučiuje, apie kurį labai gerai susigaudau, nes mano dingusysis brolis buvo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, ir knygomis apie Prūsų Lietuvą nusėti namai dar nuo jo paauglystės – taigi, etnokultūrą dėstyti įdomiai ir geopolitiškai neutraliai sugebėčiau, niekam neužkliūdama – tuo labiau, jog ne vienerius metus dirbau etninės kultūros specialiste, ir darbo įdirbis – akivaizdus, todėl ir laimėjau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje konkursą vykdyti Lituanistikos mokytojo veiklą Zelenogradsko bibliotekoje.

Kadangi pirma nėjo susikalbėti su Lietuvių namais – jie nesirūpino iš viso, kad man būtų suteiktas iškvietimas atvykti dėstyti į Karaliaučių – tačiau vakar skaitome spaudoje, jog Luhansko ir Donecko studentai atvyksta į Lietuvių namus ir studijuos mūsų valstybės lėšomis (čia yra mūsų valstybės lituanistinis prioritetas – o dėstyti lietuvių kalbą ir etnokultūrą Rusijoje, kuri kas dieną mus puola ir bando okupuoti – čia ne prioritetas!!)- po to visa Ministerija išėjo atostogų, ir nors rusiškai puikiai moku ir susišnekėjau tiek su Zelenogradsko bibliotekos vedėja, tiek su Lietuvos kultūros atašė Raminta Gecevičiene (vis dar moka lietuviškai, tai susikalbėjome), susikalbėti vėliau jau nebeteko, nes Zelenogradsko bibliotekos dar aukštesnė valdžia nurodė tokį durnių logikos momenta, kaip sekantis:

1. Kadangi mes esame Rusijoje, o jūs Lietuvoje, mes jums tyčia neduosime iškvietimo.
2. Kadangi mes tyčia neduosime iškvietimo, jūs negalėsite gauti vizos, todėl negalėsite atvažiuoti.
3. Todėl jūs negalite būtų mūsų kultūrinių kursų mokytoja, nors tie kursi tikrai yra.

Šitą debilizmą mes visi mokėmės dar TSRS laikais: pamenate filmuką apie Počtoljoną Pečkiną. Jis kas dieną atnešdavo “posylką”, bet jos neduodavo, nes gavėjas neturėjo dokumento, o kadangi neturi jis dokumento, paštininkas neturi kam atiduoti, bet kadangi turi pristatyti siuntą, jis vaikščios kas dieną. Dar būdami vaikais, buvome išmokyti, kas yra durniaus logika, ir parodyta, kaip šitokiu nesveiku būdu mąstant, yra piktnaudžiaujama, tokiu pat būdu buvo parodyta rusiškojo mentaliteto (nepykite, dabar jau užvažiuosiu) esmė. O gal labai aukštas intelektas, kuris sugeba manipuliuoti? Nežinau.

Kadangi mūsų kultūrinė atašė Raminta Gecevičienė pirma buvusi sukalbama, ir kuri prisipažino, kad čia ji subendradarbiavo su Zelenogradsko biblioteka, ir ji viską absoliučiai žino apie tuos kursus, ir ji mano, jog puiki būsiu mokytoja, ir jog man tereikia ilgalaikės vizos, po to pasidarė nesukalbama ir ėmė kartoti tas pačias nesąmones, kad negaliu atvykti, nes man reikia vizos, o iškvietimo biblioteka neduos, kad neatvykčiau, tai aš šitą “durnos logikos” visą susirašinėjimą persiunčiau, tiems, kas gali atpainioti šitą Gordijaus mazgą. Kadangi Lietuvos institucijos yra neveikiančios įstaigos (tą rodo šis nelemtas ŠMSM konkursas, kurio rezultatų niekas absoliučiai, net pasirašę 3 lapų kontraktą, net nesiruošia vykdyti, o jo nevykdymui netgi sugebėjo išsiųsti instrukcijas ir nurodyti, kokias nesąmones rašinėti iš mus nuolat puolančios Rusijos…), ir kadangi klausimas susijęs ne tik su Lietuvos nacionaliniais interesais – dirbti su Lietuvių ir mišrių lietuviškų šeimų diaspora, etnine mažuma, bet klausimas susijęs ir su Rusijos kaip valstybės diskreditacija – nes Linas Linkevičius garantuotai šį nelemtą atvejį vėliau pateiks kaip “Puolančios ir agresyvios Rusijos, paminančios Lietuvių etninės mažumos teises” pavyzdį, tai aš pridėjusi mano galiojantį kontraktą, pagal kurį aš šiuo metu turiu ne kaime ar ne prie Kauno Ramovės būti, o dėstyti lietuvių kalbą ir etnokultūrą jaukiame kurortiniame miestuke pavadinimu Zelenogradskas, parašiau laišką, tiems, kas gali išspręsti šią situaciją.

Visada parašiusi tokius laiškus, aš pamirštu juos ir einu toliau gyventi paprasto gyvenimo, koks man skirtas pagal duotąsias aplinkybes – juk Linas Linkevičius galvoja, jog man žymiai mieliau yra sodininkauti, gyvulius auginti, turguje prekiauti, sutinku su Linkevičiumi, tai nuostabi veikla, ir jam tokios pačios linkiu, ir ja užsiima per provokacijas iš darbo išvarytas niekuo nenusikaltęs teisėjas Viktoras Kažys. Ir duok Dieve, kad lašiniai nesusipurtytų, ir kad mūsų mielasis Linas sugebėtų paskui bent jau vištos uodegą pabėgti, šitaip nutukęs nuo tų diplomatinių sumuštinėlių, ką kalbant jau apie ožkas ar arklius. Juokauju, Linui jokia tarnyba gamtoje negresia, jis tiesiog jeigu bus kada išmestas iš barščių, bus absoliučiai niekam nereikalingas sofos papuošalas. O komunistų išmetimas iš postų vis tiek kada nors bus, negali būti Lietuva kažkoks nedesovietizuotas projektas, kur galima diplomatiniam koropusui lavonus atpažinti telefonu, arba pasiuntinėti drauges menininkes į kitą pasaulį, organizuojant trankias diplomatines fiestas su daug alkoholio ir galimai pigių narkotikų.

Taigi, mano konspiracijos teorija, ir visi žino, jog šio amerikoniško žodžių junginio nemėgstu, bet tyčia dabar naudoju, būtų tokia – kadangi kažkur kažkas sureagavo ir paspaudinėjo mygtukus, tai čia Lietuvoje Lietuvos karinė žvalgyba turėjo kažkokiais būdais ginti savo žvaigždę, savo Ukrainos reikalų ministrą,į Lietuvos kariuomenę nepriimtą aišku dėl sveikatos, dėl ko kito, būklės, ir buvęs gi KAM ministras, ir pas tremtinių kaulus važiavęs, nes po to juk taip gerai ant jų sušokti ir šokinėti cielus 30 metų – taigi, reikėjo labai ginti storą storą Liną. Tai ką daryti vargšams, obana, šita atsiprašant žais rytoj Ramovėje, davaj paimam ir sugadinam jai tūsą, ą? Juk mes valdžia, mes karaliai, mes dievai.

Alio, Macijauskas? Slušai, rytoj ten bus renginukas, ne? Tai atšauki jį!
– Bet pons viršininkė, čia ir kariuomenės renginys?!!
-Atšauki, ponial? Kitaip šakės tau bus, neklausinėt ir neprieštaraut.Čia nacionalinio saugumo klausimas. Vsio. pyp pyp pyp pyp.

2 VERSIJA DĖL NEĮVYKUSIO RENGINIO

O šiaip, mano žiauriai subjektyvia nuomone, Rauduvė ir Ridzvanavičius galėjo ir “atsegti” tuos nelemtus 150 eurų. Žinote kodėl? Kadangi esu iš savo asmeninės VBS saugumo agentūros, tai pasikalbu ir su Lietuvos kariuomenės valytojomis, taip taip, juk reikia žinoti, kuo kvėpuoja vadukai, pusvadžiai, ir paprasti kariai. Taigi, tos valytojos ir sakė, jog jos pagal reikalą gali vykti valyti ir savaitgalį. Moka “dvigubą stafkę”. Štai dabar nepaisant tos jau nelemtos konspiracijos teorijos, kuri kalba LK nenaudai, imsiu ir apginsiu poną Macijauską – tai jeigu Rauduvė su Ridzvanavičiumi kategoriškai atsisako už 400 ar 500 kv. metrų plotą duoti tuos nelemtus 150 eurų, nors Viršininkas iš interneto mato, jog 133 žaidėjus sutraukęs turnyras gaunasi grynai komercinis (nereikia būti iš Informatikos fakulteto, kad staigiai suskaičiuotum, jog po turnyro organizatoriai Ramovės sąskaita tiesiog išsimaudys piniguose – nes startinių mokesčių jie prizams beveik nedalina, ten simbolinės sumos, o startinis yra 6 eurai), o vargšas Viršininkas turės skambinti ir ieškoti savaitgalį sutiksiančių valyti 2 valytojų, mokėti joms ne mažiau savaitgalinės “stafkės”, taigi, virš 5 eurų už valandą, taigi, jau Viršininkas turės iš kažkur rasti manevrinius 50 eurų, jeigu ne daugiau. O ponas Viršininkas turi šeimą, turi vaikų, šeštadienio darbo jam niekas absoliučiai neapmokės. Turės organizuoti,kas prižiūrėtų tas valytojas, budėtoją reikės prašyti vaikščioti visur, gal dar vieną budintį kviesti, dar 25 eurai, na jau ne. Tada visiškai gerai sutikti su viršininkų nuomone renginį tiesiog atšaukti. Ir vilkas sotus, ir avis sveika, pamanė Ramovės Viršininkas.

Kai kurie, atvykę iš Šiaulių ir Gargždų, sakė pamatę jam akis išdraskys. Bet aš nuraminau, jog čia kariuomenė, tiesiog jis gal gavo įsakymą ir viskas.

P.S. Jeigu čia tas pats kariškis, tai dar prieš dešimtmetį jis pasižymėjo griežtumu ir savivalės kariuomenėje netoleravimu – atsimenate istoriją, kai girtavusius karius Afganistane kažkas suformijo, ir po to “išpirdolino” iš LK? Tai buvo Gediminas Macijauskas. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tiriant-kariu-isgertuves-afganistane-lietuvos-teismas-praso-isslaptinti-nato-dokumentus.d?id=35631511

Seniai sakiau, jog Kauno karininkų Ramovė – Lietuvos kariuomenės turtas, skirtas LK poreikiams tenkinti, ir turi būti LK kultūros centru. O dabar yra tapusi civilinio moterų choro buveine, kur moterys viena iš kitos renkasi pinigus (reikėdavo mokėti 5 eurus – nors už sales jos nemoka), choro metu buvo pardavinėjami kiaušiniai, netgi lašiniai. Pasibaisėjusi šia savivale, iš tio choro išėjau, nes tai nenormalu.

Su šachmatų turnyrais panašiai gaunasi – tenkinami daugiausiai civiliokų interesai. O turnyro organizatoriai, nieko nemokėdami už salę, neprisidėdami ir prie papildomų išlaidų, kurias apturi šį Kultūros įstaiga po masinių renginių, įprato tiesiog lygioje vietoje uždirbti, nemokant aišku jokių mokesčių. Tai tokiai savivalei vieną dieną ir ateina galas.

O kad visiškai nevertina savo įdirbio, ir nevertina mūsų, žaidėjų, parodė savo nelankstumu: nereikia būti baigusiam matematikos, kad suskaičiuotum, jog net jeigu atvyktų “tik” 100 žaidėjų, 150 eurų sukrapštyti už salę, tiksliau, už valytojas, elektrą ir kitas nenumatytas išlaidas – yra paprasta.

Godumas yra baisus šios Nepriklausomybės kartos bruožas, ir godumu labiausiai pasižymi žmonės, kurie buvo auklėti …socialistine dvasia. Jiems godumas pinigams atrodo kaip “rezistencija tarybinei santvarkai”, rezultate tokie žmonės, kurie nebeturi pašaukimo tai veiklai, kurią daro, nes orientuojasi tik į greitus pinigus, lieka prie suskilusios geldos, palikdami ten ir kitus. Labai gaila, kad teisėjai nesugebėjo pademonstruoti lankstumo, ir susimažinti godumo. Juk skaičiuojant vėlgi pinigais, jeigu nebūtų tokie nelankstūs ir godūs, vis tiek bent po 50 eurų būtų šiandien uždirbę, jeigu ne po 100? O atsiprašau, ar tai ne pinigai? O dabar liko visi be nieko. Sako, net medaliai buvo pagaminti.

ISTORIJOS PABAIGA.

Prancūzijoje Rouene degė amerikiečių fabrikas LUBRIZOL

06h46: La préfecture annonce la fermeture des établissements scolaires dans la métropole de Rouen, à Rouen et dans les communes au nord de la ville, “pour éviter tout déplacement inutile”. Le préfet de la Seine-Maritime a déclenché le plan particulier d’intervention (PPI) et a ouvert un centre opérationnel départemental en préfecture où l’ensemble des services de l’État sont regroupés pour gérer l’événement.

06h38: Un gigantesque incendie s’est déclaré aux alentours de 2 h 40 au sein de l’entreprise Lubrizol, quai de France à Rouen. Un important panache de fumée se dégage. Plusieurs explosions ont été entendues par des habitants. Cette entreprise est classée Seveso seuil haut (risque majeur, classification qui concerne 656 établissements en France). Elle produit notamment des additifs pour l’huile. Il n’y a pas, à l’heure actuelle, de victime. Environ 130 sapeurs-pompiers sont déployés sur site. “Le feu a pris dans un stockage de produits conditionnés type additifs pour lubrifiants”, explique la direction du site, qui a mis en place une cellule de crise. Le plan d’opération interne a été enclenché et la préfecture est informée de la situation. Les installations voisines ont été sécurisées afin d’éviter que l’incendie ne se propage à l’ensemble du site.

https://www.jeanmarcmorandini.com/article-403679-en-direct-incendie-d-une-usine-a-haut-risque-a-rouen-appel-au-confinement-dans-12-communes-voisines-les-ecoles-colleges-et-lycees-fermes-aujourd-hui-pas-d-element-sur-un-risque-lie-aux-fumees-selon-christophe-castaner-video.html

Paauglės Gretos šou bandoma maskuoti tikrąjį planetos “įkaitimo” mastą

Pamenate šią vasarą, kai už lango rodė 36 laipsnius pavėsyje, viskas degė? Dar turbūt nepamiršote. Daugelis turbūt nepatikėjote, jog Lietuvoje natūraliai gali būti toks klimatas, nors sinoptikai įtikinėjo, kad nieko tokio karšto oro srovės nuo Afrikos. Tiesa, kaip įrodymą sinoptikai minėjo ir afrikinį amarą, kuris tiesiog nusiaubė tuos sodus, kurie atlaikė po ankstyvųjų šalnų šįmet.

Ne kiekvienas žino, ne kiekvienas domisi, jog kardinalius Žemės pokyčius būtent oro srity gali sukelti povandeniniai branduoliniai bandymai, giluminė kalnakasyba, – Žemės “pamato” gręžimas, ką amerikiečiai juk siūlė ir Lietuvoje – pasikasti iki Žemės gelmių lygio, ištraukti skalūnines dujas, o po to ten prileisti vandens. Visi žemaičiai, kurie priešinosi, buvo vadinami vatnykais, Putino, Kremliaus agentais. Dar vaikystėje (tarybinėje, aišku) mokė, jog tokių veiksmų su Žemės gelmėmis atlikinėti negalima, nes gali prasiveržti Žemės gelmėse tvyrantis karštis, ir tai gali sudeginti Žemę.

Štai apie tokį paprastą momentą, kad kažkur padarytos galimai Žemės gelmių
“skylės” ir bijoma kalbėtis, todėl surandama paauglė, kuri dar turi krūvą psichikos sutrikimų – taigi, į JTO kreipiamasi ne tik dėl vaikų apsaugos, bet jeigu “nepraeis”, bus pasinaudota Neįgaliųjų apsugos konvencija – ir baisinis rėkimas, klykimas, “kaip jūs drįstate”, ir būtinai bus kalbama tik “kaip jūs drįstate toliau turėti fabrikų kaminus”, bet nebus kalbama apie esmę – apie giluminius bandymus gręžiant Žemės “nervą”, arba atliekant branduolinius bandymus vandenyno dugne, tokiu būdu išjudinant Žemės skirtingus sluoksnius, ir sukeliant didžiulius cunamius. Branduoliniai bandymai judina ir Žemės ašį. O keičiantis Žemės ašies padėčiai, natūralu,jog keičiasi klimatas. Tokia pranašystė yra buvusi Lietuvai – jog jeigu Žemės ašis toliau judės, Lietuvoje bus normalus klimatas – subtropikai. Ar jūs atsimenate tokią vasarą, jog pasėjus cukinijas liepos 20 dieną, tu ramiausiai be jokio rūpesčio galėtum jas skinti visą rupgjūčio pabaigą, ir visą rugsėjį? Juk tai tarsi per greita vegetacija ir nokimas, tačiau toks klimatas, kai galima auginti antrą ir netgi trečią derlių – jau čia. Karštis blogai, bet reikės išmokti pasinaudoti juo, ir auginti tam tikras kultūras. Išgyvens tie, kurie susigaudys, jog klimatas negrįžtamai pasikeitė.

O paauglės rėkaujančios į ekranus “kaip jūs drįstate”, yra tik kaip čia Darius Jauniškis yra pasakęs JAV dienraščiui “rūko aplinka”.

Tuo labiau, jog už tos paauglės stovi pasaulio elitas, visokie sorošai, atnešę ir mums nepriklausomybę nuo visko, netgi nuo paties Raudonojo Velnio, tuo pačiu ir nuo pačių savęs. Gal ir teisūs tautiečiai, išvykę laimės ieškoti, kur šalta, kur dienomis būdavo plius 11 (Airija, Norvegija) – juk šylant klimatui, tose šalyse greitai bus buvs Lietuvos oras.

Makaraitytė palaiko skandalingąją paauglę. Nes Makaraitytė yra buvuio VSD darbuotojo buvusi žmona.O VSD buvusių nei agentų, nei buvusių agentų žmonų – nebūna. Skambutis, SMS – turi turėti tokią, ir ne kitokią nuomonę, nes tai svarbu tikrosios problemos masto maskavimui. “Supratau”. Be to, Makaraitytė metų metais dirbo o gal ir tebedirba švediško kapitalo žiniasklaidoje, o varnas varnui akies nekerta, ir šakos, ant kurios sėdi, nepjauna.

” Išsidraskiusi” seniūnijų varžytuvėse Marijampolėje, Alytaus šachmatų komanda liko it musę kandę

Nuotr. Tuščia mano lenta Marijampolėje vožė bumerangu Alytaus komandai – Gargžduose liko it musę kandę…
Taip ir būna šuniui prie lovio – nei pats ėda, nei kitam duoda.
Labai demonstravęs teisės žinias Marijampolėje, ir siundęs savo stambiąją milicininkę, vienas Seimo narys Gargžduose šį savaitgalį seniūnijų varžytuvėse liko be nieko. Nepateko net į pirmą penketuką.

Į finalą nepatekę Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio komandos užtat treniravosi eilinėje šachmatų formulėje ir gerai leido laiką Vilkaviškyje. Svarbiausia – draugiškai.

Draugiškai elgusis Marijampolės komanda (vieninteliai balsavo, jog man leisti žaisti, nes sporto, krašto vystymo principas – pirmoje vietoje) triumfavo – užėmė 2 vietą.

Final Ranking after 7 Rounds
Rk. SNo Team Games + = – TB1 TB2 TB3
1 3 Telšių r.sav. 7 5 1 1 11 19,0 14,0
2 7 Marijampolės r.sav. 7 5 0 2 10 19,5 14,5
3 1 Kėdainių r.sav. 7 5 0 2 10 18,5 13,5
4 10 Klaipėdos m.sav. 7 4 2 1 10 17,0 13,0
5 6 Mažeikių r.sav. 7 4 1 2 9 16,0 12,0
6 2 Klaipėdos r.sav. 7 3 3 1 9 15,5 12,5
7 4 Kretingos r.sav. 7 4 0 3 8 17,0 13,0
8 5 Radviliškio r.sav. 7 3 2 2 8 15,0 12,0
9 8 Ukmergės r.sav. 7 3 2 2 8 14,0 11,0
10 14 Palangos m. 7 3 1 3 7 15,0 12,0
11 9 Akmenės r.sav. 7 3 1 3 7 14,0 11,0
12 16 Rokiškio r.sav. 7 3 1 3 7 12,0 9,0
13 11 Alytaus m.sav. 7 3 0 4 6 14,5 11,5
14 12 Jurbarko r.sav. 7 3 0 4 6 14,0 11,0
15 13 Lazdijų r.sav. 7 3 0 4 6 13,0 10,0
16 15 Raseinių r.sav. 7 3 0 4 6 12,0 9,0
17 17 Kupiškio r.sav. 7 3 0 4 6 11,0 8,0
18 18 Utenos r.sav. 7 2 0 5 4 9,0 7,0
19 19 Prienų r.sav 7 1 0 6 2 7,0 6,0
20 20 Šalčininkų r.sav. 7 0 0 7 0 0,0 0,0

Lietuvė Amerikos pilietė prašo pagalbos: Norvegijoje išdraskyta šeima

Vilkaviškio šachmatų Formulėje triumfavo Raimondas Žemaitis iš …Suvalkijos, Kazlų Rūdos apylinkių

Nuotr. Turnyro nugalėtojas Raimondas Žemaitis iš Kazlų Rūdos apylinkių.
Vilkaviškio rajono sporto mokykloje sekmadienį įvyko dar vienas Vilkaviškio Šachmatų formulės etapas, kuriame vėl dalyvavo entuziastai iš įvairių Suvalkijos miestų, miestelių ir kaimelių. Turnyras ir vėl sulaukė už valstybinės sienos likusios Suvalkijos lietuvių – Edmundo ir Jono iš Punsko, ir jo apylinkių.

Pagaliau teko ir sužaisti su charizmatiškuoju Jonu iš Lietuvos Lenkijoje. Vos “išnešiau sveiką kailį”, o matą jam daviau beveik atsitiktinai – ataką jis beveik buvo atrėmęs, padarė porą neteisingų ėjimų, ir tik dėl to pralaimėjo. Atakuodama aš nebeturėjau “cielo” bokšto, todėl bet koks netikslumas man galėjo baigtis šviečiančiu nuliu rezultatų lentelėje.

Pralaimėjau dviem šachmatų entuziastams – taigi, pirmąją vietą šiame etape užėmusiam Raimondui Žemaičiui, ir dažno Formulės nugalėtojo Laimučio Kasparavičiaus broliui Viktorui Kasparavičiui, kuris tiesiog buvo sukaupęs pernelyg “sportinio pykčio” – nes tiek Formulėje, tiek ir Narvydo Buzo atminimo turnyre man visas partijas yra pralaimėjęs, todėl, logiška, jis turėjo jau ir atsilošti.

Raimondas Žemaitis laimėjo dėl to, jog žaidė labai tiksliai, techniškai, partijos metu nebeturėjau kokybės, o kai tik atsilošiau, iš tos laimės pražiopsojau figūrą po 2 ėjimų…Maniau jau – lygiosios!!Kur tau!

Labai stipriai sulošė žaidėjas Jonas Džervus – nors ir turėjau 1 pėstininką viršaus, tačiau tai buvo lyginis endšpilis įvairiaspalvių rikių, su galimybe dargi rikį ar pėstininką ir pražiopsoti – kaip pasitaiko, jeigu varžovas aktyvizuoja karalių. Tokiose pozicijose pėstininkų struktūros būna rigidiškos, jos nebejuda, todėl tai išlieka pavojingos pozicijos, pasiūliau lygiąsias, varžovas sutiko. Visas kitas partijas laimėjau, surinkau 6,5 taško iš 9 galimų, ir užėmiau garbingą 2-4 vietą, pagal papildomus rodiklius -4.

Galiausiai “iš apačios” prisikasiau prie “savo” pirmosios lentos – ir gavau pirmavusį turnyre Matą Norkeliūną, kuris padarė tą pačią klaidą, ką mes darome visi – išsigando, žaidė tarsi išsigandęs (per didelio atsargumo fenomenas – kitas partijas žaidė skubėdamas, blicuodamas), ir iš tos baimės jis netgi “pakabino” valdovę, nes kaip man atrodė, tarsi bijodamas, vis tiek bandė vystyti aktyvizaciją, ir taip gavosi, jog valdovės flange žaisdamas baltaisiais, jis “įkišo” valdovę po pėstininkų ataka…Teko atiduoti figūrą, kurią jis beje šiaip ne taip atsilošė, tačiau to kaina buvo baisi – praeinantys pėstininkai ant E ir D…Rankose laikiau 2 valdoves, nes abudu pėstininkus galėjau prasivesti – niekas nekliudė, bet nesivedžiau antrosios valdovės, nevaidinau nežinia ko, organizavau matą. Kažkas bandė replikuoti, kad atseit gėda (kad žaidė iki mato), bet Matas tėra vaikas, ir iš viso jo žaidimas šiame turnyre buvo fantastinis – jis užėmė net 2 vietą, pralaimėjęs paskutinę partiją vienam entuziastui. Visą laiką jam “grėsė” 1 vieta, o su užplūdusiomis emocijomis, gali būti, ir nebesusitvarkė, gali būti, vaikams 15 minučių kontrolė -“per rimta”, ir jie tiesiog pavargsta. Visais atvejais, Mato Norkeliūno pasirodymas – įspūdingas, nes turnyre jis nepasižymėjo nei aukštu reitingu, nei iš viso šiame turnyre, kaip rodo suvestinių rezultatūų lentelė – yra dalyvavęs.

Ne blogiau sekėsi jo mažajam broliukui – Šarūnui Norkeliūnui, su kuriuo irgi teko susikauti, ir kuris, panašiai kaip Kauno atvirajame mėgėjų čempionate, žaisdamas juodaisiais Sicilišką gynybą, sugebėjo turėti kiek geresnę padėtį, jis siūlė lygiąsias, tačiau pozicija buvo pernelyg žaidybinė (paaukojo rikį ant H3, aš ataukojau irgi ant h 6, ir man lygiąsias siūlė su pliku karaliumi puldamas mano žirgą, per daug netikėtas pasiūlymas, todėl atsisakiau), aišku, gal reikėjo ir sutikti, nudžiuginti mažąjį gabuolį…Kitą kartą tokio lygio varžybose taip ir padarysiu. Norėjosi tos plačios šypsenos jo veide. Tačiau visi šansai jam turėti lygiąsias buvo – man atsibodo stumdysis su abiem mūsų plikais karaliais, kurių nei vienas, nei kitas užatakuoti negalėjome, ir aš paaukojau žirgą, kad galėčiau iššokti su valdove, gerai pašachuoti, ir dabar jau pasiūlyti lygiąsias (turėjau 3 minutėmis mažiau, ir laikas seko…) . Tačiau mano varžovas žirgo nenukirto su bokštu, ir paliko bokštą po mano valdovės smūgiu…Taigi, tėko laimėti.

Šarūnas Norkeliūnas surinko net 5 taškus, 3 Vilkaviškio formulės kaupiamuosius taškus, ir netgi gavo asmeninį prizą. Šešerių metų berniukas, žaisdamas su įvairaus amžiaus žaidėjais, kurių kai kuriems netgi virš 80, iš 22 žaidėjų buvo 9 vietoje. Tai labai aukštas rezultatas, ir rodo gerą žaidimą, nors įsivažiuoti žaidėjui buvo sunku, jam buvo viskas įdomu, kaip tokio amžiaus vaikams, todėl pirmąją partiją, norsir žymiai geresnėje padėtyje, jis Dainiui Smolenskui pralaimėjo tiesiog laiku.

Dainius Smolenskas iš Suvalkijos surinko 6,5 taško ir užėmė garbingą 3 vietą. Man su juo susikauti ir neteko – burtai niekaip nesuvedė. Jau galvojome vieas kitą gauti 9 ture – tačiau aš gavau labai stipriai pastaruoju metu žaidžiantį Leoną Sidaravičių iš Kazlų Rūdos, kurį nugalėjau šiaip ne taip, net turėdama materialo viršaus- jis visaip priešinosi. Teko organizuoti matą “iš nugaros” karaliui karaliaus flange (žaidžiau juodaisiais), nes jis niekaip nenusileido, jau apie pėstininko prasivedimą į valdoves reikėjo pamiršti, todėl teko taip daryti. Turėjau kokybę (ar net bokšta) viršaus, o laikas seko. Galiausiai pavyko duoti matą, ir surinkti 6,5 taško.

Negaliu sakyti, jog į Vilkaviškio šachmatų formulę galima tiesiog atvažiuoti ir nugalėti. Tu niekada nežinai, kas nugalės – nes visi moka žaisti. Štai Vidmantas Liubinas iš Alvito, jau garbaus amžiaus žaidėjas, nugalėjo kiek jaunesnį Stasį Kružinauską iš Vilkaviškio. Nors ir neefektyviai žaidė baigmėje, nesugebėjo greitai prasivesti pėstininko į valdoves – bet bent varžovui sugebėjo “nupurtyti laiką”. Tokių partijų pilna turnyre būna. Kad ir pirmojoje partijoje ne iš karto ir ne lengvai laimėjau prieš garbaus amžiaus žaidėją Vytautą Grinių (jis žaid-ia senjorų , kuriems virš 80, grupėje) – jis žaidė efektyviai, tiksliai, nežiopsojo, teko jį nugalėti techniškai, spaudžiant, ir apmąstant visus ėjimus. Garbus amžius dar nereiškia, kad žmogus nesugeba mąstyti, tai yra nereta jaunų žaidėjų bėda, kad jie to nesuvokia iš viso. Ir pasižiūrėkime į šio žaidėjo rezultatus – jis surinko net 3,5 taško iš 9.

Labai nepatiko partija su Deimantu Bagdzevičiumi – jis elgėsi nachališkai, statydavo pėstininkus ir kitas figūras per vidurį laukų (ne perkelia pėstininką ar figūrą, o padeda ant brūkšnio, ir neaišku, kur stovi figūra.) Nuo senų laikų, jeigu žmogus nepadaro ėjimo, tik pačiupinėja figūrą, ir neaišku, kur ji stovi, reikia atgal perspausti laikrodį, ir pareikalauti, kad pastatytų aiškiai, arba padarytų ėjimą. Deimantui Bagdzevičiui tai buvo netikėta, matyt jis visas partijas žaidžia, sustatydamas figūras velnias žino kaip ant lentos. Treneriai turėtų išaiškinti žaidėjui, jog aukštesniame lygyje jis tiesiog prisirinks techninių “defaultų” arba bus šalinamas iš turnyro – jeigu taip darys aukštesnio lygio varžybose. Paskutėje partijoje jis nors ir tyliai, kalbino Edmundą Volyniec, visą laiką jam siūlė ar pasiduoti,ar dar kažką šnabždėjo, ir kadangi žaidė man už nugaros, o aš turėjau labai įtemptą partiją, šitą žaidėją teko kuo grubiausiai raminti. Manau, tai ir šeimos, ir trenerių bėda, jog nesugeba paaiškinti, kad šitas elgesys – ne sportiškas ir neetiškas.

Atskiros pastabos nusipelno pastato, esančio Vilniaus 4, Vilkaviškyje “pritaikymas neįgaliesiems”.

Kadangi Jonas iš Punsko juda vežimėlyje, tai turiu tokias pastabas (čia jeigu netyčia įvairiose valstybės įstaigose šiame pastate lankytųsi neįgalieji, bet, matyt, tokių nėra arba jie nepageidaujami.)Šiame pastate sekmadienį dirbo Probacijos tarnyba, laukė klientų. (Kartais ir šios tarnybos klientų sąrše būna žmonių vežimėliuose, na, tarkime, buvę mafiozai juk sėdi po susišaudymų, ar ne? Tai kodėl bent jiems nepritaikytas užvažiavimas? Čia toks juokingas pastebėjimas, bet vertas dėmesio.)

Privažiavus su mašina prie “pritaikyto įvažiavimo į įstaigą”, tarp asfalto ir šaligatvio žioji baisinė skylė. Todėl žmogus, iškrautas iš automobilio, turi apvažiuoti garbės ratą aplink visą šaligatvį, kad galėtų nuo pagrindinės gatvės pusės įvažiuoti.

Įvažiavimas – per status. Pats žmogus su vežimėliu turbūt nusiridentų atgal, todėl jį reikia stumti.

Įvažiavimas į įstaigą – pasitinka kažkoks numestas kilimukas, kuris ima painiotis aplink vežimėlio ratus.

Įvažiavimas į kabinetą – irgi su geležiniu slenksčiu. Labai keista, bet šiame pastate veikia dar ir Trečiojo amžiaus universitetas – kuris juk orientuotas į senorus, o jų tarpe irgi pasitaiko žmonių, jau judančių ar vaikštynės, ar vežimėlio pagalba. Toks įspūdis, jog neįgalieji ir jų judėjimas – tik kažkokia utopija 21 amžiaus Lietuvoje. Kalbama apie paties neįgaliojo judėjimą vienam, be lydinčio asmens – nes turėti pastoviai lydintį asmenį juk žemina neįgaliojo orumą. Gerai, kad Jonas iš Punsko turi nuoširdų draugą Edmundą, kuris jį visur lydi ir padeda.

Kitaas etapas numatytas spalio 13 dieną, vieta – tikslinama.

LYRINIAI NUKRYPIMAI VILKAVIŠKYJE

Kaip visada, traukinys atvažiuoja labai anksti, todėl būna sočiai laiko ką nors “kito nuveikti” mieste. Todėl nueinu pasivaikščioti po miestą, kuris kol kas miega. Kaip Vakaruose – įvairios parduotuvės, kavinės, sekmadienį neveikia, tas nuteikia vakarietiškai, nes Vakaruose sekmadienį miesteliai – išmirę, visi ilsisi. Labai graži Basanavičiaus aikštė, kur tebeveikia ir fontanas, ir netgi atsigėrimo fontanėlis. “Špokynyčioje” patikrinu knygeles, ir vėl randu sau kažko vertingo – savo klasioko tėtės Antano Gailiaus verstą romaną iš vokiečių kalbos, įvairių knygelių rusų kalba (nebetinka, nes kalba netinkama, bet tenais yra kortelių rinkiniai, kažkoks liaudies menas). Jesenino poezijos knygelė originalo kalba (Vakaruose pvz. viena UK senjorė būdama 89 metų, tyčia išmoko rusų kalbą, kad galėtų skaityti Puškiną ir Jeseniną originalo kalba…)Lietuviškų pasakų rinkinys, kurį paruošė garsus etnologas Norbertas Vėlius. (Mėto jau dabar tokias knygas…žodžių trūksta. Nes “leidimo metai – tarybiniai.)

Tiesa, Vilkaviškyje yra Juliaus Janonio gatvė…Keista, kad dar neatsirado “patriotų” ir nepasiūlė pavadinti kokio nors nacisto vardu.

Kadangi dar likusi 1 valanda iki turnyro, nueinu link bažnyčios. Iš kurios pabyra žmonės. Nes baigėsi mišios. Bažnyčioje trošku, pirma net norisi išeiti, bet plačiai atidarytos durys įpučia ir šviežio oro. Labai įdomu, jog sužinau apie šio krašto du vyskupus – Antaną Karosą, kuris gyveno beveik 100 metų (1849-1947)http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-16-sapiens-senex-seinu-paskutinysis-ir-vilkaviskio-pirmasis-vyskupas-antanas-karosas/141956

https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Karosas

ir vyskupą Juozą Oleką , kurio perlaidojimo istorija , kuri ganėtinai dramatiška, aprašyta čia.

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/06/15/ora_01.html.

Mėgstu apmąstyti tokių šventų žmonių gyvenimus. Tuščių bažnyčių nemėgstu, esu bendruomeniškas žmogus, bet šitas laikas su kitais 2 tikinčiaisiais, panirusiais maldoje, ir aišku, kažką aktyviai tarškinančia tvarkdare, kaip visada pasitaiko (kažkodėl bažnyčios tvarkytojai turi save parodyti, patarškinti kokiais indais,padaužyti žvakes…:) buvo nuostabus. Kažkoks tikintysis pagaminęs didžiulę švento Antano statulą, ir padovanojęs bažnyčiai už patirtas malones. Statula labai graži, padaryta dievdirbio, pagal visas tradicines taisykles. Aišku, visa tai aprašau šiuo metu, tuo metu aš irgi panirau į maldą, nes tai šventas laikas, ramybės ir susitelkimo, tuo labiau, kad vyriškis palei altorių labai gražiai ir giliai meldėsi Rožinį. Vyrų maldingumas – benykstantis reiškinys, tai yra taip gražu ir užburia. Aš sukalbėjau savo rožinį vaikščiodama ratu, nes mėgstu stebėti freskas, statulas, ir paveikslus, kurie sukelia papildomų minčių.

Šoninėje navoje dešinėje – Monstrancija, apšviesta, tokia graži, jokio prierašo nėra, medinis altorius padarytas. Viršuje – Gailestingumo Jėzus, Lenkijos variantas (antrojo originalo kopija. Abudu Gailestingojo Jėzaus paveikslai laikomi originalais, nes taip norėjo šv. Faustina, nors pirmasis originalas yra Vilniuje, bet jis šv. Faustinai nelabai patiko, ir todėl antrasis, ji rašo Dienoraštyje, labiau atitinka jos matytąją viziją. Esu buvusi Lenkijoje, toje šventovėje prie Antrojo originalo. Tik po to susiradau Vilniuje Gailestingumo šventovę…Apgailėtinai mes nežinome savo istorijos. Tai yra baisi skylė, kurią išgręžė sovietmetis, bet mes, būdami tokie laisvi, nenorime tos skylės užkišti kad ir pakulomis. Tik perkamės naujus tankus, ir laukiame karo, miškeliuose būtinai. O ne su lazeriais ar raketomis.)

Pati bažnyčia – minimalistinė, tokiam žmogui kaip aš, kuris labiau linkęs į protestantizmą – pats tas. Pirma man net nepatiko – baltos sienos, mažai puošybos, po to pajutau, kad juk čia ir yra kaip man patinka. Kažkuo primena Šančių Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčios vidų.

Labai patiko, jog nespėjęs į mišias žmogus, gali vis tiek jose kad ir pavėlavęs sudalyvauti – yra palikta Šv. Rašto skaitiniai, galima pasiimti nemokamai, ir pasiskaityti, apmąstyti. Labai modernus bažnyčios požiūris į Žmogų, tai džiugina. Kitas žmogus gal nemėgsta netgi eiti į mišias, bet jeigu yra paliekami Rašto skaitiniai, ir jis tai žinos, jis užeis po Mišių, ir bent taip sudalyvaus bendruomenės maldoje. Dar labai patiko, kad jaunimėlis, matyt, jaunimo choras, “šuršalino” tarpduryje, garsiai plepėjosi, ir niekas ant jų nerėkė ir nevarė iš bažnyčios, jie ten trynėsi geras 15 minučių, vadinasi, su jaunimu dirbama, ir jiems patinka šioje bažnyčioje.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkaviškio_Švč._Mergelės_Marijos_Apsilankymo_katedra

XXI amžiuje straipsnyje rašo, jog vyskupas Juozas Oleka yra buvusio Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko giminaitia. Nežinojau šio fakto iki vakar, pats buvęs ministras niekada nesigyrė ir nesimaivė, ir nemanipuliavo šiuo faktu, nors kas ten žino. Juk politikoje dabartinėje Lietuvoje būtina turėti “teisingą geneologiją.”. Juozas Olekas yra tas ministras, kuris nepaisant baisaus spaudimo iš Lietuvos kariuomenės, tyliai mane išleido į atsargą, net jeigu aš 5 kartus atsisakiau vykti į papildomus mokymus (kitais atvejais keliama baudžiamoji byla dėl pasišalinimo iš tarnybos.) Nuotrauka su juo Šunskų kaime per Onines buvo transliuota per informacinę ataką, nukreiptą prieš mane 2016 metų Seimo rinkimų priešaušry…Iš to supratau, jog ne veltui aš jį taip stipriai apkabinau toje šventėje. Buvo dėl ko. Sukilo visa velniena. Bandė kažką įrodyti. Su buvusiu ministru mes nepažįstami iš viso. Tiesiog antrą kartą susitikus toje pačioje šventėje, aš nepraleidau šanso ir pasidariau nuotrauką su juo, nusifotografavo ir mano vyras. 2016 metų Oninių šventėje organizatoriai pakvietė mane pasakyti kalbą, aš spontaniškai, nesiruošusi iš jokio lapelio, pakomentavau, jog bendruomenės labai stiprios (nes prieš šventę buvome apvežti per įvairiausius kaimus, miškus, laukus, įspūdis labai geras), jog žmonės natūraliai veikia kartu, kad ir su Europarama, bet jeigu ne jų vienybė, nieko čia nebūtų, ir kažką panašaus, žmonės labai šypsojosi ir plojo, nes, tiesiog, gyvenime reikia sakyti tiesą, ir nemeluoti niekada. Pirmą kartą Oninėse Šunskuose buvau 2015 metais, ir jau tada pastebėjau, jog dalyvauja KAM ministras, kurio gimtosios vietos yra visiškai netoli nuo Šunskų kaimo.

Vilkaviškis man patinka išvystyta logistika. Atvykus į Geležinkelio stotį, kuri išlikusi tokia, kokia buvo iki karo (pasaulio žydai feisbukuose dažnai prašo atsiųsti nuotrauką, ir nelabai tiki, jog ji liko laiko nepasliesta…remontas padarytas toks, kad kvapą gniaužia – stotis likusi senoviška… bet graži, moderni tuo pačiu metu.) – po 6 minučių atvyksta autobusiukas, kuris išvežioja žmones į Vilkaviškį ir netgi toliau. Yra pasirūpinta, kad atvykęs turistas ar vietos žmogus nesėdėtų Dievo pamirštas vidury laukų, bet už keletos minučių jau džiaugtųsi miesto vaizdais. Tai rodo atsakingą požiūrį į Žmogų.

LYRINIS NUKRYPIMAS NR. 2

Per visus ūkio darbus, prekybą bei šachmatus, natūralu, nėra kada skaityti knygų. Vakar pasiėmiau į kelionę lietuvio rašytojo Edmundo Malūko romaną, kuris, aišku, nieko bendro su fantazija neturi – tikri Lietuvos mafijos veikimo būdai aprašyti dar 1998 metais, ir įvilkti į literatūrinę kalbą. Gavau šiokį tokį šoką, kaip viskas jau senokai buvo žinoma, aprašyta, o “runkelių tautai” dar turbūt kitų 20 metų reikės atrasti tiesai, jog su TSRS žlugimu Lietuva tapo mafijine valstybe, mafijos funkcionavimui buvo atiduotos specialiosios priemones, arba netgi specialieji agentai tas mafijas, pasinaudoję savo turimom ryšių, žvalgybos, ir terorizavimo priemonėmis, sukūrė (šiaip patyrę žvalgybos žmonės sako, kad taip ir buvo.)Gali būti, jog turiu labai aukštą intelektą – nes važiuojant į priekį, perskaičiau 120 puslapių, o važiuojant atgal kitus 120 puslapių. Anksčiau vienu pritūpimu skaitydavau “tik” 100 puslapių. Kai yra laiko, aišku. Niekada nesusimąstydavau, jog eilinis žmogelis sunkiai įveikia per dieną 10 lapų. Aš tiesiog niekada nekreipiau dėmesio į savo gebėjimus, priėmiau juos natūraliai, o dabar jaugi pasidarė įdomu – nes, aiškėja, tokiu žmonių, kurie gali greitai skaityti, labai greitai suvokti, arba greitai parašyti straipsnį ar knygą – yra nedaug. Užaugau tarybinėje vaikystėje, kur niekas nedirbo su genialiais vaikais, ir niekas nesakė, kad “tu genijus”, veikiau stengė suniveliuoti – o iš tikrųjų, apsaugoti, kaip dabar suvokiu retrospektyviai. Tiesa, bibliotekos, ar būreliai niekada nediskriminavo pagal amžių – su maža užrašų knygele debiutams rašyti aš vos 4 metų jau sėdėjau šachmatų treniruotėje kitoje gatvės pusėje Karoliniškėse, Saturno parduotuvės šone atidarytame vaikų ir jaunimo centre, kur savavališkai, neatsiklaususi tėvų, užsirašiau pas Centro vedėją, tokią gražią labai rusę, ir dargi kalbėdamasi rusiškai, į šachmatų būrelį, ir niekada gyvenime šitos savo savivalės nesigailėjau.

Pamenu, kai pernai apstojo prekyba turguje, ir kaime dingo internetas, na ir ką veikti – tai per dieną perskaičiau po 2 romanus, ir namie neberadau nieko skaitomo (nors pilni namai knygų, tuokant mane labai užkabino Dumas), nuvykau į Panemunės biblioteką, sakau, duokit man dar Dumas romanų, labai užkabino, patiko. Sakau, per dieną po 2 perskaitau, ir nebeturiu ką skaityti. Tai vaikai, prie “kompų” šaudę kažką, net pašoko “2 romanus per dienąąąąą”?? O dvi mergaitės pasakė: “Mes žinome, jūs rašytoja. Mes matėme, kaip jūs greitai rašote. Mes irgi norime išmokti taip spausdinti.”. Paaiškinau, jog sendaikčiuose reikėtų įsigyti rašomąją mašinėlę, ir kažkur gauti spausdinimo greitai mokymosi knygelę, ir ten yra pratimai. Papasakojau, jog spausdinu neretai 1 pirštu, ir mano tėtis visada juokdavosi, o jeigu spausdinčiau visais penkiais, turbūt niekas paskui mane nespėtų. Mergaitės liko sužavėtos.

Dar aš jiems visiems (ir šaudantiems berniukams, ir susidomėjusioms mergaitėms) papasakojau, jog kai dar buvau 8 metų, per dieną perskaitydavau kartais 2 knygas, nueinu ryte į biblioteką pasiimu knygą, po pietų nunešu, ir ieškau kitos knygos, ir neranda mano kortelės, tada gaunu velnių: “Jūs jau šiandien buvot, ateikit rytoj, nes aš jau jūsų kortelę perdėjau į kitą skyrelę, kaip apsilankiusių asmenų.”. O aš tiesiog norėjau dar vienos Prano Mašioto knygelės, pamenu.

Vakar, pervariusi tuos 240 lapų, supratau, kodėl tėtis profesorius visada kartojo, jog būtina skaityti knygas. Pirma maniau, kad čia dėl vaizduotės, dėl kalbos įvairovės. Ogi pasirodo – kai kuriuos romanuose yra užrašyti tikri įvykiai, tikra informacija. Ir tu kaip durnius, ieškai ten vos ne per užsienį, ieškai kažkokių super – duper įrodymų, agentų, mafijozų liudijimų, skaitai Jungtinės Karalystės, Airijos spaudą, domiesi Ispanijos įvykiais, o visi įrodymai prašau, padėti pageltusiuose puslapiuose, knyga jau perrišta, nes labai sena ir nuskaityta, 1998 metų leidimo…”Juodieji želmenys”. Apie Vilniuje veikusią ir matyt tebeveikiančią žmonių prekybos mafiją…Kurios tinkle dalyvauja “labai aukšti valdininkai”, naudojamos labai modernios ryšių priemonės, egzistuoja duomenų bazės. 1998 metais toks romanas turėjo atrodyti kaip mokslinė fatastika. Bėda yra ta, kad amerikonai, kurie atvyko “išgelbėti Lietuvos nuo sovieto”, atvežė belaidį ryšį, teleradio telefonus, nešiojamus kompiuteriusm ir išdalino tam tikram ratui žmonių, ir, gali būti, gerokai anksčiau negu įvyko “dainuojanti revoliucija” – tam tikri CŽV padaliniai kaiop “Baltijos naujienų agentūros” buvo įkurti dar 1989 metais, o Rita Dapkutė, kuri įtariama, tarnavo CŽV, į Lietuvą su kanklininkių ansambliu atvyko galimai pirmą kartą dar 1985 metais – bent tiek mačiau muziejuje, kuriame dirbau: nuotrauka, ir metai 1985 – kanklininkų ansamblis buvo tobula priedanga kelionėms į užsienį ir netgi už Geležinės uždangos. Jos Wikipedijoje rašoma, jog ji čia netgi liko mokytis, šiuo metu šis žmogus patyręs 2 širdies smūgius, ir linkime jai sveikatos.

Pats Alvydas Sadeckas prisipažino, jog dar 1985 metais iš LTSR Kriminalinės žvalgybos kažkas nukniso modernią pasiklausymo aparatūrą. Ir tada tas biuras kreipėsi į Henriką Daktarą, ir paprašė padėti surasti. Ir H.D. surado tą įrangą. Tai rodo, jog HD irgi buvo radioziduotas, ir ryšių priemonėmis apkaišytas. Beje, kažką tokio bandė “prilenkti” prie jo bylos prokuratūra, bet jie nepasakė, nuo kada tos ryšio priemonės pas Lietuvos mafiją yra, todėl teko gauti nokautą epizoduose dėl “nusikaltimo užsakymo iš Lukiškių rūsio 1996 metų vasarį”. Nes tuo metu mobilusis ryšys Vilniuje neveikė, gal tik kažkur už miesto, ir, pamenu, garsiojo mafijos boso advokatas net apsiputojęs ir vos negriūdamas nuo Apeliacinio teismo laiptų, man aiškino, jog jis neva 1996 metais “laisvai galėjo paskambinti Saulėtekyje”. Ramiai tada Kristupui atsakiau, stebint abiem Daktarienėm: “Tai Saulėteky. O ne Lukiškių …rūsy.Miesto centre. Gal tu kalbi apie vyriausbinį ryšį? Bet jis rūsyje irgi neveiktų”. Tas advokatas, pamenu, liko be amo, o mafijos tėvo mama ir žmona – tuo labiau, kokį advokatą pasisamdę, kaip jis apgynė, patys matome, kokia byla, kokie kaltinimai, tokia ir gynyba, bet grįžkime prie temos apie mafiją ir jos radiozavimą.

Dabar tik paskaičiusi šitą romaną, suprantu, jog Lietuvos teisėsauga puikiai žino, kokias modernias priemones turėjo ir tebeturi Lietuvos mafija, nes gali būti, pati teisėsauga tomis priemonėmis ją ir apdalino, ir iš esmės, mafijinėje valstybėje atskirti, kur mafija, o kur teisėsauga, kaip rodo įvairios policijso mafijos, teisėjų nusikalstamos grupuotės, bylos – tampa nebeįmanoma…Viskas susilieja į visumą.

Labai stiprios mafijos, nusikalstamumo sukūrimas (arba įtvirtinimas nuo 1985 metų) garantuoja “aljansui” labai dideles pajamas, o šešėlinė ekonomika, milijardai plaukiojančių pinigų, tūkstančiai, dešimtys tūkstančų neatpažintų lavonų, dingusių asmenų, padeda kurti įtampos, terorizavimo atmosferą. Visa tai aprašyta užsienio žvalgų knygose. Mafija veikia ypatingai slaptai, ir turi modernias ryšių, kodavimo, šifravimo priemones.

Pernai susemti “Kamuoliniai” turėjo ryšių priemones, kuriomis buvo prisijungę prie Lietuvos Respublikos policijos sistemų, vadinasi, ypatingai daug pinigų “apsaugota sistema” buvo kiaura, kažkokia ten mafija su Lexusais ir kalašnikovais galėjo klausytis policijos pokalbių. Tai yra apgailėtina. Tačiau nei Linas Pernavas, nei Saulius Skvernelis nepasimokė nieko nei iš šv. Ievutės istorijos, nei iš pernai metų įvykių, kai nebeapsikentusi Lietuvos kaip mafijos fortposto ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, tarptautinė teisėsaugininkų kompanija suvienijo jėgas ir įkūrė Lietuvos Europolo biurą, pradėjo sekti patį Liną Pernavą, Saulių Skvernelį, Kiškį, Roginskį, ir visus kitus, kad nenutekėtų informacija, ir todėl “Kamuoliniai” buvo susemti GYVI. (ŽYVYCH NEBRAT!! – BUVO DUOTA INSTRUKCIJA POLICIJAI… deja. EUROPA SAUGO IR NUSIKALTĖLIUS, nes jie turi nekaltumo prezumpaciją. Mirties bausmė juk panaikinta.)

Šiuo metu Airija, Anglija, Vokietija surinkusi visus įrodymus apie Lietuvoje egzistuojančią narkotikų mafiją, “kurios galva sėdi labai aukštai ir kurio vardas yra žinomas”. Ne veltui viena labai aukštas valstybės pareigūnas šiuo metu atkritęs su vėžiu, ir gydosi netgi dviem skirtingais būdais, nors klausimas, ar reikia šitaip “šaudyti” pirmosios stadijos vėžį.

Kam įdomu sužinoti apie Lietuvoje tebeveikiančią žmonių prekybos mafiją, bei juodųjų apeigų organizaciją, apie kurią neseniai “reklaminį sraipsnį” rašė lrytas, (jie vadinami “vikais”, čia nuo žodžio “bevičd”, apsėstas, buvo pateikiama labai teigiamai, kasd jie baisiai geri, vos ne prie žaizdos dėk – nors jie užsiima juodąja magija, kas susiję su mirtinais užkeikimais, mirties apeigomis – tai iš tikrųjų yra baisu, ir labai patogu, jeigu norima kažkam pakenkti be įrodymų. Niekas niekada nieko neįrodys.) pateikdamas šią juodosios magijos organizaciją “lyg niekur nieko” (Juodosios magijos skyrių galėjo turėti KGB, ir greičiausiai, jis buvo reorganizuotas, prikergtas prie žmonių prekybos mafijos linijos.) – Edmundas Malūkas. Juodieji želmenys. (Silpnų nervų žmonėms – neskaityti, ir net nečiupinėti knygos.)

(Domiuosi žmonių prekybos mafija dėl to, kad 2012 metais be žinios dingo būtent iš Vilniaus – brolis Romualdas Apanavičius, jo duktė Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, bei žmona, kuri po keletos metų atsirado sveika ir gyva Italijoje (ačiū Dievui bent dėl jos), bet ji buvo ištekinta už vienišo senbernio italo, jos visos charakterio savybės – pasikeitę, tarsi visai kitas žmogus. Laimė, kad italas nebuvo užhipnotizuotas Lietuvos žmonių prekybos mafijos, ir kai mes padavėme į teismą dėl dukterėčios likimo, naujasis antrasis mano svainės vyras nupirko bilietus į Paryžių, nuskraidino žmoną į teismą, kur privertė ją gailėtis ir pažadėti, kad mylės dukrą, ir ją lankys. Italams nesuvokiama, kaip galima išsižadėti šeimos. Jiems tai yra kraujyje. Dukros prancūzai negrąžino, tačiau jokių motinystės teisių atėmimų nebevyko – byla buvo nutraukta. Lietuvos vaikų teisių arba pardavimo agentūra visiems iš eilės melavo, ir tuo buvo įtikėjusi netgi mano svainė – jog viskas, jai teisės bus apribotos ar netgi atimtos. Teismas nustatė, jog neįmanoma spręsti toliau vaiko likimo, nes mama yra gyva, ir ji neatsisakė vaiko, ir teismas įpareigojo ją surasti. Mano svainei turbūt atsibodo tos tarptautinės paieškos, ir ji nusprendė pasirodyti. Net FB paskyrą atvirą susikūrė, kur aš galiu pasižiūrėti, kaip ji gyvena. Kažkas matyt patarė. Nes patikėkite, tuos 2 metus, kai apie ją nebuvo jokių žinių, buvo labai neramu. Netikėjau policijos informacija, kasd ji atrasta ir jai viskas gerai, nes žmogus buvo dingęs.)

Beje, žmonių prekybos mafija su “aukštesnio lygio moterimis” elgiasi taip – ištekina už vienišų senukų. Džiaugiuosi, jog čia ne senukas, o mano brolio amžiaus vyras, ganėtinai išvaizdus, ir su plačia mylinčia gimine. Kitoms lietuvėms, kurios vykdavo fiktyviai tekėti, pasisekdavo ne taip. Vis tik visa šita istorija neaiški, ir labai jau kyšo kažkokios konkrečios mafijos, užsiimančios žmonių prekyba, ausys, todėl man ta knyga ir atvėrė akis – kad ta mafija, super duper slapta, egzistavo ir matyt egzistuoja iki šios dienos Vilniuje. Ne veltui buvo sakyta: “saugumas kamuoliniams liepė nesikišti Vilnius ir Mažeikiai”. Kiek šita info tikra nežinau, bet panašu, kaip taip ir yra, ir kad aukštesnio lygio mafija nei Kamuoliniai, ir kurią nori sugaudyti užsienio policijos, egzistuoja

Knygoje labai atsargiai įvardijama, kad tai “sekso industrijos mafija”. Deja, mafijų klasifikatoriuje tokio tipo mafijos įvardijamos kaip žmonių prekybos, o angliškai “human trafficing”. Žmonių prekybos mafija eina kartu su narkotikų ir ginklų prekybos linijomis. Knygoje aprašyta apie tai, kad aukos būdavo apsvaiginamos narkotikais.

Man iki šiol ima šiurpas, kaip gyvenant Vilniuje, apie narkotikus išgirdau besimokydama Licėjuje. Mačiau dvyliktoko vieno padėrusias akis, ir kaip jis prisipažino, kad vartoja – pažinojau jį iš moksleivių rūmų, kur jis lankė tenisą.

Kolegos iš aukštesnių klasių rūkydavo žolę, vartodavo ar Extazy, ar kokį kitą šūdą, ir gerdavo Relaniumą. Taip taip, čia tame pačiame geriausiame Licėjuje, žinių kalvėje. Tie patys gandai ėjo apie “salamkę” arba “salomeikę”, irgi vieną geriausių Vilniaus mokyklų. Čiurlionkėje per diskotekas, mokiniai žolę plėšdavo irgi atvirai. Kuo aukštesnis mokslo ir žinių lygis, tuo didesnis šūdas arčiau. Aišku, plėšdavo tą dūmą vaikeliai iš labai gerų šeimų, kur net neįtarė turbūt jų tėvai, kuo vaikeliai užsiima.

Nebėra ką pridurti, tai buvo tiesa, ir realybė. Mafijos Vilniuje nemačiau, turbūt ji mane aplenkdavo, ir tik po Drukteinio išėjimo iš komos sužinojau, jog Karoliniškėse, mano gimtajame rajone, veikė labai stipri lietuviška mafija, kurios vadas Dobrovolskis po to “susikergė” su Sicilijos mafija. Štai jums ir atsakymas apie labai stiprius Lietuvos ir Italijos “šeimų” ryšius, kuriuos “normalūs teisėsaugininkai” neigia. Atseit, – nesąmonė. Mano name pamenu antrame aukšte degė durys vieno piliečio, o berods 1993 metais einantį iš lombardo kuris veikė tiesiog gretimo namo pirmame aukšte, savininką nušovė. Bet mes niekada nesureikšminome tų įvykių, tuo labiau, kasd spauda niekada nepripažino, jog po brigados sutriuškinimo, Vilniuje veikė kokia kita grupuotė, visą laiką juk saldžios pasakaitės “mūsų kaime mafijos nėra, policija veikia labai gerai, o prokuratūra tiesiog šventieji, nekalbant jau apie kitas tarnybas”. Kaip rodo graudi praktika, realybė yra kiek kitokia. Vilnius išaugino ir smauglių, ir lapinų, ir turbūt begalę kitų grupuočių, kurias po biškį, ir labai vangiai, bando semti mūsų sostinės policija, bet neaišku, ar turi ūpo tai daryti, kokį kontrabandininką pagavę, geriau nušauna, kaip kad buvo sušaudytas su žmona vienas mūsų šachmatininkas – policininkas – karys savanoris, kuris savo mašinoje turėjo specialią slėptuvę, ir atsisakė pagal legendą stoti policijai, o greičiausiai pati policija atsikratė liudytoju, ir tiek žinių. Tas vaikinas pamenu turėjo didelį šachmatų reitingą, amžiną atilsį.

Labai įdomu tai, jog aptariama Lietuvoje veikianti juodųjų apeigų draugija, kurią, kaip minėjau, labai pozityviai neseniai pristatė Lietuvos rytas.
Jau apie bažnyčią, tikėjimą Dievu mes išgirsime tik negatyvius dalykus. O jeigu veikia apsėstųjų bendrija – viskas gerai. Keisti laikai, iš tikrųjų, kuriuose gyvename. LYRINIO NUKRYPIMO 2 PABAIGA.
********

Vilkaviškio Šachmatų Formulė – 2019.

Vilkaviškis, rugsėjo 22 dienos rezultatai.

Vieta

Žaidėjas

Dienos rezultatas

VŠF reitingo taškai

1. Žemaitis Raimondas 70, Kazlų Rūda 7,5 11 + prizas

2. Norkeliūnas Matas, Marijampolė 6,5 10 + prizas

3. Smolenskas Dainius, Marijampolė 6,5 9 + prizas

4.Sulikienė Kristina, Rokai 6,5 8 + prizas

5. Lukoševičius Ervydas 70, Marijampolė 6 7+ prizas

6 . Džervus Jonas 60, Birštonas 5,5 6 + prizas

7. Sidaravičius Leonas 60, Kazlų Rūda 5 5 + prizas

8. Kružinauskas Stasys 60, Vilkaviškis 5 4

9.Norkeliūnas Šarūnas, Marijampolė 5 3 + prizas

10 .Wolyniec Edmundas, Punskas 5 2
11. Zukowski Jan, Lenkija 4,5 1

12. Kasparavičius Viktoras 60, Šakiai 4,5

13.Liubinas Vidmantas 70, Alvitas 4,5

14.Daugirda Kazys 70, Marijampolė

4

15

Murauskaitė Rugilė, Virbalis

4

+ prizas

16

Demeškevičius Gustis , Virbalis

4

17

Murauskaitė Austėja, Virbalis

4

18

Bagdzevičius Deimantas , Pilviškiai

3,5

19

Grinius Vytautas 80, Vilkaviškis

3,5

20

Keselys Mantas, Virbalis

2

21

Lažauskas Augustas, Alvitas

1

22

Vyšniauskaitė Urtė, Pilviškiai

D. Trumpas nebeslepia: tūkstančiai Islamo valstybės kovotojų – iš Senosios Europos: Vokietijos ir Prancūzijos. Grasina juos paleisti prie jų sienų

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė: jis nesiruošia laikyti suimtų Islamo Valstybės kovotojų, ir leisti jiems milijardus JAV dolerių.
Senosios Europos šalys Prancūzijs ir Vokietija turi priimti savo piliečius, teisti juos, laikyti, daryti ką tik nori.
Prezidentas pagrasino paleisiantis suimtuosius teroristus prie jų kilmės valstybių sienų.