Represofilija Lietuvoje 2 : Represofilai pereina į puolimą

Kaip pastebėjau, Lietuvos represofilų partijų šulai labai susirgo po to kai „Laisvame Laikraštyje“ pasirodė pirmas straipsnis iš ciklo „Represofilija Lietuvoje“. Jau visas mėnuo kai jie nesugeba atsigauti. Kiek poringių(o gal greičiau blevyzgų) prirašė norėdami apeliuoti man ir mane pasmerkti.

Susilaukiau dovanėlės iš Šiaulių kedovatinės represofilės Birutės Dilpšienės. Tik bėda, jog ta dovanėlė tėra menkavertė knygiūkštė, moksliškai neparemtas veikaliukas apie miško banditų siautėjimą. Anušauskas, ir tas geriau parašytų. Konservuotam jaunikles mėgstančiam komunistui bent jau archyvai atviri, bet deja ir tie patys pasak Arvyduko yra klastojami(gal ir pats prie to prisidėjęs, kas čia žino)

Bet konservuotas komunistines kirmėles paliksiu kitam kartui.

Kažkaip represofilams suveikė jų atrofuotos smegenys jog jeigu aš nesu už juos ir jų vykdomas menkavertes veiklas, reiškias kaip koks „Pankinis“ apsikabinu mėlynai geltoną rusėnų skudurą ir aklai garbinu „miškinius“. Bet deja. Su rusėnus mylinčiais Pankos šuniukais man nepakeliui. Bent tol kol jie kliedės rusėnų(tokios tautos kaip ukrainiečiai iš viso nėra. Nebuvo Kijevo Ukrainos kunigaikštystės, buvo Kijevo Rusia, ir Rusios gyventojai buvo vadinami rusėnais. Vadinkim daiktus jų tikraisiais vardais) tema, rinks jiem paramas ir toliau tols nuo tikrų nacionalistinių idėjų(jogs save gerbiantis nacionalistas neiškels kitos valstybės aukščiau savosios).

Dilpšienė ir kiti save socialistais ir teisuoliais pristatantys „piliečiai“ kažkaip bodisi faktu jog neturėdamas „sponsorių“ ir be jokios reklamos sugebu padėti vargingiau gyvenančiam kaimynui. Mieloji Birute, jeigu aš ir daviau žmonėms malkų iš savo privataus miško, kodėl tai yra blogai? Argi taip nepasielgtų žmogus kuris vadovaujasi socialistinėmis idėjomis? Juk pagal Marksą, labai gerai yra dalintis savo geru su kitais. Taip išeina jog aš, žmogus save įvardijantis kaip nacionalistas, remiuosi socialistinėmis idėjomis labiau negu jūsų šunauja su Grabausku ir Razminu priešaky.

Nepatinka jog kritikuoju tokius veikėjus kaip Kovalskis, Juodiška, Lekstutis ir Grabauskas? Išverk man upę. Neužtenka lozungų lojimo į megafoną, „kaimiečių“ tauzyjimo apie „niekus“ ir nuotraukų iš fotoateljė jog būtum „teisingas“.  Nematau aš jų darbų. Tik nereikšmingą laiko švaistymą.

Grabausko paklausus kur tas fašizmas Lietuvoje ir kokiais būdais jis pasireiškia, jis kaip koks perestukinas numykia ir keičia temą.  Juodišką kaip bulių raudonas matadoro skuduras veikia tautinė simbolika(Vytis ir Gediminaičių stulpai). Apie kitus net patyliu, nes negaliu jų apibūdinti nepavartojęs bant keleto slaviškų keiksmų.

Kitas dalykas, kas man kelia klausimus yra tas pastovus Deimantės Kedytės kišimas visur. Ką bendro turi vaikas iš kurio tragedijos dalis „violetinių“ yra užsukę gerą biznį, įsteigę politinę partiją ir keletą fondų, ir mano tariamas miškinių banditų garbinimas? Gal mieloji Birute pro akis praleidai tai(o esu rašęs ne kartą) jog mano paties senelį miškiniai išgamos norėjo sušaudyti už tai jog buvo mokytojo sūnus?

Toliau. VRK interneto svetainėje Dilpšienės biografijoje minima jog ji buvo TSKP narė. Jos sūnus dezertyravo iš Raudonosios Armijos, bet Birutė, tokia šauni patriotė ir Motina įkalbėjo grįžti sūnelį į „armuchą“, kur jį „dembeliai“ matyt gerai paauklėjo padarydami jam sunkų kūno sužalojimą. Dabar tikroji Lietuvos patriotė, pati savo sūnų įsstūmusi į pavojų(galbūt grėsė nemalonumai iš Partijos? Belieka spėlioti.) nori jam gauti nukentėjusio nuo sovietų armijos statusą. Ir tokia „motina“ dar drįsta manipuliuoti žmonių jausmais pasitelkdama D.Kedytę ar miškinių padugnių apvirtą savo ranką .

Ir beabejo tas šokinėjimas per partijas, kas liaudyje vadinama paprastai – politinė prostitucija. Pasižiūrėkime: 2004 metai – Birutė buvo V.Šustausko Lietuvos Laisvės Sąjungos narė. 2013 – jau ji SLF partijoje. Nuo 2015 – Drąsos Kelyje. Na prie valdžios priėję „partiniai“ visad garsėjo tuo jog yra išverstaskūrės visuomenės atmatos.

Savo pilkąsias ląsteles žudančioje porigėje apie „nužmogėjimą“ per šituos „laisvės“ metus ji mane kviečia apžiūrėti jos apvirusios rankos.

Kyla klausimas kodėl aš tai turėčiau daryti? Seni randai manęs nejaudina, ir mano pažiūrų nepakeis. Kviečia ji aplankyti ir keletą kapų kur ilsisi miško banditų nužudyti žmonės. Arba taip jau teigiama šios „patriotės“. Iš kur man žinoti jog tai nėra stribų išžudyti asmenys?

Bet deja švaistyti brangų kurą ir važiuoti į Pakruojo rajoną nė nemanau. Geriau aplankysiu tėvą Panevėžyje ar bočių gyvenantį Akmenės krašte. Taip panaudotas laikas bus kur kas naudingesnis negu apžiūrinėti stribdukros senus randus ar lankyti nežinia kieno užmuštų žmonių kapus.

Ir beabejo tokie represofilai nuolat veikia KGB metodais. Kad ir dabar, per Kūčias pasirodžiusi senai parašyta Dilpšienės blevyzga, ar H. Juodiškos bandymas sugadinti man gimimo dieną, bandant išprovokuoti muštynes Kauno „Akro-Nekropolyje“.

Deja, man, garbingo bajorų luomo palikuoniui visiškai nei šilta nei šalta nuo jūsų tokių pasimaivymų. Kad ir dabar, Kūčių metu. Šventės jūs man savo blevyzgomis mielieji stribvaikiai nesugadinsit. Jau dabar orkaitėje smagiai čirška upėtakis paruoštas pagal puikiausią, šlovingus LDK laikus menantį receptą. Beabejo neapseisim ir be tradicinių Kūčių valgių. Ir aš susėdęs vakare prie stalo kartu su šeima bajoriškai puotausiu, kol jūs komunistų išperos melsitės Stalino portretui, vaidinsite socialistinę opoziciją, keiksite kitaminčius ir jus kritikuojančius, rengsite piketus ir internetuose svaidysitės ad hominem argumentais. Nes jūs esate silpni. Jau visas mėnuo kaip einate iš proto dėl mano išsakytos kritikos. Nieko jūs nepasieksite, ir kovojate su vėjo malūnais. Bet deja, Don Kichoto nuotykiai palyginus su jūsų „kova“ yra daug geresnis variantas.

Beje, gerb. V. Šustauskui labai patiko pirmoji „Represofilijos Lietuvoje“ dalis.

 

 

 

Gražių ir laimingų švenčių garbingiems Lietuvos žmonėms.

Albertas Sulikas

http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1262-represofilija-lietuvoje-2-represofilai-pereina-i-puolima

Per Kalėdas LTU – Afrikoje vyko paramos akcijos

 

Nuotr. Lietuvoje intensyviai formuojama nuostata, jog visos daugiavaikės šeimos yra asocialios, o geros tik pabėgėlių šeimos, kurias reikia remti, pamiršus saviškius. 

Anksčiau nereikėjo kažkam prieš kažką rodytis, koks aš geras, atidarysiu savo piniginę, ir kas nors nemirs badu.

Siaubingame socializme, iš kurio mus išvadavo Landsbergis, Rolandas Paulauskas, Zigmas Vaišvila ir daugelis kitų patriotų, jau buvo nustatyta valstybinė parama daugiavaikėms šeimoms.

Tokiomis šeimomis laikytos šeimos turinčios 3 ir daugiau vaikų. Joms buvo atidarytos specializuotos parduotuvės, kur buvo leidžiama apsipirkti įvairaus gero maisto. Aišku, tas maistas kainavo grašius.

Dabar gi išvaduotoje laisvoje nepriklausomoje puikioje demokratinėje Rojaus, o iš tiesų – Afrikos skurdžiausių valstybėlių lygio Lietuvoje – daugiavaikės šeimos yra viešumoje vadinamos asocialiomis.

Labai reta iniciatyva, kad kažkas kažką nori paremti.

Dažniausiai įtarinėja, jog blogai gyvena daugiavaikės šeimos, nes prageria “pašalpas”. Lyg ta valstybė mokėtų už kiekvieną vaiką kaip kokioje Vokietijoje.

Rėmėjai neretai nori įlįsti į šeimos gyvenimą, sužinoti, na prageria jie tas pašalpas (iš viso ar gauna pirma tegul pasidomi), ar neprageria, kiek ko perka, ką valgo, ir panašiai. Už noro padėti slypi didesnis noras sužinoti asmeninius dalykėlius.

Kaip kad ir policijos akcijos. Policijai su socialiniais darbuotojais pavesta prižiūrėti rizikos šeimas. Neretai jie ten negali patekti. Todėl sugalvoja “akcijas”, neva dalina dovanėles. Padalina tas dovanėles, užpildo grįžę į nuovadą ataskaitą, perduoda socialiniams darbuotojams.

Verslininkai. Jie visada siekia populiarumo. Įprastai vengiantys mokėti mokesčius, ir besinaudojantys PVM lengvatomis net įtraukdami asmeninius pirkinius, į firmos apskaitą, jie labai mėgsta vaidinti remiantys vargšus. Dažniausiai per Kalėdas. Dažniausiai su žiniasklaidos pagalba.

Išleista suma tuomet grįžta  10-20 kartų.

Per reklamą.

Ką visu tuo noriu pasakyti?

Jog jeigu nebūtų tokio baisaus skurdo, nebūtų tokių apsimestinių akcijų, kai kažkas, visus metus miegojęs,ir praėjęs pro vargšą pasibaisėdamas, ir nešdamas tuo metu savo maisto krepšyje brangiausius maisto produktus, ir neretai kokį konjako butelį, dabar gi pagautas neva gerumo, kažką perka vieną kartą metuose kažkokiai šeimai.

Puiku. Tačiau ar nesusimąsto, jog tos šeimos jau nebesitiki nieko, ir joms ta parama netgi yra per skaudi.

Nes tai vienkartinė pagalba iš kažko, kas daugiau niekada nebeprisimins.

Kuris padėjo tik dėl to, jog prieš tai mėnesį rinko apie jus informaciją, ir negalėdamas patikėti, jog jūs neišgyvenate už 900 eurų 9 asmenų šeima, norėjo įsitikinti, ar jūs nepragersite jo pinigų.

Nesvarbu, kad tas verslininkas neišgyventų vienas už tokią sumą. Jis turbūt pasikartų.

 

Neofašistai – neoteroristai

 

Kuo panašūs visokio plauko kovotojai su neegzistuojančiais reiškiniais?

Neseniai prieš kokius 6 metus keli VSD skyriai, valdybos kovojo su Kusaite ,kuri įkūnijo terorizmą Lietuvoje.

Visiškai neseniai kaip grybas po lietaus išlindo „antifašistinis kovotojas“ Giedrius Grabauskas, kuris negali įvardinti – kur tas fašizmas, na po kokiu krūmu Lietuvoje slepiasi, ir kaip galima kovoti prieš tai, ko praktiškai nėra.

Tačiau su G. Grabausku vargu ar pasiginčysi,- kaip kad buvo beprasmiška įtikinėti prokurorus ir saugumiečius,  jog jokio terorizmo Lietuvoje nėra, ir artimiausiu metu nebus.

Pinigai yra pinigai. Jeigu buvo skirti kovai su terorizmu – tai prokurorai su saugumiečiais geriau pasirinko sukurti teroristę, negu paleisti antiterorizmo milijonus.

Tas pats su fašizmu Lietuvoje: Giedrius Grabauskas turi atlikti rolę, įkurti neokomunistų judėjimą, ką palaipsniui ir padarė, iš Socialistinio liaudies fronto padaręs kažkokią buvusios partijos iškamšą, ir į ją sukamšęs įvairius neseniai heil hitler rėkusius veikėjus.

Įkūrus tokį judėjimą, atsiveria kažkokie fondai, todėl labai apsimoka rėkauti prieš fašizmą, o nerandant, prieš ką kovoti, pasirinkti bet ką, ir įvardyti jį pagrindiniu fašizmo vedliu Lietuvoje.

Kalbu apie apgailėtiną G.Grabausko manevrą, kai jis fašistų vadu pasirinko Albertą Suliką. Kuriam tiesiog nepatinka G.Grabausko ir Ž. Razmino veikla, nes per daug teatrališka, ir per daug netikra.

Jų veikla skirta kažkokiam neokomunistų judėjimui įkurti, o iš portalo „Kova“ jau žvelgia net ne vienas rūstus Stalinas, o Stalinas kvadratu.

Pats šlykščiausias vaizdinys, ant kurio šoko, trypė ir sysiojo Sibiro lietuviai, kai šitas senas išgama pakratė kojas.

„Kai jis pakratė kojas, mes šokome, dainavome, ir spardėme jo šlykštų snukį“, – pasakoja tremtiniai.

Kurti įtampą, tyčiotis šventų jausmų, iš tautos atminties –  yra labai paranku kažkokioms destrukcinėms jėgoms.

Ne kartą ir ne du Lietuvoje vandenis drumstė Audrius Butkevičius, keista, jog iki šiol niekas neatranda Giedriaus Grabausko, Žilvino Razmino ir Audriaus sąsajų. Jos praktiškai akivaizdžios.

Kovotojus prieš raudonąjį marą truputį apmokino kalbėti priešingai: taip, kaip SSRS GRU specnaz buvo apmokyti dabar jau ne prieš Ameriką kovoti, bet už ją. Tačiau bet kada šita programa gali būti atsukta atgal.

Taip ir Naglis Puteikis pirkęs pjūklus Donbasui nukariauti, vieną dieną paėmė ir „atsisuko“, ir pašlovino Assadą – nes seniai seniai SSRS kariai buvo mokomi,kas yra sąjungininkai.

Taip ir Giedrius Grabauskas ne iki galo išlaiko jam įdiegtą programą, nes eina į mitingus, kurie turi tautišką charakterį, ir nesupranta, jog neokomunistas neturėtų net per patrankos šūvį rodytis „fašistiniuose“ renginiuose.

Prieš kokius dvejus metus baltarusiai jaunuoliai, apmokyti greičiausiai Audriaus Butkevičiaus tipo „demokratijos“ stovyklose – na kur mokoma „taikiai“ mėtyti Molotovo kokteilius, skverbtis į pastatus, sprogdinti, statyti barikadas – na, tie patys apmokymai, kaip „taikios ir dainuojančios revoliucijos“ 1990-1991 metu- norėjo sprogdinti Gedimino prospekte. Buvo paruošti Molotovus mėtyti, bet liežuvio už dantų – ne. Vienas senas saugumietis nepatikėjo, jog jie nėra provokatoriai, nes sako, koks durnius atvirai kalba apie savo kėslus?

Bet, paaiškėjo, jog net pats Audrius Butkevičius nėra išmokytas laikyti liežuvį už dantų.

Tų pačių metu gegužės mėnesį jis davė interviu laikraščiui, jog bus sprogdinama Gedimino prospekte, o atsakingi bus…Pskovo desantininkai. Atrodo,  kad skubiai buvo apklaustas VSD – nes na taip paprasta – pranešu per spaudą, ir net įtariamuosius turiu. Tai buvo paprašyta išsiaiškinti, kuriame garaže Audriukas laiko trotilą, ir kokį kiekį.

(Po pusės metų Audrius Butkevičius jau sėdėjo Maidane ant maišų ir gėrė arbatą: nepavyko Gedimino prospekte, tai nors Maidane pasišildė.)

Dabar su Giedriumi Grabausku kažkas panašaus darosi: pirma jis iškilmingai paskelbia, jog kažkokio ten Juodiškos namus padegė spectarnybos, o pats Juodiška dar prieš elektros instaliacijų gaisrą visur skleidė, jog jį persekioja „KAM 2“.

Vėliau jis „kovos draugams“ pareiškia, jog:

„Dabar reikia, kad namus apšaudytų, ir tada tauta viską supras“.

Taigi, o apšaudyti juk patys save gali – sena gera metodika, taip gerai išbandyta tais „dainuojančios revoliucijos“ metais, kai „pasaulis supras, kai Lietuvoje bus pralietas kraujas“.

Tie du bepročiai iš Gudijos pasakė lygiai tą patį sakinį:

„Nado pralit krov v prospekt Gediminasa, i togda mir pojmiot“.

Palyginkit su Audriuko kliedesiu:

„Bus padėta kokia nors bomba kokiame nors Gedimino prospekte, ir tai bus Pskovo daliniai, ir tada visi supras“.

Audriukas prognozavo, jog Ukraina užpuls Lietuvą, o gavosi viskas atvirkščiai.

O dabar jo paruošti ir nuolat injekcijomis pinigų pavidalu injektuojami „antifašistai“ turi sukelti kažkokią suirutę, o laikas labai palankus: tiek VSD, tiek KAM 2 neturi jokių įrankių kovoti prieš tokius „kovotojus“, kurie nuolat tik leidžia jiems apsijuokti, arba į kvailų agentų skambučius atrėžia, kad neskambintų.

Pasakojosi čia Grabauskas, kad skambinta iš VSD ne kartą ir ne du, tačiau kaip supratau, labai aname laido gale kvailai kalbėta:

„Jūs kai keliate žydų žudynių klausimus, tai diskredituojate Lietuvos istorijos politiką“, ar kažkas panašaus. Tai ne tik Grabauskas, bet ir bet kuris lietuvis „pasiųstų“ tokį skambintoją.

Vadinasi, Grabauskas veikia iš anksto pamatuotai, o į savo ‚“veiklą“ tyčia traukia žydų klausimą, nes atseit, jeigu jau jį puls, tai jis apeliuos į žydų bendruomenę – kuri kol kas purtosi nuo „neokomunistų“.

Grabausko provokacija, tarpukario komunistus siejant vien su žydų diaspora, yra galimai tyčinis veiksmas, siekiant pjudyti lietuvius su žydų bendruomenėmis.

Kaip paaiškinta įvairiuose straipsniuose tiek žydų auditorijai skirtuose portaluose, tiek kituose, tarpukariu Lietuvoje komunistų procentą sudarė nedaug žydų – labiausiai komunistavo Suvalkijos ūkininkai.

Girininkuose, Varkalynėje, buvo įsikūręs kairiųjų štabas, Seimo nario Jono Varkalos tėvas irgi buvo kairysis. Ūkininkų sušaudymas įvyko labai netoli Varkalynės, vos 8 km nuo ten.

Grabauskas, keldamas į viešumą vien žydus veikėjus, galimai ir kuria dūmų uždangą, kad nebūtų pasakojama istorinė tiesa, jog raudonasis virusas buvo įsimetęs į lietuvių sąmones, ir plito labai sparčiai. Vincas Mickevičius – Kapsukas, kuris vadovavo kuopelei Girininkuose, nebuvo joks žydas. Vincas Kudirka irgi sirgo šiomis idėjomis. Jos buvo įsimetę į inteligentiją, tačiau pavirto tautinėmis idėjomis, ir tautine socialdemokratija, o komunistuojantys elementai lindo į pogrindį.

Tai čia ta medalio pusė, apie kurią Grabauskas net nekalba, nes arba nežino, arba tai neparanku. Sniečkus irgi nebuvo joks žydas, o jo išsižadėjo jo paties brolis, ir visa to brolio giminė, kuri gyvena Vakaruose. Vienas iš brolio palikuonių yra poetas, ir apsilankęs poetiniame Druskininkų rudeny, nuvežtas į Grūto parką, tik spjauti į didžiojo kovotojo biusto pusę tesugebėjo, daugiau, sako, emocijų neturiu.

Aišku, mes Grabausko neperauklėsime dar ir todėl, jog jis nėra baigęs istorijos mokslų, ir jis nesuvokia, kas yra mokslas, archyviniai duomenys, istorijos šaltiniai.

Jog selektyvus kalbėjimas, taip kaip jis kalba, visiškai atitinka „kitos pusės“ selektyvų ir angažuotą kalbėjimą.

Lygiai kaip ir Rūta Janutienė, Grabauskas nesugeba kritikuoti Birutės Burauskaitės, o užsipuldinėja kažkokius kitus asmenis.

Negebėjimas kritikuoti tos, kuri ir išrašinėja nesąmomingas pažymas apie tai, jog žydų žudikų padėjėjai yra didvyriai – rodo, jog Giedrius Grabauskas skleidžia tik dūmų uždangą.

Galimai bando dubliuoti žydų kovą už istorinį teisingumą, sukeldamas tokį „baltą triukšmą“, kad žmonės nebegalėtų atskirti, kur kalbama tiesa, o kur – iškraipa.

Sieti Holokaustą su tarpukario LKP gali tik apmokytas manipuliatorius.

Daugelis žydų buvo paprasti amatininkai, pirkliai, netgi daržininkai, ir politinėje veikloje nedalyvavo. Žydai sionistai dalyvavo tarptautinėje sionizmo veikloje, ir artėjant frontui, palikę visus turtus, išvyko į Palestiną. Jie irgi nedalyvavo komunistinėje veikloje, nes jų tikslai buvo atkurti Izraelį, ir į tą  veiklą jie nuo XIX a. koncentravosi.

Grabausko kalbėjimas apie viską ir nieką rodo, jog yra duotas nurodymas, užsakymas, vykdyti kažkokią neokomunistinę veiklą, kad vėliau visi žmonės, kada nors bendravę su juo, galėtų būti represuoti, persekiojami.

Jau yra vienas nukentėjęs žydas – tai Chaimas Bergmanas, kuris netyčia papuolė kartu važiuoti su Grabausku. Pakeliui Grabausko šutvė sustojo pasityčioti prie partizanų paminklo, vėliau visi buvo susemti dėl to, kad kažkas nebuvo užsisegęs diržo.

Neatmestina, jog Grabauskas savo akcijas iš anksto derina su tais, kurie vėliau jį persekioja, nes taip kuriamas fonas nukreipimui, ir kažkokiam tolimesniam triukšmo kėlimui.

 

 

 

 

Šventos karvės gailiai baubia – Ciniški pamąstymai

Gerai sukalė Cynicalsights puslapis “antifašistus” – tikrus antiportistus, kurių nepripažįsta žydų bendruomenė(s)

Nitratais užterštas vanduo gali sukelti įvairias ligas

Šiaulių apskrityje prastėja šachtinių šulinių vandens kokybė. Šiais metais jau ištirta beveik 100 šulinių vanduo, iš kurių beveik pusėje nitratų koncentracija viršijo leistiną normą. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Šiaulių apskrityje šiemet jau pradėta tirti šulinių vandenį, o tyrimo rezultatai nėra džiuginantys. Apie šachtinius šulinius ir jų užterštumą pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.

Prastėja šulinių vanduo

Didėjant oro ir dirvožemio užterštumui, tam tikra teršalų dalis patenka ir į požeminius vandenis. Ypač tai reikia prisiminti per pavasario polaidžius bei potvynius, todėl kiekvieną pavasarį būtina ištirti kiekvieno šulinio vandenį.

Pasak J. Karalevičienės, pagrindinės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens problemos siejamos su indikatorinių rodiklių viršijimu, kuris atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. Dažniausiai vandenyje nustatomas viršytas geležies, kalcio, magnio ir sulfatų kiekis.

„Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nustatoma padidėjusi fluorido koncentracija. Šiaulių regione tai aktualu Kelmės rajono gyventojams.

Padidėjęs nitratų kiekis vandenyje kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai. Tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo. Požeminis vanduo dažniausiai pasiekiamas 5-15 metrų gylyje, todėl kiekviena žmogaus ūkinė veikla labai svarbi jo kokybei. Taip pat šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo, priežiūros ir ypač gylio – 20 metrų ir gilesnių šulinių vanduo žymiai kokybiškesnis“, – kalba J. Karalevičienė.

Specialistės nuomone, ši problema jau daugelį metų išlieka aktuali, nes tyrimo rezultatai rodo, kad šachtinių šulinių vanduo labai dažnai būna netinkamas maistui. „Šiaulių apskrityje per 2011 metus buvo ištirta 617 šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Beveik pusėje tirtų šulinių buvo padidėjęs nitratų kiekis vandenyje, o 40 procentų tirtų šulinių vanduo buvo užterštas mikrobais“, – praėjusių metų duomenis pateikė J. Karalevičienė.

Kaimuose intensyviai ūkininkaujama mažuose sodybiniuose sklypuose, todėl rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti dažnai nėra galimybės. „Trąšų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais bei bakterijomis“, – pasakoja J. Karalevičienė.

Nitratai nepašalinami net virinant vandenį

Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje randamas Joniškio, Radviliškio ir Šiaulių rajonų šachtiniuose šuliniuose. Gydytojos teigimu, šių rajonų šulinių vandenyje nitratų kiekis didžiausią leistiną normą viršijo šešeriopai.

„Šiais metais Šiaulių apskrityje jau ištirtas beveik 100 šulinių vanduo, iš kurių daugiau nei 40 procentų tyrimų nitratų koncentracija viršijo leistiną normą. Jeigu mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tai nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais”, – aiškina J. Karalevičienė.

Anot gydytojos, būtina žinoti, kad užterštas nitratais vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl maistui vartoti šachtinio šulinio vandenį neatlikus reikiamų tyrimų – rizikinga. „Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Nitratų toksiniam poveikiui taip pat jautrūs vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis bei senyvo amžiaus žmonės“, – pasakoja gydytoja.

Užterštas vanduo kenksmingiausias kūdikiams

J. Karalevičienės teigimu, nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl nitratų redukcijos į nitritus, kurie oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną. „Kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 procentų, pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, pamėlynuoja oda, nesuteikus pagalbos gali prasidėti traukuliai. Kūdikis gali net mirti. Todėl būtina žinoti, kad besilaukiant ir jau auginant kūdikį vartoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei“, – pasakoja J. Karalevičienė.

Anot gydytojos, jaunos mamos turėtų žinoti, kad kūdikių maistui negalima pirkti bet kokio, net ir fasuoto vandens. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją – joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir įvairių kitų medžiagų koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus. Medikai akcentuoja kūdikių maitinimo krūtimi svarbą – mamos pieno vaikutis turėtų gauti bent jau iki 6 mėnesių amžiaus.

Pavasarį suprastėja vanduo

J. Karalevičienė teigia, jog suaugusio žmogaus organizmui nitratai labiau pavojingi dėl nitritų transformacijos – jungimosi su aminais į kancerogeniškus nitrozaminus bei nitrozamidus. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologine liga.

Norint išlaikyti vandens kokybę, reikia tinkamai parinkti šulinio vietą, o jį įrengus, tinkamai prižiūrėti.

„Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų, kadangi pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daugelyje vietų yra užterštas. Didžiausia rizika šulinio vandens taršai atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą, užteršdama negilių šulinių vandenį. Todėl tirpstant sniegui bei prasidėjus pavasariniams potvyniams būtina išsitirti šulinių vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui.

Patarimai kasant šulinį

Anot J. Karalevičienės, naujai kasamam šuliniui svarbu deramai parinkti vietą ir atminti, kad vanduo visada bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo.

Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tręšiami daržai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio.

J. Karalevičienė pataria vandeniui semti naudoti vieną ir tą patį kibirą. Jeigu kiekvienas gyventojas sems vandenį savo kibiru, yra pavojus šulinio vandenį užteršti. Geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu.

Seno šulinio valymas

„Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį“, – kalbėjo gydytoja.

Pirmiausia šulinio valymui reikia išsemti vandenį ir įsitikinti, kad rentiniai yra sandarūs. Kartais tenka užsandarinti plyšius tarp rentinių. Rentinius patariama nuplauti chlorkalkių skiediniu, paskui švariu vandeniu. „Svarbu pakeisti šulinio dugno dangą – tai galima padaryti iškabinus pusmetrį dumblo ir jį pakeitus nauju žvyru ar smėliu su skalda“, – pataria J. Karalevičienė.

Vandens dezinfekavimas

Išvalytus ir paruoštus šulinius reikia dezinfekuoti, kai prisikaupia naujo vandens. Anot medikės, vandens dezinfekcijai naudojamas chlorkalkių skiedinys. Vienam rentiniui vandens reikia pusės kilogramo chlorkalkių, kurios ištirpinamos dešimtyje litrų drungno vandens.

„Paruoštą chlorkalkių skiedinį supilkite į šulinį, po paros visą šulinio vandenį išsemkite. Naujai prisirinkęs vanduo jau tinkamas naudojimui“, – teigia J. Karalevičienė.

Medikė primena, jog dezinfekcijos metu vandenį iš šulinio naudoti griežtai draudžiama, nes tai pavojinga sveikatai.

Anot gydytojos, šulinio vandenį galima vartoti gėrimui ir maisto gaminimui tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, įtakojančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normos, todėl kiekvieną pavasarį rekomenduojama ištirti vandenį laboratorijoje.

J.Olekas: šauktiniai per brangiai kainuoja

Šių metų vasario mėnesį skubos tvarka grąžinta šauktinių kariuomenė.

Buvo suregistruota ir sumobilizuotas didelis skaičius darbingo amžias asmenų.

Nustatytos didelės išmokos einantiems savo noru, ir baudos neinatiems.

Pasėta baimės atmosfera, bei mesti dideli reklamos pinigai.

Kam viso to cirko reikia – tarsi norėtų paklausti KAM ministras, šiandien aiškiai pasakęs, jog šauktiniai per brangiai kainuoja, ir dėl to jis pasisako prieš.

Prezidentė mano, jog “teisėjas yra asmuo ne iš sistemos, iš šalies”

Kas kartą kai pasiskaitai valstybės vadovės mintis, kyla klausimas, ar jai čia surašo jos padėjėjai, ar ji pati neturi nuovokos ir kalba bet ką, kas užeina ant seilės.

Dalios Grybauskaitės užsispyrimas į generalinio prokuroro kėdę sodinti būtinai provincijos teisėją jos patarėjo Lingės aiškinamas taip:

“Prezidentė laikosi tam tikrų principų, ji šią instituciją mato kaip reikalingą tam tikrų pokyčių, kaip reikalingą nepriklausomo žmogaus, ne iš sistemos, iš šalies.”

Teismas yra sistema – teismų sistema, su kuria glaudžiai bendradarbiauja prokurorai. Prokuratūra yra teisėtvarkos sistemos dalis, o bendrąja prasme yra sistema prie teismų sistemos.

Teismų ir prokuratūrų darbuotojai nėra laisvi žmonės, iš šalies, kaip aiškina Prezidentė ir jos patarėjai.

Iš šalies būtų teisininkas, nedirbęs nei teismuose, nei prokuratūroje.

Labai dažnai Prezidentės kalbėsenoje prasiveržia totalus šalies valdymo struktūros neišmanymas, elemantarių dalykų nežinojimas.

Ir tai yra asmuo, išrinktas antrai kadencijai.

Nors juokdariai juokiasi iš Gražinienės, gal laikas pasijuokti ir iš Dalios Grybauskaitės perlų – posakių, kurie nei į tvorą, nei į mietą?

Taigi, mielieji, naujadaras:

Teisėjas – tai asmuo ne iš sistemos, iš šalies (Dalia Grybauskaitė, 2015 12 15)

 

Naujasis Grybauskaitės atradimas buvo išteisinęs tvirkinimu kaltintą kunigą

Dalia Grybauskaitė yra puiki Lietuvos vadovė, valdovė, ir tiesiog pasaulis nėra turėjęs geresnio prezidento.

Jau trečią kandidatūrą  vis iš teismų pasaulio traukianti mūsų ekselencija tarsi nepastebėjo, jog šis kandidatas Pašilis kadaise išteisino Vadoklių ir Lėnų parapijų kleboną Karecką.

Aukštesnis teismas panaikino išteisnamąjį nuosprendį ir nuteisę kleboną, paskyrė baudą.

Prezidentei iš viso nė motais, ką stogavo ir ką veikė jo kandidatai.

Ji vis galvoja, jog Seimas šoks pagal jos dūdelę.

http://www.laisvaslaikrastis.lt/47-vedamasis/1185-d-grybauskaite-toliau-tyciojasi-is-seimo-traukia-dar-viena-niekam-nezinoma-kandidata-i-kiseninius-generalinius-prokurorus

Negresia jokios baudos dėl Lietuvos kariuomenės aplaidumo, neįteikiant šaukimų

Šiandien pagrindinis dešiniųjų “patriotų” ir Ukrainos karo rėmėjų ruporas rėkia, jog šauktiniams apie 8000 žmonių gresia baudos, nes jie neva nepasirodė surinkimo punktuose.

Tame pačiame straipsnyje parašyta, jog jiems nebuvo tie šaukimai įteikti.

Tačiau čia pat gąsdinama baudomis, nuo 29 iki 289 eurų.

Teisiškai tokie grasinimai tai tėra bauginimas, nes KAM buvo paskelbęs kažkokį sąrašą su baisomis klaidomis, kažkokiu neaiškiu formatu.

Kur žmogus turėtų sėdėti mėnesį, kad rastų savo pavardę.

Be to, pilietis neprivalo ieškoti savęs internete, ar jis pašauktas tarnauti, o gal jo teismas koks ieško, jeigu jis turi adresą, ir turi, kur jam būtų įteikta.

Jeigu pilietis gyvena užsienyje, tai turi išaiškinti KAM, o ne tikėtis, kad šauktinis, gyvenantis kur Dubline, ir ariantis kokiame nors prekybos centre, dar grįžęs po sunkios darbo dienos, ieškos savo pavardės interneto platybėse, gal kas nori sugriauti jam gyvenimą, ir išgrūsti į mūsų dedovščinišką kariuomenę (kur jaunesnysis eilinis yra niekas, jį galima grasinti užmušti, jam neduoti valgyti, per šaltį varyti be šalikų į mišką, liepti šliaužioti po ledą, tyčiotis,  o viešai vaidinti kokie mes geri ir šaunūs).

Todėl prieš gąsdindamas KAM piliečius, turėtų be to apsižiūrėti, ar iš viso turi karinę komedatūrą – kuri normaliose šalyse, ir tiria šiuos atvejus, o ne perdavinėja teismams – ir normaliose šalyse šauktiniai atvesdinami, o ne bauduojami.

Prieš atvesdinimą turi būti įsitikinta, jog šaukimas įteiktas.

Komentarą parašė profesionalus teisininkas, tarnavęs LK ir patyręs labai didelių piktnaudžiavimų iš vadų pusės.

Melagingas straipnis čia:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/bloga-zinia-galvojantiems-kad-isvenge-saukimo-tukstanciu-laukia-baudos.d?id=69840484

 

 

Milda Bartašiūnaitė -knygnešė