Archive for September, 2019

seniunijuv2
Nuotr. Tuščia mano lenta Marijampolėje vožė bumerangu Alytaus komandai – Gargžduose liko it musę kandę…
Taip ir būna šuniui prie lovio – nei pats ėda, nei kitam duoda.
Labai demonstravęs teisės žinias Marijampolėje, ir siundęs savo stambiąją milicininkę, vienas Seimo narys Gargžduose šį savaitgalį seniūnijų varžytuvėse liko be nieko. Nepateko net į pirmą penketuką.

Į finalą nepatekę Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio komandos užtat treniravosi eilinėje šachmatų formulėje ir gerai leido laiką Vilkaviškyje. Svarbiausia – draugiškai.

Draugiškai elgusis Marijampolės komanda (vieninteliai balsavo, jog man leisti žaisti, nes sporto, krašto vystymo principas – pirmoje vietoje) triumfavo – užėmė 2 vietą.

Advertisements

seniunijuv
Nuotr. Turnyro nugalėtojas Raimondas Žemaitis iš Kazlų Rūdos apylinkių.
Vilkaviškio rajono sporto mokykloje sekmadienį įvyko dar vienas Vilkaviškio Šachmatų formulės etapas, kuriame vėl dalyvavo entuziastai iš įvairių Suvalkijos miestų, miestelių ir kaimelių. Turnyras ir vėl sulaukė už valstybinės sienos likusios Suvalkijos lietuvių – Edmundo ir Jono iš Punsko ir jo apylinkių.

Pagaliau teko ir sužaisti su charizmatiškuoju Jonu. Vos išnešiau sveiką kailį, o matą jam daviau beveik atsitiktinai – ataką jis beveik buvo atrėmęs, padarė porą neteisingų ėjimų, ir tik dėl to pralaimėjo. Atakuodama aš nebeturėjau “cielo” bokšto, todėl bet koks netikslumas man galėjo baigtis šviečiančiu nuliu rezultatų lentelėje.

Pralaimėjau dviem šachmatų entuziastams – taigi, pirmąją vietą šiame etape užėmusiam Raimondui Žemaičiui, ir dažno Formulės nugalėtojo Laimučio Kasparavičiaus broliui Viktorui Kasparavičiui, kuris tiesiog buvo sukaupęs pernelyg “sportinio pykčio” – nes tiek Formulėje, tiek ir Narvydo Buzo atminimo turnyre man visas partijas yra pralaimėjęs, todėl, logiška, jis turėjo jau ir atsilošti.

Raimondas Žemaitis laimėjo dėl to, jog žaidė labai tiksliai, techniškai, partijos metu nebeturėjau kokybės, o kai tik atsilošiau, iš tos laimės pražiopsojau figūrą po 2 ėjimų…Maniau jau – lygiosios!!Kur tau!

Labai stipriai sulošė žaidėjas Jonas Džervus – nors ir turėjau 1 pėstininką viršaus, tačiau tai buvo lyginis endšpilis įvairiaspalvių rikių, su galimybe dargi rikį ar pėstininką ir pražiopsoti – kaip pasitaiko, jeigu varžovas aktyvizuoja karalių. Tokiose pozicijose pėstininkų struktūros būna rigidiškos, jos nebejuda, todėl tai išlieka pavojingos pozicijos, pasiūliau lygiąsias, varžovas sutiko. Visas kitas partijas laimėjau, surinkau 6,5 taško iš 9 galimų, ir užėmiau garbingą 2-4 vietą, pagal papildomus rodiklius -4.

Galiausiai “iš apačios” prisikasiau prie “savo” pirmosios lentos – ir gavau pirmavųsį turnyre Matą Norkeliūną, kuris padarė tą pačią klaidą, ką mes darome visi – išsigando, žaidė tarsi išsigandęs, ir iš tos baimės jis netgi “pakabino” valdovę, nes bijodamas, vis tiek bandė vystyti aktyvizaciją, ir taipo gavosi, jog valdovės flange žaisdamas baltaisiais, jis “įkišo” valdovę po pėstininkų ataka…Teko atiduoti figūrą, kurią jis beje šiaip ne taip atsilošė, tačiau to kaina buvo baisi – praeinantys pėstininkai ant E ir D…Rankose laikiau 2 valdoves, nes abudu pėstininkus galėjau prasivesti – niekas nekliudė, bet nesivedžiau antrosios valdovės, nevaidinau nežinia ko, organizavau matą. Kažkas bandė replikuoti kad atseit gėda (kad žaidė iki mato), bet Matas tėra vaikas, ir iš viso jo žaidimas šiame turnyre buvo fantastinis – jis užėmė net 2 vietą, pralaimėjęs paskutinę partiją vienam entuziastui. Visą laiką jam “grėsė” 1 vieta, o su užplūdusiomis emocijomis gali būti ir nebesusitvarkė, gali būti, vaikams 15 minučių kontrolė -“per rimta”, ir jie tiesiog pavargsta. Visais atvejais, Mato Norkeliūno pasirodymas – įspūdingas, nes turnyre jis nepasižymėjo nei aukštu reitingu, nei iš viso šiame turnyre, kaip rodo suvestinių rezultatūų lentelė – yra dalyvavęs.

Ne blogiau sekėsi jo mažajam broliukui – Šarūnui Norkeliūnui, su kuriuo irgi teko susikauti, ir kuris, panašiai kaip Kauno atvirajame mėgėjų čempionate, žaisdamas juodaisiais Sicilišką gynybą, sugebėjo turėti kiek geresnę padėtį, jis siūlė lygiąsias, tačiau pozicija buvo pernelyg žaidybinė, aišku, gal reikėjo ir sutikti, nudžiuginti mažąjį gabuolį…Kitą kartą tokio lygio varžybose taip ir padarysiu. Norėjosi tos plačios šypsenos jo veide. Tačiau visi šansai jam turėti lygiąsias buvo – man atsibodo stumdysis su abiem mūsų plikais karaliais, kurių nei vienas, nei kitas užatakuoti negalėjo, ir aš paaukojau žirgą, kad galėčiau iššokti su valdove, gerai pašachuoti, ir dabar jau pasiūlyti lygiąsias (turėjau 3 minutėmis mažiau, ir laikas seko…) . Tačiau mano varžovas žirgo nenukirto su bokštu, ir paliko bokštą po mano valdovės smūgiu…Taigi, tėko laimėti.

Šarūnas Norkeliūnas surinko net 5 taškus, 3 Vilkaviškio formulės kaupiamuosius taškus, ir netgi gavo asmeninį prizą. Šešerių metų berniukas, žaisdamas su įvairaus amžiaus žaidėjais, kurių kai kuriems netgi virš 80, iš 22 žaidėjų buvo 9 vietoje. Tai labai aukštas rezultatas, ir rodo gerą žaidimą, nors įsivažiuoti žaidėjui buvo sunku, jam buvo viskas įdomu, kaip tokio amžiaus vaikams, todėl pirmąją partiją, norsir žymiai geresnėje padėtyje, jis Dainiui Smolenskui pralaimėjo tiesiog laiku.

Dainius Smolenskas iš Suvalkijos surinko 6,5 taško ir užėmė garbingą 3 vietą. Man su juo susikauti ir neteko – burtai niekaip nesuvedė. Jau galvojome vieas kitą gauti 9 ture – tačiau aš gavau labai stipriai pastaruoju metu žaidžiantį Leoną Sidaravičių iš Kazlų Rūdos, kurį nugalėjau šiaip ne taip, net turėdama materialo viršaus- jis visaip priešinosi. Teko organizuoti matą “iš nugaros” karaliui karaliaus flange (žaidžiau juodaisiais), nes jis niekaip nenusileido, jau apie pėstininko prasivedimą į valdoves reikėjo pamiršti, todėl teko taip daryti. Turėjau kokybę (ar net bokšta) viršaus, o laikas seko. Galiausiai pavyko duoti matą, ir surinkti 6,5 taško.

Negaliu sakyti, jog į Vilkaviškio šachmatų formulę galima tiesiog atvažiuoti ir nugalėti. Tu niekada nežinai, kas nugalės – nes visi moka žaisti. Štai Vidmantas Liubinas iš Alvito, jau garbaus amžiaus žaidėjas, nugalėjo kiek jaunesnį Stasį Kružinauską iš Vilkaviškio. Nors ir neefektyviai žaidė baigmėje, nesugebėjo greitai prasivesti pėstininko į valdoves – bet bent varžovui sugebėjo “nupurtyti laiką”. Tokių partijų pilna turnyre būna. Kad ir pirmojoje partijoje ne iš karto ir ne lengvai laimėjau prieš garbaus amžiaus žaidėją Vytautą Grinių – jis žaidė efektyviai, tiksliai, nežiopsojo, teko jį nugalėti techniškai, spaudžiant, ir apmąstant visus ėjimus. Garbus amžius dar nereiškia, kad žmogus nesugeba mąstyti, tai yra nereta jaunų žaidėjų bėda, kad jie to nesuvokia iš viso. Ir pasižiūrėkime į šio žaidėjo rezultatus – jis surinko net 3,5 taško iš 9.

Labai nepatiko partija su Deimantu Bagdzevičiumi – jis elgėsi nachališkai, statydavo pėstininkus ir kitas figūras per vidurį laukų (ne perkelia pėstininką ar figūrą, o padeda ant brūkšnio, ir neaišku, kur stovi figūra.) Nuo senų laikų, jeigu žmogus nepadaro ėjimo, tik pačiupinėja figūrą, ir neaišku, kur ji stovi, reikia atgal perspausti laikrodį, ir pareikalauti, kad pastatytų aiškiai, arba padarytų ėjimą. Deimantui Bagdzevičiui tai buvo netikėta, matyt jis visas partijas žaidžia, sustatydamas figūras velnias žino kaip ant lentos. Treneriai turėtų išaiškinti žaidėjui, jog aukštesniame lygyje jis tiesiog prisirinks techninių “defaultų” arba bus šalinamas iš turnyro – jeigu taip darys aukštesnio lygio varžybose. Paskutėje partijoje jis nors ir tyliai, kalbino Edmundą Volyniec, visą laiką jam siūlė ar pasiduoti,ar dar kažką šnabždėjo, ir kadangi žaidė man už nugaros, o aš turėjau labai įtemptą partiją, šitą žaidėją teko kuo grubiausiai raminti. Manau, tai ir šeimos, ir trenerių bėda, jog nesugeba paaiškinti, kad šitas elgesys – ne sportiškas ir neetiškas.

Atskiros pastabos nusipelno pastato esančio Vilniaus 4 Vilkaviškyje “pritaikymas neįgaliesiems”.

Kadangi Jonas iš Punsko juda vežimėlyje, tai turiu tokias pastabas (čia jeigu netyčia įvairiose valstybės įstaigose šiame pastate lankytųsi neįgalieji, bet, matyt, tokių nėra arba jie nepageidaujami.)

Privažiavus su mašina prie “pritaikyto įvažiavimo į įstaigą”, tarp asfalto ir šaligatvio žioji baisinė skylė. Todėl žmogus, iškrautas iš automobilio, turi apvažiuoti garbės ratą aplink visą šaligatvį, kad galėtų nuo pagrindinės gatvės pusės įvažiuoti.

Įvažiavimas – per status. Pats žmogus su vežimėliu turbūt nusiridentų atgal, todėl jį reikia stumti.

Įvažiavimas į įstaigą – pasitinka kažkoks numestas kilimukas, kuris ima painiotis aplink vežimėlio ratus.

Įvažiavimas į kabinetą – irgi su geležiniu slenksčiu. Labai keista, bet šiame pastate veikia Trečiojo amžiaus universitetas. Toks įspūdis, jog neįgalieji ir jų judėjimas – tik kažkokia utopija 21 amžiaus Lietuvoje. Kalbama apie paties neįgaliojo judėjimą vienam, be lydinčio asmens – nes turėti pastoviai lydintį asmenį juk žemina neįgaliojo orumą. Gerai, kad Jonas iš Punsko turi nuoširdų draugą Edmundą, kuris jį visur lydi ir padeda.

Kitaas etapas numatytas spalio 13 dieną, vieta – tikslinama.

LYRINIAI NUKRYPIMAI VILKAVIŠKYJE

Kaip visada, traukinys atvažiuoja labai anksti, todėl būna sočiai laiko ką nors “kito nuveikti” mieste. Todėl nueinu pasivaikščioti po miestą, kuris kol kas miega. Kaip Vakaruose – įvairios parduotuvės, kavinės, sekmadienį neveikia, tas nuteikia vakarietiškai, nes Vakaruose sekmadienį miesteliai – išmirę, visi ilsisi. Labai graži Basanavičiaus aikštė, kur tebeveikia ir fontanas, ir netgi atsigėrimo fontanėlis. “Špokynyčioje” patikrinu knygeles, ir vėl randu sau kažko vertingo – savo klasioko tėtės Antano Gailiaus verstą romaną iš vokiečių kalbos, įvairių knygelių rusų kalba (nebetinka, nes kalba netinkama, bet tenais yra kortelių rinkiniai, kažkoks liaudies menas). Jesenino poezijos knygelė originalo kalba (Vakaruose pvz. viena UK senjorė būdama 89 metų, tyčia išmoko rusų kalbą, kad galėtų skaityti Puškiną ir Jeseniną originalo kalba…)Lietuviškų pasakų rinkinys, kurį paruošė garsus etnologas Norbertas Vėlius. (Mėto jau dabar tokias knygas…žodžių trūksta. Nes “leidimo metai – tarybiniai.)

Tiesa, Vilkaviškyje yra Juliaus Janonio gatvė…Keista, kad dar neatsirado “patriotų” ir nepasiūlė pavadinti kokio nors nacisto vardu.

Kadangi dar likusi 1 valanda iki turnyro, nueinu link bažnyčios. Iš kurios pabyra žmonės. Nes baigėsi mišios. Bažnyčioje trošku, pirma net norisi išeiti, bet plačiai atidarytos durys įpučia ir šviežio oro. Labai įdomu, jog sužinau apie šio krašto du vyskupus – Antaną Karosą, kuris gyveno beveik 100 metų (1849-1947)http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-03-16-sapiens-senex-seinu-paskutinysis-ir-vilkaviskio-pirmasis-vyskupas-antanas-karosas/141956

https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Karosas

ir Juozą Oleką

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/06/15/ora_01.html.

Mėgstu apmąstyti tokių šventų žmonių gyvenimus. Tuščių bažnyčių nemėgstu, esu bendruomeniškas žmogus, bet šitas laikas su kitais 2 tikinčiaisiais, panirusiais maldoje, ir aišku, kažką aktyviai tarškinančia tvarkdare, kaip visada pasitaiko (kažkodėl bažnyčios tvarkytojai turi save parodyti, patarškinti kokiais indais,padaužyti žvakes…:) buvo nuostabus. Kažkoks tikintysis pagaminęs didžiulę švento Antano statulą, ir padovanojęs bažnyčiai, už patirtas malones. Statula labai graži, padaryta dievdirbio, pagal visas tradicines taisykles. Aišku, visa tai aprašau šiuo metu, tuo metu aš irgi panirau į maldą, nes tai šventas laikas, ramybės ir susitelkimo, tuo labiau, kad vyriškis palei altorių labai gražiai ir giliai meldėsi Rožinį. Vyrų maldingumas – benykstantis reiškinys, tai yra taip gražu ir užburia. Aš sukalbėjau savo rožinį vaikščiodama ratu, nes mėgstu stebėti freskas, statulas, ir paveikslus, kurie sukelia papildomų minčių.

Šoninėje navoje dešinėje – Monstrancija, apšviesta, tokia graži, jokio prierašo nėra, medinis altorius padarytas. Viršuje – Gailestingumo Jėzus, Lenkijos variantas (antrojo originalo kopija. Abudu Gailestingojo Jėzaus pavsikslai laikomi originalais, nes taip norėjo šv. Faustina, nors pirmasis originalas yra Vilniuje, bet jis šv Faustinai nelabai patiko, ir todėl antrasis, ji rašo Dienoraštyje, labiau atitinka jos matytąją viziją. Esu buvusi Lenkijoje, toje šventovėje prie Antrojo originalo. Tik po to susiradau Vilniuje Gailestingumo šventovę..Apgailėtinai mes nežinome savo istorijos. Tai yra baisi skylė, kurią išgręžė sovietmetis, bet mes, būdami tokie laisvi, nenorime tos skylės užkišti kad ir pakulomis. Tik perkamės naujus tankus, ir laukiame karo, miškeliuose būtinai. O ne su lazeriais ar raketomis.)

Pati bažnyčia – minimalistinė, tokiam žmogui kaip aš, kuris labiau linkęs į protestantizmą – pats tas. Pirma man net nepatiko – baltos sienos, mažai puošybos, po to pajutau, kad juk čia ir yra kaip man patinka. Kažkuo primena Šančių Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčios vidų.

Labai patiko, jog nespėjęs į mišias žmogus, gali vis tiek jose kad ir pavėlavęs sudalyvauti – yra palikta Šv Rašto skaitiniai, galima pasiimti nemokamai, ir pasiskaityti, apmąstyti. Labai modernus bažnyčios požiūris į Žmogų, tai džiugina. Kitas žmogus gal nemėgsta netgi eiti į mišias, bet jeigu yra paliekami Rašto skaitiniai, ir jis tai žinos, jis užeis po Mišių, ir bent taip sudalyvaus bendruomenės maldoje. Dar labai patiko, kad jaunimėlis, matyt, jaunimo choras, “šuršalino” tarpduryje, garsiai plepėjosi, ir niekas ant jų nerėkė ir nevarė iš bažnyčios, jie ten trynėsi geras 15 minučių, vadinasi, su jaunimu dirbama, ir jiems patinka šioje bažnyčioje.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkaviškio_Švč._Mergelės_Marijos_Apsilankymo_katedra

XXI amžiuje straipsnyje rašo, jog vyskupas Juozas Oleka yra buvusio Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko giminaitia. Nežinojau šio fakto iki vakar, pats buvęs ministras niekada nesigyrė ir nesimaivė, ir nemanipuliavo šiuo faktu, nors kas ten žino. Juk politikoje dabartinėje Lietuvoje būtina turėti “teisingą geneologiją.”. Juozas Olekas tas ministras, kuris nepaisant baisaus spaudimo iš Lietuvos kariuomenės, tyliai mane išleido į atsargą, net jeigu aš 5 kartus atsisakiau vykti į papildomus mokymus (kitais atvejais keliama baudžiamoji byla dėl pasišalinimo iš tarnybos.) Nuotrauka su juo Šunskų kaime per Onines buvo transliuota per informacinę ataką, nukreiptą prieš mane 2016 metų Seimo rinkimų priešaušry…Iš to supratau, jog ne veltui aš jį taip stipriai apkabinau toje šventėje. Buvo dėl ko. Sukilo visa velniena. Bandė kažką įrodyti. Su buvusiu ministru mes nepažįstami iš viso. Tiesiog antrą kartą susitikus toje pačioje šventėje, aš nepraleidau šanso ir pasidariau nuotrauką su juo, nusifotografavo ir mano vyras. 2016 metų Oninių šventėje organizatoriai pakvietė mane pasakyti kalbą, aš spontaniškai, nesiruošusi iš jokio lapelio, pakomentavau, jog bendruomenės labai stiprios (nes prieš šventę buvome apvežti per įvairiausius kaimus, miškus, laukus, įspūdis labai geras.), jog žmonės natūraliai veikia kartu, kad ir su Europarama, bet jeigu ne jų vienybė, nieko čia nebūtų, ir kažką panašaus, žmonės labai šypsojosi ir plojo, nes tiesiog, gyvenime reikia sakyti tiesą, ir nemeluoti niekada. Pirmą kartą Oninėse buvau 2015 metais, ir jau tada pastebėjau, jog dalyvauja KAM ministras, kurio gimtosios vietos yra visiškai netoli nuo Šunskų kaimo.

Vilkaviškis man patinka išvystyta logistika. Atvykus į Geležinkelio stotį, kuri išlikusi tokia, kokia buvo iki karo (pasaulio žydai feisbukuose dažnai prašo atsiųsti nuotrauką, ir nelabai tiki, jog ji liko laiko nepasliesta…remontas padarytas toks, kad kvapą gniaužia – stotis likusi senoviška… bet graži, moderni tuo pačiu metu.) – po 6 minučių atvyksta autobusiukas, kuris išvežioja žmones į Vilkaviškį ir netgi toliau. Yra pasirūpinta, kad atvykęs turistas ar vietos žmogus nesėdėtų Dievo pamirštas vidury laukų, bet už keletos minučių jau džiaugtųsi miesto vaizdais. Tai rodo atsakingą požiūrį į Žmogų.

LYRINIS NUKRYPIMAS NR. 2
Per visus ūkio darbus, prekybą bei šachmatus, natūralu, nėra kada skaityti knygų. Vakar pasiėmiau į kelionę lietuvio rašytojo Malūko romaną, kuris, aišku, nieko bendro su fantazija neturi – tikri Lietuvos mafijos veikimo būdai aprašyti dar 1998 metais, ir įvilkti į literatūrinę kalbą. Gavau šiokį tokį šoką, kaip viskas jau senokai buvo žinoma, aprašyta, o “runkelių tautai” dar turbūt kitų 20
metų reikės atrasti tiesai, jog su TSRS žlugimu Lietuva tapo mafijine valstybe, mafijos funkcionavimui buvo atiduotos specialisios priemones, arba netgi specialieji agentai tas mafijas, pasinaudoję savo turimom ryšių, žvalgybos, ir terorizavimo priemonėmis, sukūrė (šiaip patyrę žvalgybos žmonės sako, kad taip ir buvo.)Gali būti, jog turiu labai aukštą intelektą – nes važiuojant į priekį, perskaičiau 120 puslapių, oa važiuojant atgal kitus 120 puslapių. Anksčiau vienu pritūpimu skaitydavau “tik” 100 puslapių. Kai yra laiko, aišku.

Pamenu, kai pernai apstojo prekyba turguje, ir kaime dingo internetas, na ir ką veikti – tai per dieną perskaičiau po 2 romanus, ir namie neberadau nieko skaitomo, nuvykau į Panemunės biblioteką, sakau, duokit man dar Dumas romanų, labai užkabino. Sakau, per dieną po 2 perskaitau, ir nebeturiu ką skaityti. Tai vaikai, prie “kompų” šaudę kažką, net pašoko “2 romanus per dienąąąąą”??

Tai aš jiems papasakojau, jog kai dar buvau 8 metų, per dieną perskaitydavau kartais 2 knygas, nueinu ryte į biblioteką pasiimu knygą, po pietų nunešu, ir ieškau kitos knygos, ir neranda mano kortelės, tada gaunu velnių: “Jūs jau šiandien buvot, ateikit rytoj, nes aš jau jūsų kortelę perdėjau į kitą skyrelę, kaip apsilankiusių asmenų.”. O aš tiesiog norėjau dar vienos Prano Mašioto knygelės, pamenu.

Vakar, pervariusi tuos 240 lapų, supratau, kodėl tėtis profesorius visada kartojo, jog būtina skaityti knygas. Pirma maniau, kad čia dėl vaizduotės, dėl kalbos įvairovės. Ogi pasirodo – kai kuriuos romanuose yra užrašyti tikri įvykiai, tikra informacija. Ir tu kaip durnius, ieškai ten vos ne per užsienį, ieškai kažkokių super duper įrodymų, agentų, mafijozų liudijimų, skaitai Juntinės Karalystės, Airijos spaudą, domiesi Ispanijos įvykiais, o visi įrodymai prašau, padėti pageltusiuose puslapiuose, knyga jau perrišta, nes labai sena ir nuskaityta, 1998 metų leidimo…”Juodieji želmenys”. Apie Vilniuje veikusią ir matyt tebeveikiančią žmonių prekybos mafiją…Kurios tinkle dalyvauja “labai aukšti valdininkai”, naudojamos labai modernios ryšių priemonės, egzistuoja duomenų bazės. 19989 metais toks romanas turėjo atrodyti kaip mokslinė fatastika. Bėda yra ta, kad amerikonai, kurie atvyko “išgelbėti Lietuvos nuo sovieto”, atvežė belaidį ryšį, teleradio telefonus, nešiojamus kompiuteriusm ir išdalino tam tikram ratui žmonių.

Pats Alvydas Sadeckas prisipažino, jog dar 1985 metais iš LTSR Kriminalinės žvalgybos kažkas nukniso modernią p[asiklausymo aparatūrą. Ir tada tas biuras kreipėsi į Henriką Daktarą, ir paprašė padėti surasti. Ir H.D. surado tą įrangą. Tai rodo, jog HD irgi buvo radioziduotas, ir ryšių priemonėmis apkaišytas. Beje, kažką tokio bandė prilenkti prie jo bylos prokuratūra, bet jie nepasakė, nuo kada tos ryšio priemonės pas Lietuvos mafiją yra, todėl teko gauti nokautą epizoduose dėl “nusikaltimo užsakymo iš Lukiškių rūsio.” Dabar tik paskaičiusi šitą romaną, suprantu, jog Lietuvos teisėsauga puikiai žino, kokias modernias priemones turėjo ir tebeturi Lietuvos mafija, nes gali būti, pati teisėsauga tomis priemonėmis ją ir apdalino, ir iš esmės, mafijinėje valstybėje atskirti, kur mafija, o kur teisėsauga, kaip rodo įvairios policijso mafijos, teisėjų nusikalstamos grupuotės, bylos – tampa nebeįmanoma…Viskas susilieja į visumą.

Labai stiprios mafijos, nusikalstamumo sukūrimas (arba įtvirtinimas nuo 1985 metų) garantuoja “aljansui” labai dideles pajamas, o šešėlinė ekonomika, milijardai plaukiojančių pinigų, tūkstančiai, dešimtys tūkstančų neatpažintų lavonų, dingusių asmenų, padeda kurti įtampos, terorizavimo atmosferą. Visa tai aprašyta užsienio žvalgų knygose. Mafija veikia ypatingai slaptai, ir turi modernias ryšių, kodavimo, šifravimo priemones.

Pernai susemti “Kamuoliniai” turėjo ryšių priemones, kuriomis buvo prisijungę prie Lietuvos Respublikos policijos sistemų, vadinasi, ypatingai daug pinigų “apsaugota sistema” buvo kiaura, kažkokia ten mafija su Lexusais ir kalašnikovais, galėjo klausytis policijos pokalbių. Tai yra apgailėtina. Tačiau nei Linas Pernavas, nei Saulius Skvernelis nepasimokė nieko nei iš šv. Ievutės istorijos, nei iš pernai metų įvykių, kai nebeapsikentusi Lietuvos kaip mafijos fortposto ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, tarptautinė teisėsaugininkų kompanija suvienijo jėgas ir įkūrė Lietuvos Europolo biurą, pradėjo sekti patį Liną Pernavą, Saulių Skvernelį, Kiškį, Roginskį, ir visus kitus, kad nenutekėtų informacija, ir todėl “Kamuoliniai” buvo susemti GYVI. (ŽYVYCH NEBRAT!! – BUVO DUOTA INSTRUKCIJA POLICIJAI… deja. EUROPA SAUGO IR NUSIKALTĖLIUS, nes jie turi nekaltumo prezumpaciją. Mirties bausmė panaikinta.)

Šiuo metu Airija, Anglija, Vokietija surinkusi visus įrodymus apie Lietuvoje egzistuojančią narkotikų mafiją, “kurios galva sėdi labai aukštai ir kurio vardas yra žinomas”. Ne veltui viena labai aukštas valstybės pareigūnas šiuo metu atkritęs su vėžiu, ir gydosi netgi dviem skirtingais būdais, nors klausimas, ar reikia šitaip šaudyti pirmosios stadijos vėžį.

Kam įdomu sužinoti apie Lietuvoje tebeveikiančią žmonių prekybos mafiją, bei juodųjų apeigų organizaciją, apie kurią neseniai “reklaminį sraipsnį” rašė lrytas, pateikdamas šią juodosios magijos organizaciją “lyg niekur nieko” (Juodosios magijos skyrių galėjo turėti KGB, ir greičiausiai, jis buvo reorganizuotas, prikergtas prie žmonių prekybos mafijos linijos.) – Edmundas Malūkas. Juodieji želmenys. (Silpnų nervų žmonėms – neskaityti, ir net nečiupinėti knygos.)

(Domiuosi žmonių prekybos mafija dėl to, kad 2012 metais be žinios dingo būtent iš Vilniaus – brolis Romualdas Apanavičius, jo dukrė Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, bei žmona, kuri po keletos metų atsirado sveika ir gyva Italijoje (ačiū Dievui bent dėl jos), bet ji buvo ištekinta už vienišo senbernio italo, jos visos charakterio savybės – pasikeitę, tarsi visai kitas žmogus. Laimė, kad italas nebuvo užhipnotizuotas Lietuvos žmonių prekybos mafijos, ir kai mes padavėme į teismą dėl dukterėčios likimo, naujasis antrasis mano svainės vyras nupirko bilietus į Paryžių, nuskraidino žmoną į teismą, kur privertė ją gailėtis ir pažadėti, kad mylės dukrą, ir ją lankys. Italams nesuvokiama, kaip galima išsižadėti šeimos. Jiems tai yra kraujyje.)

Knygoje labai atsargiai įvardijama, kad tai “sekso industrijos mafija”. Deja, mafijų klasifikatoriuje tokio tipo mafijos įvardijamos kaip žmonių prekybos, o angliškai “human trafficing”. Žmonių prekybos mafija eina kartu su narkotikų ir ginklų prekybos linijomis. Knygoje aprašyta apie tai, kad aukos būdavo apsvaiginamos narkotikais.
Man iki šiol ima šiurpas, kaip gyvenant Vilniuje, apie narkotikus išgirdau tik besimokydama Licėjuje. Kolegos iš aukštesnių klasių rūkydavo žolę, vartodavo Extazy, ir gerdavo Relaniumą. Taip taip, čia tame pačiame geriausiame Licėjuje, žinių kalvėje. Nebėra ką pridurti, tai buvo tiesa, ir realybė. Mafijos Vilniuje nemačiau, turbūt ji mane aplenkdavo, ir tik po Drukteinio išėjimo iš komos sužinojau, jog Karoliniškėse, mano gimtajame rajone, veikė labai stipri lietuviška mafija, kurios vadas Dobrovolskis po to “susikergė” su Sicilijos mafija. Štai jums ir atsakymas apie labai stiprius Lietuvos ir Italijos “šeimų” ryšius, kuriuos “normalūs teisėsaugininkai” neigia. Atseit, – nesąmonė.

Labai įdomu tai, jog aptariama Lietuvoje veikianti juodųjų apeigų draugija, kurią, kaip minėjau, labai pozityviai neseniai pristatė Lietuvos rytas.
Jau apie bažnyčią, tikėjimą Dievu mes išgirsime tik negatyvius dalykus. O jeigu veikia apsėstųjų bendrija – viskas gerai. Keisti laikai, iš tikrųjų, kuriuose gyvename. LYRINIO NUKRYPIMO 2 PABAIGA.
********

Vilkaviškio Šachmatų Formulė – 2019.

Vilkaviškis, rugsėjo 22 dienos rezultatai.

Vieta

Žaidėjas

Dienos rezultatas

VŠF reitingo taškai

1. Žemaitis Raimondas 70, Kazlų Rūda 7,5 11 + prizas

2. Norkeliūnas Matas, Marijampolė 6,5 10 + prizas

3. Smolenskas Dainius, Marijampolė 6,5 9 + prizas

4.Sulikienė Kristina, Rokai 6,5 8 + prizas

5. Lukoševičius Ervydas 70, Marijampolė 6 7+ prizas

6 . Džervus Jonas 60, Birštonas 5,5 6 + prizas

7. Sidaravičius Leonas 60, Kazlų Rūda 5 5 + prizas

8. Kružinauskas Stasys 60, Vilkaviškis 5 4

9.Norkeliūnas Šarūnas, Marijampolė 5 3 + prizas

10 .Wolyniec Edmundas, Punskas 5 2
11. Zukowski Jan, Lenkija 4,5 1

12. Kasparavičius Viktoras 60, Šakiai 4,5

13.Liubinas Vidmantas 70, Alvitas 4,5

14.Daugirda Kazys 70, Marijampolė

4

15

Murauskaitė Rugilė, Virbalis

4

+ prizas

16

Demeškevičius Gustis , Virbalis

4

17

Murauskaitė Austėja, Virbalis

4

18

Bagdzevičius Deimantas , Pilviškiai

3,5

19

Grinius Vytautas 80, Vilkaviškis

3,5

20

Keselys Mantas, Virbalis

2

21

Lažauskas Augustas, Alvitas

1

22

Vyšniauskaitė Urtė, Pilviškiai


JAV Prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė: jis nesiruošia laikyti suimtų Islamo Valstybės kovotojų, ir leisti jiems milijardus JAV dolerių.
Senosios Europos šalys Prancūzijs ir Vokietija turi priimti savo piliečius, teisti juos, laikyti, daryti ką tik nori.
Prezidentas pagrasino paleisiantis suimtuosius teroristus prie jų kilmės valstybių sienų.

images
Nuotr. Kupiškio socialinių paslaugų centras – labai teigiamų moterų teigiamas sambūris.
Naujas skandalas labai teisingoje vaikų atiminėjimo sistemoje – KUpiškio rajone paauglys užfiksavo, kaip neadekvati, agresyvi ir siautėjanti globėja uždarė jo brolį rūsyje, jį kankino, ir šaukė ant jo, kad jam nupjaus kiaušius.

Globėja yra Kupiškio socialinių paslaugų centro darbuotoja.

JT.jpg
Per plačiai neišsiplėsiu, nes turiu irgi, kaip panašios demokratijos šalių Tunisas ir Portugalija atstovai – atskirąją nuomonę apie Kusaitę ir VSD veiksmus, darant iš jos teroristę (tikrą teroristę, bendravusią su tikrais teroristais iš Čečėnijos.)

Labai patiko tas dalykas, kad JTO atskirąją nuomonę apie tai, kad bet kokia kritika teismams ir prokurorams draudžiama, nes tokiu būdu žeminamas jų autoritetas – surašė dviejų labai demokratinių valstybių Tuniso ir Portugalijos atstovai, ir jų nuomonė atitinka Lietuvos teismų štampuojamas nesąmones, kad negalima jokiu būdu niekaip kritikuoti nei teisėjų, nei prokurorų – skaitai tą atskirąją nuomonę, ir atrodo, jog parašė teisėjai iš Lietuvos.

Todėl prašau susimąstyti, kokio lygio šalys palaiko Lietuvą tarptautiniuose teismuose, ir pasidaryti išvadas.

“Tuniso Respublika (Tunisas) – musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Ji ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose. 2011 m. įvyko perversmas.”

“Ankstyvoji Portugalijos istorija neatsiejama nuo bendros Iberijos pusiasalio istorijos iki 1128 m., kai susikūrė Portugalijos valstybė.

XV–XVI a. Portugalijos valstybė iškilo į pasaulines galybes, po to sekė ilgas politinis, socialinis, ekonominis chaosas ir vėl atsigavimas. Portugalijos turtai ir galia prarasti XVIII–XIX a. sandūroje, tam daugiausiai įtakos turėjo 1755 m. žemės drebėjimas, sunaikinęs Lisaboną, okupacija Napoleono karų metu bei didžiausios kolonijos – Brazilijos nepriklausomybės paskelbimas 1822 m. 1910 m. revoliucija panaikino monarchiją, vėliau sekė beveik šeši represinio režimo dešimtmečiai. 1974 m. pradėtos didelio masto demokratinės reformos, po kurių buvo suteikta nepriklausomybė visoms Portugalijos kolonijoms Afrikoje, o 1986 m. prisijungta prie Europos Bendrijos.”

Beje, Eglė Kusaitė laimėjo prieš Lietuvą. Ji turėjo teisę prokurorą Laucių išvadinti viešai nusikaltėliu, nes tokia yra saviraiškos laisvė demokratinėje visuomenėje.

https://www.pozicija.org/jungtiniu-tautu-komitetas-skaudus-smugis-lietuvai-pazeista-terorizmu-kaltintos-kusaites-teise-i-saviraiskos-laisve/

Aurelijus Veryga nusiskuto plikai

Posted: September 19, 2019 in Uncategorized

veryga plikas

Kai imunoterapijos prašė ir raštu jau mirusio VDU prorektoriaus Šidlausko šeima – Aurelijus Veryga nei atjautė, nei padėjo.

Jau kai susirgo ir dargi vos pirma stadija, kaip įtariama, “pats Saulius Skvernelis”, jam ne tik skirta kitiems ligomiansm nekompensuojama imunoterapija, bet Aurelijus Veryga netgi “nusiskuto plikai”, neva “atjausdamas kitus vėžio ligonius”.

Tačiau kad visuomenei akivaizdu, jog jie tenais “Olimpe” palaiko tik vieni kitus, o “svetimo skausmo nebūna” – tai nesuvokia.

darius-fridmanas-82288435
Nuotr. Darius Mačys – Fridmanas.

Stebuklų kraštas yra Lietuva. Jeigu nusikaltėlis neužkliūva probacijos tarnybai, ir, apsimetęs “išvykęs į komandiruotę darbo tikslais” į Ispaniją įstoja į tarptautinę nusikalstamą grupuotę, kuriai vėliau “nuneša” su kitu nusikaltėliu Ringaila (jo likimas nežinomas žinoma tik tiek, kad serbų mafija jam nukapojo pirštus ar netgi plaštaką, pragręžė galvą ir įstatė ragus, ir leisgyvį paleido, kartu pagrobtas Fridmanas – dingo)vos ne milijoną eurų, ir tada dar Probacijos tarnyba nereaguoja.

Pradėjo Vilniaus probacijos tarnybos skyrius reaguoti tik tada, kai Fridmano sesuo parašė pareiškimą į Ispanijos policiją apie dingusį brolį, ir, matyt, buvo paskelbta tarptautinė paieška, ieškomas dingęs žmogus.

Lietuvos probacijos tarnyba neturėdama nei garbės nei sąžinės padavė dingusį ar netgi nužudytą asmenį į teismą, ir prašė jį atvesdinti – visiškai nereaguodami į tai, jog Fridmano greičiausiai nebėra gyvųjų tarpe.

Kadangi Lietuvos teismai nagrinėja bylas su mirusiais asmenimis, teismas nustatė, jog nuteistasis vengia atvesdinimo, nepriima šaukimų (manytina, šaukimai buvo siunčiami babytei į kaimą kokiame nors Kėdainių rajone, o žmogaus paskutinė buvimo vieta yra Ispanija), todėl jo suėmimo klausimas bus svarstomas jam nedalyvaujant.

Kur tu dalyvausi po akistatos su serbų mafija. Jau Žemaitijos mafijozai garsėjo žiaurumu, o čia serbai.

Iš pozityviosios pusės norisi pagirti žiauriuosius serbus. Ringailos vargšė teisėsauga tiek Lietuvos, tiek tarptautinė nerado cielus 5 metus, po to, kai už
“čiorną stukalinimą” prieš Agurkinius, buvo paleistas beveik teismo salėje, ir su 2 mln. prisivogtų eurų, kurių dalį matyt “atsegė” geradariams” (arba netgi kokią pusę), išvyko banditauti į Ispaniją, susidėjo su narkotikų mafija, varė varkę juodai, tačiau Lietuvos policija visą tą laiką jo “ieškojo”.

Dabar nebeieško, kai jis nukapotais nagais, ir pragręžta galva, tačiau atsipeikėjo dėl kito “paieškomo asmens” – Fridmano, kuris yra nuteistas už gražuolės nužudymą, ir atrodo, visiškai neatlieka jam paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Pirma buvo paskelbta, jog jis pabėgo, o iš Probacijos tarnybos drebatto supratome, jog tai geraširdingoji Probacijos tarnyba paleido pasiganyti žmogžudį. Labai keistas sprendimas, su 10 metų “sroku” išleisti banditauti į Ispaniją. Aišku, ir teisėjai labai įdomūs, kurie tokį teikimą tenkino.

Be 10 metų gautų už nužudymą, jis yra gavęs dar už kažką, bendras vaizdas toks, jos jis turėjo sėdėti, ir dargi sustiprintame režime, kaip pavojingas nusikaltėlis. Ką pavojingas nusikaltėlis veikė laisvėje, nesuprato nė serbų mafija, todėl įvykdė teisingumą tokį, kaip jie suvokia – eliminavo tokį pavojingą asmenį iš visuomenės. O Probacijos teikimas Vilniaus miesto apylinkės teismui suimti Fridmaną yra mojavimoas šaukštais po pietų – jis yra dingęs, arba netgi nužudytas. Serbų mafija matyt išsiaiškino, jog jis pats yra žudikas, ir nužudęs moterį, o tikrose mafijose toks elgesys yra nesuvokiamas, ir baudžiamas mirtimi. Lietuvos gi teisėsauga nesugebėjo pasodinti žmogžudžio į kalėjimą daugelį metų,netgi buvo išteisinę, nurodė, jog atseit jis nužudant gražuolę iš viso nedalyvavo, kažkokios dvasios ją užmušė, bet jau ne Fridmanas – Mačys.

“Kaip anksčiau skelbta žiniasklaidoje, D.Fridmanas, anksčiau turėjęs pavardę Mačys, bene labiausiai pagarsėjo kriminalinėse antraštėse, kai 1996 m. gruodžio 31 d. apie 1–2 val. bute Šiauliuose savo draugei, “Nuostabiausių kojų” konkurso laimėtojai, tyčia sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir kaklo sritį, dėl to mergina mirė. Iš karto po šio nužudymo D.Fridmanas dingo iš Lietuvos ir slapstėsi 13 metų. Net kelių šalies teismų teisėjų nuomone, tai yra vienas iš patvirtinimų, kad jis slėpėsi nuo atsakomybės už nužudymą, kadangi išvyko niekam nepranešęs. Byla kelis kartus nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme – 2012 m. liepą teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų skundus, tačiau šią nutartį panaikino Lietuvos Aukščiausiasis teismas, ir byla vėl grįžo į Apeliacinį teismą, kur 2015 m. buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors D.Fridmanas kaltės nepripažino, Apeliacinis teismas nustatė, kad merginą nužudė būtent jis. Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė išanalizavusi ir įvertinusi parodymus ir nusprendusi, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurių visuma leidžia nustatyti merginos tyčinio nužudymo aplinkybes ir identifikuoti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį. 2016 m. sausį Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį D.Fridmanui dėl merginos nužudymo 1996-aisiais. Nuteistajam buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Kiek vėliau D.Fridmanas jau nuskambėjo ir narkotikų kontrabandos istorijoje, kai 2012-ųjų kovo 11-ąją pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu sulaikė iš Olandijos į Rusijos sostinę Maskvą tranzitu per Lietuvą gabentą milijoninės vertės hašišo krovinį. Patikrai sustabdyto vilkiko slaptavietėje aptikta apie 70 kg hašišo.”

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/kruvinais-agurkiniu-isdaviko-pedsakais-ispanijoje-928373

IR ČIA PROBACIJOS TARNYBOS “KLIENTAS”, KURIS TURĖJO SĖDĖTI 3 KARTUS IKI GYVOS GALVOS PAGAL TAI, KĄ PADARĖ? O PROBACIJOS TARNYBA TIK VAKAR ATSIBUDO, KAD GAL REIKĖTŲ JĮ PRAŠYTI SUIMTI…

Kadangi D. Fridmanas dingo be žinios, ilgą laiką nesirodė Probacijos tarnyboje, šios darbuotojai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nuteistajam panaikinti teismo skirtą lygtinį paleidimą ir jį grąžinti atgal į pataisos namus. Čia D. Fridmanas turėtų kalėti 4 metus. „Po nuteistojo išvykimo iš šalies daugiau negauta jokių žinių apie jo buvimo vietą“, – sakė Probacijos tarnybos atstovė Kristina Druteikė. Jos teigimu, į laisvę iš pataisos namų D. Fridmanas buvo paleistas praėjusių metų liepą – lygtinio paleidimo metu vyras gyveno Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, jis turėjo būti namuose nuo 22 iki 6 val., taip pat negalėjo be leidimo išvykti už miesto ribų. Vėliau sąlygos buvo sušvelnintos – D. Fridmanui nurodyta tik naktimis būti namuose ir dirbti. Jis įsidarbino padangų perdirbimo bendrovėje, bet vėliau darbo sutartį nutraukė ir išvyko iš Lietuvos.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/i-laisve-lygtinai-paleistas-garsus-nusikaltelis-paspruko-is-lietuvos-grazuoles-zudiko-iesko-jau-kaip-dingusio-be-zinios.d?id=82288269


Video. Ir naujasis prezidentas Gitanas Nausėda tiki, jog už skolintus pinigus pripirkus dar keletą šarvuočių, įmanoma nugalėti Rusiją.

2019 m. nacionalinio biudžeto projekte numatoma, kad valstybės deficitas sieks apie 800 mln. Eur, vadinasi, atitinkamai didės ir nominali valstybės skola, tačiau kitais metais Lietuva planuoja skolintis gerokai daugiau.

„Jeigu valstybės biudžete yra deficitas, reikės skolintis daugiau, nes rezervai kaupiami socialiniuose fonduose. Poreikis skolintis mažėja tik tuomet, jeigu valdžia nepanaudoja visų suplanuotų asignavimų“, – teigia Asta Kuniyoshi, Valstybės Kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė. Plačiau apie tai, ar 2019 m. nacionalinis biudžetas atitinka fiskalinės drausmės nuostatas skaitykite „Valstybės kontrolė: 2019 m. biudžetas neatitinka įstatymų“.

Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/11/09/2019-m-lietuva-planuoja-skolintis-316-mlrd-eur#ixzz5zkcBaqBU

“Kaip žmonės gyvena? Liepos 26-ąją paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 proc., kituose miestuose – 0,9 proc.), o kaime – sumažėjo 3,1 proc. punkto. Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4 proc. Anot Statistikos departamento, darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.”

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/zemiau-skurdo-ribos-vos-ne-penktadalis-lietuvos-924763


Video. Skurde 2011 metais gyveno 20 procentų gyventojų. Šiuo metu šis rodiklis padidėjęs, ir “stabiliai” stovi vietoje. Minimali alga – antra nuo galo Europos Sąjungoje (po Bulgarijos)
O tuo pačiu metu:

“Lietuva pirmadienį pasirašė sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ pirkimo už beveik 386 mln. eurų. Tai brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje. „Už 385,6 mln. eurų bus nupirkta 88 pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak J.Oleko, šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius. „Tikiuosi, kad dar visi galėsime būti liudininkais ir pasidžiaugti šito mūsų suformuoto naujo Lietuvos kariuomenės pajėgumo pristatymu čia, Lietuvoje, ir pamatysime gal jį veikiantį tarptautinėse misijose ir operacijose, arba užtikrinantį Lietuvos saugumą, kad niekas nesikėsintų peržengti mūsų valstybės sienos“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.”

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuva-isigyja-vokiskus-sarvuocius-boxer-56-671977?copied

“Planuojami įsigyti amerikietiški šarvuoti visureigiai Lietuvai kainuos apie 100 mln. eurų, o sutartį planuojama pasirašyti vėliausiai 2020 metais, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Šiuo metu yra baigiamos derinti specifikacijos, tai yra kokia bus ginkluotė šalia paties šarvuočio bazės. Link galutinių sprendimų žadama judėti kitais metais arba dar kitais metais“, – žurnalistams sakė R. Karoblis. „Tai yra numatyta apie 100 mln. eurų“, – pridūrė jis. Lietuva planuoja iš kompanijos „Oshkosh Defence“ įsigyti iki 200 šarvuotų visureigių. Mašinos L-ATV (angl. Light Combat Tactical All-terrain Vehicle) būtų gaminamos kartu su JAV ir kitų šalių ginkluotosioms pajėgoms skirtais visureigiais.”

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lietuva-zada-pirkti-200-sarvuotu-amerikietisku-visureigiu-890119

„Reikia apie 30 mln. eurų papildomai pasiskolinti, kad galėtume įvykdyti tą pažadą, kurį mes davėme tiek NATO, tiek kitiems savo sąjungininkams, kad pakliūtume į tų 2 proc. klubą. Buvo ir pernai skirti tie pinigai, tiesiog buvo nepaskaičiuotas BVP augimas Lietuvoje, nes jis yra didesnis, nei prognozuojamas. Tas procentas pradeda labai svyruoti. Šiais metais yra sutarta skolintis truputėlį daugiau, kad bet kokiu atveju būtų galima pasiekti tuos du procentus“, – žurnalistams kalbėjo prezidento patarėjas. Pirmadienį į pirmą posėdį rinkosi prezidento G.Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba. Be prezidento, tarybą sudaro premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/09/16/news/salies-gynybai-prireiks-dar-30-milijonu-ivardijo-ir-naujausiuos-pirkinius-11844166/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Kaip su šiais šarvuočiais mes galime atremti vis agresyvėjančios Rusijos būsimą agresiją, kaip kas dieną praneša visi demokratinės Lietuvos ruporai, spręskit patys:

“Iš Rusijos povandeninių laivų buvo paleistos dvi branduolines galvutes nešti pajėgios raketos, kurios sunaikino specialiai bandymui sumontuotus taikinius atokiuose šalies regionuose. Rusija šį raketų išbandymą atliko praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva pažadėjo atsakyti į JAV bandymus, pranešė „Deutsche Welle“.

Du Rusijos povandeniniai laivai šeštadienio rytą dalyvavo tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) bandyme, iš abiejų buvo paleista po raketą, nutaikytą į taikinius Kamčiatkoje, Rusijos tolimuosiuose rytuose ir Archangelske šalies šiaurinėje dalyje, skelbė Rusijos karinių pajėgų atstovai.”

https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1091100/rusija-isbande-pazangias-balistines-raketas

“Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Strateginės vadovybės vado generolo Džono Heiteno, didžiausią pavojų kelia naujausios raketos ir povandeninis nepilotuojamas aparatas “Poseidon”

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. JAV negali atsispirti Rusijos raketoms, praneša RT su nuoroda į Ginkluotųjų pajėgų Strateginės vadovybės vadovą generolą Džoną Heiteną.

Bundestagas
© SPUTNIK / ЕКАТЕРИНА ЧЕСНОКОВА
Bundestagas pareiškė, kad saugumas Europoje įmanomas tik su Rusija
Pasak Heiteno, būtent dėl ​​šios priežasties reikia pratęsti START-3 sutartį su Maskva.

Generolas mano, kad didžiausią pavojų kelia naujausios sparnuotosios ir viršgarsinės raketos, taip pat nepilotuojamas povandeninis aparatas “Poseidon”.

“Per pastaruosius dešimt metų aš nerimauju dėl šių ginklų, kurie bet kuriuo metu gali pakeisti judėjimo kryptį, ir mes su jais turėsime problemų”, — pasakė Heitenas.

Pasakodamas senatoriams apie Rusijos raketų ypatybes, jis pareiškė, kad esamos JAV apsiginklavimo sistemos gali jas aptikti, bet po to jos “išnyksta, ir mes nematome jų iki smūgio momento”

Read more: https://sputniknews.lt/politics/20190228/8492184/JAV-generolas-pripazino-salies-nesugebejim-numusti-Rusijos-raketas.html

“Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas patvirtino, kad Kaliningrado srityje dislokuotos raketos „Iskander“.

Anksčiau pirmadienį apie tai pranešė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Paklaustas, ar ši informacija tikra V. Šamanovas atsakė: „Dislokavome mes, ir kas dabar?“ Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad kompleksų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje yra atsakas į karinių objektų dislokavimą gretimose teritorijose. Į klausimą, ar turi tos šalys bijoti „Iskanderų“ dislokavimo, V. Šamanovas atsakė:

„Joms reikia visko bijoti, nes užsienio infrastruktūros dislokavimas automatiškai patenka į pirmiausiai naikinančių smūgių sąrašą“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rusija-patvirtino-raketos-iskander-dislokuotos-kaliningrado-srityje.d?id=77091539

vilkaviskis14.jpg
Nuotr. Kristina Sulikienė antram plane žaidžia, 1 plane 7 taškus surinkęs ir 7 vietą užėmęs vilniškis Andrius Mulevičius, kuriam ačiū už nuotrauką.
Jau kai pasiseka, tai pasiseka – nors turnyrą Vikaviškyje pradėjau po 1 rato net dviem “baronkom”, nežinau, kas ten buvo, jog turint keletą sekundžių ir žaidžiant lyginėje su Stasiu Kružinausku, vienas vietos senolis priėjęs ėmė labai garsiai su savimi kalbėtis, ir tas visiškai išmušė iš vėžių, ir nepastebėjau valdovės. Nepastebėjau ir kitoje partijoje šakutės ant karaliaus ir valdovės. Sėdžiu koridoriuje, 1 taškas iš 3. Ir tada viena iš gabių vaikų mamyčių sako “tai čia suaugę, – o kaip mes tada galime įtikinti vaikus, kad jie turi susiimti? Reikia gi susiimti”. Ir gerai, kad laiku ir vietoje pasakė. Bandžiau aiškinti mamytei, jog tikrai nesinervuoju, tiesiog ėmiau nebematyti…valdovių …kabančių!!

Tada asociatyviu metodu peržvelgiau vėl turnyro pradžią. Ji buvo graži. Kalbėjo turnyro organizatoriai, toliau Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka, tada Seimo narys Algirdas Butkevičius, kurio premjeravimą dabar visa Lietuva atsimena su nostalgija – nebuvo atiminėjami vaikai, nebuvo gilinamas skurdas…Ech. Ir man labai patiko, jog jis kalbėjo paprastai, kaip paprastas kaimo žmogus – jis visai nesipūtė, nesimaivė, o linksmai pasakojo savo ryšį su šachmatais: kad 7-8 klasėje yra buvęs čempionu, jog myli šachmatus iki šios dienos, ir kad anūkėlė ėmė žaisti, ir jis kaip vienintelis šachmatininkas šeimoje, privalo su ja sulošti.

Po to šalto siaubo, ką patyriau nuo Juliaus Sabatausko Marijampolėje, šio tos pačios partijos atstovo pozityvus pasirodymas, su pozityviais patarėjais ar draugais (jų akys tiesiog spindėjo, kai jie vaikščiojo tarp šachmatininkų eilių, stalų Vilkaviškio Kultūros centre, kur puikus apšvietimas, o oro paduodavo, plačiai atidarius langus per pertraukėles – žaidimo sąlygos labai pakenčiamos, ir teigiamos buvo.)- buvo kaip gūsis gaivaus oro.

Tada netikėtai prisiminiau, kai Algirdas Butkevičius buvo premjeru, aš tada irgi buvau visokia ten slapta tai Grybauskaitės, tai Butkevičiaus patarėjų patarėja, ir jų korpusas mane išmokė susikaupimo pratimų – jeigu kažkas labai išmuša iš vėžių ką daryti.

Mamytės nustebo. “Oho, sako, neįsivaizduoju, kad įmanoma tokius pratimus išmokyti šachmatininkus, juk jie labai konkretūs”. Kol ji stebėjosi, aš jau dariau savo pratimus (autogenines treniruotes), kurių išmokau būtent iš A. Butkevičiaus patarėjų – jie labai daug dirbo, kad jį sustabilizuotų, nes jis buvo išgyvenęs didelę netekti, kai žuvo sūnus, o oponentai konservatnykai tik ir laukdavo išmušti jį iš vėžių. Ir, pamenate, tas žmogus, tas premjeras atlaikė visą kadenciją.

“Jau”, pasakiau mamytėms, ir nuėjau žaisti kitos partijos. 5 partiją labai greitai laimėjau.

6 irgi.

Tada pietų pertrauka. Nereikia persivalgyti, bet pasėdėti kažkur ramiai, atsitraukus nuo šachmatų, būtinai reikia. Einame į jaukią piceriją, į kurią patekti galima per perknistą kiemuką, bet kadangi jau “vietinė”, tai žinau tą piceriją, kuri vadinasi kepyklėlė, ji yra išoriniame kieme nuo Basanavičiaus aikštės, rasti žinant nesunku, labai rekomenduoju.

Viktorijos kepyklėlė:

https://www.118.lt/imones/viktorijos-kepyklele-uab-parduotuve/8315865

Mes užsisakėme po picą, ji tekainavo 3,8 euro. Atsigėrimui – buteliai gaiviųjų gėrimų: mineralinis Neptūnas 70 centų, limonadas iš Coca Cola linijos – vos 1,2 euro, dar kartą perklausiau, ar čia ne klaida. Įsivaizduokite, kavinė miesto centre, bet neplešia vidury dienos. Nusipirkti prie pietų butelį limonado, ir kad jo užtektų visam varžybų laikui – kas gali būti geriau. Su Lenkijos lietuviu vis tiek išėjo kalba apie politiką, bet aš ramiai paaiškinau, ką žinau apie įvykius Punske, kai buvo terliojami užrašai, jog tai buvo lietuviškų nacionalistėlių darbas, o ne lenkiškųjų.

Paaiškinu Vilniaus krašto dilemą, jog tiesiog drebama dėl lentelių ir lenkakalbių lietuvių teisių, kad jeigu jos bus apgintos, tada mums “šakės”.

Po pertraukos gaunu žaisti kaunietį Tomą, ir, pasinaudojus proga dar kiek atsigauti turnyre, pasiūlau lygiąsias, tuo labiau, kad mes sustumdome kažkokią žiauriai lyginę poziciją. Aišku, suveikia principas draugystės, nes jau jeigu susidraugauji tai ir žaisti sunku, o nedraugauti neišeina juk, žmonės socialiniai gyvūnai. Su lygiosiomis dar išlošiu laiko pailsėsi, po sočios picos ima miegelis, o dar juk pusė turnyro.

Na po to ir “prasidėjo”. Gaunu 1 turnyro lentelėje besipuokuojantį jaunuolį, berods, Albertas vardu. Jis turi 7 taškus iš 8, ant galvos jau užsidėjęs karūną, o po kaklu kaba medalis. Matosi, vaikinas nebeatlaiko “šlovės kainos”. Ir ką gi, gerbiamieji – “išnešu” aš jį. Pirma jis nulošia tragiškai poziciją, po to išgalvoja visą laiką, tenka jam konstatuoti laiko pasibaigimą.

Kitos 2 partijos iš viso anekdotas – tiek Merūnui Liaučiui, tiek Rimvydui Šumskiui pastatau matą, surenku 8,5 taškus ir tik pagal blogesnius rodiklius paimu 2 vietą.

Su Merūnu įvyksta situacija, kuri rodo etikos iš jo pusės nebuvimą.

Šachuojamas su bokštu ir valdove, (Merūnas Liaučys, kuris užėmė 1 vietą, sėdi be valdovės ir nepasiduoda), jis atsitraukia “ant šacho”, aš stabdau laikrodį, kviečiu teisėją, jis pridedinėja 1 minutę, o Merūnas ima juoktis, kad “taigi matas”, tačiau ne matą pastatęs žmogus turi sakyti “taigi matas” ir stabdyti laikrodį, o pats žaidėjas turi suvokti, ir neišsidirbinėti. Teisėjas mato, jog kyla įtampa, jog Merūnas tarsi šaiposi, ir juokiasi, ir sako “ramiai, aš pridedu 1 minutę, tęsiame partiją, matas tai matas, baltųjų ėjimas”.

Merūnas sėdi, vėl šaiposi “taigi matas”, tai atsakau “tai konstatuok, ir stabdyk laikrodį, juk ne aš turiu priteisti matą, o tu pripažinti”.

Tai tokia šio turnyro 1 vieta, kuri vaikšto po mato ir kelia skandalus…

R.Šumskis, gavęs matą su žirgu ir bokštu, skandalo nekėlė, tik susiėmęs už galvos paklausė “čia tikrai matas?”. Ką tik buvo prasivedęs valdovę. Aš ėmiau partijos gale žiopsoti, nes emocionalusis šachmatininkas Kipras Eigminas kėlė didžiulį skandalą – ir sėdėdamas 1 lentoje (aš žaidžiau 2)jis rėkė, kad varžovas Gediminas Viederis suklastojo poziciją. Teisėjas Viederis Gediminas yra civiliniame gyvenime tikro teismo tikras teisėjas, ir aš labai suabejojau, jog jis galėtų sukčiauti, po partijos jo paklausiau, ar Eigminas Kipras neišsigalvojo situacijos, Gediminas linktelėjo galva….

Taigi, tokiose sąlygose, šalia rėkiant ypatingai emocionaliam šachmatininkui Kiprui, kuris neseniai sugebėjo susitvarkyti su savo emocionalumu, ir laimėti 1 vietą, o šiame turnyre vėl nesugebėjo suimti save į rankas – sugebėjau nepasimesti, nes suvokiau, jog Kipras ėmėsi savo kažkokių “taktikų” – nes panašias taktikas jis išsidirbinėjo Simne, kur trukdė man žaisti paskutinę partiją, ir dėl to aš surinkau 0.5 taško mažiau. Jau žinodama, jog šis žaidėjas yra labai emocionalus, ir provokatyvus, aš susiėmiau, ir neturėdama figūros bei valdovės, su žirgu daviau forsuotą matą. Įsivaizduokite, koks nusivylimas varžovui – jis prasiveda valdovę. Jo veide jau matosi, kad jis save mato ant pakylos. Jau po kaklu kaip varpelis tilindžiuoja medalis. Ir staiga – matas ant lentos. Įdomu yra tai, jog Šumskis nužaidė poziciją debiute, ir aš sugebėjau išdraskyti jo karalių, ir neleisti jam rokiruotis. Štai ir įrodymas, jog iš tokių partijų galėtų pasimokyti netgi ir garsusis Pultinevičius – kuris pasaulio taurėje pralošė irgi dėl to, jog nemėgsta daryti rokiruotės.

Taigi, mieli vaikai, damos, senjorai – nedaryti rokiruotės pražūtinga. Kadangi mėgstu daryti rokiruotę, nes esu iš “old school”, ir man negėda, jog mane ugdė tarybinė šachmatų mokykla, kuri reikalavo žaisti etiškai, ir rokiruotę daryti bent iki 12 ėjimo – todėl ir laimėjau turnyre 2 vietą. Galite ginčytis su manimi ir nesutikti. Dar kadangi gerai išmokau, jog įsiveržimas į 8 liniją yra pražūtingas varžovui (ko irgi nežinojo Pultinevičius antrojoje partijoje pasaulio taurėje) – tai dėl to ir laimėjau, užmatavau iš nugaros varžovą vos su bokštu ir žirgu, ir keliais pėstininkai.

Mokykitės. Visai nepasikėlusiai sakau.

O Algirdo Butkevičiaus patarėjų korpuso autogeninių treniruočių mokslas padėjo iškęsti ir priedurnių šou Lietuvos kariuomenėje. Tik mane kas “subiesina”, ar rėkia kaip pridurkai į ausį, aš būdavo sukryžiuoju kojas, iškeliu rankas kaip Budha, ir po minutės jau einu laikyti ginklo saugumo testo. Pamatę, kokia mano savitvarda, jie ėmė lakstyti ir rėkti, jog čia “razvedka atvažiavo ir juos visus atleis iš darbo”, o vienas paranojikas kapitonas rėkė, jog aš juos visus iššaudysiu. Draugė atsargos kariškė žvengia man į telefoną, kai papasakoju tai…

Taigi, mielieji, šachmatuose lemia ir gyvenimo patirtis. Nieko čia tokio, kad labai daug laiko gyvenime skyriau ne šachmatams, o “valstybės valdymui” – buvau pilkųjų generolų pilkasis adjutantas. Nuo mano sugalvotų teismų reformų spjaudosi ne vienas šunadvokatis, ir mane gerbia ir vos ne ranką bučiuoja teisėjai. Ir taria “ačiū”, nors Grybauskaitės ir nekenčia. Bet valdyti valstybę yra menas. Ir todėl jeigu jūs kada sakysite, “kto ona takaja”, o ką aš žinau, kaip vadinasi asmenys, kurių niekas nemato, bet jie sugriežia kartais rezonansiniuose įvykiuose pagrindiniu smuiku – ar tai būtų “Laisvės” gimnazijos peripetijos (nesigiriant, aš ten sureguliavau visą krizę, ir pravedžiau derybas, kad grąžintų mokytoją į darbą, ir neliestų jo žmonos irgi mokytojos – nes matėsi, jog yra režisuojami įvykiai “kad išvesti minias į gatves”), ar tai būtų kaimo čempionatas, kuriame irgi buvo bandoma išsiūbuoti kažkokį skandalą, visus su visais supjudyti.

Šitie pamąstymai, jeigu jums nepatiks, jūs neprivalote jų skaityti, ir tuo labiau lankytis mano puslapyje. Kai dirbau kartu su “valstybininkais”, tuo metu neturėjau savo “blogo”, ir neužrašiau savo patirčių, tuo labiau, kad aš nesureikšminau, jog kartais patarinėju pačiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jeigu valstybės vadovo tokia apgailėtina patarėjų komanda, kad jis ieškosi žmonių tiesiog iš visuomenės, aš ir padėdavau. Net jos biografiją “atskalbiau”, nes man tuo metu atrodė, jog dėl valstybės stabilumo galima ir patį velnią reabilituoti – tik kad nekiltų jokio karo su rusais, lenkais ir marsiečiais. Kad mūsų ponia šitiek pasikeis, ir sukels krizę Ukrainoje – niekas tada jokiame sapne nesapnavo.

O Algirdas Butkevičius, kaip pati supratau, man sukelia tik geras asociacijas, ir todėl gali būti aš ir laimėjau turnyre 2 vietą. Be to, tai gražus, aukštas, inteligentiškas žmogus, ir kad ir kaip kas juoktųsi, “oj babytės vėl renkasi pagal grožį”, bet Saulius Skvernelis ne tik iš išvaizdos atgrasus, bet jo ir valdymo būdas – baisus. Juk jis atsakingas už vaikų pardavinėjimus, ir tuos masinius atiminėjimus, juk jo jurisdikcijoje yra neadekvatusis ministras KŪKŪ, kuris sugeba sukelti isteriją netgi močiučių tarpe – nes jo vadovaujama vaikų atiminėjimo įstaiga paskleidžia fake news, kad iš močiučių bus atimti vaikai, jeigu per vasaros atostogas tėvai juos ten atveš.

Šiuomi noriu pasakyti, jog nors kartais iš mano kalbos matote, jog nemėgstu komunistų ir visokio kitokio raugo prisitaikėlių, yra juk vienas “bet” – jeigu buvęs komunistas dirba Lietuva. O A. Butkevičius būtent toks yra. Kaip ten sėdint valdžios olimpe iš viso jiems pavyko išlikti gyviems, sveikiems, ir neapkaltuotiems – kitas klausimas. Taip išeina, jog viskas, ką gyvenime dirbi, išlieka ir štai Butkevičiaus pasirodymas turnyre man sukėlė gerus prisiminimus, kai visi dirbome “vardan tos Lietuvos”, kai kažkokios destrukcinės jėgos bandė išsiūbuoti visą valstybės pamatą, sukelti “revoliuciją”, ir todėl man buvusio praėjusios kadencijos premjero pasirodymas ir sukėlė teigiamus prisiminimus. Juokingiausia, jog tuomet menka kuopelė palaikančių Prezidentę, mes buvome “valstybės priešai”, “komunistai”, “Kremliaus agentai”, Rasa Juknevičienė atvirai FB paskyroje ant manęs rašydavo, jog mane reikia tiesiog sunaikinti, nes “ji keičia valstybės kryptį” (paprasta moteris iš muziejaus ir universiteto…gyvenanti kaime….), o po 2 metų visa kariuomenė klūpėjo ant kelių prieš šią komunistę, Kremlinę agentę, ir bučiavo jai rankas, nes ji…sukėlė karą Ukrainoje. Jau ji buvo gera, jau “naš čelovek”. Kokia yra permaininga minia…
Summa Summarum, turnyras pavyko puikiai, daugiau norėti jau gal būtų pasikėlimo kokia išraiška, arba atsakysiu rusiškai “više niekuda”. Aišku, dėl tos kvailai praloštos partijos, kur Stasiui Kružinauskui pasibaiginėjo laikas, o pozicija buvo lyginė – gaila. Bet svarbiausia, jog tokios dviejų boronkų situacijos parodė, jog moku susikaupti – netgi jeigu šalia rėkia ir klykia neadekvatus ir nestabilus šachmatininkas. Kas nors jam pasakykite pasiimti kokią deguonies kaukę, ar įsimesti validolio ar kokio kito raminančio marmalo? Juk žmogus neatlaiko įtampos. Iš anksto ačiū.

https://chess-results.com/tnr461746.aspx?lan=1&art=1&rd=11&flag=30